2013-12-11 Nr. AB-9816-3-62-3-01167-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-1027/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01167-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. T. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. T. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–6), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) sprendimą dėl pensijos dydžio sumažinimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2) priteisti iš Kauno skyriaus nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pensijos dalį – 7 659,93 Lt; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5906.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (b. l. 11–12) nustatė pareiškėjai terminą iki 2013 m. spalio 11 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skunde nėra aiškiai suformuluotas pirmasis skundo reikalavimas ir jai siūlytina jį patikslinti, nurodant prašomą panaikinti administracinį aktą priėmusią instituciją, datą bei numerį, taip pat pridėti ginčijamą aktą.

Pareiškėja V. T. 2013 m. spalio 10 d. pateikė patikslintą skundą (b. l. 14–18), kuriuo prašė: 1) panaikinti Kauno skyriaus 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (10.01)S-60791; 2) panaikinti Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5906; 3) priteisti iš Kauno skyriaus neišmokėtą pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 7 659,93 Lt; 4) pripažinti neteisėtais Kauno skyriaus veiksmus sumažinant pareiškėjai išmokamą pensiją ir neišmokant pareiškėjai nepriemokos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi (b. l. 19–20) atsisakė priimti V. T. skundą ir nutarčiai įsiteisėjus, skundą su jo priedais grąžino.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apygardų administraciniai teismai yra pirmoji instancija byloms, nurodytoms Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose (ABTĮ 18 str. 1 d.). ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms nagrinėti, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Centriniai valstybinio administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija yra visa valstybės teritorija (ABTĮ 2 str. 7 d.).

Sprendžiant bylų dėl Fondo valdybos priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Fondo valdybos priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes. Tais atvejais, kai Fondo valdyba, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo, pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo teisme dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovais tokiose bylose yra teritoriniai skyriai, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams. Atvejais, kai tiesiogines teisines pasekmes sukelia ir skundžiami teismui tiek teritorinio, tiek Fondo valdybos sprendimai, taikytina taisyklė, nustatyta ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje: byloje esant keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, iš kurių vieni priskiriami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 26 d. prašymu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama išmokėti jai nepagrįstai sumažintą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką. Fondo valdyba 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5906 atsisakė nagrinėti 2013 m. rugpjūčio 26 d. V. T. prašymą, kadangi pareiškėja praleido terminą kreiptis dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo. Šiame sprendime nurodė, kad jeigu V. T. pateiks iki 2013 m. rugsėjo 25 d. įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Fondo valdybos sprendimas kuriuo atsisakyta nagrinėti skundą nereiškia skundo išnagrinėjimo iš esmės, todėl konstatuotina, jog Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. (6.5) I-5906 sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai. Šiuo atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nenagrinėjo ginčo ne teismo tvarka, tai yra nenagrinėjo pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 26 d. prašymo ir Kauno skyriaus sprendimo teisėtumo, o priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, nes praleistas terminas, todėl toks sprendimas, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu, skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes šiuo atveju pareiškėjos skundo dalykas ir pagrindas sietini tik su centrinio viešojo administravimo subjekto veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, kad Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. (6.5) I-5906 taip pat pareiškėjai nurodyta, kad nesutikdama su šiuo sprendimu per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos gali jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, kai tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia tiek Fondo valdybos, tiek ir teritorinio skyriaus sprendimai, byla nagrinėtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes V. T. skundas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl jos skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėja dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 37 str. 3 d.). Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS756-692/2013.

III. Pareiškėja V. T. atskiruoju skundu (b. l. 22–23) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį ir administracinę bylą pagal patikslintą skundą perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja paaiškina, kad vadovaudamasi ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kaip į teismą pirmąja instancija nagrinėjantį bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Jos reikalavimas priteisti neišmokėtą pensijos dalį ir panaikinti Kauno skyriaus sprendimą yra pagrindiniai, kiti reikalavimai – šalutiniai. Šios kategorijos bylos yra nagrinėjamos Kauno apygardos administraciniame teisme. Nemažai tokių skundų jau priimta ir nagrinėjama (pvz., I-471-423/2013, I-137-422/2013 ir kt.). Pareiškėjos manymu, šioje administracinėje byloje priimta nutartis prieštarauja LVAT praktikai, suformuotai administracinėje byloje Nr. A146-857/2013. Pasekmes pareiškėjai sukelia tik Kauno skyriaus sprendimas, o Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5906 nurodytų įrodymų pateikti neįmanoma, nes 3 metų terminas nepraleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties, kuria ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjos V. T. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi, byloje tikrintina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylos teritorinio teismingumo klausimą.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas, nustatęs, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia tiek jos skundžiamas Fondo valdybos, tiek ir teritorinio skyriaus (Fondo valdybos Kauno skyriaus) sprendimas, atsisakė priimti V. T. skundą, motyvuodamas tuo, kad šis skundas nepriskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog su 2013 m. rugpjūčio 26 d. prašymu pareiškėja V. T. kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyrių bei į Fondo valdybą, prašydama sumokėti 2010-2011 metais pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nepagrįstai sumažintą senatvės pensijos dalį. Nors į bylą minėto prašymo kopija nepateikta, tačiau išvada, kad pareiškėja tuo pačiu prašymu kreipėsi tiek į teritorinį, tiek į centrinį Fondo valdybos skyrių, daroma atsižvelgiant į Kauno skyriaus bei Fondo valdybos pateiktų atsakymų turinį (juose nurodoma prašymo, į kurį pateikiamas atsakymas, data) bei pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo argumentus (b. l. 2–6, 14–18). Kaip matyti, Kauno skyrius 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (10.1)S-60791 (b. l. 8) pareiškėjai V. T. paaiškino, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jos prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo, o Fondo valdyba 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5906 atsisakė nagrinėti V. T. prašymą dėl senatvės pensijos dalies, negautos 2010-2011 metais dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, išmokėjimo, nes pareiškėja praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Be to, šiuo sprendimu Fondo valdyba nurodė, jog jeigu V. T. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą, prašymo dėl senatvės pensijos dalies, negautos 2010-2011 metais, išmokėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Vadinasi, nagrinėjamu atveju Fondo valdyba (centrinis viešojo administravimo subjektas) nenagrinėjo Kauno skyriaus (teritorinio viešojo administravimo subjekto) sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o priėmė atskirą, t. y. su Fondo valdybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo revizavimu nesusijusį, sprendimą.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3192 sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai ir šį sprendimą pareiškėja turi skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 dalimi, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Ši išvada neprieštarauja pareiškėjos atskirajame skunde nurodomai LVAT 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A146-857/2013, nes šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nesprendė teritorinio teismingumo klausimo (ginčas kilo dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo bei Fondo valdybos sprendimų teisėtumo, todėl jis buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis paliekama nepakeista. Tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. T. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė