2019-08-21 Nr. CB-8442-2-56-3-00364-2017-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1394/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00364-2017-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 9 d. gautu atsakovo V. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti procesinio teismo sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškovės A. K. netiesioginis ieškinys patenkintas.

Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovo nuomone, tyčinio bankroto byloje nebuvo nustatinėjami konkretūs kiekvieno iš atsakovų neteisėti veiksmai, žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl teismai nepagrįstai tyčinio bankroto byloje konstatuotus faktus laikė prejudiciniais. Teismai nepagrįstai atsakovui V. B. taikė solidariąją atsakomybę ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovas gali būti atsakingas tik už vieną bendrovės turto nurašymą savo vadovavimo laikotarpiu, o kiti veiksmai (sistemingi didelės vertės turto nurašymai) buvo atlikti atsakovo A. B., todėl jo atsakomybė gali būti tik dalinė, tačiau teismai neįvykdė pareigos nustatyti konkrečius kiekvieno iš atsakovų neteisėtus veiksmus. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai neįvertino įrodymų viseto ir nepakankamai motyvavo procesinius sprendimus; nepagrįstai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos išvadoms baudžiamojoje byloje suteikė išankstinę galią ir šių įrodymų nekvestionavo. Atsakovo nuomone, ieškovė neįrodė jo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos bendrovei padarymo. Teismai pažeidė CPK 279 straipsnio 4 dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad atsakovo V. B. atsakomybės klausimas dėl jo neteisėto veiksmo (medžiagų nurašymo akto) yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-984-273/2015.

Kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Susipažinusi su atsakovo kasaciniu skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą. Todėl pateiktą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Pažymėtina, kad atsisakius priimti kasacinį skundą, nespręstinas atsakovo prašymas dėl skundžiamo procesinio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys