3955cb27-e979-4e53-9935-c47f4bbf6dc2 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-400-530/2015;Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01071-2014-5;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1; 2.1.14; 2.4.6.3.4; 2.4.7.; KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam L.

L., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., ir nubaustas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. Z. turto vagystės laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl K.

K. turto vagystės laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl D. U. turto vagystės laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl J. D. turto vagystės laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl turto vagystės iš V. S. garažo laisvės atėmimu penkiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl turto vagystės iš A. Š. garažo laisvės atėmimu penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirti galutinė vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Civilinių ieÅ¡kovų A. Z., K. K., D. U., J. D., V. S. ir A. Å . pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai tenkinti visiÅ¡kai.       Priteista iÅ¡ L. L. valstybės naudai 85,96 EUR antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: L. L. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 20 d. laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 02.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, bÅ«damas (duomenys neskelbtini) , iÅ¡dauždamas automobilio VW Golf, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) galinių durelių deÅ¡inės pusės stiklÄ , įsibrovė į automobilį ir pagrobė svetimÄ turtÄ , A.

Z. priklausančius daiktus: CD kompaktinių diskų dėklÄ 20 Lt vertės, 50 vienetų CD 50 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Z. 70 Lt turtinę žalÄ ; 2014 m. rugsėjo 20 d., laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 02.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), iÅ¡dauždamas automobilio (duomenys neskelbtini) kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinių durelių stiklÄ , įsibrovė į automobilį ir pagrobė svetimÄ turtÄ , K. K. priklausančius daiktus, o bÅ«tent: automobilinį grotuvÄ â€žClarion“ 100 Lt vertės, akinius nuo saulės su dėklu 250 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam K.

K. 250 Lt turtinę žalÄ ; 2014 m. rugsėjo 20 d., laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 02.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), iÅ¡dauždamas automobilio O. A., kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) galinių durelių kairės pusės stiklÄ , įsibrovė į automobilį ir pagrobė svetimÄ turtÄ , D. U. priklausančius daiktus: automobilinį grotuvÄ â€žSilver“ 100 Lt vertės, navigacijÄ â€žGarmin“ 150 Lt vertės, juodos spalvos medžiaginę piniginę su dokumentais 10 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D.

U. 260 Lt turtinę žalÄ ; 2014 m. laikotarpyje nuo spalio 3 d. 15.00 val. iki spalio 5 d. 13.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, bÅ«damas (duomenys neskelbtini) namo, neteisėtai atrakindamas automobilio R. E., valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių spynelę, įsibrovė į automobilį ir pagrobė svetimÄ turtÄ , J. D. priklausančius daiktus: automobilinį grotuvÄ â€žBlaukpunkt“ 200 Lt vertės, žiÅ«ronus 300 Lt vertės, prožektorių 10 Lt vertės, vyriÅ¡kas kelnes 70 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J.

D. 580 Lt turtinę žalÄ ; 2014 m. laikotarpyje nuo spalio 5 d. 19.30 val. iki spalio 6 d. 07.10 val., tiksliau nenustatytu laiku, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), neteisėtai atrakindamas garažo Nr. 30 duris, įsibrovė į garaÅ¾Ä , priklausantį V. S., ir pagrobė svetimÄ turtÄ , V. S. priklausančius daiktus: automobilio video registratorių 199 Lt vertės, žvejybinį echolotÄ 600 Lt vertės, automobilinį keltuvÄ 50 Lt vertės, siaurapjÅ«klį „Makita“ 650 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V.

S. 1499 Lt turtinę žalÄ ; 2014 m. laikotarpyje nuo spalio 6 d. 11.30 val. iki spalio 9 d. 08.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), neteisėtai atrakindamas garažo Nr. 36 duris, įsibrovė į A. Å . garaÅ¾Ä ir pagrobė svetimÄ turtÄ , A. Å . priklausančius daiktus: benzininį pjÅ«klÄ â€žSolo“ 600 Lt vertės, du elektrinius gręžtuvus 200 Lt vertės, kampinį Å¡lifuoklį 120 Lt vertės, kelioninį rudos spalvos krepšį 60 Lt vertės, penkis raktus 35 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A.

Å . 1015 Lt turtinę žalÄ . Nuteistasis L. L. skunde praÅ¡o laisvės atėmimo bausmę pakeisti. Paskirti bausmę nesusijusiÄ su laisvė atėmimo bausme. Sutinka, kad bÅ«tų skirti BK 75 str. įpareigojimai. PraÅ¡o iÅ¡teisinti dėl priteistų 85 eurų 96 centų antrinei teisinei pagalbai apmokėti.Apeliantas skunde nurodė, jog su nuosprendžiu nesutinka, kadangi teismas skirdamas 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė į daug aplinkybių, kurios lengvina jo padėtį.

Kai kurios svarbios aplinkybės iÅ¡aiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu, nes ikiteisminio tyrimo metu tai įvykti negalėjo, kaip antai, apelianto bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis, nes pavieÅ¡indamas tÄ faktÄ , pasakydamas savo slapyvardį, L. L. pažeistų pasiraÅ¡ytÄ bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis sutartį. Skirdamas bausmę, teismas rėmėsi tik tomis aplinkybėmis, įrodymais, kurie sunkino jo padėtį. Nuosprendyje paminėta, jog nusikalstamas veikas L. L. darė “neapibrėžta tyčia“.

Tai turėjo neigiamos įtakos skiriant bausmę. Su tokia teismo iÅ¡vada nuteistasis nesutinka. Darydamas nusikaltimus nors ir suvokė, kad dėl tokio veikimo daro nusikaltimÄ , bet netroÅ¡ko, kad atsirastų padariniai, numatyti BK. Darydamas nusikaltimus manė, jog asmenys nepatirs didelės žalos dėl pagrobto turto, nebus skaudžių, sunkių padarinių dėl padarytų nusikaltimų. Nors ir leido įvykti Å¡iems padariniams, bet jų nenorėjo. Tai įrodo, kad, kai apvogė D. U. ir tarp pavogtų daiktų rado piniginę su svarbiais dokumentais, sekančiÄ dienÄ po įvykdytos vagystės nunešė tÄ piniginę su dokumentais juose nurodytu adresu.

D. U. grÄ Å¾ino piniginę su dokumentais, pasakęs, kad rado. D. U. siÅ«lė atlygį, bet L. L. neėmė. Å i aplinkybė įrodo, kad stengėsi sumažinti patirtÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kiek galėdamas stengėsi, kad bÅ«tų grÄ Å¾inti jo pavogti daiktai. Deja, tik J. D. pavyko grÄ Å¾inti žiÅ«ronus. Nuosprendyje pabrėžiama, jog nusikaltimus darė siekdamas turtinės naudos. Tai turėjo didelės įtakos skiriant bausmę. Nuteistasis su tuo nesutinka.

Nurodė, jog D. U. siÅ«lė piniginį atlygį už grÄ Å¾intus dokumentus, tačiau jis atsisakė, nors galėjo iÅ¡ jo pasipelnyti. Atlygį siÅ«lė didesnį, negu gavo pinigų pardavus kitus iÅ¡ jo pagrobtus daiktus. Apskritai už visus pavogtus daiktus iÅ¡ visų asmenų gavo tik apie 50 Lt, neskaitant parduotus D. K., iÅ¡ jo gavo apie 50 Lt. Pernelyg maža suma įvykdžius šeÅ¡is nusikaltimus. Darbo biržoje gaunama paÅ¡alpa didesnė negu dėl Å¡eÅ¡ių vagysčių padarymo įgytas turtas.

Už „padienius“ darbus sumokama panaÅ¡iai. Darydamas nusikaltimus tai suvokė, todėl nesiekė praturtėti. Vogė tam, kad parduodamas daiktus R. K. ir A. T. (jie žinojo, kad daiktai vogti) bÅ«tų jų pripažintas, gautų pasiÅ«lymų vogti kartu su jais, kad papasakotų apie kitų asmenų padarytus nusikaltimus, kad pasiÅ«lytų nusipirkti vogtų daiktų. Su pareigÅ«nų žinia buvo vienas sandoris suorganizuotas, bet neįvyko. PareigÅ«nai prašė apelianto priartėti prie minėtų asmenų, pamėginti iÅ¡gauti iÅ¡ jų informacijÄ apie jų padarytus arba rengiamus daryti nusikaltimus.

Manė, kad savo padarytais nusikaltimais, padarys mažesnę žalÄ visuomenei nei minėtų asmenų daroma žala. Visa tai rodo, kad nusikaltimus darė ne su tikslu pasipelnyti. Tačiau teismas to netyrė, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog jis vogė tam, kad praturtėtų. Teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. ir 241 str. 2 d., 295 str. 1 d. Nurodė, jog vien bendradarbiaudamas su pareigÅ«nais įrodė, jog atsisakė nusikalstamos praeities, padarė iÅ¡vadas dėl ankstesnių teistumų, rodo norÄ gyventi dorai ir pasitaisyti.

Nurodė, jog fiziÅ¡kai asmenys nenukentėjo, padaryta tik materialinė žala, kuri menka. Mano, kad pilnai užtenka 5 mėnesių iÅ¡bÅ«tų suėmime, kad įgyvendinti teisingumo principÄ . Nubaustas buvo jau tuomet, kai jį sulaikė ir suėmė. Dėl padarytų nusikaltimų prisipažino. Tai įrodo, jog tikrai gailisi dėl nusikaltimų padarymo, tikrai supranta savo neteisėtÄ veikimÄ ir nežada daugiau nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. PraÅ¡o taikyti įpareigojimus.

Nori atlyginti žalÄ nukentėjusiems, tačiau to padaryti negali, kadangi sulaikytas. Taip pat įsipareigoja asmeniÅ¡kai atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų. Ä®sipareigoja per mėnesį laiko susirasti darbÄ ir dirbti, iki to laiko užsiregistruoti darbo biržoje bei laikytis kitų įpareigojimų. Taip pat praÅ¡o iÅ¡teisinti dėl priteistų 85 eurų 96 centų antrinei teisinei pagalbai apmokėti.Teismo posėdyje nuteistasis L. L. ir jo gynėjas advokatas E.Senovaitis praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, taikyti BK 75 str. ir paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti.

Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo sutinka su skundo argumentais ir mano jog iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti priteistos.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo L.

L. nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, paskyrė teisingÄ bausmę, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jam paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).Apeliantas praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias nuostatas.

Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ taisyklėmis. Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimÄ , atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamų veikų stadijÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis padarė Å¡eÅ¡is apysunkius nusikaltimus, juos padarė kÄ tik išėjęs iÅ¡ laisvės atėmimo vietos; aptarė kaltės formÄ ir rūšį, t. y., kad visas nusikalstamas veikas L.

L. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas turtinės naudos. Teismas vertino atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe – jog L. L. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikaltimus kaltinamasis padarė, būdamas aštuonis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumai nėra išnykę, todėl L.

L. yra recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o tokį nusikaltimÄ padaręs asmuo yra recidyvistas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis L. L. anksčiau teistas aÅ¡tuonis kartus, paskutinį kartÄ 2011 m. kovo 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo už nusikaltimÄ nuosavybei, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neiÅ¡nykęs. Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam skyrė bausmę laikydamas jį recidyvistu ir taikydamas recidyvistams skirtas bausmių skyrimo taisykles:

BK 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis, siekdamas neteisėtu bÅ«du pasipelnyti, sistemingai daro panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikaltimus nuosavybei, jis nedaro iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų, nerodo noro gyventi dorai, pasitaisyti, todėl siekiant BK 41 str. 2 d. nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam kaip recidyvistui, pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė.

Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas L. L. už padarytus nusikaltimus skyrė ženkliai mažesnę negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimÄ reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, L.

L. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį, nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra per griežta, artima minimaliai todėl jÄ dar labiau Å¡velninti nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir nori atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ , tačiau akivaizdu, jog Å¡ios aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 641 straipsnio nuostatas ir sumažinant nuteistajam Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę vienu trečdaliu.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje vertino, kad iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų jis nepadarė, turtinės žalos nukentėjusiems neatlygino. Å ių aplinkybių visuma ir sÄ lygojo laisvės atėmimo bausmės paskyrimÄ kaltinamajam. Nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nusikalstamo veikos yra padarytos bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis ir siekiant padėti iÅ¡aiÅ¡kinti kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas. Tačiau nusikalstamÄ veikÄ imituojančių veiksmų atlikimas su teisėsaugos institucijų žinia, kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, turi bÅ«ti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka, tuo tarpu byloje duomenų, patvirtinančių nuteistojo bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis faktÄ , nėra Tokie nuteistojo argumentai vertintini kaip gynybinė taktika siekiant pateisinti savo nusikalstamus veiksmus.

Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog L. L. siekė savo veiksmais turtinės naudos, nes tokio pobÅ«džio veiksmai, sukeltos pasekmės rodo, jog iÅ¡ties L. L. siekė naudos sau. Tai, kad didelės naudos negavo, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, nes skiriant bausmę, yra atsižvelgiama į atsiradusias nukentėjusiesiems pasekmes (žalos dydį), bet ne nuteistojo gautÄ naudÄ . Nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ ir ta dalimi, kuria jis praÅ¡o taikyti BK 75 straipsnį arba taikyti baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) pareigas.

Pagal teismų praktikÄ laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kaip jau minėta anksčiau, L. L. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas aÅ¡tuonis kartus už turtinių nusikaltimų padarymÄ , naujÄ nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui ir po bausmės atlikimo praėjus kiek daugiau nei mėnesiui. Be to jis padarė ne vienÄ atsitiktinį nusikaltimÄ , bet Å¡eÅ¡ias nusikalstamas veikas, kurių įvardinti atsitiktinėmis, negalima. Å ie duomenys parodo jog už ankstesnius nusikaltimus paskirtosios bausmės tikslai nebuvo įgyvendinti iki galo, nes jo neigiamas požiÅ«ris į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nepakito.

Jis linkusi nusikalsti asmenybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai galėtų bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės – laisvės atėmimo vykdymo, paskyrimo. Taip pat nėra jokio pagrindo tikėtis, kad bÅ«nant laisvėje jis susilaikys nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, kad L. L. paskirtos bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę realiai atliekant pataisos namuose.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmių skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir apelianto asmenybę, daro iÅ¡vadÄ , kad L. L. paskirtos bausmės yra ir taip Å¡velnios, todėl jas dar labiau Å¡velninti nėra jokio teisinio pagrindo. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės, kurios nėra esminės, taip pat nesudaro pakankamo teisinio pagrindo skirti Å¡velnesnes bausmes ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.Dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo.Apeliaciniame skunde nuteistasis L. L. taip pat praÅ¡o atleisti jį nuo proceso iÅ¡laidų už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ sumokėjimo.

Skundžiamame Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendyje nuspręsta priteisti iÅ¡ L. L. valstybės naudai 85,96 EUR antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų nurodant, kad nors L. L. turto ir neturi, tačiau yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo. Kaip matyti iÅ¡ Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties (T.2, b.l. 94), L. L. nutarta paskirti gynėjÄ vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tai yra nagrinėjant bylÄ , kai kaltinamasis yra suimtas. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01). Byloje duomenų apie L. L. turtinę padėtį nėra. IÅ¡ esmės pirmos instancijos teismas teisingai pastebėjo jog L. L. yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, tačiau įstatymo leidėjas numatė vienintelį atvejį, kuris gali lemti proceso iÅ¡laidų priteisimÄ arba nepriteisimÄ , tai turtinė padėtis esanti Å¡iuo momentu, o ne galinti bÅ«ti ateityje.

Be to, pastaruoju metu teismų formuojama praktika yra kiek kitokia, kurios privalu laikytis žemesnės instancijos teismams. Vertinant Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ . SistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra iÅ¡vardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ , taip pat teisė turėti advokatÄ , yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis.

IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ , kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali. Vertinant (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybÄ privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ .

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės bylos baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014, Nr. 2K-28-976/2015; KAT nutartis byloje Nr. T-100-634/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kai L. L. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, o duomenų apie L. L. turtinę padėtį nėra, teismas turėjo šias aplinkybes vertinti ir netenkinti prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Dėl nurodytų motyvų skundžiamas nuosprendis pakeičiamas, panaikinant jo dalį dėl proceso išlaidų priteisimo iš L.

L. ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 punktas). Nagrinėjant skundÄ apeliacinėje instancijoje iÅ¡ Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos taip pat buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam L. L., nurodant turėtas 20,27 EUR antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo L. L.. Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, Å¡ioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo L.

L. netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo L. L. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendį pakeisti.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ L. L. valstybės naudai priteista 85,96 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo L.

L., netenkinti. Kolegijos pirmininkė                                                                                              Danutė Giačaitė Teisėjai                                                                                                                   Kęstutis Dargužis                                                                                                                     Viktoras Preikšas