2024-01-31 Nr. AB-2111-3-61-3-05584-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-58-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05584-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 27 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, už laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai; toliau – ir Vilniaus kalėjimas ar kalinimo įstaiga) nesuteiktą tinkamą maitinimą pagal religiją.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. liepos mėnesį tapo musulmonu ir 2022 m. liepos 19 d. raštu kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją, prašydamas užtikrinti jam maitinimą pagal religiją. Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo skirtas vegetariškas maitinimas be mėsos, pataisos įstaigos administracijai nusprendus, kad šis maitinimo tipas artimiausias išpažįstantiems islamo religiją. Pareiškėjo organizmas neigiamai sureagavo į pakeistą maitinimą, jis kasdien jausdavo skrandžio skausmus, nepilnavertiškumo jausmą, diskomfortą, jog yra specialiai diskriminuojamas. Pareiškėjas dėl maitinimo 2022 m. rugpjūčio 26 d. skundu kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją, kuri nurodė, jog jis turi pateikti prašymą dėl maitinimo. Gavęs tokį atsakymą pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri perdavė skundą nagrinėti Laisvės atėmimo vietų ligoninei, o pastaroji, neįsigilinusi, pateikė atsakymą, jog už maisto kokybę neatsako.

3. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus kalėjimo administracija aplaidžiai vykdo savo pareigas, ignoruoja jo skundus ir prašymus. Toks kalinimas, atimant galimybę valgyti tinkamą valstybės paskirtą maistą, prilygo kankinimui. Visą skunde nurodytą laikotarpį pareiškėjas teigė jautęs pilvo, skrandžio skausmus, kentęs alkį, nes organizmas buvo pripratęs gauti mėsos. Už turimas asmenines lėšas įsigyti maisto produktų negali, nes yra priskirtas drausmės grupei. Pareiškėjo teigimu, jam turėjo būti užtikrintas maitinimas be kiaulienos.

4. Atsakovo atstovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas paaiškino, jog kalinimo įstaiga vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) įtvirtinta nuostata, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus.

6. Atsakovo atstovo teigimu, 2022 m. liepos 19 d. kalinimo įstaigoje buvo gautas pareiškėjo prašymas Nr. 29-2742 skirti „musulmonišką“ maitinimą, kadangi pagal išpažįstamą tikėjimą negali visko valgyti. Atsižvelgiant į minėtą prašymą kalinimo įstaigos administracija 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjui parengė atsakymą Nr. 42-1715, kuriame nurodė, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, pareiškėjui yra siūlomas vegetarinio maisto valgiaraštis, nes, įstaigos nuomone, būtent šio valgiaraščio racionas labiausiai tinka nuteistiesiems, išpažįstantiems islamo religiją. Lietuvos Respublikos laisvės atėmimo vietose, taip pat ir Vilniaus kalėjime, didžioji dalis nuteistųjų yra krikščionys, o valgiaraščiai, pagal kuriuos maitinami nuteistieji, sudaryti pagal didžiausios asmenų grupės maitinimosi ypatybes. Sudaryti valgiaraščius ir gaminti maistą kiekvienos religinės grupės nuteistiesiems dėl didelių laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų Vilniaus kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo galimybių, todėl nuteistiesiems, išpažįstantiems islamo religiją, buvo siūloma maitintis pagal vegetarinio maitinimo valgiaraščius. Be to, pareiškėjas savo prašyme nedetalizavo, ką pageidauja ir ko nepageidauja valgyti, taip pat prašyme nenurodė, kokią mėsą ir kaip ją pateiktą jis, atsižvelgiant į savo išpažįstamą religiją, galėtų ir pageidautų gauti. Teisės aktais nėra patvirtinto valgiaraščio, skirto išimtinai tik musulmonams, todėl, atsakovo nuomone, pats pareiškėjas savo prašyme turi pakankamai aiškiai išdėstyti savo pageidavimus, susijusius su jo norima specifine mityba, jog kalinimo įstaigos administracija galėtų kiek įmanoma labiau patenkinti jo religinius poreikius.

7. Atsakovo atstovas, remdamasis pateikiamais ambulatorinio apsilankymo aprašymų išrašais ir Lietuvos kalėjimų tarnybos šeimos gydytojos 2023 m. gegužės 11 d. tarnybiniu pranešimu, darė išvadą, jog vegetarinė mityba pareiškėjui nesukėlė tokių fizinių skausmų ir nepatogumų, kuriuos jis nurodo savo skunde, nes jis pats atsisakė tolimesnių jo sveikatos ištyrimų ir daugiau į šeimos gydytoją nesikreipė.

8. Atsakovo atstovo teigimu, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; pripažino, kad pareiškėjo M. T. teisė ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d.) Vilniaus pataisos namuose gauti maitinimą pagal religinius įsitikinimus buvo pažeista; kitą pareiškėjo M. T. skundo dalį atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Vilniaus pataisos namai, atsakydami į pareiškėjo 2022 m. liepos 19 d. prašymą dėl maitinimo užtikrinimo pagal religinį įsitikinimą, 2022 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 42-1715 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, vadovaudamiesi BVK 173 straipsnio 5 dalimi ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ pasiūlė pareiškėjui vegetarinio maisto valgiaraštį, nes būtent šio valgiaraščio racionas labiausiai tinka nuteistiesiems, išpažįstantiems islamo religiją.

Vilniaus pataisos namai šiame rašte išreiškė poziciją, kad pareiškėjui yra suteikta galimybė maitintis pagal religinį įsitikinimą. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus pataisos namų administracijai pateikė skundą dėl netinkamo maitinimo. Vilniaus pataisos namai 2022 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 42-1961 „Dėl kalinimo sąlygų“ informavo pareiškėją, kad kreipėsi į maitinimo organizavimo administratorę viešąją įstaigą „Bruneros“, kuri paaiškino, kad nėra gavusi jo prašymo dėl maitinimo be kiaulienos, todėl, jeigu jis nori tokį maitinimą gauti, turi pateikti tokį prašymą.

Pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. su skundu dėl jam skirto netinkamo maitinimo dar kartą kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją, kuri 2022 m. lapkričio 9 d. raštu „Dėl skundo persiuntimo“, atsižvelgdama į tai, kad nuteistųjų ir suimtųjų pirminės sveikatos priežiūros funkciją vykdo Laisvės atėmimo vietų ligoninė, persiuntė pareiškėjo skundą pagal kompetenciją šiai įstaigai. Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2022 m. lapkričio 17 d. rašte Nr. 7-527 „Dėl atsakymo į skundą“ išaiškino pareiškėjui maitinimo laisvės atėmimo vietų įstaigose organizavimo tvarką, taip pat informavo, kad dietinį maitinimą galinti skirti šeimos gydytoja.

Papildomai įstaiga pažymėjo, kad už maisto kokybę ji neatsako. Pareiškėjas 2023 m. sausio 3 d. kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo administraciją su skundu dėl skirto maitinimo. Vilniaus kalėjimas 2023 m. sausio 30 d. rašte Nr. SN-25-104 „Dėl maitinimo“ paaiškino, kad Vilniaus kalėjime laikomų asmenų maitinimas yra vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo“ (galiojanti redakcija nuo 2016 m. liepos 6 d.) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės) patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galioja valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (galiojanti redakcija nuo 2021 m. balandžio 1 d.).

Vilniaus kalėjimas šiame rašte taip pat informavo, kad vadovaujantis įsakymu „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais, dietinio maitinimo valgiaraštis pritaikomas pagal ligas. Vilniaus kalėjimo administracija nenustato rekomendacijų dėl dietinio maitinimo skyrimo. Dietinis maitinimas paskiriamas atsižvelgus į Sveikatos priežiūros koordinavimo skyriaus išvadas. Vilniaus kalėjimas pažymėjo, kad dėl maitinimo pagal veganų ar vegetarų valgiaraštį į Resocializacijos skyriaus specialistą pareiškėjas su prašymu nesikreipė, todėl jis yra maitinamas pagal nedirbančiųjų vyrų valgiaraštį.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjui maitinimas buvo paskirtas kalinimo įstaigos iniciatyva, kaip, jos manymu, artimiausias jo išpažįstamai religijai. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovo atsiliepimo argumentas, kad pareiškėjas savo prašymo nedetalizavo ir nenurodė, kokio konkretaus maisto jis negali valgyti, nepagrindžia kalinimo įstaigos pasirinkimo pareiškėjui skirti vegetarinį maitinimą, juo labiau, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 yra nustatyta galimybė suimtuosius ir nuteistuosius maitinti pagal Valgiaraštį (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams. Be to, atsakovo atstovas teisiškai nepagrindė, kad pareiškėjas turėjo pateikti prašymą dėl maitinimo pagal konkretų valgiaraštį. Pareiškėjas savo valią dėl maitinimo pagal religinius įsitikinimus aiškiai nurodė 2022 m. liepos 19 d. prašyme.

12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčą reglamentuojančius teisės aktus, darė išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo teikiamas maitinimas pagal religinius įsitikinimus, todėl konstatavo neteisėtus veiksmus, t. y. kad Vilniaus kalėjimas (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos Vilniaus pataisos namai) laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d., pažeisdamas BVK 173 straipsnio 5 dalies nuostatas, neužtikrino pareiškėjo teisės į maitinimą pagal religinius įsitikinimus, nors tokią galimybę turėjo.

13. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde pateikė deklaratyvaus, bendro pobūdžio teiginius apie patirtą neturtinę žalą, nepateikė jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Teismas vertino, kad atsakovo atstovo į bylą pateikti ginčo laikotarpio išrašai iš pareiškėjo ligos istorijos, taip pat Lietuvos kalėjimų tarnybos šeimos gydytojos 2023 m. gegužės 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. LV-22642 nurodyti faktai nepatvirtina, kad ginčo laikotarpiu paskirta vegetarinė mityba pareiškėjui sukėlė itin žymaus pobūdžio ir laipsnio fizinių skausmų ir kitų nepatogumų pareiškėjui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, nors ir reiškė nusiskundimus dėl virškinamojo trakto sutrikimo, bet tolesnio ištyrimo atsisakė.

14. Atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, pobūdį, trukmę, intensyvumą teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimų pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas į šį prašymą neatsižvelgė. Pareiškėjo teigimu, teismas nepasisakė dėl visų skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo psichologine būsena, neišreikalavo įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kreipimusis į šeimos gydytoją dėl patiriamų skausmų.

17. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovo vertinimu, teismo sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą. Teismas sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimto teismo sprendimo panaikinimui. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui M. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Vilniaus pataisos namai) nesuteikto tinkamo maitinimo pagal religiją.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; pripažino, kad pareiškėjo M. T. teisė ginčo laikotarpiu (nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. balandžio 17 d.) Vilniaus pataisos namuose gauti maitinimą pagal religinius įsitikinimus buvo pažeista; kitą pareiškėjo M. T. skundo dalį atmetė.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą patenkinti, teigdamas, jog teismas pažeidė jo teisę būti išklausytam, kadangi esant pareiškėjo prašymui nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuri mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina ir nagrinėjamoje byloje, ne kartą pabrėžta, kad: teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-709-442/2018); teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-552/2019).

24. Nustatyta, kad pareiškėjas skunde (užregistruotas 2023 m. balandžio 24 d.) pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi nutarė bylą skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. spalio 18 d. 16.00 val. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 18 d. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą rašytinio proceso tvarka ir procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2023 m. lapkričio 16 d. 15.30 val. (2023 m. spalio 18 d. nutartis). Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2023 m. lapkričio 16 d. Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinės bylos elektroninę kortelę, nenustatė kitų dokumentų (elektroninių dokumentų, kurių kopijų nėra popierinėje byloje), reikšmingų sprendžiant dėl bylos nagrinėjimo tvarkos.

25. Teisėjų kolegija, ištyrusi nurodytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje išvardytų procesinių prielaidų pirmosios instancijos teisme nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y.: (i) pareiškėjas nepateikė prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir (ii) teismas nenustatė termino atsakovui pareikšti prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu, ir tokiu būdu padarė esminį bylos proceso dalyvių procesinių teisių, įskaitant teisę būti išklausytiems, pažeidimą.

26. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proceso teisės normą ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė