3953adae-e72e-459a-9900-0fa7ebc411e1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-5822-142/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02288-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 8.1.1; 9.1.5; 9.7; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. M., jos atstovui A. L., trečiajam suinteresuotam asmeniui M. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. M. skundÄ dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir M. M.,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja A. M. (toliau – pareiÅ¡kėja) padavė teismui skundÄ (t. I, b. l. 1–8), patikslintÄ skundÄ (t. I, b. l. 75–84), kuriuose praÅ¡o panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2013 m. gegužės 20 d. sprendimÄ Nr. S-81(7-70/2013) (toliau – Sprendimas Nr. S‑81(7-70/2013);

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, atsakovas) 2013 m. vasario 15 d. sprendimÄ Nr. 68-36 (toliau – Sprendimas Nr. 68-36);

3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ Nr. (4.65)-256-178 (toliau – Sprendimas Nr. (4.65)‑256-178).PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus AVMI, pakartotinai patikrinusi su nekilnojamojo turto nuoma susijusių pajamų, gautų per 2005–2009 metų laikotarpį, apmokestinimo ir sumokėjimo teisingumÄ , 2012 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)-04-77-30 (toliau – patikrinimo aktas) priskaičiavo ir nurodė pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 31 562 Lt GPM, 2 473 Lt PSD įmokų, 18 762,02 Lt GPM delspinigių, 687,25 Lt PSD įmokų delspinigių, 3 156 Lt GPM baudÄ ir 247 Lt PSD įmokų baudÄ .

Vilniaus AVMI Sprendimu Nr. (4.65)-256-178 patvirtino patikrinimo aktÄ , o VMI Sprendimu Nr. 68-36 patvirtino Vilniaus AVMI sprendimÄ . Komisija Sprendimu Nr. S-81(7-70/2013) patvirtino VMI 2013 m. vasario 15 d. sprendimÄ ir pareiÅ¡kėjos neatleido nuo GPM ir PSD įmokų delspinigių bei baudų. Komisija sprendime nurodė, kad nuomos pajamų, gautų iÅ¡ Ukrainos Respublikos ambasados kaip iÅ¡ užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę, negalima priskirti A klasės pajamoms, kadangi pati nuolatinė buveinė, kaip užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikos iÅ¡raiÅ¡ka, yra siejama su Å«kinės–komercinės veiklos vykdymu.

Tuo tarpu užsienio valstybės diplomatinė atstovybė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis užsienio valstybės reikalų tarnybos padalinys, atstovaujantis tai užsienio valstybei, ginantis jos ir jos piliečių teises bei interesus Lietuvoje, palaikantis oficialius tarpvalstybinius santykius (Ä®statymo dėl užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje statuso 1 straipsnis, Vienos konvencijos Dėl diplomatinių santykių 3 straipsnio 1 dalis), todėl sutiko su mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, kad Ukrainos Respublikos pasiuntinybė, kaip diplomatinė atstovybė, negali bÅ«ti priskirta prie užsienio vieneto nuolatinės buveinės. PareiÅ¡kėja nesutinka su Komisijos teiginiais dėl 2005–2009 metų pajamų, gautų iÅ¡ Ukrainos Respublikos pasiuntinybės už nekilnojamojo turto nuomÄ ir jų priskyrimo B klasės pajamoms.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) 2 straipsnio 12 punktÄ , nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvoje iÅ¡raiÅ¡ka, užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje nuolat vykdo veiklÄ . GPMÄ® nenurodyta, kad veikla turi bÅ«ti komercinė arba gamybinė. GPMÄ® „nuolatinės buveinės“ sÄ voka buvo siejama su Å«kinės–komercinės veiklos vykdymu tik nuo 2008 m. gruodžio 23 d., kai buvo priimti GPMÄ® pakeitimai ir papildymai.

GPMÄ® neiÅ¡skiria ambasadų ir konsulinių įstaigų į atskirų subjektų grupę, kuriems nustatyta kita nei numatyta įstatyme mokesčių iÅ¡skaičiavimo ir sumokėjimo tvarka. Ukrainos Respublikos ambasada yra savarankiÅ¡kas Lietuvos teritorijoje per nuolatinę buveinę veikiantis užsienio subjektas (juridinis asmuo), kadangi yra įsteigtas nustatyta tvarka, jam suteiktas Lietuvos juridinio asmens kodas ir yra įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų registre, turi savo banko sÄ skaitÄ Lietuvoje ir antspaudÄ .

Ukrainos Respublikos ambasada yra Lietuvos Respublikoje veikianti užsienio valstybės įstaiga, o jos konsulinė įstaiga vykdo konsulinę veiklÄ . Atitinkamai, pareiÅ¡kėjos pajamos, gautos iÅ¡ Ukrainos Respublikos ambasados, atitinka kaip iÅ¡ nuolat vykdančio veiklÄ Lietuvoje užsienio juridinio asmens arba užsienio vieneto gautas pajamas, todėl pajamos faktiÅ¡kai turi bÅ«ti priskirtos A klasės pajamoms. Prievolė pačiam fiziniam asmeniui susimokėti pajamų mokestį nuo A klasės pajamų, kai iÅ¡mokantis subjektas yra Ukrainos Respublikos ambasada, turintis Lietuvos juridinio asmens statusÄ ir akredituotas prie Užsienio reikalų ministerijos, kaip užsienio vienetas, vykdantis veiklÄ (konsulinę) Lietuvoje ir turintis nuolatinę buveinę, pagal 1961 m.

Vienos konvencijÄ atleistas nuo mokesčių, Lietuvos mokesčių įstatymuose nėra numatyta. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 9 straipsnyje numatytas apmokestinimo aiÅ¡kumo principas, kad mokesčių teisės neaiÅ¡kumai ir prieÅ¡taravimai aiÅ¡kinami mokesčių mokėtojų naudai. Mokesčių mokėtojas neturi finansiÅ¡kai nukentėti, jei nėra jo kaltės požymių. PareiÅ¡kėjos nuomone, Komisija savo sprendime nepagrįstai nurodė, kad atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo apskaičiuotų GPM delspinigių pagal MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ nėra pagrindo. 2006 m. mokestinio tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, ar pareiÅ¡kėja turėjo pakankamai pajamų lizingo įmokoms už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ mokėti.

PareiÅ¡kėjÄ ir jos sutuoktinį suklaidino Vilniaus AVMI atsakymas pagal mokestinį tyrimÄ Nr. 90-673, kad 2006 m. mokestinio tyrimo metu, iÅ¡analizavus 2003–2005 metų mokesčių mokėtojos (A. M.) metines pajamų mokesčio deklaracijas, tyrimui pateiktas dokumentų kopijas apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo Å¡altinius ir jų pagrindimÄ bei įvertinus VÄ® Registro centro ir kitų VMI informacinių bazių duomenis, trÅ«kumų ir prieÅ¡taravimų nenustatyta. Apie 2006 m. Vilniaus AVMI mokestinio tyrimo tikslÄ sužinojo tik Å¡io mokestinio patikrinimo metu.

Be to, Vilniaus AVMI, nesupažindindama pareiÅ¡kėjos su 2006 m. mokestinio tyrimo patikrinimo aktu, pažeidė Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Vilniaus AVMI 2006 m. mokestinio tyrimo metu buvo pateikti visi paaiÅ¡kinimai ir nekilnojamojo turto nuomos sutartis su Ukrainos piliečiu G. M. iki 2007 m. spalio 1 d., kuris sudarant nuomos sutartį neveikė Ukrainos Respublikos ambasados interesais, o sudarė sutartį kaip fizinis asmuo, dėl to ir buvo vykdoma veikla pagal verslo liudijimÄ , o nekilnojamojo turto nuomos sutarties su Ukrainos Respublikos pasiuntinybe pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis neturėjo. 2003 m. nekilnojamojo turto nuomos sutartis ruošė Ukrainos Respublikos ambasados darbuotojai, jos buvo suraÅ¡ytos rusų ir ukrainiečių kalbomis, už pareiÅ¡kėjÄ pagal įgaliojimÄ pasirašė V.

L., kuri perskaitė vienÄ sutarties egzempliorių su Ukrainos piliečiu G. M. ir visus pasirašė. Valstybinės Ukrainos mokesčių tarnybos 2011 m. lapkričio 1 d. raÅ¡te Nr. 2134 /56/12-2020 nurodyta, kad Ukrainos Respublikos pasiuntinybėje nėra informacijos, dėl kokių priežasčių yra du skirtingi dokumentai dėl vienų ir tų pačių nekilnojamojo turto objektų nuomos identiÅ¡kiems laikotarpiams. PareiÅ¡kėja nesutinka su Komisijos teiginiu, kad ji sÄ moningai nepateikė mokesčių administratoriui informacijos apie sudarytÄ nuomos sutartį su Ukrainos Respublikos pasiuntinybe, kadangi ji apie kitÄ sutarties egzempliorių nežinojo.

Pažymėjo, kad 2006 m. mokestinio tyrimo metu Vilniaus AVMI buvo pateikta nekilnojamojo turto nuomos sutartis su Ukrainos piliečiu Ukrainos Respublikos pasiuntinybės darbuotoju G. M. ir mokesčių administratorius žinojo, kad faktiÅ¡kai nekilnojamÄ jį turtÄ nuomoja Ukrainos Respublikos pasiuntinybės konsulatas, bet 2006 m. mokestinio tyrimo metu mokesčių administratorius, netinkamai vykdydamas savo pareigas, nepastebėjo ir nepaaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai, kad vietoj veiklos pagal verslo liudijimÄ (patalpų nuoma) turėjo mokėti 15 procentų pajamų mokestį nuo nuomos pajamų ir pajamų natÅ«ra.

Mano, kad mokesčių administratorius sÄ moningai neigia, kad 2006 m. mokestinio tyrimo metu neturėjo nekilnojamojo turto nuomos sutarties. GPMÄ® ir MAÄ® neaiÅ¡kumai ir mokesčių administratoriaus 2006 m. klaidinantis mokesčių mokėtojui atsakymas leido atsirasti neatitikimams apskaičiuojant mokesčius, nesant mokesčių mokėtojo kaltės. PareiÅ¡kėjai nesuprantama, kaip galima buvo 2006 m. mokestinio tyrimo metu nustatyti, ar ji turėjo pakankamai pajamų lizingo įmokoms mokėti, nepatikrinus pajamų gavimo Å¡altinio ir jų pagrindimo (nekilnojamojo turto nuomos sutarties), nors Vilniaus AVMI 2006 m. praneÅ¡ime apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ Nr. 21.26-89-3241 nurodyta, kad, mokestinio tyrimo metu iÅ¡analizavus mokesčių mokėtojos pateiktas deklaracijas, tyrimui pateiktas dokumentų kopijas apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo Å¡altinius ir jų pagrindimÄ , įvertinus VÄ® Registrų centro ir kitų VMI informacinių bazių duomenis, trÅ«kumų ir prieÅ¡taravimų nenustatyta.

Vilniaus AVMI 2006 m. mokestinio patikrinimo metu turėjo jos pajamų pagrindimÄ â€“ nekilnojamojo turto nuomos sutarties kopijÄ . Mokestinio tyrimo patikrinimo aktas turėjo atitikti VAÄ® 2 straipsnio 9 dalies reikalavimus. Mokesčių administratorių sprendimai nepagrįsti teisės aktais, todėl neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų. VMI 2006 m. gruodžio 6 d. raÅ¡tas Nr. (11.27)-46-35533 ir su juo pateiktas 2006 m. gruodžio 4 d. praneÅ¡imas apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ Nr. 21.26-89-3241, kuriame nurodyta, kad, iÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjos pateiktas deklaracijas, tyrimui pateiktas dokumentų kopijas apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo Å¡altinius ir jų pagrindimÄ , įvertinus VÄ® Registrų centro ir kitų VMI informacinių bazių duomenis, trÅ«kumų nenustatyta, yra rimtesnis dokumentas nei mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Atitinkamai papildomai pareiÅ¡kėjos atžvilgiu turi bÅ«ti taikomas MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas – jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo (galimai mokesčių įstatymus pažeidė dėl GPMÄ® ir MAÄ® neaiÅ¡kumo). Komisija nepasisakė dėl jos praÅ¡ymo atleisti nuo GPM ir PSD įmokų delspinigių pagal MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Ekonominė sankcija pagal MAÄ® gali bÅ«ti skiriama tik esant bendrosioms teisinės atsakomybės sÄ lygoms, taigi ir mokesčio mokėtojo ar mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens kaltei dėl padaryto mokesčio įstatymo pažeidimo.

Siekiant įgyvendinti nuostatÄ , kad baudžiamas tik kaltasis, mokesčių teisės aktų neaiÅ¡kumus ir prieÅ¡taravimus bÅ«tina taikyti mokesčio mokėtojo naudai besÄ lygiÅ¡kai ir be iÅ¡lygų.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sprendžiant dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų, pareiÅ¡kėjos atžvilgiu turi bÅ«ti taikomas ir MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 4 punktas.Atsakovas VMI atsiliepime praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (t.

II, b. l. 14–20). PaaiÅ¡kina, kad Vilniaus AVMI, vykdydama pavedimÄ tikrinti, atliko pareiÅ¡kėjos GPM ir PSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. pakartotinį mokestinį patikrinimÄ ir surašė patikrinimo aktÄ , kuriame už 2005–2009 metų laikotarpį papildomai apskaičiavo 31 562 Lt GPM (6 282 Lt 2005 m. + 6 257 Lt 2006 m. + 6 308 Lt 2007 m. + 6 527 Lt 2008 m. + 6 188 Lt 2009 m.) ir už 2009 m. 2 473 Lt PSD įmokų.

Vilniaus AVMI Sprendimu Nr. (4.65)‑256-178 patvirtino patikrinimo aktÄ ir apskaičiavo GPM delspinigius, PSD įmokų delspinigius bei skyrė minimalias 10 proc. dydžio 3 156 Lt GPM ir 247 Lt PSD įmokų baudas. VMI Sprendimu Nr. 68-36 patvirtino Vilniaus AVMI sprendimÄ , o Komisija Sprendimu Nr. S-81(7-70/2013) patvirtino VMI SprendimÄ Nr. 68-36, neatleido nuo delspinigių ir baudų. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis 2005–2009 metais gavo 386 400 Lt nekilnojamojo turto nuomos pajamų.

Taip pat už sumokėtas komunalines paslaugas iÅ¡ Ukrainos Respublikos pasiuntinybės gavo 34 601,81 Lt pajamų natÅ«ra. Å ios pajamos vietos mokesčių mokėtojo pripažintos B klasės pajamomis. Vadovaujantis GPMÄ® ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų iÅ¡davimo gyventojams taisyklių“, pagrįstai konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos 2005–2009 metų nuomos pajamos ir pajamos natÅ«ra gautos iÅ¡ Ukrainos pasiuntinybės Lietuvos Respublikoje yra priskirtinos B klasės pajamoms, o dėl to pareiÅ¡kėja privalo vykdyti MAÄ®, GPMÄ® ir Socialinio draudimo įstatymo (toliau – SDÄ®) imperatyvias nuostatas ir teisingai, laiku deklaruoti, apskaičiuoti, sumokėti į biudžetÄ 15 procentų dydžio GPM ir 6 proc. dydžio PSD įmokas.

Nesutinka, kad mokesčių administratorius neteisingai iÅ¡sprendė atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagal MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies nuostatas klausimus. Nesutinka, kad pareiÅ¡kėja buvo suklaidinta atliekant 2006 m. mokestinį tyrimÄ . PaaiÅ¡kina, kad 2006 m. gruodžio 5 d. mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. 90-673 užfiksuota, kad mokestinis tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti, ar pareiÅ¡kėjos sutuoktinis turėjo finansines galimybes dengti UAB Parexlizingas įmokas už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Kontrolės veiksmų metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėja turėjo pakankamai pajamų mokėti lizingui įmokas už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Mokesčių administratorius įvertino ir pareiÅ¡kėjos 2003–2005 metais deklaruotas pajamas pagal verslo liudijimÄ , tačiau veiklos vykdymo pagal verslo liudijimÄ pagrįstumas ir Å¡ių pajamų kilmė mokestinio tyrimo metu nebuvo vertinama ir tiriama. Tokie kontrolės veiksmai buvo atlikti tik mokestinio patikrinimo metu, gavus iÅ¡ Ukrainos valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. lapkričio 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 2134/5/122020.

Remiasi MAÄ® 2 straipsnio 22 dalimi ir aiÅ¡kina, kad mokestinio tyrimo ataskaita pareiÅ¡kėjos suklaidinti negalėjo. PareiÅ¡kėjos pareiga teisingai mokėti mokesčius yra nustatyta MAÄ® 40 straipsnyje.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , palaikė atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus (t. II, b. l. 2).Atsakovo ir Vilniaus AVMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.Trečiasis suinteresuotas asmuo M.

M. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ praÅ¡o skundÄ tenkinti iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais argumentais (t. II, b. l. 3–10). Teismo posėdyje skundÄ palaikė ir prašė tenkinti.Skundas atmetamas.PareiÅ¡kėja A. M. iÅ¡ esmės ginčija tik mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimų dalis, kuriomis 2005–2009 metais pareiÅ¡kėjos gautos pajamos iÅ¡ Ukrainos pasiuntinybės priskirtos B klasės pajamoms. PareiÅ¡kėjos argumentų esmė yra tokia: mokesčius privalo iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti Ukraina, kuri Lietuvoje turi diplomatinę atstovybę, t. y. nuolatinę buveinę, ir nuo jų (mokesčių) yra atleista.

Taip pat pareiÅ¡kėja ginčija sprendimų dalis, kuriomis atsisakyta atleisti jÄ nuo GPM ir PSD įmokų delspinigių ir baudų. GPM ir PSD įmokų, Å¡ių mokesčių bei įmokų delspinigių ir baudų paskaičiavimo teisingumas nebuvo ginčijamas.Skundas grindžiamas tuo, kad bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu, t. y. 2005–2009 metais, galiojusios redakcijos GPMÄ® 22 straipsnio, reglamentuojančio pajamų priskyrimÄ klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ , 2 dalis nustatė, kad A klasės pajamoms priskiriamos iÅ¡ užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę gautos pajamos.

Iki 2008 m. gruodžio 29 d. galiojusios redakcijos GPMÄ® 2 straipsnio 12 dalis (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija) nustatė, kad nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvoje iÅ¡raiÅ¡ka. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje: nuolat vykdo veiklÄ ; arba vykdo savo nuolatinę veiklÄ per priklausomÄ atstovÄ (agentÄ ); arba naudoja statybos teritorijÄ , statybos, surinkimo ar įrangos objektÄ ; arba gamtos iÅ¡teklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangÄ arba konstrukcijÄ , įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus, o nuo 2008 m. gruodžio 30 d. galiojanti GPMÄ® 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad nuolatinė buveinė suprantama kaip Å¡i sÄ voka apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – PMÄ®).

Iki 2008 m. gruodžio 30 d. galiojusios PMÄ® redakcijos 2 straipsnio 19 dalis ir nuo 2009 m. sausio 1 d. galiojančios Å¡io įstatymo redakcijos 22 dalis nustatė ir nustato, kad nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje iÅ¡raiÅ¡ka. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklÄ ; arba vykdo savo veiklÄ per priklausomÄ atstovÄ (agentÄ ); arba naudoja statybos teritorijÄ , statybos, surinkimo ar įrangos objektÄ ; arba gamtos iÅ¡teklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangÄ arba konstrukcijÄ , įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus.

Nuolatinumo apibrėžimÄ , atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kaip apibrėžia 2008 m. gruodžio 30 d. galiojusios redakcijos PMÄ® 2 straipsnio 36 dalis ir nuo 2009 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos 2 straipsnio 40 dalis, Å¡io įstatymo prasme veikla – bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos.Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus AVMI, pakartotinai patikrinusi pareiÅ¡kėjos gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo bei mokėjimo teisingumÄ per laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., Sprendimu Nr. (4.65)-256-178 patvirtino patikrinimo aktÄ ir juo apskaičiuotus mokesčius – 31 918 Lt GPM, 1 825 Lt PSD įmokų, paskyrė 3 192 Lt GPM baudÄ , 183 Lt PSD įmokų baudÄ , apskaičiavo 18 839,23 Lt GPM delspinigių, 507,16 PSD įmokų delspinigių.Skundžiamuose mokesčių administratorių sprendimuose yra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos 2005–2009 metais gautos pajamos pagal pareiÅ¡kėjai iÅ¡duotÄ verslo liudijimÄ â€žPatalpų nuoma“ (xx) (EVRK klasė 70.20) už patalpų nuomÄ iÅ¡ Ukrainos pasiuntinybės pagal GPMÄ® 22 straipsnio nuostatas priskiriamos B klasės pajamoms, kurias pagal GPMÄ® 25 straipsnio nuostatas deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats gyventojas GPMÄ® 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėja neginčija gavusi nurodytas pajamas, pajamų gavimo faktai detaliai analizuojami patikrinimo akte (MGK byla, t. 1, l. 84-100), taip pat mokesčių administratorių sprendimuose. Å ios pajamos, vadovaujantis GPMÄ® 6 straipsniu ir SDÄ® 17 straipsnio 8 dalimi, apmokestinamos taikant atitinkamai 15 procentų ir 6 procentų tarifus; iÅ¡ Ukrainos pasiuntinybės 2005–2009 metais gautos pajamos natÅ«ra, vadovaujantis GPMÄ® 6 straipsnio 2 punktu, apmokestinamos taikant 15 procentų tarifÄ ; pareiÅ¡kėja nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo nuo Å¡ių pajamų gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, todėl papildomai apskaičiuoti minėti mokesčiai (t.

I, b. l. 49–62).Dėl minėtų pajamų priskyrimo B klasės pajamoms. Daroma iÅ¡vada, kad 2005–2009 metais galiojusios redakcijos GPMÄ® 22 straipsnio, reglamentuojančio pajamų priskyrimÄ klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ , 2 dalyje buvo nustatyta, kad A klasės pajamoms priskiriamos iÅ¡ užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę gautos pajamos. Iki 2008 m. gruodžio 29 d. galiojusios redakcijos GPMÄ® 2 straipsnio 12 dalyje (2002 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. IX-1007 redakcija) nustatyta, kad nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvoje iÅ¡raiÅ¡ka.

Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje: nuolat vykdo veiklÄ ; arba vykdo savo nuolatinę veiklÄ per priklausomÄ atstovÄ (agentÄ ); arba naudoja statybos teritorijÄ , statybos, surinkimo ar įrangos objektÄ ; arba gamtos iÅ¡teklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangÄ arba konstrukcijÄ , įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus, o pagal nuo 2008 m. gruodžio 30 d. galiojančio GPMÄ® 2 straipsnio 12 dalį – nuolatinė buveinė suprantama kaip Å¡i sÄ voka apibrėžta PMÄ®. 2008 m. gruodžio 30 d. galiojo PMÄ® 2 straipsnio 19 dalis, nuo 2009 m. sausio 1 d. galiojo Å¡io įstatymo 2 straipsnio 22 dalis, kuriose nustatyta, kad nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje iÅ¡raiÅ¡ka.

Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklÄ ; arba vykdo savo veiklÄ per priklausomÄ atstovÄ (agentÄ ); arba naudoja statybos teritorijÄ , statybos, surinkimo ar įrangos objektÄ ; arba gamtos iÅ¡teklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangÄ arba konstrukcijÄ , įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumo apibrėžimÄ , atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2008 m. gruodžio 30 d. galiojusios redakcijos PMÄ® 2 straipsnio 36 dalis nustatė ir nuo 2009 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos 2 straipsnio 40 dalis nustatė, kad Å¡io įstatymo prasme veikla – bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 23 d. sudarytos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų iÅ¡vengimo 5 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad Å¡ios sutarties tikslams sÄ voka „nuolatinė buveinė“ reiÅ¡kia pastoviÄ komercinės–ūkinės veiklos vietÄ , per kuriÄ vykdoma visa įmonės komercinė–ūkinė veikla arba jos dalis, o sÄ voka „nuolatinė buveinė“ pirmiausia apima:

a) vadovybės buvimo vietÄ , b) filialÄ , c) įstaigÄ , d) gamyklÄ , e) dirbtuvę, f) įrangÄ ar statinį, skirtÄ gamtinių iÅ¡teklių tyrimui, g) kasyklÄ , naftos ar dujų gręžinį, karjerÄ arba bet kokiÄ kitÄ gamtinių iÅ¡teklių gavybos vietÄ , h) sandėlį ar kitÄ statinį, naudojamÄ gaminių pardavimui. Å ios sutarties 29 straipsnyje nustatyta, kad ji neliečia jokių diplomatinių ar nuolatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų darbuotojams taikomų mokestinių privilegijų, nustatomų remiantis bendraisiais tarptautinės teisės principais arba specialių susitarimų nuostatomis.PareiÅ¡kėjos atstovas nepagrįstai teigė, kad Ukrainos pasiuntinybė vykdo komercinę–ūkinę veiklÄ , kaip ji suprantama skunde nurodytuose teisės aktuose, nes atlieka konsulines funkcijas ir pan.

Tačiau įvertinus paminėtų teisės aktų nuostatas daroma iÅ¡vada, kad pasiuntinybė nėra užsienio vienetu veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvoje.Todėl skundžiamuose mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimuose padaryta pagrįsta ir teisėta iÅ¡vada, kad GPMÄ® 22 straipsnio 2 dalies prasme užsienio vieneto nuolatinės buveinės, kaip jo veiklos iÅ¡raiÅ¡ka Lietuvoje, sÄ voka yra susijusi su Å«kinės–komercinės veiklos vykdymu. Tuo tarpu, užsienio valstybių diplomatinė veikla nėra tokia Å«kinė–komercinė veikla, jos paskirtis visai kita, ji susijusi su oficialių tarpvalstybinių santykių palaikymu, jos ir jos piliečių teisių ir interesų atstovavimu Lietuvoje, tokia veikla nėra ir negali bÅ«ti prilyginama Å«kinei–komercinei veiklai.

Tuo labiau, kad nei 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijoje „Dėl diplomatinių santykių“, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 23 d. sudarytoje sutartyje dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų iÅ¡vengimo, nėra nuostatų dėl GPM apskaičiavimo ir mokėjimo. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimÄ , pajamos, gautos nuomojant patalpas Ukrainos diplomatinei atstovybei, taip pat natÅ«ra gautos pajamos pagal GPMÄ® nuostatas priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių, atsižvelgiant į GPMÄ® 25 straipsnio nuostatas, pajamų mokestį deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo, atitinkamai ginčijamų sprendimų dalys, susijusios su nurodymu sumokėti GPM ir PSD įmokas nuo tokių pajamų, yra teisėtos ir pagrįstos.

PareiÅ¡kėjos skunde nurodomi jos klaidinimo faktai negali turėti jokios įtakos pareigai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti tuos mokesčius, kurie apskaičiuoti pareiÅ¡kėjai skundžiamais mokesčių administratorių sprendimais.Dėl atleidimo nuo GPM ir PSD įmokų delspinigių ir baudų. MGK sprendė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atleisti nuo delspinigių ir baudų ir skundžiamame sprendime nusprendė neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo GPM ir PSD įmokų delspinigių bei baudos.Pagrindinis pareiÅ¡kėjos argumentas, kuriuo remdamasi ji praÅ¡o taikyti jos atžvilgiu MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , yra tai, kad pareiÅ¡kėjÄ suklaidino 2006 m. atlikto mokestinio tyrimo, kurio metu pareiÅ¡kėjai nebuvo pareikÅ¡ta jokių pretenzijų dėl netinkamo gaunamų pajamų apmokestinimo, iÅ¡vados.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad, gavusi Vilniaus AVMI 2006 m. gruodžio 4 d. praneÅ¡imÄ apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ Nr. 21.26-89-3241 (t. I, b. l. 131), ji turėjo teisėtÄ pagrindÄ manyti, kad nereikia deklaruoti ir mokėti mokesčių nuo pajamų, gaunamų iÅ¡ nuomos, kadangi praneÅ¡ime sakoma, jog mokestinio tyrimo metu iÅ¡analizavus mokesčių mokėtojos pateiktas deklaracijas, dokumentų kopijas apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo Å¡altinius ir jų pagrindimÄ bei įvertinus VÄ® Registrų centro ir kitų VMI informacinių bazių duomenis, trÅ«kumų ir prieÅ¡taravimų nenustatyta.

Mano, kad toks praneÅ¡imas vertintinas kaip konsultacija, nes savo esme jis yra daugiau nei konsultacija – juo konstatuojama, kad jokių mokestinių įstatymų pareiÅ¡kėja nepažeidžia. Dėl Å¡ios faktinės aplinkybės pareiÅ¡kėja teigia, kad yra ir kitas pagrindas atleisti jÄ nuo delspinigių ir baudų, jis nustatytas MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. nėra pareiÅ¡kėjos kaltės, nes jÄ suklaidino atlikto mokestinio tyrimo duomenys. MGK sprendime pasakyta, kad mokesčių administratorius pagrįstai nenagrinėjo pareiÅ¡kėjos atleidimo nuo baudų klausimo, nes nėra MAÄ® 141 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

Å¡is klausimas sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas yra sumokėjęs mokestį, Å¡io mokesčio mokėjimo terminas atidėtas ar iÅ¡dėstytas. MGK sprendime pasisakyta, kodėl nėra pagrindo atleisti nuo delspinigių. MAÄ® 100 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra Å¡io Ä®statymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, taip pat kitais atvejais, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io Ä®statymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyti tokie atleidimo pagrindai:

1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;

2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;

4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įraÅ¡yta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtojÄ (ar jo atstovÄ ), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjos argumentus, dėl kokių priežasčių ji turi bÅ«ti atleista nuo delspinigių ir baudų, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamuose sprendimuose Å¡is praÅ¡ymas netenkintas pagrįstai.

Nors pareiÅ¡kėja skunde teigia, kad 2006 m. mokestinio tyrimo metu mokesčių administratorius žinojo, kad nekilnojamas turtas nuomojamas pasiuntinybei, nes turėjo sutartį, tačiau iÅ¡ byloje esančios sutarties (MGK byla, t. I, l. 156–157) galima teigti, kad mokesčių administratoriui 2006 m. atlikto mokestinio tyrimo metu nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad A. M. patalpas nuomojo ne fiziniam, o juridiniam asmeniui. Nuomos sutartis sudaryta su Ukrainos piliečiu G. M., kuris pagal Å¡iÄ sutartį vadinamas nuomotoju, o ne Ukrainos pasiuntinybė.

Tik atlikus mokestinį patikrinimÄ buvo nustatyta, kad G. M. veikė Ukrainos Respublikos pasiuntinybės Lietuvos Respublikoje interesais. Taip pat nustatyta aplinkybė, kad duomenys apie tai, jog dėl tų pačių patalpų nuomos yra sudarytos dvi sutartys, iÅ¡ Ukrainos valstybinės mokesčių tarnybos buvo gauti 2011 m. (MGK bylos I tomas, b. l. 162–163), tuo tarpu pareiÅ¡kėja įrodymų, kuriais pagrįstų savo paaiÅ¡kinimus, duotus mokestinio patikrinimo metu, o bÅ«tent, kad mokestinio tyrimo metu nurodė visus pajamų gavimo Å¡altinius, tarp jų ir iÅ¡ diplomatinės atstovybės, patvirtinti nepateikė.

Dėl to nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjÄ suklaidino 2006 m. atliktas mokestinis tyrimas. Tuo pačiu nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad nėra pareiÅ¡kėjos kaltės. Taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjai galėtų bÅ«ti taikomas MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Teisinis reguliavimas, o bÅ«tent, kad diplomatinė atstovybė negali bÅ«ti laikoma GPMÄ® 2 straipsnio 12 punkte nurodyta nuolatine buveine, taip pat pagal vėlesnės redakcijos 2 straipsnio 26 punktÄ negali bÅ«ti laikoma tokiu užsienio vienetu, buvo pakankamai aiÅ¡kus, t. y. tiek aiÅ¡kus, kad pareiÅ¡kėja neturi pagrindo teigti, jog mokesčio įstatymas buvo pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčio mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti.

Numatydamas tokį atleidimo nuo delspinigių pagrindÄ Ä¯statymo ledėjas neturėjo mintyje galimo teisės aktų nesupratimo ar neteisingo supratimo, kadangi bet kuris asmuo galėtų aiÅ¡kinti, kad nesuprato teisinio reguliavimo. Taip pat nėra pagrindo taikyti MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , kadangi žala biudžetui buvo padaryta, mokesčiai nebuvo sumokėti.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjos skundo dalies dėl jos reikalavimo panaikinti sprendimus dėl to, kad neteisingai iÅ¡spręstas jos atleidimo nuo delspinigių ir baudų klausimas.Spręsdamas šį ginÄÄ teismas vadovaujasi ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsniu ir atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1076/2014, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjos A.

M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                        Halina Zaikauskaitė