394ebdc4-757f-4802-aa60-e87acb5f7b3f · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-656-517/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06902-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S) V I L N I A U S R E G I O N O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022m. liepos 19d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Kristinai Stamulienei, dalyvaujant prokurorui Liudui Žukliui, kaltinamajam L. A., nukentėjusiajam D. A., nepilnamečio nukentėjusiojo D. A. atstovei pagal įstatymÄ -Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone vyr. specialistei Ritai Giedrienei, veikiančiai pagal įgaliojimÄ , vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 kl. iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, ne karo prievolininkas, užsiimantis individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimÄ , gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015m. gegužės 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d., 178 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 641 str.,-laisvės apribojimu vieneriems metams; 2) 2015m. lapkričio 23d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d., 641 str.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams; 3) 2018m. kovo 27d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius 641 str.,-laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, 2018m. spalio 22d. iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje, visi teistumai neiÅ¡nykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: Kaltinamasis L.

A., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlėl fizinį skausmÄ artimajam giminaičiui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. padarė kvalifikuotus fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent: 2022m. vasario 27d., apie 2000 val., vakare, kaltinamasis L. A., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, važiuodamas automobiliu „ Peugeot 306 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kilus žodiniam konfliktui su broliu-pil. D. A., sėdėdamas ant automobilio galinės sėdynės, tyčia su deÅ¡ine ranka apglėbė nepilnamečio brolio-nukentėjusiojo D.

A., kuris sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, kaklÄ , po ko su kaire ranka sudavė nukentėjusiajam į kairiÄ jÄ veido pusę, o automobilį vairavusiam kitam broliui-pil. M. A. sustojus Å¡alikelėje, jis(kaltinamasis L. A.) kartu su nukentėjusiuoju D. A. iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , tyčia su kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam L. A. į deÅ¡inįjį skruostÄ , po ko besistumdant, abu nusirito į pagriovį, kur grÅ«mėsi, o nukentėjusiajam D.

A. bandant iÅ¡lipti iÅ¡ pagriovio, jis(kaltinamasis L. A.) sučiupo nukentėjusįjį už deÅ¡inės kojos čiurnos, pastarÄ jį prisitraukė prie savęs, apžergė jį ir, kojomis prispaudęs nukentėjusiojo D. A. rankas prie žemės, pastarÄ jį abejomis rankomis smaugė, ir tokiu bÅ«du pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiojo D. A. asmenį pasekoje pastarajam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytos kraujosruvos nosies srityje ir kakle, kas pastarajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis L. A., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , dalinai prisipažino ir parodė, kad jis vienas gyvena po jų tėvo mirties paveldėtoje sodyboje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Jo brolis M. su seserimi G. gyvena (duomenys neskelbtini), o jauniausias brolis D. su krikÅ¡to tėvais gyvena Panevėžyje 2022m. vasario 27d., buvo sekmadienis, po darbo jis buvo nuvykęs į svečius pas gretimame kaime gyvenančiÄ pažįstamÄ E., kur vartojo alkoholinius gėrimus.

Buvo iÅ¡gėręs Å¡eÅ¡ias skardines, t.y. viso 3 ltr, 5% stiprumo alaus. Kadangi po darbo buvo pavargęs, nuo iÅ¡gerto alkoholio kiekio jautėsi apsvaigęs. Apie 2000 val. pas E. į sodybÄ brolio M. vairuojamu automobiliu atvažiavo ir jo broliai D. ir M., kuriam jis turėjo perduoti pas jį į namus brolio M. vardu atsiųstus laiÅ¡kus. Su broliais nuvažiavo iki namų (duomenys neskelbtini) kaime, kur perdavė broliui M. atėjusius laiÅ¡kus, o po to visi trise važiavo į Lėno kaimÄ , nes broliai jį turėjo nuvežti į pirtį.

Pakeliui brolis D. ėmė jam priekaiÅ¡tauti, kad jis visiÅ¡kai apleido paveldėtÄ sodybÄ ir nesitvarko jų tėvo namuose. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusiam broliui D. su deÅ¡ine ranka trenkė per sprandÄ , tačiau brolio sprando su ranka apglėbęs nebuvo. Automobilį vairavusiam kitam broliui M. pasakius, kad jie tarpusavio santykius aiÅ¡kintųsi lauke, brolis sustabdė automobilį. Jis su broliu D. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, kur Å¡alikelėje jų konfliktas tęsėsi toliau.

Išlipęs iš automobilio, šalikelėje jis broliui D. daugiau nesudavė nei vieno smūgio. Kada besitęsiančio konflikto metu brolis D. jį pastūmė, jie abu, besigrumdami, nusirito į pagriovį, kur brolis D. jį apžergė kojomis ir buvo suėmęs rankomsi už kaklo. Jam pasakius: „ baigiam “, brolis D. nuo jo nulipo ir jau ruošėsi išlipti iš pagriovio, tačiau jis pačiupo brolį už dešinės kojos ir jį vėl įsitraukė į pagriovį. Kodėl brolio nenorėjo paleisti, jis paaiškinti negali.

Kadangi buvo išgėręs, galimai jį užvaldė pyktis dėl to, kad brolis jį buvo suėmęs rankomsi už kaklo. Kada brolį D. vėl įsitraukė į pagriovį, apžergė jį kojomis, apglėbė ir prispaudė prie žemės, pastarajam žodžiais tik pagrasindamas, kad jį pasmaugs, tačiau to nedarė, prie brolio kaklo prisilietęs nebuvo. Prie brolio nusprendė nelįsti, nes šis yra dar nepilnametis. Tuo metu, kai jis su broliu D. grūmėsi pagriovyje, kitas jo brolis M. vaikščiojo šalikelėje ir su kažkuo kalbėjosi mobilaus ryšio telefonu, galimai su jų seserimi G.

Kai jie su broliu D. iÅ¡lipo iÅ¡ pagriovio, jie dar tarpusavyje apsižodžiavo. Tuo metu jis iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė varžtÄ , norėjo pavaizduoti, kad tai peilis, nors jokio peilio su savimi neturėjo. Po to jis pėsčiomisa nuėjo link savo namų, kur pusvalandžio bėgyje į sodybÄ atvažiavo ir policijos pareigÅ«nai. NežiÅ«rint į tai, kad kaltinamasis L. A. tik iÅ¡ dalies prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ kvalifikuojamÄ pagal LR BK 140 str. 2d., kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo D.

A. ir liudytojos G. A. parodymais, byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintais liudytojo M. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 94-95, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašu(b.l. 23-27, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. kovo 17d. tarnybiniu pranešimu dėl BPC garso įrašo pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-06902-22(b.l. 52-53, t.

1) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. CD-R kompaktiniu disku(laikmena) su garso įrašu(b.l. 54, t. 1), 2022m. kovo 17d. kitų objektų apžiūros protokolu su telefoninio skambučio garso įrašo stenograma(b.l. 55-58, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo 2022m. vasario 28d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos(b.l. 19-20, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 9-11, t.

1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 12-18, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašais(b.l. 21-22, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. kovo 17d. tarnybiniu pranešimu dėl vaizdo medžiagos pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-06902-22(b.l. 46-47, t.

1) ir priedu prie minėto praneÅ¡imo, t.y. CD-R kompaktiniu disku(laikmena) su vaizdo įraÅ¡o failu(b.l. 48, t. 1), 2022m. kovo 17d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolu(b.l. 49-51, t. 1), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės(forma Nr. 110/a) iÅ¡raÅ¡u(b.l. 40-41, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įraÅ¡ais apie galimai sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros faktÄ , kaip kitų objektų, apžiÅ«ros protokolu(b.l. 42-45, t.

1) ir visa kita byloje esančia medžiaga. Nukentėjusysis D. A., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2022m. vasario 27d. jis su broliu M. pastarojo vairuojamu automobiliu važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini) kaime, Ukmergės rajone esančiÄ tėvo sodybÄ pasiimti daiktų. Pakeliui nutarė užsukti pas kaimynystėje gyvenančiÄ pažįstamÄ E., su kuria seniai jau buvo nesimatę. Ten rado girtuokliaujančiÄ kompanijÄ , kurioje buvo ir jų brolis L.

Paėmę brolį L., visi trise nuvažiavo iki jų mirusio tėvo paveldėtos sodybos (duomenys neskelbtini) kaime, kurioje gyvenantis jų brolis L. perdavė kitam broliui M. pastarojo vardu ten atėjusius laiÅ¡kus. Apie 2000 val. jie su broliu M. turėjo kitÄ brolį L. nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaime esančiÄ pirtį. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o neblaivus brolis L. sėdėjo už jo automobilio gale. Pakeliui užsimezgus pokalbiui apie jų mirusio tėvo paveldėtÄ sodybÄ , jis savo broliui L. papriekaiÅ¡tavo, kad Å¡is, vienas gyvendamas tėvo namuose, nesugeba jų sutvarkyti ir juos visiÅ¡kai apleido.

Reaguodamas į Å¡iuos jo pasakytus žodžius, brolis L. labai supyko. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu galinėje sėdynėje sėdėjęs brolis L. su deÅ¡ine ranka iÅ¡ už nugaros apglėbė jam kaklÄ ir laikė, o su kaire ranka sudavė jam smÅ«gį į kairę veido pusę, po kurio jis juto fizinį skausmÄ . Po suduoto smÅ«gio automobilį vairavęs kitas M. sustojo Å¡alikelėje, pasakydamas žodžius: „ eikit į laukÄ muÅ¡tis, o ne maÅ¡inoje “. Jam su broliu L. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, konfliktas toliau tęsėsi Å¡alikelėje.

IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, neblaivus brolis L. su kairės rankos kumščiu jam trenkė dar vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę veido pusę. Tada jis, gindamasis, su deÅ¡ine rankos kumščiu savo broliui L. taip pat trenkė į veidÄ , ko pasekoje pastarajam prakirto lÅ«pÄ , tačiau kuriÄ lÅ«pÄ prakirto, nepastebėjo. Matė, kad broliui L. pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu kitas brolis M. taip pat jau buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilį, kuris jų konfliktÄ su broliu L. filmavo savo mobilaus ryÅ¡io telefonu.

Besigrumdami, jie su broliu L. susikabinę rankomis, abu nusirito į šalikelės pagriovį. Atsimena, kad pagriovyje jis sėdėjo ant brolio L., apžergęs jį kojomis, ir abejomis rankomis laikė brolio rankas, prašydamas, kad šis apsiramintų. Broliui pasakius, kad jis apsiramino, jis nuo brolio nulipo ir jau norėjo išlipti iš pagriovio, kai neblaivus brolis L. A., negalėdamas apsiraminti, čiupo jam už dešinės kojos čiurnos, prisitraukė prie savęs, apžergė jį ir, kojomis prispaudęs rankas prie žemės, abejomis rankomis pradėjo jį smaugti.

Kai brolis jį smaugė, juto fizinį skausmÄ ir dusimÄ , todėl prašėsi kito brolio M., kuris tuo metu, stovėdamas Å¡alikelėje, prie automobilio, įjungęs vaizdo kamerÄ , telefonu kalbėjosi su jų seserimi G., pagalbos, kuris brolį L. nuo jo nustÅ«mė. Pagriovyje brolis L. prie jo daugiau nebelindo ir ajie abu iÅ¡lipo į Å¡alikelę. Jiems dar apsižodžiavus, brolis L. iÅ¡ galinės kelnių kiÅ¡enės buvo iÅ¡sitraukęs ir peilį, kurį laikydamas ranokje, jiems pasakė: „ norit, kad papjaučiau? “.

Tuo meta kitas brolis M. buvo arčiau jiems su peiliu grasinusio brolio L., o jis stovėjo Å¡eik tiek tolėliau. Brolis L. su rankoje laikytu peiliu nemojavo, peilio į juos nekaiÅ¡iojo, kurį tik laikė prie Å¡ono. Brolis M., iÅ¡girdęs Å¡iuos žodžius, padavė jam savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , nes tuo metu dar vis kalbėjo vaizdo skambučiu su jų seserimi G., ir broliui L. sakė, kad Å¡is prieÅ¡ jį gali eiti su tuo peiliu. Visgi brolis L., reaguodamas į kito brolio M. kvietimÄ pulti, to daryti nesiryžo.

PrieÅ¡ingai, brolis L., iÅ¡girdęs, kad kitas brolis M. liepė iÅ¡kviesti policijÄ , iÅ¡sigando ir pabėgo link namų. Brolis L., bÅ«damas iÅ¡gėręs, tampa agresyvus, kuris jau nebe pirmÄ kartÄ taip elgiasi, „ Å¡oka “ ir prieÅ¡ kitus žmones. Å iuos savo parodymus nukentėjusysis D. A. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju L. A. metu(b.l. 85-89, t. 1). Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio liudytojo D. A. apklausa buvo filmuojama, filmuotÄ vaizdo medžiagÄ Ä¯raÅ¡ant į DVD-R kompaktinius diskus(laikmenas)(prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtas vokas, esantis b.l. 70, t. 1).

Liudytoja G. A., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad vienas iÅ¡ jos brolių L. liko gyventi po jų tėvo mirties paveldėtuose namuose, esančiuose sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini). Toje sodyboje brolis L. gyvena vienas. Ji pati su kitu broliu M. kartu gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, o dar vienas jų nepilnametis brolis D. gyvena Panevėžio mieste, pas savo krikÅ¡to mamÄ , kuri yra laikinai jį priėmusi pas save pagyventi. Panevėžio mieste jos nepilnametis brolis D. ir dirba.

Jų motinai-pil. V. A. motinos valdžia į vaikus nebuvo apribota, tiesiog taip susiklostė jų visų gyvenimai ir tiek. Brolis D. kartais grįžta pasisvečiuoti į jų Å¡eimos namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime. Žino, kad praeitÄ savaitgalį, t.y. paskutinį 2022m. vasario mėn. savaitgalį, brolis D. buvo grįžęs į (duomenys neskelni), nes ten yra ne tik jų Å¡eimos namai, bet ir jo draugai. Kadangi brolis M. buvo paprašęs, kad kitas brolis D. jam padėtų iÅ¡valyti kaminÄ jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, todėl brolis D. sekmadienį, t.y. 2022m. vasario 27d., buvo pas juos namuose, kur padėjo kitam broliui M. valyti pečių.

Vakare brolis D. paprašė kito brolio M., kad Å¡is jį parvežtų į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , po ko jie abu iÅ¡važiavo, o ji liko namuose. Vėliau jai broliai pasakojo, kad jiems skambino trečias brolis L., papraÅ¡ydamas užvažiuoti pas pažįstamus, kur jų brolis L. girtavo, ir pastarÄ jį nuvežti iki namų (duomenys neskelbtini) kaime pasiimti drabužių, nes Å¡is ruošėsi vykti į (duomenys neskelbtini) kaime esančiÄ pirtį. Jai brolis M. pasakojo, kad, jiems su kitu broliu D. užvažiavus pas pažįstamus, ten rado neblaivų trečiÄ brolį L., su kuriuo visi trise važiavo į savo Å¡eimos namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime.

Jos broliai D. su M. iÅ¡važiavo blaivÅ«s, nes brolis M. vairavo automobilį, o kitas brolis D. alkoholio nevartoja, nes yra dar nepilnametis. Ji pati įvykio nematė, tačiau tiek brolis M., tiek ir kitas brolis D. jai pasakojo, kad iÅ¡ pradžių jų brolis L. bendravo normaliai, su kuriuo nuvažiavus iki jų Å¡eimos namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, brolis L. pasiėmė drabužius, susiruošė pirčiai, po ko pastarÄ jį broliai vežė iki (duomenys neskelbtini) kaimo, į pirtį.

Pagal brolių pasakojimÄ , pakeliui vienas iÅ¡ brolių D. buvo paklausęs kito brolio L., kodėl Å¡is nesitvarko jų bendruose namuose, o tik viskÄ suvelia, t.y. daro betvarkę, nes jie visi buvo pradėję daryti remontÄ mirusio tėvo paveldėtuose namuose. Broliai jai sakė, kad į šį klausimÄ jų brolis L. labai arÅ¡iai sureagavo, kaip jie sakė: „ Å¡oko jam ant baltų arklių “. Po ko ir brolis L., važiuodamas automobilyje, pradėjo kita brolį D. smaugti. Jai buvo užsiminta, kad brolis D. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o kitas brolis L. už jo, automobilio gale.

Pasak brolio M., jis girdėjo, kaip jų brolis L. su kumščiu sudavė kitam broliui D. ar tai į veidÄ , ar tai galvÄ , kÄ suprato iÅ¡ garso, nes pats tuo metu vairavo ir negalėjo visko nuolat stebėti. Brolio M. žodžiais, po tokio jų brolio L. elgesio jis sustojo Å¡alikelėje ir liepė abiem broliams, t.y. D. ir L., iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio. Toliau brolis M. jai pasakojo, kad, broliams iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, jie abu kažkaip nusirideno į Å¡alikelės pagriovį, tačiau visų detalių brolis M. nematė, nes tuo metu dar buvo automobilyje.

Brolis M. jai rodė ir mobilaus ryÅ¡io telefone užfiksuotÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame matosi, kaip brolis D. sėdi ant kito jų brolio L. ir pastarÄ jį ramina. Žino, kad vienu metu ji paskambino broliui M. „ Messenger “ programėlės vaizdo skambučiu, po ko brolis M. jai parodė vaizdÄ , kuriame matėsi, kad brolis D. vis dar sėdėjo ant kito jų brolio L. ir jį ramino. Žino, kad konflikto metu jų brolis L. kažkÄ nusiÅ¡nekėjo, kažkÄ kalbėjo apie karÄ , broliui D. buvo pasakyti žodžiai:

„ paleisk, jį užmuÅ¡iu “, tačiau kÄ brolis L. turėjo omenyje tai sakydamas, ji nelabai suprato. Tada ji brolio M. paklaususi, kas čia vyksta, po ko brolis M. jai viskÄ paaiÅ¡kino, kÄ yra pasakojusi jau dabar, t.y. kad jų brolis L. automobilyje užpuolė kitÄ jų brolį D. Brolis M. jai dar buvo pasakęs: „ aÅ¡ tai nesikiÅ¡iu, nes paskui man bus blogai “. Kada brolis M. iÅ¡ savo mobilaus ryÅ¡io telefono rodė vaizdo įraÅ¡Ä , jų brolis D. vis dar sėdėjo ant kito jų brolio L.

Girdėjosi, kaip jų brolis D. ramino kitÄ jų brolį L., nes Å¡is buvo agresyviai nusiteikęs, vis kažkÄ Å¡aukė. Tada ji broliui M. pasakiusi, kad Å¡is jų broliui D. pasakytų paleisti kitÄ jų brolį L. Girdėjo, kaip brolis M. sakė jų broliui D.: „ G. sakė, kad paleistum L. “. Žino, kad jų broliui D. nulipinėjant nuo kito jų brolio L., pastarasis ir toliau negalėjo nusiraminti ir kitam broliui D. buvo sugriebęs už vienos kojos, o Å¡is, norėdamas, kad jų brolis L. jį paleistų, pastarajam kažkur spyrė iÅ¡ kitos kojos, tačiau kur galėjo įspirti, nelabai gali pasakyti, nes buvo blogas apÅ¡vietimas.

Tada jų brolis L. buvo parvertęs kitÄ jų brolį D. ir gavosi taip, kad jau jų brolis L. atsisėdo ant kito brolio D. ir, Å¡iam abejomis plaÅ¡takomis suėmęs už kaklo, pradėjo jį smaugti. Jai girdėjosi, kaip jų brolis D. pradėjo skleisti net tokį gargaliuojantį garsÄ , kaip dusdamas, po ko ji broliui M. pasakiusi: „ patrauk L. nuo D.“. Žino, kad po to brolis M., suėmęs jų broliui L. kažkur ties pečiais, pastarÄ jį atitraukė nuo kito jų brolio D. Kada visi trys broliai užlipo į Å¡alikelę, jau buvo geresnis apÅ¡vietimas, nes degė automobilio žibintai.

Tuo metu ji mačiusi, kaip jų brolis L. lyg tai iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės iÅ¡traukė peilį, po ko kitas jų brolis M. savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ padavė trečiam broliui D., o tada jų brolis L. kitam jų broliui M. pasakė: „ ateik, tave papjausiu “, į tkÄ pastarajam buvo atsakyta: „ gerai ateinu “. Girdėjo, kaip trečias brolis D. pasakė, jog kvies policijÄ , po ko brolis L., bÅ«damas iÅ¡sigandęs, pabėgo, o broliai M. su D. įsėdo į automobilį. Brolio L. rankose ji labai gerai matė peilį, nes Å¡is stovėjo prieÅ¡ automobilio žibintus.

Brolis L. yra kairiarankis, kuris kairėje rankoje laikė tÄ peilį, tačiau su peiliu nei prieÅ¡ vienÄ brolį neÅ¡oko, to peilio atstatęs nebuvo, tiesiog pagrasino žodžiu, peilį pademonstruodamas. Mano, kad broliai M. su D. buvo iÅ¡sigandę tokio trečio jų brolio L. elgesio, kuris kartojasi jau nebe pirmÄ kartÄ . Brolis L. turi tokios agresijos, kai pavartoja alkoholio, nes tada jam iÅ¡ viso pasimaiÅ¡o protas, nes jis puola ne tik savo brolius, bet ir muÅ¡asi su savo draugais ir pan. Nuo pat mažens su broliu L. yra visokių elgesio problemų, kuris nuo mažų dienų uosto benzinÄ , o kai pavartoja alkoholio, tampa kaip ir nepilno proto.

Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų liudytojo M. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2022m. vasario 27d., apie 1940 val., kartu su broliu-pil. D. A. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio Deltuvos seniÅ«nijoje, Ukmergės rajone, su jam priklausančiu, jo vairuojamu automobiliu „ Peugeot 306 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Bagnapolio kaimÄ , esantį Taujėnų seniÅ«nijoje, Ukmergės rajone, pas pil. E. L., kur rado girtuokliaujantį jų brolį-pil.

L. A.. Paėmę neblaivų brolį L., nuvažiavo į Lėno kaimÄ , o iÅ¡ ten visi važiavo į L. namus adresu: (duomenys neskelbtini), kur, L. nuėjęs, jam atnešė jo(liudytojo M. A.) vardu gautus laiÅ¡kus. L. A. atsisėdo į automobilio galinę sėdynę, už priekyje keleivio pusėje sėdinčio savo brolio D. Apie 2000 val., važiuojant (duomenys neskelbtini) kaimu, brolis D. paklausė kito brolio L., kodėl Å¡is nesitvarko po jų tėvo mirties paveldėtuose namuose, kur brolis L. vienas gyvena.

Tarp brolių kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis matė, kaip staiga gale sėdintis brolis L. apglėbė rankomis priekyje sėdėjusio kito brolio D. kaklÄ ir, Å¡iek tiek palaikęs, pastarajam sudavė su kaire ranka, galimai su kumščiu kitam broliui D. į veidÄ . Jam sustabdžius automobilį, abu broliai iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo. Tuo momentu jam paskambino sesuo-pil. G. A.. BeÅ¡nekėdamas telefonu su seserimi, jis taip pat iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Nord buvo jau tamsus paros metas ir Å¡vietė tik automobilio „ stopai “ bei žibintai, bet jis matė, kaip susikibę broliai vartėsi Å¡alikelėje esančiame griovelyje.

Matė, kaip brolis D. vienu metu buvo užgulęs L. iÅ¡ virÅ¡aus ir, šį prispaudęs, laikė. Girdėjo, kaip kitas brolis L. pasakė: „ baigiam “, ir kitas brolis D. atsistojo eiti, bet staiga kitas brolis L. čiupo pastarajam už kojos ir, pargriovęs ant žemės, užgulė kitÄ brolį D. iÅ¡ virÅ¡aus. IÅ¡girdo, kaip brolis D. Å¡aukėsi pagalbos, praÅ¡ydamas padėti, nes kitas brolis L. pradėjo jį smaugti. Priėjęs prie brolių, jis suėmė brolį L. už pečių ir jį nutraukė nuo kito brolio D.

IÅ¡skirdamas brolius, jis broliui L. nesmÅ«giavo. VisÄ tÄ laikÄ jo mobilaus ryÅ¡io telefone, per „ messenger “ vaizdo kamerÄ buvo įjungtas pokalbis su seserimi, kuri gali paliudyti, kad jis savo brolio L. nemušė. Atitraukus brolį L., Å¡is iÅ¡ galinės kelnių kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė peilį ir jiems pagrasino papjauti, bet jam atsakius: „pjauk, kviečiam policijÄ â€œ, brolis L., galimai iÅ¡sigandęs, nuėjo link namų. Tuo metu kitas brolis D. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, po ko jie abu liko vietoje laukti policijos pareigÅ«nų.

Atvažiavus policijos pareigÅ«nams, jis sužinojo, kad brolis L. jį apkaltino smurto prieÅ¡ jo(brolio L. A.) asmenį pavartojimu. Jis prieÅ¡ savo brolį L. nesmurtavo, kuriam lÅ«pÄ , besigindamas, galimai prakirto kitas brolis D. Mano, kad dėl brolio L. panaudoto smurto kitas brolis D. patyrė fizinį skausmÄ (b.l. 94-95, t. 1). Å iuos savo parodymus liudytojas M. A. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju L. A. metu, kurioje kaltinamasis, patikslindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus pirminius parodymus, nurodė, kad, suduodant smÅ«gį, lÅ«pÄ jam sužalojo ne brolis-liudytojas M.

A., o kitas brolis-nukentėjusysis D. A.(b.l. 100-104, t. 1). Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2022m. vasario 27d., 2009 val., Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas pil. A. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), apie tai, kad pranešėjas, važiuodamas su automobiliu „ Peugeot “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje susimušė su vienu iš brolių(pastaba: automobilyje buvo du broliai), o automobiliui sustojus, muštynės toliau tęsėsi ir išlipius iš automobilio, po ko mušeika brolis pabėgo(b.l. 23-27, t. 1).

IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. kovo 17d. raÅ¡yto tarnybinio praneÅ¡imo dėl BPC garso įraÅ¡o pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-06902-22 matyti, kad, dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-06902-22, iÅ¡ policijos registruojamų įvykių registro buvo paimtas BPC gauto praneÅ¡imo(ROIK: 0122000123437) pagrindu įraÅ¡ytas ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingas garso įraÅ¡as, kuris buvo įraÅ¡ytas į CD-R kompaktinį diskÄ (laikmenÄ ) ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo bylos(b.l. 52-54, t 1).

IÅ¡ 2022m. kovo 17d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo su telefoninio skambučio garso įraÅ¡o stenograma matyti, kad, nukentėjusysis D. A., 2022m. vasario 27d., 2009 val., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112, bendraudamas su operatore, pranešė apie įvykį, t.y. apie automobilyje kilusį tarpusavio konfliktÄ su broliu-kaltinamuoju L. A., įvardindamas pastarÄ jį, kaip asmenį, prieÅ¡ jį(nukentėjusįjį D. A.) pavartojusį fizinį smurtÄ (b.l. 55-58, t. 1). IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj.

PK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo 2022m. vasario 28d. raÅ¡yto tarnybinio praneÅ¡imo dėl informacijos matyti, kad 2022m. vasario 27d., apie 2020 val., patruliavimo metu iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad A. Smetonos gatvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), susimušė broliai, smurtas artimoje aplinkoje. Apie 2038 val. nuvykus minėtu adresu, prieÅ¡ais namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas vyriÅ¡kis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo-pil. L. A., kuriam buvo nustatytas 2,57 promilių girtumas.

Minėtas asmuo paaiÅ¡kino, kad susimušė su broliu-pil. D. A., o kitas brolis-pil. M. A. jam smÅ«giavo iÅ¡ kojos kelio ir taip prakirto lÅ«pÄ , dėl ko jis patyrė fizinį skausmÄ (pastaba: pradėtas IT Nr. 01-1-06898-22). Tuo metu prie jų privažiavo automobilis „ Peugeot “, valsty. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo balivus pil. M. A.(pastaba: pastarajam buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas), o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo blaivus nepilnametis-pil. D. A. (pastaba: pastarajam nustatytas 0,00 promilių girtumas).

Automobilyje sėdėjęs D. A. paaiÅ¡kino, kad, jiems važiuojant minėtu automobiliu, kurį vairavo jo brolis M., ir jam sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, kilus konfliktui dėl namo nepriežiÅ«ros, gale, už jo sėdėjęs brolis L. pradėjo jį smaugti ir vienÄ kartÄ su kairės rankos kumščiu smÅ«giavo jam į veidÄ , dėl ko jis patyrė fizinį skausmÄ . Vaikino teigimu, automobiliui sustojus ir jiems su broliu L. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, pastarasis dar kartÄ su kairės rankos kumščiu jam smÅ«giavo ir į deÅ¡inės pusės veido sritį, dėl ko jis vėl patyrė fizinį skausmÄ .

D. A. žodžais, jam besiginan, jis broliui L. su deÅ¡inės rankos kumščiu irgi smÅ«giavo ir pastarajam prakirto lÅ«pÄ . Tolau jiems pradėjus grumtis kelkraÅ¡tyje esančiame griovyje, brolis L., D. A. teigimu, jį dar ir smaugė, dėl ko jis vėl patyrė fizinį skausmÄ . Ä® konfliktÄ Ä¯sikiÅ¡us kitam broliui M., pastarasis brolį L. nuo jo nutraukė, kuris, negalėdamas apsiraminti, jiems pagrasino ir peiliu, po ko pasiÅ¡alino link namų. Buvo iÅ¡kviesta policija. Ä®vykio vietoje buvo pastebėta, kad M. deÅ¡inės kojos Å¡lepetė galimai yra iÅ¡tepta krauju, kuris paaiÅ¡kino, kad Å¡lepetę iÅ¡sitepė krauju, kuris bėgo iÅ¡ prakirstos brolio L. lÅ«pos.

Vaikinas teigė, kad tarp brolių įvykusio konflikto metu jis savo broliui L. tikrai nesmÅ«giavo. PrieiÅ¡ingai, kitas brolis D. teigė, kad muÅ¡tynių metu bÅ«tent jis, o ne kitas brolis M., prakirto broliui L. lÅ«pÄ . Tuo tarpu-pil. L. A. teigė prieÅ¡ingai, nurodydamas, kad bÅ«tent brolis M. jam smÅ«giavo iÅ¡ kojos kelio ir prakirto lÅ«pÄ . Ä®vykio vietoje buvo sulaikyti pil. L. ir M. A., kaip galimai nusikalstamas veikas padarę asmenys, kurie buvo pristatyti į Ukmergės raj. PK, o nepilnametis-pil.

D. A. buvo perduotas savo seseriai-pil. G. A.(b.l. 19-20, t. 1). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta sodyba, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį pastatÄ , pažymėtÄ Nr. 31, yra matomas stovintis automobilis „ Peugeot 306 “, valsty. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kurio apačios varva auÅ¡inimo skystis. Automobilyje vaizdo registratoriaus nėra. Prie automobilio stebimas jo savininkas, kurio deÅ¡inės kojos Å¡lepetės pavirÅ¡ius galimai yra iÅ¡teptas krauju.

ApžiÅ«rėjus automobilio salonÄ , grumtynių ar kitų nusikaltimo pėdsakų nerasta. Nuo minėto namo tiesiai keliu, apie 250 metrų link (duomneys neskelbtini) kaime esančio (duomenys neskelbtini) dvaro, 55.414149, 24.597645(WGS) ant asfalto yra matomas galimai iÅ¡ automobilio iÅ¡bėgęs auÅ¡inimo skystis. ApžiÅ«rėjus aplink esamÄ teritorijÄ , nusikaltimo ar grumtynių pėdsakų taip pat neužfiksuota. Ä®vykio vietoje niekas paimta nebuvo(b.l. 9-18, t. 1). IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj.

PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašų matyti, kad, 2022m. vasario 27d. įvykio vietoje atlikus galimų konflikto dalyvių blaivumo testus, kaltinamajam L. A. buvo nustatytas 2,57 promilių girtumas, o nukentėjusiajam D. A. ir prodymus byloje davusiam liudytojui M. A.-0,00 promilių girtumas(b.l. 21-22, t. 1). Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. kovo 17d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl vaizdo medžiagos pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-06902-22 matyti, kad, ikiteisminio tyrimo byloje 2022m. kovo 03d. atlikus liudytojos G.

A., gim. 2022m., apklausÄ , ji apklausÄ vykdžiusiai tyrėjai „ Messenger “ programėle persiuntė įvykio dienÄ , t.y. 2022m. vasario 27d., mobilaus ryÅ¡io telfonu darytÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame buvo užfiksuotas tarpusavyje susimuÅ¡usių brolių-pil. D. A. ir L. A. konflikto momentas, kuris buvo įraÅ¡ytas į CD-R kompaktinį diskÄ (laikmenÄ ) ir prijungtas prie baudžiamisios bylos medžiagos(b.l. 46-48, t. 1). IÅ¡ 2022m. kovo 17d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad minėtÄ dienÄ , tarpe 1013-1022 val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj.

PK tarnybinėse patalpose, esančiose adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybiniu kompiuteriu, kurio IP adresas 10.123.1.166, buvo peržiūrėtas „ Messenger “ programėle liudytojos G. A. pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „ received_411077294126726 “. Vaizdo įrašas darytas tamsiu paros metu. Vaizdo įraše yra matomas pievoje gulintis vaikinas, kaip yra žinoma įtariamasis-pil. L. A., o ant jo viršaus yra užsėdęs jį laikantis vaikinas, kaip dabar jau yra žinoma pil.

D. A.. Girdisi užvesto automobilio garsas. Girdėti, kaip nukentėjusysis D. A. kitam broliui-pil. M. A., kuris daro vaizdo įraÅ¡Ä , sako: „ jis sakė, karočia, kad rusai....“(nesuprantamas žodis), girdėti, kad D. A. yra uždusęs. Girdisi, kaip filmuojantis pil. M. A. sako: „ tai gerai, L., nebesirauk, gi nu, girtas esi, nu kodėl tu ant jo rauniesi, apsiramink ir viskas, L., gi nu, kodėl tu pradedi daužyt, nereikia čia tų muÅ¡tynių? “. Matosi, kad L. A. yra arÅ¡iai nusiteikęs. Vaizdo įraÅ¡o trukmė yra 00:19 min.(b.l. 49-51, t. 1).

IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės(forma Nr. 110/a) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2022m. vasario 27d., 2053 val., pagal iÅ¡kvietimÄ adresu: (duomenhys neskelbtini), atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada, atlikusi nukentėjusiojo D. A., pasak kurio, kilusio konflikto su broliu metu pastarojo buvo sumuÅ¡tas, gavo smÅ«gį į nosį, buvo smaugiamas, medicininę apžiÅ«rÄ , buvo konstatuoti pavirÅ¡iniai paraudimai nosies srityje ir kakle, mėlynės(diagnozė: nosies pavirÅ¡inis sužalojimas, sumuÅ¡imas), kuris po apžiÅ«ros vykti į ligoninę atsisakė ir buvo perduotas savo seseriai-pil.

G. A.(b.l. 40-41, t. 1). IÅ¡ teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įraÅ¡ais apie galimai sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros faktÄ , kaip kitų objektų, apžiÅ«ros protokolo matyti, kad, 2022m. kovo 10d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo D.

A. asmens apžiÅ«rÄ tyrimÄ , davė iÅ¡vadÄ apie tai, kad pil. D. A. nustatyti sužalojimi, t.y. kraujosruvos nosies srityje ir kakle, buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu, t.y. 2022m. vasario 27d. Nukentėjusiajam D. A. dėl konstatuotų kÅ«no sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 42-45, t. 1). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022m. vasario 27d., t.y. sekmadienį, po darbo kaltinamasis L. A. buvo užsukęs pas kaimynę-pil. E. L., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), kur vyko iÅ¡gertuvės. Besisvečiuojant pas kaimynę, į pastarosios sodybÄ atvažiavo ir kaltinamojo broliai M. ir D.

Kadangi į brolių, kaip vaikų, mirusio tėvo paveldėtÄ sodybÄ , esančiÄ adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinamasis L. A. gyveno vienas, broliui M. buvo atėjęs laiÅ¡kas, iÅ¡ kaimynės jie visi trys brolio M. vairuojamu automobiliu važiavo iki savo namų, kad broliui perduoti tÄ laiÅ¡kÄ , po ko broliai kaltinamÄ jį L. A. turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , į pirtį. Pakeliui į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , automobilyje kaltinamojo L. A. brolis D. pradėjo jam(kaltinamajam) priekaiÅ¡tauti, kad Å¡is visiÅ¡kai nesitvarko jų mirusio tėvo paveldėtuose namuose ir sodybÄ apleido, ko pasekoje tarp kaltinamojo L.

A. ir brolio D. kilo žodinis konfliktas. Konflikto, prasidėjusio automobilyje, o vėliau, konflikto Å¡alims iÅ¡lipus iÅ¡ automoblio, tebesitęsusio ir Å¡alikelėje, metu neblaivus kaltinamasis L. A., užsipuolęs savo jaunesnįjį nepilnametį brolį D., pastarÄ jį sumušė, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiojo D. A. asmenį pasekoje Å¡is buvo nežymiai sužalotas. Nors kaltinamasis L. A., duodamas parodymus byloje, neneigdamas paties panaudoto fizinio smurto prieÅ¡ brolį D. kilusio tarpusavio konflikto metu fakto, teigia, kad, jiems važiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo, automobilyje kilusio konflikto metu priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusio brolio sprando ranka apglėbęs nebuvo, kuriam apimtas pykčio su deÅ¡ine ranka tik sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį, o automobilį vairavusio brolio M. paliepimu jiems iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, Å¡alikelėje daugiau brolio nemušė, su kuriuo besigrumiant, jiems abiems nusiritus į pagriovį, po to, kai jis, pačiupęs brolį D. už kojos, pastarÄ jį apglėbė ir prispaudė prie žemės, Å¡iam tik žodžiais pagrasino jį(brolį) pasmaugti, tačiau su rankomis broliui D. už kaklo suėmęs nebuvo ir pastarojo nesmaugė, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo L.

A. aiÅ¡kinimu nėra jokio pagrindo, nes kaltinamojo duotus parodymus byloje paneigia visos byloje iÅ¡aiÅ¡kintos aplinkybės ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Visų pirma, nukentėjusysis D. A. visÄ laikÄ (tiek ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 65-70, 85-89, t. 1), tiek ir bylos proceso teisme metu)) aiÅ¡kiai parodė, kad, įvykio dienÄ , t.y. 2022m. vasario 27d., brolio M. vairuojamu automobiliu važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur kitÄ neblaivų brolį-kaltinamÄ jį L. A. vežė į pirtį, pakeliui automobilyje kilusio žodinio konflikto su broliu-kaltinamuoju L.

A., kuris sėdėjo už jo, t.y. galinėje keleivio sėdynėje, metu(pastaba: nukentėjusysis D. A. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje), pastarasis, jį užsipuolęs, iÅ¡ pradžių apglėbė jo(nukentėjusiojo) kaklÄ , o po to su kaire ranka jam sudavė į kairiÄ jÄ veido pusę. Pasak nukentėjusiojo D. A., kada automobilį vairavęs kitas brolis M. liepė tarpusavio santykius iÅ¡siaiÅ¡kinti lauke, automobiliui sustojus Å¡alikelėje, jis su broliu-kaltinamuoju L. A. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir jų konfliktas toliau tęsėsi Å¡alikelėje, kur brolis-kaltinamasis L.

A. su kairės rankos kumščiu jam sudavė dar vienÄ smÅ«gį ir į deÅ¡inįjį skruostÄ , po ko jiems besistumdant, abu nusirito į pagriovį, kur toliau grÅ«mėsi. Nukentėjusiojo D. A. žodžiais, pagriovyje jis buvo apžergęs savo įsiaudrinusį brolį-kaltinamÄ jį L. A. ir, abejomis rankomis laikydamas prispaudęs brolio rankas prie žemės, prašė, kad pastarasis nusiramintų, o kai Å¡is apsiramino, brolį paleido. Tuo metu, kai jis jau norėjo iÅ¡lipti iÅ¡ pagriovio, nukentėjusiojo D.

A. teigimu, neblaivus brolis-kaltinamasis L. A., negalėdamas apsiraminti, čiupo jam už deÅ¡inės kojos čiurnos, prisitraukė prie savęs, apžergė jį ir, kojomis prispaudęs rankas prie žemės, abejomis rankomis pradėjo jį smaugti. Pasak nukentėjusiojo D. A., kai brolis jį smaugė, juto fizinį skausmÄ ir dusimÄ , dėl ko prašėsi kito savo brolio M., kuris tuo metu, stovėdamas Å¡alikelėje, prie automobilio, įjungęs vaizdo kamerÄ , telefonu kalbėjosi su jų seserimi G., pagalbos, kuris neblaivų brolį-kaltinamÄ jį L.

A. nuo jo nustÅ«mė. Å ie nukentėjusiojo D. A. parodymai, aiÅ¡kinant esmines fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ jo asmenį tarp brolių kilusio konflikto metu aplinkybes, yra tvirti ir nuoseklÅ«s, todėl netikėti nukentėjusiojo duotais parodymais byloje teismas neturi jokio pagrindo. PrieÅ¡ingai, nukentėjusiojo D. A. duotus parodymus byloje apie fizinio smurto panaudojimo prieÅ¡ jo asmenį aplinkybes patvirtina tiek liudytojų M. A., kurio, kaip asmens, buvusio įvykio vietoje ir tiesiogiai mačiusio konfliktÄ , tačiau atsisakiusio liudyti prieÅ¡ savo artimÄ jį giminaitį, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti teisme LR BPK 276 str. 4d. pagrindu(b.l. 94-95, 100-104, t. 1), ir G.

A. parodymai, kuriais netikėti teismas taip pat neturi jokio pagrindo, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašas(b.l. 23-27, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. kovo 17d. rašytas tarnybinis pranešimas dėl BPC garso įrašo pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-06902-22(b.l. 52-53, t.

1) ir priedas prie minėto pranešimo, t.y. CD-R kompaktinis diskas(laikmena) su garso įrašu(b.l. 54, t. 1), 2022m. kovo 17d. kitų objektų apžiūros protokolas su telefoninio skambučio garso įrašo stenograma(b.l. 55-58, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašai(b.l. 21-22, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2022m. kovo 17d. tarnybiniu pranešimas dėl vaizdo medžiagos pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-06902-22(b.l. 46-47, t.

1) ir priedas prie minėto pranešimo, t.y. CD-R kompaktinis diskas(laikmena) su vaizdo įrašo failu(b.l. 48, t. 1), 2022m. kovo 17d. kitų objektų apžiūros protokolas(b.l. 49-51, t.

1) ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės(forma Nr. 110/a) iÅ¡raÅ¡as(b.l. 40-41, t. 1). Savo ruožtu teismo medicinos ekspertas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo D. A. asmens apžiÅ«rÄ tyrimÄ , davė iÅ¡vadÄ apie tai, kad pil. D. A. nustatyti sužalojimai, t.y. kraujosruvos nosies srityje ir kakle, buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu(b.l. 42-45, t. 1), kas(kraujosruvų fiksavimas kakle) paneigia paties kaltinamojo L.

A. aiÅ¡kinamas aplinkybes apie tai, kad kilusio konflikto su broliu-nukentėjusiuoju D. A. metu jis pastarojo suėmęs rankomis už kaklo nebuvo ir jo nesmaugė, juolab, kad nukentėjusysis D. A. tÄ pačiÄ dienÄ , praėjus nepilnoms 44(keturiasdeÅ¡imt keturioms) minutėms po praneÅ¡imo policijai bendruoju pagalbos telefonu 112(pastaba: Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje praneÅ¡imas apie įvykį buvo užregistruotas 2009 val., o GMP brigada pagal paneÅ¡imÄ Ä¯ įvykio vietÄ kaimo vietovėje buvo atvykusi 2053 val.), įvykio vietoje buvo apžiÅ«rėtas atvykusios GMP brigados gydytojos, konstatavusios pavirÅ¡inius kÅ«no sužalojimus, kuriai nukentėjusysis įvardijo ir prieÅ¡ jį smurtavusio asmens-kaltinamojo L.

A. tapatybę. Tuo tarpu paties kaltinamojo L. A. duoti parodymai byloje, aiÅ¡kinant įvykio aplinkybes, yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismÄ ir tokiu bÅ«du suÅ¡velninti atsakomybę už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo L. A. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiÅ¡kai, kuriais teismas turi pakankamÄ pagrindÄ netikėti. Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2022m. vasario 27d., o prie nusikaltimÄ padariusio asmens artimųjų giminaičių yra priskiriami ir kartu negyvenantys broliai(LR BK 248 str. 1-2d.d.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų visumÄ , laikytina, kad kaltinamasis L.

A., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ atskirai gyvenantį savo tikrÄ brolį-nukentėjusįjį D. A., ko pasekoje pastarasis buvo nežymiai sužalotas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus artimojo giminaičio sužalojimas, padarytas prieÅ¡ jį smurtaujant artimoje aplinkoje. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, 2022m. birželio 21d.

įvykusiame teismo posėdyje nukentėjusysis D. A. žodine forma, įraÅ¡ant į teisiamojo posėdžio protokolÄ , pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, reikalaudamas dėl nusikaltimo padarytos neturtinės(moralinės) žalos, kuriÄ jis patyrė, atlyginimo, pastarajam praÅ¡ant iÅ¡ kaltinamojo L. A. priteisti 1.000,- Eur.(vieno tÅ«kstančio eurų ir 00 eur/ct.) sumÄ . Ä®statymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu Å¡i komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumÄ , yra įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

Tai gali bÅ«ti fizinis skausmas, kÅ«no žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nes asmuo apmÄ sto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sÄ Å¾iningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikÅ¡mingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobÅ«dis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, Å¡eimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtakÄ fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui.

Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t.y. kokiÄ Ä¯takÄ jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirÅ«pinęs savo ateitimi ir iÅ¡likimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Teismų praktikos sveikatos sužalojimo bylose tendencijos rodo, kad esminiais kriterijais vertinant nukentėjusio asmens patirtÄ neturtinę žalÄ vis dėlto laikytinos dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios sveikatos sutrikdymo pasekmės, t.y. sveikatos sužalojimo padariniai bei jų įtaka tolimesniam nukentėjusiojo gyvenimui.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jos pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t.y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ .

Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo(operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, Nr. 2K-429/2013 ir kt.). Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011). IÅ¡aiÅ¡kinus visas bylos aplinkybes matyti, kad nukentėjusysis D. A. po patirto fizinio smurto prieÅ¡ jo asmenį 2022m. vasario 27d., vakare, įvykusio konflikto su savo broliu-kaltinamuoju L. A., po to kai buvo apžiÅ«rėtas pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvykusios GMP brigados gydytojos, dėl smurtavimo pasekoje patirtų sužalojimų daugiau į medikus nesikreipė ir stacionare nesigydė, kuriam joks medikamentinis gydymas paskirtas nebuvo, juolab, kad baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa jokio civilinio ieÅ¡kinio nėra pareiÅ¡kusi, nes privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiajam D.

A. suteiktos pagalbos žala nepadaryta(b.l. 30-33, t. 1), o ir pats nukentėjusysis, jo paties žodžiais, jokių vaistų nepirko ir jų nevartojo. NežiÅ«rint į tai, akivaizdu, kad dėl atliktų kaltinamojo L. A. neteisėtų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiojo D. A. asmenį pastarajam visgi buvo sukeltas fizinis skausmas, o pasak paties nukentėjusiojo, po patirto fizinio smurto pasekmes jautė kokias tris dienas, sekančiÄ dienÄ jam labai skaudėjo gerklę, buvo matomos mėlynės ant kaklo, pirÅ¡tų žymės, žymės buvo ir deÅ¡inėje veido pusėje, o ant nosies matėsi nedidelė mėlynė.

Be to, nukentėjusiojo D. A. teigimu, pradėjus ikiteisminį tyrimÄ iÅ¡keltoje baudžiamojoje byloje, ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, kas matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 65-70, 85-89, 190-191, t. 1), jis turėjo ne vienÄ kartÄ vykti iÅ¡ Panevėžio, kur gyvena pas krikÅ¡tatėvius, į Ukmergę, todėl patyrė ir kelionės iÅ¡laidų. Tokiu bÅ«du, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ , teismas, nustatydamas neturtinės žalos Å¡ioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į paties žalÄ padariusios kaltinamojo L.

A. kaltės formÄ -tyčiÄ ir pastarojo pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiojo asmenį sukeltas pasekmes(dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajam D. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius byloje nėra), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis D. A., gim. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, kuris ir Å¡iuo metu dar nėra sulaukęs pilnametystės, ir jo užimtumÄ , t.y. nukentėjusysis yra dirbantis asmuo), bet ir į kaltinamojo L.

A. turtinę padėtį(kaltinamasis irgi yra dirbantis asmuo, t.y. užsiimantis individualia veikla) ir į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes(duomenų apie nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ byloje nėra) bei formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal LR BK 140 straipsnį, o taip pat vadovaujasi ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl laikytina, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo D.

A. žodžiu pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai pagrįstas, kuris atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nes praÅ¡oma priteisti suma nėra aiÅ¡kiai per didelė ir nepažeidžia paties kaltinamojo, kaip dirbančio asmens, interesų. Esant tokioms aplinkybėms, iÅ¡ kaltinamojo L. A. yra priteistina visa nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos suma, nes Å¡i žala buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo L.

A. veiksmais, kuriÄ Å¡is privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.). Spręsdamas kaltinamojo L. A. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Kaltinamojo L. A. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.).

Svarstant klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam L. A. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmÄ kartÄ , anksčiau yra buvęs teistas tris kartus, tame tarpe ir už analogiÅ¡kus nusikaltimus žmogaus sveikatai, t.y. smurtavimÄ artimoje aplinkoje, tačiau kaltinamasis, turėdamas neiÅ¡nykusius teistumus, iÅ¡ to jokių pozityvių iÅ¡vadų nepadarė, visiÅ¡kai nepasimokė iÅ¡ savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir, 2018m. spalio 22d. jau bÅ«damas iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje už ankstesnes padarytas veikas, vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo bÅ«do, Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«damas kaltiunamas naujo smurtinio nusikaltimo artimoje aplinkoje padarymu(b.l. 150-170, t. 1).

Visa tai rodo kaltinamojo L. A. nemaÅ¾Ä pavojingumÄ visuomenei, nenorÄ paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimÄ pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis kaltinamojo L. A. atžvilgiu yra laikytina tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ padarė, ne tik bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir dar neiÅ¡nykus teistumams už anksčiau padarytas veikas, t.y. bÅ«damas recidyvistu. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo L.

A. atžvilgiu byloje nėra. Ä®statymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (LR BK 41 str. 1-2d.d.). Nors kaltinamasis L. A. nusikalsta jau ir nebe pirmÄ kartÄ , naudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo artimuosius giminaičius, kuris praeityje eilę kartų yra buvęs baustas ir administracine tvarka(b.l. 171-175, t. 1), teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, paties dar gana jauno amžiaus kaltinamojo L.

A., kaip Å¡iuo metu dirbančio asmens, asmenybę bei įvertindamas tai, kad teistiems ir turintiems teistumÄ asmenims baudžiamasis įstatymas nenumato sankcijoje už padarytÄ veikÄ numatytos kitos alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės rÅ«Å¡ies taikymo apribojimų, laiko, kad kaltinamasis L. A. visgi dar gali bÅ«ti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai Å¡iam kaltinamajam dar gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Tokiu bÅ«du kaltinamajam L. A. už padarytÄ veikÄ yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytÄ alternatyviÄ , su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmės rūšį,-laisvės apribojimÄ , paskyrus tiek intensyviÄ priežiÅ«rÄ , tiek ir baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeisto LR BK 48 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.). Padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali bÅ«ti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.).

Atsižvelgiant į kaltinamojo L. A. asmenybę ir padarytos veikos pobÅ«dį, kaltinamajam, kaip smurtauti linkusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 3d., 722 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str. n u s p r e n d ė: L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, paskirtos bausmės atlikimo metu kaltinamajam paskiriant: a)3(trijų) mėnesių intensyviÄ priežiÅ«rÄ -nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis L.

A. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ , jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiÅ«ros metu kaltinamasis L. A. privalo bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 2300 val., vakaro, iki 0600 val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija (duomenys neskelbtini) tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kaltinamojo asmens sveikatos priežiÅ«ra ar COVID-19 testavimu(skiepijimu), prieÅ¡ tai įspėjus bausmę vykdančiÄ institucijÄ ; intensyvios priežiÅ«ros metu uždrausti kaltinamajam L.

A. naudoti psichikÄ veikiančias medžiagas(alkoholį); ir Å¡iuos įpareigojimus:

a) įpareigoti tęsti individualiÄ veiklÄ , o individualios veiklos nutraukimo atveju, per vienÄ mėnesį nuo individualios veiklos nutraukimo dienos užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

b) visos likusios laisvės apribojimo bausmės vykdymo priežiÅ«ros metu uždrausti naudoti psichikÄ veikiančias medžiagas(alkoholį);

c) įpareigoti neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos žinios. Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laikÄ Ä¯skaičiuojant laikotarpį nuo 2022m. vasario 27d., 2100 val., iki 2022m. vasario 28s., 1602 val., t.y. vienÄ kardomojo kalinimo(suėmimo) dienÄ , kada kaltinamasis L. A. buvo lakinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimÄ , Å¡iÄ kardomojo kalinimo(suėmimo) dienÄ prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

LR BK LR BK 67 str. 3d., 722 str. pagrindu kaltinamajam L. A. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimÄ probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡klausant visÄ Å¡ių programų kursÄ . Baudžiamojoje byloje kaltinamajam L. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę-raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo D.

A. teisminio bylos proceso metu žodžiu pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo L. A. 1.000,- Eur.(vienÄ tÅ«kstantį eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos nukentėjusiojo D. A. naudai jam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Daiktinius įrodymus-CD-R kompaktinį diskÄ (laikmenÄ ) su BPC pateiktu garso įraÅ¡u, įdėtÄ Ä¯ popierinį vokÄ , CD-R kompaktinį diskÄ (laikmenÄ ) su vaizdo įrašų failu, įdėtÄ Ä¯ popierinį vokÄ ir 2 vnt. DVD-R kompaktinių diskų(laikmenų) su nepilnamečio D.

A. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos garso ir vaizdo įraÅ¡u, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visÄ bylos saugojimo teisme laikÄ . Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus. Teisėjas Rinaldas Adamonis