2025-02-19 Nr. AB-2961-3-61-3-04707-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1432-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04707-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Statega“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 3-4887 „Dėl prašymo išduoti karinės įrangos eksporto licenciją“ (skunde nurodytas numeris – Nr. (24.38-72E)-3) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2021 m. lapkričio 11 d. elektroniniu paštu jis (pareiškėjas) gavo Ministerijos raštą Nr. (24.38-72E)-3, pasirašytą viceministrės J. N., kuriuo buvo informuotas, kad Ministerija, atsižvelgdama į Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) posėdžio išvadas, priėmė sprendimą neišduoti karinės įrangos importo licencijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas)10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kad licencijos išdavimas prieštarauja Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP (toliau – ir Bendroji pozicija, Bendroji pozicija 2008/944/BUSP), nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, kriterijams – antrajam (pagarba žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje ir tos šalies pagarba tarptautinei humanitarinei teisei), septintajam (pavojus, kad eksportuojamos prekės perkančioji šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis). Kadangi be šio rašto kitų sprendimų pareiškėjas negavo, todėl ginčija tik Sprendimą, kurį pasirašė viceministrė.

2.2. 2019 m. balandžio 23 d. pareiškėjui buvo išduota licencija Pusiaujo Gvinėjos Respublikai (toliau – ir Pusiaujo Gvinėja) priklausančių karinių laivų remontui, kuri buvo sustabdyta. Komisija 2019 m. spalio 28 d. panaikino licencijos galiojimą. Pareiškėjas dėl šios licencijos panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. spalio 19 d. sprendimu panaikino 2019 m. spalio 28 d. sprendimą. Šį teismo sprendimą Ministerija apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. Ministerijos apeliacinį skundą atmetė.

2.3. Pareiškėjo atstovas 2021 m. liepos 8 d. kreipėsi į Ministeriją dėl licencijos pratęsimo. 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo gautas raštas, kuriuo Ministerija informavo, kad, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą, po kurio įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimas, taip pat atsižvelgdama į tai, kad nuo individualios karinės įrangos eksporto licencijos Nr. 19/20 EK nagrinėjimo 2019 metais galėjo pasikeisti įvairios susijusios aplinkybės, prašė pateikti šiuo metu aktualią informaciją – atnaujintų prašymų išduoti licencijų ir dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių, Strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių ir Sertifikatų karinę įrangą gaminančioms įmonėms gavėjoms išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 313 redakcija) patvirtintų Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15.4 papunktyje, taip pat pasiūlė pateikti paaiškinimus. Ministerijai 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo išsiųsti visi pareikalauti dokumentai.

2.4. Ministerija, nenorėdama vykdyti teismo sprendimo, pakeitė pagrindą atsisakyti atnaujinti licenciją abstrakčiais sakiniais, kurių pareiškėjas negali nei patvirtinti, nei nuginčyti, todėl atsisakymas yra neteisėtas, nepagristas ir nemotyvuotas. Pusiaujo Gvinėja yra viena iš stabiliausių Afrikos šalių, neturi jokių žymių teroristinių grupuočių. Pagal Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijos (toliau – ir URM) duomenis, Pusiaujo Gvinėjai nėra taikytos jokios sankcijos. Remiantis viešoje erdvėje esančia informacija, Pusiaujo Gvinėja nėra įtraukta į sąrašą šalių, nebendradarbiaujančių su Finansinių veiksmų darbo grupe kovoje su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu (FATF). Taip pat Pusiaujo Gvinėja neįtraukta į lengvatinio apmokestinimo zonų sąrašą.

2.5. Jis (pareiškėjas), kaip Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, nesikiša į Pusiaujo Gvinėjos politinį gyvenimą ir neturi tam jokios įtakos, veikia tik remiantis savo įstatuose įtvirtinta nuostata gauti pelną iš ūkinės veiklos, nes Bendrovėje dirba apie 100 žmonių. Be to, kaip ūkinis subjektas, pareiškėjas ir Lietuvoje negali spręsti politinių klausimų, nustatyti valstybės politiką dėl kitų šalių. Remiantis 2021 m. lapkričio 30 d. žiniasklaidos duomenimis, Pusiaujo Gvinėja yra svarbi ir Lietuvai, nes būtent iš Pusiaujo Gvinėjos į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą atgabenta 138 000 kub. m SGD, ir, tikėtina, kad tai yra ne vienintelis atvejis.

3. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, jog Taisyklių 20.2 papunktis nustato, kad URM vertina pateiktų prašymų išduoti licencijas atitiktį kriterijams, nurodytiems Sutartyje dėl prekybos ginklais ir Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP. Pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymas Nr. 21/237 EK išduoti individualią karinės įrangos eksporto licenciją (toliau – ir Prašymas) buvo svarstytas Komisijos 2021 m. spalio 28 d. posėdyje. Komisijos 2021 m. spalio 28 d. protokole Nr. (24.2-72)-29-15 (toliau – ir Komisijos protokolas) nurodyta, kad Komisijos nariai bendru sutarimu nepritarė karinės įrangos eksporto licencijos išdavimui į Pusiaujo Gvinėją pagal Prašymą, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kad licencijos išdavimas prieštarauja Sutartyje dėl prekybos ginklais ir Bendrosios pozicijos kriterijams – antrajam (pagarba žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje ir tos šalies pagarba tarptautinei humanitarinei teisei) ir septintajam (pavojus, kad eksportuojamos prekės perkančioje šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis).

4.2. URM išvadoje, be kita ko, nurodė, kad „<...> sandoris vyksta su Pusiaujo Gvinėja – šalimi, su kuria Lietuva neturi užmezgusi diplomatinių santykių, neturi diplomatinės atstovybės. Dėl šios priežasties praktiškai nėra galimybių patikrinti, ar sandoryje numatyti laivų remonto darbai iš tikrųjų bus atlikti, kad tai nėra fiktyvus sandoris. Užsienio reikalų ministerija atkreipė dėmesį į kylančias grėsmes dėl paslaugų nukreipimo rizikos, susijusios su karinės įrangos eksporto kryptimi. Pažymėtina, kad Pusiaujo Gvinėja nepriklauso svarbiausiems tarptautiniams eksporto kontrolės susitarimams ir režimams (pvz. Sutartis dėl prekybos ginklais, Vasenaro susitarimas), neturima informacijos apie šalyje taikomus eksporto kontrolės apribojimus ir naudojamus instrumentus. Jungtinių Tautų konvencinės ginkluotės registre (UNROCA) Pusiaujo Gvinėja yra viena iš valstybių neteikianti ataskaitų dėl ginklų prekybos apyvartos – nėra informacijos apie valstybės turimus karinius pajėgumus (įskaitant karinius laivus, kurie yra nagrinėjamo sandorio objektas), importo ir eksporto apimtis. <...>“. Ministerija, įvertinusi institucijų pagal kompetenciją pateiktas išvadas, galimas rizikas, susijusias su karinės įrangos eksporto licencijos išdavimu, priėmė sprendimą neišduoti pareiškėjui karinės įrangos eksporto licencijos.

4.3. Ministerija negali veikti ir priimti sprendimus, ignoruodama, oponuodama ar kitaip neatsižvelgdama į strateginių prekių kontrolę atsakingų institucijų išvadas (sprendimus), pati savarankiškai nuspręsti dėl Ministerijos kompetencijai įstatymais nepriskiriamų klausimų, pvz., dėl prašymo išduoti licenciją (ne) atitikties tarptautinių sankcijų rėžimui, galimo išlygų (ne) taikymo, įrangos priskyrimo (ne) karinei, ar dėl valstybės saugumo interesų, ir kt. Priešingu atveju, Ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, veiktų ultra vires (viršijant įgaliojimus), tuo pažeisdama viešosios teisės principą „galima tai, kas leista“.

4.4. Skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įgaliotų institucijų, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, atitinka individualiam administraciniam aktui nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais motyvais. Pareiškėjas nepateikė argumentų, faktų ir įrodymų, kad Sprendime nurodyti faktai ar aplinkybės neatitinka tikrovės.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo URM (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Vadovaudamasi Taisyklių 20.2 papunkčiu, URM vertina pateiktų prašymų išduoti licencijas atitiktį kriterijams, nurodytiems Bendrojoje pozicijoje. URM gavo atsakovo 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. 3-3772 „Dėl UAB „Statega“ prašymo Nr. 21/237EK išduoti karinės įrangos eksporto licenciją“, kuriame prašoma išnagrinėti ir pateikti išvadą dėl pareiškėjo prašymo dėl karinės įrangos (karinių laivų remonto darbų) eksporto licencijos išdavimo. Nagrinėdama šį atsakovo prašymą ir atlikdama pirminį vertinimą, URM žodžiu konsultavosi su atsakovo atstovais ir paprašė papildomos informacijos apie dėl pareiškėjo atliekamus ikiteisminius tyrimus. Atsakydamas į minėtą URM prašymą, atsakovas 2021 m. spalio 8 d. raštu Nr. 3-4412 „Dėl UAB „Statega“ prašymo Nr. 21/237EK išduoti karinės įrangos eksporto licenciją“ pateikė iš Klaipėdos apygardos prokuratūros gautą papildomą informaciją apie dėl pareiškėjo atliekamus ikiteisminius tyrimus.

6.2. URM, vertindama pareiškėjo Prašymą išduoti karinės įrangos eksporto licenciją, nustatė, kad Prašyme ir jo prieduose deklaruojami tik planuojamų remontuoti laivų pavadinimai, taisomų laivo dalių sąrašas ir laivų skaičius. Su Prašymu nebuvo pateikta paslaugų pirkimo‒pardavimo sutarties, detalaus darbų sąrašo, nenurodoma, ar atliekant darbus bus naudojama naujų detalių, importuojama komponentų ar kitos karinės įrangos. Su Prašymu pateikta informacija yra nepakankama įsitikinti, kad deklaruojama veikla bus tikrai įvykdyta.

6.3. Nagrinėdama atsakovo prašymą dėl išvados pateikimo, Ministerija pagal kompetenciją kartu vertino, ar nėra kitų Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų licencijos neišdavimo pagrindų, ir prašymo atitiktį kriterijams, nurodytiems Bendrojoje pozicijoje, kurioje nustatytos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę. Bendrosios pozicijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad kiekviena valstybė narė pagal 2 straipsnyje nustatytus kriterijus atskirai įvertina kiekvieną jai pateiktą gaminių, įtrauktų į 12 straipsnyje nurodytą Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą, eksporto licencijos paraišką.

6.4. URM, siekdama įvertinti pareiškėjo Prašymo atitiktį nustatytiems kriterijams, atliko padėties eksportuojamų prekių galutinio naudojimo šalyje (Pusiaujo Gvinėjoje) analizę, be kita ko, rėmėsi ir URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento pateikta pažyma „Dėl santykių su Pusiaujo Gvinėja ir situacijos šalyje“. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-80 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento nuostatų 8.1 papunkčiu, Ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamentas analizuoja, apibendrina ir teikia informaciją apie šių regionų valstybėse vykstančius ir su jais susijusius procesus, darančius tiesioginę ir netiesioginę įtaką Lietuvos nacionaliniams interesams ir dvišalių santykių būklei.

6.5. Įvertinusi atsakovo pateiktą papildomą informaciją ir padėtį eksportuojamų prekių galutinio naudojimo šalyje, URM 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (21.2.17E)3-6650 „Dėl prašymo išduoti licenciją“ pasiūlė atsakovui galutinį sprendimą dėl licencijos išdavimo priimti Komisijos posėdyje. URM vertinimas buvo pristatytas žodžiu Komisijos 2021 m. spalio 28 d. posėdyje ir užfiksuotas Komisijos protokole.

6.6. Pareiškėjo skunde pateiktas padėties Pusiaujo Gvinėjoje vertinimas yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. URM taip pat vertino papildomą informaciją apie UAB „Statega“ ir jos savininkui pareikštus įtarimus bei vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, įskaitant užsienio valstybėje įsteigtos įmonės neteisėtą vertimąsi komercine, finansine veikla, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, neteisėtą tarpininkavimą perduodant karinę įrangą. Atsižvelgdama į tai, kad eksportuojančiajai įmonei yra pareikšti įtarimai dėl specifinių veikų, įskaitant neteisėtą prekybą karine įranga ir galbūt per trečiosiose šalyse veikiančias fiktyvias įmones įvykdytus finansinius nusikaltimus, o sandoryje numatyta eksporto kryptis yra valstybė, kurioje yra itin išplitusi korupcija, ir kurioje nėra skaidrios strateginių prekių kontrolės sistemos, URM pasiūlė nepritarti licencijos išdavimui.

6.7. Licencijos išdavimas prieštarautų Bendrosios pozicijos 2 straipsnyje nustatytiems antrajam (pagarba žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje ir tos šalies pagarba tarptautinei humanitarinei teisei) ir septintajam (pavojus, kad karinės technologijos arba įranga perkančiojoje šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis) kriterijams. Be to, nagrinėjant įmonių prašymus ir vertinant sandorių atitiktį Bendrosios pozicijos kriterijams vadovaujamasi ir Europos Sąjungos Tarybos nuolat atnaujinamu Bendrosios pozicijos naudotojo gidu (toliau ‒ ir Gidas). Gide pateikiamas išsamus sąrašas rekomendacijų ir sąlygų, į kurias valstybių narių kompetentingoms institucijoms reikia atsižvelgti priimant sprendimus dėl licencijų išdavimo. Vadovaujantis Gidu, antrasis kriterijus yra taikomas vertinant galutinio naudojimo valstybės požiūrio į žmogaus teises ir konkrečių įrodymų apie žmogaus teisių pažeidimus aspektus, o septintasis kriterijus taikomas vertinant galutinio naudojimo valstybės gebėjimus taikyti efektyvią strateginių prekių kontrolę. Šie vertinimo aspektai ir buvo išsamiai įvertinti, naudojantis Gide rekomenduojamais viešaisiais šaltiniais bei remiantis papildoma informacija.

6.8. Pareiškėjo argumentai (pareiškėjas nesikiša į Pusiaujo Gvinėjos politinį gyvenimą, veikia vadovaudamasis tik savo įstatuose įtvirtinta nuostata gauti pelno, nenustato valstybės politikos kitų šalių atžvilgiu, pabrėžia Pusiaujo Gvinėjos ekonominę svarbą Lietuvai ir kt.), yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs, nedaro ir negali daryti jokios įtakos, priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo, ir nėra susiję su ginčo objektu.

6.9. Nagrinėjant Prašymą buvo surinkta išsami vertinimui būtina informacija ir gauta pakankamai duomenų. Turimų faktų, argumentų ir teisinio pagrindo visuma leido objektyviai priimti motyvuotą ir teisiškai argumentuotą sprendimą netenkinti Prašymo dėl karinės įrangos (karinių laivų remonto darbų) eksporto licencijos išdavimo.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Statega“ skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. 8. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Statega“ skundą.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą Nr. 21/237 EK išduoti individualią karinės įrangos eksporto licenciją.

9.2. Ministerija URM pateikė 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. 3-3772 „Dėl UAB „Statega“ prašymo Nr. 21/237EK išduoti karinės įrangos eksporto licenciją“, kuriame URM prašoma išnagrinėti ir pateikti išvadą dėl pareiškėjo prašymo dėl karinės įrangos (karinių laivų remonto darbų) eksporto licencijos išdavimo.

9.3. Nagrinėjant Ministerijos prašymą ir atliekant pirminį vertinimą, URM žodžiu konsultavosi su Ministerijos atstovais ir paprašė papildomos informacijos apie dėl pareiškėjo atliekamus ikiteisminius tyrimus. Atsakovas 2021 m. spalio 8 d. raštu Nr. 3-4412 „Dėl UAB „Statega“ prašymo Nr. 21/237EK išduoti karinės įrangos eksporto licenciją“ pateikė iš Klaipėdos apygardos prokuratūros gautą papildomą informaciją apie dėl pareiškėjo atliekamus ikiteisminius tyrimus.

9.4. URM 2021 m. spalio 26 d. raštu Nr. (21.2.17E)3-6650 „Dėl prašymo išduoti licenciją“ nurodė, kad, įvertinusi UAB „Statega“ prašymą Nr. 21/237EK (karinės įrangos (laivų remontas) eksportas į Pusiaujo Gvinėją) ir gautą papildomą informaciją iš Klaipėdos apygardos prokuratūros, URM sprendimą dėl licencijos išdavimo siūlo priimti Komisijos posėdyje.

9.5. Ministerija, įvertinusi institucijų pagal kompetenciją pateiktas išvadas, galimas rizikas, susijusias su karinės įrangos eksporto licencijos išdavimu, priėmė Sprendimą neišduoti pareiškėjui karinės įrangos eksporto licencijos. Sprendime nurodyta, kad Ministerija, atsižvelgdama į Komisijos posėdžio išvadas, priėmė sprendimą neišduoti karinės įrangos importo licencijos, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nes licencijos išdavimas prieštarauja Bendrosios pozicijos, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, kriterijams – antrajam (pagarba žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje ir tos šalies pagarba tarptautinei humanitarinei teisei), septintajam (pavojus, kad eksportuojamos prekės perkančioje šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis).

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu panaikino Komisijos sprendimą, kuriuo buvo panaikintas karinės įrangos eksporto licencijos galiojimas, todėl Ministerija atliko atskirą procedūrą pagal pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymą, o ne vykdė anksčiau priimtą teismo sprendimą. Kadangi Komisijos 2019 m. spalio 28 d. sprendimu buvo panaikintas licencijos galiojimas, teismui panaikinus minėtą Komisijos sprendimą, turėjo būti atliekama nauja procedūra dėl licencijos išdavimo.

11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad atsisakymas atnaujinti licenciją yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas išduoti individualią karinės įrangos eksporto į Pusiaujo Gvinėją licenciją buvo svarstytas Komisijos posėdyje. Komisijos posėdžio protokole yra aiškiai ir išsamiai išdėstyti priimto Sprendimo argumentai. Svarstant klausimą dėl licencijos pareiškėjui išdavimo, buvo įvertinta nauja aktuali informacija, taip pat vadovautasi kompetentingų institucijų pateikta informacija bei aptartos gautos išvados.

Ministerijos atstovas Komisijos posėdžio metu pakomentavo situaciją ir pažymėjo, kad ji skiriasi nuo buvusios 2019 metais; nurodė, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Statega“ ir pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų finansų sistemai. Ministerija atsižvelgė į tai, kad, kaip nurodo URM, sandoris vyksta su Pusiaujo Gvinėja – šalimi, su kuria Lietuva neturi užmezgusi diplomatinių santykių, neturi diplomatinės atstovybės. Dėl šios priežasties praktiškai nėra galimybių patikrinti, ar sandoryje numatyti laivų remonto darbai iš tikrųjų bus atlikti, kad tai nėra fiktyvus sandoris.

Be kita ko, URM pažymėjo, kad Pusiaujo Gvinėjoje yra labai sudėtinga žmogaus teisių padėtis, šalį valdančio diktatoriaus O. Nguema’os režimas yra vienas žiauriausių žmogaus teisių pažeidimų požiūriu. Pusiaujo Gvinėja nėra prisijungusi prie svarbiausių tarptautinių eksporto kontrolės susitarimų ir režimų (Sutarties dėl prekybos ginklais, Vasenaro susitarimo), nėra informacijos apie šalyje taikomus eksporto kontrolės ribojimus ir atitinkamus instrumentus. Nėra duomenų, kad Pusiaujo Gvinėjoje būtų vykdoma efektyvi strateginių prekių kontrolė.

Papildomu rizikos faktoriumi URM įvardijo tai, kad UAB „Statega“ ir jos savininkui yra pareikšti įtarimai bei vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl nuskalstamų veikų, įskaitant užsienio valstybėje įsteigtos įmonės neteisėto vertimosi komercine, finansine veikla, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, neteisėto tarpininkavimo perduodant karinę įrangą. URM siūlė nepritarti licencijos išdavimui, nes būtina atsižvelgti į tai, kad eksportuojančiajai įmonei yra pareikšti įtarimai dėl specifinių veikų, įskaitant neteisėtą prekybą karine įranga ir galbūt per trečiosiose šalyse veikiančius fiktyvias įmones įvykdytus finansinius nusikaltimus, o sandoryje numatyta eksporto kryptis yra valstybė, kurioje yra itin išplitusi korupcija ir kurioje nėra skaidrios strateginių prekių kontrolės sistemos.

Ministerija, priimdama Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti karinės įrangos eksporto licenciją, vertino susijusias aplinkybes, rizikas dėl situacijos gavėjo šalyje, taip pat pažymėjo svarbią aplinkybę dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros pateiktos informacijos dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, vertino technines kliūtis, tokias kaip rizika, kad vykdomo remonto metu gali būti tarpininkaujama dėl A kategorijos ginklų.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog jis nesikiša į Pusiaujo Gvinėjos politinį gyvenimą, veikia vadovaudamasi tik savo įstatuose įtvirtinta nuostata gauti pelno, nenustato valstybės politikos kitų šalių atžvilgiu, Pusiaujo Gvinėja yra ekonomiškai svarbi Lietuvai ir kt., nagrinėjamu atveju nėra aktualūs ir negali daryti įtakos priimant Sprendimą dėl licencijos išdavimo.

13. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame Sprendime yra išdėstyti pagrindiniai argumentai, išvados, nurodytas teisinis bei faktinis Sprendimo priėmimo pagrindas. Komisijos posėdžio protokolas yra sudėtinė Sprendimo dalis, kuriame yra išsamiai pateikti Komisijos priimto sprendimo motyvai. Teismas vertino, kad, nors Komisijos protokolas kartu su Sprendimu pareiškėjui nebuvo pateiktas, nes to, kaip atsakovo atstovas nurodė, nenumato teisės aktai, tačiau pareiškėjas galėjo prašyti atsakovo jį pateikti ir susipažinti su Komisijos posėdžio protokolu.

14. Įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą (Įstatymo 1 str., 5 str. 1 d., Taisyklių 20.2, 44 p., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d.), teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra atmestas, todėl pareiškėjas neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 16. Pareiškėjas UAB „Statega“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

17.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, netinkamai taikė įstatymą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą Nr. 21/227 EK išduoti individualią karinės įrangos eksporto licenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2200-520/2021, kurioje buvo sprendžiama dėl pareiškėjo karinės licencijos panaikinimo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sudarė galimybę atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 7 d. prašymą, išaiškinti ir nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, ar yra faktinis bei teisinis pagrindai dėl licencijos galiojimo panaikinimo pagal Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktą. Pareiškėjas 2021 m. liepos 8 d. kreipėsi į atsakovą dėl licencijos atnaujinimo. Atsakovas, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimu, 2021 m. rugpjūčio 3 d. prašė pateikti šiuo metu aktualią informaciją. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nesvarstė naujo prašymo, o vykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą.

17.2. Tik Komisijos protokole nurodyta, kad Komisijos nariai bendru sutarimu nepritarė karinės įrangos eksporto licencijos išdavimui pagal pareiškėjo prašymą Nr. 21/237 EK, t. y. vertinant situaciją ne 2019 metais, o jau 2021 m. spalio 28 d. situaciją. Atsakovas į bylą pateikė 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymą išduoti licenciją, kuriam buvo suteiktas Nr. 21/237, tačiau UAB „Statega“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė paaiškinimus dėl prašymo atnaujinti individualią karinės įrangos eksporto licenciją. Kartu su paaiškinimais buvo pateiktas galutinio vartotojo – Pusiaujo Gvinėjos Respublikos, Nacionalinės gynybos ministerijos direkcijos sertifikatas, kurio 6 punkte buvo patvirtinta, kad 5 punkte išdėstytos paslaugos yra užsakomos ir vykdomos tik 5 punkte išdėstytais tikslais; kad be aiškaus raštiško Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sutikimo minėtų paslaugų negalimą perleisti, parduoti ar reeksportuoti.

17.3. Iš atsakovo pateikto Komisijos protokolo matyti, kad ne atliekamas ikiteisminis tyrimas turėjo įtakos netenkinti pareiškėjo prašymo, o URM politinė pozicija. Iš Komisijos protokolo matyti, kad niekas neanalizavo galutinio vartotojo – Pusiaujo Gvinėjos Respublikos, Nacionalinės gynybos ministerijos direkcijos įsipareigojimų sertifikato. Komisija nesivadovavo oficialiai URM svetainėje patalpinta informacija, kad Pusiaujo Gvinėja nėra įtraukta nei į vieną sankcijų sąrašą. Diplomatinių santykių nebuvimas tarp Lietuvos ir Pusiaujo Gvinėjos tik parodo, kad URM neturi išsamios ir objektyvios informacijos apie gyvenimą bei politinius santykius šioje šalyje, todėl, neįvardijus konkrečių faktų, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo darbas šioje šalyje turėtų kažkokį rimtą poveikį politinei situacijai. Be to, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neprieštaravo licencijos išdavimui, kadangi pareiškėjas prašė licencijos laivų korpusų remonto darbams, t. y. paslaugoms atlikti, kurias galima lengvai kontroliuoti, nes tam reikia siusti žmonės į Pusiaujo Gvinėją. Akivaizdu, kad tos paslaugos negalima perparduoti, nes tai yra specialistų darbas ir jų įgūdžiai.

17.4. Nagrinėjant licencijos klausimą Komisijoje, nebuvo įvardintas nei vienas faktas dėl pagarbos žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje ir tos šalies pagarbos tarptautinei humanitarinei teisei bei konkrečiai nebuvo įvardintas pavojus, kad eksportuojamos paslaugos perkančioje šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis. Komisijos nariai neįsigilino į tai, kokią veiklą pareiškėjas norėjo vykdyti Pusiaujo Gvinėjoje. Pareiškėjas prašė, kad jam butų sudaryta galimybė dalyvauti Komisijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus į iškilusius klausimus, bet šis prašymas nebuvo patenkintas.

17.5. Nors Komisijos protokolu buvo nutarta nepritarti išduoti licenciją, bet raštu Nr. (24.38-72E)-3-, pasirašytu ekonomikos ir inovacijų viceministrės J. N., o ne įformintu sprendimu, 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas elektroniniu paštu buvo informuotas, kad Ministerija priėmė sprendimą neišduoti karinės įrangos importo licencijos. Šis Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio bei 10 straipsnio reikalavimų, taip pat gero viešojo administravimo bei atsakingo valdymo principų, nes sprendimas grindžiamas tik prielaidomis ir abejonėmis, o ne teisiškai reikšmingais faktais bei konkrečiomis materialinės teisės normomis.

18. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2200-520/2021, nėra pagrįsti, laikytini klaidinančiais, neturinčiais įtakos Ministerijai priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, palikdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą nepakeistą, sudarė pagrindą Komisijai atlikti savarankišką administracinę procedūrą, t. y. išnagrinėti pareiškėjo prašymą atsižvelgiant į nagrinėjimo metu egzistuojančias faktines aplinkybe. Pagal Įstatymo ir jį įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus kiekvienas gaunamas prašymas dėl licencijos išdavimo yra analizuojamas ir nagrinėjamas atskirai, kompetentingoms institucijoms kiekvienu atveju įvertinant visas susijusias tuo metu esančias konkretaus sandorio aplinkybes, turimą informaciją apie galutinį vartotoją, atsižvelgiant į tuo metu esamą situaciją galutinio vartotojo šalyje, galiojančias tarptautines sankcijas ir kitą turimą susijusią informaciją. Skundžiamas Sprendimas yra priimtas dėl pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 16 d. Prašymo. Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui nustatytus reikalavimus.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo URM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomai pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui. Skundžiamas Sprendimas atitinka VAI nuostatas. Sprendime nurodytas konkretus teisinis pagrindas – Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, faktinis pagrindas – buvo vertintos visos susijusios aplinkybės – situacija gavėjo šalyje, ir atkreiptas dėmesys į kylančias grėsmes dėl nukreipimo rizikos. Pusiaujo Gvinėja nepriklauso svarbiausiems tarptautiniams eksporto kontrolės susitarimams, nėra informacijos apie šalyje taikomus eksporto kontrolės apribojimus. Nukreipimo riziką didina ir plataus masto korupcija šalyje. Įvertinta padėtis, susijusi su Pusiaujo Gvinėjos pagarbos žmogaus teisėms ir tarptautinei humanitarinei teisei lygmeniu. Taigi, Sprendime nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis jo priėmimo pagrindas, jo pasekmės pareiškėjui yra suprantamos, todėl Sprendimo turinys savaime nesudarė reikšmingų kliūčių pareiškėjui ginti savo subjektines teises teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 3-4887 „Dėl prašymo išduoti karinės įrangos eksporto licenciją“ teisėtumo.

23. Ministerija priėmė Sprendimą neišduoti karinės įrangos importo licencijos UAB „Statega“. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Strateginių prekių kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kad licencijos išdavimas prieštarauja Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę kriterijams – antrajam (pagarba žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje ir tos šalies pagarba tarptautinei humanitarinei teisei), septintajam (pavojus, kad eksportuojamos prekės perkančioje šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis).

24. Sprendime konstatuota: „Vertinta situacija gavėjo šalyje ir atkreiptas dėmesys į kylančias grėsmes dėl nukreipimo rizikos. Pažymėta, kad Pusiaujo Gvinėja nepriklauso svarbiausiems tarptautiniams eksporto kontrolės susitarimams ir režimams (pvz. Sutartis dėl prekybos ginklais, Vasenaro susitarimas dėl įprastinių ginklų ir dvejopo naudojimo prekių bei technologijų eksporto kontrolės), neturima informacijos apie šalyje taikomus eksporto kontrolės apribojimus ir naudojamus instrumentus. Nukreipimo riziką kelia ir plataus masto korupcija šalyje. Įvertinta padėtis dėl Pusiaujo Gvinėjos pagarbos žmogaus teisėms ir tarptautinei humanitarinei teisei.“

25. Ministerija priėmė Sprendimą, atsižvelgdama į Komisijos strateginių prekių licencijų išdavimo klausimams spręsti posėdžio išvadas. Posėdžio išvadose konstatuota, kad nagrinėtas pareiškėjo prašymas išduoti individualią karinės įrangos eksporto į Pusiaujo Gvinėją licenciją. Kartu su prašymu Bendrovė pateikė paaiškinimą, kad teikiamas atnaujintas prašymas atsižvelgiant į teismo procesinį sprendimą. Posėdžio išvadose pažymėta, kad 2019 m. licencijos galiojimas buvo panaikintas, šis administracinis sprendimas panaikintas teismo procese, kuris užbaigtas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2200-520/202.

26. Posėdžio išvadose konstatuota, kad, remiantis Klaipėdos apygardos pateikta informacija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-2-00058-11, dėl galimai užsienio įmonės neteisėto vertimosi komercine, finansine veikla, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, asmenų neteisėto tarpininkavimo perduodant karinę įrangą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 ir 3 dalis, 216 straipsnio 1 ir 2 dalis, 253 (1) straipsnio 1 ir 2 dalis. Šioje byloje 2019 m. gruodžio 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai apgaulingo UAB „Statega“, įmonės kodas 300104977, apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo byloje įtarimai pateikti 2021 m. rugpjūčio 19 d. V. S. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 2021 m. rugsėjo 24 d. juridiniam asmeniui UAB „Statega“ pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Įtariama, kad V. S., būdamas bendrovės „Intracoastal Trading Services S.A.“, registruotos Panamos Respublikoje atstovu, galimai siekdamas įteisinti šios įmonės pinigines lėšas, žinodamas, kad jos gautos iš nusikalstamos veikos, ginklų, karinės ar dvigubos paskirties įrangos prekybos, atliko 2009–2012 m. finansines operacijas su bendrovės „Intracoastal Trading Services S.A.“ piniginėmis lėšomis. Tai yra jis bankiniais pavedimais pervedė ne mažiau kaip 16 902 600 Eur UAB „Statega“, kurios faktiniu vadovu buvo bei naudojo šias pinigines lėšas UAB „Statega“ ūkinėje, komercinėje veikloje. Įtariama, kad V. S., būdamas faktiniu UAB „Statega“ vadovu, 2013–2016 m. galimai apgaulingai tvarkė UAB „Statega“ apskaitą, nes neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais iš viso 3 151 740,84 Eur įplaukų (pajamų) gavimo. Ikiteisminis tyrimas byloje tęsiamas, galutinis sprendimas nėra priimtas.

27. Posėdžio išvadose konstatuota, kad Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, jog: „Sandoris vyksta su Pusiaujo Gvinėja – šalimi, su kuria Lietuva neturi užmezgusi diplomatinių santykių, neturi diplomatinės atstovybės. Dėl šios priežasties praktiškai nėra galimybių patikrinti, ar sandoryje numatyti laivų remonto darbai iš tikrųjų bus atlikti, kad tai nėra fiktyvus sandoris. Užsienio reikalų ministerija atkreipė dėmesį į kylančias grėsmes dėl paslaugų nukreipimo rizikos, susijusios su karinės įrangos eksporto kryptimi. Pusiaujo Gvinėja nepriklauso svarbiausiems tarptautiniams eksporto kontrolės susitarimams ir režimams (pvz. Sutartis dėl prekybos ginklais, Vasenaro susitarimas), neturima informacijos apie šalyje taikomus eksporto kontrolės apribojimus ir naudojamus instrumentus. Jungtinių Tautų konvencinės ginkluotės registre (UNROCA) Pusiaujo Gvinėja yra viena iš valstybių neteikianti ataskaitų dėl ginklų prekybos apyvartos – nėra informacijos apie valstybės turimus karinius pajėgumus (įskaitant karinius laivus, kurie yra nagrinėjamo sandorio objektas), importo ir eksporto apimtis. Tai apsunkina galimybę įsitikinti, kas yra galutinis paslaugų gavėjas. Nukreipimo riziką kelia ir plataus masto korupcija šalyje – Transparency International valstybių korupcijos sąraše Pusiaujo Gvinėja u-ima 174 vietą iš 180. Remiantis URM regioninio departamento pateikta informacija, Pusiaujo Gvinėjoje padėtis yra sudėtinga ir dėl žmogaus teisių bei tarptautinės teisės pažeidimų. Valstybę jau daug metų kontroliuoja diktatorius O. Nguema, politinė ir visuomeninė erdvė yra itin suvaržyta, savavališki sulaikymai, kankinimai, nėra nepriklausomų teismų. Daugelis žmogaus teisių organizacijų režimą vertina kaip vieną nuožmiausių žmogaus teisių atžvilgiu“.

28. Posėdžio išvadose konstatuota, kad Užsienio reikalų ministerija papildomu rizikos faktoriumi įvardino faktą, jog UAB „Statega“ ir jos savininkui yra pareikšti įtarimai ir vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, įskaitant užsienio valstybėje įsteigtos įmonės neteisėto vertimosi komercine, finansine veikla, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, neteisėto tarpininkavimo perduodant karinę įrangą. Turi būti atkreiptas dėmesys ne tik į rizikas, susijusias su karinės įrangos eksporto kryptimi, tačiau ir sandorio vykdytoju. Kadangi eksportuojančiai įmonei yra pareikšti įtarimai dėl specifinių veikų, įskaitant neteisėtą prekybą karine įranga ir galimai įvykdytus finansinius nusikaltimus per trečiosiose šalyse veikiančias fiktyviais įmones, o sandoryje numatyta eksporto kryptis yra valstybė, kurioje plačiai paplitusi korupcija ir nėra skaidrios strateginių prekių kontrolės sistemos, URM siūlė nepritarti licencijos išdavimui.

29. Pirmosios instancijos teismas Ministerijos Sprendimą pripažino teisėtu. Teismas sprendė, kad Komisijos 2019 m. spalio 28 d. sprendimu buvo panaikintas licencijos galiojimas, teismui panaikinus minėtą Komisijos sprendimą, turėjo būti atliekama nauja procedūrą dėl licencijos išdavimo. Ministerija atliko atskirą procedūrą, pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo prašymą, o ne anksčiau priimto teismo sprendimo vykdymą. Svarstant klausimą dėl licencijos pareiškėjui išdavimo buvo įvertinta nauja aktuali informacija, taip pat vadovautasi kompetentingų institucijų pateikta informacija bei aptartos gautos išvados. Ministerijos atstovas Komisijos posėdžio metu pakomentavo situaciją ir pažymėjo, kad ji skiriasi nuo buvusios 2019 metais. Ministerija, įvertinusi institucijų pagal kompetenciją pateiktas išvadas, galimas rizikas, susijusias su karinės įrangos eksporto licencijos išdavimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nesvarstė naujo prašymo, o vykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį. UAB „Statega“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė paaiškinimus dėl prašymo atnaujinti individualią karinės įrangos eksporto licenciją. Ministerija neanalizavo galutinio vartotojo – Pusiaujo Gvinėjos Respublikos, Nacionalinės gynybos ministerijos direkcijos įsipareigojimų sertifikato. Komisija nesivadovavo oficialiai URM svetainėje patalpinta informacija, kad Pusiaujo Gvinėja nėra įtraukta nei į vieną sankcijų sąrašą. Diplomatinių santykių nebuvimas tarp Lietuvos ir Pusiaujo Gvinėjos tik parodo, kad URM neturi išsamios ir objektyvios informacijos apie gyvenimą bei politinius santykius šioje šalyje. Nebuvo įvardintas nei vienas faktas dėl pagarbos žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje ir tos šalies pagarbos tarptautinei humanitarinei teisei bei konkrečiai nebuvo įvardintas pavojus, kad eksportuojamos paslaugos perkančioje šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis. Pareiškėjas prašė, kad jam butų sudaryta galimybė dalyvauti Komisijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus į iškilusius klausimus, bet šis prašymas nebuvo patenkintas. Nors Komisijos protokolu buvo nutarta nepritarti išduoti licenciją, bet raštu Nr. (24.38-72E)-3-, pasirašytu ekonomikos ir inovacijų viceministrės J. N., o ne įformintu sprendimu, 2021 m. lapkričio 11 d. pareiškėjas elektroniniu paštu buvo informuotas, kad Ministerija priėmė sprendimą neišduoti karinės įrangos importo licencijos.

V. 31. Strateginių prekių kontrolės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. birželio 30 d.) 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad licencija neišduodama, jeigu jos išdavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, sankcijoms, įgyvendinamoms pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą, kriterijams, nurodytiems 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, tarptautinių neplatinimo susitarimų nuostatoms, Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir valstybės saugumo interesams.

32. 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, nustatytas antrasis kriterijus: pagarba žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje ir tos šalies pagarba tarptautinei humanitarinei teisei – įvertinusios šalies gavėjos požiūrį į atitinkamus tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose nustatytus principus, valstybės narės: a) atsisako išduoti eksporto licenciją esant aiškiam pavojui, kad numatomos eksportuoti karinės technologijos arba įranga gali būti panaudotos vidaus represijoms; b) kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamos į karinių technologijų ar įrangos pobūdį, itin apdairiai ir atidžiai išduoda licencijas šalims, kuriose Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos arba Europos Tarybos kompetentingos institucijos yra nustačiusios rimtų žmogaus teisių pažeidimų.

33. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP nustatytas septintasis kriterijus: pavojus, kad karinės technologijos arba įranga perkančiojoje šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis – vertinant numatomų eksportuoti karinių technologijų arba įrangos poveikį šaliai gavėjai ir pavojų, kad tokios technologijos arba įranga galėtų būti skirtos nepageidautinam galutiniam naudotojui arba nepageidautinam galutiniam naudojimui, atsižvelgiama į: a) teisėtus šalies gavėjos gynybos ir vidaus saugumo interesus, įskaitant jos dalyvavimą Jungtinių Tautų arba kitose taikos palaikymo operacijose; b) šalies gavėjos technines galimybes naudoti tokias technologijas arba įrangą; c) šalies gavėjos sugebėjimą veiksmingai kontroliuoti eksportą; d) pavojų, kad tokios technologijos arba įranga bus pakartotinai eksportuotos į nepageidautinas paskirties vietas, bei šalies gavėjos ankstesnį elgesį laikantis, eksportuojančiosios valstybės narės manymu, reikiamų nuostatų dėl pakartotinio eksporto ar gaunant jos leidimą pakartotinai eksportuoti; e) pavojų, kad tokios technologijos arba įranga bus skirtos teroristinėms organizacijoms ar atskiriems teroristams; f) atvirkštinės inžinerijos arba netyčinio technologijų perdavimo pavojų.

VI. 34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ministerijos Sprendimą pripažino teisėtu. Teismas teisingai sprendė, kad Komisijos 2019 m. spalio 28 d. sprendimu buvo panaikintas licencijos galiojimas, tačiau teismui panaikinus minėtą Komisijos sprendimą, turėjo būti atliekama nauja procedūra dėl licencijos išdavimo. Ministerija atliko atskirą procedūrą, pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo prašymą, o ne anksčiau priimto teismo sprendimo vykdymą. Svarstant klausimą dėl licencijos pareiškėjui išdavimo buvo įvertinta nauja aktuali informacija, taip pat vadovautasi kompetentingų institucijų pateikta informacija bei aptartos gautos išvados.

35. Ministerijos priimtas Sprendimas yra teisėtas dėl to, kad Ministerija surinko pakankamai faktinių duomenų šiam sprendimui priimti, vertino Sprendimo priėmimo metu buvusią faktinę padėtį ir priėmė Sprendimą pagal jo priėmimo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą. Šiame kontekste akcentuotina, kad Ministerija, nagrinėdama 2021 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjo prašymą, surinko naujus įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurių nebuvo ankstesnio administracinio sprendimo priėmimo metu (pvz., dėl 2019 m. gruodžio 9 d. pradėto ikiteisminio tyrimo, dėl ikiteisminio tyrimo byloje pateiktų įtarimų 2021 m. rugpjūčio 19 d., 2021 m. rugsėjo 24 d.). Ministerija nagrinėdama pareiškėjo prašymą, negalėjo nevertinti aktualios informacijos.

36. Todėl teismas tinkamai patikrino Sprendimo teisėtumą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl viešojo administravimo subjekto pareigos vertinti faktinę padėtį, kuri buvo ankstesnių administracinių sprendimų priėmimo metu, yra neteisingi. Minėtos taisyklės, kad viešojo administravimo subjektas priima administracinį sprendimą, įvertinęs jo priėmimo metu esančią faktinę padėtį bei taikydamas jo priėmimo metu esantį reguliavimą, nepaneigia faktas, kad yra priimtas teismo sprendimas, pripažinęs ankstesnį administracinį sprendimą neteisėtu (konkrečiu atveju dėl to, kad buvo nemotyvuotas). Pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Sprendimas yra motyvuotas.

37. Užsienio reikalų ministerija vertino pateikto prašymo išduoti licenciją atitiktį kriterijams, nurodytiems Sutartyje dėl prekybos ginklais ir Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, kaip tai yra įtvirtinta Taisyklių 20.2 papunktyje. Šis vertinimas nurodytas Komisijos posėdžio išvadose. Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų argumentų, paneigiančių šį vertinimą. Pareiškėjo bendro pobūdžio nesutikimas su šiuo vertinimu nepaneigia URM išvadų, kurias, be kita ko, patvirtina ir viešai skelbiama informacija dėl padėties Pusiaujo Gvinėjoje, kurioje nurodomi taip pat ir šaltiniai, kuriais rėmėsi ir URM (pvz., Transparency International skelbiama informacija ir kt.). Visiems žinomų aplinkybių (pvz., istoriniai faktai, viešai skelbiami faktai) įrodinėti nereikia (ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis).

38. Minėta, kad URM siūlė nepritarti licencijos išdavimui ir dėl to, kad UAB „Statega“ ir jos savininkui yra pareikšti įtarimai ir vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, įskaitant užsienio valstybėje įsteigtos įmonės neteisėto vertimosi komercine, finansine veikla, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, neteisėto tarpininkavimo perduodant karinę įrangą. Taigi, konstatavus, kad UAB „Statega“ ir jos savininkui yra pareikšti įtarimai dėl veikų, kurios yra susijusios su pareiškėjo prašoma išduoti licencija, tai yra svarbi informacija, į kurią Ministerija pagrįstai atsižvelgė, atsisakydama priimti pareiškėjo prašomą administracinį sprendimą. Šios informacijos pobūdžio ir reikšmės (apibūdinant Bendrovę), nepaneigia faktas, kad administracinio sprendimo priėmimo metu nebuvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis.

39. Ministerija, remdamasi URM atliktu vertinimu, turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo prašomos licencijos išdavimas prieštarauja Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę kriterijams – antrajam (pagarba žmogaus teisėms galutinės paskirties šalyje ir tos šalies pagarba tarptautinei humanitarinei teisei), septintajam (pavojus, kad eksportuojamos prekės perkančioje šalyje bus naudojamos ne pagal paskirtį ar pakartotinai eksportuotos nepageidautinomis sąlygomis). Ministerija teisingai taikė Europos Sąjungos teisės aktą kartu su jį įgyvendinančiu Įstatymu.

40. Neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui pareiškėjo argumentai, susiję su teisės būti išklausytam Komisijos posėdyje. Pareiškėjo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista, nes klausimas buvo nagrinėjamas ne Ministerijos iniciatyva, bet pareiškėjo paduoto prašymo pagrindu, taigi šiame prašyme ir buvo nurodyti pareiškėjo pageidaujami išdėstyti faktai kartu su jais patvirtinančiais įrodymais, kuriuos Ministerija įvertino.

41. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kurie nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teisme, negali būti apeliacijos dalyku, kuris negali būti platesnis negu nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

42. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

43. Priėmus pareiškėjui nepalankų procesinį sprendimą, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan