394979ab-2cf0-42e0-8a0b-dbfe230b0a00 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-1166/2014                                  Procesinio sprendimo kategorija: 36.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-149-275/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui E. G. , trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „MV Trading“, dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas „Swedbank lizingas“ UAB 2013-04-02 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ UAB „Mevasta“ 3 387,74 Lt nesumokėtų mokėjimų, 146 612,26 Lt dydžio nuostolio, kilusio iÅ¡ turto pardavimo, atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo laiduotojo E. G. – 42 652,45 Lt nesumokėtų mokėjimų, 7 347,55 Lt turto likutinę vertę, taip pat priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų 5 proc. metinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad su UAB „Mevasta“ 2006-08-02 sudarė lizingo sutartį Nr. LT036207 (toliau – sutartis Nr. LT036207), pagal kuriÄ iÅ¡ atsakovo nurodyto pardavėjo nupirko sutartyje nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 147,99 kv. m ploto patalpas-biurÄ (unikalus Nr. 1099-6034-3017:0060), tai yra patalpas, plane pažymėtas nuo 48-1 iki 48-11, esančias Vilniuje, Kalvarijų g. 98, ir perdavė Å¡iam jį naudoti ir valdyti su sÄ lyga, kad nustatytais terminais bus mokamos sutartinės įmokos.

Pagal ieÅ¡kovo, UAB „Mevasta“ ir trečiojo asmens UAB „MV Trading“ 2009-02-03 sudarytÄ sutartį Nr. LT036207 dėl teisių ir pareigų perleidimo (toliau – teisių ir pareigų perleidimo sutartis), trečiajam asmeniui UAB „MV Trading“ perėjo visos UAB „Mevasta“ teisės ir pareigos pagal lizingo sutartį Nr. LT036207, ir Å¡is įsipareigojo įvykdyti pastarojo prisiimtas ir neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles (sutarties 4.2. d.). Teigė, jog su trečiuoju asmeniu UAB „MV Trading“ 2010-04-15 sudarė lizingo sutartį Nr. LT086701 (toliau – sutartis Nr. LT086701), pagal kuriÄ iÅ¡ pastarojo nurodyto pardavėjo nupirko sutartyje nurodytÄ turtÄ â€“ prekybinę įrangÄ , ir perdavė jį Å¡iam naudoti ir valdyti su sÄ lyga, kad numatytais terminais bus mokamos sutartinės įmokos.

Nurodė, kad su atsakovu E. G. 2010-04-15 sudarė laidavimo sutartį Nr. LT086701/L (toliau – laidavimo sutartis), pagal kuriÄ Å¡is įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens UAB „MV Trading“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas sutartimi Nr. LT086701. Teigė, jog trečiasis asmuo UAB „MV Trading“ nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl 2011-02-07 jam buvo pareikÅ¡ta pretenzija, galiausiai buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta sutartis ir pareikalauta sumokėti skolÄ bei grÄ Å¾inti valdytÄ bei naudotÄ turtÄ , tačiau reikalavimai nebuvo įvykdyti.

Todėl 2011-06-01 ir 2013-03-12 praneÅ¡imais pareikalauta, kad E. G. ir UAB „Mevasta“ įvykdytų UAB „MV Trading“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal abi lizingo sutartis, tačiau Å¡ie reikalavimai taip pat nebuvo visiÅ¡kai įvykdyti – UAB „MV Trading“ grÄ Å¾ino nekilnojamÄ jį turtÄ pagal lizingo sutartį Nr. LT036207, tačiau nepadengė 3 387,74 Lt skolos. Be to, parduodant patalpas buvo patirta 253 385,95 Lt nuostolių, kurių atlyginimui turi bÅ«ti sumokėta 146 612,26 Lt.

NegrÄ Å¾inus prekybinės įrangos pagal sutartį Nr. LT086701, turi bÅ«ti sumokėta 37 910,36 Lt jos likutinė (neiÅ¡pirkta) vertė bei nepadengta 42 652,45 Lt skola. Teismo 2013 m. lapkričio19 d. nutartimi, priimta parengiamajame posėdyje, civilinio ieÅ¡kinio dalis atsakovo UAB „Mevasta“ atžvilgiu dėl priteisimo 3 387,74 Lt nesumokėtų mokėjimų, 146 612,26 Lt dydžio nuostolių atlyginimo bei 5 proc. metinių palÅ«kanų – iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ (civilinė byla Nr. 2-2524-275/2014).

Toks sprendimas priimtas patenkinus ieÅ¡kovo „Swedbank lizingas“ UAB praÅ¡ymÄ , kuris buvo motyvuojamas tuo, kad UAB „Mevasta“ atstovavimo santykiai yra pasibaigę, kad 2013-06-27 mirė Å¡ios bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas V. G. , o jo teisių ir pareigų perėmėjai nėra žinomi. Pagal teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartimi Å¡is UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, patenkinus jo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo (CPK 139 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas „Swedbank lizingas“ UAB, atsižvelgdamas į tai, kad laidavimo sutartyje, sudarytoje su E. G. , buvo susitarta, jog bendra jo atsakomybė pagal lizingo sutartį sudaro 50 000 Lt, iÅ¡ jo reikalavo priteisti 42 652,45 Lt nesumokėtų mokėjimų bei 7 347,55 Lt turto likutinės – neiÅ¡pirktos vertės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė ieÅ¡kovui „Swedbank lizingas“ UAB iÅ¡ atsakovo E. G. 50 000 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo 2013-04-02 bei 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad atsakovas E. G. sutartyje Nr. LT086701/L laidavo ieÅ¡kovui, įsipareigodamas įvykdyti lizingo gavėjo trečiojo asmens UAB „MV Trading“ prievoles pagal lizingo sutartį Nr. LT086701 su visais jos papildymais ir pakeitimais; kad lizingo gavėjas ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino 38 622,94 EUR vertės prekybinės įrangos, nesumokėjo skolos; kad 2011-03-01 nutraukus lizingo sutartį savo įsipareigojimų neįvykdė nei lizingo gavėjas, nei laiduotojas atsakovas E. G. , kuriam reikalavimas buvo iÅ¡siųstas 2011-06-01.

Atmesdamas atsakovo E. G. argumentus, jog laidavimo sutartis Nr. LT086701 yra pasibaigusi, o ieÅ¡kinys atmestinas CK 6.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas rėmėsi tuo, kad laidavimo sutartyje jis įsipareigojo atsakyti pagal lizingo sutartį tomis pačiomis sÄ lygomis ir apimtimi, kaip ir klientas (sutarties 4 p.); kad pagal lizingo sutartį lizingo davėjas turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti nedelsiant grÄ Å¾inti turtÄ bei sumokėti visas iki sutarties nutraukimo nesumokėtas sumas (sutarties bendrųjų sÄ lygų 11.2.2 p.); kad atsakovas neginčija sutarties nutraukimo; kad laidavimo sutartimi nustatyta maksimali laiduotojo atsakomybė – 50 000 Lt suma su PVM (sutarties 4 p.). Tuo remdamasis, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas „Swedbank lizingas“ UAB, nutraukęs sutartį, pagrįstai reikalauja, jog laiduotojas įvykdytų lizingo gavėjo prisiimtus įsipareigojimus – sumokėtų sutartinę skolÄ pagal 2013-08-27 pažymoje pateiktÄ apskaičiavimÄ : 7 347,55 Lt – dalis neiÅ¡pirktos prekybinės įrangos vertės bei 42 652,45 Lt skola pagal sutartį (neapmokėtos sÄ skaitos).

Pažymėjo, kad nors ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime nebuvo nurodyta, kokie mokėjimai neįvykdyti pagal pateiktÄ lizingo sutarties įmokų grafikÄ , tačiau atsakovui neginčijant tos aplinkybės, jog nebuvo sumokėtos visos mokėjimų grafike nurodytos sumos, neteikiant įrodymų, kad buvo sumokėta daugiau, nei nurodė ieÅ¡kovas, – sprendė, kad pateikti įrodymai apie nesumokėtas turto iÅ¡pirkimo ir palÅ«kanų įmokas pripažintini pagrindžiančiais ieÅ¡kovo nuostolius, atsiradusius dėl lizingo sutarties nutraukimo (CK 6.574 str.), todėl ieÅ¡kinys tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo E. G. ieÅ¡kovui priteistinas nuostolių atlyginimas, kurį sudaro nesumokėti mokėjimai ir neiÅ¡pirkta turto likutinė vertė.

Patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio gavimo teisme dienos – 2013-04-02 (CK 6.210 str. 1 d.). Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų – sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, atitinkantį jam pareikÅ¡tų reikalavimų dalį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas E. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, teigdamas, kad teismas neiÅ¡tyrė atsakovo nurodytų esminių aplinkybių, dėl jų nepasisakė, suklydo aiÅ¡kindamas bei taikydamas materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Kartu praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė CK 6.89 straipsnio 1 dalies nuostatas. Laidavimo sutartyje nurodyta (sutarties 22 p.), kad jos galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kai pasibaigia laidavimu užtikrinta prievolė, nebuvo numatytas ar aptartas laidavimo laikotarpis, todėl nebuvo pagrindo Å¡iÄ sÄ lygÄ traktuoti kaip sukuriančiÄ laidavimo, galiojančio iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, teisinius santykius, o Å¡is laidavimas turėjo bÅ«ti kvalifikuotas kaip neterminuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011; 2012 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2012).

Todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti „Swedbank lizingas“ UAB ieškinio, nes laidavimo sutartis Nr. LT086701/L, kuri buvo sudaryta 2010-04-15, pasibaigė 2012-04-15, o iki tos dienos jam nebuvo pareikšta jokių ieškininių reikalavimų – ieškinys pareikštas 2013-04-02, tai yra praėjus daugiau kaip 2 m. po to, kai 2011-03-01 buvo nutraukta pati lizingo sutartis Nr. LT086701. Teismas neturėjo pagrindo laidavimo sutarties nuostatas aiškinti ieškovo naudai, nes tai prieštarauja contra proferentem taisyklei, kadangi sutartį rengė ši šalis ir joje nėra aiškiai išreikštos šalių valios sukurti laidavimo teisinius santykius, kurie galiotų iki visiško prievolės įvykdymo.Teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinį, nes ieškovas, sudarydamas tiek lizingo, tiek laidavimo sutartį, nesilaikė Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimų įsitikinti, kad kliento – trečiojo asmens UAB „MV Trading“ bei apelianto finansinė bei ekonominė būklė leidžia tikėtis, jog šie įvykdys savo įsipareigojimus.

Todėl nuostoliai, kilę iÅ¡ lizingo sutarties įvykdymo, kuriems padengti neužteko trečiojo asmens turto, laikytini įprastiniais ieÅ¡kovo veiklos nuostoliais, kurių atsiradimo rizikÄ buvo prisiėmęs, sudarydamas sutartis (CK 6.206 str., 6.253 str. 5 d.).Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto bei 4 punkto, 263 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jo iÅ¡vados nėra pagrįstos iÅ¡samia Å¡alių pateiktų įrodymų bei argumentų analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2008).

IeÅ¡kovas „Swedbank lizingas“ UAB atsiliepime į atsakovo E. G. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Nurodo, kad:PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, aktualias sutarčių sÄ lygas, iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialinės teisės, be kita ko CK 6.89 straipsnio 1 dalies, nuostatas, o taip pat teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus ir teisingai sprendė, kad atsakovo laidavimas jam už trečiojo asmens UAB „MV Trading“ prievoles yra neterminuoto pobÅ«džio, tai yra galiojantis iki tol, kol bus tinkamai įvykdyta Å¡i prievolė.

Tai atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, Å¡alutinės ir nuo pagrindinės priklausančios) prievolės pobÅ«dį ir apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tai, jog Å¡alių ketinimai pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį buvo kitokie.TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina taip pat lizingo sutarties (bendrųjų sÄ lygų 3.1 p., 2.4 p., 10.2 p.) bei laidavimo sutarties (sutarties 22 p.) sÄ lygų sisteminė analizė, pagal kuriÄ lizingo sutarties pasibaigimas siejamas su visu kliento prievolių, prisiimtu Å¡ia sutartimi, tinkamu įvykdymu.

IeÅ¡kovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus lizingo sutartį prievolė nesibaigė, taip pat nepasibaigė ir jÄ užtikrinančios laidavimo sutarties galiojimas, nes atsakovo laidavimo prievolė nėra apribota kokiu nors naikinamuoju terminu. Todėl laisva valia sudarytų sutarčių privalu laikytis (pacta sunt servanda) (CK 6.156 str., 6.189 str.).Nepagrįsti apelianto argumentai, siejami su Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo nuostatomis, nes jis nelaikytinas ieÅ¡kovo klientu Å¡io įstatymo prasme – kurių mokumas yratikrinamas jiems suteikiant finansavimÄ (įstatymo 2 str. 8 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-961/2013; 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2005/2013).Nepagrįsti apelianto argumentai, siejami su pirmosios instancijos teismo padarytais civilinio proceso pažeidimais (CPK 263 str. 1 d., 2 d.), nes teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jei teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis.

Tik neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ lemiantys proceso teisės normų pažeidimai, sudaro pagrindÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismui panaikinti byloje priimtÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2008). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o Å¡io proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str., 320 str.).

Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl Å¡iÄ bylÄ nagrinėja laikydamasi atsakovo E. G. pateikto skundo ribų.Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, skundžiamas teismo sprendimas atitinka tiek civilinio proceso normų, tiek materialiosios teisės normų reikalavimus, tiek nagrinėjamais klausimais suformuotos teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus, yra teisėtas bei pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).  Atmesdama apeliacinio skundo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo padarytų civilio proceso normų pažeidimų, kolegija pirmiausiai pažymi, kad Civilinio proceso kodekso normos bei atitinkamos teismų praktikos nuostatos reikalauja, jog kiekviena Å¡alis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.); nustato, jog įrodinėjimo tikslas – byloje surinktų įrodymų, atitinkančių leistinumo, sÄ sajumo, patikimumo kriterijus, tyrimu ir įvertinimu pagrįstas teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d., 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007); nurodo, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ Å½mogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus, įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui, nes sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v.

Finland, Nr. 4968/99, 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas), tačiau tuo pačiu metu – teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, A n. 288, p; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010;2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011 etc.). Taigi imperatyviai reikalaujama, kad pirmosios instancijos teismo sprendime bÅ«tų iÅ¡samiai atskleista iÅ¡nagrinėtos bylos esmė.

Todėl nustačius, jog pirmosios instancijos teismas yra atskleidęs bylos esmę ir teisingai iÅ¡sprendęs ginÄÄ , netgi sutinkant su atsakovo E. G. apeliacinio skundo motyvais, kad sprendimas nėra pakankamai motyvuotas – Å¡i aplinkybė pati savaime tiek pagal CPK 328 straipsnį, tiek pagal 329 straipsnio 1 dalį negali bÅ«ti pagrindu naikinti tokį iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį dokumentÄ , kaip to reikalaujama skunde (CPK 261 str. 1 d.).Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo E. G. argumentus, kuriais Å¡is gynėsi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio – laidavimo sutartis yra pasibaigusi – teisingai nurodė, jog pagal CK 6.89 straipsnio 1 dalį laidavimo prievolė baigiasi suėjus dvejiems metams nuo tokios sutarties sudarymo dienos, pabrėždamas, kad Å¡i norma taikoma tuomet, kai nėra susitarta kitaip.Taigi teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovo „Swedbank lizingas“ UAB bei atsakovo E. G. 2010-04-15 sudarytoje laidavimo sutartyje Nr. LT086701/L Å¡alys sulygo, kad pastarasis už ieÅ¡kovo kliento – trečiojo asmens UAB „MV Trading“, neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, Å¡io prisiimtas lizingo sutartimi Nr. LT086701, atsako tomis pačiomis sÄ lygomis ir apimtimi, kaip ir klientas, bet ne daugiau kaip 50 000 Lt su PVM (sutarties 4 p.), – turėjo pagrindÄ spręsti, jog bÅ«tent Å¡i sÄ lygÄ , prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, sukuria laidavimo, galiojančio iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, teisinius santykius ir nekvalifikuoti jų kaip neterminuoto laidavimo (CPK 6.88 str.).

Nustatęs, kad lizingo sutartimi prisiimtos prievolės nebuvo įvykdytos nei iki Å¡ios sutarties nutraukimo, nei po to, teismas turėjo pagrindÄ priteisti iÅ¡ laiduotojo Å¡iÄ skolÄ , nevirÅ¡ijant 50 000 Lt sumos (1 t., b. 176) (sutarties 11.2.2 p., 22 p.). Todėl esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto skunde nurodyti itin iÅ¡samÅ«s argumentai, susiję su CK 6.89 straipsnio aiÅ¡kinimu ir taikymu, yra pertekliniai, todėl dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog ieÅ¡kovas, sudarydamas tiek lizingo, tiek laidavimo sutartį, nesilaikė Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimų įsitikinti, kad kliento – trečiojo asmens UAB „MV Trading“ bei apelianto finansinė bei ekonominė bÅ«klė leidžia tikėtis, jog Å¡ie įvykdys savo įsipareigojimus, todėl nuostoliai, kilę iÅ¡ lizingo sutarties įvykdymo, laikytini įprastiniais ieÅ¡kovo veiklos nuostoliais, kurių atsiradimo rizikÄ buvo prisiėmęs, sudarydamas sutartis (CK 6.206 str., 6.253 str. 5 d.).

Å iuo klausimu pažymėtina tai, jog, kaip teisingai atsiliepime nurodė ieÅ¡kovas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad apelianto nurodytas atsakingo skolinimo principas reiÅ¡kia, jog finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Klientas pagal Finansų įstaigos įstatymo 2 straipsnio 8 dalį yra laikytinas asmeniu, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas (finansinė nuoma (lizingas), finansinių laidavimų ir garantijų teikimas, konsultacijų kredito teikimo ir mokėjimo klausimais teikimas).

Kasacinis teismas yra konstatvęs, kad laiduotojai už finansų įstaigos kliento (lizingo paslaugos gavėjo) prievoles nėra finansinių paslaugų gavėjai (nėra finansų įstaigos klientai), todėl, gindamiesi nuo jiems pareikštų reikalavimų pagal sudarytus laidavimo sandorius, neturi teisinio pagrindo remtis aplinkybe, jog finansų įstaiga neįvykdė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014 ir kt.).

Pažymėtina, jog Å¡ioje byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų netinkamai įvertinęs kliento – UAB „Mevasta“ – galimybes vykdyti lizingo sutartį. Taigi teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad bylÄ nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl ginčijamo laidavimo galiojimo, nepagrįstai netaikė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio (CPK 185 str.).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo taip pat nepaneigia ir apelianto skunde nurodomi argumentai, susiję su contra proferentem taisykle – apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, jog sutartį rengė ieÅ¡kovas, todėl joje nėra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos Å¡alių valios sukurti laidavimo teisinius santykius, kurie galiotų iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, atsižvelgiant į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei kitus vieÅ¡uosius duomenis, Å¡iuose teisiniuose santykiuose nėra pagrindo apelianto E. G. laikyti silpnesniÄ ja Å¡ių laidavimo santykių Å¡alimi, kuri nesuvokė / negalėjo suvokti nei turto lizingo ar laidavimo teisinių santykių esmės, nei sudaromų sandorių teisinių pasekmių, civilinės sutartinės atsakomybės už jų nevykdymÄ etc.IÅ¡ minėtų duomenų, kurie yra užfiksuoti tiek nagrinėjamos bylos medžiagoje, tiek kitų teismuose nagrinėtų / nagrinėjamų bylų procesiniuose dokumentuose, matyti, kad apeliantas nagrinėjamoje byloje nurodytų sutarčių sudarymo metu per akcijų valdymÄ buvo tiesiogiai susijęs su UAB ,,Mevasta“ bei UAB „MV Trading“: minimu laikotarpiu – iki 2009-03-03, jis buvo akcininku bei valdybos nariu pirminio ieÅ¡kovo skolininko UAB „Mevasta“, per kuriÄ , be kitų įmonių, buvo kontroliuojama taip pat ir didmenine žaislų prekyba užsiimanti UAB „MV Trading“; nuo 2007-11-23 iki 2009-09-13 vienintelis UAB „MV Trading“ akcininkas buvo UAB „Mevasta“, o UAB „Mevasta“ akcininkais bei valdybos nariais buvo apeliantas E. G. (kontrolinis akcijų paketas) ir N. P. ; perleidęs UAB „Mevasta“ akcijas, nuo 2009-04-21 apeliantas E. G. tapo pagrindiniu UAB „MV Trading“ akcininku.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 8 d., iÅ¡kėlė UAB „MV Trading“ bankroto bylÄ (civilinė byla Nr. B2-2156-160/2013). Apeliantas E. G. Å¡ioje byloje buvo pateikęs praÅ¡ymÄ patvirtinti jo 2 340 527 Lt finansinį reikalavimÄ , grindžiamÄ su UAB ,,MV Trading“ 2008-02-27 sudarytu neatÅ¡aukiamu ir besÄ lygiÅ¡ku susitarimu, kuriuo Å¡i bendrovė įsipareigojo jam, kaip laidavusiam už įmonės prievoles kreditoriui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, mokėti metinį atlyginimÄ â€“ 5 proc. prievolės, už kuriÄ laiduotojas prisiėmė asmeninę atsakomybę, sumos, tačiau ne mažesnį kaip 90 750 Lt per metus.

Teigė, kad Å¡alys buvo susitarusios, jog jam pareikalavus, atlyginimas (visas ar dalimis) privalo bÅ«ti mokamas net nepasibaigus laidavimo sutarčiai; jog tuo atveju, jeigu bankas pareiÅ¡kia jam reikalavimus, pastarasis įgyja teisę pareikÅ¡ti atitinkamo dydžio finansinį reikalavimÄ bendrovės bankroto byloje, neatsižvelgiant į tai, ar skola yra faktiÅ¡kai iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ jo turto. Tvirtino, kad šį finansinį reikalavimÄ sudaro banko jam pareikÅ¡tas reikalavimas bei 461 312 Lt dydžio atlyginimas už 5 metų ir 1 mėnesio laidavimo laikotarpį.

BUAB „MV Trading“ bankroto administratorius pareikÅ¡tam reikalavimui prieÅ¡taravo teigdamas, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė minėto susitarimo originalo, kad jis suraÅ¡ytas atgaline data; kad tokiu bÅ«du siekiama įgyti svariÄ Ä¯takÄ bankrutuojančios bendrovės, su kuria yra susijęs, kreditorių susirinkimuose. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. įsiteisėjusia nutartimi be kita ko pripažino pirmiau paminėtÄ susitarimÄ dėl atlygintino laidavimo ir tarpusavio atsiskaitymo, negaliojančiu ir netenkino jo praÅ¡ymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „MV Retail“ bankroto bylÄ , teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-2477-661/2014). Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi pripažino BUAB „MV Retail“ bankrotÄ tyčiniu, UAB ,,MV Retail“ veiklÄ perkeliant į UAB ,,Rududu ir Co“. Tokiu bÅ«du UAB ,,MV Retail“ buvo paliktos skolos ir paralyžuota jos veikla, o į UAB ,,Rududu ir Co“ buvo perkelta veikla, generuojanti pajamas, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų UAB ,,MV Retail“ kreditoriams vykdymo.

Pagal vieÅ¡uosius duomenis, apeliantas E. G. nuo 2009-04-07 tapo pagrindiniu UAB ,,Rududu ir Co“ akcininku. Kaip minėta, nuo apeliantas E. G. nuo 1996-01-30 iki 2009-03-09 buvo UAB ,,Mevasta“ generaliniu direktoriumi, o nuo 2003-06-27 iki 2009-02-27 buvo ir UAB ,,Mevasta“ valdybos nariu. Pažymėtina ir tai, kad UAB ,,Rududu ir Co“ bankrutuojančios įmonės statusÄ Ä¯gijo nuo 2012-12-04. Taigi visi Å¡ie paminėti faktai bei nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia spręsti, jog apeliantas ne tik turėjo žinoti, bet žinojo apie visų minėtų įmonių vykdomÄ veiklÄ , konkrečias sandorių sudarymo aplinkybes, tarp jų – susijusias ir su lizingo, laidavimo teisiniais santykiais, todėl be pagrindo teigia, jog teismas neatsižvelgė į jo nurodomÄ contra proferentem taisyklę (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija, pažymi, kad kasacinio teismo nutartyse yra ne kartÄ nurodyta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienos Å¡alies kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.).

Todėl teisėjų kolegija, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovo „Swedbank lizingas“ UAB reikalavimus, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , atskleidė bylos esmę, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė aktualias civilinio proceso bei materialinės teisės normas, iÅ¡tyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, – atsakovo E. G. apeliacinį skundÄ atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).IeÅ¡kovas „Swedbank lizingas“ UAB atsiliepime prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau įrodymų apie jų turėjimÄ â€“ nepateikė (CPK 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                             Virginija Čekanauskaitė Danguolė Martinavičienė Alvydas PoÅ¡kus   Â