3947e94f-2ece-41bf-bb84-e2853287d131 · Kauno apylinkės teismas

                                                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1-1688-720/2013                                                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00665-2012-0                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                                1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.;                                                                                                                                                 2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5.

                          KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 13 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, sekretoriaujant Aurelijai Genienei, Salomėjai Muralienei, Indirai KiÅ¡machovaitei, Ernestai RakÅ«naitei,dalyvaujant:prokurorui Vingaudui Rinkevičiui,kaltinamajam J. S., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,nukentėjusiajam V. S., jo atstovui advokatui Aidui Venckui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeJ.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, specialaus vidurinio iÅ¡silavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. padarymu, ir n u s t a t ė : kaltinamasis J. S. 2012 m. sausio 19 d., apie 18.00 val., namo, esančio Å vyturio g. 29, Kaune, kieme, konflikto metu, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ V.

S., t.y. tyčia vienÄ kartÄ ranka suduodamas nukentėjusiajam V. S. į kairės rankos alkÅ«nę, padarydamas kairio peties antdyglinio raumens plyÅ¡imÄ , tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis J. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2012 m. sausio 19 d. jam sugrįžus iÅ¡ darbo jo sÅ«nus A. S. pasakė, jog buvo matininkas ir permatavo žemės valdos ribas. PaaiÅ¡kino, kad su valdos bendrasavininku V. S. jau keli metai konfliktuoja dėl laikomo Å¡uns ir žemės valdos ribų, dėl to jie bylinėjosi teisme.

Teismas patenkino V. S. ieškinį ir nustatė valdų ribas pagal V. S. pateiktus matavimus ir reikalavimus. Be to, V. S. reiškia pretenzijas dėl to, kad jie paleidžia savo šunį laisvai lakstyti, šuo visur teršia. Nurodė, kad šuo palaidas nelaksto, jis vedžiojamas už pavadėlio. Parodė, kad jis kartu su sūnumi nuėjo patikrinti, ar teisingai atlikti matavimai. Jis permatavo atstumus nuo ūkinio pastato iki sukaltų riboženklių ir pamatė, kad matavimai atitiko valdų ribas. Nurodė, kad kuoliukų jis nejudino, nors, jei ribos nebūtų atitikę, jis būtų ištraukęs kuoliukus.

Po kiek laiko nurodė, kad kuoliukų nebÅ«tų iÅ¡traukęs. Tuo metu į laukÄ išėjo kaimynas V. S. ir paklausė, kÄ jis čia daro. Jis atsakė, kad matuoja ar teisingai sukalti riboženkliai. Tuo metu jo sÅ«nus A. S. nuėjo už namo, kur yra įėjimas į namus, kur jis nuėjo nesimatė. Tada V. S. paklausė, kÄ jis čia matuoja, o jis atsakė, kad patikrino ir viskas. Jie stovėjo apie 1,5 – 2,5 metrų vienas nuo kito kiekvienas savo valdos dalyje vienas prieÅ¡ais kitÄ . V. S. pasakė, kad jis netrauktų kuolų, o jis atsakė, kad jų netraukia.

Nurodė, kad V. S. turėjo fotoaparatÄ , jis pasakė „įsidėk fotoaparatÄ Ä¯ kiÅ¡enę, kam čia fotografuoji, atimti fotoaparatÄ negrasino, kad duos „į snukį“ nesakė. Jis pagalvojo, kad jiems neiÅ¡eina susiÅ¡nekėti ir nuėjo namo. Po kiek laiko kaimynai pasakė, kad matė V. S. pasiriÅ¡usį rankÄ . Kad jis kaltinamas V. S. sužalojimu sužinojo tik nuėjęs į policijÄ , sužinojo, kad kaimynas kaltina jį sumuÅ¡us. Tvirtina, kad jis V. S. nemušė, jokių smÅ«gių jam nesudavė, mano, kad jis apskritai nebuvo sumuÅ¡tas, nes neÅ¡iojo kibirus vandens, todėl praÅ¡o jį iÅ¡teisinti.                   Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiÅ¡kai įrodoma nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei byloje iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais.Nukentėjusysis V.

S. parodė, kad tarp jo ir pakaltinamojo valdos bendrasavininkio J. S. nuolatos vyksta konfliktai dėl žemės sklypo ribų. 2012 m. sausio 18 d., dalyvaujant jam ir kaltinamojo dukteriai J. S., matininkas iÅ¡matavo sklypo ribas, nustatant sklypo dalis priklausančias jam ir J. S.. Sklype į žemę buvo įkalti riboženkliai t.y. metaliniai kuolai. 2012 m. sausio 19 d. apie 18.00 val., jis, bÅ«damas namuose, pro virtuvės langÄ pamatė, kaip J. S., bÅ«damas lauke prie riboženklių kartu su savo sÅ«numi A. S., iÅ¡traukė vienÄ riboženklį ir ruošėsi iÅ¡traukti kitÄ .

Jis nuėjo prie kaimyno, pasakė jam., kad jis netrauktų riboženklių ir nufotografavo kaimynÄ , kaip jam buvo pataręs advokatas. J. S. jo neklausė, priartėjo prie jo, jo s9mus ArÅ«nas atsistojo už 1 – 2 metrų. J. S. atsistojo prieÅ¡ais jį, pasakė, kad atims fotoaparatÄ . Jis greitai įsidėjo fotoaparatÄ Ä¯ deÅ¡inę kelnių kiÅ¡enę. Tada J. S. pasakė „duosiu į snukį“ ir užsimojo deÅ¡inės rankos kumščiu. Jis užsidengė ranka , tada pajuto smÅ«gį į pakeltÄ kairę rankÄ , kuria buvo užsidengęs veidÄ , ties alkÅ«ne.

Tvirtina, kad jam sudavė vienÄ smÅ«gį į pakeltos rankos alkÅ«nę. Nuo smÅ«gio jo ranka loÅ¡telėjo į viršų už galvos (užsilenkė) ir tokiu bÅ«du nuo smÅ«gio jam buvo sužalotas petis. SmÅ«gis buvo suduotas J. S., kadangi jo sÅ«nus A. S. stovėjo prieÅ¡ais jį maždaug už 1,5 ar 2 metrų. Jis Puolė sakydamas, kad „tvoros čia neužtversi“. Po suduoto smÅ«gio, jo žmona D. S. pravėrė namo duris ir ėjo link jų, artėdama klausė, kas čia buvo, jis atsakė, kad „mane užpuolė“.

Tada kaltinamasis su sÅ«numi nuo jo pasitraukė, nueidamas A. S. pasakė „pažiÅ«rėsim, kas jums bus“, po to tÄ patį pakartojo ir J. S., po to abu nuėjo namo. Nurodė, kad anksčiau kaltinamasis tik grasino jam fiziniu smurtu, tai yra 2009 metų vasarÄ kaltinamasis iÅ¡traukė riboženklį ir sakė, kad „duosiu į snukį“, 2001 m. vasarÄ sakė „duosiu tau į galvÄ â€œ. Šį kartÄ pagrasino ir smogė. Jis kartu su žmona grįžo į namus, jam skaudėjo kairįjį petį.

Jis galvojo, kad skausmas praeis, tačiau naktį labai skaudėjo petį, skausmas nepraėjo, todėl kitÄ rytÄ , tai yra 2012 01 20 jis nuėjo į poliklinikÄ ir užsiregistravo pas gydytojÄ , užregistravo tik 2012 01 24. 2012 01 20 jis kreipėsi į Santakos PK komisariatÄ dėl kaimyno neteisėtų veiksmų. Tyrėjas jo klausė, ar yra veide sužalojimų, jis atsakė, kad nėra. Jam buvo paskirtas gydymas, po to atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad trÅ«ko kraujagyslė, 2012 03 13 jį operavo, po to jis negalėjo 10 dienų judinti rankos, kelti gali tik ne daugiau, kaip 2 kg svorį.

Nurodė, kad pavasarį jis turėjo kviesti matininkÄ , kad vėl įkaltų kuoliukus ir 2012 04 29, su policijos įgaliotinio pagalba jis užsitvėrė tvorÄ , o 2012 04 30 J. S. vėl priėjo ir pasakė, kad „nuimsiu tvorÄ , o jei ne – vėl gausi į snukį“. Po Å¡ių įvykių jį kamuoja baimė, kad kaimynas vėl jį sumuÅ¡, jis jautė fizinį skausmÄ , depresijÄ , pažeminimÄ , todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 5000,00 litų neturtinės žalos atlyginimÄ .Liudytojas A.

S. nurodė, kad jis yra kaltinamojo sÅ«nus, parodė, kad maždaug pieÅ¡ 1 metus prasidėjo nesutarimai su kaimynais Slaninomis dėl žemės valdos ribų. 2012 m., žiemÄ , tikslios datos neprisimena, jis matė, kaip buvo sukalti žemės valdų riboženkliai, taip kaimynas V. S. atskyrė jų ir savo žemės valdas. Apie 18 val. sugrįžus tėvui į namus, jis pasakė, kad dienÄ buvo sukalti riboženkliai ir pažymėtos žemės valdos. Jis kartu su tėvu nuėjo į laukÄ pamatuoti, ar tikrai gerai kaimynas pamatavo žemę.

Jie iÅ¡matavo atstumus iki kuolų, pamatė, kad iÅ¡matavimai buvo padaryti teisingai. Jiems matuojant, iÅ¡ savo namų į kiemÄ atėjo V. S., pradėjo juos plÅ«sti, jie apsižodžiavo, jis pats tuo metu tylėjo. V. S. bandė fotografuoti, ar buvo kalba apie fotoaparatÄ jis neprisimena. Jis pasitraukė ir nuėjo į namus, tėvÄ paliko stovėti prie kuolo. Prie namų durų jis surÅ«kė cigaretę, tada atėjo tėvas. KÄ tėvas darė tuo metu, kai jis rÅ«kė cigaretę, jis nežino, nematė, jokio konflikto jis negirdėjo.

Grįžęs tėvas papasakojo, kaip kas buvo, sakė, kad tėvas su kaimynu apsižodžiavo dėl žemės, kad bÅ«tų sudavęs kaimynui tėvas nesakė. Po kiek laiko iÅ¡ aplinkinių kaimynų sužinojo, jog V. S. eina ir pasakoja visiems kaimynams neva jo tėvas sužalojo, kiti sako sulaužė, jam rankÄ . Gal po mėnesio jis matė V. S. neÅ¡antį kibirÄ vandens automobiliui plauti. Kiek jam yra žinoma jo tėvas niekada nėra naudojęs smurto prieÅ¡ kaimynÄ V. S.. Nurodė, kad jo tėvas yra karÅ¡takoÅ¡is, ypač jei kas pasako aÅ¡tresnį žodį, tačiau prieÅ¡ kaimynus tėvo karÅ¡takoÅ¡iÅ¡kumas nepasireiÅ¡kia.Liudytoja Leonora D.

S. nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo V. S. žmona, parodė, kad 2004 m. jie nusipirko dalį Å¡ios valdos, vėliau suprato, kad negalės ramiai gyventi, kadangi kaimynai laiko didelį Å¡unį, kuris palaidas visur bėgioja ir visur dergia. PapraÅ¡ius kaimynų, kad Å¡uo dergia, A. S. ne kartÄ sakė „ne tavo reikalas, tau trÄ Å¡os“. Nutarus valdÄ parduoti, reikėjo padaryti žemės matavimus, tada prasidėjo konfliktai, kadangi kaimynai nesutiko su parengtu žemės valdos nustatymo planu. Parodė, kad 2012 m. sausio 18 d. matininkas pamatavo žemę ir įkalė riboženklius, o kaltinamasis iÅ¡traukė juos, paaiÅ¡kino, kad tÄ patį kaltinamasis padarė ir 2009 m.. rugsėjo mėnesį, kada buvo iÅ¡traukęs sukaltus kuolus ir pasakė, kad nebus čia jokių tvorų.

Parodė, kad ji 2012 m. sausio 19 d., apie 18.00 val., kartu su vyru buvo namuose, virtuvėje. Jie pro langÄ pamatė, kad kaimynas J. S. kartu su sÅ«numi A. S. priėjo prie riboženklio ir kažkÄ darė. Vyras pasakė, kas eis pažiÅ«rėti, kÄ jie daro, pasiėmė fotoaparatÄ ir išėjo į laukÄ . Nurodė, kad jiems advokatė pasakė viskÄ fotografuoti. Ji liko virtuvėje, tvarkėsi. Vyras paėmė fotoaparatÄ ir išėjo. Netrukus ji iÅ¡girdo juos garsiai kalbant. Pravėrusi lauko duris ji pamatė, kad jos vyras stovi prie sandėliuko, J.

S. stovi prie jos vyro, maždaug pusės metro atstumu, truputį į kairę pusę, o A. S. stovėjo deÅ¡iniau, maždaug 1 metro atstumu nuo jos vyro. Pradariusi duris ji matė, kaip J. S. atÅ¡oko nuo vyro, atsitraukė ir pradėjo eiti link savo namų. Ji ėjo prie savo vyro, jo paklausė, kas įvyko, jis atsakė, kad jį užpuolė, Ji paklausė kas užpuolė, jis parodė į J. S. ir pasakė, kad „jis man trenkė“. J. S. su sÅ«numi tuo metu nueidami kažkÄ Å¡Å«ktelėjo, tačiau ji nesuprato kÄ .

Ji Å¡Å«ktelėjo nueinantiems „palaukit, Justinai, ArÅ«nai, tačiau pastarieji nuėjo namo. Vyras jai papasakojo, kad Justinas norėjo iÅ¡ jo atimti fotoaparatÄ , tačiau jis supėjo aparatÄ Ä¯sikiÅ¡ti į kiÅ¡enę, tada J. S. jam sakė, kas duos į snukį, jis dengėsi veidÄ ranka ir tada Justinas jam taip trenkė į rankÄ , kad ranka užlūžo atgal. Jie nuėjo namo. RytÄ vyras pasakė, kad jam skauda tÄ sumuÅ¡tÄ rankÄ , todėl 2012 01 20 nuėjo į poliklinikÄ , tačiau pas gydytojÄ užregistravo tik 2012 01 24.

Buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad vyrui trÅ«ko sausgyslė ir plyÅ¡o raumuo, 2012 03 12 jį paguldė į ligoninę, o 2012 03 14 jį operavo. Nurodė, kad vyrui iki Å¡iol skauda rankÄ , jis negali jos pakelti, negali nieko neÅ¡ti, tapo nervingas, jį iki Å¡iol kamuoja depresija, nemiga, jis vartoja vaistus, naktimis blaÅ¡kosi. Liudytojas E. B. nurodė, kad jis pareiÅ¡kė, kad jis iki 2012 m. kovo mėnesio dirbo UAB „Žemėtvarkos darbai“, geodezininku, nurodė, kad jis neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad tikslios datos neprisimena, UAB „Žemėtvarkos darbai“ buvo gautas užsakymas, jog reikia parengti Å vyturio g. 29, Kaunas, žemės naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ teisminiam nagrinėjimui. Tikslios datos neprisimena, jam atrodo, buvo nuvykta į Å vyturio g. 29, pas užsakovÄ . Užsakovas buvo V. S.. Buvo padarytas planas. Praėjus kažkiek laiko, tiksliai neprisimena kada, nuvyko vėl į minėtÄ adresÄ patikslinti plano. Tai vyko trumpai, jokių konfliktų nebuvo.

Kai teismas atidalino žemę, tikslios datos neprisimena, tai buvo žiema, vėl nuvyko į minėtÄ adresÄ . Kartu su V. S. nuėjo pas jo kaimynÄ , gyvenantį Å vyturio g. 29, Kaunas. Duris atidarė mergina, vardo ir pavardės nežino, jai buvo pasakyta, jog žymės žemių ribas t.y. įkals riboženklius. Kaip suprato, namie daugiau nieko nebuvo. Mergina išėjo į kiemÄ , kažkurį laikÄ dalyvavo riboženklių ženklinime, paskui išėjo namo, nes su V. S. konfliktavo. Jie konfliktavo abudu, girdėjo, jog dėl žemės, teismų.

Buvo išmatuota sklypo žemė, įkalti 3 ar 4 kuoliukai. Po kažkurio laiko, tikslios datos neprisimena, žino, kad jau buvo pavasaris, V. S. jam paskambino ir paprašė, jog jis vėl atvažiuotų pažymėti žemę, nes buvo ištraukti kuoliukai, vėl kilęs ginčas tarp jo ir kaimyno. Nuvykus Švyturio g. 29, Kaunas, žymėti žemės, buvo V. S., jo žmona, jo sūnus, policijos pareigūnas, V. S. kaimynas, kaimyno sūnus ir lygtais kaimyno dukra. Vėl vyko ginčai dėl žemės. V.

S. minėjo, jog policijos pareigÅ«nÄ iÅ¡sikvietė todėl, kad bÅ«tų liudininkas, kuris galėtų patvirtinti taisyklingÄ atidalinimÄ Å¾emės. Taip pat minėjo, kad kaimynas iÅ¡traukė kuoliukus ir įvyko apsistumdymas. Neminėjo, ar jie mušėsi, ar kaimynas jam sudavė smÅ«gių ir pan. Kada tai įvyko nesakė, bet kaip suprato, po to karto kai kartu su V. S. įkalė į žemę kuoliukus. IÅ¡ V. S. ir jo kaimyno ginčų suprato, kad jie tarpusavyje konfliktuoja senai (b.l. 20). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, kad kada atvažiavo antrÄ kartÄ , tikrai antrasis kuoliukas buvo perkeltas, užsakovas, tai yra V.

S. pasakė, kad kuoliukÄ perkėlė kaimynas, o kaimynas pasakė, kad kuoliukÄ perkėlė pats V. S.. Nurodė, kad kuoliukas buvo perkeltas kaimyno naudai. Parodė, kad atvykęs antrÄ kartÄ jis peržymėjo visus kuoliukus, vienas kuoliukas buvo vietoje, vienas kuoliukas buvo perkeltas, jis jį perkėlė į vietÄ , o trijų kuoliukų apskritai nebuvo, juos sukalė naujus. Nurodė, kad už atliktus darbus mokėjo užsakovas V. S.. Liudytojas V. S. pareiÅ¡kė, kad jis tikslai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad jis yra V. S. posÅ«nis, parodė, kad jis žino, jog tarp jo patėvio ir kaimynų vyksta konfliktai dėl žemės sklypo ribų. 2012 m. žiemos metu, tikslaus laiko neprisimena, jis atvažiavo pas mamÄ L. S. į svečius. Jam patėvis papasakojo, kad kaimynas norėjo iÅ¡traukti riboženklius, todėl jis išėjo į laukÄ , konflikto su kaimynu metu jis gynėsi nuo jo, pakėlė rankÄ , o kaimynas jam sudavė į pakeltÄ rankÄ . Tiksliai negali pasakyti, kÄ jam bÅ«tent patėvis sakė, jau praėjo nemažai laiko, bet kažkaip panaÅ¡iai jam papasakojo.

Paskui sužinojo, kad patėviui rankÄ skaudėjo toliau ir jis kreipėsi pas daktarus (b.l. 22). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas parodė, kad pirmÄ kartÄ pažymėjus valdų ribas, kaimynas iÅ¡traukė riboženklius, antrÄ kartÄ juos sukalus vėl iÅ¡traukė, trečiÄ kartÄ sukalus vėl buvo nepatenkintas. Nurodė, kad jis žino kaltinamÄ jį J. S. kaip agresyvų žmogų, parodė, kad kada matininkai trečiÄ kartÄ Å¾ymėjo valdų ribas, jis patėvio praÅ¡ymų tai filmavo, tada J.

S. puolė jį Å¡aukdamas, kad jis baigtų filmavęs, kad jis sudaužysiÄ s jo kamerÄ , nors jis filmuodamas stovėjo tėvų žemėje. Parodė, kad jis atsitraukė, jį užstojo policijos įgaliotinis. Nurodė, kad kaimynų laikomas Å¡uo nuolat laksto palaidas, trypia augalus, užpuola žmones, porÄ kartų buvo užpuolęs jį patį. Liudytoja J. S. nurodė, kad ji yra kaltinamojo J. S. duktė, parodė, kad 2012 m. sausio mėnesį buvo atliktas S. ir S. žemės valdų matavimas, tuo metu ji buvo namuose ir buvo pakviesta dalyvauti matuojant žemę.

Ji apsirengė ir nuėjo pažiÅ«rėti. Buvo atvykęs matininkas ir matavo žemę pagal planÄ . Nurodė, kad kaimynas priekabiauja prie jų dėl laikomo Å¡uns ir tai pradėjo daryti po to, kai padvėsė jo paties Å¡uo. Parodė, kad vyksta konfliktai dėl žemės ribų, buvo atlikti du matavimai, jos tėvui J. S. netiko pateiktas planas, ar buvo iÅ¡traukti kuoliukai ji nežino. Parodė, kad apie V. S. sužalojimÄ nieko nežino, tačiau ji netiki, kad pastarÄ jį galėjo sužaloti jos tėvas j.

S. Liudytoja G. K. nurodė, kad ji yra J. S. ir V. S. kaimynė, parodė, kad ji 2012 m. žemÄ , tikslaus laiko neprisimena, bÅ«dama namuose iÅ¡girdo, kad kaimynai konfliktuoja. Išėjusi į kiemÄ ji pamatė J. S. ir jo dukrÄ bei V. S., jie visi Å¡aukė, jokių veiksmų ji nematė, kÄ pastarieji Å¡aukė ji nesuprato. Vėliau kaimynas V. S. sakė, kad tÄ kartÄ konfliktas prasidėjo dėl žemės ribų, dėl kuoliukų, kuriuos jo manymu išėmė J. S.. Kaimynas V. S. sakė, kad J. S. iÅ¡narino jam rankÄ , sakė, kad pastarasis norėjo jį sumuÅ¡ti, o jis, pakėlęs rankÄ , užsidengė veidÄ ir kaimynas smogė rankÄ jam per alkÅ«nę.

Pasakojo, kad jis kreipėsi į medikus, ilgai gydėsi, pasekmės yra iki Å¡iol, ji matė jo rankÄ , tiki, kad tai tiesa.. Nurodė, kad V. S. yra ramus ir draugiÅ¡kas žmogus, apie J. S. nieko negali pasakyti. Liudytoja R. S. nurodė, kad ji yra Å ilainių poliklinikos Å¡eimos gydytoja, atsimena, kaip pas jÄ atėjo jos buvęs pacientas V. S. ir pasakė, kad susiginčijo su kaimynu, kuris pastarajam užsuko rankÄ . PareiÅ¡kė, kad ji tikslai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. 4 d. nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu perskaitė liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2012-01-23 pas jÄ kreipėsi pacientas V. S.. Jis paaiÅ¡kino, kad jam skauda petį. Jį patempė. Pokalbio metu paklausė, kada jis patempė, jis jai pasakė, kad 2012-01-19 d. sukonfliktavo su kaimynu dėl žemės. Minėjo, kad jam kaimynas patempė rankÄ t.y. užlaužė jÄ už nugaros. Daugiau ji jo nieko neklausinėjo, jis jai nieko ir nepasakojo. Paskyrė jam rentgenÄ ir sÄ nario echoskopijÄ . Gydymo eigoje paaiÅ¡kėjo, jog V. S. yra trÅ«kusi raumens sausgyslė.

Tada pacientas buvo nukreiptas traumatologams ir operuotas. V. S. nustatyto sužalojimo mechanizmas galėjo bÅ«ti padarytas traumos atveju, tiek pačiam rankomis keliant sunkų svorį nuo žemės, tiek kaip pat nukentėjusysis pasakojo, užlaužiant jam rankÄ už nugaros. Jeigu sužalojimo mechanizmas buvo padarytas užlaužiant rankÄ , tai ranka turėjo bÅ«ti užlaužta su didele jėga. Toks sužalojimo mechanizmas negali bÅ«ti padarytas pakėlus rankÄ ir į rankÄ suduodant smÅ«gį ties alkÅ«ne.

Tokios traumos atveju yra realu, jog pacientas ne iÅ¡ karto turėjo kreiptis pas gydytojÄ , nes skausmas yra iÅ¡tveriamas. V. S. buvo pasiteirauta, ar jis kreipėsi į policijÄ , jis pasakė, kad taip. Jie neprivalo informuoti policijÄ apie kiekvienÄ smurtÄ , informuoja tada, kai nukentėjusysis nuo smurto yra mažametis vaikas. (b.l. 21). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nesigilino, kokiu bÅ«du buvo užlaužta paciento ranka, nurodė, kad suduodant į pakeltÄ užlaužtÄ rankÄ tokia trauma gali atsirasti.

Ji paskyrė gydymÄ , vaistus, procedÅ«ras, pacientui rankÄ vis tiek skaudėjo, todėl atliko tyrimus ir nusiuntė pacientÄ gydymui pas traumatologus. Ekspertas J. V. nurodė, kad jam teko atliki tyrimÄ remiantis klinikinių medicininių tyrimų dokumentacija, su tiriamu asmeniu teko bendrauti, kada pastarajam reikėjo skubiai gražinti dokumentus gydymo pratęsimui. Tokiu bÅ«du jis įsitikino, kad dokumentuose suraÅ¡yti duomenys neprasilenkia su realiu vaizdu, kad žmogus turi problemų pečių juostos raumenų ir skeleto sistemos dalyje.

Parodė, kad medicininiuose dokumentuose buvo suraÅ¡yti duomenys apie Å¡viežiÄ trauminį kairio peties srities patempimÄ , bÅ«dingÄ antidiglinio raumens plyÅ¡imui, Å¡is raumuo priskiriamas žasto sukančių raumenų grupei. Parodė, kad po traumos darant tyrimus ultragars buvo objektyviai nustatytas Å¡io raumens plyÅ¡imas, pasireiÅ¡kiantis raumens kontÅ«ro nutraukimu ir skysčių sankaupa. Tyrimo metu nukentėjusysis nedalyvavo, tačiau jam atvykus dokumentų, jis uždavė nukentėjusiajam klausimÄ , ar buvo suduotas smÅ«gis į petį, nukentėjusysis patvirtino, kad įvykio metu buvo bandoma atimti fotoaparatÄ , buvo tempimas, ranka buvo pakeltoje padėtyje, jie stumdėsi.

Parodė, kad tai yra funkcinis plyÅ¡imas, tam tikras poveikis į iÅ¡tiestÄ rankÄ ar žastÄ , kaip svertÄ , dėl nepatogios funkcinės padėties, poveikis funkcinėje įtampoje, o dar turi reikÅ¡mės ir adrenalinas. Trauma atsirado ne nuo paties smÅ«gio, o nuo per didelio raumens tempimo, pertempus raumenį. Senų traumų nenustatyta. Vibracinė liga galėjo daryti įtakÄ rankos gijimui. Nurodė, kad Å¡ita trauma galėjo atsirasti kylant įtampai Å¡itai raumenų grupei, suduodant smÅ«gį į alkÅ«nę, pakėlus rankÄ .

Tolimesnė rankos trajektorija neturėjo reikÅ¡mės. Nurodė, kad jis savo iÅ¡vadÄ tvirtina. Nurodė, kad Å¡itos sausgyslės turi skausminį jutimÄ , natÅ«raliai raumuo neturi Å¡ansų sugyti.2012 07 30 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Å vyturio g. 29, Kaune (1 t., b.l. 5-8).2012 03 19 V. S. skundas patvirtina, kad nukentėjusysis kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatÄ ir nurodė, kad 20132 m. sausio 12 d. konflikto metu J.

S. sužalojo jam rankÄ (1 t., b.l. 10).2012 03 22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G777/12(02), patvirtina, kad V. S. konstatuota kairio peties antdyglinio raumens plyÅ¡imas, sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas staigiai pasukus kairę rankÄ 2012 01 19, sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .( b.l. 37-38)2012 08 27 specialistės Zofijos MakÅ¡imaitės apklausos protokolas patvirtina, kad sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas kietu buku daiktu paveikus kairio peties sritį tiek suduodant smÅ«gius kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ar atsitrenkus į kietÄ bukÄ daiktÄ .

Nukentėjusysis nurodė 2012 01 19 d. apie 18.00 val. Kaimynas S., ginantis nuo smÅ«gių, sužalojo kairę rankÄ , sudavė kumščiu vienÄ kartÄ . Daugiau įvykio aplinkybių neaiÅ¡kinta remiantis medicininiais dokumentais bei įvykio aplinkybėmis nurodytomis darytina iÅ¡vada, jog sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2012-01-19. Sužalojimas taip pat galėjo bÅ«ti padarytas staigiai pasukus kairę rankÄ (1 t., b.l. 23).2012 08 22 pateikta V. S. asmens sveikatos istorijos kopija patvirtina, kad V.

S. kreipėsi į gydymo įstaigÄ dėl peties skausmo, nurodė, kad buvo sužalotas kaimyno, patempiant rankÄ , dėl ko buvo gydytas (1 t., b.l. 61 – 65). 2012 12 11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. EG 84/12(02), patvirtina, kad V. S. nustatytas kairio peties antyglinio raumens plyÅ¡imas. Mediciniai duomenys neprieÅ¡tarauja bylos aplinkybėse nurodytam traumos laikui , t.y. 2012 01 19. KategoriÅ¡kas laiko patvirtinimas negalimas.

V. S. konstatuotas kairio peties antyglinio raumens plyÅ¡imas susidarė ne dėl tiesioginio traumuojančio jėgos poveikio į pažeidimo sritį, bet dėl funkcinio ( netiesioginio) paÅ¡alinės jėgos persidavimo paveikus kairę rankÄ . Trauminio kontakto vieta rankoje galėjo bÅ«ti bet kokios lokalizacijos, poveikis galėjo bÅ«ti kaip smÅ«ginis, taip ir tempiamasis arba kombinuotas. Vienodai tikėtina kaip smÅ«gio į alkÅ«nės sritį, taip ir rankos užsukimo bei užlaužimo už nugaros galimybės. Raumens plyÅ¡imas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus.

V. S. med. dokumentuose yra duomenų apie buvusius abiejų pečių sÄ narių aplinkos audinių uždegimus (periartritus), kurių pasėkoje neabejotinai susidaro liekamieji degeneraciniai progresuojantys pakitimai, ko pasėkoje sÄ narys ir jį supantys audiniai yra sumažinto funkcinio resurso ir lengviau pažeidžiami, o sužalojimas atsiranda nuo silpnesnių trauminių poveikių (1 t., b.l. 79-81).             Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo.Nors kaltinamasis J.

S. savo kaltės nepripažino, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo V. S., liudytojų Leonoros D. S., E. B., V. S., G. K., R. S. bei eksperto J. V. parodymais iÅ¡tirtais raÅ¡ytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. S. 2012 m. sausio 19 d., apie 18.00 val., namo, esančio Å vyturio g. 29, Kaune, kieme, konflikto metu, panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. S., t.y. tyčia vienÄ kartÄ ranka suduodamas nukentėjusiajam V. S. į kairės rankos alkÅ«nę, padarydamas kairio peties antdyglinio raumens plyÅ¡imÄ , tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam V.

S. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nors kaltinamasis neigia sudavęs nukentėjusiajam, tačiau nukentėjusysis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad jam į rankÄ kumščiu sudavė kaltinamasis J. S., stovėjęs prieÅ¡ais jį. Nukentėjusysis parodė, kad 2012 04 29, su policijos įgaliotinio pagalba užsitvėrus tvorÄ , 2012 04 30 J. S. vėl priėjo ir pasakė, kad nuims tvorÄ , o jei ne – „vėl gausi į snukį“. Nukentėjusiojo parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklÅ«s, juos patvirtina, kiti byloje surinkti įrodymai, jokių prieÅ¡taravimų nukentėjusiojo parodymams nenustatyta, todėl abejoti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo.

Liudytoja Leonora D. S. patvirtino, kad ji pati matė, kaip J. S. stovėjo prieÅ¡ V. S. maždaug už pusės metro, nurodė, kad kada ji, iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , iÅ¡bėgo į kiemÄ , V. S. iÅ¡ karto pasakė, kad J. S. sudavė kumščiu jam į rankÄ ir grasino duoti „į snukį“, nurodė, kad kaltinamojo sÅ«nus stovėjo maždaug už pusantro metro nuo nukentėjusiojo, o J. S. buvo prie pat pastarojo. Liudytoja nurodė, kaip jos vyras rodė, kur sudavė jam kaltinamasis kumščiu, kaip po to ėjo pas gydytojus, kaip buvo nustatyta, kad jos vyrui buvo trÅ«kusi sausgyslė ir plyÅ¡o raumuo, kad buvo atlikta operacija, kad vyras skundėsi skausmu, paÅ¡lijo jo sveikata, jis negalėjo užmigti, jį iki Å¡iol kamuoja nemiga ir depresija.

Å ias aplinkybes patvirtina, specialistų iÅ¡vados ir įraÅ¡ai medicinos dokumentuose. Liudytojas E. B. patvirtino, kad jis važiavo matuoti žemės sklypų, įkalė riboženklius, po to pakartotinai teko važiuoti matuoti ir kalti naujus riboženklius bei perkalti vienÄ likusį perkaltÄ Ä¯ kitÄ riboženklį. Kaltinamojo ir jo sÅ«naus liudytojo A. S. parodymai, kad riboženkliai nebuvo perkalti, vertintini kritiÅ¡kai, kadangi už paslaugas matininkui mokėjo užsakovas, tai yra pats V. S., todėl manyti, kad jis pats iÅ¡traukė riboženklius nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo manyti, kad juos galėjo iÅ¡traukti kiti asmenys, kadangi daugiau suinteresuotų žmonių dėl žemės valdos ribų nustatymo nėra.

Akivaizdu, kad kaltinamasis iki Å¡iol negali nusiraminti dėl to, kad teismas patenkino V. S. ieÅ¡kinį ir pat virtino pastarojo pateiktÄ Å¾emės ribų nustatymo planÄ ir agresyviais veiksmais, nebodamas teismo sprendimo patvirtintų ribų, kurias nužymėjo martininkas, daro, o supratimu, savÄ tvarkÄ ir negali susitaikyti su tuo, kad V. S. įgyvendina savo teisę turėti valdos ribÄ ir savo tvorÄ , kuri buvo pastatyta tik su įgaliotinio pagalba. J. S. viso teismo posėdžio metu elgėsi iÅ¡skirtinai valdingai, įžūliai, iÅ¡Å¡aukiančiai, kalbėjo sunėręs rankas ant krÅ«tinės, sakė, kad jei jo matavimai bÅ«tų nesutapę su matininkų, jis bÅ«tų iÅ¡traukęs kuolus.

Nors kaltinamasis vėliau pasakė, kad nebÅ«tų traukęs kuolų, tačiau įvertinus jo elgesį ir įsakmų kalbos tonÄ teisme akivaizdu, kad kaltinamasis įpratęs elgtis taip, kaip jam patogu, nebodamas kitų asmenų interesų. Akivaizdu, kad kaltinamasis ir jo sÅ«nus A. S. sako netiesÄ apie tai, kad konflikto metu esÄ A. S. buvo nuėjęs už namo, kadangi tiek nukentėjusysis tiek liudytoja Leonora D. S. patvirtino, kad pastarasis buvo kieme, liudytoja tiek kaltinamÄ jį tiek jo sÅ«nų, jiems pamačius atėjusiÄ liudytojÄ ir nueinant, ragino pasilikti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Akivaizdu, kad sakydami, kad A. S. konflikto metu buvo nuėjęs kaltinamasis siekia iÅ¡vengti kokių nors kaltinimų sÅ«nui, kadangi, pasak nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės, abu nueidami grasino nukentėjusiajam V. S., be to, pripažinus, kad buvo vietoje A. S. turėtų papasakoti apie tėvo suduotÄ smÅ«gį, to paties siekia ir A. S., todėl Å¡ie parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekimas padėti tėvui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pats A. S. apibÅ«dino tėvÄ Â kaip karÅ¡takošį asmenį.

Liudytojas V. S. taip pat apibÅ«dino kaip agresyvų žmogų, Nurodė, kad jis žino kaltinamÄ jį J. S. kaip agresyvų žmogų, parodė, kad matininkui trečiÄ kartÄ Å¾ymint valdų ribas, jis patėvio praÅ¡ymų tai filmavo, tada J. S. puolė jį Å¡aukdamas, kad jis baigtų filmavęs, kad jis sudaužysiÄ s jo kamerÄ , nors jis filmuodamas stovėjo tėvų žemėje, po to jis atsitraukė, jį užstojo policijos įgaliotinis. Liudytoja G. K. V. S. apibÅ«dino kaip sÄ Å¾iningÄ mandagų žmogų, apie J.

S. ji nepasisakė galimai dėl to, kad gyvena Å¡alia ir vengia apibÅ«dinti agresyvų žmogų, siekdama sulaukti panaÅ¡ių iÅ¡puolių. Liudytoja R. S. patvirtino, kad V. S. kreipėsi dėl traumos, nurodė, kad jam smogė kaimynas, kÄ ji ir nurodė medicininiuose dokumentuose, ji nukentėjusįjį gydė, vėliau paskirtam gydymui nepadėjus, nusiuntė pacientÄ pas traumatologus. Ekspertas J. V. patvirtino, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti tik dėl poveikio į iÅ¡tiestÄ rankÄ ar žastÄ , kaip svertÄ , dėl nepatogios funkcinės padėties, kad Å¡ita trauma galėjo atsirasti kylant įtampai Å¡itai raumenų grupei, suduodant smÅ«gį į alkÅ«nę, pakėlus rankÄ . nurodė, kad Å¡itos sausgyslės turi skausminį jutimÄ , natÅ«raliai raumuo neturi Å¡ansų sugyti.

Tokiu bÅ«du kaltinamojo ir jo sÅ«naus A. S. pasakojimai, esÄ jie matė po deÅ¡imties dienų nukentėjusįjį neÅ¡ant kibirÄ vandens plauti automobilį, vertinti kritiÅ¡kai, kaip siekimÄ parodyti, kad nukentėjusysis nebuvo sužalotas ir galėjo neÅ¡ioti sunkius daiktus, juo labiau, kad neįtikėtina, kad žiemos metu, sausio mėnesį kas nors lauke plautų automobilį. Patreikta medicininė dokumentacija, atliktos dvi ekspertizės ir ekspertų parodymai p[atvirtina, kad V. S. buvo sužalotas, jo ranka buvo operuota, ji iki Å¡iol gydoma, todėl netikėti nukentėjusiojo sužalojimo faktu nėra pagrindo.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Civilinis ieškinys. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).Nukentėjusysis V.

S. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 5 000,00 Lt turtinei žalai atlyginti, be to, praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir iÅ¡laidas, patirtas darant bylos dokumentų kopijas. Nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nusikalstamu kaltinamojo veikimu, bylos nagrinėjime teisme metu apklaustas specialistas patvirtino, kad nukentėjusiojo patirtų traumų pobÅ«dis atsirado bÅ«tent dėl suduoto smÅ«gio į rankÄ , tokie sužalojimai atsiranda tik dėl trauminio poveikio.

Po Å¡io įvykio jis negali naktimis miegoti, susirgo depresija, iki Å¡iol yra gydomas, jam pablogėjo atmintis, iki Å¡iol kamuoja nemiga, stresas, jis patyrė skausmÄ , pažeminimÄ , bendravimo pablogėjimÄ .Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmės jaučiamos ilgÄ laikÄ , nukentėjusiajam reikalingas tolesnis gydymas. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimÄ , taip pat į tai, kad. nukentėjusysis gydomas iki Å¡iol, bet svarbiausiai, kad Å¡is sužalojimas sukėlė tokius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kad jis susirgo depresija, gydomas iki Å¡iol ir neaiÅ¡ku ar kada nors visiÅ¡kai pasveiks po tokios dvasinės traumos.

Taigi atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-215/2010, 2K-401/2009), darytina iÅ¡vada, kad pareikÅ¡tas 5 000 Lt civilinis ieÅ¡kinys atlyginti neturtinei žalai nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobÅ«džiui nukentėjusiojo sveikatai. Nusikaltimo pasekmės – nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kairio peties antdyglinio raumens plyÅ¡imÄ sausgyslės ir raumens ir padaryta žala priežastiniu ryÅ¡iu yra tiesiogiai susijusi su nusikalstama kaltinamojo veika, tačiau kaltinamasis Å¡iuo metu nedirba, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, yra mažintinas.

Bausmės skyrimo nuostatos.             Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis. Kaltinamojo J. S. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.             Kaltinamasis padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , kaltės forma – tiesioginė neapibrėžta tyčia.             Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra nejauno amžiaus, nedirba, neteistas, padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį ir paskatas bei pasekmes, į jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , todėl daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nuostatomis.             Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.Nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti ir bylos dokumentų kopijų darymo iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo, nukentėjusiojo naudai (BPK 103 str. 6 d.).Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas n u s p r e n d ė : J. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant nuteistajam per laisvės apribojimo bausmės laikÄ bendrauti su nukentėjusiuoju V.

S. ir įpareigojant neatlygintinai per 6 (šešis) mėnesius išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Patenkinti nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo 4 000 (keturis tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo naudai. Pripažinti nukentėjusiojo V.

S. patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir bylos dokumentų kopijų darymo iÅ¡laidas bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo 2 000 Lt (du tÅ«kstančius litų) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir 27,75 Lt (dvideÅ¡imt septynis litus ir 75 ct) iÅ¡laidų bylos dokumentų kopijoms apmokėti nukentėjusiojo naudai.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ .

   Teisėja                                                                                                                   Tatjana Butkienė