39472169-04cd-4892-9fb6-e84824850d88 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 29 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Svetlana Panina, sekretoriaujant K. D., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. P. ir jos atstovui advokatui E. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja D. P. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po S. K. mirties 2018 m. vasario 5 d. priėmė jos palikimÄ , pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti mirusiosios turtÄ (1, 2 b. l.). PareiÅ¡kime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos motina S. K. mirė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos tėvas P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiÅ¡kėja nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla nebuvo pradėta.

Po palikėjos mirties yra likęs jai priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kitų palikėjos įpėdinių, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ , nėra. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, kad jis nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ S. K. palikimo perėjimÄ valstybei (17-19 b. l.). Suinteresuoto asmens teigimu, jei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir joje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad D. P. priėmė S. K. palikimÄ , VÄ® Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimui.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja prašė patenkinti jos pareiÅ¡kimÄ . 2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino teismui, kad pareiÅ¡kime klaidingai nurodyta, jog S. K. buvo jos motina. S. K. buvo pareiÅ¡kėjos sesuo. PareiÅ¡kėjos teigimu, jos mirusioji sesuo neturėjo vaikų ir kitų artimų žmonių, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ . Mirus palikėjai, pareiÅ¡kėja palaidojo jÄ , buvo nuėjusi į mirusios butÄ , siekdama jį sutvarkyti, iÅ¡metė senus nereikalingus daiktus.

PareiÅ¡kėjos teigimu, ji kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ , tačiau Å¡is procesas užtrÅ«ko, nes reikėjo surinkti visus bÅ«tinus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiÅ¡kėja ir S. K. yra seserys. PareiÅ¡kėjai nieko nežinoma apie jos mirusios sesers tėvÄ J. A., jis buvo palikęs Å¡eimÄ , ir palikėjos motina susituokė su pareiÅ¡kėjos tėvu. Nuo to laiko J. A. nebuvo pasirodęs pareiÅ¡kėjos ir jos sesers Å¡eimoje. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ , prašė jį patenkinti pareiÅ¡kime nurodytais motyvais.

L. M. S 2019 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra pareiÅ¡kėjos dukra. PaaiÅ¡kino, kad jos teta S. K. mirė praeitais metais, ji neturėjo vaikų, buvo iÅ¡siskyrusi, jÄ palaidojo pareiÅ¡kėja. Liudytojos turimais duomenimis palikėja turėjo butÄ (duomenys neskelbtini), liudytoja lankėsi tame bute. Suinteresuotam asmeniui VÄ® „Turto bankui“ buvo tinkamai praneÅ¡ta apie Å¡ioje byloje paskirtÄ teismo posėdį. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė nagrinėti bylÄ teismo posėdyje jo atstovui nedalyvaujant.

Byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). PareiÅ¡kimas tenkinamas. Byloje nustatyta, kad S. K., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiÅ¡kėjos D. P. sesuo, jos turėjo bendrÄ motinÄ (duomenys neskelbtini) (5, 7-11 b. l.). IÅ¡ Gyventojų registro departamento pažymos matyti, kad S. K. mirė iÅ¡tuokoje, duomenų apie jos vaikus nėra, palikėjos motina D. S. Ž. mirė 2016 m. spalio 13 d. (5 b. l.). IÅ¡ į bylÄ pateiktos Gyventojų registro departamento pažymos matyti, kad S. K. turėjo tėvÄ J.

A., gim. (duomenys neskelbtini). Teismui užklausius Gyventojų registro departamentÄ apie Å¡io asmens duomenis (asmens kodÄ , gyvenamosios vietos adresÄ ), byloje gauta informacija, kad Gyventojų registras neturi (duomenys neskelbtini) asmens kodo, registre nėra duomenų apie Å¡io asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (53 b. l.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nurodytas palikėjos tėvu asmuo J. A., pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, nebendravo su palikėja, buvo palikęs Å¡eimÄ , teismui nepavyko nustatyti Å¡io asmens duomenų ir gyvenamosios vietos, sprendė, kad jis nėra suinteresuotas Å¡ios bylos baigtimi asmuo, todėl neįtraukė jo į bylos nagrinėjimÄ .

Po S. K. mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (7-10, 13, 14 b. l.). Mirus palikėjai jos turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta (12 b. l.). PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad mirus jos seseriai bÅ«tent pareiÅ¡kėja rÅ«pinosi palikėjai priklausiu turtu: atvyko į mirusiosios butÄ , tvarkė jį, iÅ¡metė nereikalingus daiktus. Liudytojos M. S. ir pareiÅ¡kėjos parodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja siekė perimti palikėjos turtÄ paveldėjimo bÅ«du, tačiau dėl tam tikrų formalumų pareiÅ¡kėja praleido palikimo priėmimo, kreipiantis į notarÄ raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, terminÄ .

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu bÅ«du ir per įstatymo nustatytÄ terminÄ . Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali bÅ«ti priimtas faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ notarui.

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priėmė palikimÄ , kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Ä®statyme įtvirtintas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami įpėdinio veiksmai prižiÅ«rint, valdant palikimo dalyku esantį turtÄ , naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). IÅ¡ byloje esančių įrodymų, pareiÅ¡kėjos ir liudytojos paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad palikėja mirties dienÄ neturėjo jokių pirmos-trečios eilių įpėdinių. D. P. yra mirusios S. K. ketvirtos eilės įpėdinė.

PareiÅ¡kėja po savo sesers mirties palaidojo jÄ , faktiÅ¡kai rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo seseriai priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , butÄ (duomenys neskelbtini), bei elgėsi kaip Å¡io turto savininkė: sutvarkė bÅ«stÄ , nusprendė dėl jame esančių daiktų likimo (iÅ¡metė dalį nereikalingų daiktų). PareiÅ¡kėjos valiÄ valdyti palikėjos turtÄ kaip savo patvirtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau nesugebėjo įforminti palikimo priėmimo pas notarÄ laiku.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad D. P. po savo sesers S. K. mirties per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ priėmė mirusios palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ . Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikÅ¡mę, siekiant įteisinti po S. K. mirties 2018 m. vasario 5 d. likusio turto paveldėjimÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sesers S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos (sesers) palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Svetlana Panina