2021-01-27 Nr. AB-2072-3-61-3-03121-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-287-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03121-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. L. (S. L.) ir trečiojo suinteresuoto asmens Z. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Z. V.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vadovybės apsaugos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VAD, atsakovas) tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą ir pateikti atsakymą pagal visus teisės aktų reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Be oficialaus įspėjimo 2018 m. liepos 30 d. 11 val. pareiškėjas nebuvo įleistas į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus (toliau – ir Seimo rūmai) dalyvauti spaudos konferencijoje „Kodėl slepiama baudžiamoji byla Seimo narei R. J.“, nors pagal VAD oficialaus įspėjimo taikymo tvarkos aprašą, patvirtintą VAD direktoriaus 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 77 (toliau – ir Oficialaus įspėjimo taikymo tvarkos aprašas) turėjo būti apie tai įspėtas. Pareiškėjui taikomas apribojimas patekti į Seimo rūmus, tačiau nepaaiškinta, dėl kokių priežasčių, kokiu teisiniu pagrindu ir kieno priimtu sprendimu tai daroma.

2.2. Iš trečiojo suinteresuoto asmens Z. V. gavo VAD atsakymą į Z. V. prašymą, kuriame nurodoma, kad VAD, gavęs pareiškėją neigiamai charakterizuojančią informaciją, 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. S-431(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“ rekomendavo kaip prevencinę priemonę Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai (toliau – ir Seimo kanceliarija) apriboti pareiškėjo patekimą į Seimo rūmus nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. Tuo pačiu pateiktas Seimo kanceliarijos 2018 m. birželio 15 d. raštas Nr. S-2018-5951, kuriame nurodoma, kad klausimai, susiję su VAD rekomendacijos turiniu, yra šios institucijos kompetencija. Pareiškėjo įsitikinimu, tai akivaizdžiai patvirtina atsakovų neteisėtus veiksmus, kadangi jam informacija nepateikta, nors minėti dokumentai akivaizdžiai susiję su jo asmens duomenimis ir turi įtaką jo teisėms ir pareigoms.

2.3. 2018 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į VAD dėl susidariusios situacijos ir su tuo susijusios informacijos pateikimo ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. gavo 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. PKA-94 „Dėl 2018-08-10 prašymo“ (toliau – ir Raštas), kuris buvo be jokių priedų. Raštas yra ne tik be priedų, t. y. nepateikti jame nurodomi dokumentai, tačiau taip pat nenurodyta apskundimo tvarka, nepateikta didžioji dalis pareiškėjo prašytos informacijos, atsakymas neatitinka neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio ir kitų imperatyvių teisės aktų nuostatų.

2.4. Pareiškėjas prašė teismo apginti jo teises ir teisėtus interesus, kurie šiuo atveju, jo įsitikinimu, akivaizdžiai pažeisti tiek dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (priimtų sprendimų), tiek dėl neteisėto neveikimo (informacijos nepateikimo).

2.5. Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asociacijos (duomenys neskelbtini) partija vadovas, aktyvus visuomenės ir politikos veikėjas, daug metų aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime, todėl jam neišvengiamai būtina turėti galimybę patekti į Seimo rūmus, dalyvauti konferencijose, susitikimuose ir kt.

2.6. Tiek VAD 2018 m. balandžio 24 d. raštas Nr. S-431(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, tiek Raštas, kaip ir sprendimas neįleisti pareiškėjo į Seimo rūmus, kurio priėmimo pagrindas – VAD 2018 m. balandžio 24 d. raštas Nr. S-431(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl nedelsiant turėtų būti panaikinti, sudarant galimybę pareiškėjui patekti į Seimus rūmus. Tai, kad Seimo kanceliarija ir VAD neteisėtai ir nepagrįstai apribojo pareiškėjo patekimą į Seimo rūmus, akivaizdžiai kelia grėsmę ne tik jo, bet ir partijos teisėms ir teisinimas interesams, taip pat ir visos šalies demokratinei sistemai.

2.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. SV-S-1632 „Dėl tvarkos Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose“ (toliau – Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašas) 2.27 punktu pareiškėjas turi teisę patekti į Seimo rūmus, o pagal Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo 53 ir 69 punktus apie sprendimą apriboti leidimą patekti į Seimo rūmus asmeniui turi būti pranešta, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.

2.8. Apie tai, kad yra priimtas VAD 2018 m. balandžio 24 d. raštas Nr. S-431(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“ pareiškėjas sužinojo tik 2018 m. rugpjūčio 16 d., be to, šis raštas jam nebuvo pateiktas. Pagal Oficialaus įspėjimo taikymo tvarkos aprašo 10 punktą pareiškėjas turėjo būti įspėtas apie tai, kad negali patekti į Seimo rūmus, tačiau tokio įspėjimo negavo.

2.9. Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų.

3. Atsakovas VAD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Vienos dienos leidimą pareiškėjui per Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrių prašė užsakyti trečiasis suinteresuotas asmuo Z. V., periodiškai rengiantis spaudos konferencijas Seime. Vienos dienos leidimas pareiškėjui buvo užsakytas vieną dieną prieš 2018 m. liepos 30 d. spaudos konferencija, tačiau 2018 m. liepos 30 d. pareiškėjui leidimas nebuvo išduotas vadovaujantis Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo 53 punktu.

3.2. VAD 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. S-431(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“ rekomendavo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai apriboti konkretiems asmenims patekimą į Seimo rūmus iki 2019 m. balandžio 24 d. Informacija, dėl kokių priežasčių buvo pateiktos rekomendacijos laikinai apriboti asmenų patekimą į VAD saugomus objektus, sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį ir skirta tik tarnybiniam naudojimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi bei 15 straipsniu, įslaptinta informacija gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Ši aplinkybė Rašte buvo akcentuota. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) disponuojama surinkta žvalgybos informacija gali būti suteikta tik Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 18 straipsnyje nurodytiems subjektams, o fiziniams asmenims tokia informacija neteikiama.

3.3. Kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija, jeigu nepriskiriama valstybės paslaptims, taip pat kriminalinės žvalgybos subjektų ir žvalgybos institucijų parengta analitinė-informacinė medžiaga, kurioje naudojama kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos, kontržvalgybos metu gauta informacija, yra tarnybos paslaptis, todėl nei VAD, nei VSD neturi pareigos jos teikti pareiškėjui.

3.4. Elektroninė leidimų užsakymo sistema Seime veikia tokiu principu, kad joje atvaizduojamas sąrašas asmenų, kuriems prašomi užsakyti leidimai. Tik konkrečiam asmeniui atėjus į Seimą ir parodžius asmens tapatybės dokumentą, VAD Leidimų biuro darbuotojas patikrina, ar tikrai pastarajam užsakytas leidimas, taip pat patikrina, ar neapribotas patekimas, tuomet leidimas išduodamas arba ne. Iš anksto vienos dienos leidimai nėra ruošiami ir atspausdinami, kadangi yra tikimybė, jog dalis sąraše esančių asmenų į Seimą gali neateiti, be to, turi būti vietoje patikrinama asmens tapatybė. Pareiškėjui atėjus į Seimą 2018 m. liepos 30 d., vienos dienos leidimas nebuvo išduotas, kadangi VAD Leidimų biuro darbuotojas sutikrino duomenis ir nustatė, jog jam iki 2019 m. balandžio 24 d. apribotas patekimas į Seimą, ir iš karto apie tai pareiškėją informavo.

3.5. 2018 m. balandžio 24 d. raštas Nr. S-431(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“ buvo pateiktas Seimo kanceliarijai, VAD negali atsakyti, kodėl Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus per elektroninę leidimų užsakymo sistemą buvo užsakytas vienos dienos leidimas asmeniui (pareiškėjui), įtrauktam į sąrašą asmenų, kuriems apribotas patekimas į Seimą, o ne informavo iš karto užsakovą, t. y. trečiąjį suinteresuotą asmenį, kad vienos dienos leidimas minėtam asmeniui negali būti ir nebus išduotas.

3.6. Atsakovas 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. PKA-120 „Dėl atsakymo į 2018-09-28 prašymą“ pareiškėjui pateikė 2018 m. balandžio 24 d. rašto Nr. S-431(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“ bei VAD direktoriaus 2018 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-287 „Dėl asmenų patekimo į Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomus objektus apribojimo“ išrašus.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog su skundu sutinka ir palaikė pareiškėjo poziciją. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas buvo grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Atsakovas teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl į Lietuvos Respublikos Seime organizuojamas trečiojo suinteresuoto asmens spaudos konferencijas atsakovo nurodymu (rekomendacija) neįleidžiamas net metams laiko ne tik pareiškėjas, bet ir kiti šių spaudos konferencijų dalyviai ir net pranešėjai, kurie būtini tam, kad padėtų profesionaliai ir dalykiškai paskelbti būtiną visuomenei informaciją apie politines ir visuomenės gyvenimo aktualijas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tai ne tik akivaizdus ir šiurkštus VAĮ 8 straipsnio 4 dalies, bet ir konstitucinių asmens teisių pažeidimas, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo vertino kaip VAD bei VSD piktnaudžiavimą tarnybiniais įgaliojimais, nes atsakovas ir Seimo kanceliarija iki šiol nepateikė sąrašo žmonių, kurie tik atvykę į Lietuvos Respublikos Seimą sužino, kad nebus įleisti. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, tai atvirai vykdoma patyčia iš šių asmenų ir jo, pastarųjų asmenų nuteikinėjimas prieš jį. Informacija, kad kai kurie asmenys nebus įleidžiami į Lietuvos Respublikos Seimą konkrečiu laikotarpiu, nepateikiama pastariesiems bei trečiajam suinteresuotam asmeniui.

4.2. Seimo kanceliarija 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštu patvirtino, kad asmens patekimas į Lietuvos Respublikos Seimą buvo apribotas Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo nustatyta tvarka pagal VAD įsakymu nustatytą tvarką. Trečiasis suinteresuotasis asmuo atkreipia dėmesį, jog šiuo aprašu nustatytas ir privalomas pranešimas asmeniui, kad jis nebus įleidžiamas į Seimą, tačiau tai nebuvo padaryta, o nepranešimo priežastys nebuvo paaiškintos.

4.3. Seimo kanceliarija 2018 m. kovo 30 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos Seimo Ryšių su visuomene pateikiamame sąraše nurodytiems asmenims bus išduoti vienos dienos leidimai į Seimo rūmus.

4.4. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjui ir kitiems jo Lietuvos Respublikos Seimo ryšių su visuomene skyriui pateikiamuose spaudos konferencijos dalyvių ir pranešėjų sąrašuose nurodytiems asmenims Seimo kanceliarija, vadovaudamasi 2018 m. balandžio 24 d. VAD rekomendacija, leidimų į Lietuvos Respublikos Seimą neužsakė ir kitomis Z. V. organizuojamų spaudos konferencijų Lietuvos Respublikos Seime dienomis. Iš atsakovo ir Seimo kanceliarijos negavo išankstinio sąrašo asmenų, kurie nebus įleidžiami į Lietuvos Respublikos Seimą. Atsakovo bei VSD sprendimai yra ne tik nepagrįsti ir neteisėti, bet tokiu elgesiu VSD piktnaudžiauja savo teisėmis.

4.5. Nepagrįstas Seimo kanceliarijos elgesys, nes gavusi iš atsakovo tik rekomendacijas, be jokių argumentų, nepaprašė ir negavo konkrečios informacijos iš VAD, nepagrįstai taikė šias rekomendacijas, bet ne privalomą nurodymą, darė tai pažeidžiant Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašas reikalavimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjo S. L. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VAD tinkamai išnagrinėti jo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (2018 m. rugpjūčio 10 d.) prašymą ir pateikti atsakymą pagal visus teisės aktų reikalavimus.

7. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjas 2018 m. liepos 30 d. 11 val. nebuvo įleistas į Seimo rūmus dalyvauti spaudos konferencijoje „Kodėl slepiama baudžiamoji byla Seimo narei R. J.“.

7.2. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į VAD, prašydamas nurodyti, kodėl jis neįleidžiamas į Seimo rūmus, kokiais motyvais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas.

7.3. 2018 m. rugpjūčio 16 d. gavo Raštą, kuriame nurodoma, kad VAD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymu, užtikrina saugomų objektų saugumą, o, teikdamas rekomendacijas dėl asmenų ribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, vadovaujasi ne tik minėtu įstatymu, bet ir VAD direktoriaus įsakymais ir Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašu. Atsakovas, gavęs neigiamai charakterizuojančios informacijos, 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. S-431(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“ rekomendavo Seimo kanceliarijai apriboti asmenų patekimą į atsakovo saugomus objektus iki 2019 m. balandžio 24 d. Rašte taip pat nurodyta, kad informacija, dėl kurios buvo pateikta rekomendacija, neatskleistina, nes sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį, ir skirta tik tarnybiniam naudojimui.

7.4. Rašte nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog buvo likusi mažiau nei viena darbo diena tarp trečiojo suinteresuoto asmens prašymo leidimui patekti į Seimo rūmus pateikimo iki numatyto renginio pradžios, VAD Leidimų poskyrio darbuotojas galėjo informuoti pareiškėją apie teisės patekti į Seimo rūmus apribojimą tik šiam atvykus į Seimo rūmus.

7.5. Atsakovas Raštu, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą, informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasis teisės aktais, gavo jį neigiamai charakterizuojančią informaciją ir 2018 m. balandžio 24 d. raštu rekomendavo Seimo kanceliarijai apriboti įėjimą į Seimą.

7.6. VSD 2019 m. birželio 14 d. raštu Nr. 18-5443 „Dėl įslaptintos informacijos išslaptinimo“ VAD pranešė, kad Specialiosios ekspertų komisijos posėdyje buvo nutarta neišslaptinti 2018 m. balandžio 9 d. rašte Nr. 18-5443 esančios informacijos, nes neišnykęs informacijos aktualumas.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar VAD tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, aktualus teisinis reglamentavimas, nustatytas VAĮ, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – ir Taisyklės).

9. Teismas, įvertinęs VAĮ nuostatas (14 str. 1 ir 3 d.), Taisyklių 28 punktą, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad teisinis pagrindas ginčijamame dokumente akivaizdžiai nurodytas, pažymėjo, kad informacija, dėl kokių priežasčių buvo pateiktos rekomendacijos laikinai apriboti asmenų patekimą į VAD saugomus objektus, sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį ir skirta tik tarnybiniam naudojimui.

10. Teismas nurodė, jog VAD, vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, Rašte pateikė pareiškėjui visą turimą viešąją informaciją bei nurodė esminę priežastį – gautą pareiškėją neigiamai charakterizuojančią informaciją – dėl ko apribojo jo pateikimą į Seimą. Teismas pabrėžė, kad prašymas išnagrinėtas nepažeidžiant VAĮ ir Taisyklių reikalavimų.

11. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų slaptumo pobūdį, pažymėjo, kad ginčui aktualūs ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalies taikymo ypatumai. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, taip pat įvertinęs tai, kad VSD 2019 m. birželio 14 d. raštu Nr. 18-5443 „Dėl įslaptintos informacijos išslaptinimo“ VAD pranešė, jog Specialiosios ekspertų komisijos posėdyje buvo nutarta neišslaptinti 2018 m. balandžio 9 d. rašte Nr. 18-5443 esančios informacijos, nes neišnykęs informacijos aktualumas, teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjui tinkamai paaiškino, kodėl jis neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos Seime vykstančią spaudos konferenciją, kodėl nebuvo informuotas iš anksto, priežastis, kodėl jis nebuvo įleistas į Lietuvos Respublikos Seimą, nurodyta.

12. Teismas, įvertinęs ginčui aktualius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus ir susipažinęs su atsakovo teismui pateikta slapta informacija, kuria remiantis buvo rekomenduota apriboti pareiškėjo teisę patekti į Seimo rūmus, sprendžia, kad medžiaga pareiškėjo atžvilgiu surinkta įstatymų nustatyta tvarka, pateiktų rekomendacijų teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta medžiaga, bet ir kitais papildomais viešaisiais duomenimis, kurie neigiamai charakterizuoti pareiškėją, todėl atsakovas Raštu tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą ir suteikė pareiškėjui prašomą informaciją. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą, nes atsakovas pareiškėjui vis tiek pateiktų tokio paties pobūdžio informaciją.

13. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui buvo pateikta ir kita papildoma neįslaptinta, viešai prieinama medžiaga, kurios pagrindu buvo pritaikytas teisės patekti į Seimo rūmus apribojimas, be to, jau yra pasibaigęs apribojimo patekti į Seimą terminas (iki 2019 m. balandžio 24 d.).

14. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, vadovavosi ginčo teisinį santykį reguliuojančiomis teisės aktų nuostatomis, viešai surinkta medžiaga ir nevieša medžiaga, kuri vertintina kartu su visa bylos medžiaga, ir, atsižvelgus į rekomendacijas apriboti pareiškėjo teisę patekti į Seimo rūmus, tinkamai atsakė į jo prašymą, todėl minėtas prašymas negali būti nagrinėjamas iš naujo.

III. 15. Pareiškėjas S. L. ir trečiasis suinteresuotas asmuo Z. V. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat apeliantai teikia šiuos prašymus:

15.1. bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą apeliantai grindžia tuo, kad būtina įvertinti trečiojo suinteresuoto asmens argumentus ir pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad VSD žinomai melagingų, tariamai slaptų argumentų pagrindu įrašė Z. V. į 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ ir atsisako jį iš ten pašalinti, nors Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai VSD pateikė patvirtinimus, kad Z. V. įrašė į šį viešai paskelbtą dokumentą, remiantis vieša informacija, nors prieš tai raštu VSD Z. V. tvirtino, kad tai buvo padaryta slaptos informacijos pagrindu;

15.2. prijungti prie bylos naujus įrodymus;

15.3. nurodyti VSD išslaptinti informaciją, kurią VSD 2019 m. birželio 14 d. raštu Nr. 18-5443 pateikė VAD;

15.4. kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų dėl administracinę bylą nagrinėjančio teismo teisės nurodyti bylos ginčui aktualią slaptą informaciją išslaptinti, kad užtikrinti teisingą teismo procesą byloje ir galimo teismo sprendimo įvykdymą.

16. Apeliantai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Byloje paaiškėjus, kad atsakovas pareiškėjo neįleido į Seimo rūmus atsižvelgiant į slaptą informaciją, gautą iš VSD, pareiškėjas patikslino savo skundą ir antru atsakovu patraukė VSD, nes VSD atsakomybė yra išvestinė iš sprendimų, kuriuos pareiškėjo atžvilgiu priėmė VAD. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti patikslintą pareiškėjo skundą.

16.2. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad sprendimas priimtas teismui įvertinus pateiktos informacijos visumą, kad rekomendacijų dėl pareiškėjo neįleidimo į Seimą teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta informacija, bet ir kitais papildomais viešaisiais duomenimis, kurie neigiamai charakterizuoja pareiškėją neatitinka bylos medžiagą. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjui buvo pateikta ir kita papildoma viešai prieinama medžiaga, kurios pagrindu pritaikytas teisės apribojimas, apeliantų nuomone, paneigia šie argumentai:

16.2.1. Byloje nėra jokios kitos informacijos, kurią pareiškėjas būtų gavęs iš atsakovo, išskyrus tai, kad rekomendacijas Seimo kanceliarijai dėl pareiškėjo neįleidimo į Seimą VAD pateikė remdamasis gauta neigiamai pareiškėją charakterizuojančia informacija, kuri yra slapta. Kitos viešosios informacijos nėra byloje, tokios informacijos nepateikė pareiškėjui nei VSD, nei VAD.

16.2.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad rekomendacijų dėl pareiškėjo neįleidimo į Seimą teisėtumas įrodytas ne tik įslaptinta informacija, bet ir kitais papildomais viešaisiais duomenimis, kurie neigiamai charakterizuoja pareiškėją.

16.3. Net ir tuo atveju, jei VAD ar VSD pateikė teismui ne tik slaptą informaciją, bet ir papildomus viešuosius duomenis, pirmosios instancijos teismas nenurodė kokie tai yra duomenys, teismas šių duomenų nenagrinėjo, Rašte apie tokius duomenis nėra kalbama, nes Raštas paremtas tik slapta informacija. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ABTĮ 56 straipsnio 3 dalį, nes grindžiamas vien tik slapta, apeliantams neprieinama informacija.

16.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, kad VAD negalėjo pareiškėjui apie jo neįleidimą praneši iš anksto, nes iki renginio buvo likusi mažiau nei viena diena, kadangi pareiškėjo teisių pažeidimas (neįleidimas į Seimą) tęsėsi nuo 2018 m. balandžio 24 d. (pirmą kartą neįleidus pareiškėjo į Seimą), t. y. ši problema buvo atsakovui žinoma vėliausiai nuo 2018 m. balandžio 27 d., kai, vadovaujantis atsakovo rekomendacija, pareiškėjas nebuvo įleistas į Seimą po VAD 2018 m. balandžio 24 d. įsakymo pasirašymo. Atsakovas turėjo pakankamai laiko pranešti pareiškėjui apie jo neįleidimą į Lietuvos Respublikos Seimą, nes Z. V. leidimo prašė į 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. birželio 20 d. spaudos konferencijas. Į vėliau vykusias Z. V. spaudos konferencijas Lietuvos Respublikos Seime pareiškėjas taip pat nebuvo įleistas ir jam apie tai nebuvo pranešta. Šios aplinkybės, apeliantų nuomone, patvirtina, kad atsakovas sąmoningai ir sistemiškai pažeidinėjo Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo nuostatas.

16.5. Atsižvelgiant į tai, kad Specialiosios ekspertų komisijos posėdyje buvo nutarta neišslaptinti informacijos, pateiktos VSD 2018 m. balandžio 9 d. raštu, nes neišnykęs jos aktualumas, pirmosios instancijos teismas turėjo atsakyti šį klausimą: jei pareiškėjo neįleidimo į Lietuvos Respublikos Seimą informacijos aktualumas nepasibaigė, kodėl pareiškėjas po 2019 m. balandžio 24 d. yra įleidžiamas į Lietuvos Respublikos Seimą ir būna pranešėju Lietuvos Respublikos Seimo spaudos konferencijose?

16.6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas tik slapta informacija, kuri nėra prieinama apeliantams, t. y., nagrinėjant šią bylą, nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, EŽTT praktiką, buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis.

16.7. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir nepagrįstai atmetė trečiojo suinteresuoto asmens prašymą įpareigoti VSD išslaptinti informaciją.

17. Atsakovas VAD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentai, kuriuos VAD nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

18. Papildomai VAD nurodo, kad netikslinga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kadangi bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose. Be to, VAD nurodo, kad nėra tikslinga nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovu patraukti VSD, kadangi ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą, kaip neva neatitinkančio teisės aktų reikalavimus.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis (10 str. 2 d., 14 str.), taip pat bylos faktinėmis aplinkybėmis (VSD tiek VAD, tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui susipažinti teiktų įslaptintų dokumentų išslaptinimo klausimas buvo nagrinėjamas VSD Specialiųjų ekspertų komisijoje, tačiau 2019 m. balandžio 18 d. protokoliniu sprendimu Nr. 30-60 nutarta siūlyti dokumentuose esančios informacijos neišslaptinti atsižvelgiant į tai, kad nėra išnykęs informacijos įslaptinimo tikslingumas), konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad VSD, priimdamas sprendimą neišslaptinti informacijos, elgėsi nesąžiningai.

19.2. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokio teisės akto ar jo nuostatos, kuri galėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams, kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą privalo būti pagrįstas teisiniais motyvais, nurodant ir koks konkretus įstatymas, ar konkreti įstatymo nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde pateiktas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas.

19.3. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VAD tinkamai išnagrinėti jo 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą ir pateikti atsakymą pagal visus teisės aktų reikalavimus. Visi pirmosios instancijos teismui teiktame pareiškėjo skunde išdėstyti reikalavimai susiję su VAD priimtais sprendimais, jų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Apeliaciniame skunde keliami reikalavimai, VSD nuomone, nesusiję su ginčo dalyku ir jie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl vertintini kaip negalimi, vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi.

19.4. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies išaiškinimo, šioje teisės normoje vartojama sąvoka „paprastai“ reiškia, kad tam tikrais atvejais tokie duomenys (sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį) gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti vertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje. Įslaptinti duomenys gali būti pripažinti leistinais įrodymais ir privalo būti įvertinti, jeigu įslaptinti duomenys nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės gauti informaciją iš valdžios institucijos.

21. Pasisakydama dėl apeliantų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, jog toks sprendimas yra galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje, remiantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3110-492/2020).

22. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliantai, prašydami bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. apeliantams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.

23. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantai prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – 2019 m. liepos 27 d. Z. V. prašymą ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. VSD atsakymą. Šis prašymas netenkinamas, kadangi, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, šiuose dokumentuose nėra užfiksuoti nagrinėjamai bylai spręsti reikšmingi duomenys.

24. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

25. Apeliantai teigia, kad pareiškėjas patikslino savo skundą ir antru atsakovu patraukė VSD, bet pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė tenkinti šį prašymą. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad kokie atsakovai dalyvauja byloje lemia pareiškėjo pareikšti reikalavimai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pats formuluoja skundo dalyką. Tam tikrų reikalavimų nepareiškimas nelaikytinas skundo trūkumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-102/2012). Pareiškėjas turi teisę keisti tik vieną iš skundo elementų – pagrindą arba dalyką. Pareiškėjui iš esmės pateikus naują reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-280/2011). Administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009 teisėjų kolegija konstatavo, kad nauji skundo reikalavimai teismų praktikoje negali būti pripažįstami skundo tikslinimu ABTĮ 52 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009). Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį atsakovui VAD. Pareiškėjas reikalauja, kad atsakovas tinkamai išnagrinėtų jo 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą ir pateiktų atsakymą pagal teisės aktų reikalavimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 60–61). Esant tokiam reikalavimui teismas neprivalėjo įtraukti atsakovu VSD ir to nepadaręs pareiškėjo teisių nepažeidė.

26. Apeliaciniame skunde išdėstyta daug argumentų ir samprotavimų, kurie nėra susiję su skundo dalyku ir reikalavimu. Dėl to teismas primena, kad pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Todėl apeliacinio skundo argumentų, kurie išeina už bylos nagrinėjimo ribų apibrėžtų pareiškėjo reikalavimu teismas nenagrinės.

27. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-639-968/2019). Šios teisės normos taip pat reiškia ir tai, kad asmuo, kuris kreipiasi į administracinį teismą ir tikisi palankaus teismo sprendimo turi įrodyti, kad atsakovas pažeidė jo konkrečias subjektines teises arba įstatymų saugomus interesus.

28. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašyme (I t., b. l. 9) atsakovui prašė paaiškinti, kodėl jis neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos Seime vykstančias spaudos konferencijas. Atsakovas Raštu (b. l. 72–73), atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą, informavo pareiškėją, kad, vadovaudamasis teisės aktais, gavo jį neigiamai charakterizuojančią informaciją ir 2018 m. balandžio 24 d. raštu rekomendavo Seimo kanceliarijai apriboti įėjimą į Lietuvos Respublikos Seimą. Taigi, pareiškėjui buvo suteikta prašoma informacija.

29. Rašte taip pat nurodyta, kad informacija, dėl kokių priežasčių buvo pateiktos rekomendacijos laikinai apriboti įėjimą sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį ir skirta tik tarnybiniam naudojimui. Įslaptinta informacija gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė teisinių argumentų ir neįrodė, kad jis turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir tokiu būdu neįrodė, kad jo teisės pažeistos. Tai sudaro pagrindą atmesti jo skundą.

30. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teisinis pagrindas ginčijamame dokumente akivaizdžiai nurodytas, nes VAD nurodė, kad, teikdamas rekomendacijas dėl asmenų apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, vadovaujasi Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatomis, VAD direktoriaus įsakymais ir Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašu. Taip pat Rašte išdėstytos reikiamos faktinės aplinkybės. Taigi, apeliantų argumentai, kad Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų yra nepagrįsti.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu bei teisės aiškinimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad VAD, vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, Rašte pateikė pareiškėjui visą turimą viešą informaciją bei nurodė esminę priežastį – gautą pareiškėją neigiamai charakterizuojančią informaciją – dėl ko apribojo jo pateikimą į Lietuvos Respublikos Seimą. Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas nepažeidžiant VAĮ ir Taisyklių reikalavimų.

32. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas tik slapta informacija, kuri nėra prieinama apeliantams, kad rekomendacijų dėl pareiškėjo neįleidimo į Lietuvos Respublikos Seimą teisėtumas turi būti įrodytas ne tik įslaptinta informacija, bet ir kitais papildomais viešaisiais duomenimis, kad turi būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, turi būti išslaptinami dokumentai, kadangi pareiškėjas nepareiškė šioje byloje reikalavimo panaikinti atitinkamą sprendimą neįleisti jo į Lietuvos Respublikos Seimą, todėl konkretus įslaptintų dokumentų turinys šioje byloje nėra reikšmingas.

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi šiai bylai.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijas teismas priėmė sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. L. (S. L.) ir trečiojo suinteresuoto asmens Z. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius