2019-08-21 Nr. AB-15860-3-61-3-03709-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4863-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03709-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 21.3.12; 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2018 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 41-452/18(3.4.1E-TD2) „Dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš valstybės tarnybos, 2) grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas, 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki grąžinimo į valstybės tarnybą dienos, 4) priteisti iš atsakovo 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2011 m. balandžio 27 d. dirbo Administracijos Saugaus miesto departamento (toliau – Departamentas) Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Skyrius) 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiuoju specialistu. Pareiškėjo tarnybinės veiklos 2018 metų neeilinio vertinimo užduotys ir pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo rodikliai įrašyti 2018 m. sausio 19 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. A154-354/18-(3.4.38-PD2) (toliau – Vertinimo išvada). Jo 2018 metų veiklos rezultatų vertinimą atliko tiesioginis vadovas – Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo poskyrio vedėjas Ž. J. (toliau – tiesioginis vadovas). 2018 m. rugpjūčio 10 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje 154-1448/18-(3.4.38-PD2) (toliau – 2018 m. rugpjūčio 10 d. vertinimo išvada) bendrai pasiektus rezultatus vykdant užduotis tiesioginis vadovas įvertino 2 balais.

3. Pareiškėjas nesutiko su vertinimo išvadų rezultatais dėl visų juose nustatytų rodiklių. Į nustatytąsias rizikas nebuvo įtraukta ir reikšmingų objektyvių faktorių, aplinkybių, dėl kurių einamųjų metų (2018 m.) užduotys pagal nustatytus vertinimo rodiklius ne visada buvo įmanoma įvykdyti, t. y.: laikas, kuris turi būti skiriamas susipažinti su užduotimi, pasirengti užduoties vykdymui; darbo krūvis; ekipaže dirba po du žmones, o neretai ekipažas formuojamas ir iš trijų žmonių, vienu automobiliu tenka vykti ir vykdyti abiejų pareigūnų užduotis; planinės priemonės, akcijos, dalyvavimas renginiuose, patruliavimas pėsčiomis; strateginiai veiklos planai; laisvadieniai, sveikatos patikrinimai, mokymai; el. sistemų, duomenų bazių gedimai, tarnybinio automobilio gedimai ir kitos aplinkybės. Nustatyti formalūs pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo rodikliai (reikalavimai) yra nesąžiningi, neteisingi, neproporcingi ir neprotingi, todėl negalėjo būti laikomi realiais ir įvykdomais.

4. Pareiškėjas teigė, kad 2018 metais sirgo, dėl pablogėjusios savo bei mamos sveikatos privalėjo dažniau imti atostogas. Suprastėjusios jo sveikatos priežastis – darbe patiriamo sisteminio psichologinio smurto, naudojamo pareiškėjo vadovybės, pasekmė. Atsakovas nesudarė tinkamų, normalių ir sveikų darbo sąlygų. Nors pareiškėjas įvykdydavo visas jam iškeltas, realiai įvykdomas užduotis, tačiau jo tiesioginis vadovas nei karto nepaskatino priedu ir nepaskyrė kvalifikacinės klasės. Jo tarnybinę veiklą vertino „gerai“, o nuo 2017 metų pradžios – „patenkinamai“ ir „nepatenkinamai“. Tokiu būdu pareiškėjas nuo darbo pradžios Skyriuje nepagrįstai yra diskriminuojamas. Pareiškėjui nuolat keliamos tarnybinių nusižengimų bylos, nepagrįstai skiriamos nuobaudos.

5. Be to, 2018 m. pareiškėjui teko nuolat ginti tiek savo, tiek kitų profesinės sąjungos narių teises, turėjo daug teisminių procesų, o tai taip pat trukdė vykdyti savo tiesiogines pareigas. Vėluojančių neįvykdytų dėl pareiškėjo kaltės užduočių nebuvo, visos užduotys, kurias el. sistema parodė kaip vėluojančias, buvo ne dėl pareiškėjo, o dėl užduotį kuruojančio asmens pavėluoto užduoties uždarymo ar termino pratęsimo, arba dėl duomenų bazės (sistemos) strigimo ir kitų nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Užduotys dažnai buvo formuojamos ir jo nedarbo metu. Pareiškėjas užduotis vykdė labai operatyviai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais terminais, pirmą patikrinimą atliko tą pačią ar kitą dieną ir tik labai retai to padaryti nepavyko dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių.

6. Valstybės tarnautojų vertinimo komisija (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 2 d. posėdyje iš esmės nevertindama ir neatsižvelgdama į kitų Skyriaus specialistų tarnybinės veiklos rezultatus, pareiškėją įvertino „nepatenkinamai“ ir pasiūlė atleisti iš valstybės tarnybos.

7. Poskyrio vedėjo veiksmai prieš pareiškėją ir visą poskyrį kenkia darbo našumui. Vadovo argumentai, jog jis neatliko kontrolinių patikrinimų, neprisidėjo prie bendro rezultato, yra nepagrįsti. Be to, tiesioginis vadovas tyčia vilkino užduočių užbaigimo procesą. Jokių priekaištų iš asmenų ar kolegų dėl netinkamai atliktų užduočių pareiškėjas negavo.

8. Apie tarnybinės veiklos vertinimą pareiškėjui buvo pranešta elektroniniu paštu tik tą pačią dieną, kurią buvo numatytas tarnybinės veiklos vertinimas, t. y. 2018 m. rugsėjo 24 d. Nurodytą pranešimą rado elektroninio pašto šiukšliadėžėje „Junk E-mail“ skiltyje. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 24 d. susirgo. Pasveikus apie neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą buvo informuotas tik prieš 1 darbo dieną iki jos pradžios.

9. 2018 m. rugpjūčio 10 d. vertinimo išvadoje nurodytos tik dokumentų valdymo sistemoje @vilys pareiškėjui suformuotos užduotys, tačiau tiesioginis vadovas nepateikė (nuslėpė) užduočių, kurios buvo suformuluotos ir užduočių valdymo sistemoje Redmine (Tasker Vilnius), kurių pareiškėjas taip pat yra nemažai įvykdęs.

10. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, teigė, kad atsakovas turėjo pareigą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos, kurios pirmininkas jis yra, ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) teritorinio skyriaus vadovo gauti sutikimus. Tačiau atsakovas nesikreipė dėl sutikimų gavimo, o tai, pareiškėjo manymu, sudaro savarankišką pagrindą vertinti, kad atsakovas pažeidė procedūrines nuostatas, lemiančias nepagrįsto ir neteisėto Įsakymo priėmimą.

11. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina dėl atsakovo priimto Įsakymo, atsakovo inicijuoto ilgalaikio mobingo proceso ir paties neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos bei jų pasekmių, sukėlusių ilgalaikius, stiprius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, sunkias ir neigiamas psichinei sveikatai pasekmes, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pareiškėjas dėl to patiria nuolatinę emocijų kaitą, greitai susijaudina, verkia, jaučia nerimą dėl ateities planų, o tai sąlygoja bendravimo su draugais ir pažįstamais sumažėjimą. Neturtinę žalą pareiškėjas vertino 15 000 Eur suma, kuri, jo manymu, atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.

12. Pareiškėjas pateikė ir rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad atsakovas pateikė klaidinančią informaciją, iškraipė faktinius duomenis ir teikė tik pareiškėjo reputaciją menkinančią informaciją. Pareiškėjas taip pat, remdamasis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3010-790/2017, teigė, kad jo tarnybinė veikla galėjo būti vertinama ir geriau. Kol nėra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2293-208/2018 dėl tarnybinės veikos vertinimo „nepatenkinamai“, atsakovas negalėjo jo atleisti iš tarnybos. Pareiškėjas planšete nesinaudojo, nes teko vairuoti automobilį. Jo nuomone, geriau naudojami resursai, kai pažeidėjai kviečiami atvyti į Administraciją. Už užduočių neatlikimą atsakingas tiesioginis vadovas. Pareiškėjas į darbą atvykdavo anksčiau ir darbo laiką naudodavo efektyviai. Pareiškėjo darbu buvo nepatenkintas tik tiesioginis vadovas. Pareiškėjas prašė bylos duomenis perduoti tirti prokuratūrai dėl Administracijos vadovų veiksmų.

13. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad pareiškėjui apie neeilinį vertinimą pranešta netinkamai, jis turėjo būti įspėtas prieš 10 darbo dienų.

14. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

15. Atsakovas nurodė, jog 2018 m. vasario 21 d. Komisija surašė išvadą, kuria pareiškėjas įvertintas nepatenkinamai, pasiūlyta panaikinti karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę, 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 41-77 „Dėl vertinimo komisijos siūlymų įgyvendinimo“ panaikinta pareiškėjo turima antra kvalifikacinė klasė, kurį jis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau jo skundas buvo atmestas, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

16. V. D. 2018 m. rugpjūčio 10 d. vertinimo išvadoje jo veikla įvertinta nepatenkinamai. Komisija 2018 m. spalio 2 d. surašė išvadą, kuria pareiškėjas įvertintas nepatenkinamai, pasiūlyta jį atleisti iš Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų, išmokant priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

17. Pareiškėjo tarnybinė veikla 2018 m. vasario mėnesį vykusio kasmetinio vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai, todėl buvo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-856 redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – VTĮ) nustatytas teisinis pagrindas atlikti jo neeilinį tarnybinės veiklos vertinimą. Tarnybinės veiklos vertinimas vyko pagal nustatytas procedūras, išklausius patį pareiškėją, jo tiesioginį vadovą, įvertinus turimus dokumentus ir paaiškinimus. Pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės pateikti savo nuomonę apie tiesioginio vadovo surašytą išvadą. Buvo pateikti statistiniai duomenys, įrodantys, kad nuo sausio 1 d. iki gegužės 4 d. pareiškėjas nenustatė jokių pažeidimų, jo rezultatas yra mažiausias poskyryje. Pareiškėjo tiesioginis vadovas taip pat paaiškino, kad likusių darbuotojų nustatytų pažeidimų įvairovė yra 16 kartų didesnė, kiekvienas poskyrio darbuotojas nustatė 162,7 pažeidimus per statistinį vienetą. Pareiškėjo pateikti užduoties vykdymo duomenys neatitinka tikrovės. Tiesioginis vadovas konstatavo, kad pareiškėjas darbą atliko paviršutiniškai, tik paskutinius du mėnesius buvo pasiekti konkretūs rezultatai, t. y. pareiškėjas gegužės mėnesį išaiškino tris pažeidimus, liepos mėnesį – dar tris, kai kitų (tarnautojų nustatytų) pažeidimų yra apie šimtą. Tiesioginis vadovas nurodė, kad pažeidimų išaiškinimo vidurkis yra labai mažas, užduočių jis gavo mažiausiai iš viso poskyrio, daug užduočių buvo perduodamos kitiems darbuotojams, vienos užduoties vykdymo vidurkis yra 21 diena, kai poskyrio vidurkį sudaro 11 dienų, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas užduotis atlieka dvigubai ilgiau.

18. Atsakovas pažymėjo, kad 2018 m. vasario 1 d. pareiškėjas ne darbo metu, su niekuo nesuderinęs, atjungė ir perstatė tinklinį spausdintuvą, kuriuo naudojosi visi Viešosios tvarkos poskyrio ir Budėtojo poskyrio darbuotojai, į kitą vietą. Taip paliko visus darbuotojos be galimybės atspausdinti reikiamus dokumentus, apsunkino visų darbą. Be to, pareiškėjas 2018 m. vasario 21 d. pavėlavo į darbą ir apie tai neinformavo. Nepagarbi bendravimo maniera, pasak atsakovo, pareiškėjui tapo įprasta, bet kokį reikalavimą tinkamai vykdyti pareigas pareiškėjas palydi agresyviomis neigiamo pobūdžio replikomis, rašo šmeižiančio pobūdžio laiškus ar skundus.

19. Pareiškėjas, atlikdamas patikrinimus vietoje, nesinaudoja jam suteiktais registrais ir įgaliojimais. Pareiškėjas pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas atliko aplaidžiai, būtina jo nuolatinė kontrolė ir papildomi resursai.

20. Atsakovas nurodė, kad atsiliepime nurodytos aplinkybės ir pateikiami įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas vėluodavo į darbą, konfliktuodavo. Pareiškėjo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas yra netinkami, kadangi pasiekti objektyvūs rezultatai mažiausi poskyryje. Jis demonstravo visišką nekompetenciją ir nenorą dirbti, ignoravo pavedimus, nepriėmė konstruktyvios kritikos ir pastabų, atsikalbinėjo, skleidė dalykinę reputaciją žeminančius teiginius, nenorėjo nustatyti ir matyti pažeidimų, nesivadovavo teisės aktais ir taisyklėmis. Nebūdamas proceso dalyviu, pareiškėjas galbūt neteisėtai rinko (tvarkė) asmens ir bylų duomenis iš registrų, jais disponavo. Pareiškėjas pateikė melagingus duomenis apie atliktus patikrinimus, kurie nebuvo atliekami, atliekant patikrinimus nepastebėjo akivaizdžių pažeidimų. Dažnai pareiškėjas neatliko pakartotinių patikrinimų „grįžtama kontrolė“, nerodė iniciatyvos vykdant pavestas funkcijas, galimų teisės pažeidimų ir patikrinimų laiką pasirinko neracionaliai, jo aktyvumas patruliuojant mieste buvo pasyvus. Nevykdė poskyrio uždavinių tinkamai kontroliuoti keleivių vežimą lengvaisiais automobiliais ir taksi, neracionaliai skirstė darbui skirtą laiką. Pagal darbo rezultatus pareiškėjas poskyryje yra paskutinėje vietoje, o tai neigiamai atsiliepia ir viso poskyrio statistikai.

21. Pareiškėjas per 7 mėnesius (iki 2018 m. liepos 30 d.) įregistravo 10 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) pažeidimų, o naujas darbuotojas per pirmus savo 3 darbo mėnesius įregistravo 92 ANK pažeidimus, 863 kelių eismo taisyklių pažeidimus.

22. Pareiškėjas savo skundą grindžia iš esmės identiškais argumentais, kuriais grindė skundą ir dėl savo tarnybinės veiklos už 2017 m. vertinimo „nepatenkinimai“ pagrįstumą, o tokie argumentai šiam ginčui nereikšmingi.

23. Atsakovas pažymėjo, kad nustatyti vienodi to poskyrio specialistams veiklos vertinimo rodikliai. Tiesioginis vadovas, nustatydamas galimas užduočių neįvykdymo rizikas, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir tinkamai nustatė pagrindines galimas rizikas užduočių neįvykdymui įvertinti. Pareiškėjui buvo suformuotos 2018 m. užduotys, nustatyti konkretesni ir labiau aiškūs užduočių vertinimo rodikliai. Administracijos įsitikimu, užduotys buvo pakankamai aiškios ir įvykdomos.

24. Tiesioginis vadovas pateikė išsamų pareiškėjui skirtų balų pagrindimą. Lyderystė įvertinta 1 balu iš 4, supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą įvertintas 2 balais iš 4. Pareiškėjo finansų valdymas – 2 balais iš 4, analizės ir pagrindimo gebėjimai įvertinti 1 balu iš 4. Bendras tarnybinės veiklos už 2018 m. vertinimas – 1 balas iš 4.

25. Pareiškėjas savo funkcijas atliko netinkamai jau 2016 m. ir tą pripažino teismas. Atsakovas tvirtina, kad ir toliau savo pareigas jis vykdo visiškai netinkamai.

26. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai apie tiesioginį vadovą yra nepagrįsti. Užduočių skyrimas, rūpinimasis jų tinkamu įvykdymu negali būti traktuojamas kaip psichologinis ar kitoks spaudimas pareiškėjui. Jis atsisakė vykdyti savo tiesioginio vadovo pavedimus arba juos atliko netinkamai, nepagarbiai bendravo ir ginčijosi su juo.

27. Atsakovo teigimu, pareiškėjas buvo informuotas nustatyta tvarka. Pareiškėjas skunde pripažino, jog el. pašto šiukšliadėžėje rado 2018 m. rugsėjo 4 d. pranešimą apie jo tarnybinės veiklos vertinimą. Teisės aktai neapibrėžia, kokiu konkrečiu rašytiniu būdu jis turėjo būti informuotas. Informavimas elektroniniu paštu yra nuolat taikoma praktika.

28. Dėl pareiškėjo argumento, kad 2018 metais jis daug sirgo, dėl suprastėjusios sveikatos privalėjo dažniau imti atostogas, todėl ir jo darbo rezultatai negalėjo būti aukštesni, atsakovas pažymėjo, kad aptariamu laikotarpiu sirgo ne tik jis, bet ir kiti tarnautojai, tačiau jų rezultatai yra žymiai geresni nei pareiškėjo, nors jie sirgo daugiau kartų ar ilgesnį laiką.

29. Atsakovo manymu, net jei ir būtų laikoma, kad pareiškėjas veikė kaip profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tai nesudarė pagrindo atleisti jį nuo jam keliamų užduočių tinkamų įvykdymo.

30. Šiuo atveju neaktualios ir netaikytinos Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies nuostatos, kadangi su pareiškėju darbo sutartis nebuvo nutraukta darbdavio valia, jis atleistas iš pareigų pagal specialią tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą.

31. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas negali būti grąžintas į eitas pareigas, jis nuolat konfliktuoja, sukelia įtampą, dėl nekokybiško darbo sukeltų gyventojų ir tarnautojų pasipiktinimą. Pareiškėjas reikalavimo atlyginti žalą nepagrindė.

32. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus nurodė, kad pareiškėjas interpretavo atsiliepimo tam tikrus argumentus, ir tai vertino kaip jo gynybinę poziciją. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3010-790/2017 nustatytos aplinkybės nebegali būti iš naujo ginčijamos ir vertinamos ir jis neteisingai interpretuoja minėtą teismo sprendimą. Jokie teisės aktai nenustato, kad tarnybinės veiklos vertinimo procedūros turi būti stabdomos dėl teisme nagrinėjamos bylos dėl kito to paties valstybės tarnautojo veiklos vertinimo. Byloje vertinamas pareiškėjo, o ne jo tiesioginio vadovo veiklos vertinimas.

33. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareiškėjo tiesioginis vadovas Ž. J. nurodė, kad kiekvienais metais vertino poskyrio darbuotojų veiklą. Pareiškėjas neigiamus vertinimus skųsdavo teismui. Pareiškėjas nepasižymėjo kaip geras darbuotojas. Sudėtinga buvo su juo bendrauti, jis arogantiškas, jį reikėjo nuolat kontroliuoti. Kai pareiškėjas dirbo poskyryje, situacija buvo sudėtinga, po darbo buvo girtaujama, buvo žaidžiama kortomis. Šiuo metu situacija poskyryje yra gera. Pareiškėjas nenorėdavo atlikti pavestų užduočių, ginčydavosi. Užduotis, kurios nereikalauja ypatingų žinių, atlikdavo gerai. Tiesioginis vadovas nurodė, kad buvo vertintos 145 užduotys iš @avilio ir Redmine sistemos per ataskaitinį laikotarpį. Visi poskyrio darbuotojai gaudavo vienodas užduotis. Buvo vertinama pagal poskyrio vidurkį. Užduotis skiria poskyrio vedėjas ir Budėtojų poskyrio vedėjas. Pats pareiškėjas negalėjo susikurti užduočių. Pareiškėjui buvo duotos daugiau nei 145 užduotys, bet dalies jų neatliko. Pareiškėjas į sistemą vedė rezultatus, nenurodydavo, kas nustatyta, neįkeldavo nuotraukų, tik padarydavo įrašus.

II. 34. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 41-308 pareiškėjas, laimėjęs konkursą, buvo priimtas į Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus reagavimo ir administracinės priežiūros poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas nuo 2011 m. balandžio 27 d. Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 41-201 pareiškėjas perkeltas į Saugaus miesto departamento Viešosios tarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas.

36. Administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 41-388 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-11 sprendimo vykdymo“ pareiškėjui nuo 2014 m. kovo 1 d. suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 41-103 pareiškėjui suteikta antra kvalifikacinė klasė. Administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 41-765 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tai, kad jis nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės e. darbuotojo posistemėje „Redmine“ jam 2016 m. rugpjūčio 27 d. suformuluotos užduoties Nr. #16041 ir neinformavo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų apie neteisėtai įrengtą kelio užtvarą ir pasekmes jos nedemontavus, t. y. neišplatino jiems Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. rašto Nr. A51-65289/16(2.3.4.13-SM3) „Dėl neteisėtų techninių eismo reguliavimo priemonių“ (sprendžiamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme).

37. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2017 m. sausio 20 d. surašė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. A154-444/17-(3.4.38-PD2), kuria pasiūlė jo 2016 metų tarnybinę veiklą vertinti patenkinamai, suteikti jam nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų vertinimo komisija 2017 m. sausio 23 d. išvadoje Nr. A154- 865/17(3.4.38-PD2) pareiškėją įvertino patenkinamai, jam pasiūlė tobulinti kvalifikaciją. Tiesioginio vadovo pasiūlymui pareiškėjui suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę nepritarė. Administracijos direktorius 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 41-123 pareiškėjui pasiūlė tobulinti kvalifikaciją, o Personalo departamento Mokymų ir veiklos valdymo skyrius įpareigotas sudaryti jo kvalifikacijos tobulinimo planą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3010-790/2017 (sprendimas įsiteisėjęs) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą dėl 2017 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 41-123 dalies, kuria tarnybinė veikla vertinama patenkinamai ir sudaromo kvalifikacijos tobulinimo plano, panaikinimo.

38. Tiesioginis vadovas 2018 m. sausio 19 d. surašė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. A154-354/18(3.4.38-PD2), kurioje jis buvo įvertintas patenkinamai, pasiūlyta suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę (kategoriją) ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2018 m. vasario 21 d. išvadoje Nr. A154-934/18(3.4.38-PD2) pareiškėją įvertino nepatenkinamai, pasiūlė panaikinti karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę.

39. Administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 41-77 „Dėl vertinimo komisijos siūlymų įgyvendinimo“ buvo panaikinta pareiškėjo turima antra kvalifikacinė klasė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2293-208/2018 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą dėl minėto įsakymo panaikinimo (sprendimas apskųstas apeliacine tvarka).

40. Tiesioginis vadovas 2018 m. rugpjūčio 10 d. surašė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. A154-1448/18(3.4.38-PD2), kurioje jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2018 m. spalio 2 d. surašė išvadą Nr. A154-1522/18(3.4.38-PD2), kuria pareiškėjas įvertintas nepatenkinamai, pasiūlyta atleisti pareiškėją iš Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų.

41. Administracijos direktorius 2018 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 41-452/18(3.4.1E-TD2) „Dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“, vadovaudamasis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir atsižvelgdamas į 2018 m. išvadą, pareiškėją atleido iš valstybės tarnybos, išmokant jam priklausantį darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (pareiškėjas neginčija Įsakymo dalies dėl išmokėtų sumų).

42. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, kad pareiškėjo tarnybinė veikla du kartus iš eilės buvo įvertinta nepatenkinamai, nėra.

43. Teismas akcentavo, kad nei VTĮ, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtinta Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo tvarka (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) nenustato atsakovui pareigos neatlikti pareiškėjo neeilinio vertinimo, esant VTĮ nustatytiems pagrindams, vien dėl tos aplinkybės, kad teismo sprendimas dėl 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo yra apskųstas apeliacine tvarka. Nei VTĮ, nei Taisyklės tokios pareigos atsakovui nenustato. Šiuo aspektu teismas atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė.

44. Dėl pareiškėjo nurodyto procedūrinio pažeidimo, kad jis nebuvo informuotas apie neeilinį vertinimą Taisyklėse nustatyta tvarka, teismas pažymėjo, kad Taisyklės nenustato konkretaus būdo, kaip turi būti pranešta, tik nurodoma, kad turi būti pranešta raštu. Byloje nustatyta ir pareiškėjas nurodė, kad apie tarnybinės veiklos vertinimą jam buvo pranešta 2018 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu pranešimu. Nors pareiškėjas nurodo, kad pranešimą rado elektroninio pašto šiukšliadėžėje, tačiau tai nepaneigia, kad toks pranešimas buvo išsiųstas nepažeidus Taisyklėse nustatytos tvarkos. Be to, ir pats pareiškėjas, net ir susirgęs, turėjo realią galimybę domėtis, ar nenukelta jo vertinimo data. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas yra profesionalus teisininkas, todėl vertinimo procedūros jam buvo žinomos. Prašymo dėl objektyvių priežasčių nukelti vertinimą kitam laikui nepateikė. Pareiškėjas tiesiogiai pokalbyje su tiesioginiu vadovu, vertinimo komisijos posėdyje bei teisme išdėstė savo nesutikimą su vertinimu.

45. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad jis įvykdė nustatytas užduotis, pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė selektyvų tam tikrų užduočių atlikimo pagrindimą, tačiau tiesioginio vadovo pateikto užduočių atlikimo įvertinimo, nustatytų konkrečių duomenų, jis nepaneigė. Iš esmės aplinkybių, kad jis neįvykdė nustatytų užduočių, ir pats neneigė. Tik, pareiškėjo manymu, buvo taikomi itin aukšti reikalavimai, neįvertinta, kad jis tik dėl objektyvių priežasčių neįvykdė tam tikrų užduočių, buvo persekiojamas tiesioginio vadovo. Tačiau tokia pareiškėjo pozicija yra jo subjektyvus tarnybinės veiklos vertinimas.

46. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjas neįvykdė pirmosios užduoties. Šios užduoties vertinimo rodiklis yra „nustatytų administracinių nusižengimų įvairovė, taikytų poveikio priemonių nuoseklumas ir efektyvumas, indėlis į bendrą poskyrio rezultatą“. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas neįvykdė pirmosios užduoties, t. y. nustatytų administracinių nusižengimų įvairovė menka. Žodinės pastabos, įspėjimai, administraciniai nurodymai taikyti tik per paskutinius dvejus mėnesius prieš neeilinį vertinimą ir tik pagal 5 skirtingus ANK straipsnius. Kitų poskyrio darbuotojų taikytų administracinių nusižengimų straipsnių įvairovės vidurkis 5 kartus didesnis ir darbuotojai nusižengimus fiksavo pagal 28 skirtingus ANK straipsnius. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. pareiškėjas pažeidimų nenustatė, žodinių pastabų, įspėjimų, administracinių nurodymų nustatyta tvarka neįregistravo. Be to, taikytų poveikio priemonių nuoseklumas ir efektyvumas yra žemiausias iš visų poskyrio darbuotojų. Vykdydamas uždavinius ir funkcijas, numatytas nuostatuose, bei vykdydamas pavedimus ir tikslines kontrolės priemones, susijusias su keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais, pažeidimų nenustatė. Kiti trys darbuotojai nustatė 117 pažeidimų. Analogiški, neefektyvūs rezultatai yra ir kitose srityse. Vertinamojo pokalbio metu pareiškėjas nenurodė nė vienos srities, kurioje jo rezultatai būtų apčiuopiami ir efektyvūs. Taip pat ir jo indėlis į bendrą rezultatą yra mažiausias poskyryje. Per vertinamąjį laikotarpį pareiškėjas, patruliuodamas priskirtoje teritorijoje, vykdamas tikslines kontrolės priemones ar atlikdamas patikrinimus pagal gautas vykdyti 83 užduotis arba pavedimus, nustatė ir nustatyta tvarka įregistravo 10 administracinių nusižengimų. Kitų poskyrio darbuotojų nustatytų pažeidimų vidurkis yra beveik 16 kartų didesnis ir sudaro 162,7 nustatytų pažeidimų kiekvienam darbuotojui.

47. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo įrašai dėl įspėjimo nėra aiškūs, t. y., ar buvo pažeidimas ar ne ir jei asmuo įspėtas, tai rašytinio nutarimo nėra, įspėjimas turėjo būti įformintas atitinkamai pagal ANK 366 straipsnį. Nagrinėdamas bylą teismas nenustatė, kad pareiškėjui būtų pavestos sudėtingesnės užduotys ar jis būtų išskirtas iš kitų poskyrio tarnautojų.

48. Dėl pareiškėjo antros užduoties įvertinimo teismas nurodė, kad pareiškėjas neįvykdė antros užduoties, kurios vertinimo rodikliai aiškūs, o teismas neturėjo pagrindo abejoti vertinimu, pagrįstu teismui pateiktų duomenų visuma. Aplinkybė, jog pareiškėjas nesutiko su užduočių nustatymu, negali būti vertinama, kad pastaroji nenustatyta. Atsakovas nustatė, kad ne tik jis, bet ir kiti poskyrio darbuotojai buvo ne kurį laiką nedarbingi, tačiau pastarųjų veiklos rezultatai buvo ženkliai didesni nei pareiškėjo. Šiuo aspektu pareiškėjo nurodytos aplinkybės, atsakovo manymu, negali būti vertintinos kaip išimtinai sąlygojusius pareiškėjo rodiklius. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis raštu į tiesioginį vadovą, jog dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti tam tikrų užduočių, nėra. Tiesioginis vadovas teismo posėdyje pabrėžė, kad pareiškėjas nuolat atsisakydavo vykdyti užduotis, atsikalbinėdavo. Įvertinus įrodymų visumą, teismui nekilo abejonių, kad tiesioginis vadovas objektyviai, o ne tendencingai jį vertino neigiamai.

49. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo skundo argumentai, susiję su aplinkybėmis iki ginčo laikotarpio (2016, 2017 m. įvykiai, raštai, pranešimai), t. y. iki 2018 m. rugpjūčio, šiam ginčui yra nereikšmingi.

50. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai, kad ir kiti tarnautojai neįvykdė nustatytų užduočių, negali paneigti Vertinimo išvadoje užfiksuotų objektyvių vertinimo rodiklių. Be to, pareiškėjo aiškinimas, kad jis dėl per didelio darbo krūvio (objektyvių veiksnių) negalėjo įvykdyti užduočių, nesant jo paties kreipimųsi į tiesioginį vadovą ar Administracijos direktorių, negali būti pripažįstamas pagrįstu.

51. Dėl pareiškėjo teiginio, kad jis intensyviai gynė ne tik savo, bet ir kitų profesinės sąjungos narių interesus, turėjo daug teisminių procesų, o tai irgi trukdė atlikti tarnybines pareigas, teismas akcentavo, kad teisminiuose procesuose jį atstovavo advokatas, todėl turėdamas profesionalią teisinę pagalbą, be to, ir pats baigęs teisės mokslus, galėjo derinti atstovavimo ir teikiamų paslaugų apimtis bei atitinkamai siekti įgyvendinti darbines funkcijas. Valstybės tarnautojo prioritetas – jo tarnybinių funkcijų tinkamas įgyvendinimas, dėl to jei dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje pareiškėjui trukdė tarnybines pareigas įvykdyti, tai atitinkami jis turėjo teisę tokių pareigų atsisakyti. Pareiškėjo dalyvavimas tokioje veikloje grindžiamas savanoriškumo principu ir negali būti vertinamas kaip objektyvi aplinkybė tarnybinių užduočių 2018 m. neįgyvendinimui. Taip pat pareiškėjas neindividualizavo, kokių konkrečių profesinės sąjungos narių interesus ir kokia apimtimi juos gynė ar atstovavo. Paties pareiškėjo asmeninių interesų gynimas negali pateisinti netinkamo pareigų atlikimo. Be to, ir atsakovas negali būti varžomas pareiškėjo – profesinės sąjungos pirmininko – užimamos padėties ir tai neturi būti kliūtimi jo tarnybinę veiklą vertinti pagal konkrečius veiklos rezultatus.

52. Dėl Vertinimo išvados teiginio, kad pareiškėjas patruliuodamas, vykdydamas tikslines kontrolės priemones, atlikdamas patikrinimus pagal gautas vykdyti užduotis, savo iniciatyva nenustatė ir neišsprendė jokios problemos, teismas nurodė, kad pareiškėjas nei pokalbio metu, nei teisme nenurodė jokių konkrečių tai paneigiančių pavydžių. Atsakovas vertino, kad iš esmės pareiškėjas nesiekė spręsti problemas pats, o siekė jas perduoti spręsti kitiems struktūriniams padaliniams. Atsakovas dėl pareiškėjo tvirtinimo, jog Kaziuko mugėje dirbo viršvalandžius, nustatė, kad jis viršvalandžių nedirbo.

53. Dėl trečiosios užduoties vertinimo teismas nurodė, kad šios užduoties vertinimo rodiklis: „pakartotinai gaunamų skundų, pranešimų pagrįstumas, taikytų priemonių problemai išspręsti visuma, pavėluotai atliktų užduočių skaičius ne daugiau kaip 2 proc., o atliktų paskutinę termino dieną – ne daugiau kaip 5 proc.“. Tiesioginis vadovas Vertinimo išvadoje konstatavo, kad pareigas pareiškėjas atliko aplaidžiai bei paviršutiniškai. Problemos nesprendžiamos iš esmės, pareiškėjas dažnai nematė akivaizdžių pažeidimų, į rezultatų ataskaitas įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, patikrinimų metu nerinko visų įrodymų. Atliktų patikrinimų duomenys, rezultatai suvedami nesilaikant nustatytos tvarkos, pastabos ignoruojamos. Atliekant užduotis, darbas orientuojamas ne į problemos išsprendimą, o į užduoties pabaigimą, neatliekami kontroliniai patikrinimai. Į tiesioginio vadovo pastabas atlikti pakartotinius patikrinimus pareiškėjas neatsižvelgė, todėl gaunami pakartotinai skundai. Reikalinga nuolatinė kontrolė. Administracija tvirtino, kad pareiškėjas užduotis atliko neoperatyviai, jas vilkino, atlikimo vidurkis – 21 diena, kitų 23 likusių poskyrio darbuotojų – 8,9 dienos, t. y. jis užduotis vykdo 2,4 karto ilgiau nei kiti poskyrio darbuotojai. Patruliavimo metu radijo ryšiu gautus budėtojo pranešimus apie pažeidimus ir pavedimus atlikti patikrinimus vietoje pareiškėjas ignoruoja, į iškvietimus daugeliu atvejų nevyksta. Teismas pažymėjo, kad šios užduoties vertinimas pagrįstas aiškiais skaičiais ir pagrįstas. Paties pareiškėjo nesutikimas, įvertinus jo veiklos vertinimo rodiklių visumą, nepaneigia atsakovo vertinimo pagrįstumo.

54. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai nesutinka ir su ketvirtosios jam keltos užduoties įvertinimu. Tiesioginis vadovas Vertinimo išvadoje konstatavo, kad jo patikrinimų, atliktų vėliau kaip kitą darbo dieną nuo užduoties gavimo dienos, skaičius sudarė 9,6 proc., o tai yra daugiau nei einamųjų metų užduoties vertinimo rodiklyje nustatytas vertinimo rodiklis – ne daugiau kaip 5 proc. Patikrinimų rezultatų, suvestų į užduočių valdymo sistemas vėliau, nei atlikto patikrinimo dieną, skaičius sudarė 8,4 proc., o tai yra mažiau nei einamųjų metų užduoties vertinimo rodiklyje nustatytas vertinimo rodiklis. Pareiškėjas ignoravo pavedimą Nr. A31-97/16(2.1.15-SM4), kuris numato kiekvieno patikrinimo rezultatus (vaizdinę medžiagą, tarnybinius pranešimus, atsakymų pranešėjams ar pareiškėjams kopijas ir kita) ir apibendrintą informaciją suvesti į užduočių valdymo sistemą.

55. Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas vertino konkrečius 2018 m. veiklos rodiklius, o ne jį persekiojo, siekdamas diskriminuoti, atleisti iš pareigų. Teismo nuomone, pagrįstai pareiškėjo veiklos rezultatai vykdant užduotis įvertinti 2 balais iš 4 (valstybės tarnautojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius). Net jei ir pareiškėjo nurodytas užduotis pripažinti visiškai įvykdytomis, jis nepaneigė atsakovo nurodytų, kurių neįvykdė. Taigi, vertinimas, kad kai kurias užduotis pareiškėjas įvykdė, vertinant poskyrio atliktų rezultatų vidurkio kontekste, yra pagrįstas. Iš esmės ir pats pareiškėjas pripažįsta, kad ne visas užduotis įvykdė. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas pareiškėjo tiesioginis vadovas išsamiai pasisakė dėl jo veiklos įvertinimo ir patvirtino nurodytas aplinkybes. Taip pat jis dalyvavo ir Komisijos posėdyje, kur detaliai buvo analizuojami ir vertinami pareiškėjo veiklos rodikliai, dėl kurių tinkamo įvertinimo teismui abejonių nekilo.

56. Teismas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ įvertinimas yra jo vadovo šmeižtas. Teismo posėdyje tiesioginis vadovas patvirtino tarnybinio vertinimo rodiklių pagrindimą. Teismas nenustatė, kad jis buvo šališkas ir pareiškėją šmeižė. Nepatenkinamas veiklos įvertinimas, atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, negali būti traktuojamas kaip šmeižimas ar neteisingos informacijos apie pareiškėją pateikimas. Tiesioginis vadovas išvadoje išsamiai įvertino pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pateiktų detalų vertinimą. Pavaldumas valstybės tarnautojui turi būti suprantamas ir tai negali būti vertinama kaip persekiojimas, susidorojimas ar šmeižimas. Užduotis formuoja tiesioginis vadovas, o ne pats pareiškėjas pasirenka, kokias užduotis jis įgyvendins.

57. Skunde pareiškėjas nurodo, jog nesutinka ir su lyderystės gebėjimo įvertinimu ir tvirtina, kad negali būti skiriamas ekipažo vyresniuoju, nes jam nustatytas žemiausias kvalifikacinis rangas (klasė). Teismas pažymėjo, kad Administracijos Saugaus miesto departamento direktoriaus 2017 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. A15-700/17(2.1.4-SM) patvirtintas Viešosios tvarkos skyriaus darbo tvarkos aprašas nustato, kad ekipažo vyresnįjį skiria budėtojai, kurie sudaro pamainos dislokaciją. Šiuo atveju ne tiesioginis vadovas jį skyrė ekipažo vyresniuoju. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu būtų kreipęsis dėl netinkamo paskyrimo ekipažo vyresniuoju, o, pareiškėją paskyrus atsakingu už ekipažui paskirtos užduoties vykdymą, už tai buvo atsakingas būtent jis.

58. Dėl supratimo apie žmogiškųjų išteklių valdymą įvertinimo teismas nurodė, kad neturėjo pagrindo abejoti dėl neracionalaus darbo laiko naudojimo. Šiuo atveju pats pareiškėjas pasirinko tokį elgesio modelį – užtrukti, vėluoti, nevykti į užduotis. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis neracionaliai naudojo darbo laiką. Teismui nekilo abejonių dėl pastarojo gebėjimo įvertinimo.

59. Dėl finansų valdymo įvertinimo teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, atvykęs į pranešimo vietą ir spręsdamas apie kalto asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, turi įvertinti, ar asmuo baustas ir kitus duomenis, ir vietoje surašyti protokolą. Pareiškėjas neracionaliai naudojo turimus išteklius, nes patikrinti ar surašyti protokolą pats važiavo į savivaldybės patalpas ir kvietė asmenį, kai nutarimas gali būti rašomas pažeidimo vietoje. Pareiškėjas gaišo savo ir kolegos laiką, naudojo kurą, kai kiti poskyrio darbuotojai to nedarė ir optimaliai naudoja darbui skirtą laiką.

60. Dėl analizės ir pagrindimo gebėjimo įvertinimo teismas su pareiškėjo pozicija nesutiko. Pareiškėjo tiesioginis vadovas nurodė, kad pareiškėjo sprendimai priimami ne visada laikantis efektyvumo, objektyvumo principų. Sunkai sekėsi susisteminti informaciją ir ją įgyvendinti bei apibendrinti. Atlikdamas savo veiklą, pareiškėjas ne visada siekė grįžtamojo ryšio. Nesugebėjo susieti surinktos informacijos su konkrečiais sprendimais, kad galėtų pagrįsti priimamus sprendimus. Trūko gebėjimų įžvelgti problemas ir savarankiškai pasiūlyti jų sprendimo būdus. Pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas atliko aplaidžiai, nes nebuvo fiksuojami pažeidimai, todėl buvo reikalinga nuolatinė pareiškėjo kontrolė ir papildomi resursai užduočiai įvykdyti. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tiesioginio vadovo padarytos išvados yra pagrįstos pateiktų įrodymų visuma.

61. Teismas akcentavo, kad nei VTĮ, nei Taisyklės nesieja veiklos vertinimo su teismo sprendimo įsiteisėjimu. Be to, ir pats pareiškėjas neprašė teismo, kad būtų sustabdyta ši nagrinėjama byla, iki įsiteisės sprendimas dėl jo 2017 m. veiklos vertinimo. Šiuo aspektu teismas neteisėtų atsakovo veiksmų nenustatė. Vertinimo išvadoje detaliai įvertinti pareiškėjo veiklos rezultatai, lyginant su poskyrio rezultatų vidurkiais. Vertinta pareiškėjo veikla tik už 2018 m. ir rezultatai – būtent šio laikotarpio.

62. Teismas pažymėjo, kad skundo argumentai dėl neaiškiai suformuluotų rodiklių yra abstraktūs ir nepagrįsti. Teismo vertinimu, pareiškėjo tiesioginio vadovo 2018 metų tarnybinei veiklai suformuluotos užduotys ir jų įvykdymo vertinimo rodikliai iš esmės atitiko pareiškėjo užimamai pareigybei keliamus tikslus ir priskirtas funkcijas bei sudarė pakankamas sąlygas objektyviai įvertinti, ar pasiekti numatyti rezultatai.

63. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies taikymo. Teismas akcentavo, kad Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies nuostatos, kai darbdavys teikia prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, nagrinėjamu atveju neturi būti taikytinos. Jokių darbo sąlygų pakeitimo šiuo atveju nebuvo. Buvo neigiamai įvertinta pareiškėjo tarnybinė veikla. Taigi, ir pareiškėjo skundo argumentai dėl kreipimosi į valstybinį darbo inspektorių yra nereikšmingi, kadangi jo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai pagal Taisyklėse nustatytą procedūrą, jis buvo atleistas iš užimamų pareigų. Šiuo atveju ne darbdavio valia ar iniciatyva įvyko toks atleidimas. Taigi, atleidus pareiškėją iš pareigų pagal specialią Taisyklėse nustatytą tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą, minėti pareiškėjo skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

64. Dėl profesinės sąjungos sutikimo gavimo teismas, remdamasis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad tarnybinės veiklos neigiamas įvertinimas, kaip objektyvus pareiškėjo 2018 m. veiklos rezultatų veiksnys, lėmė pareiškėjo atleidimą pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Teismas akcentavo, kad tokiu atveju nei VTĮ, nei Taisyklės nenustato privalomo darbdavio keipimosi dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų siekęs, kad jo interesams profesinė sąjunga atstovautų (pvz., teikiant prašymą dalyvaujant tiesioginiame pokalbyje stebėtojo teisėmis ar kitu būdu suderinus su tiesioginiu vadovu). Pareiškėjui tarnybinė nuobauda nebuvo skiriama, o atleidimas vyko dėl tarnybinės veiklos neigiamo įvertinimo, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas būtent dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje buvo atleistas iš tarnybos.

65. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas buvo atleistas laikantis VTĮ bei Taisyklėse nustatytų procedūrų, tiesioginiam vadovui objektyviai įvertinus jo 2018 m. tarnybinę veiklą ir objektyviai pagrindus veiklos vertinimo rodiklius, Komisijai atlikus tinkamą jo veiklos vertinimo patikrą (dalyvaujant pačiam pareiškėjui, jo tiesioginiam vadovui, pateiktas garso įrašas patvirtina). Nenustatyta, kad pareiškėjas buvo persekiojamas, diskriminuojamas ar šmeižiamas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti procedūrų teisėtumu ir teisingu bei objektyviu pareiškėjo vykdytų pareigų įvertinimu. Skunde išdėstytus abstrakčius teiginius dėl tiesioginio vadovo šališkumo ir persekiojimo teismas pripažino jo asmeniniu vertinimu ir akivaizdžiu nepasitenkinimu neigiamu tarnybinės veiklos vertinimu. Taigi, vertinimo išvadoje ir Komisijos vertinimo rezultatuose, posėdžio garso įraše užfiksuota, kad buvo atliktas objektyvus veiklos vertinimas. Teismas konstatavo, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas ir, remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo jį panaikinti.

66. Netenkinus pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinami ir išvestiniai, t. y. grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki grąžinimo į valstybės tarnybą dienos.

67. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę žalą teismas nurodė, kad atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, negali būti tenkinamas ir reikalavimas atlyginti neturtinę žalą.

III. 68. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo išreikalauti papildomus rašytinius įrodymus ir jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

69. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde ir papildomuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo atlikti jo tarnybinės veiklos neeilinį vertinimą, kadangi nepraėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo, be to, nebuvo pareiškėjo ir tiesioginio vadovo sutartų einamųjų metų vertinimo rodiklių. Pareiškėjo kasmetinė tarnybinė veikla vertinta 2018 m. vasario 21 d. Komisijos išvadoje, atsakovas įsakymą priėmė 2018 m. vasario 27 d., pareiškėjo tiesioginis vadovas surašė neeilinio vertinimo išvadą 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir pradėjo neeilinio vertinimo procesą, nepraėjus 6 mėnesiams.

70. Pareiškėjo teigimu, atsakovas negalėjo priimti Įsakymo, kadangi nebuvo visų VTĮ 22 straipsnio 19 dalies 1 punkte nustatytų aplinkybių visumos (teisme vyksta ginčas dėl pareiškėjo veiklos 2017 m. vertinimo), taip pat nebuvo gautas profesinės sąjungos sutikimo. Teismas šios aplinkybės neanalizavo ir dėl jos nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalis ir Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems konstitucinio teisinio tikrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo (teisėtų lūkesčių) principams. Pareiškėjas pažymi, kad jis yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies, VTĮ 43 straipsnio 15 dalies ir Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis nenumatytas profesinės sąjungos ir (ar) VDĮ sutikimas dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo (ne)skatinimo ir atleidimo dėl jo kasmetinio ar neeilinės tarnybinės veiklos vertinimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems konstitucinio teisinio tikrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo (teisėtų lūkesčių), nediskriminavimo dėl darbo (pareigų) teisinio statuso (proceso) (29 str.) bei tam, jog visos profesinės sąjungos turi lygias teises (50 str.), principams.

71. Pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimus, kadangi atsakovas pareiškėjui nepranešė raštu prieš 10 darbo dienų iki valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo pradžios. Be to, teismas be pagrindo atsisakė rinkti bylai būtinus įrodymus, neapklausė pareiškėjo prašomų apklausti liudytojų, neatliko visapusiško įrodymų ištyrimo, buvo šališkas.

72. Pareiškėjo teigimu, pareiškėjo 2018 m. sausio 19 d. vertinimo išvadoje nėra numatyto užduočių bei kitų rodiklių, aiškiai išreikšto kiekybinio vertinimo rodiklio (nebuvo nei žemutinės, nei aukštutinės skaitmeninių reikšmių ribų). Be to, negalima tarnybinės veiklos vertinti tik pagal kiekybinius rodiklius, todėl turi būti atsižvelgiama į kokybinius rodiklius. Teismas nevertino, ar pareiškėjas galėjo būti vertinamas pagal keliančius abejones dėl jų galimumo įvykdyti vertinimo rodiklius, su kuriais pareiškėjas nesutiko.

73. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo tarnybinė veikla buvo lyginama su kitais darbuotojais, kurie generuoja aukščiausius rezultatus, nepagrįstai. Teismas turėjo išreikalauti papildomus įrodymus apie kitų darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimo išvadas.

74. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

75. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pareiškėjas nei skunde, nei pirmosios instancijos teismui nesirėmė argumentu, kad neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo pažeista VTĮ 22 straipsnio 25 dalis. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas tokio argumento nebuvo nurodęs, pirmosios instancijos teismas dėl jo negalėjo pasisakyti. Atsakovo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neturėtų vertinti šio argumento, kadangi jis nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Administracija taip pat nurodo, kad pareiškėjo kasmetinio vertinimo išvada buvo surašyta 2018 m. sausio 19 d., o neeilinio vertinimo išvada – 2018 m. rugpjūčio 10 d., t. y. praėjus beveik 7 mėnesiams. Neeilinio vertinimo metu buvo aptarti pareiškėjo veiklos rezultatai laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Administracija papildomai pažymi, kad jeigu teismas vis dėlto spręstų, kad VTĮ 22 straipsnio 25 dalies nuostata buvo pažeista (nors Administracija nelaiko, kad šią nuostatą pažeidė), įvertintina, kad pažeidimas negali būti pripažįstamas esminiu. Atsakovas nurodo, kad tuo atveju, jei būtų skaičiuojama pagal pareiškėjo pateiktą skaičiavimą, iki 6 mėnesių termino sąlygos įgyvendinimo trūko dviejų savaičių, kurios negalėjo turėti esminės reikšmės pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimui – pareiškėjo veikla buvo vertinama už 7 mėnesius ir papildomos dvi savaitės šio vertinimo nebūtų pakeitusios, kadangi pats pareiškėjas nepateikė jokių aplinkybių, kaip per kitas dvi savaites jis esmingai pakeitė savo veiklos rezultatus ir požiūrį į darbą. Be to, net jei per kitas dvi savaites ir būtų įvykę kokie nors esminiai pokyčiai pareiškėjo pareigų vykdyme, jie nebūtų paneigę iki tol nuolat netinkamai atliktų pareigų fakto, bet tik parodytų, jog pareiškėjas renkasi dirbti tik tuomet, kai gresia atleidimas.

76. Dėl pareiškėjo argumento, kad vertinimo rodikliai nebuvo suderinti su pareiškėju, atsakovas pažymi, kad, remiantis Taisyklių 10 punkto nuostata, būtent tarnautojo tiesioginis vadovas surašo išvadą ir būtent tarnautojo tiesioginis vadovas nustato tarnautojo veiklos rezultatų vertinimo rodiklius. Aplinkybė, kad Taisyklėmis patvirtintoje formoje nurodyta, jog jos dalis dėl rodiklių nustatymo yra pildoma suderinus su valstybės tarnautoju, nereiškia, kad turi būti nustatomi būtent tokie rodikliai, kurie patinka tam valstybės tarnautojui. Administracijos įsitikimu, pastaba formoje, kad rodikliai yra suderinami su valstybės tarnautoju, gali reikšti tik tai, kad apie nustatomus rodiklius valstybės tarnautojas yra informuojamas. Papildomai atsakovas pastebi, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1295 patvirtintame Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos apraše nebevartojamas žodis „suderinti“. Minėtos aprašo 8.3 punkte nurodyta, kad tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio metu su valstybės tarnautoju, įvertinęs valstybės tarnautojo pateiktus siūlymus, aptaria pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodiklius.

77. Pareiškėjo nurodoma nekaltumo prezumpcija nebuvo paneigta, kadangi pareiškėjui nebuvo taikoma nei baudžiamoji ar administracinė atsakomybė. Pareiškėjui buvo taikoma valstybės tarnautojo veiklos vertinimo procedūra, kuri numatė tokias pasekmes kaip tarnautojo atleidimas. Pareiškėjo atžvilgiu sprendimai buvo priimti tik išsamiai įvertinus jo tarnybinę veiklą, leidus pasisakyti pačiam pareiškėjui, jo tiesioginiam vadovui, įvertinus visus įrodymus ir pagal nustatytą tvarką priėmus atitinkamus sprendimus. Joks teisės aktas nenumato, jog valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros turėtų būti stabdomos ar apskritai nevykdomos dėl teisme nagrinėjamos bylos dėl kito to paties valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo.

78. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas argumento, kad kokios nors teisės aktų nuostatos prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė ir tokiu būdu peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Be to, pareiškėjas apeliaciniu skundu pripažįsta, jog Profesinių sąjungų įstatyme ir Darbo kodekse nurodytos nuostatos šiuo atveju nebuvo taikytos pagrįstai ir teisingai, kadangi šių įstatymų taikymas tarnybinės veiklos vertinimo procese nėra numatytas.

79. Pareiškėjo nurodomos Darbo kodekso nuostatos dėl kreipimosi į valstybinį darbo inspektorių šiuo atveju yra visiškai neaktualios, kadangi su pareiškėju nebuvo nutraukta darbo sutartis darbdavio valia ar iniciatyva, tačiau pareiškėjas, kaip valstybės tarnautojas, buvo atleistas iš pareigų pagal specialią tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą. Šiuo atveju netaikytina ir pareiškėjo nurodoma Profesinių sąjungų įstatymo nuostata. Profesinės sąjungos sutikimo turėtų būti prašoma, kai skiriama nuobauda, tačiau šiuo atveju pareiškėjui jokia nuobauda nebuvo skiriama – pareiškėjas iš valstybės tarnybos atleistas ne skyrus jam nuobaudą, bet pagal specialų tarnybinės veiklos vertinimo institutą. Be to, aptariama Profesinių sąjungų įstatymo nuostata apskritai netaikoma atleidimo iš darbo atvejais. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas iki šiol nesąžiningai naudojosi profesinės sąjungos teikiamomis garantijomis – yra ne viena išnagrinėta administracinė byla, kuriose pareiškėjo profesinės sąjungos nesutikimai skirti nuobaudas pareiškėjui buvo panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti (pvz., administracinės bylos Nr. eA-3497-415/2018, eA-4196-520/2018 ir kt.). Administracijos nuomone, pareiškėjas su dar keliais darbuotojais įsteigė profesinę sąjungą turėdami tikslą išvengti bet kokios atsakomybės už savo netinkamai atliekamas pareigas. Pareiškėjo nurodoma profesinė sąjunga buvo įsteigta tik kelių Administracijoje dirbančių tarnautojų, o visi kiti asmenys yra su Administracija nesusiję ir joje nedirbantys, kai kurie iš jų – apskritai bedarbiai, pensininkai ar nenurodę savo darbovietės.

80. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Šiuo atveju pats pareiškėjas pripažįsta, kad Profesinių sąjungų įstatymas ir Darbo kodekso nuostatos ginčui nėra taikytinos – tačiau pareiškėjas norėtų, kad šie įstatymai ginčui būtų taikomi. Kadangi pastarieji teisės aktai nėra taikytini šioje byloje, todėl jų teisėtumo ištyrimas jokios reikšmės šiai administracinei bylai negali turėti ir neturės. Aplinkybė, jog darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, ir valstybės tarnautojams taikomos garantijos yra skirtingos, nereiškia ir negali reikšti, kad valstybės tarnautojų garantijos yra prastesnės, ar kad garantijų valstybės tarnautojai apskritai neturi ir tarnautojų teisėti interesai yra ignoruojami. Atitinkamai, garantijų skirtingumas savaime negali reikšti ir pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimų, juolab pareiškėjui visada buvo žinoma, kad jis yra valstybės tarnautojas ir jam garantijos taikomos būtent pagal VTĮ.

81. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas buvo informuotas apie tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje. Pats pareiškėjas pripažino, kad el. pašte rado 2018 m. rugsėjo 4 d. pranešimą.

82. Pareiškėjo prašymai išreikalauti papildomus įrodymus ir apklausti liudytoją yra atmestini. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neišreiškė prašymo kviesti liudytojus, išreikalauti papildomus įrodymus, bet sutiko, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės – vadinasi, pats pareiškėjas vertino, kad byloje esančių įrodymų pakanka, ir tik pamatęs, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, pareiškėjas nepagrįstai pradėjo kaltinti teismą, kad šis neva turėjo rinkti daugiau įrodymų, kviesti kitus liudytojus. Pareiškėjas šiuo atveju tik deklaratyviai teikia tokį prašymą ir nepaaiškina, kodėl byloje esančių įrodymų ir pareiškėjo tiesioginio vadovo parodymų nepakanka bylos esmei atskleisti.

83. Pareiškėjo teiginiai, jog jam buvo nustatyti kitokie vertinimo kriterijai nei kitiems to paties poskyrio tarnautojams, neatitinka tikrovės. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad padalinio, kuriame dirbo pareiškėjas, specialistams buvo nustatytos identiškos užduotys ir rodikliai einamiesiems 2018 metams, todėl poskyrio tarnautojai bus vertinami pagal tuos pačius rodiklius kaip ir pareiškėjas. Be to, pats pareiškėjas skunde pripažino, jog „Viešosios tvarkos skyriaus kontrolės poskyrių vyriausiųjų specialistų, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos 2018 metų (einamųjų metų) užduotys ir pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo rodikliai yra vienodi“ (skundo 2 psl. 6 p.).

84. Pareiškėjas abejonių dėl Administracijos pateiktų statistinių lentelių teisingumo pirmosios instancijos teisme nekėlė. Administracija pažymi, kad jos pateikti dokumentai, t. y. ir faktiniai statistiniai duomenys, pateikti kartu su Administracijos atsiliepimu, atitinka faktinę situaciją ir yra teisingi, pareiškėjas nepateikė jokių priešingų įrodymų.

85. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjo teiginiai, kad jis dirba tik su 7 ANK straipsniais, jis vienintelis yra žemai vertinamas už atliekamas užduotis, klaidina teismą. Tiesioginis vadovas paaiškino pirmosios instancijos teisme, kad tiesioginis vadovas taikė 28 skirtingus ANK straipsnius, o pareiškėjas taikė siaurą ratą ANK straipsnių. Be to, iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad kiti 3 tarnautojai taip pat buvo įvertinti 2 balais, vertinant jų tarnybinę veiklą 2017 m.

86. Pareiškėjas buvo informuotas, kaip elgtis skirtingais atvejais, kai taikomas įspėjimas ir kad jis turi būti įformintas raštu.

87. Priešingai nei teigia pareiškėjas, jo veikla buvo vertinama ir kokybine prasme. Tiesioginis vadovas patvirtino, kad pareiškėjas didelę dalį užduočių atliko nekokybiškai, buvo gaunami skundai dėl netinkamai atliktų pareiškėjo pareigų, be to, buvo konstatuota, kad pareiškėjas, vykdydamas užduotis, jas atliekas aplaidžiai ir paviršutiniškai.

88. Administracija pateikė įrodymus, kad pareiškėjas užduočių neatlikinėjo, atsikalbinėjo. Administracijos atliepimo pirmosios instancijos teismui 4.3 priede nurodyta, kad vienų pažeidimų pareiškėjas nefiksavo, nes jų buvo labai daug ir pan. Šių aplinkybių neneigė ir pats pareiškėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 89. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 3 d. Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš valstybės tarnybos, pagrįstumo ir teisėtumo.

90. 2018 m. spalio 3 d. Įsakymas priimtas vadovaujantis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atsižvelgiant į Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2018 m. spalio 2 d. išvadą.

91. VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 10 punkte (redakcija, galiojusi 2018 m. spalio 3 d.) buvo numatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų ir tais atvejais, kai pagal vertinimo komisijos siūlymą priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų. Komisija tokį siūlymą suformulavo 2018 m. spalio 2 d., kuris buvo realizuotas 2018 m. spalio 3 d. Įsakymu. Pareiškėjas kaip pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, kad jo, kaip valstybės tarnautojo, neeilinis vertinimas, atliktas nesilaikant teisinio reguliavimo, ir tai yra vienas iš pagrindų, kuris lemia apeliacinio skundo tenkinimą.

92. VTĮ 22 straipsnio 25 dalyje įtvirtinta, kad neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

93. Teisėjų kolegijos nuomone, 92 punkte cituota taisyklė vis dėlto buvo pažeista. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija pareiškėjo kasmetinės veiklos vertinimą atliko 2018 m. vasario 21 d. ir išdėstė išvadoje Nr. A154-934/18(3.4.38-PD2), kur pareiškėjas buvo įvertintas nepatenkinamai. 2018 m. vasario 27 d. priimtas įsakymas Nr. 41-77, užbaigęs kasmetinės veiklos vertinimo procesą, kas laikytina atskaitos tašku sprendžiant neeilinio valstybės tarnautojo veiklos vertinimą pagal VTĮ 22 straipsnio 25 dalį.

94. Apelianto tiesioginis vadovas 2018 m. rugpjūčio 10 d. surašė V. D. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2018 m. spalio 2 d. surašė neeilinio vertinimo išvadą Nr. A154-1522/18(3.4.38-PD2) – pareiškėjas įvertintas nepatenkinamai bei pasiūlyta atleisti jį iš Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų. Neeilinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas užbaigtas Įsakymu, tačiau pats neeilinio vertinimo procesas, kaip matyti, prasidėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d., o tai prasilenkia su reguliavimu įtvirtintu VTĮ 22 straipsnio 25 dalyje.

95. Taigi aptariama apeliacija pripažintina pagrįsta. Nurodytus momentus skiria mažesnis nei 6 mėnesių laikotarpis negu reikalaujama VTĮ 22 straipsnio 25 dalyje – įstatymų leidėjo įtvirtinta garantija buvo pažeista.

96. Darbo kodekso 168 straipsnyje nurodyta, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir 6 mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.

97. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje išdėstyta, jog darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo.

98. Gautoje patikrinti administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad 96 ir 97 punktuose minimų sutikimų nebuvo.

99. Dėl 97 punkte nurodyto sutikimo pirmosios instancijos teismas savo argumentus išdėstė 64 punkte, pagal kurį toks sutikimas nėra (nebuvo) reikalingas, jei valstybės tarnautojas yra atleidžiamas VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su šia argumentacija negali sutikti.

100. VTĮ 44 straipsnis apibrėžia konkrečias aplinkybes, dėl ko nutrūksta valstybės tarnybos santykiai. Iniciatyvos teisė dėl valstybės tarnybos santykių nutraukimo vienu atveju sietina su paties valstybės tarnautojo valine išraiška, kitu atveju tai priklauso nuo darbdavio arba abiejų šalių. Šioje byloje būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos iniciatyva buvo atliktas neeilinis valstybės tarnautojo vertinimas, nulėmęs ir skundžiamą 2018 m. spalio 3 d. Įsakymą, todėl atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, turėjo laikytis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

101. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad profesinei sąjungai suteikta teisė, sprendžiant klausimą dėl sutikimo atleisti tarnautoją iš užimamų pareigų, patikrinti, ar tarnautojas atleidžiamas dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. papildomas profesinės sąjungos renkamo organo narių teisių, atleidžiant juos iš darbo, apsaugos mechanizmas aiškintinas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-343/2012, 2015 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2021-520/2015 ir kt.).

102. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, susijusioje su profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymu duoti sutikimą atleisti (ar skirti drausminę nuobaudą) šio organo narį, nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teismas, spręsdamas aptariamo pobūdžio ginčą, neturi nagrinėti galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo. Darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei to, kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Svarbu tai, kad darbdavio prašyme nurodomi argumentai siejami ne su darbuotojo, dėl kurio būsimo atleidimo buvo prašoma sutikimo, veikla profesinėje sąjungoje, bet su kitomis darbdaviui ypač aktualiomis priežastimis <...>. Nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas neanalizuojami, netiriami ir nenustatinėjami darbuotojo galimo atleidimo iš darbo pagrįstumo faktai. Nutraukdamas darbo sutartį, darbdavys veikia savo rizika. Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrinti tik po to, kai šis veiksmas – darbo sutarties nutraukimas – įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiškia ieškinį teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).

103. 101 ir 102 punktuose išdėstytos nuostatos įtvirtina išvadą (žr. 100 p.), kad atsakovas turėjo kreiptis į profesinę sąjungą dėl pareiškėjo (apelianto) atleidimo iš valstybės tarnybos, kadangi pareiškėjas buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas ir sprendimas dėl tarnybos santykių nutraukimo buvo priimtas darbdavio iniciatyva, konstatavus pavestų darbinių funkcijų bei užduočių esminius trūkumus, t. y. nebuvo konstatuotas tarnautojo kaltės momentas taip, kaip jis suprantamas pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, aiškintinu su kitu teisiniu reguliavimu, apibrėžiančiu kaltės sąvoką (žr. Darbo kodeksą).

104. Padarytas pažeidimas pripažintinas esminiu (tai, kad tokio pobūdžio pažeidimai pripažinti esminiais, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, žr., pvz., 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-92-261/2015, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3636-556/2019), todėl skundžiamas 2018 m. spalio 3 d. Įsakymas yra naikintinas. Tai paneigia teisinį poreikį pasisakyti dėl Darbo kodekso 168 straipsnio taikymo šioje byloje.

105. Pareiškėjas siekia grįžti į buvusias pareigas, tačiau, esant šiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išspręsti šio ir kitų skunde suformuluotų reikalavimų. Atsakovas yra išreiškęs poziciją, kad jis negali būti grąžintas į eitas pareigas, nes nuolat konfliktuoja, kelia įtampą. Būtina pripažinti, kad pareiškėjo grąžinimas į tarnautojo pareigas yra galima asmens teisių gynimo priemonė, bet ginčui jau persikėlus į teismą turi būti nustatyta bei įvertinta, ar iš tikro grąžinimas į buvusiais pareigas būtų teisingas. Būtent teismas, nagrinėdamas bylą dėl atleidimo iš darbo (tarnybos) pripažinimo neteisėtu, ir nustatęs, kad darbuotojo (tarnautojo) atleidimas iš darbo (tarnybos) neteisėtas, kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo (tarnybos) padarinių klausimą ir tokiu atveju teismas nėra saistomas pareiškėjo nurodyto skundo dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5042-556/2017). Kadangi pirmosios instancijos teismas minėtos aplinkybės (t. y. atsakovo nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjas yra konfliktiškas tarnyboje, sprendžiant, ar pareiškėjo grąžinimas į tarnautojo pareigas būtų tinkamas pareiškėjo teisių gynimo būdas) nevertino, tai turi būti padaryta, kartu pasisakant ir dėl kitų reikalavimų – vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo. Priešingu atveju, t. y. apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pačiam šiuos klausimus, būtų pažeista teisė pasinaudoti apeliacija, kuri yra neatsiejama nuo teisės į teisingą teismą, veiksmingos teisminės gynybos.

106. Teisę į veiksmingą teisminę apsaugą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas grindžia bendromis valstybėms narėms konstitucinėmis tradicijomis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniais (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1986 m. gegužės 15 d. sprendimo Marguerite Johnston prieš Chief Constable of the Royal Ulster Constabulary, 222/84, EU:C:1986:206, 18 punktą). Veiksmingos teisminės gynybos principas yra bendrasis Europos Sąjungos teisės principas, kuris įtvirtintas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo DEB Deutsche Energiehandels-und Beratungsgesellschaft mbH prieš Bundesrepublik Deutschland, C-279/09, EU:C:2010:811, 30 ir 31 punktus, 2011 m. kovo 1 d. nutarties Claude Chartry prieš Belgijos valstybę, C-457/09, EU:C:2011:101, 25 punktą ir 2011 m. liepos 28 d. sprendimo Brahim Samba Diouf prieš Ministre du Travail, de l’Emploi et de l’Immigration, C-69/10, EU:C:2011:524, 49 punktą).

107. Be kita ko, priimtinas sprendimas eliminuoja teismo pareigą pasisakyti dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, reikalauti papildomus įrodymus bei kviesti liudytoją – nurodyti prašymai yra atmestini.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir jį išdėstyti taip:

Pareiškėjo V. D. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 41- 452/18(3.4.1E-TD2) „Dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo“.

Pareiškėjo V. D. skunde iškeltus reikalavimus dėl jo grąžinimo į buvusias pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimo išlaidų atlyginimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius