2018-11-14 Nr. AB-20535-3-61-3-01031-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-923-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01031-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. (T. O.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) Miesto plėtros departamento 2015 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. A51-113765/15(2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“ išdėstytą sprendimą (toliau – ir Raštas, Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjo 2015 m. lapkričio 6 d. prašymo dėl gyvenamojo namo (7.1), esančio Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į daugiabutį (7.3) atliekant rekonstrukciją projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo (toliau – ir Prašymas) ir su Prašymu pateiktos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Prašyme nurodė, jog, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano iki 2015 m. (toliau – ir bendrasis planas) nustatytais reikalavimais, numato atlikti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukciją. Žemės sklypas, kuriame stovi namas, pagal bendrąjį planą patenka į teritoriją, pažymėtą indeksu ŠR 2.2.1 – mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, kur leidžiama daugiabutė gyvenamojo namo statyba. Į Prašymą pareiškėjui buvo atsakyta Raštu, kuriame nurodyta, kad Prašymas buvo apsvarstytas Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. lapkričio 24 d. darbinio pasitarimo metu, kur buvo nutarta nepritarti pareiškėjo pateiktai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, nes projektuojamas daugiabutis namas neatitinka aplinkinio užstatymo konteksto. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nepaisant to, jog Raštas neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, jis sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjui – užkerta kelią tolesnei svarstymo eigai.

3. Pareiškėjo manymu, atsakovas nepagrįstai atsisakė suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį tuo pagrindu, kad projektuojamas daugiabutis namas neatitinka aplinkinio užstatymo konteksto, nes šiuos teiginius paneigia viešai Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame puslapyje pateikiama informacija. Pareiškėjas pabrėžė, jog teisės aktų nuostatos įpareigoja atsakovą nepritarimo atveju nurodyti pagrįstas ir teisėtas priežastis, kodėl projektinių pasiūlymų rengimo užduotis nėra derinama. Atsakovas nepateikė teisėtų ir pagrįstų argumentų, kodėl Prašymas netenkinamas, nenurodė teritorijų planavimo dokumento, kuriam prieštarautų Prašymo tenkinimas, nenurodė teisės aktų nuostatų, kurios draustų tenkinti Prašymą. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsiliepime atsakovas nurodė naujus Prašymo atmetimo motyvus, kurie nebuvo nurodyti Sprendime.

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė nutraukti administracinę bylą arba pareiškėjo skundą atmesti.

5. Savivaldybės administracija nurodė, kad pareiškėjas Raštu buvo tik informuotas, jog Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. lapkričio 24 d. darbinio pasitarimo metu buvo nuspręsta nepritarti pareiškėjo pateiktai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, nes projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas neatitinka aplinkinio užstatymo konteksto, susiformavusio iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų. Atsakovo įsitikinimu, Raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir nėra administracinis sprendimas.

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo teismo įpareigoti atsakovą įstatymų nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl Prašymo. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nes Raštas buvo siunčiamas neregistruotu paštu, jame nurodytu adresu, Rašto parengimo dieną. Raštas buvo užregistruotas už laiško siuntimą atsakingų darbuotojų ir pažymėtas atitinkamu žaliu administracijos spaudu. Pažymėjo, kad jokių duomenų, jog laiškas būtų grįžęs neįteiktas, nėra, todėl teigė, kad Raštą pareiškėjas gavo 2015 m. gruodžio mėnesio pradžioje.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo T. O. skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. A51-113765/15(2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją teisės aktuose nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo Prašymą ir priteisė pareiškėjui 521 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas, nurodė, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui skundžiamas sprendimas buvo įteiktas 2015 metų gruodžio mėnesio pradžioje. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis apie skundžiamo sprendimo gavimą, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas, 2016 m. kovo 14 d. kreipdamasis į teismą su skundu, termino skundui paduoti nepraleido.

9. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-431-552/2016 pateiktą aiškinimą, teismas sprendė, kad skundžiamu Raštu buvo priimtas sprendimas nepritarti pareiškėjo prašymui, todėl atmetė atsakovo argumentus, kad skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir pripažino skundžiamą Raštą individualiu administraciniu teisės aktu.

10. Teismas, įvertinęs skundžiamą Sprendimą, darė išvadą, jog iš jo turinio pareiškėjas sužinojo apie tai, jog yra nepritarta jo Prašyme nurodyta projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Kartu su Sprendimu pareiškėjui nebuvo pateiktas nei jame paminėto Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. lapkričio 24 d. darbinio pasitarimo protokolas, nei kiti su šio Sprendimo priėmimu susiję dokumentai. Ginčijamame Rašte taip pat nedetalizuota, kodėl projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas neatitinka aplinkinio užstatymo konteksto. Teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų.

III. 11. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti arba priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti, o nusprendus pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą – sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsakovas iš esmės remiasi argumentais, išdėstytais jo atsiliepime į pareiškėjo skundą.

13. Savivaldybės administracija taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad administracinėse bylose Nr. eI-7221-811/2016, Nr. eI-9717-535/2016, Nr. eI-1872-208/2017, kaip ir šioje administracinėje byloje, pareiškėjus atstovauja ar atstovavo advokatas A. S., taigi ankstesnis advokato dalyvavimas susijusiose bylose reiškia tai, jog pareiškėją T. O. atstovaujančiam advokatui buvo žinomos iš esmės visos aplinkybės, susijusios su ginču, sprendžiamų klausimų pobūdis nebuvo naujas, be to, skundas šioje administracinėje byloje nebuvo sudėtingas, didelės apimties, nereikalavo daug ir sudėtingos teisės aktų analizės, specialiųjų žinių, ypatingų darbo laiko sąnaudų, jame nebuvo remiamasi ir analizuojama teismų praktika, nebuvo būtinybės išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, todėl prašomas išlaidų atlyginimo dydis nebuvo adekvatus atliktam darbui.

14. Pareiškėjas T. O. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantas pateikia naujus skundžiamo Sprendimo priėmimo motyvus, kurie nebuvo nurodyti pačiame Sprendime, todėl šie atsakovo motyvai atmestini. Raštas laikytinas sprendimu dėl projektavimo užduoties suderinimo, jis užkerta kelią tolimesniam projekto vystymui. Pareiškėjas nesutinka atsakovo teiginiais dėl praleisto termino skundui paduoti ir nurodo, kad įrodymų, patvirtinančių Rašto gavimą ankstesne data nei nurodė pareiškėjas, byloje nėra, atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų dėl atsakymo pareiškėjui pateikimo būdo, todėl turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes.

16. Pareiškėjas teigia, kad priteista atstovavimo išlaidų suma yra 3,7 karo mažesnė už rekomenduojamą maksimalią, rengiant skundą teismui buvo įvertinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodyti kriterijai ir rekomenduojama maksimali atstovavimo išlaidų suma sumažinta 3,7 karto, todėl teigti, kad priteista išlaidų suma neatitinka Rekomendacijų, yra per didelė ir remiantis tais pačiais kriterijais ją mažinti dar kartą, nėra teisinio pagrindo. Kiekvienas atvejis yra individualus, o apelianto nurodytos administracinės bylos niekaip nesusijusios su nagrinėjama byla, jų skundo dalykas ir pagrindas yra visiškai kitokie, minimų bylų medžiaga neprijungta prie šios bylos medžiagos, todėl ji neanalizuotina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. A51-113765/15(2.15.2.31-MP8) „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties“, kuriuo atsakovas informavo pareiškėją, jog 2015 m. lapkričio 24 d. įvykusio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento posėdžio metu buvo nepritarta pareiškėjo pateiktai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, nes projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas neatitinka aplinkinio užstatymo konteksto, susiformavusio iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, konstatavo, jog skundžiamas Raštas laikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes, ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl teismas skundžiamą Raštą panaikino ir įpareigojo jį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties.

19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės remiasi jo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytais argumentais, nurodo, kad Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir nėra administracinis sprendimas, ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka priimti administracinį sprendimą dėl Prašymo. Be to, Savivaldybės administracija teigia, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu.

20. Pažymėtina, kad iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Be to, sprendžiant, ar atitinkamas aktas sukelia asmenims teisines pasekmes, turi būti atsižvelgiama ne tik į akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet vertintinas akto turiny, ar juo yra išreiškiami tam tikri valinio pobūdžio patvarkymai.

21. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Rašto turinio matyti, kad juo atsakovas iš esmės atsisako atlikti atitinkamus veiksmus, nepritaria projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovo priimtas aktas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Nors apeliantas tvirtina, kad Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir nėra administracinis sprendimas, tačiau savo procesiniuose dokumentuose atsakovas taip pat pripažįsta, jog pareiškėjo Prašymas suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį buvo apsvarstytas 2015 m. lapkričio 24 d. įvykusio Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento posėdyje, kuriame pasiūlymams nebuvo pritarta, atsakovas taip pat pateikia nepritarimo minėtiems pasiūlymams argumentus. Taigi skundžiamame Rašte buvo išreikšta atsakovo valia netenkinti pareiškėjo Prašymo suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, ir nepaisant atsakovo priimto administracinio akto formos atitikties ar neatitikties teisės aktų reikalavimams, jis laikytinas darančiu tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams ir gali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT 2016 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-431-552/2016. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, pagrįstai nagrinėjo administracinę bylą iš esmės ir pasisakė dėl šio skundžiamo Rašto teisėtumo, pagrįstumo, su juo susijusio pareiškėjo pateikto reikalavimo.

22. Vertindama apelianto argumentus dėl praleisto termino skundui dėl Rašto paduoti, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas skundžiamą Raštą gavo 2016 m. vasario 26 d. elektroniniu laišku. Apeliantas remiasi prielaida, kad pareiškėjas neregistruotu laišku siųstą Raštą gavo 2015 m. gruodžio mėn., tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių tokius jo teiginius. Byloje nesant duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas Raštą gavo anksčiau nei 2016 m. vasario 26 d. (skundas teisme gautas 2016 m. vasario 26 d.), nėra pagrindo spręsti dėl praleisto termino skundui paduoti.

23. Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 27 d., toliau – ir Reglamentas) 13 priedo 11, 12 punktuose nustatyta, kad statytojas parengtą projektinių pasiūlymų užduotį teikia derinti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinę užduotį, įvertina, ar statyba (nauja statyba ir (ar) statinio rekonstravimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, kitų įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita) ir per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria (Reglamento 14 p.).

24. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą nesilaikė Reglamento 14 p. įtvirtintos pareigos raštu pranešti statytojui motyvus, kodėl nepritarta projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Tokiu būdu buvo paneigtos ne tik minėtos taisyklės, apibrėžtos įstatymų leidėjo, bet ir teisėtumo principas, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti. Pažymėtina, kad iš ginčijamo Rašto nėra aišku, kokių konkrečių reikalavimų neatitinka pareiškėjo pateikti projektiniai pasiūlymai. Be to, atsakovas skundžiamame Sprendime nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis padarė atitinkamas išvadas ir priėmė neigiamą atsakymą dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo. Be to, aiškiai, išsamiai ir suprantamai nemotyvuotas individualus administracinis aktas sudaro kliūtis jį ginčijančiam asmeniui tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paminėtus skundžiamo Rašto neatitikimus VAĮ 8 straipsnio nuostatoms pagrįstai pripažino įgalinančius teismą, nagrinėjantį bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Panaikinęs skundžiamą Raštą pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, kuriuo pateiktiems projektiniams pasiūlymams buvo nepritarta Raštu.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė visą jo prašytą atlyginti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumą (521 Eur).

27. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, kaip numato įstatymas (ABTĮ 41 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino administracinėje byloje nagrinėto ginčo pobūdį ir, nustatęs, kad prašoma priteisti suma neviršija rekomenduojamo maksimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą dėl 521 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėjų kolegijos vertinimu, toks sprendimas atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek suformuotą ir paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Todėl teisėjų kolegija nurodytus atsakovo argumentus dėl priteistų išlaidų mažinimo būtinybės atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius, konstatuodama, kad atsakovas neįrodė, jog priteistas pareiškėjui atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista atstovavimo išlaidų suma atitinka protingumo bei būtinumo kriterijus ir laikytinos racionaliomis.

29. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas pateikė 350 Eur sumai išrašytą 2017 m. sausio 24 d. sąskaitą už teisines paslaugas SEB Nr. 17/04 bei 2017 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymą.

30. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje atmetus atsakovo apeliacinį skundą, galutinis rezultatas šiame teisiniame ginče yra palankus pareiškėjui, kuris atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Todėl pareiškėjas turi teisę į teismo išlaidų (be kita ko, atstovavimo išlaidų) atlyginimą.

31. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

32. Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstyta redakcija) 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas. Nagrinėjamu atveju atsiliepimas į apeliacinį skundą paruoštas 2017 m. sausio mėn., taigi už jo parengimą priteistina maksimali suma yra 1 031,29 Eur (1,3 x 793,3 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti suma (350 Eur) neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra pagrįsta ir priteistina pareiškėjui.

33. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė