2017-12-12 Nr. AB-23079-3-61-3-03700-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1027-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03700-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3;59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas O. B. su 2017 m. lapkričio 2 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Savo skundą O. B. motyvavo tuo, kad Lukiškių TI-K jo keturis mėnesius neregistravo šeimos gydytojos rekomenduotai gydytojo oftalmologo konsultacijai ir pareiškėjas ilgiau nei mėnesį nebuvo registruotas gydytojos neurologo konsultacijai. Abiems konsultacijoms O. B. buvo užregistruotas tik po daugybės skundų. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K, kaip viešojo administravimo subjektas, neveikė taip, kaip privalėjo veikti, ir taip jam sukėlė neturtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta.

O. B. taip pat pažymėjo, kad dėl sveikatai padarytos žalos jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri nusprendė, kad jokia žala, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pareiškėjo sveikatai nebuvo padaryta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo O. B. skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K administracijos veiksmų dėl laiku nesuteiktų medicinos paslaugų.

Aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalies bei 25 straipsnio nuostatas ir remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-110/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-56/2015 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-932-552/201 ir 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-754-1062/2017, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose, todėl dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Atsižvelgęs į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas O. B. skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas O. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti.

O. B. paaiškina, kad savo skunde aiškiai išdėstė, jog neturtinę žalą kildina iš Lukiškių TI-K neveikimo, t. y. kad suteikdama medicininę pagalbą, šeimos gydytoja pareiškėjui išrašė rekomendacijas dėl konsultacijų kreiptis į gydytojus oftalmologą ir neurologą, tačiau atsakovo atstovas laiku nesiėmė jokių reikiamų veiksmų, kad O. B. buvo užregistruotas specialistų konsultacijoms, nors privalėjo laiku išsiųsti prašymus Laisvės atėmimo vietų ligoninei.

O. B. pažymi, kad Lukiškių TI-K keturis mėnesius neišsiuntus prašymų, jis patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, skausmą ir pan. Akcentuoja, kad žala jam atsirado dėl atsakovo atstovo neveikimo ir tai nėra susiję su medicininėmis paslaugomis, kadangi gydymas jam nebuvo skirtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo O. B. skundą, nustačius, kad jis nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsniuose. Aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsnių nuostatas, kurios yra analogiškos naujos redakcijos to paties įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsnių nuostatoms, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Nustatyta, kad pareiškėjas O. B. ginčija Lukiškių TI-K neveikimą, laiku jo neužregistravus šeimos gydytojo rekomenduotoms gydytojų konsultacijoms. Taigi, neturtinės žalos atsiradimą jis kildina iš atsakovo atstovo veiksmų, susijusių su Lukiškių TI-K administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka. Nors kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose, todėl dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skunde pareiškėjas O. B. neginčija jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo ar suteiktų paslaugų kokybės. Kadangi pirmosios instancijos teismo nurodytose Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-110/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-56/2015 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016 ir 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-754-1062/2017 buvo konstatuota, kad ginčai, kilę kyla dėl žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ir jų kokybe, atlyginimo, yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, o kaip minėta, tokių klausimų O. B. nekelia, nurodytomis nutartimis nagrinėjamu atveju neturėjo būti vadovaujamasi.

Apibendrindama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo metu netinkamai įvertino pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, todėl nepagrįstai jo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo O. B. skundo priėmimo klausimas turi būti perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo O. B. skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė