3936cfd8-23f3-4885-8a52-807e73170c8f · Vilniaus apygardos teismas

Praneðëjas V.Ðvedienë

                                                                                          Â

Pranešėjas Vladas NikitinasÂ

                                               Baudžiamoji

byla Nr. 1A-187/2010 m.

Teisėjas Valdas Petraitis                                             Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.,

                                                                                  Â

1.1.8.1., 1.1.8.2., 1.2.20.5., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Vilnius, 2010 m. kovo 20 d.

                 Â

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vlado Nikitino,

teisėjų Alvyros Onos Kvaraciejūtės, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Linai Butkuvienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Barkauskui, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nuteistajai I. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios I. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo I.

G. nuteista pagal LR BK 235 str. 1 d. 25 MGL dydžio (3

250 Lt) bauda.

Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

           I. G. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama liudytoja teisme davė melagingus parodymus, t.y. 2007

m. gruodžio 4 d., 13 val. – 17 val. 10 min., Vilniaus apygardos teisme, Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-176/07, 1-42/2008, žinodama apie LR BPK 82 str. 2 d. įtvirtintÄ jos, kaip kaltinamojo E. J. sesers, teisę neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimÄ , ir sutikusi duoti parodymus, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2001 m. spalio mėnesį jos brolis E. J. negalėjo vairuoti automobilio dėl blogos sveikatos bÅ«klės, kuriÄ buvo sukėlusi patirta sunki trauma 2001 m. rugsėjo 16 d. įvykusios avarijos metu, o taip pat, kad jos brolis E. J. 2002 m. naktį iÅ¡ spalio 15 d. į spalio 16 d. buvo namuose. Å iais veiksmais I.

G. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 235 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistoji I. G. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jÄ iÅ¡teisinti. Nurodo, jog baudžiamojoje byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad jos veiksmuose yra LR BK 235 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai, teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-17 nutartį Nr. 2K-616/2006.

Apeliantės teigimu, apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ji paaiÅ¡kino, kad duodama parodymus Vilniaus apygardos teismo teisiamajame posėdyje pasakė tai, kÄ Å¾inojo, t.y. kad jos brolis E. J. 2001-09-16 padarė avarijÄ , po kurios penkias dienas buvo iÅ¡tiktas komos, operuotas, iki 2001-09-28 gydėsi stacionare, o iÅ¡leidus iÅ¡ ligoninės jam buvo taikomas reabilitacinis gydymas. I. G. manymu, po tokios traumos jis negalėjo vairuoti automobilio – apie tai ji ir nurodė Vilniaus apygardos teisme. Taip pat nuteistoji aiÅ¡kina, kad broliui gyvenant sanatorijoje Palangoje, ji ateidavo į sanatorijÄ ryte apie 9 val., o iÅ¡eidavo apie 18-19 val. Nebuvo tokio atvejo, kad E. J. nerastų sanatorijoje, be to, ten juo rÅ«pinosi ir motina bei draugė. Visa tai leido manyti, jog brolis niekur nebuvo

išvažiavęs iš sanatorijos, būdama Palangoje ji taip pat nematė E. J., vairuojančio transporto priemonę. Be to, byloje

yra dokumentai, patvirtinantys, kad nuo 2001-10-03 iki 2001-10-18 E. J. gydėsi Palangoje, „Ž.“ sanatorijoje, ir gyveno palatoje Nr. 424.

Gydomųjų procedūrų duomenys rodo, jog 2001 m. spalio 10-11 d., E. J. nuo 9 val. buvo taikoma oksigenoterapija,

nuo 9.30 val. – lazerio terapija, nuo 10 val. – masažas, nuo 11 val. – kineziterapija. Apygardos teisme gydytojas A. Å . taip pat parodė, kad po tokių sunkių traumų asmuo gali arba visiÅ¡kai pasveikti, arba tapti invalidu. I. G. teigimu, visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad ji nesiekė suklaidinti teismo, o apylinkės teisme nebuvo iÅ¡tirti įrodymai, kurie paneigtų versijÄ , jog E. J., gydydamasis „Ž.“ sanatorijoje, nevairuodavo transporto priemonių, taip pat nebuvo apklausti nei vagystės, už kuriÄ nuteistas E. J., dalyviai, nei liudytojai. Nuteistoji pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendyje nenustatyta, jog 2001-10-11, laikotarpyje nuo 3 val. iki 3 val. 30

min. įvykdytos automobilio „Audi A8“ vagystės metu E. J. vairavo transporto priemonę, t.y. Vilniaus

apygardos teismas konstatavo tik faktÄ , jog E. J. padarė nusikaltimÄ , tačiau nekonkretizavo, kad jis vairavo bent vienÄ automobilį; tokių parodymų nedavė ir nė vienas apie vagystę pasakojęs asmuo.

I. G. nurodo, kad ji nuteista ne todėl, jog teigė, kad E. J. vagystės metu negalėjo bÅ«ti Vilniuje, bet dėl to, jog tvirtino, kad 2001 m. spalio mėn. brolis negalėjo vairuoti. Tai rodo, jog nėra nustatyta, kad ji sÄ moningai iÅ¡kraipė kokius nors faktus ir trukdė vykdyti teisingumÄ , nes Vilniaus

apygardos teisme nagrinėjant bylÄ buvo reikÅ¡minga ne E. J. galėjimo vairuoti aplinkybė, bet jo dalyvavimo

nusikalstamos veikos padaryme aplinkybė. Galėjimas ar negalėjimas vairuoti transporto priemones ir buvimas nusikaltimo vietoje yra skirtingi dalykai, kadangi nuvežti E. J. iÅ¡ Palangos į Vilnių ir po to atvežti į sanatorijÄ galėjo jo bendrininkai. Taigi, apeliantės manymu, jos duoti parodymai apie brolio sveikatos bÅ«klę, jo gydymÄ si sanatorijoje atitiko faktines aplinkybes ir neturėjo esminės reikÅ¡mės priimant Vilniaus apygardos apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Nuteistoji teigia, kad apylinkės teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, jog duodama parodymus apygardos teisme ji kalbėjo ne apskritai apie 2001 m. spalį, bet apie tÄ laikotarpį, kai E. J. buvo gydomas Palangos sanatorijoje. Be to, apylinkės teismui nevertėjo pernelyg tikėti apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolu, nes jame esantys įraÅ¡ai ne visiÅ¡kai atitiko jos (I. G.) duotų parodymų esmę. Apeliantė nurodo, kad kalbėdama apygardos teismo teisiamajame posėdyje stengėsi pabrėžti, kad reiÅ¡kia tik savo nuomonę, tuo

tarpu posėdžio protokole užfiksuoti jos teiginiai yra pakankamai kategoriški. I. G. teigimu, apylinkės

teismo išvada, jog pasakodama apygardos teisme apie 2002 m. spalio 15-16 d. įvykius ji davė melagingus parodymus, taip pat neatitinka tikrovės – nuteistoji nurodo tik pareiškusi savo nuomonę, o ši jos parodymų dalis teisiamojo posėdžio protokole užrašyta ne visiškai tiksliai. I. G. aiškina niekada kategoriškai neteigusi, kad

E. J. 2002 m. naktį iš spalio 15 d. į spalio 16 d. buvo namuose – tai tebuvo jos manymas, paremtas tam tikromis aplinkybėmis, nes ji ir E.

J. gyveno viename bute, todėl nebÅ«tų nepastebėjusi, jei brolis bÅ«tų naktį iÅ¡važiavęs. Apie tai, kad apygardos teismo posėdis buvo protokoluojamas netiksliai, galima spręsti ir iÅ¡ to, kad neteisingai buvo užraÅ¡yta jos (I. G.) pavardė, be to, ir apylinkės teismas, nuosprendyje dėstydamas jos parodymus, juos pateikė netiksliai, supainiojo nurodytas datas ir pan. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismo posėdis nebuvo stenografuojamas, parodymai į teisiamojo posėdžio protokolÄ nebuvo užraÅ¡omi pažodžiui, o sprendžiant iÅ¡ LR BPK II skyriaus, liudytojas nepriskiriamas prie posėdžio dalyvių, turinčių teisę LR BPK 261 str. tvarka susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pateikti dėl jo pastabas.

I. G. pažymi, kad parodymai yra melagingi tada, kai juos duodantis asmuo sÄ moningai iÅ¡kraipo arba neigia realiai egzistuojančius faktus, nurodo iÅ¡galvotas aplinkybes, tuo tarpu liudytojo pareikÅ¡ta nuomonė, spėjimas negali bÅ«ti pagrindu atsirasti baudžiamajai atsakomybei.

I. G. manymu, šios aplinkybės rodo, kad jos veiksmuose, susijusiuose su 2001-10-11 įvykiais, nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 235 str. 1 d., požymių, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino I. G. kalta už melagingų parodymų davimÄ (LR BK

235 str. 1 d.) ir skyrė teisingÄ bausmę.

I. G. aiÅ¡kina, jog nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-176/07, 1-42/2008 Vilniaus apygardos teismo teisiamajame posėdyje ji iÅ¡sakė tik savo nuomonę apie tai, kad jos brolis E. J. 2001-10-16 negalėjo vairuoti automobilio, nes tuo metu gydėsi sanatorijoje, taip pat kad E. J. 2002 m. spalio 15 d. ir

16 d. buvo namuose, nes ji su broliu gyveno viename bute, tÄ vakarÄ jie turėjo svečių. Apeliantės teigimu, tai nebuvo jos kategoriÅ¡ki teiginiai, o tik prielaidos, kurias sÄ lygojo tam tikros aplinkybės (E. J. patirtos traumos po autoįvykio, jo gydymasis sanatorijoje, gyvenimas tame pačiame bute kartu).

Kolegijos manymu, byloje surinktų duomenų visuma – Vilniaus apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolas ir Å¡io teismo 2008-09-29 nuosprendyje nustatytos aplinkybės, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-23 nutartis paneigia tokiÄ I. G. versijÄ .

Visų pirma, Vilniaus apygardos teisme 2007 m. gruodžio 4 d. nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. J. buvo kaltinamas pagal LR BK 178 str. 3 d., apklausiama teisiamajame posėdyje I. G. nurodė (t. 1, b.l. 28-29), kad 2001-09-16 jos brolis E. J. autoįvykio metu patyrė sunkiÄ traumÄ , dėl kurios iki tų pačių metų rugsėjo 28 d. buvo gydomas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Po to jis gydymÄ tęsė namuose, o nuo 2001-10-03 iki 2001-10-18 gydėsi Palangos sanatorijoje „Ž.“. Pasak I. G., E.

J. bÅ«klė buvo sunki: jis sunkiai orientavosi, nepažindavo net pačių artimiausių žmonių, pasiklysdavo tarp aukÅ¡tų, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra. Todėl sanatoriniu gydymo laikotarpiu ji su E. J. buvo visÄ laikÄ kartu: rytais brolį atveždavo į procedÅ«ras, lydėdavo iki valgyklos, kartu važiuodavo į KaunÄ , gali

būti, jog kurį nors savaitgalį buvo nuvežusi jį į Vilnių. I. G. teigė, kad 2001 m. spalio mėnesį E. J. negalėjo vairuoti

automobilio, be to, tuo metu jis neturėjo mašinos. Taip pat liudytoja nurodė,

kad 2002 m. naktį iš spalio 15 d. į 16 d. E. J. buvo namuose, kur šventė šeimos šventę. Kaip

teisingai pažymėta apylinkės teismo nuosprendyje, apygardos teisiamajame posėdyje I. G. pateikti atsakymai į užduotus klausimus yra visapusiški, aiškūs, konkretūs ir suprantami.

IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-176/07, 1-42/2008, Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu (t.

1, b.l. 66-93) E. J. buvo nuteistas pagal LR BK 178 str. 3 d. (už du epizodus), t.y. už automobilio vagystę Vilniuje, padarytÄ 2001-10-11 naktį, ir už automobilio vagystę Vilniuje, padarytÄ 2002-10-16 naktį. E. J. kaltė darant Å¡iuos nusikaltimus buvo įrodyta remiantis liudytojų G. B., L. L., I. G., I. T., M. B., I. R., V. K., V. D., J. S. K., J.

K. parodymais ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais, įvykio vietos, daiktinių įrodymų apžiūros, parodymų atpažinti iš fotonuotraukų protokolais, telefoninių pokalbių išklotinių analizėmis, fonoskopinėmis ekspertizėmis. Be to, apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, jog iš

baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-035-01 dėl I. G. nužudymo surinktos medžiagos – paties E. J., R. J., D.

S. apklausos protokolų, telefoninių pokalbių išklotinių analizės matyti, jog E. J. 2001 m.

spalio mėnesį gyveno pakankamai aktyvų gyvenimÄ , t.y. prieÅ¡ingai nei teigė I. G., jis ne tik bendravo su

kitais asmenimis, bet ir pats betarpiškai vairavo jo draugei V. Z. priklausantį automobilį.

Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendyje padaryta išvada, jog I. G. davė klaidingus parodymus apie tai, kad jos brolis 2001 m. spalį negalėjo vairuoti automobilio, tuo metu gydydamasis sanatorijoje Palangoje vienas niekur negalėjo

išvykti, taip pat kad jis niekur nevažiavo naktį iš 2002 m. spalio 15 d. į 16 d., yra nepaneigta: E. J. apskundus Vilniaus apygardos teismo

2008-09-29 nuosprendį apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2009-02-23 nutartimi nuteistojo skundÄ atmetė ir E. J. atžvilgiu paliko galioti apygardos teismo nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009-02-23 nutartyje apeliacinės

instancijos teismas pažymėjo (t. 1, b.l. 131), jog pats E. J. nurodė, kad sanatorijoje „Ž.“ Palangoje negyveno ir atvykdavo tik į

procedūras, nuo 2001-10-03 iki 2001-10-18 gal ir galėjo vairuoti automobilį,

taip pat galėjo tuo metu būti išvykęs į Vilnių; be to, iš E. J. apklausos protokolo kitoje baudžiamojoje

byloje aiÅ¡ku, kad laikotarpyje, kuriuo E. J. gydėsi UAB „P.“, jis ne tik galėjo, bet ir vairavo automobilį, o tai akivaizdžiai parodo jo sÄ moningumÄ ir paneigia I. G. parodymus apie E. J. sunkų orientavimÄ si erdvėje tuo metu, kai 2001-10-11 buvo pavogtas automobilis, kurio pagrobime dalyvavo E. J.. Pažymėtina, kad E. J. skundÄ dalyje dėl jo dalyvavimo pagrobiant automobilį 2002-10-16 apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jos nurodytos aplinkybės apie tai, jog E. J. negalėjo vairuoti automobilio, nebuvo reikÅ¡mingos, nes priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį E. J. atžvilgiu buvo svarbus ne jo galėjimo vairuoti faktas, bet jo dalyvavimas vagiant automobilį. Apklausiama apygardos teisme I. G. ne tik neigė, kad brolis negalėjo vairuoti, net taipogi tvirtino, kad gydymosi Palangos sanatorijoje laikotarpiu (t.y. 2001 m. spalio 3-18 d.) E. J. vienas niekur nebuvo iÅ¡vykęs, o 2001-10-11 (t.y.

E. J. inkriminuotos vagystės dienÄ ) ji kartu su broliu buvo sanatorijoje. Tačiau kaip minėta, Vilnaisu apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu yra nustatytas E. J. dalyvavimas pagrobiant automobilį 2001-10-11, t.y. tuo paneigti I. G. teiginiai, kad E. J. automobilio vagystės metu buvo Palangoje.

Nors I. G. aiÅ¡kina, kad apklausiama apygardos teisiamajame posėdyje ji tik stengėsi pabrėžti savo nuomonę, tačiau posėdžio protokole užfiksuoti jos teiginiai yra pakankamai kategoriÅ¡ki. Taigi, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teisiamojo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti I. G. parodymai, yra teisingas: nė vienas bylos nagrinėjimo apygardos teisme dalyvis nepateikė savo pastabų dėl protokolo, nenurodė jo neteisingumo ar neiÅ¡samumo. Ta aplinkybė, kad minėtame protokole nuteistosios pavardė užraÅ¡yta neteisingai (ji įvardyta kaip „Grybačiauskienė“), nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų užfiksavimo objektyvumu, kadangi I. G. liudijant patvirtino, jog E. J. yra jos brolis, be to, pats E. J. apeliaciniame

skunde dėl 2008-09-29 apygardos teismo nuosprendžio pažymėjo, kad tokia liudytoja, t.y. jo sesuo I. G., buvo apklausta

teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Lietuvos A. T. 2006 m. spalio 17 d. nutartyje Nr. 2K-616/2006 nurodyta, kad pagal LR BK 235 str. 1 d. atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme bÅ«damas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, bÅ«damas ekspertu ar specialistu pateikė melagingÄ iÅ¡vadÄ ar paaiÅ¡kinimÄ arba bÅ«damas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai iÅ¡vertė. LR BK 235 str. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatitinka tikrovės, jÄ sÄ moningai iÅ¡kraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia iÅ¡galvotus duomenis. pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ melagingais laikomi tokie parodymai, kurie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatitinka tikrovė, jÄ sÄ moningai iÅ¡kraipo, kai liudytojas ar nukentėjęs asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia iÅ¡galvotus duomenis.

LR BK 235 str. numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigÄ padėti vykdyti teisingumÄ ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus arba teisingai iÅ¡versti. Tokios pareigos suvokimÄ bei atsakomybės už jos nevykdymÄ Å¾inojimÄ kaltininkas bÅ«na patvirtinęs savo paraÅ¡u ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar iÅ¡vadÄ , paaiÅ¡kinimus, arba iÅ¡ esmės neteisingai iÅ¡verčia, supranta ir nori, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvÅ«s (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad prieš duodama parodymus, liudytoja

I. G. pasirašė liudytojo priesaikÄ , pagal kuriÄ suvokdama savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekė sakyti tik tiesÄ ir nieko nenutylėti; taip pat Å¡ia priesaika ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. už priesaikos sulaužymÄ , šį įspėjimÄ liudytoja taipogi patvirtino savo paraÅ¡u (t. 1, b.l. 65). Nors I. G., vadovaudamasi LR BPK 82 str. 2 d., galėjo neduoti parodymų arbe neatsakyti į

kai kuriuos pateiktus klausimus, apeliantė nepasinaudojo šia teise ir davė E. J. teisinančius parodymus,

kurie, kaip aukščiau nustatyta, neatitinka tikrovės. Tokiu bÅ«du I. G. sulaužė duotÄ priesaikÄ sakyti tik tiesÄ ir

nesilaikė įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. 1 d.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio I. G. apklausos Vilniaus apygardos teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-176/07, 1-42/2008 protokolo matyti, kad liudytojos apklausa buvo atlikta nepažeidžiant LR BPK 275 str., 277 str., 279 str. nurodytų liudytojų apklausos tvarkos reikalavimų, aplinkybes apie E. J. negalėjimÄ vairuoti automobilį ar buvimÄ namuose tam tikru metu ji nurodė savo laisva valia.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog I. G., suprasdama savo procesinę padėtį ir žinodama teisinę pareigÄ duoti tikrovę atitinkančius

parodymus, nuslėpė realius, egzistuojančius faktus apie E. J., kurie turėjo reikšmės sprendžiant jo

baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , suvokė savo duodamų parodymų neteisingumÄ ir norėjo, kad jos pateikta informacija bÅ«tų užfiksuota ir panaudota. Tokiu bÅ«du apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad I. G., apklausiama kaip liudytoja 2007 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos teisme, baudžiamojoje byloje Nr. 1-176/07, 1-42/2008, davė melagingus parodymus apie tai, kad E. J. 2001 m. spalį negalėjo vairuoti automobilio, taip pat kad jis 2002 m. naktį iÅ¡ spalio 15 d. į 16 d. buvo namuose. I. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 235 str. 1 d.

Tai, kad skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje dėstant nuteistosios parodymus yra supainiotos kai kurios datos, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, kadangi nesutrukdė I. G. tinkamai vertinti nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų bei teismo iÅ¡vadų, be to, iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos bylÄ Vilniaus apygardos teisme yra neginčytinai nustatyta, kada E. J. patyrė autoįvykį ir pagrobė automobilius. Pažymėtina, kad I.

G. taip pat nepateikė jokių pastabų dėl apylinkės teisiamajame posėdyje užfiksuotų jos parodymų, kuriuose minimos atitinkamos datos.

I. G. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Nuteistoji padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . Anksčiau ji neteista, bausta administracine tvarka, yra dirbanti. I. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai apylinkės teismas pagrįstai parinko su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmės rūšį – baudÄ , nustatytÄ sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ , jos dydį nustatė mažesnį nei įstatyme numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

Esant iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo I. G. nuteista už melagingų parodymų davimÄ , yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:

Atmesti nuteistosios I. G. apeliacinį skundÄ .

           Kolegijos

pirmininkas                                                                   Vladas Nikitinas                                     Â

Teisėjai                                                                                          Alvyra Ona Kvaraciejūtė

                                                              Â

                                        Stasys Lemežis

Â