39367ce2-fa7a-4f7d-958a-d61a3631eebf · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A                                                                                         NUORAŠAS        Pranešėjas Vladislavas Lenčikas                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-886-190/2012                                    Teisėja Nida Vigelienė                                                  Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01935-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     2.4.5., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. lapkričio 7 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Reginos Pocienės ir Viktoro Dovidaičio,sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorei A. Å .,nuteistojo gynėjai advokatei Ž. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo:D.

K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2009-03-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė D. K. nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.Å iuo nuosprendžiu nuteistas ir I.

R., tačiau jo atžvilgiu apeliacinios skundas negautas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. K. ir I. R. nuteisti už tai, kad atimdami galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:2010-07-08 apie 13.00 val. I. R. veikdamas kartu su D. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu buvo atskirtas tyrimas, Pelesos ir DzÅ«kų g. sankryžoje, Vilniuje, priėjo prie nukentėjusiojo J. J. ir tuo metu, kai D. K. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas, paėmė ir laikė už rankų J.

J., taip atimdami J. J. glimybę prieÅ¡intis, I. R. iÅ¡traukė iÅ¡Â J. J. striukės deÅ¡inės kiÅ¡enės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nokia 5200, 150 litų vertės, tokiu bÅ«du atimdami galimybę nukentėjusiajam J. J. prieÅ¡intis pagrobė 150 litų vertės svetimÄ turtÄ , taip padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 180 str. 1 d.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė plėšimo faktÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau teismas rėmėsi nukentėjusiojo J.

J. parodymais, kuris nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis D. K. su nepažįstamu vaikinu plėšimo metu jį laikė už rankų, o tuo metu I. R. atėmė telefonÄ . Teismas kaltinamojo D. K. parodymus vertino kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ , siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės ir jais nesivadovavo. Kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamos veikos, teismo manymu, patvirtina ir liudytojo R. M. parodymai, kuris patvirtino D. K. ir I. R. sulaikęs pagal nukentėjusiojo J. J. nurodytus jį apiplėšusių asmenų požymius ir pristatęs juos į 2 policijos komisariatÄ .

Liudytojo D. Ž. parodymai, kuris patvirtino darbo metu iÅ¡girdęs skambant telefonÄ iÅ¡ grotuoto barjero pusės. Tai buvo mobiliojo ryÅ¡io telefonas Nokia 5200. Budėtojas A. P. jam paaiÅ¡kino, kad 2010-07-20 į Vilniaus m. 2 PK OVP buvo pristatytas I. R. ir galimai minėtas telefonas yra jo. ApžiÅ«ros protokolas, kuris patvirtina, kad buvo apžiÅ«rėtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas Nokia 5200, IMEI (duomenys neskelbtini), Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolas , kuris patvirtina, kad nukentėjusysis J.

J. iÅ¡ jam pateiktų atpažinti trijų telefono aparatų atpažino jam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ .Apeliaciniu skundu D. K. praÅ¡o pakeisti jo atžvilgiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. priimtÄ nuosprendį ir sumažinti paskirtÄ bausmę.Apelianto teigimu, jam skundžiamu nuosprendžiu yra paskirta per griežta galutinė laisvės atėmimo bausmė arba pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino bausmes.Jam 2011-06-08 buvo panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ ir jis 2011-10-13 pradėjo atlikinėti likusiÄ bausmės dalį pataisos namuose.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui 2012 m. liepos 3 d. priimant nuosprendį, dėl kurio paduotas skundas, iš ankstesnės neatliktos bausmės jam dar buvo likusi atlikti maždaug 8 su puse mėnesio laisvės atėmimo bausmės dalis. Pirmosios instancijos teismas, anot D. K., nurodydamas, jog abejais nuosprendžiais paskirtos bausmės yra sudedamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskyrė jam galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, t.y. bausmes praktiškai sudėjo visiškai, todėl mano, kad galutinė bausmė yra jam per griežta.Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik nukentėjusiojo J.

J. parodymais, o jo parodymais nesivadovavo, nes nukentėjusiojo parodymai prieÅ¡tarauja jo parodymams. Pabrėžia, kad J. J. teisme parodė, kad įvykio dienos realiai neprisimena. Atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis akistatos metu tvirtino telefonÄ Ä¯sigijęs prieÅ¡ 2 mėnesius, tuo tarpu teisme teigė įsigijęs prieÅ¡ 3 dienas, kas kelia abejones jo parodymų tikrumu. Be to, nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių telefono įsigyjimÄ , o atpažinimas iÅ¡ 3 pateiktų telefonų pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ negali bÅ«ti pripažintas įrodymu.

D. K. manymu, jo asmens atpažinimas taip pat negali bÅ«ti pripažintas jo kaltės įrodymu, nes J. J. matė jį praÅ¡ant cigaretės.Apelianto teigimu, tai, jog pirmosios instancijos teismas pagarsino J. J. parodymus ir iÅ¡ esmės jo tinkamai neapklausė, rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantas praÅ¡o įvertinti nukentėjusiojo parodymus, patikrinti, ar jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., taip pat, ar nebuvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D.

K. gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.D. K. apeliacinis skundas atmestinas.Nors D. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti jo atžvilgiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. priimtÄ nuosprendį ir sumažinti paskirtÄ bausmę, tačiau skunde taip pat praÅ¡o patikrinti, ar jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ar nebuvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas iÅ¡teisintajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs D. K. kaltę įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., iÅ¡samiai iÅ¡analizavo tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus, palygino juos tarpusavyje, taip pat iÅ¡analizavo kitÄ byloje surinktÄ medžiagÄ , nurodė, kuriais byloje surinktais duomenimis vadovaujasi, nustatė bylos aplinkybes, padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei baudžiamojo įstatymo taikymo.

Pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Vien tai, kad nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, nėra pagrindas teigti apie nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nuosprendį.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamojo nuosprendžio, teismas pripažindamas D. K. kaltu, vadovavosi nukentėjusiojo J. J. parodymais, liudytojų R. M., D. Ž. parodymais, taip pat apžiÅ«ros protokolu, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu.

Nors, kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo J. J. duotuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie jo atžvilgiu padarytÄ plėšimÄ yra netikslumų dėl telefono įsigijimo, tačiau jie, kolegijos vertinimu, nėra esminiai bei nepaneigia nuteistojo D. K. kaltės. Apklausiant nukentėjusįjį teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso normos pažeistos nebuvo, nes J. J. papasakojus aplinkybes, kurias prisiminė, ir pažymėjus, kad daugiau apie įvykį jis detalių nepamena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis patvirtino kaip teisingus (t. 2, b.l. 96-102).

D. K. skunde teigia, jog teismas jo parodymais nesivadovavao, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo parodymai ikiteisminio ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklÅ«s, nes jis apklausiamas ikiteisminiame tyrime pirmÄ kartÄ parodė, kad buvo priėjęs prie nukentėjusiojo ir paprašė cigarečių (t. , b.l. 95-97), tačiau apklausiamas antrÄ kartÄ parodymus pakeitė, teigdamas, jog jis susitikęs I. R. pabendravo ir iÅ¡siskirstė, J. J. iÅ¡ viso nematė (t. 1, b.l. 100), dar vėlesneje apklausoje parodė, kad matė, kaip I.

R. 30 metrų atstumu bendravo su nukentėjusiuoju, tačiau jis priėjęs prie jų nebuvo, o kalbėjosi su vaikinu, vardu A. (t. 1, b.l. 106,109). Apklausiamas teisme D. K. vėl parodė, kad buvo priėjęs prie J. J. ir paprašė jo cigaretės (t. 2, b.l. 96-102).Kaip jau minėta, nukentėjusiojo J. J. parodymus patvirtina liudytojų R. M. bei D. Ž. parodymai, taip pat apžiūros, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolai. R. M. Policijos pareigūnas parodė, jog pagal J. J. nurodytus požymius, kaip nukentėjusįjį apiplėšusius asmenis, sulaikė D.

K. ir I. R.. D. Ž. parodė, jog 2010-07-21 jam bÅ«nant komisariato patalpose, iÅ¡ grotuoto barjero pusės iÅ¡girdo skambant telefonÄ , nors ten nieko nebuvo, o budėtojas jam paaiÅ¡kino, kad į policijos komisariatÄ vakar buvo pristatytas I. R. ir galimai telefonas jo, kÄ ir patvirtino I. R., pripažindamas tyrėjai, kad telefonÄ pakiÅ¡o po suolu. Nepagrįstas D. K. apeliacinio skundo argumentas, jog atpažinimas iÅ¡ 3 pateiktų telefonų negali bÅ«ti pripažintas įrodymu, nes, iÅ¡ atpažinimo protokolo matyti, jog Lietuvos Respublikos BPK 193 str. normos pažeistos nebuvo.Taigi, apeliacinė instancija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ bei baudžiamosios bylos medžiagÄ konstatuoja, jog visų pirmosiosios instancijos teismo iÅ¡tirtų ir įvertintų duomenų visuma įrodo, jog D.

K. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ plėšimÄ J. J. atžvilgiu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus bei priėjo teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog D. K. veikdamas kartu su I. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu buvo atskirtas tyrimas, Pelesos ir DzÅ«kų g. sankryžoje, Vilniuje, priėjo prie nukentėjusiojo J. J. ir tuo metu, kai D. K. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas, paėmė ir laikė už rankų J.

J., taip atimdami J. J. glimybę prieÅ¡intis, I. R. iÅ¡traukė iÅ¡Â J. J. striukės deÅ¡inės kiÅ¡enės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Nokia 5200, tokiu bÅ«du atimdami galimybę nukentėjusiajam J. J. prieÅ¡intis pagrobė 150 litų vertės svetimÄ turtÄ , todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ sprendimÄ pripažindamas apeliantÄ kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.Nuteistajam D. K. bausmė už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., paskirta tinkamai, nepažeidžiant bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų.

Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , anksčiau jau buvo teistas taip pat už plėšimo padarymÄ , teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Ä®vertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. K. paskyrė realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog apeliantui nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., paskirtas laisvės atėmimo bausmės dydis – 1 metai 6 mėnesiai – yra mažesnis už Å¡io nusikaltimo sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, todėl yra teisinga, atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir negali bÅ«ti pripažinta per griežta.Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas neatliktos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį - 6 mėnesius ir paskirdamas galutinę - 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmių bendrinimo taisyklių, nustatytų Lietuvos Respublikos BK 64 str., nepažeidė.Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. numatyta, kad kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis.

Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog iki A. K. nuteisiant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, jis buvo teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi D. K. buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 5 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo, tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartimi D.

K. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos panaikintas ir jis pasiųstas atlikti likusiÄ 1 metų 5 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį, kuriÄ jis pradėjo atlikinėti 2011-10-13. Pažymėtina, jog teismas pats sprendžia, kokiÄ neatliktos bausmės dalį pridėti prie paskirtos bausmės už naujÄ nusikaltimÄ , todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. nuosprendyje prie paskirtos bausmės pridėdamas neatliktos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį - 6 mėnesius ir paskirdamas D.

K. galutinę - 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. ir bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo D. K. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, nėra pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija             n u t a r ė:

D. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                        Vladislavas Lenčikas Teisėjai                                                                                            Regina Pocienė                                                                                               Viktoras Dovidaitis NuoraÅ¡as tikras