2020-01-22 Nr. AB-1402-3-61-3-04231-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-108-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04231-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą Trakų istorijos muziejaus Etikos priežiūros komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Trakų istorijos muziejaus Etikos priežiūros komisijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. KS-01 (toliau – ir Sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-6168-281/2019 atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 22 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių, be to, teismas negali priimti nagrinėti skundų dėl aktų, negalinčių sukelti teisinių pasekmių suinteresuotiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja siekia ginčyti Trakų istorijos muziejaus Etikos priežiūros komisijos Sprendimą, tačiau Trakų istorijos muziejaus etikos kodekso, patvirtinto 2017 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. 84-VĮ (toliau – ir Etikos kodeksas), Etikos priežiūros komisijai nėra suteikti įgaliojimai veikti viešojo administravimo srityje, jos kompetencija apima tik Etikos kodekso nuostatų laikymosi kontrolę ir su tuo susijusius klausimus, Etikos priežiūros komisijai nenustatyta įgaliojimų veikiant viešojo administravimo srityje priimti aktus, kurie sukeltų atitinkamas neigiamas pasekmes dėl Etikos kodekso nuostatų nesilaikymo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimu, pareiškėjos ginčijamas Sprendimas nesukelia jai realių teisinių padarinių, Sprendime nesuformuluotos pareiškėjai privalomos elgesio taisyklės. Pareiškėjos skundžiamu aktu nėra išspręstas klausimas dėl pareiškėjos teisių ar pareigų, jame tik konstatuojamas atitinkamų nuostatų pažeidimas, nesukuriant pareiškėjai jokių teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai susiklostė tarp pareiškėjos (darbuotojos) ir darbdavio (Trakų istorijos muziejaus). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš tarnybos santykių, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėja ir atsakovas veikia privačių teisinių santykių srityje.

II. Pareiškėja I. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti jos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėja vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje bei ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teise kreiptis į teismą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu suformuota praktika, pažymi, jog išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra susijusi su materialiosiomis teisinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis, todėl šis klausimas gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės ir byloje priimant sprendimą. Nagrinėjamu atveju minėta išvada buvo padaryta pareiškėjos skundo priėmimo stadijoje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad skundžiamas Sprendimas sukelia jai teisines pasekmes, nes juo pripažinta, jog pareiškėja pažeidė Etikos kodekso normas, o tai reiškia, kad pareiškėja nebėra nepriekaištingos reputacijos ir į tai bus atsižvelgiama sprendžiant dėl pareiškėjos (ne)skyrimo į Muziejaus rinkinių komisiją. Skundžiamu Sprendimu konstatuotas Trakų istorijos muziejaus direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 152-VĮ patvirtinto Trakų istorijos muziejaus Rinkinių komisijos darbo reglamento 9.1 punkto reikalavimų pažeidimas, kuris gali sukelti pareiškėjos pašalinimo iš minėtos komisijos sudėties pasekmes. Be to, Sprendimas gali būti pagrindas darbdaviui pradėti darbo pareigų pažeidimo tyrimą ir taikyti su tuo susijusias teisines priemones. Sprendimas taip pat gali lemti pareiškėjos pašalinimą iš Tarptautinės muziejų tarybos Lietuvos skyriaus.

Pareiškėja pabrėžia, jog Trakų istorijos muziejaus Etikos priežiūros komisija vykdo Etikos kodekso, taip pat Tarptautinės muziejų tarybos Etikos kodekso laikymosi kontrolę ir jai yra pavesta individualių administracinių aktų – sprendimų pažeidus minėtus etikos kodeksus priėmimo teisė, t. y. atsakovas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą viešojo administravimo subjekto sąvoką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos I. S. skundą, kuriuo prašoma panaikinti atsakovo Trakų istorijos muziejaus Etikos priežiūros komisijos 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. KS-01, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nustatęs, kad Etikos kodekso priežiūrą atlieka Etikos priežiūros komisija, o iš Etikos kodekso nuostatų matyti, jog Etikos priežiūros komisijai nėra suteikta įgaliojimų veikti viešojo administravimo srityje, jos kompetencija apima išimtinai Etikos kodekso nuostatų laikymosi kontrolę ir su tuo susijusius klausimus, Etikos priežiūros komisijai nenustatyta įgaliojimų veikiant viešojo administravimo srityje priimti atitinkamus aktus, kurie sukeltų atitinkamas neigiamas pasekmes dėl Etikos kodekso nuostatų nesilaikymo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos ginčijamas Sprendimas nesukelia jai realių teisinių padarinių, Sprendime nesuformuluotos pareiškėjai privalomos elgesio taisyklės.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų seka išvada, kad pareiškėjos skundą iš esmės atsisakyta priimti dėl to, jog pareiškėja skundžia ne viešąjį administravimą vykdančio subjekto sprendimą.

Pareiškėja atskirajame skunde, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad atsakovas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą viešojo administravimo subjekto sąvoką, kilęs ginčas patenka į Viešojo administravimo įstatymo taikymo sferą, o ginčijamas Sprendimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai. ABTĮ 17 straipsnyje nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų ir / ar savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 ir 2 d.). Taigi pagrindinis bylos priskirtinumo administraciniam teismui požymis yra ginčo kilimas iš administracinių teisinių santykių, kurio šalimi yra viešojo administravimo subjektas – valstybinio administravimo subjektas ir / ar savivaldybių administravimo subjektas.

Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybinio administravimo subjektai – valstybės institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, asociacijos, šio įstatymo nustatyta tvarka įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, įgalioti atlikti viešąjį administravimą.

Pareiškėjos ginčijamas Sprendimas yra priimtas atsakovo Trakų istorinio muziejaus, kuris nėra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą ir nėra valstybinio administravimo subjektas (pagal Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, Trakų istorijos muziejaus nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. ĮV-507 (kultūros ministro 2019 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. ĮV-655 redakcija) jam nepriskirtas administracinių sprendimų priėmimas, administracinių paslaugų teikimas ar kokie kiti viešojo administravimo įgaliojimai). Iš Trakų istorijos muziejaus Etikos kodekso matyti, kad jis įvirtina Trakų istorinio muziejaus darbuotojų veiklos vertybinius principus, dalykinio elgesio nuostatas ir reglamentuoja svarbiausius vengtino elgesio normas, kurių tiesiogiai nenustato darbo sutartys ir kiti šio muziejaus vidaus darbo tvarkos dokumentai (1 p.). Eikos priežiūros komisija susideda iš trijų nuolatinių narių, kurių kandidatūros išrenkamos visuotiniame Trakų istorinio muziejaus darbuotojų susirinkime, o komisijos sudėtį ir komisijos pirmininką tvirtina šio muziejaus direktorius (Etikos kodekso 11.1 p.).

Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėja ginčija ne viešojo administravimo subjekto sprendimą, ginčo teisiniai santykiai yra susiklostę tarp pareiškėjos ir Trakų istorijos muziejaus ir jie nėra tarnybiniai ar kilę iš viešojo administravimo, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas nenagrinėtinas administraciniuose teismuose pagal ABTĮ normas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą nagrinėti. Teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, kad ginčijamas Sprendimas jai sukelia teisines pasekmes, nes pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai šiuo aspektu yra pertekliniai.

Dėl pirmiau nurodytų argumentų pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė