3934c652-e5d1-46d4-9996-bdc01b4ae7c6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-140/2012Procesinio sprendimo kategorija: 36.1.; 42.11.1.; 50.4.; 116.8. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-4895-661/2010 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ dėl nuomos mokesčio priteisimo ir iÅ¡keldinimo iÅ¡ negyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Vilniaus miesto savivaldybė ir AB „Vilniaus specialus autotransportas“ (dabar - UAB „VSA Vilnius“) 2005 m. balandžio 27 d. sudarė savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1972 (toliau – sutartis Nr. 1972), kuria 2005 m. gegužės 5 d. - 2010 m. gegužės 5 d. laikotarpiui ieÅ¡kovas iÅ¡nuomavo atsakovui už 3 474,73 Lt mėnesio nuomos mokestį (1 Lt už 1 kv. m) 3 474,73 kv. m. bendro ploto pastatų kompleksÄ (2 389,49 kv. m katilinės pastatÄ ; 596,17 kv. m administracinį pastatÄ ; 43,99 kv. m siurblinės pastatÄ ; 101,83 kv. m dujų reguliavimo punktÄ ; 42,41 kv. m sandėlį; 300,84 kv. m dirbtuvių pastatÄ ) esantį (duomenys neskelbtini). 2005 m. gruodžio 2 d.

Å¡alys taip pat sudarė savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 1999 (toliau – sutartis Nr. 1999), kuria 2005 m. gruodžio 12 d. - 2010 m. gruodžio 12 d. laikotarpiui už 800 Lt mėnesio nuomos mokestį ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo atsakovui du dÅ«mtraukius, esančius (duomenys neskelbtini) (25-28 b. l.). IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas nemoka nuomos mokesčio, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nutraukti nuomos sutartis, iÅ¡keldinti atsakovÄ su jam priklausančiu turtu iÅ¡ iÅ¡nuomotų patalpų ir priteisti 68 396,68 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimÄ , 49 428,15 Lt delspinigių ir 12,68 proc. procesinių palÅ«kanų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies - nutraukė ginčo nuomos sutartis, iÅ¡keldino atsakovÄ su visu jam priklausančiu turtu iÅ¡ negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 68 396,68 Lt nuomos mokesčio, 24 715 Lt delspinigių, 12,68 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 323,03 Lt Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo iÅ¡laidų; valstybei iÅ¡ atsakovo priteisė 2 900 Lt žyminio mokesčio ir 22 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas tinkamai informavo atsakovÄ apie prievolės nevykdymo pasekmes, atsakovas nereagavo į įspėjimÄ ir toliau nevykdė prisiimtų prievolių, todėl sprendė, kad yra pagrindas nutraukti nuomos sutartis, iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ nuomojamų patalpų ir priteisti 68 396,68 Lt įsiskolinimÄ už turto nuomÄ (CK 6.1 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d.). Spręsdamas dėl netesybų ir procesinių palÅ«kanų priteisimo reikalavimų, teismas konstatavo, kad nuomos sutartyse nustatytos netesybos už nuomininko prievolių nevykdymÄ yra neprotingai didelės, todėl jas sumažino per pusę, o 12,68 proc. procesines palÅ«kanas pripažino atitinkančias LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkino visiÅ¡kai.

Remdamasis patenkinto ieÅ¡kinio reikalavimo proporcingumo principu, priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei 2 900 Lt žyminį mokestį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „VSA Vilnius“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ panaikinti, ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas neatskleidė teismui fakto, kad po bylos iÅ¡kėlimo teisme atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui 24 919,49 Lt įsiskolinimÄ , todėl ieÅ¡kovas turėjo praÅ¡yti teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovo tik 43 477,19 Lt skolos.

2. IeÅ¡kovas nepateikė jokių dokumentų, kuriuose bÅ«tų nurodomas mokėtinas nuomos mokestis ir nesumokėtas likutis, taip pat neįrodė, kad atsakovui iÅ¡ viso buvo teikiamos sÄ skaitos nuomos mokesčiui mokėti. Teismo sprendimas priimtas remiantis vieninteliu dokumentu - ieÅ¡kovo parengta suvestine. IeÅ¡kovui nepateikus įsiskolinimÄ pagrindžiančių įrodymų, buvo pažeistos CPK 178 straipsnio nuostatos.  3. Sprendimo priėmimo momentu nuomos sutarties Nr. 1972 terminas jau buvo pasibaigęs, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl jos nutraukimo.

4. Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas tinkamai įspėjo atsakovÄ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmių. 2010 m. vasario 11 d. raÅ¡tu Nr. A51-3031-(2.14.1.17-TR2) atsakovui buvo nustatytas tik 8 dienų terminas įsipareigojimams įvykdyti, kuris, atsižvelgiant į įsiskolinimo dydį, buvo per trumpas. Be to, ir ieÅ¡kovas yra įsiskolinęs atsakovui, todėl neturėjo teisinio pagrindo reikÅ¡ti sutarčių nutraukimo reikalavimÄ .

5. Priteisdamas delspinigius, teismas neatsižvelgė į atsakovas praÅ¡ymÄ Å¡iam reikalavimui taikyti sutrumpintÄ 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir dėl jo visiÅ¡kai nepasisakė. Teismo sumažintas netesybų dydis neatitinka pagrindinių teisingumo, protingumo principų bei neatkuria tarp Å¡alių teisingumo. Atsakovas teikia atliekų vežimo paslaugas (duomenys neskelbtini), už Å¡ias paslaugas ieÅ¡kovas yra įsiskolinęs atsakovui, nesumoka ne tik pagrindinės skolos, bet ir netesybų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimu atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo yra priteistas 31 231,68 Lt įsiskolinimas, kurio įvykdymas iÅ¡dėstytas per 12 mėnesių. IeÅ¡kovas yra skolingas atsakovui 46 417,14 Lt ir už kitas paslaugas. Atsakovo sunkiÄ finansinę padėtį lėmė ieÅ¡kovo prievolių nevykdymas. Netesybos negali bÅ«ti priemonė nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita, todėl delspinigių dydis turėjo bÅ«ti sumažintas iki 0,02 proc. dydžio (CK 6.73 str. 2 d.).6.

Priteisdamas 12,68 proc. procesinių palÅ«kanų, teismas pažeidė LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad palÅ«kanų norma turi bÅ«ti vieno mėnesio VILIBOR palÅ«kanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Tuo tarpu teismas pritaikė 2009 m. gruodžio mėnesį paskelbtÄ 6 mėnesių VILIBOR palÅ«kanų normÄ - 5,68 proc.7. Nusprendęs iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ginčo patalpų, teismas turėjo spręsti dėl iÅ¡keldinimo terminų ir patalpų perdavimo ieÅ¡kovui.

NeiÅ¡sprendęs Å¡ių klausimų, teismas pažeidė CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kinys teismui buvo paduotas tuomet, kai nuomos sutartys galiojo, todėl pagal CK 6.497 straipsnio nuostatas galėjo bÅ«ti nutrauktos prieÅ¡ terminÄ .

2. Ä® 2010 m. vasario 11 d. įspėjimÄ atsakovas nereagavo, nesikreipė į ieÅ¡kovÄ dėl prievolių įvykdymo termino pratęsimo. IeÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo atsakovo įspėjimo. Å ios aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo įspėjimo apie prievolių nevykdymo teisines pasekmes netinkamo vertinimo. 3. Nutraukęs nuomos sutartis, teismas tinkamai taikė CK 6.499 straipsnio nuostatas ir teisingai sprendė dėl ieÅ¡kovo reikalavimo iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ginčo patalpų pagrįstumo.

4. Nuomos mokesčio įsiskolinimÄ atsakovas sumažino bylÄ nagrinėjant teisme, todėl turėjo galimybę apie tai informuoti teismÄ . Neturėdamas duomenų apie dalinį atsiskaitymÄ ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti dėl dalinio atsiskaitymo nėra pagrindo, nes Å¡is klausimas bus sprendžiamas sprendimo vykdymo procese.5. Nuomininko suvestinė apie skolos dydį yra oficialus dokumentas, kuriame pateikti buhalteriniai skaičiavimai, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo įsiskolinimo dydį.

6. Ginčo sutartys buvo sudarytos komerciniais tikslais, todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę praÅ¡yti priteisti 12,68 dydžio procesines palÅ«kanas pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ .

7. Atsakovo nurodytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 20 d. sprendimas neturi jokios teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai. Be to, jis jau yra įvykdytas ir negali bÅ«ti pagrindas vertinat ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumÄ Å¡ioje byloje. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundÄ grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas, todėl ieÅ¡kovo įsiskolinimo atsakovui aplinkybės neturi bÅ«ti vertinamos nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus apeliacinio dalykÄ sudaro klausimai dėl įrodinėjimo priemonių, kuriomis grindžiamas nuomos mokesčio įsiskolinimas; dėl nuomos sutarčių nutraukimo pagrįstumo ir nuomos sutarčių pasibaigimo teisinių pasekmių; dėl sutartinių netesybų dydžio ir ieÅ¡kinio senaties jų reikalavimui taikymo; dėl palÅ«kanų dydžio pagrįstumo.

Apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ (1 t., 136-138, 142-167 b. l.). Dėl įrodinėjimo priemonių, kuriomis grindžiamas nuomos mokesčio įsiskolinimas Byloje nustatyta, kad pagal nuomos sutarčių 2 ir 3 punktus, už iÅ¡sinuomotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovas įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui po 3 474,73 Lt ir 800 Lt nuomos mokestį kas mėnesį, prieÅ¡ prasidedant kiekvienam mėnesiui, bet ne vėliau kaip iki einamo mėnesio 20 dienos (1 t., 21-23, 25-27 b. l.).

Nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindė buhalterinius duomenis apie atsakovo prievolių vykdymÄ atspindinčia pažyma (1 t., 29 b. l.). Pirmosios instancijos teismas šį įrodymÄ laikė tinkamu ir pagal jo duomenis priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 68 396,68 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimÄ . Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad ieÅ¡kovo parengta pažyma nėra pakankamas piniginės prievolės netinkamÄ vykdymÄ pagrindžiantis įrodymas, todėl, apelianto nuomone, nepateikęs mokėjimo dokumentų ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimų.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas teigia, kad jo padalinio parengta ir patvirtinta pažyma yra oficialus dokumentas, kuriame pateikiami oficialÅ«s buhalteriniai skaičiavimai. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 punktÄ , apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ .

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal Kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , juridinių asmenų Å«kinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sÄ skaitomis-faktÅ«romis, kasos pajamų (iÅ¡laidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004;ir kt.).

Taigi, juridinių asmenų Å«kinių operacijų įrodinėjimo leistinomis priemonėmis pripažįstant finansinės apskaitos dokumentus, ieÅ¡kovo parengta buhalterinius duomenis atspindinti pažyma, viena vertus, negali bÅ«ti laikoma pakankamu atsakovo piniginės prievolės netinkamÄ vykdymÄ pagrindžiančiu įrodymu, antra vertus, CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatytu oficialiu, didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiu raÅ¡ytiniu įrodymu. IeÅ¡kovas įvykdė apeliacinės instancijos teismo reikalavimÄ (1 t., 170-172 b. l.) ir pateikė bylai pagal nuomos sutartis atsakovui iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas-faktÅ«ras ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us (2 t., 9-34 b. l.), kurie patvirtina su ieÅ¡kiniu pateiktoje pažymoje nurodytus duomenis ir įrodo iki 2010 m. kovo mėn. 68 396,68 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimÄ .

Ä®rodymų, paneigiančių finansinės apskaitos dokumentais grindžiamÄ nuomos mokesčio skolÄ , atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). BylÄ iÅ¡kėlus teisme, atsakovas dalį skolos – 24 919,49 Lt, sumokėjo ieÅ¡kovui (1 t., 107-108 b. l.; 2 t., 32 b. l.), tačiau abi bylos Å¡alys elgėsi netinkamai ir neinformavo teismo apie dalinį atsiskaitymÄ , todėl Å¡is neturėjo pagrindo priteisti mažesnę, nei ieÅ¡kovas reikalavo skolos sumÄ . Nustačius, kad skundžiamo sprendimo priėmimo momentu atsakovo prievolė ieÅ¡kovui buvo sumažėjusi, teismo priteista nesumokėto nuomos mokesčio suma mažintina iki 43 477,19 Lt (68 396,68 Lt-24 919,49 Lt), Å¡iÄ sprendimo dalį keičiant (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl nuomos sutarčių nutraukimo pagrįstumo ir nuomos sutarčių pasibaigimo teisinių pasekmių Nuomos sutarčių, reglamentuojančių sutarties nutraukimÄ , sÄ lygos numatė, kad sutartis prieÅ¡ terminÄ gali bÅ«ti nutraukta turtÄ Ä¯traukus į privatizuojamų objektų sÄ raÅ¡Ä , Å¡alių susitarimu ir CK 6.497 ir 6.498 straipsniuose nustatyta tvarka (sutarčių 14 p.). Nuomos sutarties prieÅ¡ terminÄ nutraukimÄ teismo tvarka ieÅ¡kovas grindė CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Teismas nustatė, kad atsakovas nuomos mokesčio pagal sutartis nemoka, todėl konstatavo minėtoje teisės normoje numatyto nuomos sutarčių nutraukimo prieÅ¡ terminÄ pagrindo egzistavimÄ . Ginčo dėl pagrindo nutraukti terminuotas nuomos sutartis prieÅ¡ terminÄ buvimo iÅ¡ esmė nėra. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas negalėjo spręsti dėl nuomos sutarties Nr. 1972 prieÅ¡ terminÄ nutraukimo, nes sprendimo priėmimo dienai jos terminas jau buvo suėjęs, nepaneigia sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo ieÅ¡kinio padavimu momentu ir nepanaikina CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatytų sutarties pasibaigimo dėl jos termino suėjimo ar jos nutraukimo prieÅ¡ terminÄ teisinių pasekmių.

Apeliantas kvestionuoja teismo iÅ¡vadas, kuriomis pripažinta, kad ieÅ¡kovas tinkamai vykdė pareigÄ Ä¯spėti atsakovÄ apie bÅ«tinumÄ Ä¯vykdyti prievolę. Pagal CK 6.497 straipsnio 3 dalį, teisė reikalauti nutraukti terminuotÄ nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ nuomotojui atsiranda tik po to, kai jis nusiunčia nuomininkui raÅ¡ytinį įspėjimÄ apie bÅ«tinumÄ Ä¯vykdyti prievolę per protingÄ terminÄ , tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimÄ , per protingÄ terminÄ prievolės neįvykdo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas raÅ¡tu įspėjo atsakovÄ apie bÅ«tinumÄ sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimÄ , kad įspėjimÄ gavęs atsakovas Å¡ios prievolės neįvykdė. Apeliantas teigia, kad teismas neturėjo pagrindo spręsti apie įstatymo reikalavimo įspėti nuomininkÄ tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , nes įspėjime buvo nustatytas per trumpas terminas. Registruotu paÅ¡tu atsakovui iÅ¡siųstu 2010 m. vasario 11 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovas pareikalavo atsakovÄ 119 068,35 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimÄ sumokėti iki 2010 m. vasario 19 d. (1 t., 30-31 b. l.).

Byloje nustatyta, kad iki įspėjimo paskutinį mokėjimÄ atsakovas buvo atlikęs daugiau kaip prieÅ¡ metus, gavęs įspėjimÄ atsakovas su ieÅ¡kovu nebendradarbiavo, prailginti įspėjimo terminÄ neprašė, tuoj po įspėjimo termino pasibaigimo sumokėjo nedidelę skolos dalį (8 548,46 Lt); ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo ir nuomos sutarčių nutraukimo ieÅ¡kovas teismui padavė tik 2010 m. kovo 31 d.; dar dalį įsiskolinimo atsakovas padengė bylÄ nagrinėjant teisme. Duomenų apie likusios skolos sumokėjimÄ byloje nėra.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad aÅ¡tuonių dienų terminas sumokėti gana didelės sumos skolÄ yra per trumpas, tačiau paties atsakovo netinkamas mokėjimo prievolės vykdymas ir pasyvus elgesys, pasireiÅ¡kęs CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos kooperuotis pažeidimu, nesiėmimu priemonių įvykdyti prievolę ir iÅ¡saugoti sutartis, lėmė nuomos mokesčio nemokėjimo teisines pasekmes. Atsakovas neįrodinėja, kad bÅ«tent dėl įspėjime nustatyto nuomos mokesčio sumokėjimo termino prievolė nebuvo įvykdyta ir dėl to buvo pažeistos atsakovo teisės. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie teismo iÅ¡vadų dėl CK 6.497 straipsnio 3 dalies reikalavimo tinkamo įvykdymo neteisingumÄ .Apeliacinio skundo argumentai apie ieÅ¡kovo prievolių pagal kitas sutartis netinkamÄ vykdymÄ nagrinėjamam ginčui nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalį, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , arba sutartyje sulygtos bÅ«klės. Pagal nuomos sutarčių 9.4 punkto sÄ lygas, pasibaigus sutarties terminui arba jÄ nutraukus prieÅ¡ terminÄ , atsakovas įsipareigojo per 7 dienas perduoti ieÅ¡kovui pagal aktÄ tvarkingÄ turtÄ su visais atliktais neatskiriamais nuo turto pertvarkymais.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuomos sutarčių pasibaigimo jas nutraukus prieÅ¡ terminÄ pasekmių – iÅ¡keldindamas atsakovÄ iÅ¡ iÅ¡nuomotų pastatų, neiÅ¡sprendė įstatyme ir sutartyse nustatyto turto grÄ Å¾inimo klausimo. Tokiu atveju, kolegijos nuomone, yra tikslinga, vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 1 dalimi ir sutarčių 9.4 punktu, papildyti teismo sprendimÄ Ä¯pareigojimu atsakovui perduoti ieÅ¡kovui nuomotÄ turtÄ sutartyse sulygtos bÅ«klės. Toks įpareigojimas nustatytinas įvertinus ir ieÅ¡kovo pateiktus duomenis, kad net ir pasibaigus sutartims dėl suėjusio nuomos termino atsakovas neperdavė ieÅ¡kovui nuomoto turto pagal sutarties sÄ lygas (2 t., 36-37 b. l.).

Dėl sutartinių netesybų dydžio ir ieÅ¡kinio senaties jų reikalavimui taikymo Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas sumažintas sutartines netesybas, rėmėsi ieÅ¡kovo pateiktu netesybų už 424 dienas apskaičiavimu, nors Å¡iam reikalavimui atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir netesybas sumažinti iki 0,02 procentų, todėl teismas pažeidė ieÅ¡kinio senatį, netesybas ir jų mažinimÄ reglamentuojančias teisės normas bei jų taikymo teismų praktikÄ .

Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, remdamasis tuo, kad atsakovas pažeidė prievolę tinkamai atsiskaityti pagal nuomos sutartis, prašė teismo priteisti iÅ¡ jo skolÄ ir sutartyse (11 punktas) sulygtas 0,2 procento dydžio, t. y. 49 428,15 Lt. Lt, netesybas, susidariusias iki ieÅ¡kinio padavimo už 68 396,68 Lt skolos sumÄ . Delspinigių reikalavimui atsakovas prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytÄ sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas Å¡io atsakovo reikalavimo neiÅ¡sprendė ir taip pažeidė CPK 265 straipsnio bei ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo reikalavimus (CPK 330 str.). Pagal apeliacinės instancijos teismui ieÅ¡kovo pateiktÄ skaičiavimÄ , iki ieÅ¡kinio padavimo susidariusios nuomos mokesčio skolos už Å¡eÅ¡is mėnesius delspinigiai sudaro 22 668,33 Lt (2 t., 38 b. l.).

PrieÅ¡taravimų dėl Å¡ios delspinigių sumos apskaičiavimo atsakovas nereiÅ¡kia.Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo bÅ«das, skatinantis skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.).

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr.3K-3-401/2008, ir kt.).Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad už nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį netinkamÄ vykdymÄ nuomos sutartyse nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis, todėl praÅ¡omÄ delspinigių sumÄ sumažino pusiau ir priteisė iÅ¡ atsakovo 24 715 Lt netesybų.

Atsakovas nesutinka su netesybų priteisimu, motyvuodamas tuo, kad teismas, turėdamas pareigÄ kontroliuoti netesybų dydį, nagrinėjamu atveju turėjo sumažinti delspinigių dydį iki pripažinto protingu 0,02 procentų dydžio. Ä® apelianto argumentus, susijusius su delspinigių priteisimu, ieÅ¡kovas neatsiliepė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai Å¡alys sutartyje susitaria dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Miaras” v.

A. D. IÄ® “Aldaujana”, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Ä®statyme nustatyta tvarka ir pagrindais teismui suteikta teisė mažinti netesybas, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta.Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , nustatant, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) per didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei sprendžiant, iki kokio dydžio turi bÅ«ti vertinamos konkrečios individualios bylos aplinkybės (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės ir kt.), vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekiama nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros.

Spręsdamas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, teismas iÅ¡ esmės neturi paneigti suderintos Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pažeidimÄ . Konkrečioje faktinėje situacijoje vienu atveju tam tikras netesybų dydis gali bÅ«ti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiÅ¡kiai per didelis. Dėl to teismų praktikoje nėra vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos.

Atitinkamai negali bÅ«ti ir vieno iÅ¡ anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikÅ¡tų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi bÅ«ti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB “Miaras” v. A. D. IÄ® “Aldaujana”, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Nurodytas kasacinio teismo aiÅ¡kinimas paneigia apelianto pozicijÄ , kad teismų praktikoje yra nustatytas protingas 0,02 procentų netesybų dydis, iki kurio turi bÅ«ti sumažintos netesybos nagrinėjamoje byloje.Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo pagrindas pirmosios instancijos teismui sutartinių netesybų dydį pripažinti akivaizdžiai per dideliu ir jį sumažinti.

Apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad nagrinėjant bylÄ trečdalį nuomos mokesčio skolos (24 919,49 Lt) atsakovas sumokėjo, todėl pagrindinę prievolę apeliacinės instancijos teismas sumažino iki 43 477,19 Lt. Ä®vertinus pagrindinės skolos ir pagal sutartį priklausančių mokėti 22 668,33 Lt delspinigių dydžių santykį, dalies prievolės įvykdymÄ , spręstina, kad nagrinėjamu atveju priteistini delspinigiai mažintini iki 8 000 Lt. Dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo teisminės gynybos ieÅ¡kovas kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, todėl laiko tarpas, už kurį skaičiuojami delspinigiai, yra ilgas ir sutartinė delspinigių suma, lyginant su pagrindine prievole, taip pat yra didelė.

Toks ieÅ¡kovo elgesys rodo, kad didelių nuostolių dėl negauto nuomos mokesčio ieÅ¡kovas nepatyrė, todėl     priteistinos iki 8 000 Lt sumažintos netesybos laikytinos pakankamomis minimaliems nuostoliams padengti. Dėl palÅ«kanų dydžio CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ios procesinės palÅ«kanos skatina skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki kreditoriui kreipiantis į teismÄ ir taip iÅ¡vengti prievolės mokėti Å¡ias palÅ«kanas.

Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Skolininko prievolė mokėti palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iÅ¡ įstatymo. Å ios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas jas priteisti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju procesinių palÅ«kanų dydis nustatomas ne pagal CK 6.210 straipsnyje nustatytus palÅ«kanų dydžius, o pagal specialiame Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – Ä®statymas) numatytus palÅ«kanų dydžių apskaičiavimus.

Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė Ä®statymÄ ir neteisingai nustatė priteistinų palÅ«kanų dydį. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka ir juos atmeta. Už pavėluotus mokėjimus mokėtinų palÅ«kanų dydžio apskaičiavimÄ reglamentuoja Ä®statymo 3 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palÅ«kanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimÄ , dydis apskaičiuojamas taikant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytÄ palÅ«kanų normÄ , galiojusiÄ tÄ metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palÅ«kanas.

PirmÄ jį metų pusmetį galioja paskutinė palÅ«kanų norma, paskelbta prieÅ¡ pirmojo metų pusmečio pirmÄ jÄ kalendorinę dienÄ , antrÄ jį metų pusmetį galioja paskutinė palÅ«kanų norma, paskelbta prieÅ¡ antrojo metų pusmečio pirmÄ jÄ kalendorinę dienÄ . Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalyje palÅ«kanų norma apibrėžta kaip vieno mėnesio VILIBOR (vidutinės tarpbankinės palÅ«kanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams) palÅ«kanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais.

Taikydamas Å¡ias palÅ«kanų dydžio apskaičiavimÄ reglamentuojančias Ä®statymo normas, teismas nustatė, kad ginčo nuomos sutartyse palÅ«kanos nebuvo numatytos, kad atsakovo pareiga mokėti palÅ«kanas atsirado pirmÄ jį 2010 metų pusmetį, todėl taikė paskutinę 2009 m. gruodžio mėnesio dienÄ Lietuvos banko skelbtÄ palÅ«kanų normÄ - 5,68 %, kuriÄ padidinęs 7 procentiniais punktais, nustatė atsakovo mokėtinas 12,68 % metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Tokius palÅ«kanų dydžio skaičiavimus kolegija pripažįsta atitinkančiais Ä®statymo reikalavimus, todėl teisingais. Dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ , jeigu skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas bus paliktas galioti (1 t., 136-138, 142-167 b. l.). PraÅ¡ymas grindžiamas sunkia finansine padėtimi, susidariusia dėl to, kad pagal kitų kreditorių reikalavimus laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra suvaržytas didelės vertės atsakovo turtas, kad už suteiktas atliekų surinkimo ir iÅ¡vežimo paslaugas atsakovui yra įsiskolinę dideles sumas Å¡ių paslaugų gavėjai, tarpe jų ir ieÅ¡kovas, kad ieÅ¡kovas reikalauja sumokėti komunalinių atliekų sÄ vartyno operatoriui 3 mln. virÅ¡ijančiÄ sumÄ .

Å ios aplinkybės, atsakovo teigimu, lemia atsakovo negalėjimÄ iÅ¡ karto sumokėti ieÅ¡kovui priteistÄ sumÄ . Atsakovo praÅ¡ymui ieÅ¡kovas prieÅ¡tarauja (2 t., 4-6 b. l.).CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatÄ , jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas per trumpiausiÄ laikÄ ir kuo ekonomiÅ¡kiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

AiÅ¡kindamas ir taikydamas Å¡iÄ proceso teisės normÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas arba iÅ¡dėstomas iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo bÅ«tino iÅ¡dėstymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualÅ«s yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principai.

Å ių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimÄ , bÅ«tų atsižvelgta į abiejų bylos Å¡alių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymÄ , bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti Å¡alies, kurios naudai jis priimtas, lÅ«kesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Ä®siteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali bÅ«ti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų Å¡alių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ skolininkui, o iÅ¡ieÅ¡kotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti iÅ¡laikyti iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ , vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie iÅ¡imtinio atvejo, lemiančio teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymÄ , buvimÄ .

Atsakovo įsiskolinimas ieÅ¡kovui yra įsisenėjęs, apeliacinės instancijos teismas sumažino priteistas skolos ir delspinigių sumas, pasibaigus nuomos sutartims atsakovas naudojasi ieÅ¡kovo turtu toliau už tai nemokėdamas, todėl naudos iÅ¡ ginčo turto ieÅ¡kovas negauna. Nagrinėjamoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, konstatavus atsakovo mokumÄ , sėkmingÄ veiklÄ ir gebėjimÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimÄ , todėl priteistos iÅ¡ esmės atsakovui nedidelės sumos piniginės prievolės įvykdymas niekaip negali lemti atsakovo finansinės padėties pasikeitimÄ taip, kad bÅ«tų nutrauktas atliekų tvarkymo paslaugų Vilniaus mieste teikimas.

Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovu, kad sprendimo vykdymo atidėjimas vieneriems metams neigiamai atsilieps ieÅ¡kovo biudžetui.   Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir CPK 88 straipsnyje nurodytos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos (CPK 79 str.). Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 str. 5 d.). IeÅ¡kinio patenkinimo iÅ¡ dalies atveju bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje 117 824,83 Lt sumos ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (priteisus iÅ¡ viso         51 477,19 Lt) pagal pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumÄ yra patenkinti 43,6 procentai, o atmesti 56,4 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų. IeÅ¡kovas pagal įstatymÄ yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), todėl jo reikalavimus patenkinus iÅ¡ dalies pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ už ieÅ¡kinį mokėtino 3 356,49 Lt žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 1 463,43 Lt, ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme turėtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios 22 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei priteistini iÅ¡ atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismo patirtos 4,45 Lt su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos (1 t., 169 b. l.) pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir LR teisingumo ir finansų ministrų 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. IP-261/IK-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nepriteistinos.Apeliacinį skundÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, atsakovas apmokėjo 3 356 Lt žyminiu mokesčiu (1 t., 112, 122 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 68 396,68 Lt nesumokėtÄ nuomos mokestį ir 24 715 Lt delspinigių, t. y. iÅ¡ viso        93 111,68 Lt, todėl pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 4 dalį, už atsakovo apeliacinį skundÄ turėjo bÅ«ti sumokėtas 2 793,35 Lt dydžio žyminis mokestis. Tokiu atveju pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 5 dalį permokėta žyminio mokesčio dalis – 562,65 Lt (3 356 Lt -           2 793,35 Lt) grÄ Å¾intini atsakovui.

Atsakovo apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies ir teismo priteistÄ sumÄ sumažinus, ieÅ¡kovas turi kompensuoti atsakovui 1 248,62 Lt už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurias sudaro, atsakovo teigimu, advokatei V. R. sumokėti 1 800 Lt už apeliacinio skundo parengimÄ (1 t., 136-138 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad pagal 2010 m. balandžio 12 d. atstovavimo sutartį atsakovui pirmosios instancijos teisme atstovavo advokato padėjėja V.

R. (1 t., 80 b. l.). Patirtas teisinių paslaugų iÅ¡laidas apeliacinėje instancijoje atsakovas įrodinėja paties parengta 2012 m. sausio 4 d. pažyma, advokato padėjėjos atsakovui iÅ¡raÅ¡yta 2010 m. spalio 30 d. sÄ skaita Nr. 10/68/VSA už 6 145 Lt ir banko nepatvirtintu 2010 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymu (1 t., 139-141 b. l.). Byloje nėra pateikti dokumentai, liudijantys atsakovo pavedimÄ advokatui, kuris pagal įstatymÄ gali bÅ«ti atstovu apeliacinės instancijos teisme, parengti apeliacinį skundÄ ir Å¡io pavedimo įvykdymÄ , iÅ¡laidų apskaičiavimÄ ir jų pagrindimÄ (CPK 57 str. 3 d., 98 str. 1 d.), todėl praÅ¡ymas dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ pakeisti.IÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieÅ¡kovui Vilniaus miesto savivaldybei priteistus 68 396,68 Lt nesumokėto nuomos mokesčio sumažinti iki 43 477,19 Lt (keturiasdeÅ¡imt trijų tÅ«kstančių keturių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt septynių litų 19 ct), priteistus   24 715 Lt delspinigių sumažinti iki 8 000 Lt (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių litų).Sprendimo dalį, kuria atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“ su visu jam priklausančiu turtu iÅ¡keldintas iÅ¡ nuomotų negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), papildyti įpareigojimu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ per 7 (septynias) dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieÅ¡kovui Vilniaus miesto savivaldybei pagal aktÄ tvarkingÄ nuomotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), su visais atliktais neatskiriamais nuo turto pertvarkymais.IÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ valstybei priteistÄ 2 900 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 1 463,43 (vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų litų 43 ct).

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ 1 248,62 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 62 ct) už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio.GrÄ Å¾inti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ permokėtus 562,65 Lt (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du litus 65 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ Swedbank AB 2010 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1632.Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo atmesti.

Teisėjai                                                                                                     Danutė Gasiūnienė                                                                                                        Konstantinas Gurinas                                                                                                        Marytė Mitkuvienė