3933177d-e300-4fbb-af0b-9925e9266dde · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-7246-644/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01823-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 27 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. D. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-4). PareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė ir nurodė, jog nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 metų liepos mėnesio buvo laikomas Marijampolės pataisos namų 21 bÅ«ryje netinkamomis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 2, Nr. 9, Nr. 8, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Kamerų plotÄ dar labiau mažino baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Patalpose trÅ«ko oro, kaupėsi drėgmė, pelėsis. Pelėsis patalpoje įtakojo susirgimÄ tuberkulioze, dėl ko pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Dėl ant langų įrengtų grotų trÅ«ko apÅ¡vietimo, pareiÅ¡kėjui pablogėjo regėjimas ir skaudėjo akis. Drausmės grupės kameros Nr. 2 langas uždengtas skarda, dėl to nebuvo galimybės iÅ¡vėdinti patalpos.

Kamerų sienų bÅ«klė bloga, nuo jų byrėjo tinkas ir dažai. Sanitariniame mazge praustuvės surÅ«dijusios, veidrodžiai suskaldyti. Pataisos namų administracija nereagavo į praÅ¡ymus atlikti remontus. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 8-12) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikomas drausmės grupės kamerose (20, 21 bÅ«riai).

Minimali gyvenamojo ploto norma kamerose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta. Gyvenamųjų patalpų įrengimas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų reikalavimus. Teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotÄ . PareiÅ¡kėjo teiginys dėl lango uždengimo skarda nepagrįstas, nes iÅ¡ pateiktų nuotraukų aiÅ¡kiai matoma, kad kameroje Nr. 2 yra du langai, kurie nėra uždengti.

Patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas 2016 metais atliko periodinį patikrinimÄ pataisos namuose ir pažeidimų nenustatė. Pataisos namų patalpos yra nuolat tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų ir prižiÅ«rimos specialistų, kurie, esant reikalui, skubiai atlieka defektų Å¡alinimo, remonto darbus. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų drausmės grupės kamerų tipo patalpose netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 metų liepos mėn. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog buvo laikomas perpildytose drausmės grupės kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-442, pareiÅ¡kėjas nuo 2015-10-26 buvo perkeltas į 212 brigadÄ (21 bÅ«rį), Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-503 nuo 2015-12-04 - iÅ¡ 212 brigados (21 bÅ«rio) į 203 brigadÄ (20 bÅ«rys).

Nuo 2016-07-14 pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vežtas gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 13-17, 21). IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-10-26 iki 2015-12-03 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 21 bÅ«rio kameroje Nr. 8, kurios plotas 16.46 kv. m ploto (atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ ), joje įrengtos 4 miegamosios vietos, buvo laikoma iki 4 nuteistųjų, taigi vienam asmeniui kameroje teko 4,11 kv. m (16,46/4) ploto, nuo 2015-12-04 iki 2016-07-14 - 20 bÅ«rio kameroje Nr. 2, kurios plotas 30,76 kv. m ploto (atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ ), joje įrengtos 8 miegamosios vietos, buvo laikoma iki 8 nuteistųjų, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 3,84 kv. m (30,76/8) ploto (b. l. 19, 26-27).

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad kamerose buvo laikoma po 9 nuteistuosius, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylÄ nepateikė. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad kamerose buvo laikoma daugiau nuteistųjų nei nurodyta atsakovo atstovo atsiliepime bei 2018-09-21 pažymoje. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytus argumentus, jog jis buvo laikomas kitose kamerose (kitame aukÅ¡te). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi.

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklėse nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų plotas. Pastebėtina, kad į baldų plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma kameroje nebuvo pažeista, pareiÅ¡kėjo argumentai, dėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto, atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad dėl ant langų (iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės) įrengtų grotų kamerose trÅ«ko apÅ¡vietimo, jam skaudėjo akis, pablogėjo regėjimas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento gyvenamosiose patalpose, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikytini nepagrįstais. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.7 punktÄ , drausmės grupės nuteistųjų kambariuose iÅ¡ lauko pusės ant langų turi bÅ«ti įrengiamos apsauginės grotos.

Å iuo atveju atsakovo atstovo į bylÄ pateiktos kamerų nuotraukos (b. l. 29, 33, 41) patvirtina pareiÅ¡kėjo argumentus, kad drausmės grupės kamerose apsauginės grotos yra įrengtos iÅ¡ vidinės pusės, ko teisinis reglamentavimas nenumato. Tačiau, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (iš vidaus įrengtų apsauginių grotų) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Byloje nėra jokių konkrečių įrodymų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl natūralaus apšvietimo tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , minėti pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini deklaratyviais, todėl atmetami. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs atidaryti lango ir iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad drausmės grupės kameros Nr. 2 langas uždengtas skarda, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti nepateikia.

Atsakovo atstovas nurodo, kad kameroje Nr. 2 yra du langai, kurie nėra uždengti skarda. IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų kamerų nuotraukų (b. l. 29, 31, 33, 41) matyti, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmetami. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie pelėsio plitimÄ , teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose.

Tuo tikslu bÅ«rio virÅ¡ininkas nuteistuosius aprÅ«pina priemonėmis (b. l. 22-24). Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas bei palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡vykimas gydytis į Laisvės atėmimo vietų ligoninę buvo priežastiniame ryÅ¡yje su pelėsiu gyvenamojoje patalpose.

Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko patalpas, neturi problemų dėl drėgmės, nemalonaus kvapo, oro trūkumo ar pelėsio gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl kameroje susikaupusio pelėsio, drėgmės, oro trūkumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerų sienų būklė buvo bloga, nuo jų byrėjo tinkas ir dažai, sanitariniame mazge praustuvės surūdijusios, veidrodžiai suskaldyti.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016-11-14 patikrinimo akto matyti, kad asmenys Marijampolės pataisos namuose yra laikomi tik gyvenamosiose patalpose. Marijampolės pataisos namų pateiktas Avarinių gedimų Å¡alinimo ir atliktų darbų 2016-06-01 aktas (b. l.

25) patvirtina atsakovo atstovo argumentus, kad įstaigos patalpos, tame tarpe drausmės grupės kameros, remontuojamos pagal poreikį. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas netvarkingose, neremontuotose patalpose. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo į bylÄ pateiktos kamerų nuotraukos paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl iÅ¡trupėjusių sienų, surÅ«dijusios kriauklės, suskaldytų veidrodžių (b. l. 28-41). Kita vertus, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo Å¡ias aplinkybes.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus, pagal pareiÅ¡kėjo skundus ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra, o teismui nekyla abejonių, kad atsakovo atstovas savo pareigÄ - apgyvendinti pareiÅ¡kėjÄ techniÅ¡kai tvarkingose patalpose, vykdo tinkamai. Teismas pažymi, kad bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti pareiÅ¡kėjo samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamos patalpų bÅ«klės atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio (nereagavo į praÅ¡ymus), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokie konkrečiai pareigÅ«nai su juo elgėsi netinkamai, nereagavo į praÅ¡ymus ir nusiskundimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio atmetami kaip nepagrįsti. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis