392f6944-bd2b-480e-b2fb-589c2668e02f · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja R                                                                                                                                                                                                                                                                         NuorašasPranešėja R.

A. Gutauskienė                                                       Civilinė byla Nr. 2A-262-71/2011Teisėja J. Stubrys                          Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01069-2010-1                                                                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1. (S)                           ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 23 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Reginos Agotos Gutauskienė (pirmininkė ir pranešėja),kolegijos teisėjų: Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Mobusta“, tretysis asmuo, BUAB „Hronas“ dėl buto remonto iÅ¡laidų priteisimo.

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :            I.             Ginčo esmė. IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Mobusta“ 14 350,00 Lt žalÄ , reikalingÄ buto trÅ«kumų iÅ¡taisymui;

2) priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos;

3) taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2004 m. kovo 17 d. buvo sudaryta preliminarioji bÅ«simo buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3, pagal kuriÄ uždaroji akcinė bendrovė „Mobusta“ įsipareigojo pastatyti gyvenamÄ jį namÄ ir parduoti butÄ , esantį jame, V. K.. BÅ«simo buto sutarties Å¡alių įsipareigojimai buvo įvykdyti ir 2005 m. vasario 14 d. rangovas ir pirkėja pasirašė perdavimo - priėmimo aktÄ , pagal kurį rangovas perdavė pirkėjai butÄ , pastatytÄ pagal sutartį. 2004 m. kovo 7 d. buvo pasiraÅ¡yta buto pirkimo ir pardavimo sutartis, pagal kuriÄ V.

K. pardavė butÄ A. K.. IeÅ¡kovas yra dabartinis buto savininkas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad įsigytame bute atsirado statybos darbų defektų, t. y. namo stikliniame fasade, kuris ribojasi su buto virtuve bei svetaine, atsirado plyÅ¡ių ir nesandarumų, pro kuriuos į butÄ skverbiasi drėgmė, o lietui lyjant patenka vanduo. Å ias aplinkybes patvirtina antstolio G. P. faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga. Sudarant aktÄ bei perpardavimo sutartį nei pirkėja V. K., nei ieÅ¡kovas neaptiko jokių trÅ«kumų, kuriuos jie galėjo pastebėti kaip racionalÅ«s, atidÅ«s ir rÅ«pestingi asmenys, neturintys specialių statybos, projektavimo žinių, t. y. statybos defektai atsirado po darbų perdavimo - priėmimo (2009 m. vasarÄ ) ir negalėjo bÅ«ti nustatyti priimant darbus.

IeÅ¡kovo teigimu buto sutartis laikytina vartojimo rangos sutartimi, nes rangovas statė butÄ pirkėjos asmeniniams poreikiams tenkinti. IeÅ¡kovui perpirkus butÄ iÅ¡ pirkėjos savo asmeniniams poreikiams tenkinti, ieÅ¡kovui perėjo kai kurios pirkėjos reikalavimo teisės, susijusios su rangovo atsakomybe už pastatytÄ statinį. Be to, rangovas įsipareigojo ne tik pastatyti butÄ , bet ir jį parduoti, todėl mano, kad Å¡alis sieja ir vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovas apie buto trÅ«kumus pirmÄ kartÄ buvo informuotas dar 2009 m. liepos mėnesį.

IeÅ¡kovas pristatė atsakovui nuotraukas, vaizduojančias defektus, bei prašė atvykti apžiÅ«rėti defektus vietoje, suraÅ¡yti defektų aktÄ , susitarti dėl jų Å¡alinimo termino. Atsakovas į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ paÅ¡alinti trÅ«kumus nereagavo, tuomet 2009 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovas statybos darbų defektų aktÄ iÅ¡siuntė atsakovui paÅ¡tu adresais Vaidoto g. 33, Å iauliai ir S. Ž. g. 25, Vilnius (kÄ patvirtina paÅ¡to kvitas bei įteikimÄ patvirtinantys įteikimo praneÅ¡imai). Atsakovui nereaguojant, ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovui 2009 m. lapkričio 2 d. praneÅ¡imÄ apie tai, kad atsakovui neatvykus apžiÅ«rėti defektų vietoje, statybos darbų defektų aktas buvo suraÅ¡ytas vienaÅ¡aliÅ¡kai, nustatant, kad defektų iÅ¡taisymo terminas - 2009 m. lapkričio 20 d.

Atsakovas į ieÅ¡kovo veiksmus visiÅ¡kai nereagavo. IeÅ¡kovas dėl visuotinės ekonominės krizės Å¡iuo metu neturi lėšų, pakankamų buto trÅ«kumų iÅ¡taisymui, todėl negali suremontuoti butÄ savo lėšomis ir vėliau reikalauti, jog atsakovas atlygintų jo patirtas iÅ¡laidas trÅ«kumams iÅ¡taisyti (tomas 1, b.l.1-6). II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.        Šiaulių miesto apylinkės teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies:

1) priteisė ieškovui A. K. iš atsakovo 873,54 Lt nuostolių atlyginimo, 11,00 Lt žyminio mokesčio ir 225,50 Lt atstovavimo išlaidų;

2) priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Mobusta“ į valstybės biudžetÄ 33,90 Lt iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ ;

3) likusioje dalyje ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Mobusta“ atmetė;4) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, paliko galioti Å iaulių m. apylinkės teismo 2010-02-03 nutartimi atsakovo UAB „Mobusta“ atžvilgiu taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti, kad dėl ieÅ¡kovui A. K. padarytos turtinės žalos atsakingas yra atsakovas, nes byloje pateikti įrodymai to nepaneigia, o ir pats atsakovas Å¡ios aplinkybės nenuginčijo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepaneigė ir priežastinio ryÅ¡io susijusio su jo veiksmais dėl ieÅ¡kovui A.

K. padarytos žalos, atsiradusios dėl netinkamai atliktų statybos darbų gyvenamojo namo statybos laikotarpiu ir tiesiogiai pasireiÅ¡kusių ieÅ¡kovui priklausančiose gyvenamosiose patalpose. Teismas atmetė atsakovo motyvÄ , jog už ieÅ¡kovo gyvenamajame name statybos metu padarytÄ brokÄ , turi atsakyti tretysis asmuo UAB „Hronas“.        Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė tinkamų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys yra įrodytas dėl ieÅ¡kovo A.

K. patirtų nuostolių dydžio. Nors ieÅ¡kovas teigė, kad neturi pinigų buto remontui, tačiau jo sumokėta 14 350 Lt suma UAB „Visga“, teismo nuomone, Å¡iÄ aplinkybę paneigia. Dėl to ieÅ¡kovo reikalavimÄ atsakovui dėl 14 350 Lt pripažinimo tinkamu žalos atlyginimu atmetė. Tuo pačiu teismas atmetė ir ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo nuo priteistos sumos, kadangi netenkino pagrindinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo (tomas 2, b.l. 50-59).

            III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė.        IeÅ¡kovas A. K. Å iaulių apygardos teismui pateikė apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo panaikinimo, naujo sprendimo priėmimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir naujo įrodymo priėmimo (antstolio G. P. 2011-02-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 19/11/99). Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:           1.

Apelianto nuomone pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo rangos teisiniuose santykiuose taisyklę, nes visiÅ¡kai nepagrįstai atsisakė atsižvelgti į kasacinės instancijos suformuotÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose ir Å¡ioje byloje visiÅ¡kai nepagrįstai bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas Å¡alims;            2. Apelianto nuomone ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydis yra visiÅ¡kai įrodytas, todėl pirmos instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai nepatvirtina jo patirtų nuostolių dydžio;            3.

Apelianto nuomone teismas pažeidė LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kadangi konstatavo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovas patyrė nuostolių, tačiau neiÅ¡sprendė jų dydžio nustatymo klausimo. Todėl pirmos instancijos teismas išėjo už savo kompetencijos ribų ir visiÅ¡kai nepagrįstai atsisakė pats nustatyti ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydį;             4. Apelianto nuomone teismas pažeidė LR CPK 5 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ , kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Kadangi teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui pateikus įrodymus (turto vertintojų iÅ¡davÄ , darbų sÄ matÄ ir pan.) ar faktiÅ¡kai atlikus remonto darbus, jam visada iÅ¡lieka teisė pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl turėtų nuostolių atlyginimo ir tokiu atveju nebus taikoma LR CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata. Apelianto nuomone tokia iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirstų keliÄ ieÅ¡kovui ateityje kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė dėl to paties dalyko, tarp tų pačių Å¡alių ir tuo pačiu pagrindu, todėl teismui konstatavus, kad neužtenka įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo atliktų statybos rangos darbų trÅ«kumų dydį, ir atsisakius taikyti LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį bei ex officio nustatyti tokių nuostolių dydį, ieÅ¡kinys dalyje dėl 14350 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtu;              5.

Apelianto nuomone teismo sprendime nurodyti motyvai yra prieÅ¡taringi. Teismas konstatavo, jog neturi pagrindo abejoti, kad dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos yra atsakingas atsakovas ir kad jis Å¡ios aplinkybės byloje neginčijo, tačiau teismas nurodė, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas turi įrodyti ne tik žalos faktÄ ir dydį, bet ir neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos;               6. Apelianto nuomone teismas neteisingai nustatė, kad vienu iÅ¡ įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį, laikytina nepriklausomo turto vertintojo ataskaita.

Kadangi vertintojas neturi kompetencijos vertinti pačių statybos darbų sÄ matų dydžio – patvirtinti ar paneigti ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydį, todėl teismo nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimas Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“ Å¡ioje byloje netaikytinas;              7. Apelianto nuomone teismo konstatavimas, jog jis neturi pagrindo nustatyti žalos dydį, yra nepagrįstas, pažeidžiantis teisinio tikrumo ir teisėtų lÅ«kesčių principus bei prieÅ¡taraujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams;                8.

Apelianto nuomone teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nevisapusiÅ¡kai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, atmestinai ir neiÅ¡samiai, o tai sÄ lygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimÄ , kadangi jokių teisinių argumentų dėl 14350 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo teismo sprendime nenurodyta;            9. Apelianto nuomone teismas, atsisakydamas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, pažeidė LR CK 6.37 straipsnio 1 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį.

Kadangi ieÅ¡kovas yra fizinis asmuo, o reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas;            10. Apelianto nuomone teismas, atsisakydamas priteisti ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas akivaizdžiai pažeidė LR CPK 93 straipsnio 2 dalį, nes teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas pateikė UAB „Tikroji turto kaina“ 2010-01-28 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 60 už suteiktas teisines paslaugas 1200 Lt sumai, tačiau net ir patenkinęs ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ieÅ¡kovui jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcingų patenkintiems reikalavimams nepriteisė (tomas 2, b.l. 63-71).

       Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.            IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.            Apeliacinis skundas atmestinas.       Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).       Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A.

K., dalyje dėl nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, praÅ¡o priimti naujÄ sprendimÄ . Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas Å¡alims ir nepagrįstai, nepateikęs teisinių argumentų, atsisakė savo iniciatyva nustatyti ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydį. Pagal LR CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

LR CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas – galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi.

Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-405/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad remiantis visuma įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovo A. K. bute ir namo iÅ¡orėje atsiradę įtrÅ«kimai (plyÅ¡iai) ir kiti gyvenamųjų patalpų sugadinimai (defektai) gali bÅ«ti paÅ¡alinti atliekant skirtingos apimties remontÄ . Tokia teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie namo fasade (iÅ¡orinėje dalyje) atliktus remonto darbus (t. 1, b. l. 169-174). Dėl to apelianto A. K. gyvenamųjų patalpų bÅ«simo remonto darbų kaina pagal jo pateiktÄ ir UAB ,,Visga“ sudarytÄ komercinį pasiÅ«lymÄ negali bÅ«ti nustatyta (t. 1, b. l. 22-23), kadangi jame nėra įvertinti atsakovo 2010-08-04 atlikti gyvenamojo namo iÅ¡orėje atlikti remonto darbai (t. 2, b. l. 34-37, 43).

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad statybos bÅ«du paprastai atliekamų darbų įkainiai yra nustatomi pagal lokalines sÄ matas, o kiekvienu atveju atlikus statybos (remonto) darbus pagal lokalines sÄ matas privalo bÅ«ti sudarytas atliktų darbų aktas kuriame nurodytos visos tiesioginės iÅ¡laidos ir kainų pagrindimai, mato vienetai, kiekiai bei kaina. Nesant tokių dokumentų teismas negalėjo tinkamai įvertinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pripažinti, kad 14 350 Lt suma yra tinkamas dydis jam padarytos žalos atlyginimui, o tuo pačiu ir ieÅ¡kovo pateiktas komercinis pasiÅ«lymas nelaikytinas tinkamu jam padarytos žalos nustatymo įrodymu (t. 1, b. l. 22).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 212 straipsnio 1 dalies normÄ nė viena iÅ¡ Å¡alių neprašė teismo ieÅ¡kovo A. K. butui padarytos turtinės žalos dydžiui įvertinti skirti ekspertizę, tuo pačiu sudarant teismui galimybę jos iÅ¡vadas vertinti visų įrodymų kontekste ir imtis priemonių paÅ¡alinti abejones dėl kituose įrodymuose esančių duomenų tikrumo. Atsižvelgusi į prieÅ¡ tai nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai, jog apeliantas turi kitokiÄ nuomonę vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, nesuponuoja iÅ¡vados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesÄ nustatantys procesiniai įstatymai ir kad, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas juos pažeidė.

Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto skundo argumentus dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos Å¡alims ir pažymi, kad Å¡i civilinė byla nepriskirtina kategorijai bylų, kuriose įtvirtinta teismo pareiga bÅ«ti aktyviam. Vadovaujantis įrodinėjimo naÅ¡tos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisykle (LR CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Ä®rodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių.

Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Taigi bÅ«tent ieÅ¡kovui (apeliantui) nagrinėjamoje byloje teko pareiga įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. jog jam buvo padaryta 14 350 Lt žala. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui, ieÅ¡kovas (apeliantas) nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų dėl minėtos žalos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo žalos dydį nustatyti kitais skaičiavimo bÅ«dais. Nagrinėjamoje byloje teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ bylos Å¡alims bei, nepažeisdamas LR CPK 185 straipsnio reikalavimų, pakankamai iÅ¡samiai, siekdamas padaryti konkrečias iÅ¡vadas dėl įrodinėjimo dalyko, iÅ¡analizavo Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nurodydamas, kuriuos įrodymus pripažįsta tinkamais, pagrindžiančiais ieÅ¡kovo reikalavimus, o kuriuos – atmeta.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjusio teismo sprendimas priimtas nepažeidus LR CPK 176–185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimo procesÄ .        IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, atmesdamas reikalavimÄ priteisti procesines palÅ«kanas, pažeidė CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad netenkinus pagrindinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo, atmestinas ir reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo.       Remdamasi tuo kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas.       Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, patenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, neiÅ¡sprendė ieÅ¡kovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimo.

Kolegija pažymi, kad reikalavimas peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ yra procesinis praÅ¡ymas ir nevertinamas kaip materialinis ieÅ¡kinio reikalavimas. Procesinio praÅ¡ymo patenkinimas nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iÅ¡ dalies patenkintu. TokiÄ praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009). LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, proporcingai patenkintiems reikalavimams, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas už 14711,79 Lt sumÄ , teismo sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas tik už 873,54 Lt, kas sudaro 5,94 proc., pareikÅ¡to ieÅ¡kinio sumos, todėl teisėjų kolegija Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011m. sausio 31 dienos sprendimÄ iÅ¡ esmės palieka nepakeistÄ tik papildo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieÅ¡kovui priteistinos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ , proporcingai patenkinto ieÅ¡kinio reikalavimo dydžiui (tomas 1, b.l. 59-60).

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu , n u t a r i a :        Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . Papildomai priteisti ieÅ¡kovui A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo UAB „Mobusta (į/k 145642996) 71, 28 Lt (septyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 28 centus) turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ .             Kolegijos pirmininkė                                                          Regina Agota Gutauskienė Teisėjai                                                                                Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                                         Egidijus Mockevičius           NuoraÅ¡as tikrasTeisėja R.A.Gutauskienė