Legislator Case Law & Legislation
392de52d-dc84-40cc-9196-ebf8f2ba6561 AI generated

392de52d-dc84-40cc-9196-ebf8f2ba6561 · Utenos apylinkės teismas

Case Number 392de52d-dc84-40cc-9196-ebf8f2ba6561
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl nuomos mokesčio priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. I. 5 050 EUR nesumokėto nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2016 m. liepos 31 d. su atsakovu sudarė gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, mokant 250 EUR nuomos mokestį per mėnesį. Sutartis buvo sudaryta 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau tapo neterminuota atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir po sutarties termino pabaigos gyveno jos nuomojamame name, bei vadovaujantis nuomos sutarties 6.2. punktu, kuris numatė, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau negu 10 dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

Legislator headnote

AI generated

392de52d-dc84-40cc-9196-ebf8f2ba6561 · Utenos apylinkės teismas: Susitarimas dėl gyvenamojo namo panaudos sutarties nutraukimo ir atsakovas laiko tai pagrindiniu įrodymu, kad tarp Å¡alių buvo nutraukta panaudos sutartis. IeÅ¡kovė nurodo įraÅ¡iusi žodį „panauda“, kadangi buvo labai susijaudinusi, tačiau žinant, kad ji yra profesionali teisininkė, dirba teisėja, sunku suvokti, kad ji galėjo nesuvokti, kÄ nutraukia, ar panaudos, ar nuomos sutartį. IeÅ¡kovė nepagrįstai perkelia atsakovui pareigÄ Ä¯rodyti, kad buvo sudaryta panaudos sutartis, o atsakovas laiko, kad savo atsikirtimus yra įrodęs 2018 m. rugpjūčio 26 d. susitarimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-2912-1055/2021 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00426-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10.; 2.6.16.11.; 2.6.17.; 3.2.6.1. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 20 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėja Ana KarÅ¡ul, sekretoriaujant Daivai Savickienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei S. K., atsakovui R. I., atsakovo atstovei advokatei A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. K. ieÅ¡kinį atsakovui R.

I. dėl nuomos mokesčio priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. I. 5 050 EUR nesumokėto nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2016 m. liepos 31 d. su atsakovu sudarė gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, mokant 250 EUR nuomos mokestį per mėnesį. Sutartis buvo sudaryta 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau tapo neterminuota atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir po sutarties termino pabaigos gyveno jos nuomojamame name, bei vadovaujantis nuomos sutarties 6.2. punktu, kuris numatė, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau negu 10 dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

Atsakovas iÅ¡ namo iÅ¡sikraustė tik 2018 m. rugsėjo 6 d., nuomos mokesčio nemokėjo nuo 2017 m. sausio mėnesio, todėl liko jai skolingas 5 050 EUR už 20 mėnesių ir 6 dienas. Atsakovas nustojo mokėti nuomos mokestį po to, kai su juo 2016 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta preliminarioji nuomojamo namo pirkimo – pardavimo sutartis. Tačiau atsakovas nei mokėjo nuomos mokestį, nei nupirko namÄ , dėl kurio buvo sudarytos sutartys. Atsakovas savo prieÅ¡taravimus grindžia tuo, kad neva su juo buvo sudaryta namo panaudos sutartis.

Pažymi, kad su atsakovu niekada nei žodžiu, nei raÅ¡tu nebuvo tartasi dėl namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), panaudos. PreliminariÄ ja gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartimi su atsakovu buvo sutarta, kad nuosavybės teisės į namÄ jam pereis nuo pagrindinės sutarties sudarymo dienos, tačiau nei gyvenamojo namo nuomos, nei panaudos klausimai Å¡ioje sutartyje nebuvo aptariami ir nebuvo Å¡ios sutarties dalykas. 2018 m. rugpjūčio 26 d. susitarimu iÅ¡ tikrųjų buvo sutarta dėl nuomos sutarties nutraukimo, apie panaudÄ nurodė, nes buvo labai susijaudinusi ir suklydo.

Atsakovas ir pats nepaneigė, kad nuomojosi iÅ¡ jos namÄ , nes apie nuomÄ nurodo savo 2018 m. rugsėjo 17 d. ir 2018 m. spalio 9 d. raÅ¡tuose, adresuotuose ieÅ¡kovei, taip pat savo ieÅ¡kinyje civilinėje byloje Nr. e2-7455-759/2020. Toje pačioje byloje jis taip pat patvirtino, kad nemokėjo jai nuomos mokesčio nuo 2016 metų gruodžio mėnesio. Be to, teigdamas, kad neva su juo buvo sudaryta gyvenamojo namo panaudos sutartis, atsakovas turėtų tokiÄ sutartį pateikti, nes įstatymas ilgesniam nei vienerių metų terminui nustato privalomÄ raÅ¡ytinę panaudos sutarties formÄ , o privalomos formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia.

Posėdžio metu ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 4 550 EUR nuomos mokesčio. Papildomai paaiÅ¡kino, kad su atsakovu nuomos sutartimi susitarė dėl jos namo nuomos pusmečiui, bet kadangi atsakovas namu naudojosi ilgiau, sutartis tapo neterminuota. Atsakovas nuo 2017 metų pradžios nebemokėjo jai nuomos, taip pat nemokėjo tinkamai ir laiku įmokų pagal jų sudarytÄ preliminariÄ namo pirkimo – pardavimo sutartį.

Tikslina ieÅ¡kinio reikalavimus ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 4 550 EUR, kadangi nuomos sutartyje yra nurodyta, kad pasiraÅ¡ant sutartį buvo sumokėtas 2 nuomos mokesčių dydžio avansas – 500 EUR. Nors byloje nėra įrodymų, kad ji tikrai gavo Å¡iuos pinigus, tačiau tikėtina, kad gavo, nes nurodyta sutartyje. Preliminarioje sutartyje nebuvo sÄ lygų dėl atsakovo gyvenimo jos name, jis gyveno pagal nuomos sutartį. Atsakovas, sudarydamas nuomos sutartį, žinojo, jog ji nori parduoti namÄ , todėl sudarė preliminariÄ sutartį, kad ji neparduotų namo kitiems.

Santykiai buvo neblogi, nesutarimai ir ginčai kilo 2018 metų vasarÄ , net buvo momentas, kai negalėjo niekaip susisiekti su atsakovu. 2018 m. rugpjūčio 26 d. įvyko nesutarimų kulminacija, net teko grasinti policija, kad atsakovas iÅ¡sikraustytų iÅ¡ jos namo. Buvo jau 22 val., kai atsakovas sutiko susitikti, ji skubėjo namo į (duomenys neskelbtini), kur jos laukė vaikai, todėl susinervavusi ir norėdama tik vieno, kad atsakovas atlaisvintų namÄ , susitarime parašė, kad nutraukiama panaudos sutartis.

Apie pinigus – nuomos mokestį, padarytÄ Å¾alÄ , nieko nerašė, nes atsakovas nesutiktų pasiraÅ¡yti tokio dokumento, o jai buvo svarbu, kad atsakovas pagaliau iÅ¡sikraustytų. Pagal preliminariÄ sutartį iÅ¡ atsakovo gavo iÅ¡ viso 12 000 EUR, sutartyje buvo numatyta 10 000 EUR bauda už sutarties neįvykdymÄ , o likusius 2 000 EUR laikė jos nuostolių atlyginimu, todėl ir nereiÅ¡kė prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo kitoje byloje. Jei Å¡ie pinigai liktų jai, daugiau pretenzijų atsakovui nereikÅ¡tų, tačiau kadangi apeliacinės instancijos teismas įpareigojo visus pinigus atsakovui grÄ Å¾inti, pareiÅ¡kė šį ieÅ¡kinį.

Per visÄ nuomos laikotarpį nereiÅ¡kė atsakovui pretenzijų dėl nemokamo nuomos mokesčio, kadangi tikėjosi viskÄ iÅ¡spręsti taikiai, be to, buvo sudaryta preliminari sutartis ir laikė, kad blogiausiu atveju avansas bus įskaičiuotas kaip nuoma. 2018 m. rugpjūčio 26 d., nors ji ir siÅ«lė, atsakovas nesutiko pasiraÅ¡yti akto ar kito dokumento, kad nutraukiama preliminari sutartis, yra susidariusi skola ir padaryti sugadinimai. Su savimi suraÅ¡yto akto dėl sugadinimų neturėjo, tik žodžiu siÅ«lė susitarti dėl 2 500 EUR žalos atlyginimo.

Realiai visus sugadinimus nustatė tik atsakovui iÅ¡sikrausčius, kadangi anksčiau negalėjo patekti į namÄ . 2018 m. spalio 29 d. raÅ¡te ji siÅ«lė atsakovui taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ , kad niekas niekam jokių pretenzijų neturi. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė su ieÅ¡kiniu nesutinkantis, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas kildinamas iÅ¡ 2016 m. liepos 31 d. Å¡alių sudarytos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties. Po to, kai atsakovas pradėjo nuomotis namÄ , Å¡alys susitarė, kad atsakovas pastarÄ jį namÄ pirks, todėl 2016 m. gruodžio 10 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kuriÄ atsakovas pradėjo mokėti įmokas už namÄ ir tuo pačiu liko jame gyventi, nes pagrindinė sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2018 m. gruodžio 1 d., tai yra po 2 metų.

Atsakovas namo iÅ¡ ieÅ¡kovės nenupirko, nes ji dar nepasibaigus preliminariojoje sutartyje numatytam terminui, liepė atsakovui su Å¡eima iÅ¡sikraustyti iÅ¡ namo iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir namÄ pardavė kitiems pirkėjams. PrieÅ¡ iÅ¡kraustant atsakovÄ su Å¡eima iÅ¡ namo, ieÅ¡kovė negrÄ Å¾ino jam pagal preliminariÄ sutartį sumokėtų pinigų, dėl ko iÅ¡kilo teisminis ginčas, kuris galutinai buvo iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi. Byloje yra ieÅ¡kovės ranka raÅ¡ytas 2018 m. rugpjūčio 26 d.

Susitarimas dėl gyvenamojo namo panaudos sutarties nutraukimo ir atsakovas laiko tai pagrindiniu įrodymu, kad tarp Å¡alių buvo nutraukta panaudos sutartis. IeÅ¡kovė nurodo įraÅ¡iusi žodį „panauda“, kadangi buvo labai susijaudinusi, tačiau žinant, kad ji yra profesionali teisininkė, dirba teisėja, sunku suvokti, kad ji galėjo nesuvokti, kÄ nutraukia, ar panaudos, ar nuomos sutartį. IeÅ¡kovė nepagrįstai perkelia atsakovui pareigÄ Ä¯rodyti, kad buvo sudaryta panaudos sutartis, o atsakovas laiko, kad savo atsikirtimus yra įrodęs 2018 m. rugpjūčio 26 d. susitarimu.

Taip pat nepagrįstas ieÅ¡kovės teiginys, kad panaudos sutartis turėjo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, kadangi įstatymas leidžia sudaryti tokiÄ sutartį ir žodžiu. Taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovei savo ranka suraÅ¡ius 2018 m. rugpjūčio 26 d. susitarimÄ , turėtų bÅ«ti taikomos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, kad visos abejonės dėl sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinamos sutartį pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai. Taip pat nesuvokiama, kaip ieÅ¡kovė galėjo pamirÅ¡ti, kad atsakovas jai skolingas virÅ¡ 5 000 EUR.

Be to, nagrinėjant kitÄ civilinę bylÄ ieÅ¡kovė aiÅ¡kino, kad iÅ¡kraustant atsakovÄ 2018 m. rugpjūčio 26 d. susitarimo pagrindu buvo parengusi pasiraÅ¡yti ir perdavimo aktÄ , kuriame nurodė, kad atsakovas jai skolingas apie 2 000 EUR už nuostolius, tačiau Å¡iuo metu praÅ¡omų 5 050 EUR taip pat neįrašė. Posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė iÅ¡ esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovas sutinka su ieÅ¡kiniu dalyje dėl 250 EUR, nes pripažįsta, kad nuomos mokesčio pagal sutartį už 2017 m. sausio mėnesį nesumokėjo, kitoje dalyje praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. 2016 m. liepos 31 d. su ieÅ¡kove sudarė namo nuomos sutartį 6 mėnesių laikotarpiui, o 2016 m. gruodžio 10 d. pasirašė preliminariÄ sutartį dėl namo pirkimo ir pradėjo mokėti įmokas pagal jÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ .

Nuomos sutartis pasibaigė pasibaigus jos terminui, tai yra 2017 m. sausio 31 d. 2018 m. rugpjūčio 26 d. su ieÅ¡kovė pasirašė susitarimÄ dėl panaudos sutarties nutraukimo, jokios kalbos apie nuomos mokestį nebuvo, ieÅ¡kovė tik pateikė aktÄ dėl 2 500 EUR žalos, kurio jis nepasirašė, kadangi jokios žalos, iÅ¡skyrus katino apdraskytÄ kampÄ , nebuvo padaryta. PasiraÅ¡ant preliminariÄ sutartį su ieÅ¡kove nesitarė, kad nuomos sutartis pasibaigia, jis tiesiog gyveno name, kaip bÅ«simas pirkėjas, buvo sumokėjęs 10 000 EUR avansÄ grynais.

Nuomos mokesčio ieÅ¡kovei nemokėjo, nes nereikalavo, be to, jis galvojo, kad nebereikia jos mokėti, nes yra bÅ«simas namo pirkėjas. IÅ¡ visos situacijos suprato, kad nuomos sutartis pasibaigs, kai sueis jos terminas. 2016 m. gruodžio 10 d. netiesiogiai žodžiu buvo susitarta dėl panaudos, Å¡i sÄ lyga įsigaliojo kartu su preliminaria sutartimi. Nuoma ieÅ¡kovei sumokėta iki 2017 m. sausio 1 d., toliau nebemokėjo, todėl pripažįsta, kad skolingas 250 EUR už sausio mėnesį. IÅ¡ kalbų suprato, kada daugiau nebereikia mokėti nuomos, tik įmokas už perkamÄ namÄ , per 1,5 metų jokių pretenzijų dėl nuomos mokesčio iÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo, ji kalbėjo, kad nuomos sutartis nebepratęsta.

Jis neskiria sÄ vokų „nutraukti“ ir „pasibaigti“. Jo iÅ¡silavinimas nebaigtas vidurinis, yra įmonės savininkas, dar dirbo vadybininku, turėjo anksčiau patirties dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo. 2018 m. rugpjūčio 26 d. pasiraÅ¡ant susitarimÄ suprato, jog nutraukiama preliminari sutartis, apie nuomos mokesčio įsiskolinimÄ jokios kalbos nebuvo, tik apie 2 500 EUR neva padarytos žalos turtui. IeÅ¡kovė yra profesionali teisininkė ir turi skirti sÄ vokas „nuoma“ ir „panauda“, jei ji parašė, kad nutraukiama panauda ir apie nuomos mokestį nieko neparašė, reiÅ¡kia taip ir buvo.

IeÅ¡kinys tenkintinas. Bylos duomenimis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog 2016 m. liepos 31 d. tarp ieÅ¡kovės S. K. ir atsakovo R. I. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau – ir sutartis), pagal kuriÄ atsakovė perdavė ieÅ¡kovui 6 mėnesių terminui – iki 2017 m. sausio 31 d., valdyti ir naudoti gyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas įsipareigojo kiekvienÄ mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, mokėti 250 EUR nuomos mokestį.

Sutarties 2.2. punkte Å¡alys numatė, kad pasiraÅ¡ant sutartį nuomininkas sumoka dviejų mėnesinių nuomos mokesčių avansÄ â€“ 500 EUR. Taip pat sutarties 6.2. punktu Å¡alys susitarė, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieÅ¡tarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Kadangi ieÅ¡kovė turėjo tikslÄ gyvenamÄ jį namÄ parduoti, 2016 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė PreliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė iki 2018 m. gruodžio 1 d. sudaryti pagrindinę namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį.

Minėtoje sutartyje sÄ lygos, numatančios atsakovo teisę gyventi ketinamame pirkti name, nėra. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovas iÅ¡ namo iÅ¡sikraustė 2018 m. rugsėjo 6 d., po to kai Å¡alys 2018 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė susitarimÄ , kuriame nurodoma, jog atsakovė ir ieÅ¡kovas susitaria nutraukti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį ir R. I. įsipareigoja iÅ¡sikelti ir perduoti patalpas S. K. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. imtinai.

IeÅ¡kovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad nuomos sutartis pasidarė neterminuota ir atsakovas iki 2018 m. rugsėjo 6 d. naudojosi jos namu bÅ«tent nuomos sutarties pagrindu, tačiau nuo 2017 m. sausio mėnesio nuomos mokesčio nemokėjo. Atsakovas atsikerta, jog pasiraÅ¡ius preliminariÄ jÄ sutartį laikė, kad nuomos sutartis nebus pratęsta ir baigsis 2017 m. sausio 31 d., o name jis turi teisę gyventi kaip bÅ«simas pirkėjas, be to suraÅ¡ydama 2018 m. rugpjūčio 26 d. susitarimÄ ieÅ¡kovė pati nurodė, kad nutraukiama panaudos sutartis.

Byloje kilo ginčas dėl to, kokio pobÅ«džio santykiai siejo Å¡alis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.477 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.576 straipsniu gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamÄ jÄ patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti jÄ gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.

Panaudos civilinius teisinius santykius reglamentuoja CK XXXII skyrius. CK 6.629 straipsnyje numatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos Å¡io kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos.

Nagrinėjamu atveju svarbu tinkamai kvalifikuoti, kokie civiliniai teisiniai santykiai – panaudos ar nekilnojamojo turto nuomos, siejo šalis ginčo laikotarpiu. Teismas nesutinka su atsakovo atstovės teiginiais, kad nekilnojamojo daikto panaudos sutarčiai, sudarytai ilgesniam negu vieneri metai laikotarpiui, nėra keliamas rašytinės formos reikalavimas, kadangi civilinis kodeksas numato, jog fizinių asmenų sudaryta nuomos sutartis gali būti žodinė, o panaudos sutarčiai negali būti keliami griežtesni reikalavimai.

CK 6.579 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant, kas yra jos šalis, turi būti sudaroma raštu, o CK 6.478 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Aiškinant nurodytas formas kartu su CK 6.629 straipsnio nuostatomis, pagal kurias panaudos sutarčiai taikomos CK 6.478 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad panaudos sutarčiai yra keliamas rašytinės formos reikalavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalimi įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010).

Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Byloje yra raÅ¡ytinė gyvenamojo namo sutartis ir nėra raÅ¡ytinės gyvenamojo namo panaudos sutarties, tačiau 2018 m. rugpjūčio 26 d. susitarime nurodoma, jog nutraukiama panaudos sutartis. Sutarties esmė – Å¡alių susitarimas, pasiektas suderinus jų valiÄ . Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principÄ civilinės apyvartos dalyviai (iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sÄ lygomis jÄ sudaryti.

Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties Å¡alys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties Å¡alies pareigÄ vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties Å¡alies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡alių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiÅ¡kai įpareigojančiu aktu ir reikÅ¡mingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Å is aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama Å«kio naÅ¡umo, įsipareigoja Å¡ias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimÄ laikytis sutarčių, ir prireikus per teismÄ priverstinai įgyvendina. Esant Å¡alių sutartiniams santykiams Å¡alių sutartis turi bÅ«ti taikoma, kiek ji neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių Å¡alys nesusitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011).

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015; 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015).

Pagal nurodytÄ teismų praktikÄ esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu.

Sutarties Å¡alims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sÄ lygų, teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl tokių sutarties sÄ lygų vykdymo, aiÅ¡kina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Panauda yra dviÅ¡alis sandoris, todėl tam, kad atsirastų panaudos teisiniai santykiai, turi bÅ«ti suderinta abiejų Å¡alių - panaudos davėjo ir panaudos gavėjo valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis, 6.629 straipsnis).

IeÅ¡kovė neigia žodinės panaudos sutarties sudarymo faktÄ , atsakovas taip pat negalėjo besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti, kad sudarant preliminariÄ jÄ sutartį buvo tartasi dėl namo panaudos, nurodė tik, kad jis suprato, jog daugiau nereikia mokėti nuomos mokesčio, tik įmokas pagal 2016 m. gruodžio 10 d. sutartį. Atsakovas savo pozicijÄ grindžia aplinkybe, kad ilgÄ laikÄ gyveno name ir ieÅ¡kovė nereikalavo iÅ¡ jo nuomos mokesčio, tačiau nepateikia jokių duomenų, iÅ¡skyrus žodį „panauda“ 2018 m. rugpjūčio 26 d. susitarime, kad name gyvena turėdamas kitokį teisinį pagrindÄ nei 2016 m. liepos 31 d. nuomos sutartis.

Atsakovo motyvas, kad dėl namo naudojimo nebuvo raÅ¡ytinio susitarimo turėtų sÄ lygoti žodinio susitarimo taip ginčo Å¡alių buvimÄ (o ilgesniam, nei metai, laikui imperatyviai nustatyta privalomÄ ja sutarties forma), tačiau ieÅ¡kovė neigia tokį žodinį susitarimÄ . Kaip jau paminėta, CK 6.478 straipsnyje, 6.629 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos ir prieÅ¡ trečiuosius asmenis gali bÅ«ti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota registre.

Byloje nėra objektyviai nustatyta, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi valiÄ sudaryti su atsakovu gyvenamojo namo panaudos sutartį ir leisti naudotis jai priklausančiu turtu neatlygintinai. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nereikalavo nuomos mokesčio savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡alis siejo bÅ«tent panaudos santykiai. Kiekvienas asmuo pats pasirenka savo teisių gynimo bÅ«dÄ ir reikalavimo pareiÅ¡kimo momentÄ , kiek tai neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms. IeÅ¡kovė nurodė, kad esant tarp Å¡alių sudarytai preliminariajai pirkimo – pardavimo sutarčiai, pagrįstai tikėjosi, kad jos sÄ lygos bus vykdomos ir bus sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, todėl nereikalavo nuomos mokesčio planuodama dalį gautų įmokų užskaityti kaip nuomÄ .

Anksčiau tokio reikalavimo nereiÅ¡kė, nes tuo atveju, jei jai bÅ«tų palikta 10 000 EUR bauda pagal preliminariÄ jÄ sutartį, laikytų, kad jos nuostoliai, tame tarpe ir dėl negauto nuomos mokesčio, yra padengti. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė savo reikalavimÄ nepraleidusi įstatyme nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino, taigi iÅ¡ esmės ji savo nuožiÅ«ra pasirinko įstatymo normoms neprieÅ¡taraujantį savo teisių gynimo bÅ«dÄ . Atsakovas negalėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu jis naudojosi ieÅ¡kovei priklausančiu nekilojamuoju turtu.

Nesant objektyvių duomenų apie panaudos santykių susiklostymÄ tarp Å¡alių, o bÅ«tent ieÅ¡kovės valios tokiai sutarčiai sudaryti, taip pat esant tokiai faktinei situacijai, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. naudojosi ieÅ¡kovės turtu neatlygintinai, kadangi pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėtos įmokos atsakovui yra grÄ Å¾intos įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu, teismas laiko, jog yra pagrindas konstatuoti, kad Å¡alių sudaryta 2016 m. liepos 31 d. gyvenamojo namo nuomos sutartis nepasibaigė 2017 m. sausio 31 d., o sutinkamai su jos sÄ lygomis tapo neterminuota ir atsakovas nevykdė Å¡ios sutarties sÄ lygų – nemokėjo joje numatyto nuomos mokesčio.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas taip pat į tai, jog iÅ¡ esmės vienintelis netiesioginis panaudos santykių įrodymas byloje bÅ«tų 2018 m. rugpjūčio 26 d. susitarime panaudota sÄ voka „panauda“, tačiau raÅ¡ytinės formos, kaip tai reikalauja įstatymas, panaudos sutarties byloje nėra, taip pat nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė apskritai turėjo valiÄ sudaryti neatlygintino naudojimosi jos daiktu sutartį. Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, vertindamas byloje esančius įrodymus kiekvienÄ atskirai ir jų visetÄ , teismas nemato pagrindo netikėti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, jog žodis „panauda“ į susitarimÄ buvo įraÅ¡ytas dėl jos didelio susijaudinimo ir tikslu pagaliau atgauti galimybę visa apimtimi naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu.

Atsakovas pats neneigė, kad santykiai su ieškove yra konfliktiški, buvusius ir esamus nesutarimus įrodo ir byloje esantis susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovo atstovės, taip pat prijungtų Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų civilinės bylos Nr. e2-2401-217/2020 ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų civilinės bylos Nr. e2-7455-759/2020 duomenys. Ieškovė nuo pat pradžių, tai yra nuo susirašinėjimo su atsakovo atstove pradžios, ir vėliau nagrinėjant bylas pagal R.

I. ieÅ¡kinį nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Å¡alis siejo nuomos santykiai ir atsakovas tinkamai savo pareigos pagal nuomos sutartį nevykdė, nuomos mokesčio nemokėjo. Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė yra profesionali teisininkė ir, atsakovo atstovės nuomone, a priori negalėjo suklysti nurodydama sÄ vokÄ 2018 m. rugpjūčio 26 d. susitarime, negali eliminuoti žmogiÅ¡kojo faktoriaus, dėl kurio galėjo bÅ«ti suklysta. Be to, atsakovo atstovė akcentavo ir apeliavo į tai, kad jos atstovaujamasis nėra teisininkas ir visiÅ¡kai neskiria teisinių sÄ vokų, tokių kaip „nutraukti“ ir „pasibaigti“, tačiau teismas tokius teiginius vertina kritiÅ¡kai, kadangi pats atsakovas nurodė, kad yra įmonės savininkas, iÅ¡ bylos Nr. e2-7455-759/2020 duomenų nustatyta, kad jis verčiasi individualia veikla, todėl, teismo vertinimu, jo patirtis yra pakankama Å¡ių sÄ vokų supratimui ir susiklosčiusios situacijos tinkamam įvertinimui.

Kadangi teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju Å¡alis sietų panaudos santykiai, kito teisinio pagrindo naudotis ieÅ¡kovės nekilnojamuoju turtu iÅ¡skyrus nuomos sutartį atsakovas neturėjo, byloje nustatyta, kad iÅ¡ namo atsakovas iÅ¡sikraustė 2018 m. rugsėjo 6 d., todėl konstatuojama, jog 2016 m. liepos 31 d. sutartis tapo neterminuota. Sutinkamai su CK 6.487 straipsnio 1 dalimi nuomininkas privalo laiku mokėti nustatytÄ nuomos mokestį. Sutartimi Å¡alys susitarė, kad bus mokamas 250 EUR mėnesinis nuomos mokestis.

Byloje nustatyta ir atsakovo neginčijama, kad nuomos mokestis ieÅ¡kovei nemokėtas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki iÅ¡sikraustymo 2018 m. rugsėjo 6 d. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes yra pagrindas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį (patikslinus ieÅ¡kinio dalykÄ ) tenkinti pilnai ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 4 550 EUR nesumokėto nuomos mokesčio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidę skolininkai privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Kadangi teismo sprendimas priimtas ieÅ¡kovo naudai, ieÅ¡kovas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ atsakovui nėra. IeÅ¡kovė už ieÅ¡kinio reikalavimus sumokėjo 114 EUR žyminį mokestį, patikslinus ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kovės mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 102 EUR (4 550 X 0,030 X 0,75). Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina 12 EUR (114 EUR – 102 EUR) sumokėto žyminio mokesčio dalis, kadangi patikslinus ieÅ¡kinio reikalavimus paaiÅ¡kėjo, kad sumokėta daugiau žyminio mokesčio, nei numato įstatymas.

IeÅ¡kovės reikalavimai patenkinti visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistinas 102 EUR žyminis mokestis. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 4 550 EUR (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 4 550 EUR (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų 00 ct) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2021 m. gegužės 6 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 102 EUR (vienÄ Å¡imtÄ du eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 EUR (dvylikos eurų) žyminio mokesčio permokÄ (sumokėta 2021 m. birželio 14 d.). IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo sprendimu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus.

Teisėja Ana Karšul