Legislator Case Law & Legislation
392bb190-7ffa-4a34-9af2-786d47db31e6 AI generated

392bb190-7ffa-4a34-9af2-786d47db31e6 · Alytaus rajono apylinkės teismas

Case Number 392bb190-7ffa-4a34-9af2-786d47db31e6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Å . bei tretiesiems asmenims UAB „S.“ ir UAB „A.“ dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo L. Å . valstybei 24 824,49 Eur žalai atlyginti. Nurodė, kad atsakovas yra UAB „A.“ vadovas nuo 2012-01-02. Vieninteliu Å¡ios bendrovės akcininku yra UAB „S.“. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, 2015-07-05-3 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „B.“, pagal kuriÄ UAB „A.“ pardavė penkis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už 7 010 429,03 Eur.

Legislator headnote

AI generated

392bb190-7ffa-4a34-9af2-786d47db31e6 · Alytaus rajono apylinkės teismas: Å . m. gegužės 30 dienÄ parašė praÅ¡ymÄ akcininkui dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir akcininkas UAB „S.“ atleido jį iÅ¡ pareigų. Ä®raÅ¡as apie tai Juridinių asmenų registre dar neatliktas.UAB „A.“ veiklos sritis- nekilnojamo turto įsigijimas ir plėtra. Panaudojant akcininko įnaÅ¡us ir iÅ¡ banko paimtus kreditus buvo nupirkti žemės sklypai, keičiama jų paskirtis, ruoÅ¡iamasi statyti prekybos centrÄ , o patalpas nuomoti. Kitos veiklos įmonė nevykdė, užsiėmė investicine veikla.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-1642-292/2016Procesinio sprendimo kategorija 3.1.3.7.; (S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 22 d.Alytus              Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė, sekretoriaujant A. Č., dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei O. B.,atsakovui L. Å ., atsakovo ir trečiojo asmens atstovui adv. G. B., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui L.

Å . bei tretiesiems asmenims UAB „S.“ ir UAB „A.“ dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo L. Å . valstybei 24 824,49 Eur žalai atlyginti. Nurodė, kad atsakovas yra UAB „A.“ vadovas nuo 2012-01-02. Vieninteliu Å¡ios bendrovės akcininku yra UAB „S.“. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, 2015-07-05-3 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „B.“, pagal kuriÄ UAB „A.“ pardavė penkis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už 7 010 429,03 Eur.

Nurodyti žemės sklypai priklausė UAB „A.“ ir buvo įkeisti AB DNB bankui pagal 2006-06-15 kreditavimo su vėlesniais pakeitimais sutartį. Sudarant žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį AB DNB bankas davė leidimÄ UAB „A.“ parduoti įkeistus žemės sklypus. SÄ skaitÄ iÅ¡rašė ir pasirašė įmonės vadovas L. Å ..Po to, 2015-08-11 UAB „A.“ pateikė VMI pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ mokėtinai 1 216 686 Eur PVM sumai, už 2015-07-01 - 2015-07-31 apmokestinamÄ jį laikotarpį.

IÅ¡ Å¡ios deklaruotos sumos bendrovė liko nesumokėjusi į Lietuvos Respublikos biudžetÄ 8343,33 Eur PVM. Pagal 2016-04-26 sutartį tarp UAB „A.‘ ir UAB „B.“, pastaroji pervedė į biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ 3000,90 Eur PVM sumÄ , todėl PVM nepriemoka sudaro 5342,43 Eur.2016-04-26 UAB „A.“ sudarė sutartį su UAB „B.“ pagal kuriÄ pastaroji įsipareigojo sumokėti VMI prie FM 11 054,13 Eur žemės mokesčio ir 3000,90 Eur užskaitymÄ PVM nepriemokai padengti. 2016-06-08 dienai PVM nepriemoka sudaro 5342,43 Eur ir 450 Eur Å¡io mokesčio delspinigiai.Vadovaujantis LR žemės mokesčio įstatymo 12 str. 3 d., jog žemės mokestį moka asmuo, buvęs žemės savininku mokestinio laikotarpio birželio 30 dienai, preziumuojama, kad žemės savininku yra asmuo, tokiu nurodytas vieÅ¡ame Nekilnojamo turto registre. 2015-06-30 UAB „A.“ nurodyta penkių žemės sklypų savininke, todėl už 2015 metų apmokestinamÄ jį laikotarpį iki 2015-11-16 dienos privalėjo sumokėti 28 580 Eur žemės mokesčio už parduotus 2015-07-03 žemės sklypus. 2016-05-03 UAB „B.“ sumokėjus 11 054,13 Eur žemės mokesčio, liko nesumokėta 17 525,87 Eur žemės mokesčio ir 1506,19 Å¡io mokesčio delspinigių.Remiantis UAB „A.“ mokestinės nepriemokos balansu, nepriemoka 2015-07-03 dienai yra 24 824,49 Eur valstybei nesumokėtų mokesčių.AB DNB bankas 2016-05-12 raÅ¡tu informavo, kad siekdamas skolos padengimo, nevykdė priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo per antstolio ar notaro kontoras.IeÅ¡kinį VMI reiÅ¡kia, gindama valstybės interesus (vieÅ¡asis interesas).Atsakovas Å¡iuo atveju nevykdė pareigos laikytis CK 6.930-1 str. numatyto atsiskaitymo eiliÅ¡kumo, t. y., bÅ«damas įmonės vadovu jis pirmiausia turėjo atsiskaityti su biudžetu ir tik paskui atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus.

Neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad buvo atsiskaityta su žemesnės eilės kreditoriais, nepatenkinus VMI prie LR FM finansinio reikalavimo.Sklypų pardavimo sutarties sudarymo dienÄ UAB „A.“ turėjo 11 891,70 Eur mokestinę nepriemokÄ . Atsakovas, atsiskaitydamas su hipotekos kreditoriumi, turėjo numatyti, kad panaudojus visas lėšas gautas už parduotus sklypus banko finansiniam reikalavimui tenkinti, neužteks pinigų pradelstam VMI finansiniam reikalavimui ir taip bus pažeistas atsiskaitymo eiliÅ¡kumas.

Atsakovas, bÅ«damas ilgalaikiu UAB „A.“ direktoriumi turėjo numatyti, kad už 2015 metus taip pat reikės mokėti žemės mokestį. Parduodamas žemės sklypus pasielgė neteisėtai, nes UAB „A.“ be parduotų žemės sklypų, neturėjo jokio kito turto ar piniginių lėšų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima padengti žemės mokestį, susidariusį už 2015 metus. Tik pateikus ieÅ¡kinį dėl žalos, UAB „A.“ sumokėjo dalį žemės mokesčio už 2015 metus- 11 054,13 Eur, tačiau valstybės biudžetui dar liko nesumokėta 17 525,87 Eur žemės mokesčio už 2015 metus.Be to, UAB „A.“ sumokėjo ne visÄ už parduotus sklypus mokėtinÄ PVM , kurio mokėjimÄ 2015-06-22 vienintelio akcininko sprendimu buvo įsipareigojęs atlikti UAB „A.“ akcininkas – UAB „S.“.

Valstybės biudžetui liko nesumokėta 5342,43 Eur PVM. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų valstybės biudžetas patyrė 24 824,49 Eur žalÄ .Neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryÅ¡ys pasireiÅ¡kia tuo, jog atsakovui laikantis įstatymų nustatytos atsiskaitymų tvarkos, bÅ«tų buvusi padengta visa mokestinė nepriemoka. Atsakovo kaltė preziumuojama, todėl ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti, jog įmonės vadovas yra kaltas.Pardavus minėtus žemės sklypus UAB „A.“ nebeturi jokio kito turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima tenkinti įmonės finansinius įsipareigojimus, todėl vienintelio ir vertingo turto pardavimas ir neatsiskaitymas su valstybės biudžetu yra vertintina ne tik kaip neteisėtas veikimas, bet ir įmonės vadovo pareigų pažeidimas.

Atkreipia dėmesį, kad jau po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo UAB „A.“ pateikė registrų centrui finansinę atskaitomybę už 2014-2015 metus. UAB „A.“ balanse už 2015 metus deklaravo neigiamÄ Ä¯monės nuosavÄ kapitalÄ . Tokiu bÅ«du įmonė yra nemoki, o vadovaujantis LR įmonių bankroto įstatymu, vadovas turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Reikalavimas, kurio atsisakė bankas daugiausiai susideda iÅ¡ palÅ«kanų ir delspinigių. Kreditavimo sutartyje nurodyti laiduotojai UAB „S.“ ir M.

V.. UAB „S.“ turi nekilnojamo ir kilnojamo turto, vykdo veiklÄ , administruoja/ valdo „S.‘ pramogų kompleksÄ . Laiduotojas M. V. taip pat turi turto, todėl mano, kad nebuvo iÅ¡naudotos visos galimybės pilnai atsiskaityti su banku ir taip iÅ¡saugoti bent dalį UAB „A.“ turto, kuris galėjo bÅ«ti panaudotas biudžetui susidariusios nepriemokos padengimui. Dėl Å¡ių aplinkybių atsakovas kaip įmonės vadovas yra atsakingas už 24 824,49 Eur dydžio nepriemokÄ . Atsakovas ir jo atstovas ieÅ¡kinio nepripažįsta ir procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodė, kad UAB „A.“ vadovu dirbo nuo 2011-12-29.

Å . m. gegužės 30 dienÄ parašė praÅ¡ymÄ akcininkui dėl atleidimo iÅ¡ darbo ir akcininkas UAB „S.“ atleido jį iÅ¡ pareigų. Ä®raÅ¡as apie tai Juridinių asmenų registre dar neatliktas.UAB „A.“ veiklos sritis- nekilnojamo turto įsigijimas ir plėtra. Panaudojant akcininko įnaÅ¡us ir iÅ¡ banko paimtus kreditus buvo nupirkti žemės sklypai, keičiama jų paskirtis, ruoÅ¡iamasi statyti prekybos centrÄ , o patalpas nuomoti. Kitos veiklos įmonė nevykdė, užsiėmė investicine veikla.

Nupirkti žemės sklypai buvo įkeisti DNB bankui už gautÄ kreditÄ .2008 metais nekilnojamo turto rinka žlugo, prasidėjo derybos su Å¡alia esančių sklypų 36 savininkais, jiems atkÅ«rus nuosavybės teises, užtruko jų sutikimų gavimas, todėl ir detaliojo plano ruoÅ¡imas be kurio nebuvo galima vykdyti statybos. Atsiradus nurodytų sklypų pirkėjui, buvo nutarta žemės sklypus parduoti, tačiau sklypai buvo įkeisti, todėl vyko derybos su banku, jis sutiko sumažinti grÄ Å¾intinÄ jam sumÄ .

Vyko derybos su pirkėju ir dėl nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetÄ , ji sutiko sumokėti mokesčius – žemės mokestį už 2014 metus, kurio mokėjimo terminas buvo suėjęs, bei sumokėjo PVM už parduotÄ turtÄ pagal pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį valstybės biudžetas gavo virÅ¡ milijono eurų.Akcininkas nusprendė parduoti turtÄ , jis jokiai grynais pinigais nedisponavo, pinigai už parduotÄ turtÄ buvo pervesti į banko sÄ skaitÄ hipotekos kreditoriui, o kita dalis- M.

T. buvo banko sÄ lyga, kitaip jis nebÅ«tų davęs sutikimo parduoti žemės sklypus. Žemės sklypai buvo įsigyti 2006 metais per patį nekilnojamo turto rinkos burbulÄ . Užstrigus projektui dėl savivaldybės veiksmų, kritus nekilnojamo turto kainoms, nevyko prekybos centro statyba. Skola bankui virÅ¡ijo nekilnojamo turto vertę, t. y. bankui skola buvo 8 milijonai eurų, o sklypų vertė nesiekė nei 6 milijonų eurų. Jei ne įmonės direktoriaus veiksmai, įmonė apskritai nebÅ«tų nieko gavusi, Vieno milijono pridėtinės vertės mokesčio valstybės biudžetas nebÅ«tų gavęs. BÅ«tų įmonės bankrotas, o sklypai bÅ«tų parduoti iÅ¡ varžytinių.

Atvirkščiai, Å¡is sandoris nepadarė žalos, o atnešė įmonei neabejotinÄ naudÄ valstybės biudžetui sumokant virÅ¡ 1 mlj. vertės pridėtinės vertės mokesčio. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje UAB „A.“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, o teismo posėdžio metu atstovas nurodė, kad ieÅ¡kinio nepripažįsta dėl atsakovo nurodytų aplinkybių ir atkreipė dėmesį, kad nepriemoka pirmiausia turi bÅ«ti ieÅ¡koma iÅ¡ pačios įmonės, nes ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos negalima iÅ¡ieÅ¡koti.Trečiasis asmuo atsakovo pusėje UAB „S.‘ atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau jam žinoma apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ .

Pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad žemės sklypai buvo parduoti UAB „B.“ įvertinus tai, kad pardavimo atveju AB DBNB bankas atleis UAB „A.“ net nuo 2 602 360,05 Eur prievolės pagal 2006-06-15 kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ bankas suteikė bendrovei 6 228 869,44 Eur paskolÄ . Sutarties užtikrinimui buvo įkeisti žemės sklypai. 2015-07-03 dienai visos UAB „A.“ mokėtinos sumos pagal kreditavimo sutartį buvo pradelstos ir skola bankui tÄ dienÄ sudarė 8 394 760,05 Eur.

Su banku buvo pasiektas susitarimas, kad tuo atveju, kai įkeisti sklypai bus parduoti už ne mažesnę kaip 5 792400 Eur sumÄ , pridedant pridėtinės vertės mokestį ir Å¡iÄ sumÄ pervedus į banko sÄ skaitÄ , bankas atsisakys reikalauti likusios UAB „A.‘ dalies skolos pagal kreditavimo sutartį tiek, kiek jos nepadengs gauta 5 792 400 Eur suma. Tokiu bÅ«du, buvo įvertinta komercinė nauda sudarius tokį sandorį, kuriÄ sudaro net 2 602 360,0 5 Eur. Toks sandoris yra neabejotinai naudingas UAB „A.“.

Taip pat buvo įvertinta aplinkybė, kad pardavus žemės sklypus bus visiškai atsiskaityta su UAB „A.‘ hipotekos kreditoriumi, kuriam žemės sklypai buvo įkeisti, nepaisant to, kad žemės sklypų rinkos vertė buvo mažesnė nei banko reikalavimas UAB „A.“.Ieškovė kildina atsakomybę iš sudarytos sutarties, tačiau visas pagal žemės sklypų pirkimo- pardavimo sutartį mokėtinas PVM, kurį sudaro 1 216 686,03 Eur, ieškovei buvo sumokėtas. Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė. IeÅ¡kovė, gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi su reikalavimu dėl įmonės nepriemokos į biudžetÄ priteisimo iÅ¡ įmonės vadovo, todėl byloje sprendžiami klausimai dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindų, Å¡iam nesilaikius atsiskaitymo eiliÅ¡kumo su kreditoriais, konkrečiai, su valstybės biudžetu, pastarajam pardavus įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir atsiskaičius su hipotekiniu kreditoriumi. Faktinės aplinkybės. Byloje nustatyta, kad atsakovas L.

Å . nuo 2012-01-02 buvo UAB „A.“ vadovu. Vieninteliu įmonės akcininku yra UAB „S.“. Bendrovė buvo įsteigta investicinio projekto vykdymui- nupirkus žemės sklypus Vilniuje, statyti prekybos centrÄ ir nuomoti/parduoti patalpas. Kitos veiklos bylos duomenims įmonė nevykdė. Žemės sklypai buvo įsigyti už akcininko įnaÅ¡Ä ir už iÅ¡ DNB banko gautÄ Â 6 228 869,44 Eur paskolÄ . 2015-07-03 dienai UAB „A.‘ pradelsta mokėtina suma bankui buvo 8 394 760,05 Eur. Projekto neįgyvendinus ir nepastačius prekybos centro, esant pradelstiems mokėjimams bankui pagal paskolos sutartį, UAB „A.“ akcininko sprendimu 2015-07-03 pradavė vienintelį turimÄ UAB „A.“ nekilnojamÄ turtÄ - 5 žemės sklypus UAB „B.“, kuri tiesiai bankui grÄ Å¾ino UAB „A.“ praterminuotÄ , su banku suderintÄ (sumažintÄ ) kredito ir kitų mokėjimų sumÄ , taip pat sumokėdama į biudžetÄ pagal sandorį už UAB „A.“ 1 216 686,03 Eur PVM mokesčio ir žemės mokestį už 2014 metus.

Dėl įmonės vadovo atsakomybės pagrindo. IeÅ¡kovė kelia teisės klausimÄ dėl atsakomybės pagrindo, kai pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti žalÄ atsakovui, kuris yra bendrovės, kuri turi nepriemokÄ valstybės biudžetui, vadovas, dėl eiliÅ¡kumo nesilaikymo atsiskaitant su kreditoriais iÅ¡ lėšų gautų pardavus įkeistÄ turtÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡o taikyti atsakomybę atsakovui, kaip bendrovės vadovui, pažeidusiam fudiciarines pareigas, ieÅ¡kovei įvertinus, kad sandorio sudarymo metu bendrovė buvo nemoki, o pardavė vienintelį jos turimÄ turtÄ .Kasacinė instancija, pasisakydama dėl įmonės vadovo pareigų, ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė dirbtų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytusi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai ir nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus- rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mÄ stÄ . Vadovas turi veikti tik bendrovės interesais, o kai įmonei kyla ir nemokumo pavojus jis turi derinti ne tik juridinio asmens interesų grupių, pvz. akcininkų, bet ir kreditorių interesus.Remiantis teismų praktikoje pripažįstama verslo sprendimų priėmimo taisykle, preziumuojamas vadovų veikimas geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja interesais.

Å i prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sÄ Å¾iningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rÅ«pestingumo pareigos standartus. Dėl to ieÅ¡kovei nepakanka įrodyti vien padarytos žalos faktÄ , tačiau reikia įrodyti ir įmonės vadovo ir kitų valdymo organų lojalumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo ir kt. fiduciarinių pareigų pažeidimÄ , bei akivaizdų protingos Å«kinės komercinės rizikos peržengimÄ , aiÅ¡kų aplaidumÄ arba jam suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ .Å iuo atveju turi bÅ«ti nustatyta civilinei atsakomybei įstatyme įtvirtintų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryÅ¡ys, vadovo kaltė (CK 6.246- 6.249 straipsniai).

Tik nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , tik tada jo kaltė gali bÅ«ti preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Sutiktina su ieÅ¡kove, kad ji neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo pareigas valdant įmonę.Vertintina, ar teisėtas yra atsakovo kaip vadovo veiksmas nesilaikant eiliÅ¡kumo, numatyto CK 6.930-1 str., nesumokėjus sandorio metu įmonės turimos nepriemokos į biudžetÄ , pirmiausia atsiskaityti su hipotekiniu kreditoriumi.

Vertinant Å¡io veiksmo teisėtumÄ esminę reikÅ¡mę turi tai, ar pasiraÅ¡ydamas sutartį pagal kuriÄ sandorio pinigai buvo pervesti tiesiai hipotekiniam kreditoriui, kuris leido tik tokiu atveju parduoti įkeistÄ turtÄ , atsakovas nepažeidė fudiciarinių pareigų ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad toks sandoris (bÅ«tent sandoriu buvo numatytas tiesioginis atsiskaitymas su banku, leidusiu parduoti įkeistÄ turtÄ ir sumažinusiu kreditinį įsikolinimÄ ) nepažeidžia tiek bendrovės, tiek kreditorių interesų.

Sandorio sudarymo metu atsakovė turėjo PVM nepriemokÄ biudžetui ir nebuvo sumokėjusi žemės mokesčio. Ä®siskolinimas bankui žymiai virÅ¡ijo turimo turto-  už kreditÄ Ä¯sigytų žemės sklypų vertę. Pardavus žemės sklypus, pirkėjas pagal sutartį ne tik už UAB „A.“ sumokėjo į valstybės biudžetÄ 1 216 686,03 Eurus PVM, bet ir žemės mokestį, o tai rodo įmonės vadovo veikimÄ geriausiais bendrovės interesais, kai sudarius pirkimo-pardavimo sandorį buvo atsiskaityta ne tik vienu didžiausiu kreditoriumi- banku, bet ir ir pagal sandorį sumokėtas didesnis nei 1 mlj. eurų PVM mokestis, bei veikiant kito kreditoriaus- valstybės interesais, sumokėtas žemės mokestis.

Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties sudarymo ir atsiskaitymo pagal jÄ metu žemės mokesčio mokėjimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, o sprendimÄ parduoti įkeistus žemės sklypus priėmė ne vienaÅ¡aliÅ¡kai įmonės vadovas, o vienintelis akcininkas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.). Vadovaudamasis CPK 268-270 str., teismas n u s p r e n d ž i a :              ieÅ¡kinį atmesti.              Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, taikytÄ 2016-03-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi.             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                               Dalia Kvederavičienė                                                                                   Â