2023-02-22 Nr. AB-4327-3-64-3-02936-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-524-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02936-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Šiaulių apygardos prokuratūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros (toliau – ir atsakovas) vyriausiojo prokuroro sprendimą, įtvirtintą 2021 m. spalio 18 d. rezoliucijoje (toliau – ir 2021 m. spalio 18 d. Sprendimas), Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. P-636 „Dėl E. T. skundo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-636) ir priteisti 180 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 7 d., naudodamasis dokumentų valdymo sistema (toliau – ir DVS) parengė prašymą dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Š. (toliau – ir vyriausiasis prokuroras) prašymo netenkino. Generalinė prokurorė N. G. 2021 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. P-573 (toliau – ir Įsakymas Nr. P-573) jo skundą tenkino iš dalies, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikino ir jo prašymą grąžino nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui (neaišku, kokiu teisiniu pagrindu, nes Šiaulių apylinkės vyriausioji prokurorė neturi teisės priiminėti šių sprendimų) ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. T. G. 2021 m. spalio 18 d. surašė rezoliuciją, kad nesutinka su pareiškėjo darbu nuotoliniu būdu, nes yra jo darbo trūkumų, remiamasi K. Š. tais pačiais ankščiau, t. y. 2021 m. rugsėjo 10 d. rezoliucijoje, nurodytais trūkumais bei T. G. 2021 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodytais galimais pažeidimais. Vyriausiasis prokuroras skundžiamu 2021 m. spalio 18 d. sprendimu (rezoliucija) pareiškėjo prašymo netenkino abstrakčiai nurodydamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. I-135 patvirtinto Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.2 punktą bei nurodydamas, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai jau buvo nurodyti 2021 m. rugsėjo 10 d. rezoliucijoje ir 2021 m. rugsėjo 29 d. rašte (su šiuo raštu pareiškėjas nebuvo susipažinęs (supažindintas)). Papildomai buvo nurodyta, kad nors pažeidimai iš dalies pašalinti, tačiau ir toliau nevykdomi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. I-142 patvirtinto Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Kontrolės tvarkos aprašas) 26 punkto reikalavimai, t. y. nukreipia į T. G. 2021 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 17.9.-8205 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) nurodytus trūkumus. Generalinė prokurorė Įsakymu Nr. P-636 pareiškėjo skundą atmetė.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundžiami sprendimai neteisėti, kadangi vyriausiojo prokuroro 2021 m. rugsėjo 10 d. nurodyti argumentai generalinės prokurorės Įsakymu Nr. P-573 buvo pripažinti neteisėtais, nepagrįstais, todėl jais grįsti sprendimo negalima. Toje rezoliucijoje nurodyti trūkumai buvo nedelsiant pašalinti. K. Š. klaidino nurodydamas, kad trūkumai pašalinti iš dalies, kadangi jie pašalinti visiškai, nenurodoma, kokia dalis nepašalinti. K. Š. taip pat nurodė, kad pareiškėjas neva nesilaikė Kontrolės tvarkos aprašo 26 punkto reikalavimų. Dėl abstrakčios K. Š. rezoliucijos visiškai neaišku, kokių užduočių jis neįvykdė, kokių terminų nesilaikė, ar kokie kokybės reikalavimai pažeisti. Pažymėta, kad generalinė prokurorė savo Įsakyme Nr. P-573 nurodė, kad K. Š. motyvai ir teisinis pagrindas yra netinkami, tačiau K. Š. rezoliucija iš esmės liko tokia pati ir negali būti pripažinta kaip teisėta ir pagrįsta.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jokio išaiškinimo, kas laikoma nustatytų užduočių, darbų atlikimo terminų ir kokybės reikalavimų nesilaikymu, nėra. Remdamasis Kontrolės tvarkos aprašo 26 punktu, kurie reglamentuoja ikiteisminio tyrimo plano parengimą ir atnaujinimą, pareiškėjas tvirtino, kad skundžiamos rezoliucijos motyvas nepagrįstas. Visose bylose be išimties planai yra, nei vienoje iš nurodytų bylų terminų pratęsimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Nesuprantama, kuo pasireiškė darbo trūkumai, nes Kontrolės tvarkos apraše aiškiai parašyta, kad planą privalu sudaryti pradėjus ikiteisminį tyrimą. Kaip trūkumai nurodyta tai, kad ne visose bylose planai atnaujinti laiku, tačiau minėto aprašo 26 punkte apie plano atnaujinimą kalbama tik tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas trunka ilgiau, nei nustatyta šio aprašo 2, 4 ir 5 punktuose. Tais atvejais ikiteisminio tyrimo planas turi būti atnaujinamas, prieš pratęsiant ikiteisminio tyrimo terminą. Taigi, plano atnaujinimas reglamentuotas tik nuo to momento, kai tyrimas nebaigiamas per įstatymo nustatytą terminą. Šiuo atveju nei vienoje iš nurodytų bylų ikiteisminio tyrimo termino tęsti neketinama.

5. Pareiškėjo vertinimu, K. Š., pakartotinai neatsižvelgdamas į generalinės prokurorės įsakyme nurodytus motyvus, savo rezoliucijoje nenurodė tinkamo teisinio pagrindo. Nei Kontrolės tvarkos apraše, nei kitame dokumente nėra konkrečiai nurodyta, kad tyrėjas, vos pradėjęs ikiteisminį tyrimą, privalėtų nedelsiant sudaryti planą, juo labiau, nėra numatyta, per kiek laiko toks planas turėtų būti sudaromas (yra žodinis sutarimas, kad policijos tyrėjai jį turi sudaryti per 3 dienas). Taip pat nėra numatyta, per kiek laiko jį turi patvirtinti tyrėjo vadovas ir dar po to prokuroras. Apie planų atnaujinimą išvis jokio sutarimo nėra, net ir žodinio. Planų (ir jų atnaujinimų) yra reikalaujama tik pagal vykdomą praktiką, tačiau dėl neaiškaus reglamentavimo tyrėjai dažnai neskuba vykdyti reikalavimo sudaryti planus, o jų vadovai tokią poziciją palaiko. Prokuroras neturi teisinio pagrindo imperatyviai reikalauti nedelsiant sudaryti (atnaujinti) planą, kol neprireikia tęsti terminų. Pareiškėjas įsitikinęs, kad taip pažeidžiamas nediskriminavimo principas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 26 str. 1 d.), bei darbo teisės subjektų lygybės ir nepiktnaudžiavimo teise principas (Darbo kodekso 2 str. 1 d., 24 str. 1 d.).

6. Pareiškėjas akcentavo, kad visais nurodytais atvejais planai yra sudaryti, t. y. nėra nei vienos bylos, kurioje plano išvis nebūtų. Tai reiškia, kad iš esmės darbas atliekamas, parodomi tik neesminiai ir smulkūs trūkumai. Pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. spalio 5 d. turėjo nedarbingumą vaikui slaugyti, todėl šiuo laikotarpiu ir netrukus po jo (Tarnybinis pranešimas surašytas 2021 m. spalio 15 d.) jo darbas buvo išbalansuotas, jo bylos ir darbai perskirstyti nebuvo, kadangi pareiškėjas neprieštaravo, jog pasibaigus nedarbingumui susitvarkys pats. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad vos tik grįžęs turėjo baigti ikiteisminius tyrimus, organizuoti veiksmus, bei priiminėti sprendimus, taigi ikiteisminio tyrimo planų atnaujinimas nebuvo prioritetas. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo rekomendavusi dirbti nuotoliniu būdu. Šios rekomendacijos nepaisoma, pareikėjo atvejis apima pandemijos ir ekstremalios situacijos laikotarpį, kurio metu reikalavimai nuotoliniam darbui turėtų būti taikomi laisviau. Pareiškėjas vadovaujasi Darbo kodekso 28 straipsniu, kompetentingų institucijų rekomendacijomis ir pažymi, jog pareiškėjas ir jo vaikas dėl savo sveikatos būklės yra itin didelės rizikos grupėje, todėl šių reikalavimų ir rekomendacijų turėtų būti paisoma. Net ir vertinant, kad planai galėjo būti atnaujinti ankščiau, tokie trūkumai yra mažareikšmiai ir nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas pareigas atlieka netinkamai.

7. Pareiškėjas dėl konkrečių bylų nurodė šias aplinkybes:

7.1. Byloje Nr. 01-1-21690-21 nurodoma, kad planas neatnaujintas nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. Planas nėra atnaujintas, nes nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. spalio 5 d. jis turėjo nedarbingumą. Tyrėja manė, kad visi veiksniai jau atlikti, todėl plano nebesudarė, tiesiog nebežinodama ką į jį įrašyti. Pareiškėjas 2021 m. spalio 14 d. surašė nurodymus; nesuprantama, kodėl ši byla aplamai pateko į šį sąrašą.

7.2. Byloje Nr. 01-1-22182-21 pastabos nepagrįstos, nes planas yra ir jis yra galiojantis. Nors kai kuriuose punktuose nėra numatyti ikiteisminio tyrimo veiksmų įvykdymo terminai, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad plano išvis nėra. Juo labiau, kad pačiame plane nurodyta, kad termino negalima numatyti, nes nežinoma, kada bus gautos specialisto išvados. Šį planą patvirtino iki 2021 m. rugsėjo 14 d. tyrimui vadovavęs L. B., o ne pareiškėjas.

7.3. Byloje Nr. 01-1-24629-21 nurodoma, kad planas neatnaujintas nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. Pastaba neatitinka tikrovės, nes plano 10 punkte numatyta atlikti kitus ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusius veiksmus. Gal šis punktas irgi nėra itin išsamus, tačiau veiksmai yra atliekami, o išvados, kad plano visai nėra, daryti negalima. Nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. spalio 5 d. pareiškėjas turėjo nedarbingumą.

7.4. Byloje Nr. 01-1-31964-21 plane numatyti veiksmai iki 2021 m. spalio 11 d. Tai reiškia, kad iki tikrinimo dienos buvo praėję vos 4 dienos.

7.5. Byloje Nr. 01-1-30800-21 planas sudarytas. Sutinka, kad paskutiniai veiksmai numatyti 2021 m. spalio 5 d., tačiau iki šios dienos jis turėjo nedarbingumą, o iškart po jo buvo kitų neatidėliotinų ir svarbesnių darbų. Iki 2021 m. spalio 15 d. (tikrinimo dienos) tai gana trumpas laiko tarpas, nėra numatyta, ne tik per kiek laiko planai turi būti atnaujinami, bet ir apskritai, kad jie turi būti atnaujinami iki pat reikalingumo pratęsti terminą.

7.6. Byloje Nr. 01-1-28303-21 plane numatyti veiksmai iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Minėta pareiškėjas buvo nedarbingas, plano atnaujinimas rengtas, tačiau jis nepatvirtintas prokuroro. Pažymi, kad jis nėra patvirtintas tyrėjos vadovybės, todėl kol vadovybė nepatvirtino, prokurorui tvirtinti jis neperduodamas.

7.7. Byloje Nr. 01-1-25444-21 nurodoma, kad plano atnaujinimas rengtas, tačiau jis nepatvirtintas prokuroro. Tačiau planas nėra patvirtintas tyrėjos vadovybės, todėl kol vadovybė nepatvirtino, prokurorui tvirtinti jis net nebuvo perduotas. Iki 2021 m. rugsėjo 14 d. šios bylos tyrimą organizavo L. B., todėl už pirminio plano sudarymą, patvirtinimą ir kontrolę, atsakingu turėtų būti laikomas jis, tai negali būti nurodyta kaip pareiškėjo darbo trūkumas.

7.8. Byloje Nr. 01-1-16890-21 nurodoma, kad nėra numatyti veiksmai nuo 2021 m. spalio 1 d. Tačiau iki 2021 m. rugsėjo 14 d. šios bylos tyrimą organizavo L. B., o byla laikoma sudėtinga ir didelės apimties. Pareiškėjas turėjo nedarbingumą jau nurodytu laikotarpiu, su šia byla nėra išsamiai susipažinęs.

7.9. Byloje Nr. 01-1-24601-21 nurodoma, kad planas neatnaujintas nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. Tai galbūt vienintelė byla, kurioje galima įžvelgti, jog buvo pagrindas reikalauti plano atnaujinimo ankščiau. Tačiau pareiškėjo darbo prioritetas visada buvo ir bus veiksmų kokybė, tyrimo išsamumas ir sprendimų motyvavimas. Dėl to nemano, kad galima daryti išvadą apie pareiškėjo netinkamai atliekamą darbą ir tuo pagrindu nesuteikti galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

8. Pareiškėjo nuomone, jo prašymo laikotarpis apima tik darbą iki 2022 m. sausio 1 d. Šis laikotarpis jau yra praėjęs, todėl net ir patenkinus jo prašymą jis juo pasinaudoti nebegalėtų. Per laikotarpį nuo pirminio skundo pateikimo iki šios dienos (duomenys neskelbtini) užsikrėtė jis ir beveik visi šeimos nariai. Pareiškėjas gan sunkiai sirgo (15 dienų laikėsi pakilusi temperatūra ir kiti simptomai). Pareiškėjas įsitikinęs, kad tai lėmė ir skundžiami sprendimai. Kadangi aktualus laikotarpis jau yra praėjęs, t. y. kilo nepataisomi padariniai ir net teoriškai jis nebegali pasinaudoti galimybe dirbti nuotoliniu būdu už tą laikotarpį, kuris jau praėjo, todėl prašo priteisti piniginę kompensaciją už tai, kad jis buvo neišleistas dirbti nuotoliniu būdu neteisėtai. Kadangi pats pareiškėjas yra teisininkas, tai jam padaryta itin didelė neturtinė žala, nes jis prarado pasitikėjimą vadovais, prokuratūra kaip institucija. Itin didelė žala padaryta ir dėl to, kad prokuratūra dėl nepagrįstų argumentų nepaiso pandemijos prevencijos priemonių ir primygtinių Vyriausybės rekomendacijų. Jam, kaip teisininkui, tai nesuvokiama, nes prokuratūra turėtų būti pavyzdys ir vienas iš Vyriausybės priimamų sprendimų užtikrinimo garantas. Tačiau kadangi pareiškėjo tikslas yra ne pasipelnymas ir praturtėjimas, o kasdienė normali darbo aplinka, atmosfera ir darbo santykių tinkamas sureguliavimas, todėl jis prašo simbolinės sumos neturtinei žalai atlyginti – 180 Eur.

9. Atsakovas Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas vadovavosi Darbo kodekso 52 straipsniu, Aprašo nuostatomis bei pažymėjo, kad Aprašo nuostatos nenumato besąlygiškai suteikti darbą nuotoliniu būdu, todėl kiekvienas konkretus atvejis yra vertinamas individualiai. Pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymą leisti jam dirbti nuotoliniu būdu 3 darbo dienas per savaitę, visą darbo dieną, jo nuolatinėse gyvenamosiose vietose iki 2021 m. gruodžio 31 d. sprendė jo tiesioginis vadovas – Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojas Tomas G. ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kastytis Š., kurie nesutiko, kad pareiškėjas dirbtų nuotoliniu būdu, nes nustatė, kad jis sistemingai (ne mažiau kaip 3 kartus per paskutinius 6 mėnesius) nesilaikė nustatytų užduočių, darbų atlikimo terminų ir kokybės reikalavimų (Aprašo 8.2 p.). Atsakovas aptarė skundžiamo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo turinį ir tvirtino, kad ir tiesioginio vadovo Tarnybinis pranešimas, ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro priimtas sprendimas visiškai atitinka Aprašo 12 papunktyje nustatytus reikalavimus, t. y. jame nurodytos nustatytos aplinkybės ir tokio sprendimo motyvai, nustatyti Aprašo 8 punkte. Sprendimas priimtas vadovaujantis Aprašo 8.2 punktu, yra pagrįstas pareiškėjo tiesioginio vadovo 2021 m. spalio 15 d. Tarnybiniu pranešimu, kuriame išsamiai apibūdinti prokuroro E. T. darbo trūkumai. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl darbo nuotoliniu būdu ir įvertinusi skundžiamą sprendimą, Įsakyme Nr. P-636, konstatavo, kad jame nurodyti teisinis ir faktinis pagrindai, sprendime nurodyti motyvai ir faktiniai duomenys atitinka Aprašo 8.2 punkte nustatytą nesutikimo leisti dirbti nuotoliniu būdu pagrindą.

11. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, nepateikia jokių objektyvių duomenų apie minėtų sprendimų neteisėtumą, bet pateikia tik subjektyvų požiūrį į vadovų pateiktus skundžiamų sprendimų motyvus, faktinius duomenis ir nustatytą teisinį reglamentavimą. Ginčijamame vyriausiojo prokuroro sprendime ir generalinės prokurorės įsakyme aiškiai nurodytos aplinkybės ir motyvai, kodėl nesutinkama, kad prokuroras dirbtų nuotoliniu būdu. Sprendimas ir įsakymas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priėmė kompetentingi viešojo administravimo subjektai, taip pat juos priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamo sprendimo neteisėtumą patvirtina generalinės prokurorės 2021 m. spalio 13 d. Įsakymas Nr. P-573. Nurodytu įsakymu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimas buvo panaikintas dėl to, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas nenurodė nei teisinio, nei faktinio savo sprendimo pagrindo, o Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras savo sprendimo faktinį pagrindą nurodė, t. y. 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendime (įrašas DVS) faktinį pagrindą nurodė, tačiau nenurodė teisinio pagrindo – Aprašo konkrečių punktų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis priklauso asmenų kategorijai, kuriems būtų privaloma suteikti darbą nuotoliniu būdu Darbo kodekso 52 straipsnio taikymo prasme.

13. Atsakovo teigimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 ir 6.250 straipsniais, atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas E. T. neįrodė, jog atsakovas Šiaulių apygardos prokuratūra ar trečiasis suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus. Be to, jo teiginiai apie prarastą pasitikėjimą vadovais, prokuratūra kaip institucija yra deklaratyvūs, nepatvirtinantys patirtas objektyvias neigiamas pasekmes. O tai reiškia, kad nenustatyta nei viena iš sąlygų, reikalingų viešajai atsakomybei kilti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

15. Generalinė prokuratūra paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių Darbo kodekso 52 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimą, todėl pareiškėjo prašymas dėl nuotolinio darbo darbdaviui nėra privalomas. Pareiškėjas kartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti generaliniam prokurorui 2021 m. spalio 19 d. skunde dėl vyriausiojo prokuroro 2021 m. spalio 18 d. sprendimo. Dėl šių argumentų išsamiai pasisakyta skundžiamame įsakyme.

16. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro 2021 m. rugsėjo 10 d. rezoliucijoje nurodyti argumentai Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2021 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. P-573 buvo pripažinti neteisėtais, nepagrįstais, todėl jais grįsti sprendimo negalima, Generalinė prokuratūra paaiškino, kad nurodytu įsakymu pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies ir jo prašymas leisti dirbti nuotoliniu būdu buvo grąžintas nagrinėti iš naujo. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimas buvo panaikintas dėl to, kad jame nebuvo nurodytas teisinis ir iš dalies faktinis sprendimo pagrindas. Jokie sprendimo argumentai neteisėtais ar nepagrįstais pripažinti nebuvo.

17. Generalinės prokuratūros vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su atskirais skundžiamo sprendimo argumentais, teiginiai, kad atskiri sprendimo motyvai jam nesuprantami, o nustatyti darbo trūkumai yra mažareikšmiai, kitų prokurorų darbe yra panašių trūkumų, yra subjektyvūs. Objektyvių duomenų, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir (ar) nepagrįstas, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo darbo trūkumai išsamiai apibūdinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2021 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime. Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su ekstremalia situacija dėl (duomenys neskelbtini), Vyriausybės nurodymais, atsakovo elgesiu, pareiškėjo nedarbingumu ir sveikatos būkle, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, t. y. jie nesusiję su skundžiamo sprendimo ir skundžiamo įsakymo neteisėtumu.

18. Generalinė prokuratūra tvirtino, kad pareiškėjas nepateikia jokių teisinių argumentų savo reikalavimams pagrįsti, taip pat nenurodo, kokios teisės normos ir (ar) sprendimų priėmimo procedūros buvo pažeistos. Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad yra skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje. Tiek skundžiamas sprendimas, tiek skundžiamas įsakymas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra priimti kompetentingų subjektų, juos priimant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą turėjusios užtikrinti pagrindinės procedūros ir taisyklės pažeistos nebuvo. Kitų pagrindų skundžiamam sprendimui ir skundžiamam įsakymui panaikinti nėra.

19. Atsakovo atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą negali būti vertinami kaip veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, nes pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, ir prokuroro tiesioginiai vadovai, ir generalinis prokuroras turi teisę netenkinti prašymų leisti dirbti darbą nuotoliniu būdu. Be to, pareiškėjas nenurodo, kad atsakovas pažeidė įstatymus. Netgi pažeidus lokalinį teisės aktą, CK 6.246 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, tai negalėtų būti vertinama kaip neteisėtas veikimas, t. y. veiksmas, kurį įstatymai draudžia atlikti. Taigi, priimant skundžiamus sprendimus jokie priešingi teisei veiksmai (arba neveikimas) atlikti nebuvo, o nenustačius neteisėtos veikos, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kad jam yra padaryta neturtinė žala, kad dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėjas patyrė žymiai stipresnius bei gilesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms. Kadangi atsakovo veiksmų neteisėtumas nekonstatuotinas, objektyviai negali kilti prievolė atlyginti žalą.

II. 20. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

21. Teismas nustatė, kad:

21.1. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroras E. T. 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. leisti dirbti nuotoliniu būdu tris darbo dienas per savaitę jo nuolatinėse gyvenamosiose vietose.

21.2. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Š., netenkindamas, pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymo, 2021 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą: „Atsisakau tenkinti prašymą dėl 3 dienų per savaitę darbo nuotoliniu būdu suteikimo. Prokurorui dirbti nuotoliniu būdu gali būti suteikiama, kai jo procesinėje veikloje nėra nustatytų pažeidimų. Nagrinėjant prašymą, 2021 m. rugsėjo 10 d. Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – ir IBPS) patikrinus prokuroro E. T. organizuojamus ikiteisminius tyrimus, nustatyta, kad prokuroras nevykdo Kontrolės tvarkos aprašo 26 punkto reikalavimo ikiteisminiuose tyrimuose: Nr. 01-1-24420-21, Nr. 01-1-30501-21, Nr. 01-1-23887-21, Nr. 01-1-23652-21, Nr. 01-1-21867-21, Nr. 01-1-21832-21, Nr. 01-1-21690-21, Nr. 01-1-21729-21, Nr. 01-1-19000-21, Nr. 01-1-23800-21, Nr. 01-1-16948-21, Nr. 01-1-30575-21“.

21.3. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 16 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimą neleisti dirbti nuotoliniu būdu. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2021 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. P-573 nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymą leisti dirbti nuotoliniu būdu grąžinti nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

21.4. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimu, įtvirtintu 2021 m. spalio 18 d. rezoliucijoje, neleista pareiškėjui dirbti nuotoliniu būdu. Šiame sprendime nurodyta, jog esant Aprašo 8.2 punkte numatytam pagrindui, nesutinka, kad prokuroras E. T. dirbtų nuotoliniu būdu pagal 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymą Nr. 17.13.-3611. Prokuroro padaryti pažeidimai buvo nurodyti 2021 m. rugsėjo 10 d. rezoliucijoje ir 2021 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. 17.19.-7909. Nors prokuroras pažeidimus dalinai pašalino, tačiau ir toliau nevykdo Kontrolės tvarkos aprašo 26 punkto reikalavimų, t. y. daro to pačio pobūdžio pažeidimus ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-30800-21, Nr. 01-1-31964-21, Nr. 01-1-28303-21, Nr. 01-1-25444-21, Nr. 01-1-24601-21, Nr. 01-1-24629-21, Nr. 01-1-22182-21, Nr. 01-1-21690-21, Nr. 01-1-16850-21, ką nustatė tiesioginis prokuroro E. T. vadovas Šiaulių apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas T. G. 2021m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 17.19.-8205.

21.5. Pareiškėjas 2021 m. spalio 19 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei, kuriame prašė panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimą ir leisti dirbti nuotoliniu būdu prašyme nurodytomis sąlygomis. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2021 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. P-636 nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti ir neleisti dirbti nuotoliniu būdu.

22. Teismas vadovavosi Aprašu, analizavo jo 1, 3, 5 ir 7 punktus, pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas, įtvirtintas 2021 m. spalio 18 d. rezoliucija, priimtas kompetentingo subjekto – Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro. Teismas nurodė, kad Aprašo 7 punkte nurodyti vadovai gali nesutikti, kad prokuroras ar prokuratūros darbuotojas dirbtų nuotoliniu būdu, ir (arba) pakeisti sprendimą dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu, jei yra bent viena šių aplinkybių: 8.1. prokuratūra negali suteikti darbui reikalingų priemonių (tarnybinio kompiuterio su darbui reikalingomis prieigomis prie informacinių sistemų) ir dėl to neįmanoma dirbti nuotoliniu būdu; 8.2. prokuroras ar prokuratūros darbuotojas sistemingai (ne mažiau kaip 3 kartus per paskutinius 6 mėnesius) nesilaikė nustatytų užduočių, darbų atlikimo terminų ir kokybės reikalavimų; kt.

23. Buvo pažymėta, kad nagrinėjamai bylai aktualus ir Kontrolės tvarkos aprašo26 punktas, kuris numato, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą, privaloma parengti ikiteisminio tyrimo planą IBPS. Ikiteisminio tyrimo pareigūno parengtas planas turi būti suderintas su ikiteisminio tyrimo pareigūno tiesioginiu vadovu ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiu prokuroru. Jeigu ikiteisminis tyrimas trunka ilgiau, nei nustatyta šio aprašo 2, 4 ir 5 punktuose, ikiteisminio tyrimo planas turi būti atnaujinamas, prieš pratęsiant ikiteisminio tyrimo terminą.

24. Teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimas, įtvirtintas 2021 m. spalio 18 d. rezoliucijoje, priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo vadovo Šiaulių apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo T. G. Tarnybinį pranešimą, kuriame nustatyta, jog pareiškėjas netinkamai vykdo Kontrolės tvarkos aprašo 26 punkto reikalavimus 9 (devyniuose) ikiteisminiuose tyrimuose.

25. Vertindamas T. G. 2021 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo skundo argumentus dėl kiekviename ikiteisminiame tyrime nustatytų trūkumų, teismas padarė šias išvadas:

25.1. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30800-21 buvo suplanuoti veiksmai iki 2021 m. spalio 5 d., tačiau po to tyrimo planas neatnaujintas (ar nesudarytas naujas), nors tyrimas tęsiamas; neatžymėta, ar buvo atlikti anksčiau suplanuoti tyrimo veiksmai (dalis jų), nors numatytas veiksmų atlikimo terminas pasibaigęs. Pareiškėjas nurodė, kad byloje Nr. 01-1-30800-21 planas sudarytas; sutinka, kad paskutiniai veiksmai numatyti 2021 m. spalio 5 d., tačiau iki šios dienos jis turėjo nedarbingumą, o iškart po jo buvo kitų neatidėliotinų ir svarbesnių darbų; nėra numatyta ne tik per kiek laiko planai turi būti atnaujinami, bet ir apskritai, kad jie turi būti atnaujinami iki pat reikalingumo pratęsti terminą. Teismas vertino, kad pareiškėjas Tarnybiniame pranešime nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo. Kadangi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30800-21 buvo suplanuoti tyrimo veiksmai iki 2021 m. spalio 11 d. (Tarnybiniame pranešime nurodyta spalio 5 d.), o 2021 m. spalio 15 d. tyrimo planas neatnaujintas (ar nesudarytas naujas), nors tyrimas nėra baigtas, teismas sutiko su Tarnybiniame pranešime nurodytu Kontrolės tvarkos aprašo 26 punkto pažeidimu.

25.2. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31964-21 buvo suplanuoti tyrimo veiksmai iki 2021 m. spalio 11 d., tačiau po to tyrimo planas neatnaujintas (ar nesudarytas naujas), nors tyrimas nėra baigtas; neatžymėta, ar atlikti buvę suplanuoti tyrimo veiksmai (nei vienas jų), nors atlikimo terminas pasibaigęs. Pareiškėjas nurodė, kad šioje byloje plane numatyti veiksmai iki 2021 m. spalio 11 d. ir kad iki tikrinimo dienos praėjo vos 4 dienos. Teismo vertinimu, pareiškėjas Tarnybiniame pranešime nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo. Kadangi šiame ikiteisminiame tyrime buvo suplanuoti tyrimo veiksmai iki 2021 m. spalio 11 d., o 2021 m. spalio 15 d. tyrimo planas neatnaujintas (ar nesudarytas naujas), nors tyrimas nėra baigtas, teismas sutiko su Tarnybiniame pranešime nurodytu Kontrolės tvarkos aprašo 26 punkto pažeidimu, pažymėjo, kad pareiškėjo minėto pažeidimo iš esmės neginčijo.

25.3. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28303-21 buvo suplanuoti tyrimo veiksmai iki 2021 m. rugsėjo 30 d., tačiau po to tyrimo planas neatnaujintas (ar nesudarytas naujas), nors tyrimas tęsiamas; 2021 m. rugsėjo 22 d. galbūt rengtas naujas tyrimo planas, tačiau jis nepatvirtintas prokuroro. Pareiškėjas nurodė, kad minėtoje byloje plane numatyti veiksmai iki 2021 m. rugsėjo 30 d., nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. spalio 5 d. jis turėjo nedarbingumą; plano atnaujinimas rengtas, tačiau jis nepatvirtintas prokuroro, jis nėra patvirtintas tyrėjos vadovybės, todėl kol vadovybė jo nepatvirtino, prokurorui tvirtinti jis neperduodamas. Teismas vertino, kad pareiškėjas nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo, pažymėjo, kad dėlto, jog minėtame ikiteisminiame tyrime 2021 m. rugsėjo 22 d. (kai pareiškėjas neturėjo nedarbingumo) parengtas naujas tyrimo planas, tačiau jis nebuvo patvirtintas prokuroro, teismas sutiko su konstatuotu pažeidimu. Teismo vertinimu, pareiškėjas šio pažeidimo iš esmės neginčijo.

25.4. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-25444-21 buvo suplanuoti tyrimo veiksmai iki 2021 m. rugsėjo 15 d., tačiau po to tyrimo planas neatnaujintas (ar nesudarytas naujas), nors tyrimas toliau tęsiamas ir plane atžymėta, kad buvę suplanuoti tyrimo veiksmai atlikti; 2021 m. rugsėjo 15 d. esantis tyrimo planas nepatvirtintas prokuroro. Pareiškėjas teigė, kad planas nėra patvirtintas tyrėjos vadovybės, todėl, kol vadovybė jo nepatvirtino, prokurorui tvirtinti jis net nebuvo perduotas; iki 2021 m. rugsėjo 14 d. šios bylos tyrimą organizavo L. B., todėl už pirminio plano sudarymą, patvirtinimą ir kontrolę, atsakingas turėtų būti jis, tai negali būti nurodyta kaip pareiškėjo darbo trūkumas. Teismo vertinimu, minėto ikiteisminio tyrimo faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra; teismas sprendė, kad ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-25444-21 nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. organizavo pareiškėjas, tačiau 2021 m. rugsėjo 15 d. tyrimo planas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-25444-21 nepatvirtintas prokuroro (to neneigė ir pareiškėjas), todėl teismas sutiko su Tarnybiniame pranešime konstatuotu Kontrolės tvarkos aprašo 26 punkto pažeidimu.

25.5. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24601-21 buvo suplanuoti tyrimo veiksmai iki 2021 m. rugsėjo 15 d., tačiau po to planas neatnaujintas (ar nesudarytas naujas), nors tyrimas toliau tęsiamas; tyrimo plane neatžymėta, ar atlikti buvę suplanuoti tyrimo veiksmai (nė vienas jų), nors atlikimo terminas pasibaigęs. Pareiškėjas nurodė, kad tai vienintelė byla, kurioje galima įžvelgti, jog galėjo kilti būtinybė planą atnaujinti ankščiau, tačiau jo darbo prioritetas – veiksmų kokybė, tyrimo išsamumas ir sprendimų motyvavimas. Teismo vertinimu, dėl minėto ikiteisminio tyrimo faktinių aplinkybių ginčo nebuvo, taigi teismas sutiko su Tarnybiniame pranešime konstatuotu pažeidimu.

25.6. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24629-21 buvo suplanuoti tyrimo veiksmai iki 2021 m. rugsėjo 30 d., tačiau po to planas neatnaujintas (ar nesudarytas naujas), nors tyrimas tęsiamas; neatžymėta, ar atlikti buvę suplanuoti tyrimo veiksmai (dalis jų), nors atlikimo terminas pasibaigęs 2021 m. rugsėjo mėn. Pareiškėjas teigė, kad ši pastaba neatitinka tikrovės, nes plano 10 punkte numatyta atlikti kitus ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusius veiksmus; šis punktas irgi nėra itin išsamus, tačiau veiksmai yra atliekami, o išvados, kad plano visai nėra, daryti negalima; nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. spalio 5 d. jis turėjo nedarbingumą. Teismui kilo abejonių dėl minėtame ikiteisminiame tyrime galbūt padaryto pažeidimo.

25.7. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-22182-21 buvo suplanuotas (2021 m. liepos 28 d. tyrimo planas) tyrimo veiksmų atlikimas iki 2021 m. liepos 30 d. (kita dalis suplanuotų veiksmų – nenumatant jų atlikimo terminų), tačiau praėjus numatytam tyrimo veiksmų atlikimo terminui planas neatnaujintas (ar nesudarytas naujas), nors tyrimas tęsiamas; paskutinis tyrimo planas (redaguotas 2021 m. rugpjūčio 3 d.) nepatvirtintas prokuroro. Pareiškėjas teigė, jog šios pastabos nepagrįstos, nes planas yra ir jis yra galiojantis; nors kai kuriuose punktuose nėra numatyti jų įvykdymo terminai, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad plano išvis nėra, pačiame plane nurodyta, kad termino negalima numatyti, nes nežinoma, kada bus gautos specialisto išvados; šį planą patvirtino iki 2021 m. rugsėjo 14 d. tyrimui vadovavęs L. B., o ne pareiškėjas. Teismo vertinimu, dėl šio ikiteisminio tyrimo faktinių aplinkybių ginčo nebuvo, atsakovas pareiškėjo nurodytų teiginių neginčijo, tačiau teismui kilo abejonių dėl galbūt padaryto Kontrolės tvarkos aprašo 26 punkto pažeidimo, kadangi neįvertinta tai, jog planą iki 2021 m. rugsėjo 14 d. tyrimui vadovavęs L. B.

25.8. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-21690-21 buvo suplanuoti tyrimo veiksmai iki 2021 m. rugsėjo 30 d., tačiau po to planas neatnaujintas (ar nesudarytas naujas), nors tyrimas tęsiamas, 2021 m. spalio 14 d. prokuroras atskiru dokumentu yra surašęs tyrėjai rašytinius nurodymus. Pareiškėjas tvirtino, kad planas neatnaujintas nuo 2021 m. rugsėjo 30 d., pareiškėjas aktualiu laikotarpiu turėjo nedarbingumą, tyrėja manė, kad visi veiksmai jau atlikti, todėl plano nebesudarė; 2021 m. spalio 14 d. jis surašė nurodymus, nes kitaip negalėjo įtikinti tyrėjos dėl papildomų veiksmų būtinybės. Atsižvelgęs į nurodytus pareiškėjo argumentus, teismas pažymėjo, kad jam kilo abejonių dėl konstatuoto pažeidimo, kadangi nebuvo įvertinta, jog pareiškėjas surašė nurodymus tyrėjai.

25.9. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16850-21 parengtame tyrimo plane neatžymėta, ar buvo atlikti tie tyrimo veiksmai, kuriuos planuota atlikti iki 2021 m. spalio 1 d. (visi kiti veiksmai atžymėti kaip atlikti), tačiau po to planas neatnaujintas (ar nesudarytas naujas), nors tyrimas tęsiamas. Pareiškėjas tvirtino, kad nėra numatyti veiksmai nuo 2021 m. spalio 1 d., iki 2021 m. rugsėjo 14 d. šios bylos tyrimą organizavo L. B., o byla laikoma sudėtinga ir didelės apimties; pareiškėjas aktualiu laikotarpiu turėjo nedarbingumą, su šia byla nėra išsamiai susipažinęs. Šiuo atveju teismas sutiko su atsakovu dėl Kontrolės tvarkos aprašo 26 punkto pažeidimo.

26. Apibendrindamas teismas sprendė, jog Tarnybinis pranešimas patvirtino, jog pareiškėjas sistemingai (daugiau nei 3 kartus per paskutinius 6 mėnesius) nesilaikė nustatytų darbų atlikimo terminų ir kokybės reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą neleisti pareiškėjui dirbti nuotoliniu būdu. Teismas pažymėjo, kad nustatytų pažeidimų pobūdis ar pavojingumas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas.

27. Įvertinęs skundžiamus sprendimus, teismas konstatavo, jog juose yra nurodyti teisinis ir faktinis priėmimo pagrindas, sprendimai yra motyvuoti ir suprantami pareiškėjui, jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį į Darbo kodekso 52 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, ir atkreipė dėmesį, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. prašyme dėl nuotolinio darbo nenurodė aplinkybių, lemiančių darbdavio pareigą leisti dirbti nuotoliniu būdu.

28. Nenustatęs pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus, ir nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas nurodė, kad nesant nustatytų visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti skundžiamus sprendimus ir priteisti 180 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

30. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas nemotyvuotas, nepasisakyta dėl esminių skundo argumentų. Akcentuojama, kad skundžiamas 2021 m. spalio 18 d. sprendimas yra grindžiamas būtent Kontrolės tvarkos aprašo 26 punktu, nurodoma, kad šis aprašas yra dėl terminų kontrolės ir dėl terminų pratęsimo. Pareiškėjas tvirtina, kad visose bylose planai buvo sudaryti, o terminų pratęsimo klausimas net nebuvo sprendžiamas. Minėtame apraše aiškiai parašyta, kad planą privalu sudaryti pradėjus ikiteisminį tyrimą, Kaip pareiškėjo darbo trūkumai buvo nurodyta, kad ne visose bylose planai laiku atnaujinti. Tačiau, pareiškėjo įsitikinimu, apie plano atnaujinimą Kontrolės tvarkos apraše kalbama, kai tik tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas trunka ilgiau nei nustatyta šio aprašo 2, 4 ir 5 punktuose; tais atvejais ikiteisminio tyrimo planas turi būti atnaujinamas prieš pratęsiant ikiteisminio tyrimo terminą. Taigi, pagal minėtą formuluotę plano atnaujinimas reglamentuotas tik nuo to momento, kai tyrimas nebaigiamas per įstatyme nustatytą terminą. Šiuo atveju, nė vienoje iš nurodytų bylų termino tęsti neketinta. Vadinasi, sprendimas neleisti pareiškėjui dirbti nuotoliniu būdu yra be tinkamo teisinio pagrindo, o pažeidimai nebuvo padaryti.

31. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas dėl šio argumento iš viso nepasisakė, jo net nebandė analizuoti, tačiau šis aspektas yra svarbus, kadangi kasdieniniame darbe tyrėjai nuolat skundžiasi, kad toks reikalavimas yra neteisėtas ir reiškia pretenzijas tiesiogiai tyrimus organizuojantiems prokurorams, o po to per prokurorus – vadovaujantiems pareigūnams.

32. Pažymima, kad teismas sprendime pats konstatavo, kad planas turi būti atnaujintas tik prieš pratęsiant tyrimo terminą. Jokiame teisės akte nenustatyta, per kiek laiko pirmasis planas turi būti sudarytas (yra tik žodinis susitarimas), nėra nustatyta, per kiek laiko planą turi patvirtinti tyrėjo vadovas ir dar po to – prokuroras. Apie planų atnaujinimą jokio susitarimo (net ir žodinio) nėra. Taip pat jokio išaiškinimo, kas pagal Aprašą yra laikoma nustatytų užduočių, darbų atlikimo terminų ir kokybės reikalavimų nesilaikymu. Teismo sprendime nepasisakyta ir dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų.

33. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nustatytų pažeidimų pobūdis ar pavojingumas nėra teisiškai reikšmingi. Pareiškėjo įsitikinimu, administracinio teismo teisėjui sudėtinga vertinti baudžiamųjų bylų praktinius aspektus, tačiau yra galimybė kreiptis į specialistus. Svarbu nustatyti, ar pažeidimai iš viso buvo padaryti, ar jie mažareikšmiai, ar nėra piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi, ar nėra spaudimas pareiškėjui. Todėl priešingai, nei nurodė teismas, šios aplinkybės yra svarbios.

34. Dėl patirtą žalą pagrindžiančių įrodymų nepateikimo pareiškėjas pažymi, kad žala neturtinė, jokių dokumentų jis pateikti negali. Tačiau tai nereiškia, kad jis nepatyrė neigiamų išgyvenimų, pažeminimo, kad sumenko pasitikėjimas vadovais. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertina simboline suma, kadangi jo pagrindinis siekis – sureguliuoti darbo santykius. Vien faktas, kad darbuotojas priverstas kreiptis į teismą dėl galimybės dirbti netrukdomai, parodo, kad jis, tikėtina, neteisėtai persekiojamas. Padarytą žalą pareiškėjas vertintų kur kas didesne suma.

35. Atsakovas Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Šiaulių apygardos prokuratūrai nekilo pareiga tenkinti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymą, t. y. pagal Darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovas pakartoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kiekvieno ikiteisminio tyrimo, kurie buvo įvertinti Tarnybiniame pranešime.

37. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjas negali būti laikomas pažeidęs Kontrolės tvarkos aprašo 26 punktą, atsakovas pažymi, kad ikiteisminiuose tyrimuose tyrimo veiksmai buvo suplanuoti tik iki tam tikro termino: pavyzdžiui, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30800-21 tyrimo veiksmai buvo suplanuoti iki 2021 m. spalio 5 d.; ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31964-21 – iki 2021 m. spalio 11 d.; ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28303-21 – iki 2021 m. rugsėjo 30 d.; ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-25444-21, Nr. 01-1-24601-21 – iki 2021 m. rugsėjo 15 d.; ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16850-21 – iki 2021 m. spalio 1 d., kuriam suėjus atliekamas surinktų duomenų vertinimas, ar jų pakanka prokurorui priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pabaigimo, ar reikalinga tyrimą toliau vykdyti papildomiems duomenims surinkti. Nusprendus tyrimą toliau tęsti (vykdyti), net ir nesuėjus ikiteisminio tyrimo terminui, nustatytam Kontrolės tvarkos aprašo 2, 4, 5 punktuose, reikalinga atnaujinti tyrimo planą, kuriame būtų nurodyti reikalingi papildomi tyrimo veiksmai ir jų atlikimo terminai, nes to nepadarius, nebūtų pasiekti ikiteisminio tyrimo tikslai, tyrimas nebūtų atliekamas per trumpiausią laiką, atskleidžiama nusikalstama veika ir pan. Ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-30800-21, Nr. 01-1-31964-21, Nr. 01-1-28303-21, Nr. 01-1-25444-21, Nr. 01-1-24601-21, Nr. 01-1-16850-21, pasibaigus terminui ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, nebuvo baigti, taip pat juose nebuvo atnaujinti tyrimo planai, nenumatyti reikalingi papildomi tyrimo veiksmai, o tai reiškia, kad prokuroras nekontroliavo, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30800-21 nuo 2021 m. spalio 5 d., ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31964-21 – nuo 2021 m. spalio 11 d.; ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28303-21 – nuo 2021 m. rugsėjo 30 d.; ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-25444-21, Nr. 01-1-24601-21 – nuo 2021 m. rugsėjo 15 d.; ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16850-21 – nuo 2021 m. spalio 1 d.

38. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo teiginiai, kad Kontrolės tvarkos aprašas nenustato termino, per kiek laiko pirminis tyrimo planas ar jo atnaujinimas turėtų būti sudarytas, per kiek laiko jį turėtų patvirtinti tyrėjo vadovas ir prokuroras, nesudaro pagrindo minėto aprašo nevykdyti, nes prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės patikrą, yra privalomi (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 str. 2 d.). Prokuroras yra atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą, kuris suprantamas kaip prokuroro vykdoma procesinė veikla, apimanti prokuroro organizacinių, rašytinių ir žodinių pavedimų, sprendimų ir nurodymų, kuriais siekiama, kad tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai ir visas ikiteisminis tyrimas būtų atliktas efektyviausiu ir optimaliausiu būdu, visumą. Prokuroro pareiga užtikrinti efektyvų ikiteisminį tyrimą nesuderinama su tyrimo planų nebuvimu nuo 4 iki 30 dienų dalyje ginčo ikiteisminių tyrimų.

39. Atsakovas pažymi, kad apeliantas deklaratyviai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų jo skundo argumentų, kadangi teismų praktikoje pripažinta, kad teismo pareiga pagrįsti sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

40. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nepagrindė, jog jam dėl skundžiamų sprendimų priėmimo kilo apčiuopiamos neigiamos pasekmės (pablogėjo sveikatos būklė, kilo kiti neigiami, reikšmingi padariniai). Teismas, nenustatęs visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, pagrįstai netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Generalinė prokuratūra nurodo, kad apeliaciniame skunde kartojami pirmosios instancijos teismui paduotame skunde teikti argumentai, o Generalinė prokuratūra palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime. Generalinės prokuratūros įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo, dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o apeliantas nepateikia jokių faktinių duomenų ir teisinių argumentų, pagrindžiančių savo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimo, įtvirtinto 2021 m. spalio 18 d. rezoliucija, ir Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. P-636, kuriais pareiškėjui neleista dirbti nuotoliniu būdu, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

43. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų reglamentavimą, konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimo, įtvirtinto 2021 m. spalio 18 d. rezoliucija, Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. P-636 „Dėl E. T. skundo“ bei pareiškėjui priteisti 180 Eur neturtinę žalą.

44. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį pakeisti ir panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro sprendimą, įformintą 2021 m. spalio 18 d. rezoliucija, ir Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. P-636 „Dėl E. T.s skundo“ bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės nemotyvuotas ir visiškai nepasisakyta nei dėl vieno iš jo skundo argumentų.

45. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. I-135 patvirtinto Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. I-142 (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gegužės 21 d.) patvirtinto Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo nuostatos. Šių teisės aktų ginčui aktualios nuostatos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.

47. Atsakovas atsisakymą E. T. leisti dirbti nuotoliniu būdu iš esmės grindžia Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojo T. G. 2021 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime Nr. 17.19.-8205 pateikta informacija. Jame nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdo Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo 26 punkto reikalavimus 9 (devyniuose) ikiteisminiuose tyrimuose. Visuose šiuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatyti panašūs trūkumai: tyrimo planai neatnaujinti (ar nesudaryti nauji), neatžymėta, ar buvo atlikti anksčiau suplanuoti tyrimo veiksmai arba tyrimo planas nepatvirtintas prokuroro. Įvertinus anksčiau minėtame tarnybiniame pranešime išdėstytus pareiškėjo atliktus veiksmus Aprašo 26 punkto kontekste, pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl trijuose ikiteisminiuose tyrimuose (Nr. 01-1-24629-21, Nr. 01-1-22182-21, Nr. 17.19.-8205) galimai padarytų pažeidimų. Taigi teismas pripažino padarytus ikiteisminio tyrimo veiksmų pažeidimus tik 6 ikiteisminiuose tyrimuose.

48. Pagal Aprašo 8.2 punktą, Aprašo 7 punkte nurodyti vadovai gali nesutikti, kad prokuroras ar prokuratūros darbuotojas dirbtų nuotoliniu būdu, ir (arba) pakeisti sprendimą dėl leidimo dirbti nuotoliniu būdu, jei prokuroras ar prokuratūros darbuotojas sistemingai (ne mažiau kaip 3 kartus per paskutinius 6 mėnesius) nesilaikė nustatytų užduočių, darbų atlikimo terminų ir kokybės reikalavimų.

49. Atsižvelgus į tai, jog nustatyti 6 Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. I-142 (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. gegužės 21 d.) patvirtinto Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo 26 punkto pažeidimai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas sistemingai (daugiau nei 3 kartus per paskutinius 6 mėnesius) nesilaikė nustatytų darbų atlikimo terminų ir kokybės reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą, įtvirtintą 2021 m. spalio 18 d. rezoliucija, neleisti pareiškėjui dirbti nuotoliniu būdu esant Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybos (darbo) nuotoliniu būdu tvarkos aprašo 8.2 papunkčio pagrindui.

50. Nagrinėjamu atveju juridiškai nereikšmingi padarytų pažeidimų pobūdis ir pavojingumas, todėl atmestini E. T. apeliacinio skundo argumentai, kad padaryti mažareikšmiai pažeidimai.

51. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovui nekilo pareiga tenkinti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymą dėl nuotolinio darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes jis nepateikė duomenų, kad priklauso asmenų kategorijoms, kuriems būtų privaloma suteikti darbą nuotoliniu būdu.

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo nuostatas planas atnaujinamas tik tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas trunka ilgiau nei nustatyta šio aprašo 2, 4 ir 5 punktuose, t. y. ikiteisminio tyrimo planas turi būti atnaujinamas prieš pratęsiant ikiteisminio tyrimo terminą. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, nusprendus tyrimą toliau tęsti (vykdyti), net ir nesuėjus ikiteisminio tyrimo terminui, nustatytam Kontrolės tvarkos aprašo 2, 4, 5 punktuose, reikalinga atnaujinti tyrimo planą, kuriame būtų nurodyti reikalingi papildomi tyrimo veiksmai ir jų atlikimo terminai, nes to nepadarius, nebūtų pasiekti ikiteisminio tyrimo tikslai, tyrimas nebūtų atliekamas per trumpiausią laiką, atskleidžiama nusikalstama veika ir pan.

53. E. T. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepasisakė dėl esminių jo argumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime atsakė į visus esminius pareiškėjo skundo argumentus. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo skundo argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat nenustatyta, jog pareiškėjas būtų persekiojamas ar diskriminuojamas.

54. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

55. Taigi nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei konstatavus, kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, atsakovui nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

56. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

57. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė