2021-01-25 Nr. CB-735-2-56-3-00310-2018-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-241

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00310-2018-1(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2021 m. sausio 15 d. gautu suinteresuotų asmenų A. B. ir L. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria panaikinta Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – bankrutavusios UAB „Costum“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasaciniame skunde nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtintus tyčinį bankrotą nustatančius požymius; įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teismas galėjo tik tuo atveju, jeigu vadovas būtų aiškiai suvokęs, kad įmonė nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto. Suinteresuoti asmenys pažymi tai, kad 2017 m. balandžio 1 d. UAB „Costum“ nebuvo nemoki, tačiau net ir pripažįstant nemokumą, jos vadovas objektyviai neturėjo galimybės aiškiai to suvokti, nes nei iki šios datos, nei vėliau įmonė nesudarė jai nenaudingų ar ekonomiškai žalingų sandorių, neišvaistė turto, jo nepaslėpė ir neatliko kitų neteisėtų veiksmų. Nors kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, įmonei esant nemokiai, akcininko ar įmonės vadovo kreipimasis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo nepateisina delsimo inicijuoti bankroto bylą ir nepaneigia šio tyčinio bankroto požymio, suinteresuoti asmenys kaip aktualų kelia klausimą ir laikosi pozicijos, jog teismo nutartis, kuria įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, turėtų paneigti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Kasaciniame skunde taip pat nelaikoma, kad dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos pažeidimo buvo pagrindas konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Suinteresuoti asmenys pateikia konkrečių mokėjimų, kurie teismo pripažinti kaip atlikti, pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, vertinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos pažeidimai, palyginus su įmonės turtu, buvo menkaverčiai. Be to, nenustačius sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo bei nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo priežastinio ryšio, bankrotas negalėjo būti pripažintas tyčiniu, remiantis konstatuotais požymiais (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Danguolė Bublienė

Dalia Vasarienė