39251d6e-6d48-4d02-8593-9b2e71fb9c2d · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-1053/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11065-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,

nuteistojo A. P. (A. P.) gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. J. (R. J.) ir jo atstovui advokatui Jonui Urbonui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam skirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros įpareigojant per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 90 (devyniasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, viso bausmės atlikimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; nukentėjusiojo R. J. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ A. P. priteista R. J. 449,88 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo; iÅ¡ A. P. priteista civilinei ieÅ¡kovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 21,32 Eur, susiję su R. J. gydymo iÅ¡laidomis, taip pat 5 procentai metinių palÅ«kanų nuo priteistos žalos sumos, skaičiuojami nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiÅ¡ko atlyginimo; iÅ¡ A. P. priteista nukentėjusiajam R. J. 1200 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. P. 2022 m. kovo 27 d. apie 17.50 val. vieÅ¡oje vietoje – gatvėje, ties pastatu, esančiu Vilniuje, Å v. Kazimiero g. 3, bÅ«damas automobilyje, be priežasties įžeidinėjo ir keikėsi prieÅ¡ nukentėjusįjį R. J., iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. J. į veidÄ , nukentėjusiajam nugriuvus, ranka sudavė jam dar vienÄ smÅ«gį į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, sugriebęs nukentėjusį R. J. už lietpalčio atlapų, šį tampė ir du kartus trenkė į pastato sienÄ , taip elgdamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. J. sveikatÄ dėl jam padarytų burnos gleivinės nubrozdinimų, poodinių kraujosruvų kairėje plaÅ¡takoje ir kojose, taip pat sugadino nukentėjusiojo R. J. turtÄ â€“ suplėšė lietpaltį, nubrozdino batus ir sulaužė ausines, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . A. P. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 284 straipsnyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. J. atstovas advokatas Jonas Urbonas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį, kurioje nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas tik iÅ¡ dalies, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ nuteistojo A. P. priteisti nukentėjusiajam R. J. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiajam padarytÄ fizinę ir psichologinę žalÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtinės žalos samprata, laikytina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija bei kiti veiksniai, teismo įvertinti pinigais.

2.2. Atstovas skunde cituodamas Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ teigia, kad siekiant teisingai nustatyti patirtos neturtinės žalos dydį, bÅ«tina iÅ¡samiai iÅ¡tirti kiekvienos konkrečios bylos faktines aplinkybes. Atstovas pažymi, kad R. J. patyrė itin didelius iÅ¡gyvenimus dėl užpuolimo. Dėl Å¡ių priežasčių jis ne kartÄ kreipėsi į psichiatrę gyd. I. V., kuri 2022 m. rugsėjo 12 d. gydytojo psichiatro konsultacijoje (priedas Nr. 12) nurodė, kad R. J. „<...iÅ¡pasakoja, kad jaučiasi taip pat blogai, bÅ«sena negerėja, nes vis prisimena 2022 m. kovo mėnesį buvusį įvykį, kuomet buvo užpultas kito asmens. Nuo 2022 m. birželio 8 d. vartojo Mirtazapin 15, po to 30, vėliau 45 mg nakčiai - poveikis silpnas, geriau iÅ¡simiega, tačiau nuotaika lieka gana prasta. Aptarta tęsti gydymÄ ...>“. Gydytoja konstatavo, kad R. J. psichinė bÅ«klė: „<....Å ilto kontakto, bendradarbiaujantis. Nerimo lygis pakilęs, stebima vidinė įtampa. Nuotaika prislėgta, niÅ«ri. MÄ stymas nuoseklus, suvokimo sutrikimų nėra. Suicidinės rizikos tyrimo metu nekonstatuota...>“.

2.3. Atstovas skunde akcentuoja, kad nukentėjusiajam buvo nustatyta diagnozė: „<...F43.2. Stebimas dėl F33.1 ...>“. Vadovaujantis sisteminiu ligų sÄ raÅ¡u pagal tarptautine statistinių ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijÄ , deÅ¡imtuoju pataisytu ir papildytu leidimu (Australijos modifikacija (TLK-10-AM) kodas F43.2. apibrėžiamas kaip „<...Adaptacijos sutrikimai. Tai subjektyvaus distreso ir emocijų sutrikimo bÅ«sena, paprastai sukelianti socialinės veiklos ir įgÅ«džių sutrikimus ir pasireiÅ¡kianti prisitaikymo prie stresogeniÅ¡kų gyvenimo pokyčių ar įvykių laikotarpiu. StresÄ sukeliantis veiksnys gali paveikti individo socialinę aplinkÄ (gedėjimas, iÅ¡siskyrimas) arba platesnes asmens socialines atramas ir vertybes (migracija, pabėgėlio statusas). Å is veiksnys taip pat gali atspindėti svarbų vystymosi ir gyvenimo periodÄ ar jo sukeltÄ krizę (ėjimas į mokyklÄ , tapimas tėvais, nesėkmė bandant rasti ryšį su brangiu žmogumi, išėjimas į pensijÄ ). Individualus polinkis ir jautrumas yra svarbus adaptacijos sutrikimams atsirasti ir jų pasireiÅ¡kimo pobÅ«džiui, bet, nepaisant to, manoma, kad sutrikimas neatsirastų be stresogeniÅ¡ko faktoriaus. Sutrikimas pasireiÅ¡kia įvairiai: gali bÅ«ti depresiÅ¡ka nuotaika, nerimas, susirÅ«pinimas (ar Å¡ių jausmų derinys), jausmas, kad nesugebama susitvarkyti, planuoti ateitį ar toliau tvarkytis su esama situacija, atlikti kasdienius darbus. Kartu gali bÅ«ti elgesio sutrikimų, ypač paaugliams. Dominuojantis požymis gali bÅ«ti trumpalaikė ar užsitęsusi depresinė reakcija arba kiti emocijų ir elgesio sutrikimai...>“.

2.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kodas F33.1. apibrėžiamas kaip „<...Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Sutrikimui bÅ«dingi pasikartojantys depresijos epizodai, per šį epizodÄ yra vidutinio sunkumo depresijos kriterijai, apraÅ¡yti F32.1, o praeityje nėra buvę manijos epizodo...>“.

2.5. Atstovas pažymi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas dr. S. L. iÅ¡vadoje Nr. G 1002/2022(1) nustatė, kad nukentėjusiajam nustatyti burnos gleivinės nubrozdinimai, poodinės kraujosrÅ«vos kairėje plaÅ¡takoje ir kojose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, 1-4 parų laikotarpyje. Specialistas konstatavo, kad sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Akivaizdu, kad dėl Å¡ių patirtų sužalojimų, taip pat dėl itin vieÅ¡oje vietoje įžūlaus tyčinio nuteistojo elgesio, nukentėjusysis patyrė sunkius iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgus į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes bei vadovaujantis konstitucine žalos atlyginimo doktrina, laikytina, kad 10 000 Eur suma kompensuotų nukentėjusiojo R. J. patirtus fizinius kÅ«no sužalojimus, emocinį Å¡okÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sumažintų tiek fizinį, tiek psichologinį skausmÄ , kuris bus juntamas dar ilgÄ laikÄ .

3. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė ir nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

4. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiojo atstovas faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei nuteistajam paskirtos bausmės neginčija, nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylÄ patikrina tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis grindžiamas analogiÅ¡kais argumentais kaip ir civiliniame ieÅ¡kinyje (t. 1, b. l. 36-39). Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nukentėjusiojo praÅ¡omas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, ir teigiama, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiajam padarytÄ fizinę ir psichologinę žalÄ .

7. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

8. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

9. Ä®vertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, teisėjų kolegija pastebi, kad jie svyruoja nuo 100 eurų iki 1200 eurų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-130-387/2023, 2K-70-942/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022 ir kt.). Pažymėtina, kad didesnės (nei nukentėjusiajam priteista 700 eurų) sumos priteisiamos tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-149-576/2023 nukentėjusiesiems buvo suduoti daugybiniai smÅ«giai į galvos ir veido sritį, spirta į pilvÄ , neturtinė žala įvertinta 1000 eurų; to paties teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-573-873/2022 vienam nukentėjusiajam suduota ne mažiau 40 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, kitam – ne mažiau 25 smÅ«gių, neturtinė žala įvertinta 900 eurų; to paties teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-367-898/2022 nukentėjusioji buvo daug kartų tampoma, pargriauta ant žemės, rankomis ir kojomis buvo suduoti smÅ«giai į galvÄ , jos galva buvo trankoma į metalinį stulpelį, neturtinė žala įvertinta 800 eurų; to paties teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-252-891/2022 nukentėjusiajam delnu į veido sritį suduoti 2 smÅ«giai, rankomis suduoti ne mažiau 5 smÅ«gių į veido ir galvos sritį, vėliau rankomis ne mažiau kaip 10 smÅ«gių į virÅ¡utinę kÅ«no sritį ir rankas, neturtinė žala įvertina 1000 eurų.

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. P. kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidÄ , nukentėjusiajam nugriuvus, ranka sudavė jam dar vienÄ smÅ«gį į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, sugriebęs nukentėjusį už lietpalčio atlapų, šį tampė ir du kartus trenkė į pastato sienÄ , taip elgdamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. J. sveikatÄ dėl jam padarytų burnos gleivinės nubrozdinimų, poodinių kraujosruvų kairėje plaÅ¡takoje ir kojose. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl A. P. padarytos nusikalstamos veikos R. J. patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybe, kad apeliaciniame skunde įvardijami nukentėjusiojo sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti dar prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį. TÄ savo paaiÅ¡kinimuose patvirtino ir pats nukentėjusysis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi nukentėjusiojo patiriami adaptacijos sutrikimai (kodas F43.2.) taip pat gali bÅ«ti nulemti ir pasikeitusio jo gyvenimo bÅ«do (nukentėjusysis teisme paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ 6 mėnesius iÅ¡vyko gyventi į (duomenys neskelbtini)). Todėl iÅ¡ esmės negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad nukentėjusiojo dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai, kuriuos iki Å¡iol teigia patiriantis nukentėjusysis, yra nulemti iÅ¡skirtinai nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nedarbingas buvo gana trumpÄ laiko tarpÄ , nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad atstovo apeliaciniame skunde praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis. Teismo manymu, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis Å¡iuo konkrečiu atveju atitinka kaltinamojo padarytos veikos pavojingumÄ , jos intensyvumÄ ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrina kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ . Todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje dėl nustatyto neturtinės žalos dydžio. Nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

12. Nukentėjusiojo atstovas advokatas J. Urbonas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti nukentėjusiajam iÅ¡ nuteistojo 242 eurus kaip proceso iÅ¡laidas, kurias nukentėjusysis patyrė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje instancijoje, tačiau pagal teismų praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2013, 2K-177-677/2016 ir kt.).

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama tai, kad baudžiamasis procesas apeliacinės instancijos teisme vyko tik pagal nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas, daro iÅ¡vadÄ , jog pagrindo priteisti praÅ¡omÄ sumÄ už nukentėjusiojo atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, nėra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. J. (R. J.) atstovo advokato Jono Urbono apeliacinį skundÄ atmesti.

Netenkinti atstovo prašymo priteisti proceso išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė Gailiūnienė

Mindaugas Povilanskas

Giedrė Telksnienė