2018-06-13 Nr. AB-11641-3-61-3-00528-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4187-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00528-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. (E. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (15/6-2)21PR-1 „Dėl papildomos apsaugos ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo bylą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamentas nusprendė panaikinti jam suteiktą papildomą apsaugą atsižvelgdamas į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2018 m. sausio 25 d. išvadą Nr. (15/6-2) 14PR-1RN „Dėl papildomos apsaugos ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamo“, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

3. Nors šiuo metu yra pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, kas, atsakovo nuomone, sudaro pagrindą pripažinti pareiškėjo galimą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau pareiškėjas atkreipė dėmesį į Migracijos departamento 2016 m. liepos 8 d. išvadą Nr. (15/6-10) 24PR-19RN „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo“, kuri buvo priimta tuo metu, kai pareiškėjas Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 3 dalį. Ši aplinkybė rodo, kad išduodamas minėtą leidimą, pareiškėjo padarytų pažeidimų atsakovas nelaikė pagrindu išvadai apie pareiškėjo galimą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

4. Pareiškėjas sutiko, kad faktas, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nes įgijo, laikė ir panaudojo netikrą vairuotojo pažymėjimą, sudaro prielaidas neigiamai vertinti jo asmenybę, atskleidžia polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pareiškėją pripažinus kaltu ir nuteisus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 3 dalį atsakovas 2016 m. liepos 8 d. visgi jam išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. tuo metu nevertino pareiškėjo elgesio kaip galinčio kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, Sprendimas laikytinas neproporcinga ir neadekvačia priemone. 2016 m. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas padarius sunkų nusikaltimą (BK 292 str. 3 d.), tuo tarpu BK 300 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad 2014 metais buvo priimti sprendimai, kuriais pareiškėjui suteikta papildoma apsauga ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. liepos 8 d. 2018 m. sausio 2 d. gavęs informacijos iš (duomenys neskelbtini) nacionalinio biuro, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 141 straipsniu ir siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pareiškėjui gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi, Migracijos departamentas 2018 m. sausio 4 d. pagal kompetenciją kreipėsi į Policijos departamentą, prašydamas įvertinti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

7. 2018 m. sausio 16 d. buvo gautas Policijos departamento raštas „Dėl E. B‘o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“, kuriame nurodyta, kad E. B. elgesys, pasireiškiantis sistemingu nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, yra socialiai žalingas, rodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas buvo nuteistas už keturis sunkius, vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, yra įtariamas padaręs vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas yra recidyvistas, kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

8. Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi Migracijos departamentas išsiuntė pareiškėjui pranešimą apie suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo procedūros pradėjimą ir paprašė pateikti priežastis, jeigu tokių esama, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, jam suteikta papildoma apsauga neturi būti panaikinta, tačiau toks pareiškėjo paaiškinimas nebuvo gautas.

9. Atsakovas pabrėžė, kad priimdamas Sprendimą neturėjo priežasčių abejoti Policijos departamento pateiktų duomenų tikrumu, o ir pats pareiškėjas skunde neginčija fakto, kad išvardyti nusikaltimai iš tikrųjų buvo padaryti. Be to, priimant Sprendimą buvo vadovautasi ne vien tik Policijos departamento išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet ir buvo įvertintas pareiškėjo padarytų nusikaltimų pobūdis, mastas, recidyvas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Tiek Policijos departamento pateiktoje išvadoje, tiek Sprendime nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai.

10. Pagal Įstatymo 88 straipsnio 3 dalies 4 punktą, papildoma apsauga nesuteikiama, o suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei. Remiantis minėta Įstatymo nuostata papildomai apsaugai panaikinti užtenka įvertinti, ar užsieniečio elgesys praeityje sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės valstybės saugumui ar visuomenei galimybę.

11. Pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei buvo vertinama atsižvelgiant ne tik į tai, kad pareiškėjui yra pareikšti įtarimai dėl dviejų nusikaltimų padarymo, bet ir į tai, kad jis jau buvo nuteistas už keturis sunkius, vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, kad jis yra recidyvistas, kad nauji įtarimai jam pareikšti dėl analogiško nusikaltimo, už kurį jis jau buvo nuteistas (BK 292 str. „Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“), kad jis daro ne tik nusikaltimus, bet ir administracinius nusižengimus, kad (duomenys neskelbtini) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS II) yra įvedusi perspėjimą apie draudimą atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

13. Paaiškino, kad Policijos departamento 2016 m. gegužės 27 d. išvadoje Nr. 5-S-4598, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2016 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. (21)-1911 yra nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, bet Migracijos departamentas, įvertinęs faktinių duomenų visumą, nusprendė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau tokio leidimo išdavimas negali būti laikomas absoliučiu pagrindu, paneigiančiu pareiškėjo netoleruotiną elgesį viešosios tvarkos ir visuomenės atžvilgiu.

14. Pareiškėjo manymas, jog jo keliama grėsmė nėra tokios apimties, dėl ko galėtų būti panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra subjektyvaus pobūdžio. Be to, pareiškėjas nepagrindžia savo socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.

15. Policijos departamentas yra gavęs (duomenys neskelbtini) nacionalinio skyriaus pranešimą apie tai, kad pareiškėjas 2013 m. balandžio 9 d. Svedborgo miesto teismo buvo nuteistas už pasikėsinimą į valstybės tarnautoją panaudojant peilį, uždraudžiant jam atvykti į (duomenys neskelbtini) 6 metus.

16. Lietuvoje pareiškėjas buvo nuteistas už keturis sunkius, vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, įtariamas padaręs vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą.

17. Analizuojant pareiškėjo elgesį nuo 2016 m. liepos 8 d. (kai buvo išduotas paskutinis leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje), matyti, jog pareiškėjo elgesys nesikeitė, paskirtos bausmės ir nuobaudos savo tikslų nepasiekė, teigiamų tendencijų nėra. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjui yra paskirta intensyvi priežiūra iki 2018 m. balandžio 27 d.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą tenkino – Sprendimą panaikino ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo bylą bei priimti teisės aktus atitinkantį administracinį aktą.

19. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2014 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-1 „Dėl prieglobsčio (papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo (duomenys neskelbtini) piliečiui E. B.“. Šis sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo neterminuotai suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, buvo grindžiamas Migracijos departamento 2014 m. sausio 8 d. išvada Nr. (15/6-13)13PR-1RN, jog pareiškėjui grėsmė (duomenys neskelbtini) kyla dėl jo santykių su A. D.; jog asmenys, bijantys R. K. ar A. D. persekiojimo, negali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.

20. Policijos departamentas 2016 m. rašte „Dėl E. B. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ nurodė, kad E. B. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

21. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą bei į tai, kad jis naudojosi suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, tačiau 2014 m. sausio 10 d. sprendimo dalis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo buvo nebegaliojanti, 2016 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-10)13PR-19 „Dėl leidimo laikinai gyventi“, kuriuo pareiškėjui išdavė leidimą lakinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2018 m. liepos 8 d.

22. Migracijos departamentas, 2018 m. sausio 2 d. gavęs informacijos iš (duomenys neskelbtini) nacionalinio biuro, vadovaudamasis Įstatymo 141 straipsniu ir siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pareiškėjui gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi, 2018 m. sausio 4 d. pagal kompetenciją kreipėsi į Policijos departamentą su prašymu įvertinti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

23. Policijos departamento 2018 m. sausio 15 d. rašte „Dėl E. B‘o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ nurodyta, kad E. B. elgesys, pasireiškiantis sistemingu nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, yra socialiai žalingas, rodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. E. B. buvo nuteistas už keturis sunkius, vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, yra įtariamas padaręs vieną apysunkį ir vieną sunkų nusikaltimą. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi E. B. pripažintinas recidyvistu. Todėl, Policijos departamento vertinimu, pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

24. Migracijos departamentas 2018 m. sausio 17 d. raštu Nr. (15/6-2)10K-2075 informavo pareiškėją, kad pradėjo jam suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą ir paprašė pareiškėjo per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti priežastis, jeigu tokių esama, dėl kurių, jo nuomone, suteikta papildoma apsauga neturi būti panaikinta.

25. 2018 m. sausio 25 d. Migracijos departamentas surašė išvadą Nr. (15/6-2)14PR-1RN „Dėl papildomos apsaugos ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuria pasiūlė panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą, nes remiantis Policijos departamento išvada, jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei; įsigaliojus sprendimui dėl papildomos apsaugos panaikinimo, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. liepos 8 d.

26. Skundžiamu 2018 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. (15/6-2)21PR-1 atsakovas nutarė panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą, nes remiantis Policijos departamento išvada, jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei; įsigaliojus sprendimui dėl papildomos apsaugos panaikinimo, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. liepos 8 d.

27. Teismas, palyginęs Policijos departamento 2016 m. ir 2018 m. išvadas, akcentavo, jog pareiškėjas 2018 m. yra padaręs daugiau teisės pažeidimų, neigiamai apibūdinančių jo asmenį.

28. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas galbūt kelia grėsmę viešajai tvarkai ir Lietuvos visuomenei. Visgi nors Migracijos departamentas 2018 m. sausio 17 d. raštu Nr. (15/6-2)10K-2075 informavo pareiškėją, kad pradėjo jam suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą ir paprašė nurodyti priežastis, dėl kurių, jo nuomone, suteikta papildoma apsauga neturi būti panaikinta, tačiau atitinkamų pareiškėjo paaiškinimų negavo (nors turėjo pagal Įstatymo 4 str. 6 d.).

29. Teismas nurodė, kad Sprendime ir išvadoje, kuria grindžiamas Sprendimas, nėra jokio vertinimo, ar išnyko aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga, be kita ko, nustatytos Migracijos departamento 2014 m. sausio 8 d. išvadoje Nr. (15/6-13)13PR-1RN, kurioje nurodoma, jog pareiškėjui grėsmė (duomenys neskelbtini) kyla dėl jo santykių su A. D. ir pareiškėjas negali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva: tokio vertinimo Migracijos departamentas, negavęs pareiškėjo paaiškinimų ir šiuo aspektu neįgyvendinęs Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies, objektyviai neturėjo galimybės atlikti. Sprendime ir išvadoje, kuria grindžiamas Sprendimas, nėra jokio vertinimo, ar panaikinus papildomą apsaugą, pareiškėjas galės išgyventi kilmės valstybėje (proporcingumo principo aspektas). Taigi, teismo įsitikinimu, Sprendimas priimtas neįvertinus visų aplinkybių ir netinkamai pritaikius teisės aktus. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviai, visapusiškai ir pilnai nustatytomis ir tikrovę atitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis.

30. Teismo vertinimu, Sprendimu yra netinkamai pritaikytos teisės aktų nuostatos: Sprendimas priimtas, be kita ko, Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu jis gavo papildomą apsaugą, nors ji jam neturėjo būti suteikta dėl šio Įstatymo 88 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, be kita ko, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei. Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata reiškia, jog atsakovas pripažįsta, jog esą apskritai nepagrįstai suteikė pareiškėjui papildomą apsaugą, nors to skundžiamame Sprendime visiškai nepagrindžia. Teismas pabrėžė, kad papildomos apsaugos teisėtumą patvirtino administraciniai teismai (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7655-331/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2084-756/2015).

III. 31. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas pagrindiniais motyvais:

32. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nėra nustatytas imperatyvas, pagal kurį užsieniečiui suteikta papildoma apsauga gali būti panaikinta tik tuo atveju, jeigu yra gautas užsieniečio paaiškinimas žodžiu arba raštu. Šio straipsnio nuostatos turėtų būti aiškinamos neatsiejamai nuo 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES), kurios nuostatas įgyvendina Įstatymas, 45 straipsnio nuostatų. Tuo atveju, kai yra svarstomas papildomos apsaugos panaikinimo klausimas, kompetentinga institucija turi sudaryti galimybę papildomą apsaugą turinčiam užsieniečiui žodžiu arba raštu pateikti priežastis, dėl kurių, jo manymu, ši apsauga neturėtų būti panaikinta, tačiau nėra nustatoma, kad negavusi paaiškinimų, kompetentinga institucija neturi teisės panaikinti suteiktą papildomą apsaugą. Priešingas aiškinimas pažeistų ne tik teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, bet ir apribotų Migracijos departamento galimybę panaikinti asmeniui suteiktą papildomą apsaugą.

33. Migracijos departamentas išsiuntė vieninteliu žinomu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu pranešimą apie pradėtą jam suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą bei pasiūlė per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos Prieglobsčio skyriui pateikti priežastis, jeigu tokių esama, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, jam suteikta papildoma apsauga neturi būti panaikinta. Tokių pareiškėjo paaiškinimų Migracijos departamentas negavo, tačiau priešingai nei nurodoma teismo sprendime, atsakovas neturėjo pareigos atitinkamus paaiškinimus gauti bei pagrįstai panaikino pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą.

34. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje, 90 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 88 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei. Įstatyme nėra įtvirtinta išimčių, pagal kurias, nustačius užsieniečio keliamą grėsmę visuomenei, papildoma apsauga neturėtų būti panaikinta, tuo labiau Įstatyme nėra įtvirtinta, kad tokiais atvejais Migracijos departamentas turi pareigą vertinti, ar išnyko aplinkybės, dėl kurių užsieniečiui buvo suteikta papildoma apsauga (toks vertinimas turėtų būti atliekamas tik tuomet, jeigu papildoma apsauga yra panaikinama Įstatymo 90 str. 2 d. 1 p. nustatytu pagrindu).

35. Sprendimu panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą atsakovas nesprendė pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę klausimo, todėl neturėjo pareigos vertinti, ar pareiškėjas galės išgyventi kilmės valstybėje.

36. Įstatymo 90 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 88 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas aiškinant atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 17 ir 19 straipsniuose nustatytus reikalavimus teigtina, kad užsieniečiui suteikta papildoma apsauga turi būti panaikinta ne tik tuo atveju, kai ji neturėjo būti suteikta dėl užsieniečio keliamos grėsmės visuomenei, bet ir tada, kai rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis kelia grėsmę, atsiranda jau suteikus papildomos apsaugos statusą.

37. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Migracijos departamentui pagrįstai kilo rimtas pagrindas manyti, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos visuomenei, t. y. teismas pritarė, kad egzistuoja faktinis pagrindas panaikinti pareiškėjui suteiktą papildomą apsaugą.

38. Pareiškėjas E. B. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39. Pareiškėjas pažymi, kad jo apklausa nebuvo atlikta, jokių paaiškinimų raštu atsakovas negavo, ir neįvertinęs aplinkybių, kurių kontekste buvo suteikta papildoma apsauga, ją panaikino neatlikęs procedūros, turėjusios užtikrinti teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą.

40. Faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015).

41. Pareiškėjui pareikšti įtarimai padarius atitinkamas nusikalstamas veikas po ginčo leidimo išdavimo nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad jo keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra įrodyta, kad ji realiai egzistuoja laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu, yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, ir nagrinėjamu atveju leidimo laikinai gyventi nepakeitimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, lyginant su teisės gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nesuteikimu.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 sausio 25 d. sprendimo Nr. (15/6-2) 21 PR-1, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui E. B. suteiktą papildomą apsaugą ir išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Ginčijamas atsakovo Sprendimas buvo priimtas gavus Policijos departamento 2018 m. sausio 15 d. raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

45. Pirmosios instancijos teismas minėtą atsakovo Sprendimą panaikino dėl to, kad, pirmosios instancijos teismo nuomone, ginčijamas administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, jog administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviai, visapusiškai ir pilnai nustatytomis ir tikrovę atitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamame atsakovo Sprendime ir išvadoje, kuria grindžiamas šis Sprendimas, nėra jokio vertinimo, ar išnyko aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga, o tokio vertinimo Migracijos departamentas, negavęs pareiškėjo jokių paaiškinimų ir šiuo aspektu neįgyvendinęs Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies, objektyviai neturėjo galimybės atlikti, taip pat ginčijamame atsakovo Sprendime ir išvadoje, kuria grindžiamas šis Sprendimas, nėra jokio vertinimo, ar, panaikinus papildomą apsaugą, pareiškėjas galės išgyventi kilmės valstybėje.

46. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalis nustato, kad Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų gavimo dienos, gavęs užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.

47. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostata, kad Migracijos departamentas sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų gavimo dienos, gavęs užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu, užtikrina užsieniečio teisę būti išklausytam administracinėje procedūroje, kuri atliekama dėl sprendimo, susijusio su pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimu, priėmimo. Ši Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostata negali būti aiškinama, kaip suponuojanti pareigą užsieniečiui teikti Migracijos departamentui paaiškinimus žodžiu arba raštu bei ribojanti Migracijos departamento galimybę priimti paminėto pobūdžio sprendimą negavus užsieniečio paaiškinimų, jeigu jam teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus žodžiu arba raštu.

48. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Migracijos departamentas 2018 m. sausio 17 d. raštu Nr. (15/6-2) 10K-2075 „Dėl papildomos apsaugos panaikinimo“ informavo pareiškėją, kad pradėjo jam suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą ir paprašė pareiškėjo per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti priežastis, jeigu tokių esama, dėl kurių, jo nuomone, suteikta papildoma apsauga neturi būti panaikinta, tačiau jokių pareiškėjo paaiškinimų negavo. Taigi atsakovas tinkamai užtikrino pareiškėjo teisę teikti paaiškinimus administracinėje procedūroje ir, pareiškėjui nepasinaudojus šia teise, priimdamas ginčijamą Sprendimą be pareiškėjo paaiškinimų, Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatų nepažeidė.

49. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

50. Kaip jau minėta, ginčijamas atsakovo Sprendimas buvo priimtas pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, gavus Policijos departamento informaciją apie tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Kaip matyti iš ginčijamo atsakovo Sprendimo turinio, jis yra priimtas remiantis Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus išvada „Dėl papildomos apsaugos ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuri yra sudėtinė Migracijos departamento 2018 sausio 25 d. sprendimo Nr. (15/6-2) 21 PR-1 dalis. Šioje išvadoje išsamiai yra išdėstyti faktiniai duomenys, kuriais yra grindžiamas Sprendimas. Ginčijamame atsakovo Sprendime yra nurodytos teisės normos, kuriomis vadovaujantis yra priimtas šis Sprendimas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčijamas atsakovo Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

51. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

52. Be to, aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas, suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis laiko teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-88/2012; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-627-756/2017).

53. Taigi, atsižvelgiant į ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatas, vertinant ginčijamo atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir ginčo administraciniame akte nenurodytas faktines aplinkybes, kurios, pirmosios instancijos teismo nuomone, yra reikšmingos nagrinėjant šį administracinį ginčą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, jeigu tai jo nuomone buvo būtina, turėjo galimybę administracinės bylos nagrinėjimo metu įvertinti, ar išnyko aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga, ar, panaikinus papildomą apsaugą, pareiškėjas galės išgyventi kilmės valstybėje.

54. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, neišnagrinėdamas ginčo iš esmės pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė