392087af-2f44-4824-bb3b-e2d0815376f3 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1834-562/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11141-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. rugpjūčio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo M. R. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L.

V. ieÅ¡kinį atsakovui M. R. dėl nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydžio, bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. IeÅ¡kovė L. V. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi su ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tu atsakovui M. R. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė:

1) nustatyti nepilnamečio sÅ«naus, L. N. R., (toliau – ir vaikas) gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ vaikui mokant periodinėmis iÅ¡mokomis po 203,32 Eur kas mėnesį iki sÅ«nus sulauks pilnametystės, pavedant iÅ¡laikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti ieÅ¡kovei. IÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuoti įstatymų nustatytÄ tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; 3) priteisti iÅ¡ atsakovo vaikui 2236,52 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ;

4) nustatyti atsakovo ir vaiko ieÅ¡kinyje nurodytÄ bendravimo tvarkÄ ;

5) priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti ieÅ¡kovė taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – 1) priteisti iÅ¡ atsakovo vaikui laikinÄ iÅ¡laikymÄ â€“ po 203,32 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo;

2) nustatyti vaiko laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;

3) nustatyti laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ .

3. Nurodė, kad, ieÅ¡kovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, atsakovas nepilnamečiam vaikui neteikia jokio iÅ¡laikymo ir sÅ«nų ieÅ¡kovė iÅ¡laiko viena. Todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio sÅ«naus interesus, taip pat dėl konfliktiÅ¡ko atsakovo bÅ«do, nenuspėjamo bei netinkamo elgesio ir nesugebėjimo pasirÅ«pinti vaiku, kol bus priimtas sprendimas Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo prašė priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, nustatyti laikinÄ bendravimo tvarkÄ bei nustatyti vaiko laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15697-1006/2022 ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovo M. R. laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui L. N. R. po 203,32 Eur kas mėnesį mokamų periodinių iÅ¡mokų, nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo priėmimo; paskyrė ieÅ¡kovę L. V. priteisto nepilnamečiam vaikui iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise; priteisto laikino iÅ¡laikymo sumÄ indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; nustatė laikinÄ jÄ nepilnamečio vaiko L.

N. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ su jo motina L. V. motinos gyvenamojoje vietoje; nustatė laikinÄ atsakovo M. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. N. R. pagal kuriÄ : atsakovas M. R. su sÅ«numi L. N. R. bendrauja antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio penktadienį nuo 16 val. iki 19 val. ir Å¡eÅ¡tadienį nuo 14 val. iki 19 val. Penktadieniais atsakovas M. R. įsipareigoja pasiimti sÅ«nų L. N. R.iÅ¡ ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ â€“ iÅ¡ jos (po pamokų ar prailgintos grupės) bei grÄ Å¾inti sÅ«nų į ieÅ¡kovės L.

V., gyvenamÄ jÄ ar kitÄ nurodytÄ vietÄ . Å eÅ¡tadieniais atsakovas M. R. sÅ«nų pasiima iÅ¡ ieÅ¡kovės L. V. gyvenamosios ar kitos nurodytos vietos bei grÄ Å¾intų sÅ«nų į ieÅ¡kovės L. V. gyvenamÄ jÄ ar kitÄ nurodytÄ vietÄ .

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas gali priteisti iÅ¡ vieno tėvų laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinosios apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko iÅ¡laikymas iÅ¡ esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Proceso metu vaiko interesai turi bÅ«ti apsaugoti. Å iai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali bÅ«ti pažeista vaiko iÅ¡laikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abiejų tėvų pareiga yra iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio dydžio iÅ¡laikymas Å¡iuo metu reikalingas Å¡alių nepilnamečiam vaikui.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam sÅ«nui L. N. R. priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ po 203,32 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad Å¡iuo metu nepilnamečiu sÅ«numi rÅ«pinasi ir jį prižiÅ«ri tik ieÅ¡kovė, o atsakovas, pasak ieÅ¡kovės, prie vaiko iÅ¡laikymo neprisideda.

8. Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kad atsakovas skiria lėšas vaiko iÅ¡laikymui, byloje nepateikta. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju yra pagrindas taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) iki bus priimtas teismo sprendimas Å¡ioje byloje (CK 3.65 straipsnio 1 dalis ir CK 3.196 straipsnio 2 dalis).

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje dar nesurinkti iÅ¡samÅ«s duomenys apie Å¡alių turtinę padėtį, jų galimybes teikti konkretaus dydžio iÅ¡laikymÄ . Byloje nėra iÅ¡samių duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas. Å ios aplinkybės bus nustatytos tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Å ioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti proporcijų, kuriomis Å¡alys turi teikti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ , nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio.

Spręsdamas dėl priteistino laikino iÅ¡laikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad iÅ¡samių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, sveikatos bÅ«klę byloje nėra ir į teismų praktikÄ vaikams priteistino laikino iÅ¡laikymo dydžio klausimu, orientacinį minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvienÄ mėnesį vaiko iÅ¡laikymui, kriterijų, t. y. Vyriausybės nustatytÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ , kuri Å¡iuo metu yra 730 Eur (apie 533 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834).

10. Pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkino, nustatė 203,32 Eur laikino iÅ¡laikymo dydį, priteistinÄ iÅ¡ atsakovo nepilnamečiam sÅ«nui L. N. R. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad toks iÅ¡laikymo dydis užtikrins minimalių ir bÅ«tinų vaiko poreikių patenkinimÄ , kol teisme bus iÅ¡nagrinėta byla ir priimtas sprendimas bei nepagrįstai ir neproporcingai nesuvaržys atsakovo turtinių teisių.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė yra nepilnamečio sÅ«naus atstovė pagal įstatymÄ (CPK 38 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnis), sÅ«nus gyvena su ieÅ¡kove, todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieÅ¡kovė skirtina iÅ¡ atsakovo priteisto laikino iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas gali nustatyti vaiko laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų. Å i laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Vienas svarbiausių nepilnamečių vaikų interesų – saugi aplinka. Tėvai privalo vaikams užtikrinti tokiÄ aplinkÄ , kurioje jų vaikai jaustųsi saugÅ«s, bÅ«tų patenkinti bent minimalÅ«s vaikų poreikiai, nebÅ«tų pažeidinėjami vaikų interesai.

Pažymėjo, kad pagrindas minėtai laikinajai apsaugos priemonei taikyti yra: tėvai gyvena skyrium ir vieno iÅ¡ tėvų elgesys, gyvenimo bÅ«das kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sÄ lygų vaikui augti ir vystytis. Pažymėjo ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra savitikslis, asmeniui, praÅ¡ančiam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo bÅ«tinybę, ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iÅ¡ tėvų interesai (CPK 12, 178, 144 straipsnio 1 dalis).

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė su nepilnamečiu vaiku L. N. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute, o atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti laikinÄ nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, praÅ¡ymÄ grindžiama, tuo, kad ji nuo pat sÅ«naus gimimo rÅ«pinosi jo sveikata ir ugdymu, su vaiku praleisdavo visÄ savo laikÄ , taip pat ieÅ¡kovę ir Å¡alių sÅ«nų sieja glaudus emocinis ryÅ¡ys bei ji gali tinkamai užtikrinti mažamečio sÅ«naus gyvenimo ir vystymosi sÄ lygas.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, ypatingai svarbus pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad Å¡eimos ir socialinių ryÅ¡ių tÄ sa yra svarbi sÄ lyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiniam augančio žmogaus vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnis, kuris nustato vaiko teisę gyventi ir sveikai vystytis, įtvirtina pagrindines vaiko teisių apsaugos garantijas, susijusias su tuo, kad bÅ«tent tėvai privalo sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikui gyventi ir augti sveikoje ir saugioje aplinkoje, rÅ«pintis juo.

Pirmiausia tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat bÅ«tina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmos instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir nepilnamečio vaiko L. N. R. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustato kartu su ieÅ¡kove L. V., jos gyvenamojoje vietoje.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 3.170 straipsnį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas. Pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad visais atvejais sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ vaiko interesai laikomi prioritetiniais.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti laikinÄ tėvo M. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. N. R. bendravimo tvarkÄ : M. R. su sÅ«numi L. N. R. bendrauja antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio penktadienį nuo 16 val. iki 19 val. ir Å¡eÅ¡tadienį nuo 14 val. iki 19 val. Penktadieniais, atsakovas M. R., įsipareigoja pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ â€“ iÅ¡ jos (po pamokų ar prailgintos grupės) bei grÄ Å¾inti sÅ«nų į ieÅ¡kovės L. V., gyvenamÄ jÄ ar kitÄ nurodytÄ vietÄ . Å eÅ¡tadieniais, atsakovas M. R., sÅ«nų pasiima iÅ¡ ieÅ¡kovės L. V. gyvenamosios ar kitos nurodytos vietos bei grÄ Å¾intų sÅ«nų į L. V. gyvenamÄ jÄ ar kitÄ nurodytÄ vietÄ .

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis), tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku.

Kadangi įstatymai nustato abiejų tėvų teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, bei siekiant užtikrinti pastovų atsakovo bendravimÄ su nepilnamečiu vaiku, manytina, kad yra pagrindas nustatyti laikinÄ Å¡alių nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkÄ , kuri užtikrintų nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei užtikrintų tėvo (atsakovo) teisę matytis ir bendrauti su sÅ«numi ir jį auklėti.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog vaiko bendravimas su tėvu kenktų jo interesams, kad tėvo elgesys ir veiksmai bÅ«tų prieÅ¡ingi vaiko interesams, kad bendravimas traumuotų vaikÄ psichologiÅ¡kai ar bÅ«tų daroma žalinga įtaka vaiko vystymuisi. Pirmos instancijos teimas, įvertinęs ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ , bei atsižvelgdamas į tai, jog nustatoma tik laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, tenkina ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir nustato tokiÄ atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ .

Pirmos instancijos teismo vertinimu, tokia laikina bendravimo tvarka sudarys galimybę atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, matytis bei palaikyti artimus ryÅ¡ius iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas, nes, remiantis CK 3.170 straipsnio 2 dalimi, vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais, o tėvai privalo užtikrinti jiems tokiÄ galimybę (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tėvo bendravimo su vaiku laikinos bendravimo tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra iÅ¡sprendžiama byla iÅ¡ esmės. Teismo vertinimu, tokia laikina bendravo tvarka iki Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimo nepažeis ieÅ¡kovės ir atsakovo teisės bendrauti su vaiku. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 20. Atsakovas M. R. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti 2022m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarti? dalyje dėl laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-15697-1006/2022; nustatyti laikinÄ atsakovo M.

R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. N. R. tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovas M. R. su sÅ«numi L. N. R.bendrauja kiekvienos savaitės pirmomis penkiomis dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio kasdienÄ nuo 17 val. iki 20 val., pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ â€“ iÅ¡ jos ar ieÅ¡kovės L. V. gyvenamosios vietos bei grÄ Å¾indamas sÅ«nų į ieÅ¡kovės Laimutės gyvenamÄ jÄ ar kitÄ nurodytÄ vietÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 20.1.

Nurodo, kad nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas M. R. su sÅ«numi L. N. R. bendrauja antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio penktadienį nuo 16 val. iki 19 val. ir Å¡eÅ¡tadienį nuo 14 val. iki 19 val. Penktadieniais atsakovas M. R. įsipareigoja pasiimti sÅ«nų L. N. R.iÅ¡ ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ â€“ iÅ¡ jos (po pamokų ar prailgintos grupės) bei grÄ Å¾inti sÅ«nų į ieÅ¡kovės L. V., gyvenamÄ jÄ ar kitÄ nurodytÄ vietÄ . Å eÅ¡tadieniais atsakovas M.

R. sÅ«nų pasiima iÅ¡ ieÅ¡kovės L. V. gyvenamosios ar kitos nurodytos vietos bei grÄ Å¾intų sÅ«nų į ieÅ¡kovės L. V. gyvenamÄ jÄ ar kitÄ nurodytÄ vietÄ . Pažymi, kad esant tokiai bendravimo tvarkai, tėvas su sÅ«numi galėtų bendrauti tik 16 valandų per mėnesį. Nurodo, kad iki nutarties priėmimo, atsakovas su sÅ«numi bendraudavo keturias - penkias dienas per savaitę, t. y. pirmadieniais – penktadieniais pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ darželio 17- 17.30 val. ir nuvesdamas sÅ«nų pas ieÅ¡kovę į namus kas vakarÄ 20 - 2.30 val., tai yra su sÅ«numi bendraudavo 15 valandų per savaitę.

Å i tvarka buvo įprasta, ieÅ¡kovė sutiko ir neprieÅ¡taravo tokiam tėvo ir sÅ«naus nusistovėjusiam bendravimo bÅ«dui. 20.2. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tarptautinių teismų praktikos ir nepagrįstai nustatė minimalų ieÅ¡kovo bendravimÄ su nepilnamečiu sÅ«numi. 20.3. Pažymėjo, kad teismas priėmė sprendimÄ , kuriuo visiÅ¡kai nepagrįstai apribojo atsakovo teises bendrauti su sÅ«numi ir nustatė minimaliÄ atsakovo ir jo sÅ«naus bendravimo tvarkÄ .

Tėvui ir sÅ«nui įprastas bendravimo, buvimo kartu laikas sutrumpėja keturis kartus, nutrÅ«ksta kasdieniniai pasimatymai, bendros vakarienės, žaidimai, lavinimasis. Gydytojų rekomenduotas ir pradėtas, atsakovo nupirktas bei sÅ«nui bÅ«tinas Tomatis terapijos kursas, nutrÅ«ksta. SÅ«nus negali su tėvu matytis ir bendrauti jam įprastu metu, jis emociÅ¡kai kenčia, nes atsakovas ir jo sÅ«nus vienas be kito negali bÅ«ti ilgesnį laikÄ , jie psichologiÅ¡kai, emociÅ¡kai ir dvasiÅ¡kai artimi ir myli vienas kitÄ .

SÅ«naus negalia - autizmo spektro sutrikimas, L. N. iÅ¡ esmės bendrauja tik su tėvu ir motina, kasdienis ryÅ¡ys su abiem tėvais jam bÅ«tinas. 20.4. Atsakovo vertinimu, nustatant laikinÄ jÄ atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , nebuvo atsižvelgta į prioritetinius autizmo spektro sutrikimÄ turinčio sÅ«naus L. N. interesus. 20.5. Pažymėjo, kad ir tarnybos iÅ¡vadose pabrėžiama, jog tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ribojimas, reikalaujantis svarių ir įtikinamų argumentų. 20.6.

Nurodo, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios - 2021 m. gegužės mėnesio, atsakovas dalyvauja sÅ«naus gyvenime, auklėjime ir ugdyme, prisideda prie sÅ«naus iÅ¡laikymo ir materialinio aprÅ«pinimo – pasiima vaikÄ iÅ¡ darželio, su juo leidžia laikÄ iki vakaro ir grÄ Å¾ina į ieÅ¡kovės gyvenamÄ jÄ vietÄ , su vaiku lanko Tomatis terapijÄ , kuriÄ pats ir apmoka (3 etapų kursai, kurių kaina 1285 Eur), eina pasivaikščioti, važiuoja į parduotuves, žaidžia, kartu valgo, perka vaikui rÅ«belius (kojinės, apatiniai, Å¡ortai ir kt.), žaislus, maistÄ , veda į kirpyklÄ . 20.7.

Pažymėjo, kad tarnybos pažymoje nurodyta, kad 2021 metų rugpjūčio mėnesį ieÅ¡kovė ir atsakovas buvo iÅ¡kviesti į skyrių, kur buvo aptarti galimi bendravimo variantai ir sutarta bendravimo tvarka. Tačiau Å¡alys neaptarė kokias sÅ«naus iÅ¡laidas ir kas apmokės – nei atsakovas nei ieÅ¡kovė neatsiskaitinėjo ir neteikė vienas kitam sÄ skaitų kiek kuris iÅ¡leido vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovui nėra tiksliai žinoma kokias iÅ¡mokas ieÅ¡kovė gauna iÅ¡ valstybės už jų neįgalų sÅ«nų, kaip panaudoja valstybės skirtas lėšas vaiko priežiÅ«rai ir iÅ¡laikymui. 20.8.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė neteisi teigdama, kad atsakovas prie vaiko iÅ¡laikymo neprisideda. Atsakovas siekia L. N. rÅ«pintis, auginti, auklėti, moko suprasti jį supantį pasaulį ir mokosi pats suprasti sÅ«naus kitokį pasaulį. SÅ«nus yra atsakovo gyvenimo prasmė. Atsakovas sÅ«nų be galo myli ir dėl jo gyvena. Atsakovui skaudu, kad jo pastangos gyventi ir dirbti dėl sÅ«naus interesų, ieÅ¡kovės nevertinamos. Atsakovas kasdien pasiimdavo vaikÄ iÅ¡ darželio praalkusį, natÅ«ralu, kad kartu vakarieniaudavo, pirkdavosi maistÄ .

Atsakovas, palydėdamas sÅ«nų pas mamÄ Ä¯ namus, įdėdavo skanumynų, vaisių, vitaminų, žaislų ar drabužėlių. Atsakovas kas mėnesį vaiko poreikių tenkinimui skirdavo ne mažiau kaip 200 Eur, neskaičiuojant tęstinių mokėjimų už Tomatis terapijÄ ir kitų iÅ¡laidų vaiko sveikatos užtikrinimui (Tomatis terapijos kursas kainuoja 1 285 Eur, atsakovas jau sumokėjo 650 Eur – žr. prie 2022 m. gegužės 23 d. atsakovo skundo pridėtus dokumentus bei priedÄ Nr. 1 – mokėjimas už medicinines paslaugas, suteiktas sÅ«nui). 20.9.

Atsakovas nerinko ir nesaugojo čekių už prekes ar paslaugas, tenkinant sÅ«naus poreikius, jis pasikliovė žodiniu susitarimu su ieÅ¡kove, kad prisidės prie sÅ«naus poreikių tenkinimo pagal galimybes. Atsakovas sutinka, kad jis turėtų skirti kas mėnesį sÅ«naus iÅ¡laikymui 203, 32 Eur, (Å¡iuo metu, t. y. nuo 2021 m. gegužės mėnesio skiria gerokai daugiau). Nurodo, kad atsakovas praÅ¡ys teismo, iki bus priimtas sprendimas byloje, netaikyti laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nes jis tokį (ir didesnį) iÅ¡laikymÄ teikia be teismo įpareigojimų, pagal savo sÄ Å¾inę, tėvo pareigÄ , esamas galimybes ir buvusiÄ Å¡alių bendravimo praktikÄ .

21. IeÅ¡kovė L. V. atsiliepime į atsakovo atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atsakovo M. R. pateikto skundo netenkinti; palikti galioti 2022 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarti? arba jÄ pakeisti dalyje dėl laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nustatant, M. R. bendravimo su nepilnamečiu vaiku L. N. R. tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovas M. R. su sÅ«numi L. N. R. bendrauja antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio ketvirtadienį 16:00 – 19:00 val., penktadienį 16:00 – 19:00 val. ir Å¡eÅ¡tadienį 10:00 – 19:00 val., pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ ikimokyklinio ugdymo įstaigos, sÅ«naus gyvenamosios vietos ar kitos ieÅ¡kovės L.

V. nurodytos vietos, o vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ - iÅ¡ jos, sÅ«naus gyvenamosios vietos ar kitos ieÅ¡kovės L. V. nurodytos vietos bei grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ ieÅ¡kovės L. V. nurodytÄ vietÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 21.1. Nurodo, kad atsakovas atskiruoju skundu nurodo melagingas aplinkybes, neva iki nutarties priėmimo, jis su sÅ«numi visÄ laikÄ bendraudavo keturias - penkias dienas per savaitę, t. y. pirmadieniais – penktadieniais pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ darželio 17- 17.30 val. ir nuvesdamas sÅ«nų pas ieÅ¡kovę į namus kas vakarÄ 20 - 20.30 val., tai yra su sÅ«numi bendraudavo 15 valandų per savaitę.

Å i tvarka buvo įprasta, ieÅ¡kovė sutiko ir neprieÅ¡taravo tokiam tėvo ir sÅ«naus nusistovėjusiam bendravimo bÅ«dui. 21.2. Pažymi, jog atsakovas tokį bendravimÄ pradėjo praktikuoti tik savavaliÅ¡kai sugalvojęs sÅ«nų vesti į garsų terapijÄ â€žTomatis“, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 22 d. iki 2022 m. balandžio 12 d. Iki to laiko, atsakovas nuo pat Å¡alių gyvenimo skyrium pradžios, susitikdavo su sÅ«numi 2-3 kartus per savaitę, sÅ«nų pasiimdamas iÅ¡ ikimokyklinio ugdymo įstaigos nė nespėjus Å¡iam joje pavakarieniauti ir po kelių valandų parvesdamas namo.

Taip pat atsakovas ir po pirmojo terapijos kurso pabaigos grįžo prie jam įprastos 2-3 kartų per savaitę (po kelias valandas) bendravimo su sÅ«numi tvarkos. Atsakovas niekada nereiÅ¡kė noro su sÅ«numi praleisti daugiau laiko, pasiimti jį su nakvynėmis savaitgaliui, kas rodo, jog atsakovas vėlgi skunde nurodo netikslias aplinkybes – neva jie su sÅ«numi vienas be kito negali. Jeigu tai bÅ«tų iÅ¡ties tiesa, tai atsakovas norėtų sÅ«nų pasiimti savaitgaliais, su juo atostogautų, kokybiÅ¡kai leistų laikÄ , o sÅ«nus taip pat tam reikÅ¡tų norÄ . 21.3.

Akcentuoja, jog apie minėtos terapijos reikalingumÄ atsakovas nesitarė nei su ieÅ¡kove, nei su Å¡eimos gydytoja. Å eimos gydytoja niekada nėra rekomendavusi Å¡ios terapijos, o atsakovas taip pat nepateikia jokių duomenų, jog Å¡i terapija yra rekomenduota gydytojų ar juo labiau bÅ«tina sÅ«nui. Pažymi ir tai, jog net ta pati „Tomatis“ terapija gali bÅ«ti atliekama ir namuose, kas bÅ«tų žymiai pigesnis variantas ir geresnis sÅ«nui, kadangi nereikėtų jo vežioti į fizinius užsiėmimus, ir taip sukelti papildomo streso, tačiau atsakovas niekada nebandė dėl to tartis su ieÅ¡kove ar taikyti jos pats namuose. 21.4.

Nurodo, kad atsakovo nurodytas argumentas, jog palikus galioti priimtÄ nutartį, bÅ«tų pažeista sÅ«nui įprasta bendravimo tvarka – yra niekinis, kadangi net ir šį laikÄ atsakovas panaudotų ne buvimui su sÅ«numi ir kokybiÅ¡kam laiko praleidimui, o sÅ«naus vežiojimui į „Tomatis“ terapijÄ . 21.5. Taip pat pažymi, kad atsakovo pasakymas, jog sÅ«naus negalia - autizmo spektro sutrikimas, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes sÅ«nui nėra diagnozuotas autizmas, jam yra nustatytas tik raidos sutrikimas dėl kurio jam yra sunkiau bendrauti.

Vadovaujantis Å¡eimos gydytojos rekomendacija, sÅ«nus nuo 2022 m. kovo 21 d. iki Å¡ios dienos yra vedamas į logopedo užsiėmimus, kurie jam iÅ¡ties padeda ir yra naudingi. 21.6. Nepaisant to, jog teismo priimta nutartis ieÅ¡kovės nuomone yra teisėta ir pagrįsta, jokiu bÅ«du nepažeidžianti nei sÅ«naus, nei atsakovo teisių, ieÅ¡kovė sutiktų ir dėl kitokios tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, jog pasikeitė logopedo užsiėmimų laikas (buvęs laikas – kiekvienos savaitės ketvirtadieniais nuo 19:00 val. iki 19:30 val. ir Å¡eÅ¡tadieniais nuo 12:30 val. iki 13:00 val.; pasikeitęs laikas - kiekvienos savaitės ketvirtadieniais 19:30 val. iki 20:00 val. ir penktadieniais nuo 14:30 val. iki 15:00 val.), o atsakovas deklaruoja, jog nori praleisti daugiau laiko su sÅ«numi, galėtų bÅ«ti nustatoma ir tokia laikina bendravimo tvarka: atsakovas su sÅ«numi bendrauja antrÄ ir ketvirtÄ mėnesio ketvirtadienį 16:00 – 19:00 val., penktadienį 16:00 – 19:00 val. ir Å¡eÅ¡tadienį 10:00 – 19:00 val., pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ ikimokyklinio ugdymo įstaigos, sÅ«naus gyvenamosios vietos ar kitos ieÅ¡kovės L.

V. nurodytos vietos, o vaikui pradėjus lankyti mokyklÄ - iÅ¡ jos, sÅ«naus gyvenamosios vietos ar kitos ieÅ¡kovės L. V. nurodytos vietos bei grÄ Å¾indamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ ieÅ¡kovės L. V. nurodytÄ vietÄ . 21.7. IeÅ¡kovė taip pat pažymi, jog net ir teismui priėmus nutartį ir nustačius konkrečiÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , atsakovas jos nesilaiko ir toliau kelia konfliktines situacijas, įžeidinėja ieÅ¡kovę, traumuoja sÅ«nų. 2022 m. birželio 2 d. 21:05 val. atsakovas atėjęs prie ieÅ¡kovės gyvenamojo buto trankėsi į duris.

Kokiu tikslu buvo atėjęs – neaiÅ¡ku. 2022 m. birželio 7 d. 10:31 ieÅ¡kovė sulaukė skambučio iÅ¡ policijos, kuriuo buvo praneÅ¡ta, jog atsakovas paskelbė ieÅ¡kovės ir sÅ«naus paieÅ¡kÄ â€“ pranešė, kad ji yra su vaiku dingusi, dėl ko ieÅ¡kovė turėjo tyrėjai aiÅ¡kintis, jog yra priimta teismo nutartis, kuria nustatyta ne tik vaiko gyvenamoji vieta su ja, tačiau ir aiÅ¡ki laikina bendravimo tvarka, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė bendrauti su vaiku atsakovui nedraudžia.  2022 m. birželio 11 d., atsakovas vėl buvo atėjęs 10:10 val. (kai tuo tarpu Å¡iÄ dienÄ susitikimas turėjo įvykti tik 14:00 val.) prie ieÅ¡kovės buto durų, jas trankė.

Dėl Å¡ių jo veiksmų buvo iÅ¡kviesta policija ir pradėtas tyrimas dėl vieÅ¡os tvarkos pažeidimo. Toks neadekvatus atsakovo elgesys suponuoja iÅ¡vadÄ , jog atsakovui rÅ«pi ne vaiko gerovė ir praleisti kuo daugiau nepertraukiamo laiko su juo, tačiau persekioti ir kontroliuoti ieÅ¡kovę, nuolat žinoti jos buvimo vietÄ . 21.8. IeÅ¡kovės nuomone taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – priteisti laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui yra bÅ«tina, kadangi atsakovas nuo pat gyvenimo skyriumi pradžios iÅ¡laikymo visiÅ¡kai neteikė, o prisidėjo tik prie itin smulkių iÅ¡laidų, kurias patirdavo praleisdamas su sÅ«numi kelias dienas per savaitę (nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas yra nupirkęs sÅ«nui tik kojines žiemai ir kepurę pavasariui).

Taip pat nebuvo ir jokio žodinio susitarimo su ieÅ¡kove, kaip kad teigia atsakovas. IÅ¡ jo pusės net nebuvo jokio pasiÅ«lymo susitarti, jog jis skirs iÅ¡laikymo pagal savo galimybes. IeÅ¡kovei kaskart papraÅ¡ius atsakovo prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, jis nedelsiant sukeldavo konfliktÄ , dėl ko iÅ¡laikymas vis vien nebÅ«davo teikiamas. 21.9. Nurodo, kad nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – 203,32 Eur laikino iÅ¡laikymo sÅ«nui nustatymas gali pažeisti paties atsakovo teises, ar, kad jis neturi galimybės teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ .

Å iÄ aplinkybę dar labiau patvirtina bylos medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, jog atsakovas gali leisti sau bylinėtis, mokėti už advokato paslaugas, užuot geranoriÅ¡kai sutikęs dėl iÅ¡laikymo dydžio ir susitaręs dėl abejoms Å¡alims tinkančios bendravimo su sÅ«numi tvarkos. Atsakovas iki Å¡ios dienos ieÅ¡kovei nėra pasiÅ«lęs jokių taikos sutarties sÄ lygų, kurių pagrindu Å¡i byla galėtų iÅ¡sinagrinėti daug ekonomiÅ¡kiau, o bylinėjimuisi nepanaudoti pinigai galėtų bÅ«ti panaudoti vaiko poreikių užtikrinimui. 21.10.

Pažymi, kad atsakovas pamiršta ir tai, jog kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos esmės.

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas ieÅ¡kovės L. V. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti visiÅ¡kai. Atsakovas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti 2022 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarti? dalyje dėl laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo civilinėje byloje Nr. e2-15697-1006/2022. Dėl laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo 25.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

26. Pažymėtina, jog pagal savo tikslÄ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti kelių rÅ«Å¡ių:1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumÄ , status quo (lot. padėtis, kuri yra) iÅ¡saugojimÄ ;

2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sÄ lygas užtikrinti asmenų teisių apsaugÄ , ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas;

3) prevencinės priemonės, užkertančios keliÄ Å¾alai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobÅ«džio byla nagrinėjama, į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikÅ¡mingas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo realų įvykdymÄ , padėti iÅ¡vengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus ir užkirsti keliÄ galimai žalai Å¡iems interesams atsirasti.

Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , gali bÅ«ti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikÅ¡tais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinÄ sias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , nagrinėjant ginčus Å¡eimos santykiuose. Vienas iÅ¡ Å¡ių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Todėl, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

28. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka iÅ¡samaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iÅ¡ esmės, teismas tik sprendžia klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

29. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti Å¡ias laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) įpareigoti vienÄ sutuoktinį gyventi skyrium;

2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų;

3) įpareigoti vienÄ sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu;

4) priteisti iÅ¡ vieno sutuoktinio laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui;

5) areÅ¡tuoti turtÄ , kol bus iÅ¡spręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti iÅ¡laikymo mokėjimÄ ;

6) areÅ¡tuoti vieno sutuoktinio turtÄ , kurio verte bÅ«tų galima užtikrinti teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ kitam sutuoktiniui;

7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose;

8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali bÅ«ti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Å i laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

30. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iÅ¡ vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

Taigi minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

31. Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta laikinoji bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi.

32. Atsakovas (apeliantas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, įrodymus, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ . Pažymėjo, kad skundžiama teismo nutartimi patvirtinta blogesnė laikinoji bendravimo tvarka nei yra realiai vykstantis bendravimas su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto teiginiais.

33. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su tėvų galimybėmis bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienos iÅ¡ Å¡alies praÅ¡oma nustatyti tvarka / bÅ«du (bendravimo dažnumas, trukmė ir pan.), bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės.

34. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kokia ieÅ¡kovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Å ias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus.

Tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į ieÅ¡kinio dalykÄ sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaikais negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatant specialiÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, kaip jau anksčiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.

35. Antra, nagrinėjamu atveju taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama ne užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , o užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesÄ bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tai, kad tarp Å¡alių yra iÅ¡kilęs ginčas dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, patvirtina ir Å¡alių teisme pareikÅ¡ti prieÅ¡ingi reikalavimai dėl tokios tvarkos nustatymo.

Todėl, siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų nagrinėjamu atveju, bÅ«tina nustatyti laikinÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neužkerta kelio bylos Å¡alims geranoriÅ¡kai susitarti dėl kitokios laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka šiuo momentu maksimaliai užtikrins vaiko interesus ir teises bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, žymiai nepažeis nė vieno iš tėvų teises ir pareigas, taip pat skatins pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko ir tėvų poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos nustatymo. Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo 37. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas po 203,32 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui iki teismo sprendimo byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

38. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir bÅ«tino iÅ¡laikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio iÅ¡laikymÄ . Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra iÅ¡nagrinėjama iÅ¡ esmės. Tik iÅ¡samaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi bÅ«ti atsakyta į klausimÄ , kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realÅ«s bÅ«tinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriÅ¡kai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti iÅ¡laikymÄ bÅ«tų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

39.  Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nesprendžia Å¡alių ginčo iÅ¡ esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas vaikų interesams užtikrinti. Taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ir priteisdamas laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams, teismas tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

40. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs Å¡alių pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, į Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikius, nurodytus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje bei atsižvelgdamas į tai, kad iÅ¡samių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, sveikatos bÅ«klę byloje nėra ir į teismų praktikÄ vaikams priteistino laikino iÅ¡laikymo dydžio klausimu, orientacinį minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvienÄ mėnesį vaiko iÅ¡laikymui, kriterijų, t. y.

Vyriausybės nustatytÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ , kuri Å¡iuo metu yra 730 Eur (apie 533 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834), pagrįstai priteisė iÅ¡ apelianto laikinÄ iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnamečiam vaikui po 203,32 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡is dydis neatitinka vaiko interesų ir tėvo galimybių.

41. IeÅ¡kovė detalizavo iÅ¡laidas vaikui poreikiams patenkinti, taip pat atsižvelgtina į tai, kad vaikas Å¡iuo metu gyvena su ja, todėl ieÅ¡kovė patiria kasdienines vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Nors atsakovas su iÅ¡laidų dydžiu nesutinka, teigdamas, kad ieÅ¡kovė neteisi teigdama, kad atsakovas prie vaiko iÅ¡laikymo neprisideda. Atsakovas siekia L. N. rÅ«pintis, sutinka, kad jis turėtų skirti kas mėnesį sÅ«naus iÅ¡laikymui 203, 32 Eur, (Å¡iuo metu, t. y. nuo 2021 m. gegužės mėnesio skiria gerokai daugiau). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo argumentai dėl Å¡alių nepilnamečiui vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydžio bus detaliau vertinami sprendžiant byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo tam tikro dydžio iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ių atskirojo skundo argumentų iÅ¡samiau nepasisako.

42. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ vaikams, nes tarp Å¡alių kyla ginčas ir tuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teisė reikalauti iÅ¡laikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia (CK 3.200 straipsnis) arba teikia nepakankamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas 3K-P-186/2010).

43. Nors atsakovas teigia, kad jis kasdien pasiimdavo vaikÄ iÅ¡ darželio praalkusį, natÅ«ralu, kad kartu vakarieniaudavo, pirkdavosi maistÄ . Atsakovas, palydėdamas sÅ«nų pas mamÄ Ä¯ namus, įdėdavo skanumynų, vaisių, vitaminų, žaislų ar drabužėlių. Atsakovas kas mėnesį vaiko poreikių tenkinimui skirdavo ne mažiau kaip 200 Eur, neskaičiuojant tęstinių mokėjimų už Tomatis terapijÄ ir kitų iÅ¡laidų, skirtų vaiko sveikatai, bet, kaip pats nurodo, atsakovas nerinko ir nesaugojo čekių už prekes ar paslaugas, tenkinant sÅ«naus poreikius, pasikliovė žodiniu susitarimu su ieÅ¡kove, kad prisidės prie sÅ«naus poreikių tenkinimo pagal iÅ¡gales.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo teikiamas tik jo nuožiūra išlaikymas vaikui yra aiškiai per mažas ir nepatenkina jo būtinųjų poreikių, neatitinka jų interesų, todėl iš atsakovo, gyvenančio atskirai nuo vaiko, laikinasis išlaikymas priteistas pagrįstai nuo ieškinio pateikimo dienos.

45. Nors atsakovo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis (891 Eur), tačiau tai nėra pagrindas atleisti nuo tinkamo pareigos iÅ¡laikyti vaikÄ vykdymo. Atsakovas nėra pripažintas ribotai darbingu. Laikinojo iÅ¡laikymo priteisimas atitinka prioritetinį tikslÄ , t. y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugÄ , jo teisę gauti iÅ¡laikymÄ Â iÅ¡ abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog bÅ«tų patenkinti bÅ«tinieji vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnis 1 dalis). Å iuo atveju iÅ¡laikymas priteisiamas tik bylos nagrinėjimo laikui.

46. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovas turi teisę teikti įrodymus, patvirtinančius teiktÄ iÅ¡laikymÄ vaikui pinigais ir kitais bÅ«dais, duomenis apie savo turtinę padėtį, kuriuos teismas vertins ir dėl jų pasisakys teismo sprendime, nustatydamas teiktinÄ iÅ¡laikymo dydį vaikui ir/ar iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydį, jau iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ iÅ¡ esmės.

47. Pažymėtina ir tai, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo). Dėl procesinės bylos baigties.

48. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

49. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

50. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas nutaria: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Rosita Patackienė