2016-07-18 Nr. AB-15819-3-63-3-01010-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1882-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01010-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valentino langai“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovės UAB „Valentino langai“ (toliau – ir atsakovė) 233,62 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) buvo patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, jog už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos surinkėju paskirta pareiškėja, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir pareiškėjos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjai suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovė nėra sumokėjusi 233,62 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. už turto objektą – administracines patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, vietinė rinkliava nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo skaičiuojama kaip restruktūrizuojamai įmonei. Atsakovei buvo siunčiami pranešimai dėl įmokų sumokėjimo, tačiau vietinė rinkliava nebuvo sumokėta.

Pareiškėja pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 21 d. įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria nutraukta UAB „Valentino langai“ restruktūrizavimo byla, todėl remiantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, visos privalomos įmokos, palūkanų ir netesybų skaičiavimas, išieškojimas, išskyrus jau įvykdytus įsipareigojimus, atnaujinami. Todėl atsakovė privalo sumokėti vietinę rinkliavą, kuri apskaičiuota laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Valentino langai“ 162,19 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., kitą prašymo dalį atmetė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais), teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatė, kad atsakovė iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. buvo administracinių patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl pagal Nuostatų 3 punktą ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė ginčo laikotarpiu nesumokėjo 233,62 Eur vietinės rinkliavos.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl pareiškėjai iš atsakovės gali būti priteisiama vietinė rinkliava už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal, būtent už 2015 metus ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d. Pareiškėja su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 16 d., todėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo laikotarpiui nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą.

Teismas, remdamasis pažymomis apie skolą, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos dydis yra 71,43 Eur. Konstatavus, kad šiai rinkliavos daliai skaičiuoti ir ją išieškoti yra suėjusi senatis, reikalavimą dalyje dėl 71,43 Eur priteisimo atmetė kaip nepagrįstą, pareiškėjai iš atsakovės priteisė vietinės rinkliavos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. – 162,19 Eur.

III. Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjo prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atmestas, pakeisti, kitą sprendimo dalį palikti galioti.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas iš dalies tenkindamas prašymą, padarė materialinės teisės normų pažeidimą, todėl sprendimas keistinas. Teismas nepagrįstai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, kadangi ši nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Kreipimosi į teismą dieną pareiškėja naujai neapskaičiuoja ir neperskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėja į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą, todėl šios administracinės bylos apimtyje negali būti taikomas MAĮ 68 straipsnis aiškinant, jog pareiškėjai gali būti priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus (2014, 2013, 2012, 2011 ir 2010 metus) vietinė rinkliava. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-442/2015 dėl vietinės rinkliavos priteisimo ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininko, pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d., o prašymą dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. priklausė administracinės patalpos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), todėl ji privalo mokėti vietinę rinkliavą, o vadovaudamasis MAĮ 68 straipsnio nuostatomis, priteisė iš atsakovės pareiškėjai vietinės rinkliavos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo sprendimo dalį, kurioje netenkintas prašymas priteisti iš atsakovės vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., pakeisti. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai taikė MAĮ 68 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl MAĮ 68 straipsnio nuostatų taikymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo, kad Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015 ir kt.).

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 16 d. Todėl vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai iš atsakovės priteisė vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygų kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė