391f9357-c8ea-41cd-996c-320f2d036a2b · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr

Baudžiamoji byla Nr.1A-184/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.2, 1.2.3.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,

teisėjų Svajūno Knizlerio ir Lino Žukausko,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

gynėjui advokatui Adolfui Remeikai,

nuteistajam A. V. ,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo

2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -  BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio

1 dalį ir nuteistas dvylikai metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš A. V. Valstybinei ligonių kasai priteista vienas

tÅ«kstantis aÅ¡tuoni Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt litų ir 60 centų už nekentėjusiojo R. K. gydymÄ , taip pat

nukentėjusiajam R. K. priteista keturiasdešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 12 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), Baltrušių kaime, Šakių rajone, R. K. priklausančio buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, norėdamas nukentėjusįjį pamokyti, kad šis

nesikištų į jo ir sugyventinės tarpusavio santykius, gulinčiam lovoje R. K. , kirviu tyčia sudavė

du smÅ«gius į galvÄ , padarydamas kirstinę žaizdÄ kairiame smilkinyje, virÅ¡ugalvyje, ausyje, kairės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imÄ bei kraujosruvas, kairio smilkinkaulio, momenkaulio, kaukolės pamato kaulų vidurinėje duobėje lūžius, galvos smegenų sumuÅ¡imus kairio pusrutulio smilkininėje skiltyje su iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Pamatęs, kad R. K. nejuda, jam iÅ¡ galvos plÅ«sta kraujas A.

V. iÅ¡ įvykio vietos pabėgo ir dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nusikalstamos veikos nebaigė, nes operatyviai suteikus tinkamÄ medicininę pagalbÄ R. K. gyvybė buvo iÅ¡gelbėta, jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Å iais savo veiksmais jis pasikėsino R. K. nužudyti ir padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio

1 dalyje.

Nuteistasis

A. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pareikšti įtarimai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tačiau byloje liudytojams davus melagingus parodymus, kaltinimas pakeistas ir jam inkriminuota nusikalstama veika numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 1 dalyje. Apelianto teigimu, nužudyti nukentėjusiojo jis nenorėjo, tai jo manymu galėtų patvirtinti jo telefoninių pokalbių išklotinės iš kurių matyti, kad jis paskambino savo seseriai R. S. , kurios prašė nueiti pas nukentėjusįjį ir pažiūrėti ar iškviesta greitoji medicinos pagalba, o jei ne, tai iškviesti medikus. Be to, nuteistojo teigimu, jis buvo sakęs savo sugyventinei V. D. , kad iškviestų medikus, nes nenorėjo nukentėjusiojo mirties.

Be to apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo tenkintas jo praÅ¡ymas paimti jo telefoninių pokalbių iÅ¡klotines, kurios patvirtintų, kad nebuvo tokių pokalbių, kuriuose jis bÅ«tų sakęs, kad ateis naktį, padegs namus „padės į vietÄ â€œ du ar tris žmones.

Nuteistojo

A. V. manymu, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtÄ bausmę, nes jis žmogaus nenužudė, o tik sužalojo. Be to, nenorėjo nukentėjusiojo nužudyti, o tik siekė pamokyti, kad pastarasis nesikiÅ¡tų į jo ir jo sugyventinės santykius. Be to, nukentėjusysis, nuolat jam grasindavo, varydavo iÅ¡ buto, buvo iÅ¡spyręs buto duris.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo

A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kino nuteistajam A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo A. V. padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jam paskirtos bausmės, pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai teismo posėdyje iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

IÅ¡ nuteistojo A. V. apeliacinio skundo matyti, kad jis iÅ¡ esmės neginčija, jog smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau, ginčydamas kai kurias pirmos instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimas nužudyti nukentėjusįjį R. K. ir turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kaip sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas. Tokį argumentÄ nuteistasis motyvuoja tuo, kad jis neturėjo tiesioginės apibrėžtos tyčios nukentėjusįjį žudyti, o tik siekė jį pamokyti, be to, po smurto panaudojimo, liepė V. D. iÅ¡kviesti medikus. Kolegijos nuomone, tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai paneigti ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais ir negali bÅ«ti pagrindu perkvalifikuoti nuteistojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies ir BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ nuteistojo A. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog jis buvo nepatenkintas ir pyko ant nukentėjusiojo R. K. už

tai, kad šis jo manymu, kišosi į jo ir jo sugyventinės V. D. tarpusavio santykius. Dėl to, norėdamas R. K. pamokyti, kirvio

aÅ¡menimis du kartus sudavė nukentėjusiajam į galvÄ . Pradėjus pastarajam iÅ¡ galvos plÅ«sti kraujui, nuteistasis iÅ¡ įvykio vietos pabėgo (t. 2, b. l. 131 - 132). IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo įrankis buvo kirvis, kurio penties Å¡ono plotis apie 3 cm, ilgis apie 3,8 cm, kirvio aÅ¡menų ilgis apie 9,8 cm, kirvakotis medinis apie 34 cm ilgio (t. 1, b. l. 10 - 16). IÅ¡ nukentėjusiojo R. K. parodymų matyti, kad kirvis buvo laikomas virtuvėje, po kriaukle. Å iÄ aplinkybę nuteistasis

A. V. žinojo, nes yra lankęsis pas R. K. bei skolinęsis iÅ¡ jo kirvį (t. 2 b. l. 132). Å iuo pavojingu, sunkiai kÅ«nÄ Å¾alojančiu įrankiu nuteistasis A. V. sudavė nukentėjusiajam didele jėga du smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no dalį - galvÄ . Tai patvirtina byloje esanti 2009 m. liepos 27 d. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 256/09(10), kurioje nurodyta, kad R. K. nustatytos kirstinės žaizdos kairiame smilkinyje, virÅ¡ugalvyje, ausyje, kairės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imas bei kraujosruvos, kairio smilkinkaulio, momenkaulio, kaukolės pamato kaulų vidurinėje duobėje lūžiai, galvos smegenų sumuÅ¡imas kairio pusrutulio smilkininėje skiltyje su iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Sužalojimai padaryti, tikėtina, kietu aÅ¡triu daiktu, kuriuo galėjo bÅ«ti kirvis. Toje pačioje specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad R. K. sužalojimas padarytas mažiausiai dviem smÅ«giais. Kairio smilkinkaulio, momenkaulio, kaukolės pamato kaulų vidurinėje duobėje lūžiai, galvos smegenų sumuÅ¡imas kairio pusrutulio smilkininėje skiltyje su iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 78 - 79). SmÅ«gius kirviu nuteistasis sudavė lovoje gulėjusiam ir miegojusiam, dėl to pasiprieÅ¡inti neturėjusiam galimybės nukentėjusiajam. Tai apklausiamas apygardos teisme patvirtino nukentėjusysis, nurodydamas, kad iÅ¡gėręs nuėjo miegoti ir sužalotas pabudo tik medicinos įstaigoje, tačiau V. D. jam sakiusi, kad jį miegantį sužalojo A.

V. (t. 2 b. l. 114). Sudavęs smÅ«gius kirviu, nuteistasis iÅ¡ kito kambario atsivedė liudytojÄ V. D. ir

jai rodydamas nukentėjusįjį, pasakė: „žiÅ«rėk kÄ padariau“. Å iÄ aplinkybę apklausiama

pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytoja V. D. , kuri parodė, kad įvykio dienÄ jai, R. K. ir A. V. girtaujant, nukentėjusysis R. K. pasigėrė ir nuėjo miegoti. Nuteistasis A. V. iÅ¡sivedė jÄ Ä¯ kitÄ

kambarį ir sudavė smÅ«gį į galvÄ , o pats išėjo iÅ¡ kambario. Sugrįžęs, po kurio laiko, jÄ nusivedė į kambarį, kuriame miegojo nukentėjusysis ir liepė žiÅ«rėti kÄ padarė. Ji pamatė lovoje gulintį R.

K. , kurio galva buvo kruvina ir kraujavo. Ji pamanė, kad R. K. negyvas, be to virtuvėje

matė kruvinÄ kirvį ir suprato, kad nukentėjusįjį nuteistasis A. V. sužalojo kirviu. Nuteistasis išėjo iÅ¡ buto,

o ji bėgo pas kaimynę R. N. pagalbos

(t. 2, b. l. 132). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo A. V. veiksmai iš esmės nutrūko tik dėl to, kad

pamatęs stipriai kraujuojančiÄ nukentėjusiojo R. K. galvÄ jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Tai,

kad nuteistasis buvo įsitikinęs, jog nužudė nukentėjusįjį R. K. patvirtina ir jo elgesys po įvykio.

Liudytoja V. D. parodė, kad nuteistasis jÄ atsivedė iÅ¡ kito kambario ir parodė kÄ padarė. Be to, parodė, kad A. V. po įvykio skambino telefonu ir grasino „padėsiÄ s į vietÄ â€œ (tai yra nužudysiÄ s) dar ir kitus asmenis (t. 2, b. l. 115). Tai, kad nuteistasis skambino grasino nužudysiÄ s ir kitus asmenis, patvirtino ir liudytojas V. S. apklausiamas pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 132). Be to, liudytoja D. S.

parodė, kad po įvykio, jai paskambino nuteistasis A. V. ir pasakė, kad užmušė R. K. bei, kad „..dar du žmones „padės į vietÄ â€œ

ir rytojaus dienÄ bus garsus“ (t. 2, b. l. 132).

Nužudymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo. Å ių tyčios rÅ«Å¡ių nustatymas ypač svarbus atribojant pasikėsinimÄ nužudyti nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo kaip panaudoto smurto padarinių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju įrodyti tiesioginės apibrėžtos tyčios požymiai A. V. nusikalstamoje veikoje. IÅ¡ aukščiau aptartų aplinkybių akivaizdu, kad jis veikė turėdamas tiesioginę apibrėžtÄ tyčiÄ atimti gyvybę R. K. , o ne jį sužaloti. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad nužudyti nukentėjusiojo nesiekė ir nenorėjo, tačiau kolegijos manymu, normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negalėjo nesuvokti, jog panaudodamas kirvį ir juo suduodamas stiprius smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ , kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę. Be to, pastebėtina, kad nuteistasis po pirmo smÅ«gio nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, jis smÅ«giavo ir antrÄ kartÄ , tada atsivedė liudytojÄ V. D. ir jai rodė kÄ padarė. Kolegijos nuomone, nuteistojo elgesys Å¡ioje situacijoje rodo, jog jis siekė atimti nukentėjusiajam gyvybę ir tokių pasekmių pavojus buvo

realiai kilęs. Tačiau, nuo padarytų sužalojimų nukentėjusysis R. K. nemirė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A. V. valios, nes nukentėjusiajam

buvo operatyviai suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs bei įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

V. elgesys įvykio metu ir po jo rodo, jog pasirinkdamas nusikaltimo įrankiu kirvį, bei suduodamas juo nukentėjusiajam du smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ - galvÄ , aiÅ¡kiai suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. nukentėjusysis gali mirti, ir tokių padarinių norėjo, tačiau tokios pasekmės nekilo, nes R.

K. operatyviai suteikus medicininę pagalbÄ , jo gyvybė buvo iÅ¡gelbėta.

Vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius - kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas tik tada, kai nustatyta, jog kaltininkas veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia arba netiesiogine tyčia. Tuo tarpu, kaltininko veikoje nustačius tiesioginę apibrėžtÄ tyčiÄ atimti nukentėjusiajam gyvybę, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį, 130 ar 131 straipsnius. Taip pat kvalifikuojama veika, nesukėlusi jokių padarinių (pvz. Å¡ovė ir nepataikė), jei tyčia buvo nukreipta į kito žmogaus gyvybės atėmimÄ (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų

žmogaus gyvybei bylose“ Nr. 46, 6 punktas).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. V. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 1 dalį.

Kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad byloje apklausti liudytojai davė melagingus parodymus, kurie lėmė jog jo padaryta nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iÅ¡ nukentėjusiojo R. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo į pasikėsinimÄ jį nužudyti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad visų byloje apklaustų liudytojų parodymai nekito nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme, kitaip tariant jie yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja tarpusavyje, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Nuteistojo nurodomų aplinkybių, kad jis buvo prašęs sugyventinės V. D. iÅ¡kvieti medikus bei, kad buvo prašęs sesers D.

S. nueiti pažiÅ«rėti į įvykio vietÄ ar iÅ¡kviesti medikai, Å¡ios liudytojos nepatvirtino. Kitų aplinkybių, patvirtinančių tokius nuteistojo teiginius byloje nenustatyta. Kartu atmetamas nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad minėtas aplinkybes galėtų patvirtinti jo telefoninių pokalbių iÅ¡klotinės. Taip pat Å¡ios iÅ¡klotinės patvirtintų, jog nebuvo pokalbio apie grasinimÄ nužudyti dar du ar tris žmones. Kolegija konstatuoja, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, kad nuteistojo A. V. atžvilgių bÅ«tų vykdoma operatyvinė veikla, klausomasi ir fiksuojami jo telefoniniai pokalbiai. Taigi, iÅ¡reikalavus jo telefoninių pokalbių iÅ¡klotines, jos geriausiu atveju patvirtintų tik patį skambučio faktÄ liudytojai D. S. ar kitiems asmenims, tačiau nedetalizuotų pokalbių turinio. Tuo tarpu pati liudytoja

D. S. parodė, kad A. V. jai iÅ¡ties skambino, tačiau neparodė, jog buvo jos praÅ¡oma nueiti pažiÅ«rėti ar iÅ¡kviesti medikai, tik teigė, jog nuteistasis grasino nužudysiÄ s dar du tris žmones. PastarÄ sias aplinkybes patvirtino ir liudytojai V. S. ir

V. D. . Taigi, kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymų objektyvumu.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistajam A. V. už pasikėsinimÄ nužudyti nukentėjusįjį R. K. paskirdamas dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir tyčios rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę bei kitas reikÅ¡mingas bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio parinkimui aplinkybes ir nepažeidė BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Nuteistajam pagrįstai paskirta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

IÅ¡

skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas skirdamas bausmę A. V. atsižvelgė į padarytos

nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 6 d.), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Pastebėtina, kad apygardos teismas įvertindamas tai, kad nusikalstama veika buvo nebaigta dėl nuo A. V. valios nepriklausančių aplinkybių, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir

57 straipsnio reikalavimus, tai yra įvertino, jog Å¡iuo atveju pasikėsinimas buvo baigtas, A. V. , jo paties supratimu, atliko viskÄ , kad atimtų gyvybę nukentėjusiajam. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. kad A. V. psichoneurologinio kabineto ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįraÅ¡ytas (t. 2, b. l. 40), Å akių rajono savivaldybės administracijos Barzdų seniÅ«nijos 2009 m. birželio 15 d. Nr. 05-57/2.4 charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis piktnaudžiauja alkoholiu, nedirba, iÅ¡gėręs bÅ«na įžūlaus, nenuspėjamo elgesio. Gyventojų atsiliepimai neigiami, pastangų integruotis į visuomenę nerodo (t. 2, b. l. 41), baustas administracine tvarka 2009 m. kovo 24 d. (t. 2, b. l. 36 - 38), girtauja, nedirba, teistas keturis kartus, nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ (t. 2, b. l. 25 - 28). Pastebėtina, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Å¡ios aplinkybės neneigia ir kaltinamsis (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad A. V. linkęs nusikalsti ir ankstesnė neigiama gyvenimo patirtis nedaro teigiamos įtakos jo elgesiui. Taigi, kolegijos manymu, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti nuteistajam paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę kiek didesnę, nei straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkis.

Kartu kolegija atmeta nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentus, kad jam turi bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė, nes jis nukentėjusiojo nenužudė. BK 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmė už rengimÄ si ar pasikėsinimÄ padaryti nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumÄ , į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas į visas Å¡ias aplinkybes atsižvelgė skirdamas nuteistajam A. V. laisvės atėmimo bausmę. IÅ¡ties BK 57 straipsnio 2 dalis numato, kad už rengimÄ si ar pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ remiantis BK 62 straipsniu gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė negu už pabaigtÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta bausmė. Tačiau, visų pirma pastebėtina, kad Å¡velnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Antra, kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo nuteistojo A. V. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nes nenustatytos Å¡iame BK straipsnyje numatytos bÅ«tinosios sÄ lygos, kurias bÅ«tina nustatyti skiriant Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo

A. V. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                            Laima Garnelienė

Teisėjai                                                                                                               Svajūnas Knizleris

                                                                                                               Linas Žukauskas

                                                                                              Â

Â