Legislator Case Law & Legislation
391ebbd1-559b-4aa3-99cd-0fad6bfb7908 AI generated

391ebbd1-559b-4aa3-99cd-0fad6bfb7908 · Kauno apygardos teismas

Case Number 391ebbd1-559b-4aa3-99cd-0fad6bfb7908
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nutraukti A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ 1982-05-15 Plungės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr. 125), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovui santuokinę, o atsakovei – pavardę jos pasirinkimu;

Legislator headnote

AI generated

391ebbd1-559b-4aa3-99cd-0fad6bfb7908 · Kauno apygardos teismas: Santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ turtÄ padalino taip: garaÅ¾Ä (boksÄ ), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 9474,00 Lt vertės, paliko A. N. nuosavybėje; 2 (dviejų) kambarių su rÅ«siu butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 82 000,00 Lt vertės, paliko A. N. nuosavybėje; priteisė R. N. iÅ¡ A. N. 41.000,00 Lt kompensacijÄ už ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-718-436/2013 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16508-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija:  (S) 121.18.; 121.14.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir ArÅ«no Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. N. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1386-713/2012 pagal A.

N. ieÅ¡kinį atsakovei R. N. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys AB „Lesto“, UAB „BÅ«sto administravimo agentÅ«ra“, AB „Kauno energija“, UAB „Kauno Å¡vara“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. N. patikslintu ieÅ¡kiniu ir posėdžio metu galutinai suformulavęs savo reikalavimus prašė:

1) nutraukti A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ 1982-05-15 Plungės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr. 125), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui santuokinę, o atsakovei – pavardę jos pasirinkimu;

3) santuokos metu įgytÄ garaÅ¾Ä (boksÄ ), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 9474,00 Lt vertės, skirti A. N.;

4) pripažinti santuokos metu įgytÄ 2 kambarių su rÅ«siu butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 56900,00 Lt vertės, asmenine A. N. nuosavybe;

5) nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo 2001 m. sausio 1 d., kuomet ieškovas A. N. ir atsakovė R. N. nustojo kartu gyventi;

6) prievolę sumokėti UAB „BÅ«sto administravimo agentÅ«ra" įsiskolinimÄ sumoje 7556,65 Lt, pripažinti solidariÄ ja A. N. ir R. N. prievole;

7) prievolę sumokėti UAB „Kauno Å¡vara“, įsiskolinimÄ sumoje 1668,47 Lt pripažinti solidariÄ ja A. N. ir R. N., prievole;

8) prievolę sumokėti AB „Kauno energija“, įsiskolinimÄ sumoje 8494,26 Lt, pripažinti solidariÄ ja A. N. ir R. N., prievole;

9) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (119-122 b.l., 1 t.). Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį (36-39 b.l., 1 t.), su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, prašė nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant santuokos iÅ¡irimo priežasčių; neprieÅ¡taravo, kad prievolės bÅ«tų pripažintos solidariomis; sutiko pasiraÅ¡yti Taikos sutartį su UAB „Lesto“ dėl solidarių kreditorinių įsiskolinimų 3388,08 Lt. Taip pat prašė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, paskirti ieÅ¡kovui, o jai iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ , kuri lygi ½ buto vertės. Buto vertė pagal vertinimo ataskaitÄ yra 82.000 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

1. Nutraukė A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ 1982-05-15, Plungės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įraÅ¡o Nr. 125), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko pavardes: N., N..

2. Santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ turtÄ padalino taip: garaÅ¾Ä (boksÄ ), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 9474,00 Lt vertės, paliko A. N. nuosavybėje; 2 (dviejų) kambarių su rÅ«siu butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 82 000,00 Lt vertės, paliko A. N. nuosavybėje; priteisė R. N. iÅ¡ A. N. 41.000,00 Lt kompensacijÄ už ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

3. Nustatė, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-11-25.

4. Priteisė AB „Lesto“ iÅ¡ A. N. 1694,04 Lt skolos už suvartotÄ elektros energijÄ laikotarpiu nuo 2002-02-01 iki 2012-08-01 ir 48,00 Lt žyminio mokesčio. Skolos mokėjimÄ iÅ¡dėstė dvylikai mėnesių, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį po 141,17 Lt 5. Priteisė AB „Lesto“ iÅ¡ R. N. 1694,04 Lt skolos už suvartotÄ elektros energijÄ laikotarpiu nuo 2002-02-01 iki 2012-08-01, ir 48,00 Lt žyminio mokesčio. Skolos mokėjimÄ iÅ¡dėstė dvylikai mėnesių, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį po 141,17 Lt 6. Priteisė AB „Kauno energija“ solidariai iÅ¡ A. N. ir R. N. 8501,29 Lt skolos, kuri susidarė iki 2012 m. liepos 31 dienos.

7. Priteisė AB „Kauno švara“ solidariai iš A. N. ir R. N. 1767,77 Lt skolos, kuri susidarė iki 2012 m. liepos 31 dienos.    8. Priteisė UAB „Būsto administravimo agentūra“ solidariai iš A. N. ir R. N. 5125,54 Lt skolos, kuri susidarė iki 2012 m. liepos 31 dienos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

9. Priteisė valstybei iš A. N. 237,00 Lt žyminio mokesčio ir 55,00 Lt pašto išlaidų 10. Priteisė valstybei iš R. N. 55,00 Lt pašto išlaidų.

11. Priteisė R. N. iÅ¡ A. N. 2420,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, jog Å¡alys neveda bendro Å«kio nuo 2001-01-01, todėl teismui kilo abejonių, kad Å¡alys gyvena atskirai daugiau kaip 10 metų (CPK 178 straipsnis). Å i byla iÅ¡kelta 2011-11-25, Å¡alims pripažinus, kad prievolės už komunalines paslaugas, elektrÄ , vandenį yra solidarios laikotarpiu nuo 2002 m. vasario mėn. iki 2012 m. liepos 31 d., todėl teismas laikė, kad pasekmės Å¡alių turtinėms teisėms atsirado nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-11-25 (CK 3.67 str. 2 d., CPK 185 straipsnis).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, kad Å¡alys gyvendamos santuokoje įgijo 2 kambarių su rÅ«siu butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1995-06-27 pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp Kauno miesto valdybos ir ieÅ¡kovo A. N. (131-132, 143 b.l., 1 t.). 2007-12-10 E. N. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ieÅ¡kovui A. N. ginčo butÄ už 10 000,00 Lt, kai buto vertė pagal VÄ® „Registrų centras“ įkainavimÄ buvo 108 741,00 Lt (155 – 158 b.l., 1 t.). Byloje yra pakankamai įrodymų, jog ginčo butu nuo jo įsigijimo 1995 m. iki Å¡ios dienos kaip Å¡eimininkai naudojasi ieÅ¡kovas ir atsakovė:

Å¡alių vaikų L. N. ir A. N., gim. 1989 m., byloje apklaustų liudytojais, paaiÅ¡kinimai (31-34 b.l., 2 t.), kreditorių reikalavimai prievoles pripažinti solidariomis, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, kad iki Å¡iol atsakovė ginčo bute laiko savo daiktus, deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ , ekonominius ir asmeninius interesus, sudaro paslaugų teikimo sutartis. IeÅ¡kovas neginčijo aplinkybės, jog butas buvo padovanotas E. N. tiktai tam, kad į privatizuoto buto rÅ«sio patalpas negalėtų pretenduoti kiti asmenys.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas dovanojimo sutartimi buvo perleidęs ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ kitiems asmenims (broliui E. N.) ir vėliau šį turtÄ pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta 2007-12-10 tame pačiame notarų biure (reg. Nr. 5437), įsigijo už kur kas mažesnę 10 000,00 Lt kainÄ vietoj vidutinės buto rinkos vertės, kuri tuo metu buvo 108 741,00 Lt (sutarties 2.2; 2.3 punktai, 155 b.l., 1 t.), nepaneigia Å¡io turto, kaip įgyto bendros jungtinės nuosavybės pagrindu, prigimties. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad dovanojimo sutartis (registro Nr. 1-2282), sudaryta Kretingos rajono notarų biure, kuria 1995-09-14 ginčo nekilnojamasis turtas buvo perleistas kitiems asmenims, buvo sudaryta nesiekiant joje numatytų tikslų, tačiau siekiant apsaugoti jį nuo kitų asmenų.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog ginčo butas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir atsakovės reikalavimas priteisti jai kompensacijÄ už ½ dalį buto vertės, kuri sudaro 41 000,00 Lt (rinkos vertė - 82 000,00 Lt pagal UAB „Laudus“ įkainavimÄ ), o ieÅ¡kovo nuosavybėje palikti ginčo butÄ , kuris yra nedalus, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 3.117 str. 2 d., 3 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A.

N. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai ir ieškinį patenkinti visiškai.

1. Nurodo, jog iÅ¡ procesinių dokumentų bei Å¡alių pareiÅ¡kimų teismo posėdžių metu matyti, kad Å¡alys tiek ieÅ¡kinio reikalavimais, tiek atsikirtimais patvirtina aplinkybę, kad kaip sutuoktiniai nebegyvena ir bendro Å«kio neveda nuo 2001 metų. Dėl Å¡ių aplinkybių ginčo tarp Å¡alių nėra. Teismo teiginiai, jog Å¡alys kartu santuokoje negyvena ir bendro Å«kio neveda daugiau kaip vieneri metai, tačiau abejotina, kad Å¡alys gyvena atskirai daugiau kaip 10 metų yra prieÅ¡taringi, nepagrįsti ir tik patvirtina, jog pagrindo atsisakyti tenkinti atitinkamÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ nebuvo.

Tuo teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalyje įtvirtina sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimÄ . Aplinkybė, kad po faktinio Å¡eimos iÅ¡irimo vis dar gyveno viename bute, už kurio eksploatavimÄ mokėjo mokesčius ar buvo sudarę paslaugų tiekimo sutartis yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga, kadangi Å¡alys paprasčiausiai neturėjo galimybės gyventi skirtingose vietose. Be to, visus esminius mokesčius už buto eksploatavimÄ mokėjo tik ieÅ¡kovas, atsakovė faktiÅ¡kai mokesčių už butÄ nemokėjo.

Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas pateikė ir mokesčių mokėjimo, ir buitinės technikos, bei namų apyvokos daiktų įsigijimo kvitų, kurie įrodo, kad ieškovas po faktinio šeimos iširimo sandorius sudarinėjo savarankiškai savo iniciatyva ir už juos mokėjo vienas iš savo asmeninių lėšų, savo asmeninių poreikių (tame tarpe ir po faktinio šeimos iširimo ieškovo įsigyto turto išlaikymui) tenkinimui. Be to, atsakovė yra kreipusis į Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyrių, kad būtu įtraukta į eilę socialiniam būstui gauti.

Å i aplinkybė patvirtina faktÄ , kad atsakovė ir ieÅ¡kovas nevedė bendro Å«kio 2. Apeliantas pažymi, jog butÄ pirko iÅ¡ savo brolio E. N. už 10 000,00 Lt, kuomet turto kaina buvo ženkliai didesnė, todėl šį sandorį bÅ«tų galima laikyti ir miÅ¡riu sandoriu, turinčiu ir dovanojimo sutarties požymių, kadangi brolis butÄ pardavė broliui, t.y. apeliantui A. N., kuriam dėl sunkios finansinės padėties brolis sutiko perleisti butÄ už tokiÄ maÅ¾Ä kainÄ . Apeliantas butÄ Ä¯sigijo savo asmeniniams poreikiams, kad galėtų jame gyventi vienas, nes buvo suinteresuotas ir tvarkėsi savo gyvenimÄ ir buitį atskirai nuo atsakovės, kadangi Å¡eima su atsakove faktiÅ¡kai buvo iÅ¡irusi jau apie 6 (Å¡eÅ¡erius) metus, jie kartu negyveno ir bendro Å«kio nevedė.

Sandorio pobÅ«dis, sandorio kainos dydis ir sandorio Å¡alių giminystės ryÅ¡iai, bei ta aplinkybė, jog buto pirkimo sandoris buvo įvykdytas su atsakove gyvenant atskirai tik įrodo apelianto ketinimÄ ir tikrÄ jÄ valiÄ butÄ Ä¯sigyti savo asmenine nuosavybe.

3. Byloje yra pateikta 2011-12-20 Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pažyma dėl informacijos apie buto vidutinę rinkos vertę, kurioje nurodoma, kad nekilnojamojo turto -buto Nr. 123 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2011-12-20 dienai, nustatyta taikant masinį vertinimÄ , yra 56 900,00 Lt. Teismas, priimdamas sprendimÄ vadovavosi 2012-03-01 UAB „Laudomus“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita, kuria turtas įvertintas 82 000,00 Lt.

Mano, jog nurodyta 82 000,00 Lt vertė šiam butui yra akivaizdžiai per didelė, neatitinkanti realiosios būsto vertės ir rinkos kainų. Nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose šioje zonoje panašaus tipo butai parduodami daug mažesnėmis kainomis - apie 45 000,00 litų, o gretimose gatvėse yra parduodamų panašaus ploto butų, esančių ne bendrabutyje už 59 000,00 Lt.. Tai beveik dvigubai mažiau, negu įvertinta UAB „Laudomus“ ataskaitoje. Be to, pati ataskaita vertintina kritiškai, kadangi ataskaitoje nustatytos aplinkybės nevisiškai atitinka tikrovę 4.

Teismas tenkino ieškovo reikalavimus 50 474,00 sumoje iš 66 374,00 Lt (patikslinto ieškinio suma), vadinasi teismas tenkino 76,04 % ieškovo reikalavimų (50 474.00* 100%/66 374.00 %). Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimo daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl pažeidė CPK 93 str. 2 dalies nuostatas, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

5. Apeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka bei paskirti nekilnojamojo turto vertės ekspertizę, kadangi Å¡alys nesutaria dėl buto įvertinimo. Apelianto manymu žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė visų reikÅ¡mingų bylai iÅ¡spręsti aplinkybių. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė R. N. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

1. Nurodo, jog apeliantas teigia, kad Å¡alys kaip Å¡eima negyvena kartu apie 10 metų, o pastaruosius 5 metus atsakovė gyvena pas dukrÄ , nors bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dar yra atsakovės R. N. daiktų, Å¡iuo adresu atsakovė R. N. deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta, kad santuoka su ieÅ¡kovu faktiÅ¡kai iÅ¡iro prieÅ¡ 10 metų dėl jo neiÅ¡tikimybės. Nuo 2001 metų Å¡alys neturi jokių intymių santykių, tačiau visus reikalus tvarkė bendrai.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad 2001 metais sÅ«nui Antanui buvo tik 12 metų (jis gimęs 1989 m.). Abu su ieÅ¡kovu susitarė, kad abu vaikus iÅ¡laikys atsakovė, o ieÅ¡kovas mokės visus komunalinius mokesčius. Ginčo bute atsakovė gyveno iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo. Kadangi ieÅ¡kovas ėmė elgtis agresyviai, sumušė atsakovę, į namus parsivedė kitÄ moterį, todėl ji buvo priversta palikti namus 2012 metų pradžioje. Å ias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojais Å¡alių vaikai bei teismui pateiktas 2012 09 28 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. I-2556-651/2012.

Apeliantas melagingai nurodo, kad pastaruosius 5 metus atsakovė gyveno pas dukrÄ . Teismui pateiktas registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad dukra L. N. butÄ Partizanų g. 27D-8 įsigijo 2008 07 02, tačiau ji jame apsigyveno po remonto tik 2009 m. pabaigoje. Pas dukrÄ atsakovė apsigyveno tik 2012 m. pradžioje, kai ieÅ¡kovas jÄ sumušė. Atsakovei Å¡ioje byloje visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos jo gaudavo. Šį adresÄ kaip atsakovės gyvenamosios vietos adresÄ nurodė ir ieÅ¡kovas.

2. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas pagal priimtÄ 1991 05 28 LR Butų privatizavimo įstatymÄ Nr. 1-1374 ieÅ¡kovo A. N. vardu (pagrindas 1995 06 27 pirkimo -pardavimo sutartis). Siekdami iÅ¡vengti galimų bylų bei kaimynų pretenzijų dėl visos rÅ«sio patalpos R-17/33,91 kv.m. iÅ¡sipirkimo, po trijų mėnesių, t.y. 1995 09 14 Sutartimi butÄ su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) fiktyviai padovanojo ieÅ¡kovo broliui E. N., gyvenančiam Kretingoje. Po Å¡io sandorio sudarymo Å¡alys niekada nebuvo iÅ¡vykę iÅ¡ Å¡io buto, neiÅ¡sideklaravo, nebuvo perraÅ¡ytos komunalinių paslaugų sutartys, ieÅ¡kovo brolis E. N. neapsigyveno ginčo bute, Å¡iame bute jo gyvenamoji vieta niekada nebuvo deklaruota.

Praėjus 10 metų terminui, 2007 m. gruodžio 10 d. Kretingos rajono 1-ajame notarų biure buvo pasiraÅ¡yta tarp E. N. ir A. N. pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kuriÄ E. N. tariamai už 10.000 Lt. pardavė broliui 108.741 L. vertės ginčo butÄ . Jokių pinigų ieÅ¡kovo brolis pagal minėtÄ buto pirkimo - pardavimo sutartį iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. N. davė prieÅ¡taringus parodymus, be to, jis yra ieÅ¡kovo brolis, todėl suinteresuotas padėti broliui.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad dovanojimo bei pirkimo - pardavimo sutartys, kuriomis ginčo nekilnojamasis turtas buvo perleistas ieÅ¡kovo broliui, buvo sudarytos nesiekiant jose numatytų tikslų, tačiau siekiant apsaugoti turtÄ nuo galimo praradimo ir tai neneigė pats ieÅ¡kovas. Sandorio, kuris sudarytas siekiant kitų nei jame numatytų tikslų, pripažinimas negaliojančiu nėra savitikslis dalykas ir tokio sandorio nereikia naikinti.

3. Kadangi ieÅ¡kovas per visÄ bylos nagrinėjimÄ pirmos instancijos teisme žinojo apie teismui pateiktÄ turto vertinimo ataskaitÄ , kuria nustatyta turto vertė - 82.000 Lt. (b.l. 86 - 109), tačiau jos neginčijo ir teismo neprašė skirti ekspertizę dalijamo turto vertei nustatyti, todėl jo reikalavimas nustatyti dalintino turto vertę po teismo sprendimo priėmimo neturėtų bÅ«ti tenkinamas, nes Å¡is reikalavimas galėjo ir turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas laiku pirmos instancijos teisme. Å alys turi siekti ne tik teisingo, bet ir greito bylos iÅ¡nagrinėjimo, nevilkinti bylų, o rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , teikti teismui įrodymus ir argumentus, nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.).

4. Teismas pagrįstai ir teisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių. IeÅ¡kovo patenkinti tik du reikalavimai - dėl santuokos nutraukimo bei garažo priteisimo jam, dėl kurių ginčo nebuvo ir su Å¡iais reikalavimais atsakovė sutiko pilnai. Kiti ieÅ¡kovo reikalavimai atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad pradiniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė pripažinti, kad santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovės kaltės ir tik pateikus atsiliepimÄ , jis savo reikalavimÄ pakeitė.

5. Atsakovė praÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „BÅ«sto administravimo agentÅ«ra“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ .

1. Nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu yra paskirtas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)  butų ir kitu patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi.

2. Skola tenkanti butui adresu (duomenys neskelbtini)  už suteiktas (duomenys neskelbtini)  pastato bendrosios dalinės nuosavybės priežiÅ«ros paslaugas 2012 m. liepos 31d. duomenimis yra 5125,54 Lt ir dėl Å¡ios skolos kol kas nėra pradėtas joks priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas. Pažymėtina, jog UAB BÅ«sto administravimo agentÅ«ra nuomone, susidaręs įsiskolinimas laikytinas A. N. ir R. N. solidaria prievole, nes tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė bendrai naudojosi minėtomis patalpomis, todėl vadovaujantis sÄ Å¾iningumo principu, turėtų bÅ«ti pripažinti solidariaisiais skolininkais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apelianto pareikÅ¡to praÅ¡ymo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka Spręsdamas šį praÅ¡ymÄ teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko raÅ¡ytinį procesÄ , o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (iÅ¡imtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo Å¡ia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus praÅ¡ymus (CPK 322 str.).

Tačiau nagrinėjamoje byloje praÅ¡yme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės bÅ«ti tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliÅ«tys, trukdysiančios visapusiÅ¡kai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ nagrinėjant skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡siaiÅ¡kinti bÅ«tent žodinio nagrinėjimo bÅ«du, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikÅ¡mingomis iÅ¡aiÅ¡kinti apeliacinio proceso metu, yra jų iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos ir gali bÅ«ti patikrintos, iÅ¡tirtos bei įvertintos raÅ¡ytinio proceso bÅ«du. Teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo Å¡ioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiÅ¡kesnį ir operatyvesnį bylai reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . PrieÅ¡ingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi bÅ«tinumo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra bÅ«tinybės ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl Å¡io praÅ¡ymo netenkina.

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas.  Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliaciniu skundu sprendžiamas ginčas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių Å¡alių turtinėms teisėms atsiradimo, dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo, dėl netinkamai nustatytos ginčo buto vertės ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių Å¡alių turtinėms teisėms atsiradimo. Apeliantas praÅ¡o pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2011-11-25 ir nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo 2001-01-01, kada ieÅ¡kovas A. N. ir atstovė R. N. nustojo kartu gyventi. Nurodo, jog Å¡iÄ aplinkybę patvirtino pati atsakovė savo atsiliepime į ieÅ¡kinį.

Su Å¡iais apelianto argumentais teismas nesutinka. LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo. Sutuoktinis, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, gali praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å¡alys susituokė 1982 m. gegužės 15 d. (santuokos liudijimas, 1 t. priedas). Å alys butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 1995-06-27 LR butų privatizavimo įstatymo pagrindu (1 t., b.l. 44, 131-132). 1995-06-23 notariÅ¡kai patvirtintu susitarimu Å¡alys susitarė, kad butas (duomenys neskelbtini)  bus iÅ¡pirktas A. N. vardu (1 t., b.l. 143), todėl jis buvo įregistruotas ieÅ¡kovo vardu. IÅ¡ 2012-04-23 Pažymos apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Nr. (2012-47743-PD)-590 matyti, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1995-04-04 yra adresu Kaune, Gričiupio g. 7-123 (2 t., b.l. 3).

Ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovė pati pripažįsta, kad sutuoktiniai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2001 metų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį (1 t., b.l.

37) nurodė, jog su ieÅ¡kovu nuo 2001 metų negyvena kaip sutuoktiniai, neveda bendro Å«kio, o santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė nurodė, jog su ieÅ¡kovu buvo susitarę, kad apeliantas mokės komunalinius mokesčius, o atsakovė pati iÅ¡laikys vaikus. Å iÄ aplinkybę patvirtino 2012-06-25 teismo posėdžio metu liudytoju apklausta Å¡alių dukra L. N., kuri patvirtino, jog tėvas smurtavo prieÅ¡ mamÄ , vaikus, dažnai gerdavo, atsivesdavo į namus svetimų moterų, buvo atsakovei neiÅ¡tikimas, vaikų neiÅ¡laikė, buvo susitaręs su mama, kad jis mokės visus mokesčius (2 t., b.l. 32).

Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas Å¡alių sÅ«nus A. N. (2 t., b.l. 33). Ginčo bute atsakovė gyveno iki pat ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ dienos. Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – 2002-01-08 Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog 2001-01-06 ieÅ¡kovas sumušė savo sutuoktinę, dėl ko atsakovė buvo patyrusi sužalojimus (1 t., b.l. 55). 2003-03-21 Kauno miesto policijos komisariato raÅ¡tas dėl atsakovės tyrimo dėl netinkamo jos vyro elgesio atsakovei iÅ¡siųstas adresu (duomenys neskelbtini)  (1 t., b.l. 56).

Iš 2012-01-27 UAB „Init“ pažymos matyti, kad atsakovė R. N. už suteiktas paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2012-01-31 yra atsiskaičiusi (1 t., b.l. 112), o sutartis su UAB „Init“ visiškai nutraukta tik 2012-02-27 (1 t., b.l. 111). Šie dokumentai patvirtina, kad atsakovė ir 2012 metais dar gyveno ginčo bute. Iš 2012-05-29 atsakovės prašymo, rašyto Kauno miesto Dainavos policijos komisariatui (2 t., b.l.

22) matyti, kad ir po kreipimosi į teismÄ , atsakovė vis dar gyveno ginčo bute ir tame bute ji buvo sumuÅ¡ta savo vyro, Å¡ios bylos ieÅ¡kovo. Å iÄ aplinkybę patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-28 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2556-651/2012, kuriuo konstatuota, jog įvykio vieta buvo ginčo bute, A. N. smurtavo artimoje aplinkoje, dėl ko pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ (2 t., b.l. 138-139). Atsakovė nurodė, kad visÄ laikÄ ginčo bute buvo jos daiktai. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytoju apklausta dukra, kuri paaiÅ¡kino, kad tėvai kartu nebegyvena po kreipimosi į teismÄ , o kai atsakovė buvo atėjusi pasiimti savo daiktų į ginčo butÄ , ieÅ¡kovas jos neįsileido (2 t., b.l. 32).

Apelianto argumentai, kad jis vienas pirko sau daiktus ir jais naudojosi, o tai įrodo, jog jis su atsakove faktiÅ¡kai negyveno deÅ¡imt metų, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esančios iÅ¡perkamosios numos sutartys, krovinio važtaraščiai, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (1 t., b.l. 146-154) neįrodo, kad visus įsigytus daiktus (skalbimo maÅ¡ina, kompiuterinis stalas, sekcija, langai) apeliantas naudojo tik savo poreikiams tenkinti, labiau tikėtina, kad visi Å¡ie daiktai buvo įsigyti Å¡eimos poreikių tenkinimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas savo apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų iÅ¡ abiejų sutuoktinių skolų už komunalinius patarnavimus, elektrÄ , vandenį, tai reiÅ¡kia, kad apeliantas sutinka, jog skolos už komunalinius patarnavimus, susidariusios gyvenant sutuoktiniams kartu ginčo bute, yra bendros. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimu Å¡alių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su tuo sutiko tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 3.67 straipsnio 1 dalimi ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad pasekmės Å¡alių turtinėms teisėms atsirado nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-11-25 (CPK 185 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo. Apeliantas nurodo, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo iÅ¡ brolio savo asmeniniams poreikiams, kad galėtų jame gyventi vienas, nes buvo suinteresuotas tvarkyti savo gyvenimÄ ir buitį atskirai nuo atsakovės. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrÄ ir asmeninį turtÄ , vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nustatyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

Å i prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiÅ¡kindama CK 3.88 straipsnio 3 dalį, 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta c.b.

Nr. 3K-3-52/2012). Å ioje byloje ginčas vyksta dėl Å¡alių nuosavybės teisių į santuokos metu įsigytÄ turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriam galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Apeliantui, teigiančiam, kad Å¡is turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga paneigti nurodytÄ prezumpcijÄ .

Siekdamas jÄ paneigti apeliantas rėmėsi faktu, kad turtas įgytas iÅ¡ jo brolio už maÅ¾Ä kainÄ , kuriÄ galima vertinti kaip dovanÄ , bei teisinės registracijos duomenimis. Kaip jau buvo minėta prieÅ¡ tai, Å¡alys ginčo butÄ Ä¯gijo 1995-06-27 LR butų privatizavimo įstatymo pagrindu (1 t., b.l. 44, 131-132), t.y. po santuokos sudarymo. 1995-06-23 notariÅ¡kai patvirtintu susitarimu Å¡alys susitarė, kad butas, (duomenys neskelbtini), bus iÅ¡pirktas A. N. vardu ir jo vardu įregistruotas vieÅ¡ame registre (1 t., b.l. 44).

Tačiau, kaip pažymėta teismų praktikoje, sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ . Netrukus po to, kai Å¡alys privatizavo ginčo butÄ , ieÅ¡kovas su atsakovės sutikimu 1995-09-14 dovanojimo sutarties pagrindu butÄ perleido savo broliui E. N. (1 t., b.l. 133-135). Atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad ginčo butÄ padovanojo apelianto broliui tuo tikslu, kad ginčo butas buvo įsigytas su rÅ«siu R-17/33,91 kv. m. (1 t., b.l. 45, 131 - 132), kuriuo privatizavimo metu naudojosi ne tik Å¡alys, bet ir kitos Å¡eimos, t.y. jis nebuvo atidalintas ir nebuvo nustatyta naudojimosi tvarka Å¡ia rÅ«sio patalpa su kitais naudotojais.

Siekdami iÅ¡vengti galimų bylų bei kaimynų pretenzijų dėl visos rÅ«sio patalpos R-17/33,91 kv. m. iÅ¡sipirkimo, po trijų mėnesių, t.y. 1995 09 14 Sutartimi butÄ su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini)  fiktyviai padovanojo ieÅ¡kovo broliui E. N., gyvenančiam Kretingoje. Po to laukė, kol sueis 10 metų senaties terminas, todėl 2007-12-10 E. N. ginčo butÄ vėl perleido apeliantui. Å ios aplinkybės neginčijo pats apeliantas bei tas pačias aplinkybes, kolegijos vertinimu, patvirtina tai, kad po dovanojimo sutarties sudarymo E. N. niekada nebuvo įsikėlęs į ginčo butÄ gyventi, jame nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos.

Å ias aplinkybes nurodė teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. N. (2 t., b.l. 147). Å iame bute toliau realiai gyveno Å¡alys su vaikais, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos buvo visÄ laikÄ Å¡iame ginčo bute. Tai patvirtino liudytojais apklausti Å¡alių vaikai (2t., b.l. 33-34). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų turėjusi kitÄ gyvenamÄ jį plotÄ , ar iÅ¡ ginčo buto buvo iÅ¡vykusi. PrieÅ¡ingai, visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė visÄ laikÄ su Å¡eima gyveno ginčo bute, jokio kito gyvenamojo ploto neturėjo, todėl Å¡ios nustatytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad butÄ Ä¯sigijo iÅ¡ brolio savo asmeniniams poreikiams, kad galėtų jame gyventi vienas.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas neįrodė, jog ginčo butas yra asmeninis apelianto turtas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo butas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Dėl ginčo buto vertės nustatymo. Apeliantas savo apeliaciniame skunde tvirtina, jog ginčo butas yra jo asmeninis turtas ir tarp sutuoktinių nedalintinas, tačiau nesutinka su tuo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ vadovavosi 2012-03-01 UAB „Laudomus“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita, kuria turtas įvertintas 82 000,00 Lt.

Mano, jog nurodyta 82 000,00 Lt vertė Å¡iam butui yra akivaizdžiai per didelė, neatitinkanti realiosios bÅ«sto vertės ir rinkos kainų, todėl turto įvertinimui praÅ¡o skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, kad ieÅ¡kovas per visÄ bylos nagrinėjimÄ pirmos instancijos teisme žinojo apie teismui pateiktÄ turto vertinimo ataskaitÄ , kuria nustatyta turto vertė - 82.000 Lt, tačiau jos neginčijo ir teismo neprašė skirti ekspertizę dalijamo turto vertei nustatyti.

CPK 17 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alių procesinės teisės yra lygios. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ (CPK 7, 301 straipsniai).

CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į straipsnyje įtvirtintÄ teisės normÄ , kad įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali bÅ«ti priimti, jei jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, pripažintina, kad Å¡is draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesÄ byloje, todėl teismo pareiga yra iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

Å . v. A. T.; bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartims, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008). Dėl to apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti CPK 314 straipsnyje nustatytas įrodymų priėmimo sÄ lygas, tačiau, net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytoms iÅ¡imtims taikyti ir šį įrodymÄ priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja.

CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v.

UAB „ Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Å . v. A. T., bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliantas pradiniu ieÅ¡kiniu prašė ginčo butÄ , esantį Gričiupio g. 7-123, Kaune po santuokos nutraukimo padalinti lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį A. N. ir R. N. (1 t., b.l. 4, 16). Tačiau atsakovė 2011 m. gruodžio 28 d. atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., b.l. 36-39) nurodė, jog nesutinka su ieÅ¡kovu gyventi viename bute, todėl pasiÅ«lė butÄ perduoti vieno sutuoktinio nuosavybėn, o kitam sutuoktiniui iÅ¡mokėti kompensacijÄ .

Kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį, atsakovė pateikė teismui VÄ® Registrų centro Kauno filialo 2011 m. gruodžio 20 d. pažymÄ Nr. 3254517, kurioje nurodyta, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė tai dienai yra 56.900 Lt (1 t., b.l. 43). 2012 m. kovo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pateikė teismui to paties ginčo buto įvertinimo ataskaitÄ , kuriÄ atliko turto vertintoja UAB „Laudomus“ (1 t., b.l. 84-109). Å ioje ataskaitoje ginčo buto rinkos vertė 2012 m. kovo 1 d. buvo 82.000,00 Lt.

Taigi, apeliantui ir jo atstovei apie nustatytÄ ginčo buto rinkos vertę buvo žinoma jau 2012 m. kovo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu (1 t., b.l. 113-114). Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų, dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), tarp Å¡alių iÅ¡kilo ginčas, todėl po naujai priimtų į bylÄ raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovas 2012 m. kovo 26 d. pateikė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo pakeitė savo ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė ginčo butÄ pripažinti jo asmenine nuosavybe (1 t., b.l. 114-122).

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas, esant tarp Å¡alių ginčui dėl buto, jokių įrodymų Å¡io buto vertei nustatyti iki teismui priimant skundžiamÄ sprendimÄ (iki 2012-11-28) nepateikė. Apeliantas praÅ¡o paskirti ginčo buto vertės ekspertizę apeliacinės instancijos teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is apelianto praÅ¡ymas atmestinas, kadangi apeliantui visÄ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu laikotarpį buvo žinoma turto vertintojo UAB „Laudomus“ ataskaitoje nurodyta jo vertė 82.000,00 Lt, dėl Å¡io įvertinimo apeliantas jokių prieÅ¡ingų įrodymų neteikė, paskirti ekspertizę rinkos vertei nustatyti neprašė, nors žinojo, kad atsakovė praÅ¡o butÄ paskirti A.

N., o jai priteisti kompensacijÄ , t.y. 41.000 Lt, kas sudaro puse ginčo buto nustatytos rinkos vertės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi byloje surinktais įrodymais ir dviejų kambarių su rÅ«siu butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 82.000,00 Lt vertės, paskyrė A. N. nuosavybėn, o atsakovei R. N. priteisė iÅ¡ A. N. 41.000,00 Lt kompensacijÄ už ½ dalį Å¡io buto. Atvejis, kai priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paaiÅ¡kėja, kad neužteko įrodymų aptariamai faktinei bylos aplinkybei įrodyti, priskirtinas prie CPK 314 straipsnyje nustatytos sÄ lygos – kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau – taikymo atvejų, kai įstatymas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta c.b.

Nr. 3K-3-189/2009).Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pats ieÅ¡kovas įrodinėjimo procese nebuvo tinkamai aktyvus, teismas priėmė sprendimÄ vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, todėl apelianto praÅ¡ymas paskirti nekilnojamojo turto vertės ekspertizę atmestinas (CPK 314 str.). Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas taip pat praÅ¡o netenkinus reikalavimo pripažinti ginčo butÄ asmenine jo nuosavybe, priteistÄ kompensacijÄ už ½ buto sumažinti iki 28.450,00 Lt. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Laudomus“ turto vertinimo ataskaita ir nepagrįstai nesirėmė VÄ® Registrų centro duomenimis.

Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Iš VĮ Registrų centro 2011-12-20 rašto Nr. 3254517 (1 t., b.l.

43) matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2011-11-20 dienai nustatyta 56.900 Lt, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡is įvertinimas atliktas, taikant masinį vertinimÄ , pagal masinio vertinimo dokumentus. Tuo tarpu UAB „Laudomus“ atliktas turto įvertinimas yra individualus, atliktas apžiÅ«rėjus ginčo butÄ . Å io turto rinkos vertę, kuri yra 82.000 Lt, turto vertintojas nustatė lyginamosios vertės metodu, vertinimo dienÄ 2012-03-01, atsižvelgdamas į visus rinkos vertę įtakojančius faktorius bei aplinkybes, vertinamo nekilnojamojo turto – 43,17 m2 bendro ploto su rÅ«siu ir bendro naudojimo patalpomis gyvenamajame name 1A5p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  mieste (1 t., b.l. 84-109).

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas nepaneigė UAB „Laudomus“ nustatytos nekilnojamojo turto vertės, juo labiau, butas įvertintas individualiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė VÄ® Registrų centro nustatyta buto rinkos kaina, o vadovavosi UAB „Laudomus“ atliktu įvertinimu ir laikė, kad ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 82.000 Lt. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 1277 Lt, ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies, priteisė turto už 50.474,00 Lt, todėl papildomai iš ieškovo priteisė 237 Lt žyminio mokesčio.

Apelianto vertinimu, teismas ieÅ¡kinį tenkino 76,04 %, kadangi jis ieÅ¡kinio sumÄ buvo nurodęs 66.374,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas 2011-11-22 Å¡ioje byloje žyminio mokesčio valstybei sumokėjo 1277 Lt (1 t., b.l. 6). Pateikęs teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, papildomai 2012-03-22 sumokėjo 854 Lt žyminio mokesčio valstybei (1 t., b.l. 123). IÅ¡ viso ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme žyminio mokesčio valstybei sumokėjo 2131 Lt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio suma yra 91.474,00 Lt, kuriÄ sudaro ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 82.000,00 Lt ir garažo vertė 9474,00 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apeliantas neteisingai buvo nurodęs patikslinto ieÅ¡kinio sumÄ , todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio suma turėjo bÅ«ti 91.474,00 Lt ir konstatuoja, kad žyminis mokestis, mokėtinas už ieÅ¡kinį, turėjo bÅ«ti 2744 Lt. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas privalėjo papildomai sumokėti 237 Lt žyminio mokesčio. Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija nustatė, jog apeliantas už ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teisme yra sumokėjęs iÅ¡ viso 2131 Lt.

IeÅ¡kovo reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies, jo naudai turto priteista turto už 50.474 Lt, kas sudaro 55,18 %, todėl A. N. mokėtina už ieÅ¡kinį žyminio mokesčio suma turėtų bÅ«ti 1514 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu sprendimu priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos perskirstytinos, grÄ Å¾inant A. N. permokėtÄ 617 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ apelianto atsakovės naudai priteisė visÄ 2420 Lt atsakovės patirtų teisinių paslaugų iÅ¡laidų sumÄ .

Jo teigimu ieÅ¡kovės naudai turėjo bÅ«ti priteista 579,83 Lt, kas sudaro 23,96 % atmestų reikalavimų dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei priteisė visÄ jos patirtų atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ , kadangi atsakovė su ieÅ¡kinio reikalavimais iÅ¡ dalies sutiko. Atsakovė dėl garažo priteisimo nekėlė reikalavimų, ji nesutiko su tuo, kad ginčo butas bÅ«tų pripažintas asmenine apelianto nuosavybe, o prašė butÄ , kurio vertė 82.000 Lt, priteisti ieÅ¡kovui, atsakovei priteisti kompensacijÄ , lygiÄ Â½ buto vertės. Teismas atsakovės praÅ¡ymÄ patenkino visiÅ¡kai, todėl ir pagrįstai priteisė visas jos turėtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

Apeliantas taip pat nesutinka dėl priteistų pašto išlaidų valstybei, nurodydamas, kad teismas nukrypo nuo proporcingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais. Kaip jau buvo minėta, ieškovo ieškinys patenkintas 55,18 %, todėl iš apelianto turi būti priteista 60,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, o iš atsakovės 49,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos tesime.

V. Dėl apeliacinės instancijos teisme Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apelianto (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas už apeliacinį skundÄ turėjo sumokėti 854 Lt dydžio žyminį mokestį. Apeliantas sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (3 t., b.l. 27).

Kauno apylinkės teismo 2013-01-16 nutartimi jam dalies - 754 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki byla bus iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka (3 t., b.l. 33-34). Apeliacinio skundo suma sudaro ½ ginčo buto vertės pagal VÄ® Registrų centro duomenis, kuriÄ kaip kompensacijÄ apeliaciniu skundu buvo praÅ¡oma priteisti atsakovei iÅ¡ apelianto. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad sprendimo dalis dėl priteistos kompensacijos už butÄ yra teisėta ir nekeistina, iÅ¡ apelianto priteistina atidėto žyminio mokesčio dalis valstybės naudai.

Teisėjų kolegija įvertinusi tÄ aplinkybę, kad žyminio mokesčio dalis - 617 Lt už ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teisme yra permokėta, todėl taiko įskaitymÄ ir iÅ¡ apelianto priteisia 137 Lt (754 Lt – 617 Lt) dydžio žyminį mokestį valstybės naudai (CPK 87 str. 6 d.). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ advokatui sumokėjo 1815,00 Lt (b.l. 108-109). Byla apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, teisinių paslaugų iÅ¡laidos sudarė tik už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , jokių naujų įrodymų nebuvo parteikta.

Pagal LR Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2012, Nr. 152-7772) nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 1000 litų. Pagal LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punktÄ , už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rekomenduojamas maksimalus priteistinas užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas dydis yra 1500 Lt.

Teisėjų kolegijos vertinimu, praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ virÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus atlyginimo dydžio sumÄ , be to, teismui nėra pagrindo nukrypti nuo Å¡io dydžio, todėl atsakovės praÅ¡ymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1500 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.) Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . Sprendimo dalį, kuria valstybei priteista iÅ¡ A. N. 273,00 Lt žyminio mokesčio, 55,00 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, o iÅ¡ R. N. 55,00 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, iÅ¡dėstyti taip: „Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 137,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt septynis litus) žyminio mokesčio ir 60,70 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų 70 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovės R.

N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 49,30 Lt (keturiasdeÅ¡imt devynis litus 30 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai“. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) teisinių paslaugų iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                                  Raimondas Buzelis                                                                                                                                Nerijus Meilutis                                                                                                                                ArÅ«nas Rudzinskas