391e565e-4ef8-4687-a5af-2f7d064cd218 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-415-946/2016Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00630-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2; 1.2.17.11; 1.2.29.1; 1.1.9.3; 2.1.3.2; 2.3.6.4.5; 2.10.2.7(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m.gegužės 31 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei,kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui R. G.,civilinio ieÅ¡kovo AB SEB bankas įgaliotai atstovei advokatei Danguolei Kemežytei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kačerginė, Kauno r., teistas: 1) 2013-07-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d. 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda; 2) 2014-04-29 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 str. 1 d., 208 str. 1 d.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 32 MGL (1205,12 Eur) dydžio bauda; 3) 2015-04-09 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 str. 1 d., 223 str. 1 d., 300 str. 1 d. (7 veikos), 208 str. 2 d. (2 veikos), 228 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 641 str., 47 MGL (1770,02 Eur) dydžio bauda; 4) 2015-06-15 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d., 183 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė bausmė – 3 m. 6 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; 5) 2015-11-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d.

Vadovaujantis BK 641 str., galutinė bausmė paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d., paskirta galutinė bausmė – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs (sumokėta dalis baudos – 1000 Eur), teistumui neiÅ¡nykus,kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., n u s t a t ė :

R. R., turėdamas tikslÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų kreditÄ veiklai vykdyti, suorganizavo dokumentų suklastojimÄ ir AB SEB banko Kauno filialui, esančiam Laisvės al. 82/Maironio g. 17, Kaune, per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. K. ir R. R. pateikė suklastotus laidavimo sutarčių dokumentus, tai yra gavęs banko parengtus pasiraÅ¡yti 2007-12-05 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimus Nr. 1 ir Nr. 2, suorganizavo juose UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė savo pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcininko J.

M. ir jo žmonos R. M. parašų suklastojimÄ ir po to Å¡iuos suklastotus dokumentus, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriams G. K. ir R. R., kurie juos pateikė AB SEB bankui dėl 115848,01 Eur (400000 Lt) kredito gavimo. To pasėkoje AB SEB bankas, suklastotų laidavimo sutarčių bei jų pakeitimų, kurie yra kredito gavimo ir grÄ Å¾inimo bankui užtikrinimo pagrindas, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė savo pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus G.

K., 2007-12-05 pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 72, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 86886,01 Eur (300000 Lt) vertės kreditÄ , pervedant į bendrovės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-12-05 tarp banko AB SEB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus G. K., buvo pasiraÅ¡ytas 2007-12-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas Nr. 1, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 28 962 Eur (100000 Lt) vertės kreditÄ , pervedant į bendrovės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini)., o 2009-12-21 tarp banko AB SEB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė pavadinimÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus R.

R., buvo pasiraÅ¡ytas 2007-12-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas Nr. 2, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeitė visas apyvartoje esančias prekių atsargas, tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai AB SEB bankui iÅ¡davus viso 115 848,01 Eur (400000 Lt) kreditÄ , padarė AB SEB bankui 115848,01 Eur (400 000 Lt) turtinę žalÄ . Kaltinamasis R. R. apklausiamas neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad nei pats pasiraÅ¡inėjo už M., nei kažkam liepė pasiraÅ¡yti laidavimo sutartyje.

Kas liečia patį laidavimÄ ir paraÅ¡us, tai nebuvo logikos pasiraÅ¡inėti, padirbinėti, ar papraÅ¡yti, kad pasiraÅ¡ytų M., nes jei SEB bankas butų reikalavęs, jis pats bÅ«tų laidavęs. Kai vyko viskas, jis dirbo 12 įmonių. Buvo didelės apyvartos, jo alga buvo 20000 Lt. Nuo 1993 m. K. dirbo jo įmonėje. Po kurio laiko, kadangi buvo du akcininkai, jis nesutarė su kitu akcininku, todėl išėjo iÅ¡ bendrovės. Jis po kurio laiko įsigijo visas akcijas, K. grįžo į įmonę. K. buvo labai ambicingas, todėl jie nusprendė, kad reikia atskirti įmones medžiagų tiekimui.

Su K. buvo įkurta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai jis sužinojo, kad padirbti paraÅ¡ai, pasikvietė K. pasikalbėti, tačiau jam liepė nesiaiÅ¡kinti. K. buvo atsakingas už reklamos medžiagų tiekimÄ . Anot K., kadangi įmonė buvo didelė, jų nemėgo konkurentai, kurie gamino iÅ¡kabas. Gamino Maximai, Senukams, SEB, Swedbank. Buvo daug darbo, reikėjo daug medžiagų. „(duomenys neskelbtini)“ buvo organinių medžiagų importuotojas. Konkurentai nenorėjo iÅ¡ jų pirkti medžiagų.

K.norėjo įkurti įmonę dėl medžiagų, kuri tiektų jas ir „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjo LED gamybÄ . Norėjo atskirti verslus, kad reklamos gamintojai aktyviau pirktų reklamos medžiagas. „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo R. ir J. M. Tikslas buvo parduoti kuo daugiau medžiagų. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 340-360 žmonių. Jie atidarė gamyklas Alytuje, Klaipėdoje Å iauliuose. Planas buvo, kad „(duomenys neskelbtini)“ nenupirks 50 proc., tada veÅ¡ į LatvijÄ .

„(duomenys neskelbtini)“ pardavimai buvo labai platūs. Medžiagų buvo daug, kur ir statybininkai naudojo. Iš karto buvo aišku, kas bus „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. K. buvo atsakingas už reklamos medžiagas, todėl net nekilo klausimų, kas bus direktorius. M. pasirašė jo suruoštus dokumentus. Sukurta istorija, kad jis veždavo dokumentus pasirašyti, tačiau tai netiesa. Dėl laidavimo, tai balansinis turtas buvo 30000000 Lt, todėl jis laiduodavo už namus, kuriuos pirko darbuotojai.

G. turėjo formulę, kaip užsidirbti pinigų, o jam svarbu buvo, kad netrÅ«ktų plėvelių, užtikrinti savalaikių prekių tiekimÄ . Dėl laidavimo, tai nelabai atsimena. K. klausė apie tėvus, ar jie laiduos. Jis sakė, kad tai neįmanoma, jo laiduoti neprašė. „(duomenys neskelbtini)“ neduos pinigų, taip jis sakė. Nuo 1993 m. iki 2010 m. kiekvienais metais apyvarta augo. Jie nuo dviejų darbuotojų iÅ¡augo iki didžiausios įmonės Pabaltyje. Dėl laidavimo K. skambino J. M., bet jis atsisakė.

J. M. neskambino, nes nevedė jokių derybų dėl laidavimo. G. banke tvarkė dokumentus. Jis nevažiavo į SEB, nebuvo nei karto. Jie dirbo su Ūkio banku ir buvo griežtai draudžiama turėti įmonių sÄ skaitas kur nors kitur. K. pas tėvus nebuvo nuvykęs, nes tėvai bÅ«tų pranešę. Tai buvo K. ir V. iÅ¡ SEB banko sukurta istorija. IÅ¡ K. nėra gavęs dokumentų iÅ¡ banko. Su dokumentais susipažino pas B., kai pradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Jis suprato, kas įvyko. Susitiko su K., jis raudonavo.

Jam patarė prieÅ¡ jį nenaudoti jokių aÅ¡trių žodžių. B. buvo labai geranoriÅ¡kas, pasirašė skolos mokėjimo grafikÄ . Tikėjosi, kad K. irgi padės, bet visas pasisuko dar blogesne linkme. Ūkio bankas apgavo, paėmė jo visÄ asmeninį ir įmonės turtÄ . 1000 Lt įmokÄ padarė iÅ¡ giminaičio, dar iÅ¡ kažko. B. paprašė palaukti geresnių laikų, bet jis nepalaukė. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ sugriuvo. 300000 – 400000 Lt jam nebuvo dideli pinigai, nes tuo metu tokios vertės automobiliais važinėjo.

Visi metė viskÄ ir pabėgo. Tada turėjo kažkas direktoriauti ir užbaigti visas procedÅ«ras. Kai viskas buvo aiÅ¡ku, kad blogai baigsis, jis ėmė tvarkyti. Tuo metu nebuvo kÄ tvarkyti, nes buvo uždėtas areÅ¡tas „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius „(duomenys neskelbtini)“, jie negalėjo vykdyti veiklos ir buvo aiÅ¡ku, kad neiÅ¡temps. Kreditas buvo grÄ Å¾inamas, mokamos palÅ«kanos. Nebuvo minčių, kad negrÄ Å¾inti kredito, nebuvo net pas K. „(duomenys neskelbtini)“ augo, apie negrÄ Å¾inimÄ ir bankrotÄ niekas negalvojo.

Kai SEB banko atstovė pateikė kredito istorijÄ , tai perskaitė, kad kreditas buvo grÄ Å¾inamas. Jeigu neklysta, buvo grÄ Å¾inta apie 70000 Lt su palÅ«kanomis. Žinant visÄ prieÅ¡ tai situacijÄ ir kaip jiems sekėsi, tai nebuvo minčių, kad nepasiseks grÄ Å¾inti kredito. Pačioje pradžioje jie buvo monopolistai. Jie buvo stiprÅ«s ne tik reklamos medžiagose, bet ir medijoje, ir suvenyrų gamyboje, radijas pirko. Kredito panaudojimas buvo griežtas. Pas G. visada buvo noras plėstis, visoje Lietuvoje įsteigė filialus.

Kreditas buvo imamas reklamos medžiagų įsigijimui. Perki plėvelę ir parduoti kitai įmonei. „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo kiekvienÄ dienÄ ir ne po kartÄ . „(duomenys neskelbtini)“ gauna užsakymo lapÄ iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ ir suraÅ¡o, ko reikia. Kaip ir kiekviena paskola, įkrito į banko sÄ skaitÄ ir buvo panaudota, daromi pavedimai į užsienį. Čia nebuvo jokios schemos kaip apgauti SEB, ar kokį klientÄ . Kai pvz. „(duomenys neskelbtini)“ suteikdavo paskolÄ , tai atidaro sÄ skaitÄ , suderina pavedimus su vadybininku.

Kiek paimi iÅ¡ tos atskiros sÄ skaitos, tai tiek ir turi grÄ Å¾inti. Vien „(duomenys neskelbtini)“ Ūkio bankas leisdavo be užstato, sÄ skaitoje esant 0 Lt, daryti pavedimus už 1800000 Lt. Tai drafto paskola, kai galima imti iÅ¡ nulinės sÄ skaitos, daryti pavedimus, kam nori ir kur nori. Jis negalėjo nueiti ir pasiraÅ¡yti už M. Nežino, kiek iÅ¡ paskolos buvo iÅ¡gryninta. „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Buvo faktoringo paskolos. (duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡o „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas ir SEB bankas sumoka, o po 90 dienų „(duomenys neskelbtini)“ sumoka bankui su procentais.

Jei esi patikimas, tai užraÅ¡o faktoringÄ . „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo SEB. „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo didelį „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , tai bankroto administratorius užginčijo tÄ Ä¯sigijimÄ , dėl to „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo medžiagų. Banko darbuotojai sakė, kad žiÅ«rėjo, bet nematė turto, bet jei įkeiti turtÄ , tai niekas nepasitiki. Atvažiuoja specialistai, paskaičiuoja, pasiraÅ¡o.

Sakė, kad SEB banko darbuotojai nevažiuodavo arba neprisimena, kad buvo atvažiavę, tačiau ir skaičiuodavo, ir žiūrėdavo. SEB banko vidinėje apskaitoje turi būti, kiek buvo reklamos medžiagų. (duomenys neskelbtini) sandėlis buvo, o „(duomenys neskelbtini)“ sandėlis buvo toliau. Negalėjo būti, kad bankui parodė „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius, o ne „(duomenys neskelbtini)“. Jam neapsimokėjo prisiimti atsakomybės, bet buvo tokia situacija, kai suprato, jog yra pakištas.

Dabar ta suma kosminė, bet tuo metu ji jam buvo normali. Jo oficiali alga buvo 20000 Lt. Sudėliojo mokėjimo grafikus. PrieÅ¡ M. buvo padaryta nesÄ monė. Jis K. negalėjo reikalauti, nes jis buvo kitoje byloje. M. jo klausė, kas pasirašė už jį. Kada padirbti paraÅ¡ai sužinojo tada, kai tėvai gavo ieÅ¡kinį, prieÅ¡ juos buvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas, tada jie į jį kreipėsi. Jis pasikvietė K., pasakė situacijÄ , K. sakė, kad samdo advokatus ir tvarkys reikalus, todėl daugiau jam spaudimo nedarė.

Jis, kai sužinojo apie situacijÄ , tai nuvažiavo pas tuos žmones, kurie vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Jis tikėjo, kad K. sugebės iÅ¡tesėti viskÄ , kÄ pridirbo, bet griÅ«tis buvo labai didelė. Jis nekÅ«rė planų, kaip apgauti SEB bankÄ . Jis SEB posėdžiuose nedalyvavo. Jis buvo SEB su B. Posėdžiuose, valdybos posėdžiuose, susirinkimuose jis nebuvo. Kadangi tėvai buvo Å¡oke, jis ėmėsi priemonių ir nuvažiavo į bankÄ . „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas buvo didinamas, didesnis nei 10000 Lt.

Girdėjo, kaip kalbėjo liudytojai apie įstatyti kapitalÄ . „(duomenys neskelbtini)“ pardavė dalį medžiagų „(duomenys neskelbtini)“ su atidėjimu. Jie pardavė medžiagas ir pardavinėjo „(duomenys neskelbtini)“. Po kažkurio laiko jie kreipėsi į bankÄ paskolos, gal po 1-2 metų. Kai įmonė buvo įregistruota, iÅ¡ karto prasidėjo pardavimai. G. norėjo labai daug aprėpti. Tentus skaitmeninius pirkdavo iÅ¡ Kinijos. Apyvartos bÅ«davo metinės apie 3000000 Lt.

Pardavimai „(duomenys neskelbtini)“ įsidėliojo per laikÄ . Jeigu pvz. 40000 pardavė, tai per mėnesį perduodavo už 40000 Lt. „(duomenys neskelbtini)“ aklai medžiagų nepirkdavo, pirkdavo tas, kurios reikalingos buvo tuo metu. Kai viskas pradėjo normaliai veikti, tai „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai sudarė didžiÄ jÄ pirkimų dalį iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“. Jis už 1000000 Lt nupirko „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kad K. grįžtų, nes jis susipyko su kitu akcininku.

Jie nesutardavo dėl antkainių, nes jis juos užsidėdavo didžiulius. Pardavė „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“. Nauda pirkti iÅ¡ jų brangiau buvo, nes bÅ«tų reikėję jiems jas sandėliuoti, pjauti ir ruoÅ¡ti. Medžiagas supjaustytas pateikdavo „(duomenys neskelbtini)“. 1993 m įkÅ«rė įmonę, G. buvo pirmas darbuotojas, visi gyveno bendrabutyje. Vėliau atsirado įrengimai. Buvo 5-8 žmonės, kurie tardavosi. Jis nežino, kada „(duomenys neskelbtini)“ gavo paskolÄ , nes lyg bankas neduoda paskolų iÅ¡ karto, reikia dirbti kokius 2 metus, kad bankas matytų perspektyvÄ .

Bankas paskolų paprastai neduodavo. Jam atrodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo grÄ Å¾inusios skolas „(duomenys neskelbtini)“. Faktoringo nebÅ«tų gavęs, jei „(duomenys neskelbtini)“ butų skolingas „(duomenys neskelbtini)“. Bankas jau pasitikrino „(duomenys neskelbtini)“ santykius su „(duomenys neskelbtini)“. Faktoringas buvo 500000 Lt. Turėjo gerÄ buhalterę, su kuria G. gerai sutardavo. Tikslas buvo, kad abi įmonės gyvuotų ir turėtų pajamų. Paskolos negalėjo pervesti už nekilnojamÄ jį turtÄ .

Už kÄ gauni paskolÄ , už tai ir moki. IÅ¡ paskolos galėjo mokėti už medžiagas. Startui jie tik įsigijo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ medžiagų, vėliau pirko iÅ¡ užsienio. „(duomenys neskelbtini)“ veikė iÅ¡ karto, nebuvo galima laukti, nes buvo begalė klientų. Ä®tartinų schemų nebuvo. Galėjo bÅ«ti parduota medžiagų iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ už 400000 Lt. Nepamena, kokį atidėjimo terminÄ nustatė atsiskaitymui.

„(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė pilnai, nes kitaip nebūtų buvę faktoringo. Nežino, kiek „(duomenys neskelbtini)“ liko skolingas SEB bankui. Faktoringo procesai ir paskolos buvo drausti. Iš „(duomenys neskelbtini)“ viskas buvo drausta. „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. buvo iškeltas bankrotas, tai galėjo būti, kad 2009-12-03 buvo skolingas SEB. „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti skolingas klientams. Nepamena, kuriais metais buvo įsteigta „(duomenys neskelbtini)“.

K. pareiÅ¡kimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo padavė akcininkui. K. buvo pažįstami su R., dėl to jis buvo direktorius. Akcininkas nesprendė dėl direktoriaus atleidimo, jis tik susipažino su praÅ¡ymu ir pritarė. Visi tarpusavyje tardavosi, kas bus direktoriais. Visų įmonių grupės neoficiali valdyba bÅ«davo, kuri tardavosi. R. išėjo iÅ¡ darbo, kai viskas sugriuvo. Jis ėmė vadovauti, nes nebuvo kam, negalėjo palikti tėvų likimo valioje. Nežino, ar jam perdavė įmonės turtÄ . Jis perėmė viskÄ pasitikėdamas.

Ūkio bankas padarė daug klaidų. Kai jis važiavo pas B., tikėjo, kad viskas bus gerai. Be „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo daug bendrovių, kurios veikė. Tėvai visada gyveno AukÅ¡tadvaryje, Trakų r. 2007-2009 m. turėjo dviejų kambarių butÄ ir maÅ¾Ä namukÄ , žemių, gal dar kažkas liko po močiutės mirties, automobilį 10-15 m. senumo. Jie abu buvo mokytojai. 2007 m. jų turto vertė gal buvo 100000 Lt. IÅ¡ SEB banko paskolos negavo jokios naudos, jokių pinigų. Grynais jis nieko negavo iÅ¡ tos paskolos.

Per „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ paskolos suteiktos „(duomenys neskelbtini)“ irgi negavo nieko. Nauda buvo tai, kad teikdavo savalaikį medžiagų tiekimÄ . „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atskirÄ sandėlį, kur buvo kambariukai, vienoje iÅ¡ patalpų buvo kabinetas. K. irgi ten sėdėdavo. Jis nesukčiavo. Negali atsakyti, kuriuo metu sužinojo apie paskolÄ . Kad buvo paimta paskola, žinojo, tik apie laidavimÄ nežinojo. Gauta paskola buvo naudota tikslingai. Nebuvo galima jos netikslingai naudoti.

Buvo daromi pavedimai į bankÄ . Bankas nebÅ«tų leidęs pinigais disponuoti ne pagal paskirtį. IÅ¡ tų pinigų reikėjo pirkti medžiagas. „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius užginčijo sandorį ir uždėjo 1000000 Lt laikinÄ sias apsaugos priemones, buvo areÅ¡tuotos lėšos. Kai susipažino su visa situacija, tai tuo metu dar buvo toks metas, kai jis finansiÅ¡kai galėjo dalimis iÅ¡gelbėti tÄ Ä¯monę. Byla vyko ne vienÄ dienÄ ir ne vienÄ mėnesį. Jis žinojo, kad buvo vėluojama grÄ Å¾inti kreditÄ .

Jis neprisidėjo prie kredito gavimo. Jis apgaulių neplanavo ir nedarė. Baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos dalį sumokėjo, nes dar terminas nesuėjęs, bet sumokės laiku.Be kaltinamojo parodymų jo kaltė yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais:Liudytojos V. K. parodymais, kad pagal banko tvarkÄ pavadavo vadovÄ , kuris pasiraÅ¡o ant sutarties, po to, kai pasiraÅ¡o vadybininkas ir pateikia sutartį su visais paraÅ¡ais.

Paskolos sudarymo metu ji buvo vadovė. Jos paraÅ¡as negalėjo bÅ«ti padėtas ant tuščios sutarties. Jos akivaizdoje niekas nepasiraÅ¡o sutarčių, ji su niekuo nebendrauja, tik su vadybininku. Vadybininkas pateikia jai sutartį su visais paraÅ¡ais. Apie baudžiamojoje byloje minimÄ kreditÄ ji nieko nežino. Tikrinti aplinkybes, ar viskas gerai, neįeina į jos pareigas. Jos paraÅ¡as reiÅ¡kia, kad ji atstovauja bankÄ . Po visų pateiktų parašų, kliento, vadybininko, ji patvirtina, kad visi paraÅ¡ai yra.

PrieÅ¡ tai vadybininkas bendrauja su klientui, komitetas svarsto, jei bÅ«na teigiamas sprendimas, tada ruoÅ¡iama sutartis. Kai ji dėjo paraÅ¡Ä , komiteto sprendimas iÅ¡duoti kreditÄ jau buvo. Iki spendimo yra praÅ¡ymas dėl kredito, jei bus ir laiduotojas, tai ir jo leidimas tikrinti jo duomenis turi bÅ«ti. Kai yra komiteto sprendimas, tada pasiraÅ¡o ir laiduotojas, vadybininkas, teikia vadovui. Laidavimo sutarties iki komiteto sprendimo nebuvo. Sprendimai su laidavimu ar be laidavimo, tai kaip nuspręs komitetas. Jeigu komitetas nusprendė, kad reikia laidavimo, po komiteto protokolo suraÅ¡ymo galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡oma lygiagrečiai ir laidavimo, ir kredito sutartis.

ParaiÅ¡ka iÅ¡ pradžių reikalinga kredito praÅ¡ytojo. Pasakoma, kokia dydžio reikalinga suma. Nurodo, kad laiduotojas bus fizinis asmuo ir sutartis, kad atsako už tam tikrÄ sumÄ ir tam tikrÄ laikotarpį. Konkrečiai pasakyti negali, bet bÅ«na paraÅ¡yta, kad akcininkai turi laiduoti už kreditÄ . Laidavimo sutartys lygiagrečiai su kredito sutartimi pasiraÅ¡oma. Tai atskiros sutarys. Kredito sutartį pasiraÅ¡o įmonės vadovas, o laidavimo sutartį pasiraÅ¡o laiduotojas. Jie gali atvykti į bankÄ ir pasiraÅ¡yti.

Laiduotojai turi pasiraÅ¡yti prieÅ¡ kredito sutartį. Laidavimo sutartį ruoÅ¡ia bankas. Kredito byloje bÅ«na Å¡itas dokumentas. Kredito sutartis negalima, jeigu nebÅ«tų laiduotojo. Kredito tikslÄ reikia nurodyti bÅ«tinai. Visų pirma, paraiÅ¡koje nurodoma, kokio reikia kredito, po to eigoje pateikia raÅ¡tiÅ¡kai, kam reikia, arba vadybininkui aiÅ¡kina viskÄ . Konkrečiu Å¡iuo atveju nežino, kam buvo reikalingas kreditas. Jeigu tai investicinis kreditas, jie praÅ¡o kaip pvz. statybai leidimų, dokumentų, rangovų, investicinių dokumentų, vertinimo, kiek klientas įdėjo savo lėšų.

Jei apyvartinėms lėšoms, tai jie klientui perveda pinigus, jis perka prekes, atsargas. Jeigu perka pastatÄ , važiuoja vadybininkas į vietÄ , tikrina, kÄ perkÄ , perveda pinigus į sÄ skaita, ji taip pat tikrinama. Baudžiamojoje byloje minimÄ kreditÄ tvarkė A. V. Vadybininkas savo paraÅ¡u patvirtina, kad jo akivaizdoje buvo pasiraÅ¡ytas kreditas ir laidavimas. Kredito sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos kliento praÅ¡ymu. Komitetas svarsto pakeisti sÄ lygas. Turi bÅ«ti praÅ¡ymas kliento. Pvz., pritrÅ«ksta lėšų statybai, nori numatyti kitÄ terminÄ .

Ä®keisti galima apyvartines lėšas, turtÄ , atsargas. Dažniausiai įkeičiami jie. Atsargų vertę įvertindavo iÅ¡ balansinių ataskaitų, pateiktų bankui. Vadybininkas važiuodavo kartu su analitiku ir tikrindavo. Ar Å¡iuo atveju taip buvo padaryta, negali pasakyti. KreditÄ apyvartinėms lėšoms gauti klientas gali be paraiÅ¡kos, prideda finansines ataskaitas, žiniaraščius, atsargas, jų senėjimus, taip pat debitorių paÅ¡ifravimus, tiekėjų sÄ raÅ¡Ä . Užstato kredito suteikimui pasiÅ«lymÄ teikia vadybininkas, o nusprendžia komitetas.

Jai ji laikinai ėjo pareigas, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai girdėtos. Negali pasakyti, ar SEB bankas buvo suteikęs kokiÄ paskolÄ anksčiau Å¡iai įmonei. Kreditavimo sutartį pasiraÅ¡o vadovas ir jis turi bÅ«ti patvirtintas banke. Turi bÅ«ti pateiktas iÅ¡ paskolos praÅ¡ytojo įmonės sprendimas, bet tai priklauso nuo įstatų, ar akcininkų spendimo reikia. Vadybininkas patikrina, ar pats įmonės vadovas pasiraÅ¡o. Vadybininkas turi patikrinti asmens dokumentÄ , bendrauja su juo, sutikrinti banke su parašų pavyzdžiu, ar toks asmuo turi teisę pasiraÅ¡yti.

Vadybininkas irgi tikrinÄ laiduotojÄ . Jis tikrinÄ asmens dokumentÄ , sutikrina paraÅ¡us asmens. Laiduotojas prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį turi atvykti į bankÄ . IÅ¡imčių dėl laiduotojų nežino, tačiau gali vadybininkas ir vadovas vykti į įmonę, jei jau labai negali atvykti laiduotojai, jų akivaizdoje pasiraÅ¡o. Vadybininkas turi pamatyti laiduotojÄ ir įsitikinti, ar tikrai tas asmuo pasiraÅ¡o. Vadybininkas savo paraÅ¡u patvirtina, kad jo akivaizdoje pasiraÅ¡yta. Apie minėto kredito istorijÄ nieko nežino.

„(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus nežino, M. nepažįsta. SEB banko praktikoje nėra buvę, kad sutartys būtų paduodamos prašančiajam, kad jis surinktų parašus. V. betarpiškai turėjo bendrauti ir matyti visus. Viskas turi vykti jo akivaizdoje, jis tvirtina savo parašu. Galėjo už tai pasirašyti jo kolega, ar koks asistentas. Nežino, ar V. pats buvo šioje istorijoje. Ji nežino, kam buvo suteiktas kreditas, nes neatsimena. Negali pasakyti, ar šitoje istorijoje buvo atliktas vidinis tyrimas.

Kredito suteikimo reikalavimas yra banko vidinė tvarka dėl vadybininko betarpiÅ¡ko bendradarbiavimo. Nežino, kada tvarka patvirtinta. JÄ nustato kažkas iÅ¡ vadovų. Liudytojos Z. L. (M.) parodymais, kad buvo verslo klientų vadybininko asistentė, jos pareiga iÅ¡ banko kredito komiteto protokolo perkelti sÄ lygas į standartines banko sutartis. Ji taip darydavo ir perduodavo vadybininkui. Ji klientų nematydavo, su jais nesusitikdavo, R. nemačiusi. Minimo kredito suteikimo nepamena. Ji tik paruoÅ¡davo laidavimo sutartis ir viskas.

Atiduodavo jas vadybininkui. PasiraÅ¡ytų sutarčių nematydavo. Ji dėdavo paraÅ¡Ä kaip rengėjas, kad viskas tvarkingai padaryta, suruoÅ¡ta. IÅ¡ banko pusės turėdavo pasiraÅ¡yti vadybininkas, pasiraÅ¡ydavo ir dar aukÅ¡tesnes pareigas užimantis asmuo. Laidavimo sutarčių pasiraÅ¡ymuose nedalyvaudavo, bet dažniausiai banke pasiraÅ¡ydavo. IÅ¡sikviesdavo į bankÄ Å¾mones ir vadybininko akivaizdoje pasiraÅ¡ydavo. A. V. žino, teko ir su juo dirbti. Nežino, kaip jis elgdavosi su jos pasiraÅ¡ytomis sutartimis.

Ji daug sudarydavo sutarčių ir nežino, kaip vadybininkai pasiraÅ¡inėdavo. Jos praktikoje neteko už vadybininkÄ vesti derybų, konsultuoti ir pan. Ji už tai nebuvo atsakinga. A. V. to neprašė. A. V. turėjo asistentÄ , jie galėdavo keistis. Pats vadybininkas pasiraÅ¡ydavo sutartis. Laiduotojų duomenis iÅ¡ banko registro gaudavo pagal užklausas. Gaudavo duomenis ir su protokolais. Užklausdavo, kokį kreditÄ ima ir pan. Ji tikrindavo laiduotojų vardÄ , pavardę, asmens kodÄ , laidavimo galimybės netikrindavo.

Komitetas tai tikrindavo, nustatydavo, ar gali laiduoti, ar ne. Laiduotojų asmens tapatybių kortelių kopijos gal ir bÅ«davo. Su paskolos praÅ¡ytoju nebendraudavo. Paskolos komiteto sprendimÄ gaudavo elektroninį variantÄ arba popierinį. Komiteto protokole bÅ«na nurodytas vadybininkas. Klientai turi vadybininkus. Protokole bÅ«davo nurodyti laiduotojai. Vadybininkas teikia apsiÅ«lymÄ komitetui, viskÄ nurodo, o komitetas sprendžia, priimti ar ne. BÅ«na nurodyti akcininkai, jų vardai ir pavardės, bet asmens kodai nebÅ«na nurodyti.

Kredito istorijos byla vedama popierinė. Toje byloje bÅ«na asmens dokumentų kopijos. Dokumentų kopijas turi padaryti arba vadybininkas, arba asistentas. Tai turi padaryti banko atstovas, kuris bendrauja su klientu. Asmens tapatybę patvirtina pasas, asmens tapatybės kortelė. Vadybininkas privalo įsitikinti, kurio asmens dokumentų kopijas daro. Vadybininkas žino tvarkÄ , kaip nustatyti asmens tapatybę, turi ja vadovautis. Asistentai daro papildomus darbus.Liudytojo M. B. parodymais, kad dirbo ne tik su R., bet ir su įmone.

Dirbo prieÅ¡ 5 metus, daugiau kaip metai nebedirba tose bylose. IÅ¡ to, kiek prisimena, tai buvo sudaryta kreditavimo sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir SEB banko. Buvo suteiktas kreditas, tam tikra suma. Prievolei užtikrinti be kilnojamo turto įkeitimo, buvo laidavimas pasiraÅ¡ytas. VisÄ tÄ finansavimÄ iki nemokumo vykdė Kaune kažkuriame padalinyje. Kai klientas nebemoka, bÅ«na perduotas specialaus kredito administravimo departamentui, vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Nei įmonė, nei laiduotojai nebelaidavo, tai bankas kreipėsi su ieÅ¡kiniu prisiteisti sumÄ , negrÄ Å¾intÄ skolÄ .

Posėdžio metu laiduotojai paprieÅ¡taravo, kad tai ne jų paraÅ¡ai. Buvo atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad paraÅ¡ai galbÅ«t ir ne M., jų paraÅ¡ai suklastoti. Daugiau tame departamente nebedirbo, kaip vystėsi eiga nežino. PrieÅ¡ gerus metus, gal seniau, buvo policija kvietė į apklausÄ , viskÄ ten pasakė. Su R. bendrauti teko. Visi susitikimai, kurie vyksta, buvo SEB banko patalpose. R. buvo atvykęs į Jogailos gatvę, Vilniuje. Jis domėjosi apie dalinį skolos grÄ Å¾inimÄ . Tokia kalba buvo, Neatsimena, ar R. buvo įmonės vadovas.

Nežino, kodėl R. kreipėsi į bankÄ . Buvo paklausimas, ar galima mokėti kreditÄ dalimis. Tokiam sprendimui galima pritarti. R. buvo pasiÅ«lyta kreiptis į komitetÄ , kad iÅ¡dėstyti dalimis. Tuo metu R. paaiÅ¡kino, kad nėra reikalo iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdyti pagal laidavimo sutartį, bet nutylėjo kodėl. Buvo laiduotojų paraÅ¡ai. Kaip suprato, kai vystėsi byla, nebuvo tikri laiduotojų paraÅ¡ai, tai mano, kad R. tuo metu žinojo daugiau apie tai. Buvo vienintelis atliktas mokėjimas – 100 L.

R. pats atvyko į Vilnių, jo nekvietė. Bankas atviras dialogui. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta apklausa suraÅ¡yta iÅ¡ jo žodžių. Susitikimo priežastis galėjo bÅ«ti tokia, kokia nurodyta apklausoje. Jei prie apklausos yra kažkokie dokumentai, tai taip ir buvo, nes tyrėjai siuntė dokumentus. Derybų metu nekilo pasiÅ«lymų, kaip iÅ¡spręsti bėdÄ . R. siÅ«lė mokėti ir taip rodyti gerÄ valiÄ , bet jis sumokėjo tik 100 Lt. Tikėtina, kad buvo du mokėjimai. Jei byloje paraÅ¡yta, kad buvo grafikas mokėti po 5000 Lt ir per kažkurį laikotarpį buvo sumokėta tik 2000 Lt, tai greičiausiai bankas kreipėsi iÅ¡siieÅ¡koti civiline tvarka.

Trečiuoju asmeniu buvo įtraukta įmonė. Buvo problemų, nes lyg buvo įkeistas kilnojamasis turas. Vystantis bankroto bylai, buvo nustatyta, kad nėra jokio turto. Mano, kad skola buvo solidariai iÅ¡ visų atsakovų priteista, t. y. ir iÅ¡ skolininko, ir iÅ¡ laiduotojų. Negali pasakyti, kaip buvo pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis. Kai klientas nebemoka bankui, tai gauna dokumentų paketÄ , Å¡itoje byloje buvo pateiktas laidavimas. Aplinkybių pasiraÅ¡ymo nežinau. Jei kyla neaiÅ¡kumai, tai prevencijos departamento pareiga aiÅ¡kintis.

Su laiduotojais kalbėjosi civilinės bylos metu. Jie atrodė sutrikę, sakė, kad nieko nepasirašinėjo, o jie dėl išieškojimo kreipėsi dėl to, kad sutartyje buvo jų parašai. Nekilo mintis, kad galėjo būti parašai suklastoti. Kai teisėjas skaitė, buvo parašyta, kad tai R. tėvai, jo mama ir jos vyras. Neva dėl jų vyresnio amžiaus nenori kelti jiems problemų. R. greičiausiai buvo susijęs su „(duomenys neskelbtini)“. Negali pasakyti, kokio dydžio buvo paskola, nežino, ar buvo mokamos palūkanos.

Nežino, kieno buvo pasiÅ«lymas mokėti dalims, ar R., ar įmonės. 2000 Lt mokėjimus padarė lyg R., kaip fizinis asmuo, bet gali klysti. Negali pasakyti, kaip buvo priimti pinigai. Sunku pasakyti, ar buvo priimti pinigai iÅ¡ asmens, jei jis ne sandorio dalyvis.Liudytojo J. M. parodymais, kad yra R. patėvis. Dokumentų nėra, kad jis jo įsÅ«nis, jis tik susirašė su jo mama. Jis yra mokytojas, baigęs fizikÄ . Internete surado įmonę, kuri gali montuoti LED Å¡viestuvus. Ä®sidarbino toje įmonėje, kad galėtų susipažinti su naujomis technologijomis.

Jį įdarbino K. V. K. pasiÅ«lė tapti „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, todėl jis įnešė įnaÅ¡Ä ir paskui ta veikla nesidomėjo, pasitikėjo žmonėmis. Paskui gavo praneÅ¡imÄ , kad laidavo paskolÄ SEB banke, labai nustebo, nes niekur nieko nepasirašė. Vėliau buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje įmonės direktorius buvo K., vėliau R., taip pat R. Kad yra pasirašęs laidavimo sutartį, sužinojo tik iÅ¡ banko. K. skambino vienÄ kartÄ ir klausė, ar jis gali pasiraÅ¡yti ant laidavimo sutarties, bet jis atsisakė.

Skambino po 2007 m., tiksliai prisiminti negali. Jis daugiausia aiškinosi su savo dukra teisininke. Jeigu jis nepasirašė, tai nepasirašė ir jo žmona R. M. Jai irgi buvo staigmena. Akcininku buvo jis vienas, žmona nebuvo akcininke. Ji prašymo pasirašyti laidavimo sutartį iš K., ar kitų asmenų negavo. Su banko atstovais nesiaiškino, tame banke nebuvo. Buvo civilinė byla, kurios metu, paskyrus ekspertizę, ir nustatė, kad tai ne jų parašai. Iš jų nebuvo priteista suma bankui, juos išteisino.

R. klausė, kaip tai galėjo atsitikti. Jis sakė, kad viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins pats. Neatsimena, kÄ R. apie viskÄ pasakojo, bet sakė, kad viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins. K. siÅ«lė pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį, bet tai jam atrodė nerimta, nes tai didelė rizika, todėl jis atsisakė. Gal kažkas ten buvo dėl Å«kinės veiklos. „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė viskuo, kas susiję su reklamos medžiagomis, LED Å¡viestuvais. Yra buvęs įmonės patalpose, medžiagas matė. Jį domino LED Å¡viestuvai, maitinimai, dionai.

Medžiagų kiekiai buvo nemažai, buvo lydmetalis, lemputės, kiek skirdavo medžiagų, tai jis ir atlikdavo viskÄ . Su reklama jis nedirbdavo. Buvo direktorius, jais pasitikėjo. Klausdavo, kaip vyksta veikla, tai sakydavo, kad viskas gerai. Gaudavo pinigų už tai, kÄ atlikdavo. Jis sutiko bÅ«ti akcininku, nes turėjo laisvų lėšų ir norėjo investuoti. Kiek galėjau, tiek domėjausi įmonės veikla, bet jis pasitikėjo žmonėmis. Jis buvo vienintelis akcininkas. Visus sprendimus priimdavo direktoriai.

AsmeniÅ¡kai sprendimų nepriimdavo. Akcininku buvo iki bankroto. Jam niekas nesakė, kad įmonei reikia paskolos. Jam duodavo pasiraÅ¡yti tik dokumentus, kuriuos reikia neÅ¡ti į Registrų centrÄ , sprendimus dėl direktorių, pavadinimų pakeitimo. Dėl direktorių pasikeitimo kalbėdavo su R. R.. Su K. bendravo, bet ne per daug. K. žinojo jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau nėra joje buvęs. Tuo metu gyveno AukÅ¡tadvaryje, Trakų r. AÅ¡ žinojo, kur buvo įmonė, kuriai vadovavo K. Tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Ä®monės bÅ«stinėje pasiraÅ¡ydavo bÅ«tinus dokumentus. K. prasitarė dėl Å«kinės veiklos, kad reikia keisti kažkÄ , dėl to išėjo iÅ¡ darbo. Ä® įmonę reikėjo įneÅ¡ti 10000 Lt. K. pasirašė steigimui reikalingus dokumentus, pristatė Registrų centui. Galėjo bÅ«ti, kad direktorių pasiÅ«lė R. BÅ«davo, kad R. paskambindavo, kad atveÅ¡ įmonės dokumentus. Jam atveždavo ir detalias tuo pačiu metu. R. tuo metu buvo kažkokiu kitu darbuotoju. Po K. direktoriaus pareigas ėjo R.

Jį paskyrė pasitarus su R. R. pakeisti K.dėl Å«kinės veiklos, nes buvo negeri rezultatai. R. rÅ«pinosi Å«kine veikla, nes jam buvo per toli, didelis atstumas. Dėl laidavimo nebuvo tartasi. Liudytojo A. V. parodymais, kad buvo iÅ¡kviestas tyrėjos ir sužinojo, jog buvo suklastoti paraÅ¡ai ant laidavimo sutarties. Tuo metu dirbo SEB verslo klientų vadybininku. Kreipėsi K. dėl kredito „(duomenys neskelbtini)“, matėsi tam poreikis. Buvo verslo modelis atskirti nuo „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ .

Atsižvelgiant į verslo pobūdį, pardavinėti medžiagas ne iš „(duomenys neskelbtini)“, o iš „(duomenys neskelbtini)“. Buvo priimtas veiklos modelis. Kreipėsi dėl kreditavo. Buvo priimtas teigiamas sprendimas kredito komitete. Kaip užtikrinimo priemonės buvo įkeistos atsargos ir paprašytas akcininkų asmeninis laidavimas. Tokie apyvartiniai kreditai pratęsiami kas metus. Tai buvo ir pratęsta kelis kartus. Atėjo krizė Lietuvoje, atėjo krizė ir tai įmonei, nes įmonė vėlavo su palūkanomis, todėl buvo perduota kolegoms į specialų padalinį administruoti.

Jis jau reikalų su jais neturėjo, pats išėjau iÅ¡ SEB banko į verslo struktÅ«rÄ dirbti. Jam buvo nemaloni informacija, kai buvo pakviestas, kaip specialus liudytojas, paklausė, gal jis suklastojo laiduotojų paraÅ¡us. K. buvo docentas, sudarė rimto verslininko įvaizdį. „(duomenys neskelbtini)“ įmonė Kaune buvo garsi. Bankinėje veikloje kai kurie veiksmai grįsti pasitikėjimu. Jam tik kilo klausimas, niekaip negalėjo prisiminti, ar buvo atėję liudytojai pasiraÅ¡yti laidavimo sutarčių.

Praktika bÅ«davo visokia dėl pasiraÅ¡ymo. Sakė, kad laiduotojai senyvo amžiaus, gyveno ne Kaune, tai galėjo bÅ«ti, kad laidavimo sutartys buvo paduotos klientui, kad nuvežtų į rankas ir atvežtų į bankÄ . Kai vyksta pratęsimas yra visiÅ¡kas pasitikėjimas su įmone ir bendradarbiaujama. Jis sutarčių nedaro, tik ruoÅ¡ia projektÄ , jį teikia komitetui. Komitetas konsensusu priima sprendimÄ . Sutartis ruoÅ¡ia arba asistentai, arba juristų padėjėjai. Galutinius paraÅ¡us paima jis iÅ¡ kliento.

PristatymÄ teikia komitetui. Laidavimo sutartis komitetas mato. Nepamena, kaip buvo Å¡iuo atveju, ar jo pasiÅ«lymas buvo dėl laidavimo, ar komiteto pasiÅ«lymas, kaip užtikrinimas. Klientas kreipiasi dėl paskolos ir bankas suteikia paskolÄ , bet bÅ«na papildomos sÄ lygos, kaip sÄ skaitos įkeitimas, turo įkeitimas ir pan. Jis galėjo teikti pasiÅ«lymÄ dėl laidavimo. Po kredito komiteto sprendimo, kaip viena kredito užtikrinimo priemonė, yra įkeisti atsargas ir laiduoti akcininkams. IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ buvo atėjęs K.

Laiduotojai buvo akcininkai. Laiduoti kiti asmenys negali. Tai turi būti savininkai, akcininkai, kurie suinteresuoti įmonės veikla. Kreditas duodamas įmonės augimui, tai jei esi suinteresuotas savo įmone, tiki jo veikla, tai ir laiduoji. Jeigu užtikrinimo priemonių kitų būna pakankamai, tai laidavimas nereikalingas visuose procesuose. Šiuo atveju buvo įkeistos medžiagos, atsargos, buvo paprašyta rizikos suvaldymui akcininkų laidavimas. Laiduotojų kreditingumas netikrinamas. Mato, kad akcininkas laiduoja savo turtu.

Nežino, ar šiuo atveju laiduotojai pasirašė sutartį banke. Šiuo konkrečiu atveju laidavimo sutartys buvo paduotos K., todėl mano, kad jis jas atnešė. Po kredito sutartimi pasirašė jis, kaip viena iš šalių, dar juristai rašosi, vadybininkas ir verslo klientų direktorius. Greičiausiai pasirašė verslo klientų direktorius Norkus. D. T. yra jo kolega. Jis galėjo pasirašyti ant kažkurio sutarties pakeitimo, nes buvo verslo grupės vadovas. Jeigu yra D. T. paršas, tai laidavimo sutartį pasirašė jis.

Su laiduotojais nėra bendravimo. Greičiausiai tai pratęsimas, tai T. turėjo teisę pasirašyti ant sutarties pakeitimo. Greičiausiai ir ant kreditavimo sutarties buvo T. parašas. Greičiausiai jis padavė laidavimo sutartį K. Jis buvo vadybininkas, bendravo su klientu. Z. M. ruošdavo sutartis. T. tik pasirašė, su K. jis nebendravo. Šitas darbas tam tikra prasme grindžiamas pasitikėjimu. Atėjęs direktorius gali atnešti finansus, kurie neregistruojami Registrų centre ir VMI. Direktoriaus atsakomybė, jei jis klastoja.

Nepamena, jog banke bÅ«tų mokymai, kad imti pasÄ , tikrinti paraÅ¡us. IÅ¡ paraiÅ¡kos kelia informacijÄ Ä¯ sutarties projektÄ . Pagrindinis verslo klientų vadybininkas, kuris dirbo su įmone, buvo jis. Po visų parašų surinkimo paskutinis paraÅ¡Ä deda verslo klientų direktorius. Å ioje vietoje pasirašė vyresnysis gal dėl to, kad direktorius buvo iÅ¡vykęs. Direktorius paraÅ¡Ä dedÄ paskutinis. Klientas raÅ¡osi ant pavizuotos sutarties. Sutartis visiÅ¡kai tuščia nepaduodama. Laidavimas nebuvo formalus dalykas.

Vienas iÅ¡ esminių dalykų suteikti kreditÄ buvo laidavimas. BetarpiÅ¡kai bendrauta su įmonės vadovu, jis įmonės direktorius. Pristatyme paminėta, kad akcininkai vyresnio amžiaus, gyvena toli, įmonės veikloje nedalyvauja. Laidavimas nebuvo lemiantis, dėl kurio buvo suteiktas kreditas. Viena iÅ¡ atsargumo priemonių buvo laidavimas. IÅ¡ atsargų ir balansų iÅ¡ieÅ¡koti bÅ«na sunku, todėl praÅ¡oma laidavimo. Su atsargomis yra sudėtinga, nes jos nusidėvi. Laidavimo sutartis jam atnešė K.

Tuo metu jis nežinojo, kad tai suklastoti paraÅ¡ai. Nebuvo tada tvarkos tokios, kad vertinti laiduotojų kreditingumÄ . Visas komitetas mato pasiÅ«lymÄ . Jei vadybininkas nesiÅ«lo laidavimo, tai pasiÅ«lo komitetas. Ä®monės reikalas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar laiduotojai sutinka laiduoti. Jam nekilo jokio įtarimo dėl to, kad laiduotojai senyvo amžiaus, gyvena toli. K. buvo docentas, kėlė pasitikėjimÄ . Laiduotojai aiÅ¡kÅ«s iÅ¡ paraiÅ¡kos, kas yra akcininkai. Jis nežino, kas siÅ«lė laidavimÄ , ar jis, ar komitetas.

Dėl laiduotojų tinkamumo klausimų nebuvo iÅ¡kilę. Tuo metu praktikos važiuoti gyvai žiÅ«rėti medžiagų nebuvo. Vėliau atsirado ta praktika. Nevažiavo Å¡iuo atveju žiÅ«rėti. Vertino tai iÅ¡ balansų, iÅ¡ pasitikėjimo. Kai buvo sutarčių pakeitimai, kai buvo perduoti spec. padaliniui, jie važiuodavo į vietÄ Ä¯sitikinti, įvertini tas atsargas. Nemokų klientÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo padaliniui perduodavo vadybininkas, tai jis padarė Å¡iuo atveju. Jis bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl nemokamas kreditas.

Bendravo telefonu ir el. paÅ¡tu. su pasikeitusiu direktoriumi. Naujo direktoriaus pavardės nežino. Tai nebuvo R. Vienu momentu buvo pokalbis su R. dėl „(duomenys neskelbtini)“ atėjimo į bankÄ , pasitarė banke ir atsisakė. R. suprato kaip „(duomenys neskelbtini)“ verslo partnerį. Jis nepamena, ar žinojo, kad M. R. motina. Atsimena, kad akcininkai nebuvo susiję su įmonės veikla, joje nedalyvavo. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ kredito su R. bendrauti neteko. Teko dėl „(duomenys neskelbtini)“ kažkada.

Dėl kredito pratęsimo kreipdavosi direktorius. Kas metai atsinaujinamas kreditas, laidavimo sutarčių pakeitimai irgi bÅ«davo pasiraÅ¡omi. Tiek laidavimas, tiek pakeitimai buvo atiduoti greičiausiai K. Direktorius pasiraÅ¡ydavo banke. Prekių atsargų patvirtinimo pažymÄ pateikdavo direktorius. Kitose įmonėse bendraujama bÅ«davo ir su buhaltere. Su K. jo niekas nesiejo. Tai klientas iÅ¡ gatvės. Klientas pristatyme parašė, kad jis docentas, iÅ¡silavinęs ir pan. Vadovas informavimo apie laiduotojus, nes asmens kodas rodo jų amžių.

Pagal Å¡iÄ sutartį buvo mokamos palÅ«kanos, nevėlavo, augo apyvartos, bet kai prasidėjo krizė, tai Å¡iai įmonei smuko pardavimai. Negali teigti, kad įmonė pasidarė nemoki dėl krizės. Problemos prasidėjo, kai smuko paradavimai, atsirado vėlavimai, bet dengė kreditÄ vėluojant. Å ita įmonė tikrai nepaėmė paskolos, kad apgaule užvaldyti banko pinigus. Jie ėmė paskolÄ veiklos apimtims didinti. Bankas jam atsakomybės netaikė dėl Å¡ios situacijos. Nemano, kad jis kaip verslo klientų vadybininkas turi atsakyti savo turtu.

Jis nežino, kiek buvo sumokėta palÅ«kanų. Vadovo asmens dokumentų kopijas lyg ir darė, bet nepamena. Kai asmuo atidaro sÄ skaitÄ , yra kortelės, tai ten tikrinami dokumentai. Galėjo turėti K. paraÅ¡Ä , bet laiduotojų paršų greičiausia ne. Kreditas buvo pervestas į sÄ skaitÄ , kuri buvo SEB banke. Kiekvienas projektas yra unikalus. Jeigu bÅ«na įdėta papildoma sÄ lyga, kad apyvartinių lėšų kredito įmonė įvykdžiusi visas numatytas sÄ lygas, gali persivesti į savo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ ir naudoti pagal savo poreikius, tai yra vienas variantas.

Jeigu bÅ«na konkrečiai apmokėti tam tikras sutartis, tai kitas variantas. Å iuo atveju buvo leidžiama laisvai disponuoti pinigais. Kredito pratęsimo metu įmonė tikrinama vėl, iÅ¡ naujo analizuoja bankas įmonės veiklÄ , finansus, priima arba stiprinančias banko pozicijas kažkokias papildomas sÄ lygas, arba numato dalinius grÄ Å¾inimus. Pratęsiant sutartis Å¡iuo atveju reikia žiÅ«rėti komiteto komentarus. Bankas pratęsė sutartis, nes tokia praktika. Nėra, kad bankas ateitų ir nutrauktų apyvartines lėšas.

Å iuo konkrečiu atveju neatsimena, kokios buvo papildomos užtikrinimo priemonės, sÄ lygos, pratęsiant sutartis. Buvo pakeitimai dėl laidavimo. Greičiausiai jis tvarkė pakeitimus. K. dirbo apie metus. Paskutinis pakeitimas buvo su nauju direktoriumi. Paskui įmonė pradėjo Å¡lubuoti. Nebuvo tokių minčių, kad įmonė galėjo neatsiskaityti. Praktikoje primÄ kartÄ susidÅ«rė su suklastojimu. Jeigu nebÅ«tų buvę laiduotojų, kreditas bÅ«tų neiÅ¡mokėtas ir greičiausiai kalbėtų su kredito komitetu, kad laiduotojai atsisako laiduoti.

Tai yra viena iÅ¡ papildomų slaugų ir tik įvykužius visas sÄ lygas gaunamas kreditas. Nepamena, kad įmonei reikėjo padidinti įstatinį kapitalÄ ir kas įnešė pinigus. Jeigu kredito sutartis buvo pratęsta, tai greičiausia įmonė padidino įstatinį kapitalÄ . Pratęsiant buvo imtasi užtikrinimo priemonių. Nežino, ar klientas įvykdė tas sÄ lygas, bet mano, kad įvykdė, nes nebÅ«tų pasiraÅ¡ytas antras pakeitimas. Apie akcininkų įnaÅ¡us nieko nežino.Liudytojo J.

V. parodymais, kad kaltinamasis yra jo pusbrolis. Nežino apie kÄ Å¡ita byla, gal ir pamena, kad buvo apklaustas, bet nepamena dėl ko. Pilnai nepamena, ar darė bÅ«tent 1000 Lt pavedimÄ . Buvo, kad kelis kartus mokėjo už R. vaikų draudimus. R. pateikė jam duomenis, jis padarė p pavedimus. Neatsimena, iÅ¡ kur gavo 1000 Lt, bet greičiausiai R. davė tuos pinigus. R. dabar jam neskolingas. Neatsimena, ar grynais pinigais davė. Jis nežino, kam reikėjo pervesti pinigus. Žinojo, kad draudimus reikėjo sumokėti.

R. tuo metu dirbo su reklama, ir jis pas jį dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo R. R. „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nebuvo. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininku ir direktoriumi. Neatsimena, ar R. sakė, dėl kokių priežasčių reikia pervesti pinigus. Neatsimena, kaip padarė mokėjimÄ , bet greičiausiai elektronine bankininkyste naudojosi. Neatsimena, kÄ nurodė mokėjimo paskirtyje. Gal R. jam pateikė, kÄ nurodyti mokėjimo paskirtyje, tačiau Å¡alia jo nestovėjo.

R. buvo areÅ¡tuotos sÄ skaitos, tai buvo po „(duomenys neskelbtini)“ bankroto.Liudytojo D. T. parodymais, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas kreditas. Kaip užtikrinimo priemonės buvo įkeistos atsargos, laiduota. Kreditas buvo patęstas kelis kartus. Paskola buvo apie 400000 Lt, suteiktas apyvartinėms lėšoms. Kreditas nebuvo grÄ Å¾intas, dėl ko bankas patyrė nuostolių. Kreditas iki Å¡ios dienos negrÄ Å¾intas. Negali pasakyti, kaip buvo pasiraÅ¡yta sutartis tarp banko ir laiduotojo.

Jis pasirašė kaip banko atstovas, su klientu pasiraÅ¡ymÄ organizavo vadybininkas. ParaÅ¡Ä pirmÄ deda ne jis. Sutartis ruoÅ¡davo asistentai, jis dėdavo vizÄ , tikrindavo banko juristas, jis vėl deda vizÄ , vadybininkas pasižiÅ«rėjęs tvirtina, toliau pasiraÅ¡ydavo arba jis, arba klientas. EiliÅ¡kumas čia nebuvo labai apspręstas. Laidavimo sutartis pasiraÅ¡oma pas vadybininkÄ , arba vadybininkas vykdavo pas laiduotojÄ . Nemano, kad sutartis buvo paduota trečiajam asmeniui nuvežti pasiraÅ¡yti ir grÄ Å¾inti.

Pagal procedÅ«rÄ to daryti negalima. Å iuo atveju nežino, kaip buvo. Paprastai ir laidavimas, ir kredito sutartis pasiraÅ¡oma tuo metu, nes pasiraÅ¡o tie patys žmonės. Kredito sutartį pasiraÅ¡o banko darbuotojas ir įmonės vadovas, laidavimÄ pasiraÅ¡o akcininkai. Kredito ir laidavimo sutartys gali bÅ«ti pasiraÅ¡ytos tuo pačiu metu, o Å¡iuo konkrečiu atveju, nežino ar taip buvo, nes neprisimena. IÅ¡ banko pusės jis pasirašė. Jis neatsimena, ar ant laidavimo sutarčių buvo laiduotojų paraÅ¡ai ar ne, kai jis pasirašė.

Dėl V. atsakomybės banke jam nėra žinoma. Jam nekilo tada klausimų, ar tinkamas laidavimas. R. jam nebuvo pažįstamas kaip fizinis asmuo, kaip juridinio asmens atstovo jo nežinojo. Visada buvo keliamas reikalavimas, kad prie vadybininko bÅ«tų pasiraÅ¡oma sutartis. Vadybininkas nustato asmens tapatybę pagal jo pateiktÄ dokumentÄ . Nežino, ar vadybininkas buvo kompetentingas tikrinti, ar nesuklastoti dokumentai. Mano, kad vadybininkas turėjo tikrinti paraÅ¡Ä sutartyje ir ant asmens dokumentų. Kreditavimo byloje bÅ«davo saugomos asmens dokumentų kopijos.

Ar „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo palÅ«kanas, jis nežino. BeviltiÅ¡kam skolininkui kreditas paprastai nepratęsimas. Ar įmonė gali vykdyti įsipareigojimus, praÅ¡ant pratęsti paskolos sutartį, bankas vertindavo, tikrindavo įmonės bÅ«klę, vadybininkas, sprendimÄ priimdavo komitetas. Vadybininkui duomenis pateikinėdavo visos įmonės, pildydavo paraiÅ¡kas, teikdavo buhalterinius dokumentus, balansus. Nežino, ar bankas buvo įtrauktas į bankrutuojančios „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

Negali pasakyti, ar pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį laiduotojų asmens tapatybės dokumentų kopijos turėjo bÅ«ti pateiktos, neprisimena tos tvarkos. Tuo metu buvo verslo klientų vyresnysis projektų vadovas. Susirinkimų metu nuolat akcentuodavo dėl sutarčių pasiraÅ¡ymo tvarkos. Paskolų komitete jis nedalyvaudavo, dėl ko bankas nusprendė suteikti paskolÄ minėtai įmonei, negali pasakyti. Jie komiteto sprendimo nebetikrina, pasiraÅ¡o. Komitetas pirmÄ kartÄ svarstydamas laidavimo sutarties nemato.

Komitetas gali iÅ¡kelti sÄ lygÄ , kad reikia laidavimo. Pats laidavimas, po kurio pasiraÅ¡oma sutartis, turi esminės reikÅ¡mės dėl kredito suteikimo, nes tai užtikrina kredito grÄ Å¾inimÄ . Bankas turėjo pasiraÅ¡yti su laiduotojais sutartį. Jis neatsimena, ar laiduotojai atvyko, ar vadybininkas buvo nuvykęs pas juos. Kai klientas pasiraÅ¡inėjo sutartį, jis nedalyvavo.Liudytojo G. K. parodymais, kad 2001 m. pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“. Per keletÄ metų iÅ¡plėtojo veiklÄ iki tokio lygo, kad teikiamos medžiagos buvo ne tik „(duomenys neskelbtini)“, bet ir rinkoje.

Tam tikru momentu jau brendo bÅ«tinybė atskirti tÄ veiklÄ , nes kuo plačiau buvo pradavinėjamos žaliavos rinkoje, tuo labiau grįždavo reakcija, kad jie yra konkurentai. Tai pakiÅ¡o mintį atsiskirti veiklÄ , kaip tiekėjas ir reklamos gamintojas. 2007 m. buvo padarytas sprendimas veiklÄ perkelti į atskirÄ sferÄ . Nusprendus, kad įmonė bus steigiama, reikėjo žmonių, patalpų, iÅ¡spręsti likučių ir apyvartinių lėšų klausimus. „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų lėšų neturėjo, dėl to buvo aiÅ¡ku, kad reikės skolintis iÅ¡ banko apyvartines lėšas.

Preliminariai buvo derinta su banku. Buvo įsteigta įmonė. Likučiai buvo parduoti su sÄ skaita už savikainÄ . Ä®monė steigiama buvo M. vardu. Sutvarkius formalumus, buvo pradėtas paskolos procesas. Sutartį dėl paskolos jis perdavė R. R.. Tyrimo metu klausė, kaip konkrečiai buvo pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis, tai buvo arba R. į rankas paduota, arba per administratorę. Laidavimo sutartį gavo su M. paraÅ¡ais, pateikė jÄ bankui. 2008 m. sutartis buvo pratęsta. 2009 m. pradžioje buvo jo sprendimas iÅ¡eiti iÅ¡ įmonės. Steigti įmonę buvo R. sprendimas.

Naujos įmonės akcininku buvo M. Dėl to nusprendė R. R., o įmonės steigimÄ organizavo jis. Buvo juristas, kuris ruošė dokumentus. Ä® įstaigas dokumentus dėl įmonės teigimo nešė jis. Už akcininkÄ pasirašė M. M. matė vienÄ ar du kartus. Kai kurie dokumentai buvo pasiraÅ¡yti kartu, o kiti dokumentai buvo pateikiami per R. Naujos įmonės vadovu tapo jis. Nekilo klausimas, kas bus direktorius. Galutinius sprendimus tvirtino savininkas R. R. M. sprendimuose nedalyvavo, bent jau jam tai nebuvo žinoma, kad dalyvautų.

Savo tiesioginiu vadovu visÄ laikÄ laikė R. Kad reikės apyvartinių lėšų, reikės kreiptis į bankÄ , buvo aiÅ¡ku dar neįsteigus įmonės. Tarėsi su R. R. Buvo svarstymai, kÄ daryti su apyvartinėmis lėšomis. Jis kaip vadovas siÅ«lė variantus, galvojo pasiskolinti lėšų ar iÅ¡ įmonės, ar iÅ¡ R., kaip fizinio asmens, ar iÅ¡ banko. Negali pasakyti, kas tiksliai pasakė, kad reikia eiti į bankÄ . Ä® bankÄ Ä—jo pats asmeniÅ¡kai. Banke bendravo su A. V. Banke domino sÄ lygos, terminai, kokios palÅ«kanos.

PrieÅ¡ svarstymÄ banke, įmonė užpildo praÅ¡ymÄ . JÄ užpildė finansininkė, jis jÄ pasirašė. Tai bankÄ dominanti informacija. ParaiÅ¡koje rašė, kad bus arba „(duomenys neskelbtini)“, arba R. akcininku, bankui pateikė tokiÄ informacijÄ . Nežino, kada ir kas pasakė, kad reikės laidavimo. Bankas kėlė sÄ lygÄ laiduotojui, kad tai bÅ«tų savininkas. Jam nebuvo siÅ«lyta laiduoti. Su R. buvo derinama aplinkybė dėl laiduotojų. Jis perdavė informacijÄ , kad riekės laiduotojo.

Savininkas buvo M., tai bankas norėjo apsidrausti. R. sutiko. Jis su laiduotojais tiesiogiai nekalbėjo. Tuo metu dirbo R. daug metų, neturėjo pagrindo juo nepasitikėti. Dėl M. pasiraÅ¡ymo aplinkybės jis neprisimena. Nežino, iÅ¡ kur ji atsirado. Dėl M. buvo kalbėta. Gal laidavo ji dėl to, kad ji buvo sutuoktinė. Neatsimena kreditavimo ir laidavimo eiliÅ¡kumo. KreditavimÄ pasirašė banke, o laidavimo sutartį jis paėmė iÅ¡ banko. Kai pasirašė kreditavimo sutartį, laidavimo sutartis dar nebuvo pasiraÅ¡yta.

Laidavimo sutartį paėmė iÅ¡ banko tuščiÄ , be parašų R. Jam jÄ davė V., Galėjo duoti arba jis, arba jo padėjėjas. Nepamena konkrečiu atveju, kas padavė jam sutartis. Banko darbuotojai paaiÅ¡kino, kad laiduotojas gali atvykti į bankÄ pasiraÅ¡yti arba duoti sutartį. Visus dokumentus, ant kurių reikia M. parašų, padavė R. R. patikino, kad bus laiduotojų paraÅ¡ai. Sutarties tekstas buvo suraÅ¡ytas. Nežino, kas bankui nurodė M. Pildant kreditavimo paraiÅ¡kÄ lyg nenurodė galimų laiduotojų.

Po kažkurio laiko gavo laidavimo sutartį su paraÅ¡ais. Pasitikėjo R., nebuvo minčių, kad kažkas gali bÅ«ti negerai. Nuvežė sutartis į bankÄ , padavė vadybininkui. Pratęsiant sutartį banke, jis dar dirbo minėtoje įmonėje. Paėmė tuščias sutartis, padavė R. Prie laidavimo sutarties Nr. 2 jau jis įmonės direktoriumi nebebuvo. Po jo vadovų nebuvo, vėliau paskyrė R. Nepamena, kas įmokėjo įstatinį kapitalÄ , įteigus įmonę. Tai buvo gal 10000 Lt. Neatsimena, ar M.

įmokėjo. Dėl laidavimo su M. nebendravo. Telefonu pokalbio nebuvo. Jis neatsimena tokio pokalbio. Žinojo, kad M. yra (duomenys neskelbtini) giminaitis. M. jam nesakė, kad nesutinka bÅ«ti laiduotoju. Jis norėjo plėsti veiklÄ . „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu turėjo atsargų. Jas pardavė „(duomenys neskelbtini)“. Už medžiagas įmonė neatsiskaitė, nes nauja įmonė neturėjo tokių pinigų. Dėl atsiskaitymo už prekes buvo sutarta, kad „(duomenys neskelbtini)“ perka medžiagas savo reikmėms kiekvienÄ mėnesį, tarkim už 100000 Lt, sumoka 80000 Lt, o 20000 Lt nukreipia skoloms.

„(duomenys neskelbtini)“ įsisteigė ir pirko medžiagas skolon. Už jas nebuvo atsiskaityta, balanse buvo apskaitomos. IÅ¡mokėti planavo iÅ¡ pelno laikui bėgant. Tas prekes įkeitė kreditui užtikrinti. Už jas nebuvo pilnai atsikaityta. AtsiskaitymÄ vykdė tomis pačiomis medžiagomis, jas imdavo tam tikrais kiekiais, taip buvo mažinama skola. Medžiagų kiekis įmonėje kito todėl, kad tos medžiagos parduodamos, jas pildė, jos keitėsi. Jos buvo sandėliuojamos (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Kiek bankas praÅ¡ydavo informacijos apie medžiagas pratęsiant sutartis, tai jie pateikdavo. ParaiÅ¡kÄ užpildė finansininkė. Konkrečioje paraiÅ¡koje bÅ«na nurodomi akcininkai. Ar paraiÅ¡koje buvo nurodytas akcininko asmens kodas, nežino, nes ne jis pildė. Bankas iÅ¡ paraiÅ¡kos gali sužinoti asmens kodus. Nemano, kad akcininko asmens kodas yra slapta informacija. Banko sÄ lyga buvo padidinti įstatinį kapitalÄ 2008-12-05, nes kitaip nebÅ«tų pratęsta sutartis. Neatsimena, kas didino tÄ Ä¯statinį kapitalÄ .

Akcininkas turėjo priimti sprendimÄ dėl kapitalo padidinimo. Su M. jis asmeniÅ¡kai to nederino. Jis pas jį atvykęs nebuvo, prie jo akių nepasirašė. Medžiagos buvo parodytos kaip skolos tiekėjams. Ä®keistos ne skolos, įkeisti likučiai. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo medžiagas, kurias gavo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“. ParaiÅ¡koje buvo eilutė – nurodyti pirkėjo skolas, skolas tiekėjams, tai jos turėjo bÅ«ti nurodytos ten, nes tai buvo pagrindinės skolos. Ä®monė buvo skolinga už medžiagas.

Medžiagas realiai buvo gavę. Medžiagos perėjo į balansus į sandėlio likučius ir atsirado skola. Banko paraiÅ¡koje turėjo bÅ«ti nurodyti medžiagų likučiai ir skolos. Patirčių su bankais nėra iki kredito sutarties sudarymo laiko turėjęs. Banko sÄ skaitÄ gal ir turėjo SEB banke. Dėl paskolų nepamena, kad bÅ«tų forminęs. Asmeninių paskolų galėjo bÅ«ti. Asmenines paskolas ėmė SEB banke. PrieÅ¡ paskolos įmonei gavimÄ , jis SEB bankui buvo žinomas. V. jis nesakė, kad yra docentas.

Jis yra mokslų daktaras. „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė sÄ skaitÄ buvo Ūkio banke. Žinojo, kad M.yra R.mama, o M. jo patėvis, kad jie gyvena AukÅ¡tadvaryje. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gamybinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo susijusi su LED gamyba. M. neturėjo nieko bendro su lemputėmis. Preliminariai su V. aptarė, paklausė, papasakojo, kokia mintis, ar bus galimybė pasiskolinti apyvartinėms lėšoms. Galvojo, kad akcininkai bus „(duomenys neskelbtini)“ arba R.

IÅ¡ pelno galvojo atsiskaityti. Matė, kokie pardavimai, kokia galimybė uždirbti. Jis rezultatus analizavo, matė, kad yra galimybė uždirbti. Neplanavo pavogti iÅ¡ banko pinigų. Nekilo minčių imti paskolÄ ir jos negrÄ Å¾inti. Bankas nemokėjo tiesiai į sÄ skaitÄ tų pinigų, lyg mokėjo tiekėjams. Pirmas mokėjimas iÅ¡keliavo tiekėjams. Banko kontrolė vyko per finansus, kas ketvirtį buvo teikiami dokumentai. Neatsimena, kiek buvo sumokėta palÅ«kanų bankui. Paskolos sutartį pratęsti reikėjo, nes įmonės veikla plėtėsi ir per metus nespėjo uždirbti tiek.

Bankas nesutiko suteikti ilgalaikę paskolÄ , bet suteikė tik metams. Schema buvo svarstoma kas metus. Pasibaigus pirmiesiems metams, įmonė matė realias galimybes atsiskaityti su banku. Ä®monės veikla sustojo, kai „(duomenys neskelbtini)“ nustojo mokėti už medžiagas. Pusė medžiagų buvo tiekiama „(duomenys neskelbtini)“. Mokėjimai buvo, bet jie vėlavo. Apie 40-50 proc. pardavimų buvo „(duomenys neskelbtini)“. Buvo susitarimas, kad įmonė parduoda medžiagas už tam tikrÄ sumÄ , sumoka 70-80 proc., o likutis eina skolos dengimui.

Jei įmokos sutrinka, tai atsiranda skylė. 2008 m. visame pasaulyje buvo krizė, Lietuvoje ji pasijautė 2009 m. Krizė atsiliepia pardavimams, jie krinta. Jis išėjo iš darbo 2009 m. pradžioje. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ išsiskyrė, nes konkurentai nenorėjo pirkti iš „(duomenys neskelbtini)“, kaip iš konkurento. Proporciškai didėjo pašaliniai klientai. „(duomenys neskelbtini)“ gamyba buvo aprūpinama visada. Pašaliniai klientai nebuvo visi 100 proc.mokūs. Jo alga buvo pastovi.

Negaliu pasakyti, kodėl laiduotoju nebuvo jis, R.ar „(duomenys neskelbtini)“. Laidavimo sutartis buvo perduota tiesiai į rankas, arba R. žmogui. Galėjo bÅ«ti, kad dokumentus paliko administratorei. Kiek žino, tai M. negamino LED AukÅ¡tadvario kaime. Jis sprendė technologinius klausimus. Jo tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti banke, kokie galimi variantai laiduotojams pasiraÅ¡yti, arba laiduotojai vyksta į bankÄ , arba sutartį galima jiems nuvežti. TokiÄ Å¾iniÄ perdavė R. Jis sakė parvežti sutartį.

Neatsimena, ar skambino M. telefonu. Kai gavo paskolÄ , medžiagos buvo parduodamos „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ kurį laikÄ atsiskaitinėjo, paskui mokėjimai pradėjo strigti. Laidavimas buvo parankus tik bankui. SÄ lyga dėl laidavimo buvo pateikta po komiteto sprendimo. Be laidavimo mano, kad kredito nebÅ«tų gavę. Interesas surasti laiduotojus ir pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį buvo to asmens, kieno buvo verslas. Verslas buvo R. Jis buvo samdomas žmogus, buvo vadovas. M. niekur nedalyvavo, jokių sprendimų nepriiminėjo.

Sprendimas atskirti įmones buvo R. IÅ¡eidamas iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ padarė susirinkimÄ , kuriame buvo ir R., sakė nedaryti skubotų sprendimų. Finansinių atskaitomybių jam niekas nepateikė vėliau. Laidavimo sutartis su laiduotojų paraÅ¡ais bankui nuvežė jis, kaip įmonės vadovas. IÅ¡ kredito 400000 Lt buvo nupirkta medžiagų, bet „(duomenys neskelbtini)“ ne už visÄ Å¡iÄ sumÄ buvo parduota medžiagų. Tame tarpe iÅ¡ visų medžiagų buvo parduota ir „(duomenys neskelbtini)“ Ne pinigai buvo pervesti medžiagoms įsigyti, o buvo pirktos medžiagos.

Jas vežėsi ir sandėliavo. „(duomenys neskelbtini)“, tai ta pati bendrovė, tik pakeitusi pavadinimÄ . Jo valdymo laikais „(duomenys neskelbtini)“ pinigus gavo ne sau, o buvo sumokėta tiekėjams. Kai gauna sÄ skaitÄ iÅ¡ tiekėjo, tai pateikia sÄ skaitÄ bankui ir jis sumoka. Kai gaunami pinigai pardavus už prekes, jos pervedamos į įmonės sÄ skaitÄ . Ä®monė disponavo pinigais, kurie įkrito, kai buvo gauti iÅ¡ klientų. Prekės buvo parduodamos „(duomenys neskelbtini)“, ne R.

AsmeniÅ¡kai R. pinigai nebuvo perduoti. Ä®monės tarpusavyje turėjo faktoringo paslaugÄ . Faktoringas – tai pardavimas su atidėjimu, nelaukiant to termino sumoka bankas. Faktoringo sutartis lyg nebuvo drausta.Liudytojo L. A. parodymais, kad R. buvo akcininkas ar vadovas iÅ¡ SEB banko klientų. Jau 2 m. nebedirba SEB banke, kuriame dirbo nuo 2002 m. iki 2003 m. verslo klientų vadybininko asistentu. Nuo 2004 m. iki 2008 m. dirbo verslo klientų vadybininku, nuo 2011 m. specialių kreditų administravimo vadovu. Nuo 2011 iki 2013 m. dirbo verslo klientų grupės vadovu Kauno filiale.

R. jam sukelia asociacijas su „(duomenys neskelbtini)“. Su „(duomenys neskelbtini)“ R. irgi galėjo būti susijęs. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ girdėti. Jie buvo SEB klientai. Jam asmeniškai jų administruoti neteko. Gal su G. M. 2009-2010 m. buvo nuvykęs į įmonę kažkuriuo metu, nes tuo metu buvo specialiųjų kreditų administravimo departamento vadybininku. Galėjo ta įmonė būti priskirta prie probleminių klientų. Problemiški klientai buvo tie, kurių finansinė būklė nebuvo gera, kad vykdytų finansinius įsipareigojimus bankui.

M. galėjo dirbti kurį laikÄ su ta įmone. Su M. buvo nuvykę į įmonę (duomenys neskelbtini). sankryžoje, prieÅ¡ais „(duomenys neskelbtini)“. Gali tai bÅ«ti (duomenys neskelbtini) Žino, kad ten lankėsi, bet tikslo nepamena. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu buvo. Kažkoks dokumentas gal ir buvo rodomas per apklausÄ . Tai galėjo bÅ«ti kredito komiteto sprendimas. IÅ¡ užkoduoto dokumento pavadinimo aiÅ¡ku, kad tai kredito komiteto dokumentas. Vadybininko pareiga iÅ¡nagrinėti situacijÄ ir pasiÅ«lyti sprendimo variantÄ .

Jo pritarimo reikėjo. Su M. teko apžiÅ«rėti atsargas. Kiek pamena, buvom pravesti pro sandėlį, bet neskaičiavo, kÄ rado. Kiek pamena, tai buvo daug į ritinius suvyniotų plėvelių. Tai reklaminės medžiagos, kurios buvo įkeistos bankui. Neatsimena, ar siÅ«lė atidėti paskolos mokėjimÄ . AÅ¡ dabar galiu tik daryti prielaidas nepamatęs dokumentų. IÅ¡ įmonės juos pasitiko kažkas, tik nepamena kas, ar tai R., ar vadovas kažkoks. Gali bÅ«ti, kad pasitiko R. Nebuvo tuo metu įsitikinę, kad apžiÅ«ri „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas.

„(duomenys neskelbtini)“ teigė, kad tai jo patalpos ir medžiagos, tai jai ir tiki tuo. ApžiÅ«rėti reikėjo prieÅ¡ teikiant pasiÅ«lymÄ dėl kredito atidėjimo, įsitikinti, kad vykdoma veikla, o ne dėl to, kad suskaičiuoti atsargas. Ä®sitikina, ar yra medžiagų, žmonių, ar įmonė iÅ¡ vis neužrakinta. Kiek atsimena ten viskas veikė. BankÄ tuo metu atstovavo G. M. Banke bendraudavo arba su įmonės vadovu, arba su akcininku. Nepamena, ar jam buvo žinoma, kokios įmonės vadovas ar akcininkas buvo R.

Nuo kelio buvo nuorodos, skiriamieji ženklai ir adresas turėjo sutapti su tos įmonės adresu, iÅ¡ to ir sprendė, kad tai ta įmonė, kur jie turėjo nuvykti. Nepamena, ar jų vizitas buvo dokumentuojamas. Galėjo pateikti kredito komitetui informacijÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tiÅ¡kai. Ä®monės atstovo paraÅ¡as po jų apsilankymo, mano, kad nefiksuojamas. Ä®monė papildomai po jų apsilankymo teikė paraiÅ¡kÄ dėl atidėjimo, tai turi bÅ«ti praÅ¡ymas ar elektroninis laiÅ¡kas. M. buvo vadybininkas, kiek pamena.

Jis buvo kontaktinis žmogus su įmone. Jis buvo M. vadovas.Liudytojo R. R. parodymais, kad nuo 2000 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kaip vadybininkas, paskui kaip vadovas nuo 2009 m. balandžio. 2009 m. iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjus K., pradėjo dirbti direktoriumi. Pagrindinė veikla buvo prekyba reklamos medžiagomis. Prekiavo Lietuvoje, Baltijos šalyse. Didžiausias klientas buvo „R“. Prasidėjus krizei, sumažėjo pirkimai, daug įmonių bankrutavo. Tada ieškojo būdų, pradėjo teikti kitas reklamos paslaugas.

Ä®monė dirbo pelningai. Sudarė sutartis su žiniasklaida, radiju. Kai jis atėjo, įmonėje dirbo iki 20 žmonių. Kai pradėjo dirbti direktoriumi, iÅ¡siplėtė iki 30 žmonių. Ä®monė generavo apie 3000000 Lt lėšų. Apie gruodžio mėnesį gavo praneÅ¡imÄ , kad turi negrÄ Å¾intÄ paskolÄ bankui. Tokios sumos iÅ¡ karto bÅ«tų negalėję grÄ Å¾inti, butų trÅ«kę apyvartinių lėšų. Buvo sutarta pratęsti sutartį, pasiraÅ¡ytas pratęsimas. PasiraÅ¡yti mokėjimų grafikai ir įkeistos medžiagos. 2010 m. pradėjo mokėti, bÅ«davo, kad vėluodavo, bet vykdė įsipareigojus.

Per 2010 m. sumokėjo apie 70000 Lt. Prasidėjo vasarÄ ginčai su „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriais, įmonei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nematė galimybės tęsti veiklos, todėl išėjo iÅ¡ direktoriaus pareigų 2010 m. rugsėjo mėnesį. Vėliau pakeitė pavadinimÄ Ä¯ „(duomenys neskelbtini)“. Jam, kaip direktoriui, už įmonę su banku teko pasiraÅ¡yti sutarties pratęsimÄ . Tai turėjo bÅ«ti 2009 m. gruodžio mėn. Tai buvo pakeitimas Nr.

2. Sutarties pasiraÅ¡ymo nelabai prisimena, greičiausiai pasirašė banke. Bendravo su A. V. IÅ¡ karto negalėjo grÄ Å¾inti visos sumos, todėl buvo sutartis pratęsta, sudėlioti grafikai. Banko atstovai tikrino likučius. Jie atvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo sandėliai. Sandėliuose buvo „(duomenys neskelbtini)“ atsargos. Kitos įmonės ten nesandėliavo savo atsargų. Atstovai patikrino, pasižiÅ«rėjo ir viskas. VisÄ laikÄ bÅ«davo dialogas su banku. Nepamena, ar pasirašėme (duomenys neskelbtini) ar banke sutarties pakeitimÄ .

Kad pasiraÅ¡ytų pakeitimÄ , bankui įkeitė medžiagas. Mokėjo palÅ«kanas. Laidavimo sutarčių bankas nereikalavo. Bankas reikalavo, kad likučių vertė bÅ«tų dvigubai didesnė nei paskola. Jie bankui siųsdavo ataskaitas, apyvartas. Jam teko pasiraÅ¡yti kreditavimo sutartį, bet laidavimo sutarties neteko matyti. M. jam žinomi. J. M. buvo įmonės akcininkas. Su M. apie kredito reikalus neteko bendrauti. M. jam neminėjo, kad yra kreditas ir reikia spręsti kažkÄ . Jam direktoriaus pareigas pasiÅ«lė gal K., gal R.

R. su jo vadovaujama įmone buvo susijęs tiek, kad jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pirko medžiagas, o jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Banko praneÅ¡ime buvo įvardinta 400000 Lt suma, kuriÄ reikia grÄ Å¾inti. Apie kreditÄ sužinojo darbo eigoje, ir kai gavo įspėjimÄ . Negali pasakyti, kam buvo paimtas kreditas. Jis buvo paimtas ne jo vadovavimo laikotarpiu. Kai jis pradėjo dirbti, kreditas jau buvo iÅ¡naudotas visiÅ¡kai. Iki Å¡io momento, kad laidavimo sutartis pasiraÅ¡yta ne paties M., jam nebuvo žinoma.

Sužinojo, kai pakvietė į apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu. Su kaltinamuoju R. apie tai kalbėtis neteko. Per jo vadovavimo laikotarpį sunku pasakyti, kiek ir už kiek apytiksliai pardavė medžiagų Lietuvoje. Parduodami „(duomenys neskelbtini)“ buvo plastikai, organiniai stiklai, vėliavų stiebai. Jie atsiskaitinėdavo. Buvo faktoringo sutartis. Kai prasidėjo krizė, daug kas nemokėjo. Pradžioje „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo, pabaigoje nebemokėjo. Negali atsakyti, kiek „(duomenys neskelbtini)“ liko skoloje, nes nepamena.

Ä®monės padėtis tapo bloga, kai prasidėjo ginčai su „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirko iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamÄ jį turtÄ , kad jis neliktų skolingas. Tai buvo baldai. Nepamena tiksliai, kiek sumokėjo. Dalis dengėsi už medžiagų skolas. R. sutarčiai dėl atidėjimo neprieÅ¡taravo. Jis dėl kredito sutarties pakeitimo Nr. 2 diskutavo su banku. Su R. nebuvo aptariama Å¡i situacija. Neįsivaizduoja, kaip galėjo atsirasti laidavimo sutartys.

Jis ėmė 20000 Lt vartojimo paskolÄ iÅ¡ Ūkio banko, reikėjo laiduotojų. Apie laidavimo sutartį SEB jis nieko nežino. Jis priiminėdavo sprendimus kaip direktorius, pasiÅ«lė, kad įmonės pavadinimas neatitinka veiklos, todėl M. dėl pakeitimo sutiko. Retai bendraudavo su M. Dažniausiai jis atvažiuodavo į ofisÄ . Su akcininku dėl pratęsimo nesitarė. Bankas nustatė sÄ lygas. Jiems neužteko lėšų iÅ¡ karto sumokėti tiek pinigų, bÅ«tų turėję stabdyti veiklÄ , todėl pasirašė dokumentus dėl kredito pratęsimo.

Jis priėmė sprendimÄ pratęsti kreditÄ . Nepamena, kada buvo pateiktas bankui sprendimas dėl laidavimo. Ataskaitas apie įmonės veiklÄ , likučius, dokumentus įformindavo buhalterė, o jis pasiraÅ¡ydavo. Neprisimena, kad buvo akcininko sprendimas pratęsti sutartį. Bankas informuodavo, kokius dokumentus reikia pateikti. Jis neskaitė tos kredito sutarties. Jam pasakė banko atstovai, arba uždaro įmonę, arba sudaro grafikus. Neatsimena, kaip vyko pirmas susitikimas su banku. Kiek pamena, kreipėsi V. ir sakė, kad baigiasi kredito sutartis.

Prekių atsargų, kurias reikia įkeisti, pažymas pateikė jis, jas tvirtino savo paraÅ¡u. Ä®keitimų pas notarÄ neteko pasiraÅ¡yti. Pažymose nurodyti duomenys atitiko faktinę situacijÄ . Buvo atvažiavę du žmonės iÅ¡ banko, bet Andriaus lyg nebuvo. Tokia buvo banko tvarka, atvažiuoti, pasižiÅ«rėti, kas įkeičiama. (duomenys neskelbtini) buvo registruota jų įmonė. Tos patalpos buvo nuomojamos. Kitos įmonės tose patalpose nežino, ar saugojo kokias nors medžiagas. Vadybininku dirbo (duomenys neskelbtini).

Jis kaip vadybininkas negali žinoti, ar įmonė turi atsargų, prekių turėjo. Jo pagrindinė veikla buvo susijusi su žiniasklaida. Tai buvo reklama laikraščiuose, radijuje, televizijoje. Nupirktas medžiagas „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ persiveždavo į gamyklÄ . „(duomenys neskelbtini)“ turėjo daug gamybinių patalpų. „(duomenys neskelbtini)“ buvo 8 sandėlis, „(duomenys neskelbtini)“ – 11. Banko atstovus vedė į 8 sandėlį.

Medžiagas pasiimdavo savo transportu. „(duomenys neskelbtini)“ gamyba vyko kituose sandėliuose, tikriausiai irgi nuomojosi. Su „(duomenys neskelbtini)“ vadovu teko daug bendrauti, kai dirbo. Su R., kai buvo įmonės direktorius, nesitardavo. Tarėsi su juo, kai „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo nemokėti. Bendrauta buvo su visais skolingais klientais. Kai pradėjo dirbti įmonėje, joje dirbo 7-8 žmonės. Paskui gavosi virš 30 žmonių, jiems trūko baldų. Išsinuomojo administracines patalpas tuo pačiu adresu.

Nežino kitų banko vadybininkų, kurie užsiiminėjo jų įmonės paskola. IÅ¡ banko atstovai buvo atvykę. Prisistatė, kad iÅ¡ banko. V. su jais nebuvo. Jo vadovaujama įmonė buvo skolinga „(duomenys neskelbtini)“. 2010 m. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl to buvo sunku dirbti. Jis parašų neklastojo. Jo žiniomis R. irgi neklastojo. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sandėlius Kaune ir Å iauliuose. Bankui buvo praneÅ¡ta, kad medžiagos iÅ¡ Å iaulių perkeltos į KaunÄ ir visos atsargos yra viename sandėlyje.

„(duomenys neskelbtini) „ Vilniuje sandėlių neturėjo. Nepamena, kokiai sumai buvo medžiagų likutis, kai atvyko banko atstovai. Mano, kad likutis buvo didesnis nei 800000 Lt. Bankui kas ketvirtį siųsdavo apie atsargų likučius, apie pasikeitimus, sumažėjimus. Po pasiraÅ¡yto pakeitimo Nr. 2 buvo grÄ Å¾inta apie 70000 Lt. Buvo keli bankiniai pervedimai. Per 6 – 7 mėnesius sumokėjo 70000 Lt. ApribojimÄ uždėjo dėl turto įsigijimo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje.

Nežino, kada buvo iÅ¡kelta bankroto byla „(duomenys neskelbtini)“. Kai nebematė, kad įmonė gali gyvuoti toliau, išėjo iÅ¡ darbo. Å iuo metu jis turi savo verslÄ . Bankrotas įmonei, kai jis išėjo, nebuvo paskelbtas. Po jo įmonės direktorius buvo R.Liudytojo G. M. parodymais, kad yra dirbęs SEB banke. Su R. yra susitikęs kelis kartus, nes jis buvo jo klientas. Trumpai bendravo su R. SEB banke dirbo nuo 1997 iki 2014 m. PrieÅ¡ tai buvo kitas vadybininkas, jis išėjo ir jam perdavė „(duomenys neskelbtini)“ kuruoti.

R. vadovavo tai įmonei. Buvo paimtas kreditas. Buvo krizinis laikotarpis, o jis dirbo su probleminiais klientais. Jis vykdė įsipareigojimų vykdymo kontrolę, kalbėjosi su klientu, po kiek gali grÄ Å¾inti kreditÄ . Buvo pablogėjusi finansinė situacija. IÅ¡ pradžių bankas identifikuoja problemÄ , pamatęs, kad mokumui iÅ¡kilo grėsmė, kalbasi su klientu, galvoja, kaip spręsti problemÄ . Iniciatyva buvo iÅ¡ banko. Važiavo tikrinti atsargas su L. A. į AleksotÄ , gatvės pasakyti negali. Jiems buvo parodytos atsargos, tai buvo popierius, strypai metaliniai.

Jis bendravo su R. Visos įmonės, kurios įkeitusios atsargas, buvo periodiÅ¡kai tikrinamos. „(duomenys neskelbtini)“ atveju tik atsargos buvo įkeistos, daugiau nieko. Kiek pamena, atsargų vertė atitiko skolintÄ sumÄ . Jie žiÅ«ri balansus. Vizualiai pasižiÅ«ri, kad yra kažkoks kiekis medžiagų. Pagal buhalterinius balansinius dokumentus konkrečiai netikrino atsargų, pasižiÅ«rėjo bendrÄ kiekį. Balanse yra nurodytas vienas skaičius atsargų. Daugiau nebuvo kÄ Ä¯keisti. Nekilnojamo turto nebuvo.

Kaip papildomas apsidraudimas buvo akcininkas. Su akcininku bendravimo nebuvo. Mano, kad laidavimas buvo pasiraÅ¡ytas įmonėje. Jis nesiaiÅ¡kino, kam buvo panaudotas banko suteiktas kreditas. Nežino, ar kreditas buvo grÄ Å¾intas. Suma buvo apie 300000 Lt. Jis visÄ laikÄ bendravo su R., kuris buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kitų asmenų neprisimena. Kai važiavo žiÅ«rėti atsargų, buvo R. ir kiti darbuotojai. Jį patikino R., kad tai „(duomenys neskelbtini)“ medžiagos. „(duomenys neskelbtini)“ žino irgi kaip reklamos įmonę.

Kiek pamena, nebuvo iÅ¡ ko grÄ Å¾inti kredito, nebuvo svarstomas dalinis grÄ Å¾inimas. Neatsimena, kas darė pavedimus. Su klientais svarstydavo, kaip jie gali grÄ Å¾inti kreditÄ ir po kiek. Neatsimena, ar R. prašė nepraneÅ¡ti akcininkui. „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jo didžiausias klientas ar kažkoks iÅ¡skirtinis. Kiek pamena, įmonės akcininkas buvo fizinis asmuo. Specialių paskolų departamentui įmonė buvo perduota, kai prasidėjo problemos dėl kredito grÄ Å¾inimo. 2010 m. įmonės nustojo mokėti, nes buvo pasaulinė finansų krizė.

Mano, kad palÅ«kanos buvo mokamos. Nes jei nebemoki palÅ«kanų, tai jau viskas. Kol palÅ«kanos mokamos, tai užsiima jo skyrius. SEB lizinge nedirbo. Gali konstatuoti, kad dalis kredito buvo grÄ Å¾inta ir dalis palÅ«kanų. Kreditas buvo 400000 Lt, iÅ¡ Å¡itos sumos buvo grÄ Å¾inta dalis. Liko 105616,64 Eur, palÅ«kanų buvo sumokėta 11686,40 Eur. NegrÄ Å¾inta bendrai 105616,64 Eur. Negali atsakyti, ar laiku buvo mokamos palÅ«kanos. Jeigu buvo daliniai grÄ Å¾inimai, tai buvo ir mokamos palÅ«kanos. Kredito gavėjas atsakingas už paskolos panaudojimÄ .

Paskirtis bÅ«na nurodyta sutartyje. Ir gavėjęs pats atsakingas, kam panaudos lėšas. Bankas klausdavo apie lėšas, kur panaudota, taip įsitinkindavo, kam panaudotos lėšos. Paprastai pinigai bÅ«davo iÅ¡mokami į kredito gavėjo sÄ skaitÄ . Negali atsakyti, ar į kreditinę sÄ skaitÄ buvo vedami tik kredito pinigai. Civilinio ieÅ¡kovo AB SEB banko įgaliotos atstovės advokatės Danguolės Kemežytės paaiÅ¡kinimais, kad buvo grÄ Å¾inta dalis 400000 Lt kredito ir palÅ«kanų. Liko 105616,64 Eur, palÅ«kanų buvo sumokėta 11686,40 Eur.

NegrÄ Å¾inta bendrai 105616,64 Eur. Negali atsakyti, ar laiku buvo mokamos palÅ«kanos. Jeigu buvo daliniai grÄ Å¾inimai, tai buvo mokamos ir palÅ«kanos. Kredito gavėjas atsakingas už paskolos panaudojimÄ . Paskirtis bÅ«na nurodyta sutartyje. Ir gavėjęs pats atsakingas, kam panaudos lėšas. Bankas klausdavo apie lėšas, kur panaudota, taip įsitinkindavo, kam panaudotos lėšos. Paprastai pinigai bÅ«davo iÅ¡mokami į kredito gavėjo sÄ skaitÄ . Negali atsakyti, ar į kreditinę sÄ skaitÄ buvo vedami tik kredito pinigai.

Byloje apklausti liudytojais banko darbuotojai patvirtino, jog buvo nuvykę apžiÅ«rėti įmonės atsargų į vietÄ . Vizito tikslas – įsitikinti, ar prekių atsargos, kurios įkeistos banko naudai, egzistuoja. Ji mano, kad banko darbuotojai galėjo bÅ«ti suklaidinti, nes tuo adresu buvo sandėliuojamos ne vienos įmonės prekės ir buvo sudėtinga atskirti, ar bÅ«tent tos įmonės atsargos. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ atsargos buvo sandėliuojamos tais pačiais adresais.

Nemano, kad banko darbuotojai kliudė kažkÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, bet tiesiog buvo pasitikėjimas vadovu. Jie darė prielaidÄ , kad prekės yra. Paprastai inventorizacijos aktų patikrinti poreikio nebÅ«na. Kredito gavėjas visais atvejais pasiraÅ¡o už teisingos informacijos pateikimÄ bankui, taikomos ir sankcijos, visÄ informacijÄ teikia įmonės vadovas su buhalterio paraÅ¡ais. Ä® civilinį ieÅ¡kinį įeina kreditas, palÅ«kanos, delspinigiai ir bauda – 96881,75 Eur kreditas, 5865,89 Eur yra palÅ«kanos, 563 Eur – delspinigiai, 2305,30 Eur bauda, tai visas civilinis ieÅ¡kinys. 2007-12-05 SEB bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurias atstovas K., sudarė kreditavimo sutartį.

Bankas suteikė 300000 Lt kreditÄ . Viena iÅ¡ esminių sutarties sudarymo sÄ lygų buvo tai, kad bankas pareikalavo įkeisti kredito gavėjo turimas atsargas ir pateiktų akcininkų laidavimus. Å ios sÄ lygos buvo nurodytos kreditavimo sutartyje. Neįvykdžius Å¡ių sÄ lygų, bankas nebÅ«tų suteikęs kredito. Bankui buvo pateiktos akcininkų pasiraÅ¡ytos laidavimo sutartys. Tokiu bÅ«du laiduotojai privalėjo solidariai atsakyti. 2008-12-05 buvo pasiraÅ¡ytas sutarties pakeitimas, buvo padidintas iki 400 000 Lt ir pratęstas grÄ Å¾inimo terminas.

Buvo pareikalauta pateikti laidavimo sutartis. Terminas buvo dar pratęstas vieniems metas, vėl buvo pasiraÅ¡yti akcininkų laidavimo sutarčių pakeitimai. Visais atvejais buvo tęsiamos prievolių užtikrinimo priemonės. Kredito gavėjas pradėjo nevykdyti įsipareigojimų bankui, dėl to buvo perduoti specialiam skyriui, pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimai. Buvo iÅ¡siųsti įspėjimai ir pareikalauta įvykdyti įsipareigojimus. Å is epizodas labai svarbus, nes tuomet buvęs akcininkas R. R. susisiekė su banko specialiu kredito skyriumi ir prašė nedaryti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo tėvų, neva pablogėjo po laiÅ¡ko gavimo sveikata. 2010-12-05 R. buvo pats atvykęs į bankÄ ir prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialiu akcininku, prisiėmė įsipareigojimus kaip fizinis asmuo, kuris grÄ Å¾ins skolÄ bankui.

Jis įsipareigojo mokėti po 5000 Lt su sÄ lyga, kad nebus nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas į M. Mokėjimai buvo atlikti tik du po 1000 Lt. Prasidėjus bankrotui, iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad laidavimo sutartys suklastotos, nes jas pasirašė ne M. Tai leidžia teigti, kad tai buvo suklastota ne vienÄ kartÄ . Visais atvejais pasirašė ne tikrieji akcininkai. Visos minėtos aplinkybės rodo, kad buvo bandyta apgaulės bÅ«du įgyti banko lėšas, nes buvo pateikti suklastoti dokumentai. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 300 str. 3 d.

Bankui siekiant perimti įkeistÄ turtÄ , 2010-02-10 nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratorius kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. dėl turo perdavimo. Kaip žinia iÅ¡ civilinių bylų, vadovas nevykdė teismo įpareigojimų ir neperdavė turto už virÅ¡ 1000000 Lt ir dokumentų. Pati įmonė neteko lėšų, už kurias galėjo atsiskaityti su kreditoriumi. Å ioje byloje visai sumai 1220713 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iÅ¡ R. priteistas nuostolių atlyginimas.

Laidavimas bÅ«tent praÅ¡omas akcininkų, kurie suinteresuoti įmonės veikla. Laiduotojų turtinė padėti neturi bÅ«ti tokia kaip kredito. Laidavimas užtikrinÄ kredito tęstinumÄ ir grÄ Å¾inimÄ . Tai rimta atsakomybė prieÅ¡ bankÄ .2013-06-14 AB SEB banko prevencijos departamento pareiÅ¡kimu dėl nusikalstamų veikų, kuriame nurodyta, kad 2007-12-05 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė savo pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau tekste – kredito gavėjas), atstovaujamos direktoriaus G.

K., ir AB SEB bankas sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau tekste – kreditavimo sutartis), pagal kuriÄ kredito gavėjui buvo suteiktas 400000 Lt kreditas. Užtikrinant įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymÄ kreditavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ â€“ 2007-12-05 buvo pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (toliau tekste – Laidavimo sutartis), pagal kuriÄ laiduotojai J.

M. ir R. M. laidavo už kredito gavėjÄ ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia suma kaip ir kredito gavėjas. Taip pat, prievolės įvykdymui užtikrinti bankui buvo įkeistos kredito gavėjo prekių atsargos. 2007-12-17 įkeitimo lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistos 800000 Lt vertės prekių atsargos, 2009-01-20 sutartinio įkeitimo lakÅ¡to pakeitimu – 1000000 Lt vertės prekių atsargos, 2010-03-20 susitarimu prie įkeitimo lakÅ¡to – 800000 Lt vertės prekių atsargos.

Å ioms prekių atsargoms pagrįsti kredito gavėjas buvo pateikęs 2007-12-10, 2008-12-16, 2010-03-19 iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ įmonės balanso ir 2007-11-30, 2009-06-30, 2010-03-31, 2010-06-28, 2010-08-01 sandėlio likučius. Atsižvelgiant į tai, kad kredito gavėjas neįvykdė savo kreditorinių įsipareigojimų, AB SEB bankas kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su praÅ¡ymu priteisti solidariai iÅ¡ laiduotojų J. M. ir R. M. 365673,13 Lt sumÄ . Civilinio proceso metu laiduotojai nurodė, kad laidavimo sutarties, jos priedų, pakeitimų jie nepasirašė ir banke dėl laidavimo sutarties sudarymo, nebuvo.

Å ioms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti Kauno apygardos teismo teisėja 2011-10-20 nutartimi paskyrė atlikti raÅ¡ysenos ekspertizę. 2012-02-24 Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-3019(11), kurioje nurodyta, kad paraÅ¡ai ir rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai esantys laidavimo dokumentuose yra paraÅ¡yti ne J. M. ir ne R. M. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, galima teigti, kad aukščiau paminėti laidavimo dokumentai buvo suklastoti, o Å¡ie veiksmai atitinka BK 300 str. 3 d. nusikalstamos veikos požymius.

Taip pat, AB SEB bankui siekiant perimti bankui įkeistÄ turtÄ buvo inicijuotos teisinės procedÅ«ros įkeistam turtui perimti. Atsižvelgiant į tai, kad 2011-02-10 Kauno apygardos teismo nutartimi kredito gavėjui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, Å¡ias teisines procedÅ«ras inicijavo įmonės bankroto administratorė – Ž. J., kuri 2011-02-22 praneÅ¡imu – įspėjimu kreipėsi į kredito gavėjo direktorių R. R. dėl įmonės turto ir dokumentų bankroto administratoriui perdavimo, o taip pat, 2011-03-18 pareiÅ¡kimu dėl teismo nutarties nevykdymo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ (Kauno apskrities VPK Kauno m.

Centro PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-00500-11; 2012-04-18 Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«roje buvo priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimÄ nutraukti; 2012-05-08 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ apskųstas; 2012-05-31 Kauno miesto apygardos prokuratÅ«ros Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas), tačiau AB SEB bankui įkeistas turtas, bankroto administratoriui yra neperduotas iki Å¡iol, taip pat neperduoti įmonės dokumentai, patvirtinantys įkeisto turto bÅ«klę, o nesudėtingas ir ypatingai didelės kompetencijos nereikalaujantis ikiteisminis tyrimas tęsiamas jau ilgiau nei 2 m.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , bankas turi pagrindo manyti, kad kredito gavėjo atsakingi asmenys, siekdami įgyti svetimÄ , jiems nepriklausantį turtÄ â€“ AB SEB bankas pinigines lėšas, panaudodami apgaulę, t. y. pateikdami suklastotus laidavimo sutarčių dokumentus, galimai suklastotus įmonės dokumentus, pagrindžiančius įmonės turtÄ , galimai iÅ¡ anksto žinodami, kad įgyto kredito bankui negrÄ Å¾ins, kreipėsi į bankÄ dėl kredito gavimo, jį gavo ir iki Å¡iol negrÄ Å¾ino.

Dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų AB SEB bankui buvo padaryta 365673,13 Lt žala (1 t. b. l. 20-21).UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė savo pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus G. K., 2007-12-05 pasiraÅ¡yta kreditavimo sutartimi su AB SEB banku Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ kredito gavėjas gavo 86886,01 Eur (300000 Lt) vertės kreditÄ , pervedant į bendrovės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-12-05 tarp banko AB SEB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus G.

K., pasiraÅ¡ytu 2007-12-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimu Nr. 1, pagal kurį minėta bendrovė gavo 28962 Eur (100000 Lt) vertės kreditÄ , pervedant į bendrovės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-12-21 tarp banko AB SEB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė pavadinimÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus R. R., buvo pasiraÅ¡ytu 2007-12-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimu Nr. 2, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeitė visas apyvartoje esančias prekių atsargas.

Kredito grÄ Å¾inimo data –2010-12-02. Laiduotojai Jonas ir R. M.. Sudarytas kredito grÄ Å¾inimo grafikas (1 t. b. l. 22-38, 40-55, 3 t. b. l. 111-122, 122-139, 5 t. b. l. 113-125, 126-141). 2007-12-05 laidavimo sutartimi Nr. 0307-1345 kartu su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, pagal kuriÄ laiduotojai J. M. ir R. M. įsipareigojo atsakyti kaip solidarÅ«s skolininkai AB SEB bankui, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“, už kuriÄ laiduojama, nevykdys savo prievolės ar jos dalies, arba jÄ vykdys netinkamai pagal 2007-12-05 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, pagal kuriÄ bankas suteikė skolininkui 86886,01 Eur (300000 Lt) kredito limitÄ laikotarpiu iki 2008-12-04. (Laiduotojų paraÅ¡ai) (1 t. b. l. 56-57, 5 t. b. l. 142). 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Pakeitimu Nr. 1, sudarytu 2008-12-05, kuriuo buvo pakeista laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį laiduotojai J.

M. ir R. M. įsipareigojo atsakyti kaip solidarÅ«s skolininkai AB SEB bankui, laiduodami už minėtai įmonei suteiktÄ 400000 Lt kreditÄ (Laiduotojų paraÅ¡ai) (1 t. b. l. 58-61, 5 t. b. l. 143-144).2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Pakeitimu Nr. 2, sudarytu 2009-12-21, kuriuo buvo pakeista laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį laiduotojai J. M. ir R. M. įsipareigojo atsakyti kaip solidarÅ«s skolininkai AB SEB bankui, laiduodami už minėtai įmonei suteiktÄ 115848,01 Eur (400000 Lt) kreditÄ (Laiduotojų paraÅ¡ai) (1 t. b. l. 62-67, 5 t. b. l. 145-150).Kauno apygardos teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo nutarta iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, administratore paskiriant Ž.

J., nutarta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä (1 t. b. l. 68-70, 2 t. b. l. 100-101, 184-185).Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-02-24 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-3019(11), kurioje nurodyta, kad paraÅ¡ai ir rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai esantys laidavimo dokumentuose yra paraÅ¡yti ne J. M. ir ne R. M. (1 t. b. l. 71-82).2009-12-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko J.

M. sprendimu, kuriuo jis nusprendė praÅ¡yti AB SEB banko pratęsti 400000 Lt kreditÄ 12 mėn. laikotarpiui, užtikrinant kredito grÄ Å¾inimÄ pratęsiant bendrovei priklausančio turto: visų apyvartoje esančių prekių atsargų 800000 Lt sumai įkeitimÄ , įgaliojant bendrovės direktorių R. R. pasiraÅ¡yti kredito pratęsimo ir turto pratęsimo sutartis (1 t. b. l. 83).Kauno apygardos teismo 2012-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo AB SEB banko ieÅ¡kinys atsakovams J.

M. ir R. M. dėl 365373,13 Lt priteisimo pagal 2007-12-05 laidavimo sutartį ir jos pakeitimus (1 t. b. l. 86-88, 188-190).BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės Ž. J. 2011-03-18 pareiÅ¡kimu Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«rai dėl teismo nutarties nevykdymo, kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. R. neperdavė įmonės dokumentų ir turto, todėl praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nutarties nevykdymo (1 t. b. l. 89). Ä®keitimo lakÅ¡tais, iÅ¡ kuriÄ matyti, kad minėto kredito grÄ Å¾inimui AB SEB bankui 2007-12-17 įkeitimo lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistos 800000 Lt vertės prekių atsargos, 2009-01-20 sutartinio įkeitimo lakÅ¡to pakeitimu – 1000 000 Lt vertės prekių atsargos, 2010-03-20 susitarimu prie įkeitimo lakÅ¡to – 800000 Lt vertės prekių atsargos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus 2007-12-10, 2008-12-16, 2010-03-19 iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ įmonės balanso, 2007-11-30, 2009-06-30, 2010-03-31, 2010-06-28, 2010-08-01 sandėlio likučius su fotonuotraukomis (1 t. b. l. 101-202, 2 t. b. l. 1-61).Duomenimis apie juridinį asmenį, VÄ® Registrų centras Kauno filialo pateiktais dokumentais, iÅ¡ kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau pavadinimai buvo pakeisti – 2009-11-18 į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2010-11-23 – į UAB„(duomenys neskelbtini)“), buvo įregistruota Juridinių asmenų registre 2007-10-04. 2007-09-03 bendrovę įsteigė J.

M., bendrovės įstatinis kapitalas 10000 Lt, steigiamai bendrovei turi teisę atstovauti G. K. Jos direktorius nuo 2010-09-30 iki 2011-02-25 buvo R. R., nuo 2009-04-10 iki 2010-09-30 – R. R., nuo 2007-10-04 iki 2009-04-10 – G. K., akcininku nuo 2007-10-04 – J. M.. Bendrovės veiklos pobūdis: suvenyrų, verslo ir kitų dovanų pardavimas, įvairių prekių pardavimo agentų veikla, didmeninė ir mažmeninė prekyba, rinkos konjunktūros tyrimas, verslo informacijos paieška ir pateikimas, viešosios informacijos platinimas, tarpininkavimas, reklama (2 t. b. l. 86-89, 94-99, 102-183, 186-187, 191-195).2014-10-23 AB SEB banko raštu Nr. 07.04.08-23493, kuriuo Verslo skolų administravimo ir išieškojimo skyriaus pateikta protokolų santrauka, iš kurios matyti, kad 2010-11-08 buvo išsiųstas įspėjimas dėl įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laiduotojams J. ir R.

M. įvykdyti prievoles pagal laidavimo sutartį. 2010-11-23 su SEB banko Specialių kreditų administravimo departamentu (toliau – SKAD) susisiekė buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas R. R., kuris prašė nevykdyti priverstinio skolos išieškojimo iš jo tėvų (laiduotojų J. ir R. M.), nes tariamai po gauto pranešimo iš banko pablogėjo tėvų sveikata. 2010-12-05 susitikimo su SKAD ir R. R. (turimais duomenimis jis yra neoficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas), kurio metu buvo pateiktas grafikas, pagal kurį mokėtų R.

R. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 5000 Lt kas mėnesį su sÄ lyga, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas nebus nukreiptas į laiduotojus J. ir R. M. Ä®sipareigojimus R. R. turėjo pradėti vykdyti nuo 2011-01-15. Su klientu nuolat buvo bendraujama telefonu. Klientas žadėdavo mokėti pagal pasiÅ«lytÄ grafikÄ . Tačiau buvo atlikti du grÄ Å¾inimai po 1000 Lt. 2011-02-25 SKAD iÅ¡siuntė ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui dėl skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojų, bei dovanojimo sutarčių ginčijimo, nes turtas dovanojimo sutartimis buvo perleistas laiduotojų dukrai D.

M.. Klientas bankui per 2010 m. sumokėjo 62966,68 Lt dalinių grÄ Å¾inimų, 2224,58 Lt palÅ«kanų, lizingui – 9833,65 Lt įmokų. Mokėjimai buvo atliekami nuolat, tačiau esamų grafikų klientas niekada nesilaikė. 2010-07-22 VRKK protokolu patvirtinto veiksmų plano vykdymas: paskutinį kartÄ pas klientÄ lankytasi 2010 m. liepos mėn., atsargos apžiÅ«rėtos, jų kiekį ir vertę iÅ¡ akies nustatyti sudėtinga dėl prekių specifikos, o kadangi pastaruoju metu klientas su banku nebendrauja, dar kartÄ aplankyti jo nepavyko.

Pagal 2010-10-20 VRKK sprendimÄ , nustatyti kredito grÄ Å¾inimai yra gana dideli – po 20 t. Lt per mėnesį, tačiau kliento vėlavimai tęsiasi nuo balandžio mėn. Pagrindinė dalis nuėjo atsiskaitymui už UAB Ekspoled akcijas, atsiskaitymams su tiekėjais bei atsargų didinimui. 2010-07-10 buvo dar kartÄ apžiÅ«rėtos atsargos – atsargų likvidumas žemas (4 t. b. l. 29, 85-92).Pagal AB SEB banko 2008-09-15 kredito suteikimo reikalavimų (toliau – Reikalavimai) 124.5.2 p. matyti, kad laiduotojas (fizinis asmuo) ir jo sutuoktinis ar laiduotojo atstovas (kai laiduotojas yra juridinis asmuo) pasiraÅ¡o kiekviename laidavimo sutarties lape, o paskutiniame sutarties lape savo ranka bÅ«tinai įraÅ¡o savo vardÄ bei pavardę, bei padeda paraÅ¡Ä (4 t. b. l. 30-56).IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-12-31 informacijos apie AB SEB bankui įkeistų prekių atsargų likučių matyti, kad įkeistų prekių atsargų balansinė vertė (tÅ«kst.

Lt) sudaro 976876, 2009-09-30 sudaro 10921,93, bendra balansinė vertė – 1002000, 2009-06-30 – 15851,77, bendra balansinė vertė – 1150299,64 (4 t. b. l. 57, 83, 84).Kauno apygardos teismo 2010-09-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nutarta ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tuoti 539209,21 Lt atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas (4 t. b. l. 122-123).2014-12-17 AB SEB banko raÅ¡tu Nr. 07.04.08-28127, kuriuo pateiktas 2010-12-05 R.

R. raÅ¡tas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos grÄ Å¾inimo pagal grafikÄ (4 t. b. l. 94, 95).UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-01-30, SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u nuo 2011-01-27 iki 2011-01-27, iÅ¡ kurių matyti, kad R. R. 2011-01-27grÄ Å¾ino 1000 Lt pagal kredito sutartį, J. V. 2011-03-04 – 1000 Lt (4 t. b. l. 96, 99-100).Kompaktiniuose diskuose esančia informacija, kurie buvo pateikti 2014-12-17 ir 2014-12-30 SEB banko raÅ¡tais, iÅ¡ kurios matyti, kad sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-12-05 – 2010-12-02 vyko tokios operacijos: 2007-12-18 AB SEB Vilniaus bankas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-12-05 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) papildė iÅ¡ paskolos sÄ skaitos 80000 Lt, o 2007-12-19 – 220000 Lt.

Kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ periodiÅ¡kai mokėjo kreditÄ AB SEB bankas, palÅ«kanas. Taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau pakeitusi pavadinimÄ ) pervedinėjo įvairioms įmonėms (pvz. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiems laikraščiams ir t. t.) pinigus iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos už įvairias prekes ir paslaugas.

Taip pat ir į sÄ skaitÄ pervedinėjo įmonės pinigus už prekes, kaip pvz. (duomenys neskelbtini) dizaino studija už PVC plokÅ¡tę, S. P. už polikarbonato plokÅ¡tę, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) už reklaminius transparantus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM SF ir t. t. Kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo už naujo turto įkeitimo sandorio įregistravimÄ . IÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos buvo mokami ir darbo užmokesčiai, pvz. G. K., M.

U. ir t.t., VSDFV Kauno miesto skyriui draudimo įmokos. Viename iÅ¡ iÅ¡rašų minėtu laikotarpiu matyti, kad pradinis likutis Å¡ioje sÄ skaitoje sudarė 10659,93, iÅ¡ viso įplaukų 10729400,07, iÅ¡ viso iÅ¡laidų – 10740060,00, kitame – pradinis likutis 12874,29 44452,35, iÅ¡ viso įplaukų 894877,13 3089831,89, iÅ¡ viso iÅ¡laidų – 907751,42 -3134284,74.2015-02-10 AB SEB banko raÅ¡tu Nr. 07.04.08-3026, kuriuo pateikta AB SEB banko darbuotojo A. V. elektroninio susiraÅ¡inėjimo su R.

R. kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad R. R. 2010-03-03 rašė A. V., jog per 10 d. sumokės skolas (4 t. b. l. 104-106).2014-05-19 Kauno apylinkės teismo raÅ¡tu Nr. 1-2073-347/201 pateiktos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, kurioje R. R. pripažintas kaltu pagal BK 223 str. 1d. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimo ir netinkamo apskaitos organizavimo, neužtikrinimo duomenų apie turtÄ ir turto likučių vertinimo inventorizacijos duomenimis laikotarpyje nuo 2010-09-24 iki 2011-02-28 (4 t. b. l. 108-200, 5 t. b. l. 1-4).2014-06-06 FNTT raÅ¡tu Nr. 25/11-2-3-11824 pateikta specialisto iÅ¡vada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, kurioje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R.

R. už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki 2011-02-28 nepateikė tyrimui apskaitos dokumentų, tame tarpe ir atsargų apskaitos, sÄ naudų apskaitos registrų, bendrojo žurnalo ir didžiosios knygos, nebuvo vykdoma inventorizacija, dėl to bendrovėje nebuvo galima nustatyti gautų pajamų apimties, sÄ naudų dydžio. nenustatyta, kaip bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, kadangi už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki 2011-02-28 pateikti tik pavieniai bendrovės buhalteriniai dokumentai.

IÅ¡ iÅ¡vados matyti, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. nepateikė duomenų, apie bendrovėje esantį turtÄ bei Å¡io turto įvertinimÄ inventorizacijos duomenimis. Taip pat tyrimo metu (už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki 2011-02-28) nebuvo galima nustatyti gautų pajamų apimties bei įvertinti Å¡ioms pajamoms patirtų sÄ naudų dydžio bei įvertinti įmokų ir įsipareigojimų dydžio biudžetui, nes buhalterinės apskaitos duomenys bendrovėje nebuvo kaupiami ir sisteminami apskaitos registruose.

Dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų nepateikimo (nebuvimo) buhalterinė apskaita bendrovėje tampa neobjektyvi ir nepalyginama tiek vidaus, tiek iÅ¡orės vartotojams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma pagal buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kadangi: Bendrovės vadovas R. R. neužtikrino, kad „(duomenys neskelbtini)“ Å«kiniai įvykiai ir duomenys bÅ«tų registruojami ir apibendrinami apskaitos registruose, kaip tai numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d.

Nr. IX -574) 16 str. 1, 3, 4 d. Be to, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. neužtikrino, kad duomenys apie turtÄ ir jų likučius bÅ«tų įvertinta inventorizacijos duomenimis, tuo nesivadovavo Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymu (2001-11-06 Nr. IX-575 bei 2008-09-01 Nr. X-1633 redakcija ) 15 str. 10 d. Bei bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. nesivadovavo Vyriausybės nutarimu (1999-06-03 Nr.719) „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (2004-07-12 Nr.876 ir 2008-04-17 Nr. 370 redakcija) punktais 3, 9, 48, 49, 50.

Todėl tyrimo metu už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki 2011-02-28 nebuvo galima nustatyti bendrovėje gautų pajamų apimties bei įvertinti Å¡ioms pajamoms patirtų sÄ naudų dydžio, kadangi buhalterinės apskaitos duomeny bendrovėje nebuvo kaupiami ir sisteminami. Dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) įvardintų dokumentų nepateikimo (nebuvimo) buhalterinė apskaita bendrovėje tampa neobjektyvi ir nepalyginama tiek vidaus, tiek iÅ¡orės vartotojams, kaip yra numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m lapkričio 6 d.

Nr. IX -574) 4 str. 1 d., 3 d. Dėl nepateiktų buhalterinės apskaitos registrų (ilgalaikio turto apskaitos, finansinio turto apskaitos, atsargų apskaitos, pirkėjų įsiskolinimo apskaitos, skolų bei apskaitos registrų, bendrojo žurnalo, didžiosios knygos nebuvo galima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. neužtikrino, kad bendrovėje buhalterinės apskaitos organizavimas ir ūkinių operacijų fiksavimas bei duomenų apibendrinimas būtu atvaizduotas apskaitos registruose, o balanso rodiklių duomenys sutaptu su didžiosios knygos išvestiniais duomenimis.

Bendrovės vadovas nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m lapkričio 6 d. Nr. IX -574) 4 str. 1 d., 6 str.

2. d., 12 str. 4 d., 16 str. 1-4 d., 19 str. 1-4 d. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. neužtikrino, kad duomenys apie turto judėjimÄ ir jų likučius bÅ«tų įvertinta inventorizacijos duomenimis, nes nesivadovavo Vyriausybės nutarimu (1999-06-03 Nr. 719 ) „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (2004-07-12 Nr. 876 ir 2008-04-17 Nr. 370 redakcija) 3, 9, 48, 49, 50 punktais. Todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡ių buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ visiÅ¡kai nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. neužtikrino, kad bÅ«tų iÅ¡saugoti ir perduoti buhalteriniai apskaitos dokumentai bei apskaitos registrai ir turtas bankroto administratoriui kaip tai numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m lapkričio 6 d. Nr. IX -574) 19 str. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. R. yra atsakingas dėl apskaitos organizavimo ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001m lapkričio 6d. Nr. IX -574) 21 str., dokumentais, kuriais remiantis buvo padaryta iÅ¡vada (5 t. b. l. 6-19, 29-39). 2015-04-07 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2956(14), iÅ¡ kurios matyti, kad raÅ¡ysenų, kuriomis paraÅ¡yti rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai „J.

M.“, esantys 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 ir 6/6 lapuose, grafose „LAIDUOTOJAS J. M.“, bendrieji požymiai yra tokie: iÅ¡lavinimas ir judesių koordinacija aukÅ¡ti, tempas greitas, raÅ¡menų dydis vidutinis ir didelis, nuolinkis deÅ¡ininis, įbėgis mažas ir vidutinis, riÅ¡lumas vidutinis ir didelis, spÅ«dis vidutinis, diferencijuotas. Lyginant Å¡ias tiriamÄ sias raÅ¡ysenas tarpusavyje, nustatyti bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai, kurie yra esminiai, pastovÅ«s ir sudaro individualiÄ požymių visumÄ , pakankamÄ iÅ¡vadai, kad rašė vienas asmuo.

Lyginant Å¡iÄ tiriamÄ jÄ raÅ¡ysenÄ su lyginimui pateiktais R. R. ir R. R. raÅ¡ysenų pavyzdžiais, nustatyti skirtumai, kurie nurodyti 1 lentelėje. RaÅ¡ysenų, kuriomis paraÅ¡yti rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai „R. M.“, esantys 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 ir 6/6 lapuose, grafose „LAIDUOTOJO SUTUOKTINIS R. M.“, bendrieji požymiai yra tokie: iÅ¡lavinimas ir judesių koordinacija aukÅ¡ti, tempas vidutinis, raÅ¡menų dydis vidutinis, nuolinkis deÅ¡ininis, tik „g“ vertikali, įbėgis mažas ir vidutinis, riÅ¡lumas mažas ir vidutinis arba paraÅ¡yta neriÅ¡liai, spÅ«dis vidutinis, diferencijuotas. 2/6 lapo įraÅ¡e raidė „i“, esanti po „v“, paraÅ¡yta be taÅ¡ko.

Lyginant Å¡ias tiriamÄ sias raÅ¡ysenas tarpusavyje, nustatyti bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai, kurie yra esminiai, pastovÅ«s ir sudaro individualiÄ požymių visumÄ , pakankamÄ iÅ¡vadai, kad rašė vienas asmuo. Lyginant Å¡iÄ tiriamÄ jÄ raÅ¡ysenÄ su lyginimui pateiktais R. R. ir R. R. raÅ¡ysenų pavyzdžiais, nustatyti skirtumai, kurie nurodyti 1 lentelėje. Lyginant raÅ¡ysenÄ , kuria paraÅ¡yti rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai „J. M.“, ir raÅ¡ysenÄ , kuria paraÅ¡yti rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai „R.

M.“, esantys 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 ir 6/6 lapuose, tarpusavyje, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Todėl nustatyti, ar rankraštinius įrašus „J. M.“ ir rankraštinius įrašus „R. M.“ parašė tas pats asmuo, ar skirtingi asmenys, negalima. Įvertinus rašysenų bendrųjų ir specialiųjų požymių skirtumus, nustatyta, kad jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro požymių visumas, pakankamas išvadoms, kad rankraštinius įrašus „J.

M.“ ir „R. M.“ pakeitimo Nr. 2 2/6 ir 6/6 lapuose įrašė ne R. R. ar R. R.. Lyginant J. M. ir R. M. prašaus, esančius 2007-12-05 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo Nr. 1/4, 3/4, 4/4 lapuose, pakeitimo Nr. 2 1/6, 2/6, 3/6, 4/6, 5/6, 6/6 lapuose, tarpusavyje, nustatyti bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai, kurie yra esminiai, pastovūs ir sudaro individualias požymių visumas, pakankamas išvadoms, kad toje pačioje eilutėje nurodytus parašus pasirašė vienas asmuo.

Lyginant parašus J. M. vardu, nurodytus 2 lentelės 1, 2, 3 eilutėse, tarpusavyje; taip pat lyginat parašus R. M. vardu, nurodytus 2 lentelės 4, 5, 6 eilutėse, tarpusavyje, nustatyti pavieniai sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Negalint vienareikšmiškai įvertinti sutapimų ir skirtumų, negalima nustatyti, ar visi parašai J. M. vardu ir ar visi parašai R. M. vardu yra pasirašyti vieno asmens, ar skirtingų asmenų. Dėl tų pačių priežasčių negalima nustatyti, ar J.

M. vardu ir R. M. vardu pasirašė vienas asmuo, ar skirtingi asmenys. Lyginant parašus: J. M. vardu ir R. M. vardu 2007-12-05 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2/2 lape, ir 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. 0307-1345 pakeitime Nr. 1, 1/4, 3/4, 4/4 lapuose, su lyginimui pateiktais R. R. ir G. K. rašysenų ir parašų pavyzdžiais, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Todėl nustatyti, ar aukščiau išvardintuose dokumentuose J.

M. vardu ir R. M. vardu pasirašė R. R., ar G. K., negalima. J. M. vardu ir R. M. vardu 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 2, 1/6, 2/6, 3/6, 4/6, 5/6, 6/6 lapuose, su lyginimui pateiktais R. R. ir R. R. rašysenų ir parašų pavyzdžiais, nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Todėl nustatyti, ar aukščiau išvardintuose dokumentuose J. M. vardu ir R.

M. vardu pasirašė R. R., ar R. R., negalima. Iš šių duomenų padaryta išvada, kad nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2/2 lape, po išspausdintais žodžiais „VARDU: J. M.“, J. M. vardu pasirašė R. R., ar G. K., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2/2 lape, po išspausdintais žodžiais „VARDU:

R. M.“, R. M. vardu pasirašė R. R., ar G. K., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 1/4 ir 3/4 lapuose, po išspausdintu žodžiu „Laiduotojas“, bei 4/4 lape, po išspausdintais žodžiais „LAIDUOTOJAS J. M.“, J. M. vardu pasirašė R.

R., ar G. K., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 1 1/4 ir 3/4 lapuose, po išspausdintu žodžiu „Laiduotojas“, bei 4/4 lape, po išspausdintais žodžiais „LAIDUOTOJAS R. M.“, R. M. vardu pasirašė R. R., ar G. K., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms.

Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 1/6 ir 2/6 lapuose, po išspausdintais žodžiais „Laiduotojo sutuoktinis“, du kairieji parašai J. M. vardu pasirašyti R. R., ar R. R., ar kito asmens, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 1/6 ir 2/6 lapuose, po išspausdintais žodžiais „Laiduotojo sutuoktinis“, du dešinieji parašai R.

M. vardu yra pasiraÅ¡yti R. R., ar R. R., ar kito asmens, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms iÅ¡vadoms. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 2 2/6 lape, grafoje „LAIDUOTOJAS J. M.“, rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žJ. M.“ parašė ne R. R., ne R. R., bet kitas asmuo. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 lape, grafoje „LAIDUOTOJAS J.

M.“, virÅ¡ rankraÅ¡tinio įraÅ¡o „J. M.“, J. M. vardu pasirašė R. R., ar R. R., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms iÅ¡vadoms. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 lape, grafoje „LAIDUOTOJO SUTUOKTINIS R. M.“, rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žR. M.“ parašė ne R. R., ne R. R., bet kitas asmuo.

Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 lape, grafoje „LAIDUOTOJO SUTUOKTINIS R. M.“, virš rankraštinio įrašo „R. M.“, R. M. vardu pasirašė R. R., ar R. R., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 3/6, 4/6, 5,6 ir 6/6 lapuose, po išspausdintais žodžiais „Laiduotojas“ J.

M. vardu pasirašė Robertas, ar R. R., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 3/6, 4/6, 5/6 ir 6/6 lapuose, po išspausdintais žodžiais „Laiduotojo sutuoktinis“, R. M. vardu pasirašė R. R., ar R. R., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 6/6 lape, grafoje „LAIDUOTOJAS J.

M.“, rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žJ. M.“ parašė ne R. R., ne R. R., bet kitas asmuo. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 6/6 lape, grafoje “LAIDUOTOJAS J. M.“, po rankraÅ¡tiniu įraÅ¡u „J. M.“, J. M. vardu pasirašė R., ar R. R., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms iÅ¡vadoms. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 6/6 lape, grafoje „LAIDUOTOJO SUTUOKTINIS R.

M.“, rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žR. M.“ parašė ne R. R., ne R. R., bet kitas asmuo. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 6/6 lape, grafoje „LAIDUOTOJO SUTUOKTINIS R. M.“, po rankraÅ¡tiniu įraÅ¡u „R. M.“, R. M. vardu pasirašė Robertas, ar R. R., ar kitas asmuo, negalima dėl to, kad nustatyti pavieniai bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, nesudarantys požymių visumų, pakankamų teigiamoms ar neigiamoms iÅ¡vadoms.

Rankraštinius įrašus „J. M.“ 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 ir 6/6 lapuose, grafose „LAIDUOTOJAS J. M.“, parašė vienas asmuo. Rankraštinius įrašus „R. M.“ 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. 2 2/6 ir 6/6 lapuose, grafose „LAIDUOTOJO SUTUOKTINIS R. M.“, parašė vienas asmuo. Nustatyti, ar aukščiau minėtuose dokumentuose rankraštinius įrašus „J. M.“ ir rankraštinius įrašus „R.

M.“ parašė vienas asmuo, ar skirtingi asmenys, negalima dėl to, kad negalint vienareikšmiškai įvertinti sutapimų ir skirtumų, negalima nustatyti ar visi parašai yra pasirašyti vieno asmens, ar skirtingų asmenų. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 1, 1/4, 3/4, 4/4 lapuose, J. M. vardu pasirašė vienas asmuo. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 2, 1/6, 2/6, 3/6, 4/6, 5/6, 6/6 lapuose, J. M. vardu pasirašė vienas asmuo. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutartyje Nr. 0307-1345, 2/2 lape, 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 1, 1/4, 3/4, 4/4, lapuose, ir 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 2, 1/6, 2/6, 3/6, 4/6, 5/6, 6/6 lapuose, J.

M. vardu pasirašė vienas asmuo, ar skirtingi asmenys, negalima dėl to, kad negalint vienareikšmiškai įvertinti sutapimų ir skirtumų, negalima nustatyti ar visi parašai yra pasirašyti vieno asmens, ar skirtingų asmenų. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 1, 1/4, 3/4, 4/4 lapuose, R. M. vardu pasirašė vienas asmuo. 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 1/6, 2/6, 3/6, 4/6, 5/6, 6/6 lapuose, R. M. vardu pasirašė vienas asmuo. Nustatyti, ar 2007-12-05 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2/2 lape, 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitime Nr. 1, 1/4, 3/4, 4/4 lapuose, ir 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. 0307-1345 pakeitime Nr. 2, 1/6, 2/6, 3/6, 4/6, 5/6, 6/6 lapuose, R.

M. vardu pasirašė vienas asmuo, ar skirtingi asmenys, negalima dėl to, kad negalint vienareikÅ¡miÅ¡kai įvertinti sutapimų ir skirtumų, negalima nustatyti ar visi paraÅ¡ai yra pasiraÅ¡yti vieno asmens, ar skirtingų asmenų (5 t. b. l. 158-164).SEB banko kredito pasiÅ«lymais, iÅ¡ kurių matyti, kad 2010-07-22 buvo priimtas sprendimas restruktÅ«rizuoti kliento turimo kredito limito dalinius mokėjimus, nuo 2010 m. balandžio mėn. sukauptÄ skolÄ nukeliant į termino pabaigÄ , esamÄ grafikÄ (po 20 Lt/mėn. paliekant galioti nuo Å¡. m. liepos mėn. Iki Å¡io sprendimo įgyvendinimo klientas turėjo susimokėti visas pradelstas palÅ«kanas, delspinigius ir lizingo įmokas (sumoje – 25 t.

Lt). Sprendimas iki Å¡iol nėra įgyvendintas, kadangi, klientas niekaip nesugebėjo likviduoti esamų pradelsimų, be to pareiÅ¡kė, kad to restruktÅ«rizavimas jam esÄ s nepriimtinas. 2010-11-05 klientas perduotas SKAD. 2010-11-08 iÅ¡siųstas įspėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. 2010-11-08 iÅ¡siųstas įspėjimas laiduotojams J. M. ir R. M. įvykdyti prievoles pagal laidavimo sutartį. 2010-11-23 su SKAD susisiekė buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas R.

R., kuris prašė nevykdyti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ jo tėvų (laiduotojų J. ir R. M.), nes tariamai po gauto praneÅ¡imo iÅ¡ banko pablogėjo tėvų sveikata. 2010-12-05 susitikimo su SKAD ir R. R. (turimais duomenimis jis yra neoficialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas) metu buvo pateiktas grafikas, pagal kurį mokėtų R. R. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ po 5000 Lt kas mėnesį su sÄ lyga, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas nebus nukreiptas į laiduotojus J. ir R. M.. Ä®sipareigojimus L.

R. turėjo pradėti vykdyti nuo 2011-01-15. Su klientu nuolat buvo bendraujama telefonu. Klientas žadėdavo mokėti pagal pasiÅ«lytÄ grafikÄ . Tačiau buvo atlikti du grÄ Å¾inimai po 1000 Lt. 2011-02-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kelta bankroto byla. 2011-02-25 SKAD iÅ¡siuntė ieÅ¡kinį Kauno apygardos teismui dėl skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojų J. ir R. M. (SKAD turimomis žiniomis abu laiduotojai dirbantys) bei dovanojimo sutarčių ginčijimo actio pauliana pagrindu, kadangi turtas nelygintinomis (dovanojimo) sutartimis (2009 m.) buvo perleistas laiduotojų dukrai D.

M. 2011-06-10 įvyko pirmasis BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimas. Bendra patvirtintų kreditorinių suma – 873665,50 Lt, SEB reikalavimas – 334.513,32 Lt. Administratorė informavo, kad bankui įkeistų atsargų jai nėra perduota, dėl ko buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas, dėl baudžiamosios bylos iškėlimo įmonės vadovybei. Atsakovai J. ir R. M. nepripažįsta AB SEB bankas pareikšto ieškinio ir nurodo, kad laidavimo sutarčių nepasirašė, parašai yra panašūs, bet ne jų.

Atsakovai praÅ¡o Kauno apygardos teismo paskirti teismo ekspertizę nustatyti, ar ant laidavimo sutarčių paraÅ¡ai yra J. ir R. M., ar laidavimo sutartis pasirašė kiti asmenys. 2011-09-15 turėjo įvykti parengiamasis teismo posėdis Kauno apygardos teisme, dėl skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojų, tačiau dėl užimtumo kitose bylose, SKAD pateikė praÅ¡ymÄ teismui atidėti bylos nagrinėjimÄ . Tokį praÅ¡ymÄ pateikė ir atsakovai, tačiau teismas nepripažino atsakovų praÅ¡yme iÅ¡dėstytų priežasčių svarbiomis ir skyrė po 500 Lt baudÄ atsakovams M. už neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį.

Teismas įpareigojo atsakovus iki 2011-10-17 įmokėti 2000 Lt į Kauno apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ , kad bÅ«tų atlikta parašų ekspertizė. Patvirtinto veiksmų plano vykdymas: tęsti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ laiduotojų, bendradarbiauti su bankroto administratoriumi dėl operatyvesnių bankroto procedÅ«rų vykdymo, aiÅ¡kintis, kur yra bankui įkeisto atsargos, jų neradus, kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo už turto iÅ¡Å¡vaistymÄ (bankui įkeistų atsargų nėra, administratorė kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo buvusiems vadovams (7 t. b. l. 98-102).Kauno apygardos teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta priteisti ieÅ¡kovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ atsakovo R.

R. 1220713,75 Lt nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1220713,75 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2014-06-16) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IÅ¡ ieÅ¡kovės teismui pateikto ieÅ¡kinio bei jo priedų (dokumentų) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011-02-10 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kelta bankroto byla, administratore paskirta Ž. J., įmonės vadovas įpareigotas per 10 d., įsiteisėjus teismo nutarčiai, iÅ¡kelti bankroto bylÄ , perduoti teismo paskirtam administratoriui bendrovės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2010-09-24 iki 2011-03-08, t. y. iki atleidimo iš darbo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, dirbo R. R.. Įmonės vadovas R. R. teismo įpareigojimo nevykdė – neperdavė administratorei jokio įmonės turto ir visų įmonės dokumentų. Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2010-09-24 bankroto bylos iškėlimo įmonei buvo atsakovas R. R. Nepaisydamas administratorės raginimų, įmonės vadovas (atsakovas) teismo įpareigojimo nevykdė – neperdavė administratorei jokio įmonės turto ir visų įmonės dokumentų.

IÅ¡ pateikto į bylÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-02-22 balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 1945 506 Lt, iÅ¡ kurio ilgalaikis turtas sudarė 357160,00 Lt, trumpalaikis turtas – 1588 346 Lt. Atsakovas iki Å¡iol administratorei neperdavė 2011-02-22 balanse nurodyto 1220713,75 Lt vertės turto ir neiÅ¡saugojo bei neperdavė įmonės turtines teises patvirtinančių dokumentų. 2013-07-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 223 str. 1 d., jis nevykdė Kauno apygardos teismo 2011-02-10 nutarties, neperdavė bankroto administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pagal balansÄ ir visų įmonės dokumentų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje teismo yra patvirtinti kreditorių 2576 952,52 Lt finansiniai reikalavimai. Įmonė neteko lėšų, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaityti su įmonės kreditoriais, todėl konstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditoriai iš viso patyrė 1220713,75 Lt nuostolius (7 t. b. l. 103-105).2016-05-16 mokėjimo kvitu, iš kurio matyti, kad R.

R. VMI prie Finansų ministerijos sumokėjo 1000 Eur baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Å ioje byloje R. R. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslÄ savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai apgaule įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , AB SEB bankui per UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. K. ir R. R. pateikė suklastotus laidavimo sutarčių dokumentus ir apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ savo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tai yra suorganizavo 2007-12-05 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimuose Nr. 1 ir Nr. 2 esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė savo pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcininko J.

M. ir jo žmonos R. M. parašų suklastojimÄ ir, žinomai suklastotus aukščiau paminėtus dokumentus, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriams, kurie juos pateikė AB SEB bankui dėl 115848,01 Eur (400000 Lt) kredito gavimo, ko pasėkoje AB SEB bankas, suklastotų laidavimo sutarčių bei jų pakeitimų, kurie yra kredito gavimo ir grÄ Å¾inimo bankui užtikrinimo pagrindas, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė savo pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus G.

K., 2007-12-05 pasirašė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 86886,01 Eur (300000 Lt) vertės kreditÄ , pervedant į bendrovės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-12-05 tarp banko AB SEB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus G. K., buvo pasiraÅ¡ytas 2007-12-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas Nr. 1, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 28 962 Eur (100000 Lt) vertės kreditÄ , pervedant į bendrovės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-12-21 tarp banko AB SEB ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė pavadinimÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“), atstovaujamos direktoriaus R.

R., buvo pasiraÅ¡ytas 2007-12-05 kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas Nr. 2, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeitė visas apyvartoje esančias prekių atsargas, o vėliau, 2010-12-05 siekdamas užmaskuoti kredito gavimÄ apgaulės bÅ«du ir žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito grÄ Å¾inti neturi pinigų ir įkeisto turto, kaip fizinis asmuo, sudarė su banku susitarimÄ dėl kredito grÄ Å¾inimo, kurio pagrindu bankui atliko tik du mokėjimus, tai yra 2011-01-27 - 289,62 Eur (1000 Lt) ir 2011-03-04 – 289,62 Eur (1000 Lt), tokiu bÅ«du apgaule savo bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ AB SEB bankui priklausančius pinigus, viso 115 848,01 Eur (400000 Lt), taip padarydamas AB SEB bankui didelę turtinę žalÄ â€“ 115848,01 Eur (400 000 Lt), tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d.IÅ¡analizavus teisme iÅ¡tirtus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad jie nepagrindžia kaltinimo R.

R. dėl sukčiavimo, nes pagal byloje ištirtais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes tokia veikos kvalifikacija yra nepagrįsta ir neteisinga.. Dėl kaltinimo sukčiavimu pagal(BK 182 str. 2 d.) Sukčiavimo (BK 182 str.) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu:

1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule;

3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule;

4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ , asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimti privalomai vykdytinÄ sprendimÄ ar kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto (pvz., teismÄ , antstolį, notarÄ ), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriÅ¡kai pats perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui, manydamas, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimÄ dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.Kaip matyti iÅ¡ kaltinimo R.

R. tiek, kiek jis susijęs su sukčiavimu pagal BK 182 str. 2 d., jo esmė yra ta, kad jis turėdamas tikslÄ savo bei UAB “ (duomenys neskelbtini) „ naudai įgyti svetimÄ turtÄ â€“ banko pinigus, veikdamas apgaule prieÅ¡ turto savininkÄ bankÄ , o konkrečiai per G. K. pateikdamas bankui suklastotÄ laidavimo sutartį ir jos pakeitimÄ Nr. 1, o per R. R. minėtos laidavimo sutarties pakeitimÄ Nr. 2, veikė apgaule, iÅ¡ esmės nulėmusia banko apsisprendimÄ suteikti kreditÄ ir tokiu bÅ«du aiÅ¡kiai nenaudingai disponuoti jam priklausančiu didelės vertės turtu pinigais (400000 lt), kurie pagal kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais buvo iÅ¡mokėti UAB “ (duomenys neskelbtini)“Kad buvo veikiama apgaule banko naudai, neginčytinai patvirtina ir byloje esanti specialisto iÅ¡vada (1 t., b.l. 71-82), kuria nustatyta, kad 2007-12-05 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pakeitimuose Nr. 1 ir Nr. 2 esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau įmonė keitė savo pavadinimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcininko J.

M. ir jo sutuoktinės R. M. vardu padaryti įraÅ¡ai ir paraÅ¡ai yra atlikti ne jų, tai yra suklastoti. Kaip matyti iÅ¡ banko pateiktų duomenų, liudytojais apklaustų tuomečių banko darbuotojų parodymų, laidavimas Å¡iuo atveju buvo bÅ«tina sÄ lyga tam, kad kreditas bÅ«tų suteiktas. Todėl Å¡iai sÄ lygai iÅ¡pildyti laidavimo sutarčių su suklastotais laiduotojų paraÅ¡ais pateikimas bankui, turėjęs neabejotinai lemiamos reikÅ¡mės banko paskolų komitetui apsisprendžiant dėl kredito suteikimo UAB “ (duomenys neskelbtini)“, buvo esminė apgaulė, kuria veikė R.

R..Nors pats R. R. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamų nusikaltimų, liudytojų parodymais nustatyta, kad jis buvo faktinis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, sprendęs tiek dėl bendrovės direktoriaus, tiek ir dėl akcininkų parinkimo jos steigimo etape, tiek ir vėliau priimdavęs visus esminius sprendimus, kuriuos įgyvendindavo per statytinius akcininkus bei direktorių. Kaip parodė liudytojas G. K., buvęs direktoriumi nuo bendrovės įkÅ«rimo iki 2009 metų, jis visÄ laikÄ savo tiesioginiu vadovu skaitęs R.

R., kuris taip pat viskÄ sprendė ir bendrovei tariantis su banku dėl kredito. Kai R. R. buvo nurodyta, kad reikalingas laidavimas, jis nurodė, kad J. M. ir R. M. jais bus. BÅ«tent R. R. buvo perduotos pasiraÅ¡yti laidavimo sutartys bei iÅ¡ jo gauti bankui pateikti jau su laiduotojų paraÅ¡ais. Liudytojas J. M. taip pat parodė, kad su R. R. visada spręsdavo dėl direktorių, pats daugiau įmonės vardu nieko faktiÅ¡kai nedarydavo, nes R. R. buvo sakęs, kad jeigu reikės kokius dokumentus pasiraÅ¡yti, tai priveÅ¡.

Laidavimo sutarčių nei jis, nei jo žmona R. M. nepasiraÅ¡inėjo, niekas to nesiÅ«lė, dokumentų atvežę nebuvo. Kai apie tai paklausė R. R., jis nurodė, kad viskÄ pats iÅ¡siaiÅ¡kins. IÅ¡ tokių parodymų seka, kad tais atvejais, kai bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kokius nors dokumentus turėdavo pasiraÅ¡yti Å¡ios įmonės akcininkas J. M., juos jam visuomet pateikdavo R. R., kas reiÅ¡kia, kad jis visuomet tokiais atvejais žinodavo, kad dokumentas pasiraÅ¡ytas paties J. M..

Nagrinėjamu atveju, kaip nurodė G. K. bei vėliau direktoriumi buvęs R. R., jie patys laidavimo sutarčių nepasiraÅ¡inėjo. G. K. nurodė, kad jÄ su J. M. ir R. M. paraÅ¡ais jam pateikė R. R. Tai įrodo, kad R. R. tuo metu, kai G. K. bankui pateikti perdavė laidavimo sutartis, žinojo, kad realiai jų nei J. M., nei R. M. nepasirašė, nes tokiu atveju, juos pasiraÅ¡yti jiems bÅ«tų perdavęs pats ar jo pavedimu tai bÅ«tų padaręs kitas jo įgaliotas asmuo. Tačiau Å¡iuo atveju taip nebuvo.

Tiek pats R. R., tiek ir J. M., kaip jau minėta, paneigė tokias galimas Å¡ių sutarčių pasiraÅ¡ymo aplinkybes. Tokie įrodymai patvirtina, kad R. R. perduodamas G. K. bei vėliau R. R. laidavimo sutartis suprato, kad jos yra su netikrais laiduotojų paraÅ¡ais, tai yra suklastotos. Tuo pačiu tai reiÅ¡kia, kad jis suvokė, jog perduodamas Å¡ias laidavimo sutartis pateikti bankui, prieÅ¡ tai jų nepateikęs tikriesiems laiduotojams pasiraÅ¡yti, veikia prieÅ¡ ji netiesiogiai apgaule tam, kad bankas priimtų sprendimÄ dėl kredito suteikimo UAB “ (duomenys neskelbtini)“.

Taigi, nekyla abejonių, kad visais aptartais atvejais, tai yra tiek 2007-12-05 laidavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir 2007-12-05 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimuose Nr. 1 ir Nr. 2 SEB banko atžvilgiu buvo panaudota apgaulė (pateikiant suklastotus dokumentus dėl laidavimo, tokiu bÅ«du deklaruojant fiktyvų laidavimÄ ir nuslėpus tikrÄ jÄ situacijÄ , kad galimų laiduotojų nėra), tačiau dėl viso to, kas paminėta, negalima daryti neginčijamos iÅ¡vados, kad iÅ¡ kredito bendrovės SEB banko gauti pinigai – viso 400000 Lt kreditas buvo skirtas pačiam R.

R. ir UAB “ (duomenys neskelbtini)“ asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne tiems tikslams, kuriems jis UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir buvo suteiktas.Tuo tarpu ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga sprendžiant nusikalstamų veikų, už kurias baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 182 str. ir 207 str. atribojimo klausimus.Pagal BK 182 ir 207 straipsniuose nurodytas dispozicijas abi veikos – sukčiavimas ir kreditinis sukčiavimas – padaromos panaudojant apgaulę. BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei kaltininkas, sudarydamas kreditinio pobÅ«džio sandorius (tokie buvo nagrinėjamu atveju), turi tikslÄ neteisėtai įgyti savo ar kitų naudai svetimÄ turtÄ ir, panaudodamas apgaulę, šį tikslÄ Ä¯gyvendina – neatlygintinai įgyja svetimÄ turtÄ , tokia veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2009, 2K-600/2012, 2K-339/2013). Pažymėtina, kad sukčiavimo atveju BK 182 str. prasme kaltininko tyčia nukreipta į nepagrįstÄ praturtėjimÄ siekiant turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.BK 207 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra ekonomika ir verslo tvarka.

Å iai veikai bÅ«dinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditÄ , paskolÄ , subsidijÄ , laidavimo ar banko garantijos raÅ¡tus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., pinigines lėšas siekia panaudoti Å«kinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje. Kreditinio sukčiavimo sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad kreditas ar kita (kas numatyta BK 207 straipsnyje) yra neteisėtai gaunama. Analizuojant BK 207 str. dispozicijÄ bÅ«tina pažymėti, kad pagal minėto straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaule gavo kreditÄ , paskolÄ , subsidijÄ , laidavimo ar banko garantijos raÅ¡tus arba kitus kreditinius įsipareigojimus.

Apgaulė minėto straipsnio prasme suprastina kaip veikos padarymo bÅ«das, kuriÄ kaltininkas naudoja norėdamas iÅ¡gauti teigiamÄ kredito, paskolos, subsidijos ar kitų įsipareigojimų davėjo (nagrinėjamu atveju – kredito įstaigos) sprendimÄ . Apgaulės požymis apima tiek suklastotų dokumentų panaudojimÄ ir kitokius melagingų duomenų pateikimo bÅ«dus, tiek ir nutylėjimÄ juridiÅ¡kai svarbių aplinkybių, galinčių nulemti neigiamÄ kredito įstaigos sprendimÄ . Å ioje byloje yra aktualus piniginių lėšų iÅ¡ banko įgijimo apgaule variantas – pagal suklastotas laidavimo sutartis, kaltinamojo perduotas SEB bankui.

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju UAB “ (duomenys neskelbtini)“ pinigus iÅ¡ banko į savo sÄ skaitÄ gavo kredito sutarties pagrindu, o šį sandorį, sudarytÄ su kredito įstaiga banku, apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos. Todėl jų pagrindu gautos piniginės lėšos įvardytos kaip kreditas apyvartinėm įmonės lėšom, yra BK 207 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas.Taigi, nagrinėjamu atveju yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga nustatyti, ar apgaulė buvo naudojama tik tam, kad kreditÄ Ä¯gyti, tačiau turint tikslÄ jį iÅ¡ tikrųjų panaudoti realiai vykdomoje bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje bei neturint jokio tikslo jo negrÄ Å¾inti kreditoriui, ar iÅ¡ tikrųjų apgaulė buvo naudojama tam, kad apgaule įgyti kreditÄ iÅ¡ anksto žinant, kad jis nebus naudojamas bendrovės veikloje kaip apyvartinės lėšos ir turint iÅ¡ankstinį tikslÄ jo negrÄ Å¾inti kreditoriui.Å ioje byloje iÅ¡tirti įrodymai neduoda pagrindo pripažinti, kad banko suteiktas UAB “ (duomenys neskelbtini)“ kreditas nebuvo naudojamas Å¡ios bendrovės veikloje kaip apyvartai reikalingos lėšos.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad įmonė buvo realiai veiklÄ tuo metu vykdžiusi ir turto bei prekių atsargų, kurios buvo įkeičiamos bankui, nuolat turėjusi bendrovė. Kaip matyti iÅ¡ SEB banko pateiktų raÅ¡ytinių dokumentų apie paskolinę sÄ skaitÄ bei joje vykdytas operacijas (4 t., b.l. 94, 97, informacija dėl didelės apimties pateikta kompaktiniame diske), kitų užfiksuotų duomenų, įmonė realiai vykdė prekybÄ reklamos medžiagomis, o įvairiems su tuo susijusiems atsiskaitymams naudojo suteikto kredito lėšas.

Banko pateiktuose kompaktiniuose diskuose (dėl didelės informacijos apimties) esanti informacija patvirtina, kad sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-12-05 iki 2010-12-02 užfiksuotos tokios pagrindinės operacijos: 2007-12-18 AB SEB Vilniaus bankas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007-12-05 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)papildė iÅ¡ paskolos sÄ skaitos 80000 Lt, o 2007-12-19 – 220000 Lt. Kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ periodiÅ¡kai mokėjo kreditÄ AB SEB bankas, palÅ«kanas.

Taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau pakeitusi pavadinimÄ ) pervedinėjo įvairioms įmonėms (pvz. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiems laikraščiams ir t. t.) pinigus iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos už įvairias prekes ir paslaugas. Taip pat ir į sÄ skaitÄ pervedinėjo įmonės pinigus už prekes, kaip pvz. (duomenys neskelbtini) dizaino studija už PVC plokÅ¡tę, S. P. už polikarbonato plokÅ¡tę, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) už reklaminius transparantus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM SF ir t. t.

Kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo už naujo turto įkeitimo sandorio įregistravimÄ . IÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos buvo mokami ir darbo užmokesčiai, pvz. G. K., M. U. ir t.t., VSDFV Kauno miesto skyriui draudimo įmokos. Viename iÅ¡ iÅ¡rašų minėtu laikotarpiu matyti, kad pradinis likutis Å¡ioje sÄ skaitoje sudarė 10659,93, iÅ¡ viso įplaukų 10729400,07, iÅ¡ viso iÅ¡laidų – 10740060,00, kitame – pradinis likutis 12874,29 44452,35, iÅ¡ viso įplaukų 894877,13 3089831,89, iÅ¡ viso iÅ¡laidų – 907751,42 - 3134284,74.Å i informacija vienareikÅ¡miai patvirtina, kad gautos kredito lėšos buvo naudojamos kaip apyvartinės lėšos bendrovės veikloje, vykdomi atsiskaitymai su tiekėjais, kreditoriais, darbuotojais ir kt..

Be to, duomenys apie kredito grÄ Å¾inimÄ neabejotinai rodo, kad tikslo Å¡ių kredito pinigų negrÄ Å¾inti bankui tuo metu, kai jis jį suteikė, nebuvo. Å ie duomenys patvirtina ir su tuo susijusius R. R. parodymus, kuomet jis parodė, kad jam dirbant direktoriumi jau buvo grÄ Å¾inta bankui apie 70000 Lt., o pateiktas sutarties pakeitimui Nr. 2 pasiraÅ¡yti atsargų likučių sÄ raÅ¡as atitiko jų realų kiekį, taip pat G. K., taip pat ir paties kaltinamojo R. R. parodymus, kad įmonė buvo realiai veikianti, buvo didelės apyvartos, įkeistos prekių atsargos buvo realiai turimos ir laikomos sandėlyje.

Teismo sprendimas už akių, kuriuo buvo priteisti nuostoliai už neperduotÄ bendrovės turtÄ taip pat patvirtina, kad buvo nustatyta, jog tokios vertės turtÄ bendrovė turėjo, kas taip pat nerodo buvus jÄ fiktyviÄ , panaudotÄ tik kaip priemonę kreditui gauti ir jį užvaldyti (7 t., b.l. 103). Paties banko, kaip kredito davėjo, atsakingų asmenų, kontroliavusių bendrovės atsargas, veiksmai bei nustatyti duomenys taip pat rodo, kad įmonė realiai veikė, o savo deklaruojamame sandėlyje nuolat saugojo reikalingÄ atsargų kiekį, buvusį įkeistÄ banko naudai kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimui.

Kaip parodė liudytojai L. A. ir G. M., 2010 metais pats R. R. kreipėsi dėl kredito grÄ Å¾inimo problemų, buvo derinamas mokėjimų atidėjimų planas bei grafikas. Abu vyko 2010-07-10 apžiÅ«rėti bankui įkeistas prekių atsargas. Kaip parodė liudytojas M. B., R. R. buvo atvykęs ir banko verslo skolų administravimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo skyrių, kur prašė nevykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ laiduotojų, jo tėvų. Užsiminė, kad gali ir nepavykti iÅ¡ieÅ¡koti. Kaip vėliau tapo žinoma, to nebuvo galima ir padaryti dėl laidavimo sutarčių suklastojimo, apie kÄ Å¡ias sutartis per G.

K. bei R. R. pateikdamas bankui R. R. žinojo. To fakto, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ realiai neturėjo turto nepatvirtina nei 2013-07-05 priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytos aplinkybės, nei specialistės, atlikusios toje byloje Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ paaiÅ¡kinimai, nes toje byloje iÅ¡tirti įrodymai buvo pakankami konstatuoti tik tai, kad nebuvo galima nustatyti bendrovės gautų pajamų, patirtų sÄ naudų, veiklos, turto bei įsipareigojimų tik už laikotarpį nuo 2010-09-24 iki 2011-02-28, tai yra už laikotarpį, kuris yra žymiai vėlesnis nei kaltinime nurodytas veikų padarymo laikas Å¡ioje byloje.

Todėl tai neįrodo, kad bendrovė iki minėto laikotarpio pradžios tokio turto, tame tarpe ir bankui įkeistų atsargų iš viso neturėjo ir realiai veiklos nevykdė, kuo ir yra grindžiamas kaltinimas dėl sukčiavimo pagal BK 182 str. 2 d.Tačiau nežiūrint to, kad byloje ištirti įrodymai nekelia abejonių, jog R. R. disponavo suklastotu dokumentu ir tai suvokė jį pateikiant bankui, kad būtų suteiktas kreditas, byloje nėra nustatyta tokių duomenų, kurie įrodytų, kad šis kreditas ar jo dalis būtų perduotas R.

R. ar pačios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų bÅ«tų užvaldytas ar naudotas ne pagal paskirtį, turint iÅ¡ankstinį tikslÄ jo negrÄ Å¾inti iÅ¡ viso.Vien ta aplinkybė, kad bendrovė negrÄ Å¾ino viso kredito, o vėliau ir bankrutavo, neįrodo pas R. R. ar atsakingus UAB “ (duomenys neskelbtini)“ asmenis buvus iÅ¡ankstinį tikslÄ negrÄ Å¾inti Å¡io kredito, o tiesiog jį apgaule iÅ¡ banko užvaldyti. Todėl Å¡ioje byloje nustačius, kad dokumentai (laidavimo sutartis ir jos pakeitimai) buvo suklastotos ir R.

R. per G. K. ar R. R. pateiktos SEB bankui, kas yra pagrindas R. R. kaltinti siekus tik apgaule gauti kreditÄ , tuo pačiu nustačius, kad G. K. bei vėliau R. R. atstovaujama UAB “ (duomenys neskelbtini)“ realiai prisiėmė kredito sutartyje ir jos pakeitimuose numatytus įsipareigojimus, yra pagrindas kaltinime nurodytÄ veika perkvalifikuoti pagal BK 207 str. 1 d. kaip kreditinis sukčiavimas, o ne sukčiavimas pagal BK 182 str. 2 d., ir dokumento suklastojimas. Dėl kaltinimo dokumento suklastojimu pagal BK 300 str. 3 d.

BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugoja valdymo tvarkÄ nuo dokumentų suklastojimo. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra netikras dokumentas, kuris pagaminamas arba tikras dokumentas, kuris suklastojamas (LAT 2009-06-04 nutartis Nr. 2K-244/2009). BK 300 str. saugo tokiÄ vertybę kaip dokumentų bei juose esančių įrašų tikrumÄ , informacijos dokumente patikimumÄ ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ . Dokumentas atitinka BK 300 str. numatyto nusikaltimo dalyko požymius, jei tai yra juridinis aktas - t.y. jis sukuria, pakeičia ar panaikina teisinius santykius, fizinių ar juridinių asmenų teises ar pareigas.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka padaryti bent vienÄ iÅ¡ nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų.BK 300 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimÄ ar disponavimÄ suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos.

Å iuo atveju yra bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ â€“ dokumento suklastojimÄ ar disponavimÄ suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina nustatyti ir kaltininko tyčiÄ , t. y. kad jis suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sÄ moningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori arba sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Tai, kad didelė žala yra bÅ«tinasis BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymis, kelia atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Dokumento suklastojimui pagrįsti nepakanka nustatyti neteisingų duomenų įraÅ¡ymo į dokumentÄ fakto – bÅ«tina atskleisti kaltės turinį, nustatant tiek kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais, nustatyti, kokie buvo kaltininko tikslai ir motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2010; Nr. 2K-7-251/2013).

BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytas požymis ,,didelė žala“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusiÄ turtinę ar neturtinę žalÄ ir kitas bylos aplinkybes. KlausimÄ dėl žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į žalos pobÅ«dį, pažeistas vertybes, žalos paÅ¡alinimo ar atkÅ«rimo galimybes ir pan. Nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad panaudojus suklastotus dokumentus (laidavimo sutartis su pakeitimais), buvo patenkintas banko reikalavimas dėl laidavimo sÄ lygos iÅ¡pildymo tam, kad suteikti kreditÄ su R.

R. susijusiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, bei to pasėkoje apgaule iÅ¡ banko buvo gautas viso 400000 Lt kreditas, yra pagrindas konstatuoti, jog dėl to padaryta didelė turtinė žala bankui.Specialisto iÅ¡vada (1 t., b.l. 71-82) neginčytinai nustatyta, kad laidavimo sutartis ir jos pakeitimai yra suklastoti, kadangi kategoriÅ¡kai patvirtinta, jog juose pasirašė ne J. M. ir ne R. M. Pats R. R. viso proceso metu tvirtino, kad jis Å¡ių dokumentų taip pat neklastojo ir už savo motinÄ bei patėvį nepasiraÅ¡inėjo.

Jo tokius parodymus iÅ¡ esmės patvirtina ir specialisto iÅ¡vada (5 t., b.l. 158), kuri dėl kai kurių įrašų dalyje dokumentų kategoriÅ¡kai tvirtina, kad juo padarė ne R. R.. Dėl kitos dalies įrašų specialistas, atlikęs raÅ¡ysenos tyrimÄ , negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad įraÅ¡us atliko ar jų neatliko R. R.. Taigi, pagrindo pripažinti, kad pats R. R. suklastojo laidavimo sutartyje ir jos pakeitimuose esančius laiduotojų paraÅ¡us, nėra. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinimas Å¡ioje dalyje, o tiksliau jo aplinkybės buvo pakeistos.

Kaip matyti iÅ¡ pakeisto kaltinimo R. R. pagal BK 300 str. 3 d., jo esmė yra ta, kad jis kaltinamas ne pats asmeniÅ¡kai suklastojęs dokumentus, tai yra laidavimo sutartį bei jos pakeitimus, o visÄ tai organizavęs. Teismo vertinimu, tokia kaltinimo formuluotė leidžia pagrįstai manyti, jog R. R. iÅ¡ esmės yra kaltinamas disponavęs Å¡iais jam žinomai suklastotais dokumentais. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kas tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis suklastojo laidavimo sutartis pasiraÅ¡ydamas juose už J.

M. ir R. M., o pats R. R. teigė nepasirašęs Å¡iuose dokumentuose, iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad ne kas nors kitas, o jis sprendė bei nurodė, kas bus laiduotojais pagal Å¡ias laidavimo sutartis, jis jas paėmė iÅ¡ bendrovės direktoriaus laiduotojų paraÅ¡ams gauti ir juos gavęs vėl perdavė bendrovės direktoriui pateikti į bankÄ . Tai darydamas suvokė, jog laidavimas yra bÅ«tinas tam, kad bankas priimtų sprendimÄ dėl kredito bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apyvartinėms lėšoms suteikimo, kadangi banko iÅ¡keltÄ sÄ lygÄ jam buvo nurodęs ir pradžioje dėl sutarties į bankÄ kreipęsis G.

K. Tai rodo, kad R. R. disponuodamas banko parengtomis laidavimo sutartimi ir vėlesniais jos pakeitimais tiek iki jų suklastojimo, tiek ir jas klastojant bei suklastoju, suvokė, kad tokia veika siekia įgyvendinti banko keliamas sÄ lygas dėl bendrai iÅ¡ viso gauti reikalingo kredito 400000 Lt. sumai ir to siekia, kas reiÅ¡kia, kad jis suvokė ne tik savo tokios veikos pavojingumÄ , bet ir dėl tokios veikos kilsiančius pavojingus padarinius – didelę turtinę žalÄ bankui. Todėl teismas sprendžia, kad R.

R. veiksmai disponuojant suklastotais minėtais dokumentais (laidavimo sutartimi ir jos vėlesniais pakeitimais) dėsningai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatÄ : jeigu jis nebÅ«tų nusprendęs, kas Å¡iose sutartyse turi bÅ«ti nurodyti laiduotojais jo motina R. M. bei patėvis J. M., bei nebÅ«tų tuo tikslu, kad bÅ«tų suklastoti laiduotojų paraÅ¡ai, savo žinion pasiėmęs banko parengtų sutarčių ir jų neperdavęs tiksliau nenustatytam asmeniui ar asmenims suklastoti, o po to grÄ Å¾ines atgal pateikti jas į bankÄ , bankas nebÅ«tų iÅ¡davęs kredito ir dėl to nebÅ«tų atsiradusi žala.

Todėl teismas sprendžia, kad minėti duomenys, aptarti aukščiau, rodo, jog priežastis, dėl kurios atsirado didelė žala, yra Å¡ioje byloje kaltinamo R. R. veiksmai, kuriais jis organizavo bankui pateikti reikalinguose dokumentuose laiduotojų suklastotus paraÅ¡us. Minėta, kad R. R. buvo vienintelis asmuo, kuris gavo, o vėliau perdavė G. K. ar R. R. jau dokumentus bei suvokė, kad juose nėra jo motinos R. M. ir jo patėvio J. M. tikrų parašų, kas patvirtina, kad bÅ«tent jis, o ne kitas asmuo ir suorganizavo tiesiogiai Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ bei disponavo Å¡ios veikos metu suklastotais dokumentais.

Vien tik ta aplinkybė, kad nėra žinoma, kas konkrečiai atliko įraÅ¡us laiduotojų vardu suklastotuose dokumentuose, nepaÅ¡alina atsakomybės asmens, kuris disponavo tokiais dokumentais. Kadangi kaltininkas pats organizavo dokumentų suklastojimÄ bei disponavo suklastotais dokumentais ir juos panaudojo kreditinio sukčiavimo atveju, tai tokia veika galėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis dėl dokumento suklastojimo ir kreditinio sukčiavimo pagal BK 207 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. Tačiau Å¡ioje byloje apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikaltimo, numatyto BK 207 str. 1 d., negali bÅ«ti priimtas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.Dėl apkaltinamojo nuosprendžio senatiesKaip nustatyta iÅ¡tirtais įrodymais SEB bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama G.

K., kreditavimo sutartį, kurios pagrindu pradžioje bankas suteikė 300000 Lt kreditÄ , sudarė 2007-12-05, o 2008-12-05 buvo pasiraÅ¡ytas sutarties pakeitimas, kuriuo kreditas buvo padidintas iki 400 000 Lt ir pratęstas grÄ Å¾inimo terminas. Atitinkamai, kaip minėta bankas buvo pareikalavęs pateikti atitinkamas laidavimo sutartis, dėl ko buvo suklastoti laidavimo sutarties pakeitimai. Todėl įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 str. 1 d., sudėtis yra formali, kas reiÅ¡kia, kad atsakomybei kilti pakanka vien tik neteisėto kredito gavimo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Å¡ios veikos padarymo diena laikytina 2008-12-05 diena, kredito sutarties pakeitimo pasiraÅ¡ymo diena, nes jo pagrindu galutinai buvo suteiktas visas kreditas.

Nusikaltimas, numatytas BK 207 str. 1 d., yra nesunkus nusikaltimas.Nusikaltimas, numatytas BK 300 str. 3 d., yra apysunkis nusikaltimas. Kaip nustatyta, suklastota laidavimo sutartis Nr. 0307-1345 buvo sudaryta tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir kreditavimo sutartis, tai yra 2007-12-05, o jos pakeitimai Nr. 1 ir Nr. 2 atitinkamai 2008-12-05 ir 2009-12-21 dienomis. Kadangi dėl Å¡ių suklastotų sutarčių buvo ir padaryta didelė žala, tai nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 3 d. padarymo laikas ir yra nustatytos 2007-12-05, 2008-12-05 ir 2009-12-21 dienos.

Å ių veikų padarymo dienÄ galiojęs BK 95 str. (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13) redakcija (Žin., 2004, Nr. 108-4030) numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu:1) praėję:

a) dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas;

b) penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas;

c) aÅ¡tuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas.To paties BK 95 str. 3 d. ir 4 d. (2004 07 05 įstatymo Nr. IX-2314 (nuo 2004 07 13) redakcija (Žin., 2004, Nr. 108-4030) numatė, kad jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sulaikomas arba kuriÄ jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimÄ . Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimÄ , praėjo penkiolika metų, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimÄ , susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – dvideÅ¡imt metų ir senaties eiga nenutrÅ«ko dėl naujo nusikaltimo padarymo.Jeigu asmuo iki Å¡iame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , senaties eiga nutrÅ«ksta.

Å iuo atveju senaties eiga už pirmÄ nusikalstamÄ veikÄ pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.Todėl pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui tiksliai apskaičiuoti ir patikrinti, ar jis nėra pasibaigęs, bÅ«tina nustatyti, ar nėra nustatyta senaties eigÄ sustabdančių ir nutraukiančių aplinkybių byloje. Kaip nustatyta, R. R. Å¡iuo metu jau yra teistas 5 kartus. IÅ¡ LITEKO informacinės sistemos nustatyta, kad visus minėtus penkis kartus jis buvo pripažintas kaltu už įvairias nusikalstamas veikas, kurių vėliausia buvo įvykdyta laikotarpiu nuo 2010-09-24 iki 2011-02-28 (pagal 2013-07-05 teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ pripažintas kaltu pagal BK 223 str. 1 d.).

Tai reiÅ¡kia, kad minėta nusikalstama veika nutraukė apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminÄ dėl visų kaltinamojo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir dėl nusikalstamų veikų pagal BK 207 str. 1 d. ir BK 303 str. 3 d. Å¡ioje byloje. Todėl Å¡iuo atveju senaties eiga dėl nurodytų nusikaltimų Å¡ioje byloje turi bÅ«ti skaičiuojama iÅ¡ naujo nuo vėliausiai R. R. įvykdytos nusikalstamos veikos pagal BK 223 str. 1 d. laikotarpio pabaigos, tai yra nuo 2011-02-28.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio Å¡ioje byloje priėmimo terminas dėl nusikaltimo pagal BK 207 str. 1 d. jau yra pasibaigęs, o dėl nusikaltimo pagal BK 300 str. 3 d. dar nėra pasibaigęs.Todėl apkaltinamasis nuosprendis R. R. atžvilgiu galimas priimti tik dėl vieno jo padaryto nusikaltimo, tai yra pagal BK 300 str. 3 d. Dėl nusikaltimo, numatyto BK 207 str. 1 d., susiklėsčiusioje situacijoje yra galimas tik vienintelis sprendimas nutraukti bylÄ BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, tai yra suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Dėl bausmės Skiriant kaltinamajam bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 str. 3 d., (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).R. R. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , jis veikė tiesiogine tyčia, nors šį nusikaltimÄ padarė dar bÅ«damas neteistas, tačiau Å¡iuo metu jau yra teistas 5 kartus, neatlikęs jam paskutiniu 2015-11-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, ir nesumokėjęs paskirtos visos baudos.

Padarytu nusikaltimu buvo padaryta ir didelė žala. Kaip matyti po šio nusikaltimo jis ir toliau darė nusikaltimus, dėl ko jo atžvilgiu buvo priimti net 5 apkaltinamieji nuosprendžiai. Tai rodo, kad R. R. savo tokio elgesio pakankamai savikritiškai nevertina ir nėra linkęs taikytis prie visuotinai priimtinų gyvenimo taisyklių, o yra linkęs daryti nusikaltimus. Todėl tam, kad jis būtų ateityje paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų ir nedarytų naujų nusikaltimų, jam skirtina vienintelė BK 300 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis terminuotas laisvės atėmimas..Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į tai, kad R.

R. yra dirbantis, vedęs.Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis. R. R. paskyrus bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ji turės bÅ«ti subendrinta su 2015-11-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir iÅ¡ dalies neatlikta bausme – terminuotu laisvės atėmimu ir bauda pagal BK 63 str. numatytas bausmių bendrinimo taisykles, nes nusikalstama veika pagal BK 300 str. 3 d.

Å¡ioje byloje yra įvykdyta iki minėto teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo pirmojoje byloje (BK 63 str. 9 d.).Atsižvelgiant į tai, kad R. R. nusikaltimÄ Å¡ioje byloje padarė dar bÅ«damas neteistas, jo padarytas nusikaltimas nėra sunkus ir nėra smurtinio pobÅ«džio, jis dirba, yra vedęs, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai R. R. atžvilgiu dar gali ir Å¡iuo metu bÅ«ti pasiekti netaikant jam realios galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės, atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ (BK 75 str. 1 d.).

Teismas mano, kad tokia bausmė neprieÅ¡tarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio Civilinis ieÅ¡kovas AB SEB bankas pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 105616,64 Eur turtinės žalos, padarytos R. R. nusikalstama veika, atlyginimo ir 5 proc. palÅ«kanų nuo priteistos sumos priteisimo (3 t. b. l. 2-3). IÅ¡kovas nurodė, kad buvo grÄ Å¾inta dalis 400000 Lt kredito ir palÅ«kanų. Liko 105616,64 Eur, palÅ«kanų buvo sumokėta 11686,40 Eur.

NegrÄ Å¾inta bendrai 105616,64 Eur. Ä® civilinį ieÅ¡kinį įeina kreditas, palÅ«kanos, delspinigiai ir bauda – 96881,75 Eur kreditas, 5865,89 Eur yra palÅ«kanos, 563 Eur – delspinigiai, 2305,30 Eur bauda, tai visas civilinis ieÅ¡kinys. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iÅ¡ kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.Teismas pažymi, kad padaryti nuostoliai visuomet turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. 1 d.).

Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, dėl kaltinamojo suorganizuoto dokumentų suklastojimo bei disponavimo suklastotais dokumentais (laidavimo sutartimi bei jos pakeitimais) ir jų panaudojimo pateikiant bankui (ieÅ¡kovui), SEB bankui buvo padaryta didelė žala dėl nesant tam pagrindo suteikto kredito, kuri siekė 115 848,01 Eur (400000 Lt) ir atitiko suteikto kredito dydį. Kadangi, kaip nurodė ieÅ¡kovas, dalis kredito buvo grÄ Å¾inta, taip pat buvo sumokėta ir dalis palÅ«kanų, kÄ nurodė ir pats R.

R., taip pat liudytojas R. R., ieÅ¡kovas prašė atlyginti tik likusiÄ neatligintÄ turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro negrÄ Å¾intas kreditas, palÅ«kanos, delspinigiai ir bauda , iÅ¡ viso 11686,40 Eur. Kadangi banko suteiktas kreditas ir yra nusikalstamos veikos rezultatas, tai negrÄ Å¾inta kredito dalis, bei priklausantys delspinigiai, palÅ«kanos, nesumokėta bauda sudaro banko nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo. Todėl civilinio ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiÅ¡kai.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 str. 1 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 4 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., n u s p r e n d ė : R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 str. 3 d. ir skirti bausmę – terminuotÄ laisvės atėmimÄ 1 metams ir 4 mėnesiams Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du su 2015-11-06 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda, paskirti R.

R. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (keturiems) metams ir 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atliktÄ pagal 2015-11-06 teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ .Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ R. R. atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant R. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimÄ (BK 69 str.), įpareigojant R. R. per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atliginti civiliniam ieÅ¡kovui AB SEB bankas nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ Civilinio ieÅ¡kovo AB SEB banko civilinį ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jo naudai iÅ¡ R. R. 105616,64 Eur.(vienÄ Å¡imtÄ penkis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų ir 64 ct) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.Perkvalifikuoti kaltinime R.

R. nurodytÄ veikÄ iÅ¡ BK 182 str. 2 d. į BK 207 str. 1 d. ir dėl Å¡io kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ R. R. atžvilgiu nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.). KardomÄ jÄ priemonę R. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios palikti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtÄ bausmę, minėtÄ kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.IÅ¡aiÅ¡kinti R.

R., kad jam paskirtoji bauda turi bÅ«ti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, o dokumentÄ , patvirtinantį baudos sumokėjimÄ , pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.Daiktinius įrodymus byloje, tai yra AB SEB banko pateiktus 2007-12-05 laidavimo sutarties bei jos pakeitimų Nr. 1 ir 2 originalus, 2 kompaktinius diskus su sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas               Arūnas Purvainis