2021-04-28 Nr. AB-9070-3-62-3-00566-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1084-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00566-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis atlieka bausmę Alytaus PN, yra neįgalus, vartoja įvairius medikamentus dėl lėtinių ligų, tačiau nuo 2017 m. gruodžio 24 d. iki kreipimosi į teismą dienos gydytojo paskirti medikamentai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išduodami. Gydytojas pareiškėjui paaiškino, kad tokių vaistų Alytaus PN vaistinėje nėra, todėl jų išduoti nėra galimybės. Pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN direktorių, prašydamas leisti jam įsigyti reikiamus vaistus už asmenines lėšas, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Alytaus PN, nedavę pareiškėjui gydytojo paskirtų vaistų ir neleidę jų nusipirkti už asmenines lėšas, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnio nuostatas. Dėl tokių Alytaus PN veiksmų stipriai pablogėjo pareiškėjo sveikata (paūmėjo diagnozuotos ligos), buvo pažemintas pareiškėjo orumas, jis patyrė psichologinį sukrėtimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad sveikatos priežiūros paslaugų netinkamas suteikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Dėl pareiškėjo sveikatos būklės atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuolat vartoja kepenų protektorius („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“), kurie nėra skirti gydymui, vartojami kaip profilaktinė priemonė. Medikamentų vartoti nuolat pareiškėjui nereikia. Vaistai „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui buvo užsakyti ir įteikti 2018 m. balandžio 27 d. (dvi dėžutės). Pareiškėjas nuolat etapuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, yra stebimas, atliekami tyrimai ir atsižvelgiama į rekomenduojamą gydymą.

5. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, tačiau skundą grindžia abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėto veikimo (neveikimo) ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kuo grindžiamas reikalaujamos atlyginti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas, nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalavo atlyginti neturtinę žalą, kuri jam buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais nuo 2017 m. gruodžio 24 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2018 m. kovo 19 d.), Alytaus PN neišduodant pareiškėjui gydytojo paskirtų vaistų. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl nagrinėjamos bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui, kadangi pareiškėjas, teismo vertinimu, neginčijo jam teiktų asmens sveikatos paslaugų tinkamumo (diagnozuotos ligos, gydymo metodų), tačiau neturtinės žalos atsiradimą siejo su tuo, jog Alytaus PN, kaip atsakingas viešojo administravimo subjektas, neaprūpino pareiškėjo ligos gydymui paskirtais vaistais, t. y. su viešojo administravimo subjekto neteisėtais veiksmais. Teismas nurodė, kad byla spręstina administraciniame teisme.

8. Spręsdamas kilusį ginčą, teismas vadovavosi BVK straipsnio 1 dalies 3 punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtinto Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19–20 punktų nuostatomis, Alytaus PN direktoriaus 2016 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1-124 patvirtintais Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatais. Teismas darė išvadą, kad Alytaus PN yra nustatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktame 2018 m. kovo 5 d. Medicinos dokumentų išraše / siuntime pateikiama informacija apie rekomenduojamą gydymą vaistais (iš viso 10 vaistų pavadinimų), iš kurių pareiškėjas teigė negavęs „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

10. Atsižvelgęs į byloje apklausto specialisto vidaus ligų gydytojo M. K. paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjo nurodomo vaisto „(duomenys neskelbtini)“ nėra, o rašte nurodytas vaistas yra „(duomenys neskelbtini)“, į pareiškėjo pateikto Medicinos dokumentų išrašo / siuntimo duomenis, kad vaistas „(duomenys neskelbtini)“ buvo rekomenduojamas trims dienoms, teismas darė išvadą, kad šis vaistas galėjo būti išduotas nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. kovo 7 d. Tačiau teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 21 d. iki 2018 m. kovo 7 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje, todėl vaistas „(duomenys neskelbtini)“ buvo rekomenduojamas ir galėjo būti išduodamas, kai pareiškėjas buvo gydomas minėtoje ligoninėje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš Alytaus PN veiksmų, neišduodant jam vaistų, todėl konstatavo, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl rekomenduojamo vaisto „(duomenys neskelbtini)“ neišdavimo nepateko į nagrinėjamo ginčo ribas ir jos nevertino.

11. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad jam nebuvo išduotas vaistas „(duomenys neskelbtini)“, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktame Medicinos dokumentų išraše / siuntime nurodoma, jog šis vaistas rekomenduojamas po 90 mg, 1 kartą, prieš pusryčius. Atsižvelgęs į specialisto M. K. paaiškinimus, jog glikoliai – tai kosmetinė priemonė, o 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. kovo 7 d. pareiškėjui buvo skirti vaistai „(duomenys neskelbtini)“, į paskirtas šio vaisto vartojimo dozes, laiką ir vaisto pavadinimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytas negautas vaistas „(duomenys neskelbtini)“ atitiko specialisto paaiškinime nurodytą vaistą „(duomenys neskelbtini)“ (skiriamas kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje) ir vertino, ar pareiškėjui buvo išduotas gydytojų paskirtas vaistas „(duomenys neskelbtini)“.

12. Remdamasis specialisto M. K. paaiškinimu, teismas nustatė, kad vaistas „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui buvo paskirtas 2018 m. sausio 4 d., tačiau Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapuose nebuvo įrašų apie šio vaisto pareiškėjui išdavimą nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. vasario 21 d. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui paskirtas vaistas „(duomenys neskelbtini)“ minėtu laikotarpiu nebuvo išduotas. Nurodęs, kad vaistas „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui buvo paskirtas ir nuo 2018 m. kovo 8 d., teismas iš Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapų duomenų nustatė, kad šis vaistas pareiškėjui buvo išduotas 2018 m. kovo 13–15 dienomis ir 2018 m. kovo 17 d., tačiau Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapų eilutėje „parašas“ nebuvo slaugytojos parašo, patvirtinančio vaisto „(duomenys neskelbtini)“ išdavimą 2018 m. kovo 7–12 dienomis, 2018 m. kovo 16 d. ir 2018 m. kovo 18–19 dienomis. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl minėtomis dienomis jam paskirto ir neišduoto vaisto.

13. Remdamasis specialisto M. K. paaiškinimu, teismas nurodė, kad vaistas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ gydymo eigoje buvo keičiami vienas kitu, vaistas „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui buvo skirtas nuo 2018 m. sausio 2 d. 30 dienų, nuo 2018 m. kovo 7 d. – vienam mėnesiui, nurodant ir vaistą „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapo įrašai patvirtino, kad vaistas „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. sausio 2 d. pareiškėjui buvo išduotas (30 dienų); 2018 m. kovo 13–15 dienomis ir 2018 m. kovo 17 d. pareiškėjui buvo išduodami vaistai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepakankamas Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapų pildymas (nebuvo eilutėje „parašas“ slaugytojos parašo) nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad vaistas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išduotas 2018 m. kovo 7–12 dienomis, 2018 m. kovo 16 d. ir 2018 m. kovo 18–19 dienomis. Teismas pažymėjo, kad Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapų duomenimis, minėtomis dienomis pareiškėjui nebuvo išduotas ir gydymo eigoje vaistą „(duomenys neskelbtini)“ keičiantis vaistas „(duomenys neskelbtini)“.

14. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo į bylą pateikti gydytojo P. R. paaiškinimai nelaikytini patvirtinančiais tinkamą pareiškėjo aprūpinimą skirtais vaistais, kadangi paaiškinime nebuvo nurodyta jo rengimo data, neaišku, kokio laikotarpio vaistų išdavimo aplinkybes gydytojas konstatavo.

15. Apibendrindamas teismas nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. vasario 21 d., 2018 m. kovo 7–12 dienomis, 2018 m. kovo 16 d. Alytaus PN pareiškėjui nebuvo išduodami gydytojo paskirti vaistai „(duomenys neskelbtini)“, o vaistai „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo išduodami 2018 m. kovo 7–12 dienomis, 2018 m. kovo 16 d. ir 2018 m. kovo 18–19 dienomis, ir konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus.

16. Teismas kaip neturinčius teisinės reikšmės atmetė 2018 m. gruodžio 21 d. Medicinos dokumentų išraše / siuntime gydytojo P. R. nurodytus argumentus, kad vaistas „(duomenys neskelbtini)“ yra maisto papildas, jis ligų negydo, jo nuolat skirti nereikia, kad Alytaus ligoninės, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kauno klinikų specialistai šio vaistinio preparato į rekomendacijas neįrašė. Teismo vertinimu, tai neatleido pataisos įstaigos nuo atsakomybės dėl netinkamų savo pareigų vykdymo, nes vaistai (maisto papildai) gydytojo buvo paskirti ir pareiškėjas turėjo būti jais aprūpintas.

17. Vertindamas pareiškėjo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad jam nebuvo išduotas tepalas „(duomenys neskelbtini)“, teismas, remdamasis specialisto M. K. paaiškinimu, nurodė, kad 2017 m. gruodžio 13 d. pareiškėjui buvo paskirtas „(duomenys neskelbtini)“ tepalas, tačiau nebuvo išduotas, nesant vaisto. Nors 2018 m. gruodžio 21 d. Medicinos dokumentų išraše / siuntime gydytojas P. R. nurodė, kad pagal 2017 m. spalio 27 d. pareiškėjui atliktą (duomenys neskelbtini) tyrimą (duomenys neskelbtini) yra sveikos, o „(duomenys neskelbtini)“ tepalas naudojamas, kai yra sutrikusi kojų veninė kraujotaka, teismo vertinimu, atsakovas nepateikė į bylą duomenų, jog gydytojo paskirtas „(duomenys neskelbtini)“ tepalas bent kartą pareiškėjui buvo išduotas. Teismas pažymėjo, kad šio preparato neišdavimą teismui patvirtino ir specialistas, o tai leido daryti išvadą, kad atsakovas neužtikrino, jog pareiškėjas būtų aprūpintas gydytojo paskirtu „(duomenys neskelbtini)“ tepalu.

18. Teismas konstatavo, kad atsakovo neveikimas taip, kaip jis turėjo veikti, t. y. aprūpinimo gydytojų paskirtais vaistais neužtikrinimas, yra neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme ir galėjo sukelti pareiškėjui neigiamas pasekmes, kurios pagal CK 6.250 straipsnį vertintinos kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

19. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, teismas pažymėjo, kad Alytaus PN 57 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas aprūpinimas jam paskirtais vaistiniais preparatais. Atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą skriaudą. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę, mastą, intensyvumą, pobūdį, įvertinęs tai, jog pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie jam kilusius negrįžtamus ar sunkius sveikatos sutrikimus dėl nustatyto teisių pažeidimo ar kitas sunkias neigiamas pasekmes, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendė, kad 250 Eur yra pakankama kompensacija pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams atlyginti ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

21. Atsakovas teigia, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į skundą buvo pateikti teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinti. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie galbūt jam padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

22. Atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino, jog Alytaus PN pareiškėją buvo keletą kartų išvežę konsultacijai dėl gydymo į Alytaus S. Kudirkos ligoninę, Laisvės atėmimo vietų ligoninę bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas ir nei vienas specialistas tokių medikamentų kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ nerekomendavo. Gydytojas P. R. paaiškino, kad šie preparatai yra tik kaip maisto papildai, jie ligų negydo, todėl nuolat jų skirti nereikia.

23. Dėl medikamento „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas pabrėžia, kad šis vaistinis preparatas buvo paskirtas gydytojo 2017 m. gruodžio 13 d., bet įstaigoje neišduotas, tačiau teismas neįvertino, kad šio medikamento neišdavimas neturėjo jokios įtakos pareiškėjo sveikatai, nes pagal 2017 m. spalio 27 d. atliktus tyrimus buvo nustatyta, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) yra sveikos, o tepalas „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas, kai sutrikusi kojų veninė kraujotaka. Byloje nebuvo nustatyta kitų pareiškėjo laikymo sąlygų pažeidimų.

24. Akcentuodamas, kad neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, atsakovas teigia, kad pareiškėjas turėjo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir galbūt patirtos neturtinės žalos, taip pat žalos atsiradimo faktą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui G. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteistas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 57 dienas Alytaus PN pareiškėjui nebuvo užtikrintas aprūpinimas jam paskirtais vaistais, tarp jų ir ne nuolatiniam naudojimui paskirtu tepalu „(duomenys neskelbtini)“, padarė išvadą, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kuri atlygintina priteisinat 250 Eur kompensaciją.

27. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nei vienas specialistas medikamentų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nerekomendavo, šie medikamentai yra maisto papildai ir ligų negydo; nors „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjui buvo paskirtas ir neišduotas, tačiau šio medikamento neišdavimas neturėjo jokios įtakos pareiškėjo sveikatos būklei. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės neįrodo neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

29. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

30. Teismų praktikoje yra ne vieną kartą nurodyta, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžios laisvės atėmimo vietų įstaigos yra atsakingos už pataisos įstaigoje kalinamų nuteistųjų, turinčių sveikatos problemų, aprūpinimą vaistais ir medicinos priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-516-756/2020; 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1359-520/2020; kt.).

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo ir atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjui gydytojų paskirtais vaistais ir jų išdavimu / neišdavimu pareiškėjui, nustatė, kad pareiškėjui buvo paskirtas vaistas „(duomenys neskelbtini)“, kuris neišduotas 2018 m. kovo 7–12 dienomis, kovo 16 d. ir kovo 18–19 dienomis, taip pat buvo paskirtas vaistas „(duomenys neskelbtini)“, kuris nebuvo išduotas 2018 m. kovo 7–12 dienomis, kovo 16 d. ir kovo 18–19 dienomis (taip pat šiomis dienomis nebuvo išduotas „(duomenys neskelbtini)“ galintis pakeisti vaistas „(duomenys neskelbtini)“). Byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 13 d. pareiškėjui buvo paskirtas „(duomenys neskelbtini)“ tepalas, tačiau šis vaistas nebuvo išduotas.

32. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio reikalavimų, kartus su kitais byloje surinktais įrodymais įvertino ir 2018 m. gruodžio 21 d. Medicinos dokumentų išraše / siuntime gydytojo P. R. nurodytus motyvus, kad vaistas „(duomenys neskelbtini)“ yra maisto papildas (jis ligų negydo, jo nuolat skirti nereikia), kad Alytaus ligoninės, Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Kauno klinikų specialistai šio vaistinio preparato į rekomendacijas neįrašė; kad pagal 2017 m. spalio 27 d. pareiškėjui atliktą (duomenys neskelbtini) tyrimą (duomenys neskelbtini) yra sveikos, o „(duomenys neskelbtini)“ tepalas naudojamas, kai yra sutrikusi kojų veninė kraujotaka, todėl nuolat tokio preparato vartoti nereikia.

33. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nenustatė, jog atsakovo atstovas pats galėjo nuspręsti išduoti ar neišduoti pareiškėjui gydytojų paskirtus vaistus (spręsti apie šių vaistų poveikį sveikatos būklei), ir nepripažino, kad atsakovo atstovas elgėsi teisėtai, neišduodamas pareiškėjui vaistų (iš jų ir maisto papildų). Akcentuotina, kad vaistus paskyrė gydytojai, todėl atsakovo atstovas savo nuožiūra neturėjo teisės spręsti, ar pareiškėjui yra reikalingi šie vaistai, ar ne.

34. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog Alytaus PN netinkamai vykdė pareigą aprūpinti pareiškėją gydytojų paskirtais vaistais, todėl pareiškėjas tam tikrą laikotarpį buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (nebuvo išduoti gydytojų paskirti vaistai), o tai yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą.

35. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatyto pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė