2021-11-10 Nr. AB-23811-3-62-3-01817-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-967-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01817-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus PN.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Nuo 2016 m. rugsėjo iki 2019 m. kovo 27 d. pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN 2-ame būryje (Socialinės globos sektorius) 20-oje brigadoje. Karantino kameroje buvo tamsu ir šalta, nesandarūs langai, pūtė vėjas, karantino duše buvo šaltas vanduo, langai taip pat nesandarūs. 2-ojo būrio 1-ame miegamajame jam teko apie 5,2 kv. m. gyvenamojo ploto, tačiau dalį ploto užėmė baldai, todėl realiai teko apie 3,2 kv. m. asmeninės erdvės. 3,2 kv. m. grindų ploto (atskaičius baldų užimamą plotą) jam teko ir laisvalaikio kambario patalpose įrengtame gyvenamajame kambaryje, naudojosi sanitariniu mazgu įrengtu atskirose patalpose. 6-jame miegamajame jam teko 5 kv. m. ploto, tačiau jo dalį užėmė baldai, todėl realiai jam teko 2,4 kv. m. laisvo grindų ploto.

2.2. Socialinės globos sektoriuje žmogui turi būti taikoma 7 kv. m. grindų ploto norma, numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje higienos normoje (toliau – ir HN 47:2011), ir patalpoje negali būti daugiau kaip keturios lovos.

2.3. 2019 m. vasario 14 d. pareiškėjas lipo laiptais, nebuvo turėklų pasilaikymui, todėl paslydo ant numesto skuduro, patyrė traumą – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo operuotas, vaikšto tik su lazdelės pagalba, iki traumos eidavo be pagalbinių priemonių. Po operacijos judėjo tik vežimėlio pagalba, patyrė begalę nepatogumų, jam buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis, išduota „Rekomendacija dėl pagalbos poreikio“.

2.4. Dėl pataisos įstaigoje vykdomų statybos darbų socialinės globos sektoriaus patalpose, tam pritaikytuose kabinetuose, nedirbo nei odontologas nei gydytojai, reikėjo vaikščioti 800 m. į medicinos patalpas, kurios nepritaikytos žmonėms su negalia. Tvarstomasis ir gydytojų kabinetai buvo 2-ame aukšte, lifto nebuvo, todėl jis po (duomenys neskelbtini) pas gydytojus patekti negalėjo. Medicinos sesuo, atėjusi į 2-o būrio patalpas, padavė bintą ir liepė pačiam darytis perrišimus. Dėl būryje remontuojamų prausyklos ir dušo patalpų negalėjo nei išsimaudyti, nei apsirausti. Bendrame sanitariniame mazge buvo naudojami keturi unitazai, iš įrengtų šešių, nes vienas iš jų judėjo, buvo pastoviai užsikimšęs, kitas visiškai atviras, be durų, todėl nebuvo užtikrintas privatumas. Pisuarai buvo nesandarūs. Kiti unitazai atitverti 1,30 m aukščio sienelėmis ir durimis, tačiau buvo 5–20 cm. tarpai tarp rėmų, tualetas nepritaikytas neįgaliems asmenims. Sanitariniame mazge nebuvo jokio lango, neveikė ir mechaninė oro šalinimo sistema.

2.5. Patalpose buvo tarakonų ir blakių. Gyvenamosiose patalpose žiemą buvo šalta, tamsu, skaitant ir rašant skaudėjo akis. Nebuvo jokių atsarginių išėjimų, jokių krypties ženklų, jokių gaisro gesinimo priemonių, o langai su grotomis.

2.6. Pareiškėjui tekdavo liftu nusileisti ir per lauką eiti į kirpyklą. Telefono aparatas įrengtas per aukštai, žmogui su vežimėliu neįmanoma pasinaudoti. 2018 m. spalio 1 d. 2-jame negaliųjų reabilitacijos būryje prasidėjo statybos, rekonstrukcijos, remonto darbai, todėl teko kęsti dulkes, suvirinimo darbus, triukšmą, smarvę, nepatogumus. Teko naudotis dušu, esančiu už 700 m, kuris nepritaikytas žmonėms su negalia, jame slidu, nebuvo kilimėlių, turėklų, nei vienos taburetės, lentynų, turėklų, skysto muilo dozatorių. Kadangi pareiškėjas turi judėjimo negalią, o dušas neįgaliesiems nepritaikytas, jis dušu nesinaudojo.

2.7. Nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2-ąjį miegamąjį, kuris buvo padarytas iš laisvalaikio kambario. Tuo metu laisvalaikio kambario būryje nebuvo. Nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 11 d. nebuvo riboto interneto prieigos, buvo suvaržyta teisė susipažinti su teisės aktais, taip pat teisė gauti informaciją. Po remonto buvo išardyta kabelinė televizijos sistema, neliko iškvietimo (pavojaus) mygtukų, kurie buvo prie lovų, kamerų sanitariniuose mazguose neliko veidrodžių, silpnai švietė lempos.

2.8. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikęs patikrinimą konstatavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“ (toliau – ir HN 35:2007) pažeidimus.

2.9. 2017 metų vasarą pareiškėjui prasidėjo depresija, nerimo sutrikimai, gydėsi stipriais psichotropiniais vaistais, kurių kartais nebūdavo, o vėliau visai pradingo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą, baimę judėti, atsirado šlapinimosi sutrikimų, išreiškė nuomonę, kad tai yra pagrindas prašomai neturtinei žalai atlyginti.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė laikotarpius, gyvenamąsias patalpas, jų plotus ir kartu su pareiškėju jose apgyvendintų asmenų skaičių. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Socialinės globos sektorius, kuriame ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, yra skirtas nuteistiesiems, kuriems dėl turimos negalios, lėtinių ligų, amžiaus ar kitų priežasčių reikalinga kitų asmenų pagalba buityje ar savitarnoje. Nuteistiesiems padėti įdarbinami nuteistieji – tvarkdariai. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas gyvenamuosiuose kambariuose, o ne kamerų tipo patalpose, todėl jam turėjo būti užtikrinta 3,1 kv. m. ploto norma. Socialinės globos sektoriaus patalpos, pagal savo pobūdį negali būti artimesnės Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpoms, todėl teisė į gyvenamojo ploto normą pareiškėjui buvo užtikrinta.

5. Alytaus PN pažymėjo, kad nėra duomenų apie pareiškėjo apgyvendinimą poilsio kambaryje. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, Socialinės globos sektoriuje pažeidimų nenustatė. Alytaus PN veikia kompiuterizuotas šilumos mazgas, palaiko nustatytą higienos normas atitinkančią temperatūrą visoje pataisos įstaigoje, miegamieji vėdinami per langus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras cheminių medžiagų koncentraciją ir nariuotakojų buvimą nustatė 8-ame miegamajame, kuriame pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo apgyvendintas.

6. Alytaus PN akcentavo, kad pagal sutartį nuolat ir pagal poreikį naudojasi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ paslaugomis. Dušo patalpos inventoriumi ir baldais aprūpintos pagal galiojančius teisės aktus, tiekiamas šiltas vanduo. Vertinant pareiškėjo fizinį asmens priežiūros ir socialinį savarankiškumą, specialus poreikis nebuvo nustatytas, todėl argumentas dėl dušo nepritaikymo naudotis neįgaliesiems yra nepagrįstas. Galimybė pasinaudoti dušu buvo sudaryta.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2019 m. vasario 14 d. pareiškėjas, paslydęs nuo laiptų patyrė buitinę traumą, iki jos, pagal gydytojo įrašus, buityje pagalbos jam nereikėjo, vaikščiojo ir apsitarnavo visiškai, specialus poreikis nustatytas nebuvo. Po traumos, 2019 m. vasario 21 d., dėl atsiradusio poreikio intensyviau padėti buityje, jis buvo perkeltas į 6-ąjį miegamąjį, kuris pritaikytas didesnę negalią turintiems nuteistiesiems, jame įrengtas sanitarinis mazgas, patekti pas gydytojus padėjo įdarbinti tvarkdariai, bendrosios praktikos slaugytojas, patruliuojantys pareigūnai. Socialinės globos sektoriuje sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Ginčo laikotarpiu buvo atliekami paprastieji remonto darbai, kurių galiojantys teisės aktai nedraudžia atlikti. Socialinės globos sektoriuje nuolat patruliuoja prižiūrėtojai, apie tai fiksuojama Priežiūros paros žiniaraščiuose, jų tarnybą nuolat kontroliuoja aukštesnio rango pareigūnai. Apie neveikiančią pareigūnų iškvietimo sistemą remonto metu duomenų nebuvo gauta. Nuteistieji riboto interneto prieiga gali naudotis bibliotekoje pagal nuteistųjų lankymosi bibliotekoje grafiką. Bibliotekos patalpos nebuvo remontuojamos, atliekant remontą Socialinės globos sektoriuje, jokio ribojimo naudotis bibliotekos patalpomis ir jose esančia ribota interneto prieiga, nebuvo. Kiekviename pataisos įstaigos pastate yra įrengti evakuaciniai išėjimai, kiekviename kontrolės punkte yra gesintuvai, o kiekvieno būrio koridoriuose vandens čiaupai.

8. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis, kaip jis paskaičiuotas.

9. Atsakovo atstovas prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo I. P. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytus PN, dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. kovo 27 d. patirtą neturtinę žalą. Konstatavęs, kad daliai pareiškėjo skunde pareikšto reikalavimo taikytina ieškinio senatis, teismas padarė išvadą, kad sprendžiant kitos pareiškėjo skundo dalies reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2019 m. kovo 27 d.

12. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d., toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) nuostatas (111.1 p., 111.2 p., 111.4 p.), Alytaus PN direktoriaus 2017 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1-106 „Dėl nuteistiesiems tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto ir nuteistųjų gyvenamųjų patalpų arba gyvenamųjų patalpų aukštų rakinimo laiko nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) ir bylos duomenis, konstatavo, kad pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d., iš viso 33 dienas (buvo pažeista Įsakymo norma, trūko 0,07 kv. m.), todėl konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Teismas pabrėžė, kad HN 47:2011 nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, lovų kiekį ir ploto normą vienai lovai palatoje, o pareiškėjas bausmę atliko ne sveikatos priežiūros įstaigoje, buvo apgyvendintas ne palatoje, todėl HN 47:2011 reikalavimai nagrinėjamam ginčui netaikytini.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad po 2019 m. vasario 14 d. patirtos traumos, dėl kurios buvo operuotas, vaikšto tik su lazdele, nors iki traumos eidavo be pagalbinių priemonių, po operacijos judėjo tik vežimėlio pagalba, tai sukėlė daug nepatogumų, teismas vadovavosi pareiškėjo Asmens sveikatos istorija, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sužalojimo Alytaus PN atlikto tyrimo medžiaga, 2019 m. kovo 5 d. pareiškėjo raštu ir Alytaus PN atsakymu į šį pareiškėjo raštą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad nėra duomenų, jog Alytaus PN administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ar kad neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, ir pats pareiškėjas nenurodė, kad dėl laiptų ar lifto neįrengimo jis buvo reiškęs pretenzijas prieš 2019 m. vasario 14 d. įvykį, todėl teismas vertino, kad pareiškėjas jokio pavojaus neįžvelgė. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad, pareiškėjui susižalojus, jam nedelsiant buvo suteikta medicininė pagalba Alytaus PN gydytojo, pareiškėjas buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam atlikta operacija. Toks pataisos įstaigos rūpestis nuteistuoju negali būti vertinamas nepakankamu. Kadangi nelaimingą įvykį galėjo lemti dar iki ginčui aktualaus laikotarpio patirta (duomenys neskelbtini) trauma, dėl kurios jis jautė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir paties pareiškėjo neatsargumas, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl patalpų nepritaikymo neįgaliesiems, teismas vadovavosi pareiškėjo Asmens sveikatos istorija ir nustatė, kad vežimėlis pareiškėjui skirtas nuo 2019 m. vasario 27 d. (b. l. 102), o ginčui aktualus laikotarpis iki 2019 m. kovo 27 d., todėl šioje byloje vertintini skunde nurodyti pareiškėjo patirti nepatogumai judant vežimėliu, kurie truko 29 dienas (nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. kovo 27 d.). Teismas vadovavosi Alytaus PN Turto valdymo skyriaus inžinieriaus pranešimu, Turto valdymo skyriaus Pažyma dėl 2 būrio dušinės remonto ir nustatė, kad vykdant dušo patalpos remontą, buvo įrengtas laikinas dušas su karštu vandeniu prausyklos patalpose, nuteistųjų su judėjimo negalia fiziologinių poreikių patenkinimui. Šiuo dušu buvo galima naudotis nuolat, ne pagal grafiką. Teismas padarė išvadą, kad bylos dokumentai paneigia skunde nurodytas aplinkybes dėl nesudarymo galimybės naudotis dušu vykstant patalpų remontui, todėl pareiškėjo argumentus dėl nesinaudojimo dušu teismas vertino kaip paties pareiškėjo apsisprendimą ir nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog vaikščioti į medicinos patalpas buvo per toli, kad pareiškėjas negalėjo patekti į tvarstomąjį ar gydytojų kabinetus. Paties pareiškėjo teigimu iki 2019 m. vasario 14 d. traumos jis judėjo savarankiškai (be lazdelės ar vežimėlio). Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog po traumos, pareiškėjui prašant, jam nepadėjo Socialinės globos sektoriuje dirbantis tvarkdarys ar kitas įstaigos darbuotojas, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų rašęs skundus dėl negalėjimo patekti į medicinos patalpas, tvarstomąjį ar gydytojų kabinetus, reiškęs prašymus į priėmimą pas gydytoją pagal Išankstinės pacientų (nuteistųjų) registracijos ambulatoriniam priėmimui ir leidimų pateikti į Sveikatos priežiūros tarnybą išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Alytaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1-365. Teismas akcentavo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja privalomų atstumų iki medicinos ar dušo patalpų, todėl vien tik abstraktūs pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo patekti į tvarstomąjį ar gydytojų kabinetus, per tolimo atstumo iki medicinos ar dušo patalpų, nepagrindžia neteisėtų atsakovo veiksmų.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kada ir kam negalėjo paskambinti telefonu. Atsižvelgęs į tai, kad skambinimas telefonu yra pareiškėjo teisė, o ne pareiga, taip pat į tai, kad vertinamos tik 29 dienos, kai pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu naudojosi vežimėliu, aplinkybę dėl per aukštai įrengto telefono aparato teismas vertino kaip pernelyg abstrakčią ir nepakankamą patirtai neturtinei žalai pagrįsti.

18. Teismas pabrėžė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 18 d. atlikto patikrinimo akte nurodoma, kad 10-ajame lokaliniame sektoriuje (2 būrys, Socialinės globos sektorius) įrengtos patalpos skirtos žmonėms su negalia, neįgaliesiems pritaikyti dušai, tualetai, įrengtas keltuvas. Teismas pažymėjo, kad duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog dušai ir tualetai buvo nepritaikyti neįgaliems asmenims, pareiškėjas nepateikė, duomenis apie 2-ojo būrio (Socialinės globos sektoriaus) dušuose ir tualetuose įrengtus turėklus patvirtina atsakovo į bylą pateiktos foto nuotraukos, todėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų teismas nekonstatavo.

19. Vertindamas patalpų atitikimą higienos normų reikalavimams, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nuostatomis (16 p., 17 p., 20 p.) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 18 d. atliktu patikrinimo aktu. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas nedetalizavo, kurioje gyvenamojoje patalpoje galėjo būti nepakankamas apšvietimas, šalta, kuriame sanitariniame mazge nebuvo lango, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo, nurodytų abstrakčių aplinkybių apimtyje, konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

20. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė duomenis, jog 2018 m. gruodžio 28 d. sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, tačiau nepateikė duomenų, jog dezinsekcija buvo atliekama iki 2018 m. gruodžio 28 d., todėl teismas vertino, kad pateikta sutartis nėra pakankama pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie buvusius tarakonus ir blakes paneigimui nuo ginčui aktualaus laikotarpio pradžios (2017 m. liepos 17 d.) iki sutarties sudarymo. Atsakovui pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigus, teismas vertino, kad atsakovas pažeidė HN 134:2015 20 punktą, įpareigojantį nuolat naikinti nariuotakojus ir kitus kenkėjus, o tai galėjo lemti pareiškėjo patirtus perteklinius nepatogumus.

21. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimo, sanitarinių ir dušo patalpų įrengimo, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Normos) (7.1 p., 7.3 p., 7.6 p., 13.3 p., 13.4 p., 13.6 p.), taip pat bylos medžiaga (2-ojo būrio sanitarinio mazgo nuotrauka). Teismas padarė išvadą, kad unitazų atskyrimas sienelėmis yra pakankamas ir nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniai įrenginiais galėjo būti pažeidžiamas, taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl vieno neveikiančio unitazo, ir nesandarių pisuarų jis kreipėsi į atsakovą, o šis į kreipimąsi nereagavo, ar reagavo netinkami, nekėlė ginčo dėl unitazų per mažo kiekio, todėl teismas vertino, kad visiškai atviru unitazu jis neprivalėjo naudotis.

22. Teismas pabrėžė, kad atsakovo pateiktos fotonuotraukos nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog dušuose nebuvo kilimėlių, lentynėlių higienos priemonėms, taip pat veidrodžio, todėl teismas konstatavo Normų 13.3, 13.4, 13.6 punktų pažeidimą.

23. Pasisakydamas dėl vykdytų statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbų, teismas vadovavosi Turto valdymo skyriaus pranešimu ir nurodė, kad, nesant byloje duomenų apie pareiškėjo nurodytus nepatogumus vykdant remonto darbus, taip pat duomenų, kad pareiškėjas dėl patiriamų nepatogumų yra kreipęsis į pataisos įstaigą arba įstaigą, galinčią tikrinti cheminių medžiagų (teršalų) koncentraciją ore, tuo metu, kai nurodyti veiksniai egzistavo, šiuo metu, prieš kurį laiką buvusių veiksnių patikrinti nėra galimybės, todėl pagal bylos duomenis nėra teisinės galimybės tvirtinti, kad pareiškėjas galėjo patirti intensyvius nepatogumus dėl vykdomų remonto darbų.

24. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl laisvalaikio kambario nebuvimo, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatomis (5 p., 5.8 p.), Alytaus PN direktoriaus 2018 m. spalio 10 d. įsakymu, Alytaus PN direktoriaus 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymu ir 2-ojo būrio laisvalaikio kambario fotonuotrauka. Įvertinęs nurodytus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2-ąjį miegamąjį, o ne apgyvendintas poilsio kambaryje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2-ajame būryje (Socialinės globos sektorius) remonto darbai buvo pradėti nuo 2018 m. gruodžio 10 d., o pareiškėjas nurodė, jog laisvalaikio kambario nebuvo iki 2018 m. gruodžio 5 d. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog vykdant remonto darbus vietoje laisvalaikio kambario galėjo būti įrengtas miegamasis.

25. Pasisakydamas dėl kitų pareiškėjo skundo teiginių (nebuvo jokių atsarginių išėjimų, jokių krypties ženklų, jokių gaisro gesinimo priemonių, o langai su grotomis, kad tekdavo per lauką eiti į kirpyklą, kad nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 11 d. nebuvo riboto interneto prieigos, buvo suvaržyta teisė susipažinti su teisės aktais, taip pat teisė gauti informaciją, kad po remonto buvo išardyta kabelinė televizijos sistema, neliko iškvietimo (pavojaus) mygtukų, kurie buvo prie lovų, kamerų sanitariniuose mazguose neliko veidrodžių, silpnai švietė lempos, kad depresiją, nerimo sutrikimus gydėsi stipriais psichotropiniais vaistais, kurių kartais nebūdavo, o vėliau visai pradingo, kad medicinos sesuo, atėjusi į 2-ojo būrio patalpas, padavė bintą ir liepė pačiam darytis perrišimus), teismas nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė Žmonių evakavimo iš 2 aukšto patalpų planą, nurodė, kad tokie planai yra kiekviename pastate, plane pažymėtos gesintuvų, gaisrinių čiaupų vietos, todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pataisos įstaiga galimai nėra tikrinta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnybos, teismas atmetė.

26. Teismas taip pat pažymėjo, kad Iš Naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus PN direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1-91 matyti, kad nuteistiesiems naudotis ribota interneto prieiga galima bibliotekoje grafike nustatytu laiku, Patikrinimo akte nurodoma, kad kirpykloje yra dvi darbo vietos, tiekimas karštas vanduo, pareiškėjo aprūpinimą vaistais patvirtina Ambulatorinių pacientų vaistų išdavimo lapai. Pareiškėjas nedetalizavo, kuo pasireiškė neturtinė žala, jam nežinant apie įstaigoje esančius evakavimo planus, einant į kirpyklą per lauką, pačiam darant sau perrišimus, nesant iškvietimo (pavojaus) mygtukų prie lovų. Teismas atkreipė dėmes į tai, kad kamerų tipo patalpose ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nebuvo apgyvendintas, nors nurodo, kad kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo veidrodžių ir silpnai švietė lempos.

27. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas raštu būtų reiškęs pretenzijas Alytaus PN administracijai dėl negalėjimo pasinaudoti ribota interneto prieiga, dėl neišduotų konkrečių vaistų, dėl neatliekamų perrišimų, taip pat kitų skunde nurodytų aplinkybių, o pataisos įstaigos administracija nebūtų į tokius skundus (prašymus) reagavusi. Kreipimosi į pataisos įstaigos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar administracija, žinodama apie patiriamus nepatogumus, ėmėsi galimų veiksmų sprendžiant pareiškėjo kalinimo sąlygų gerinimo klausimus. Nesant pareiškėjo kreipimosi tuo metu, kai tokios aplinkybės egzistavo, ir duomenų, jog administracija į tokius skundus (prašymus) nereagavo arba reagavo netinkamai, minėti argumentai laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais, o teismas neturi teisinio pagrindo išvadai, jog atsakovas galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.

28. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas padarė išvadą, kad neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (35 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrinta Įsakyme nustatyta gyvenamojo ploto norma, dušų įrengimas neatitiko Normų 13.3, 13.4, 13.6 punktų reikalavimų, iki remonto darbų nebuvo pakankamai naikinami nariuotakojai). Atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką panašaus pobūdžio administracinėse bylose, teismas konstatavo, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur suma.

III. 29. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

30. Atsakovo atstovas nurodo, kad Įsakymas, tiek kiek jis nustatė nuteistųjų gyvenamąjį plotą ne mažesnį nei 3,6 kv. m. bendrabučių tipo patalpose, nustatė perteklinį reikalavimą, nes, vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktu, turėjo būti užtikrinta 3,1 kv. m. ploto vienam asmeniui. Rengiant Įsakymą buvo padaryta teisinė klaida, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino šios aplinkybės ir padarė klaidingą išvadą.

31. Atsakovo atstovas pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu HN 134:2015 pažeidimu ir atkreipia dėmesį į tai, jog atsiliepime į pareiškėjo skundą Alytaus PN nurodė, kad UAB „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stoties“ paslaugomis naudojamasi pastoviai, pagal poreikį, todėl pareiškėjo teiginys apie buitinius parazitus gyvenamosiose patalpose atmestinas. Teismas šiuo klausimu nebuvo aktyvus ir nesiaiškino kaip pastoviai, jei sutartis sudaryta nuo 2018 m. gruodžio 28 d. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad tai, jog pateikta sutartis buvo sudaryta nuo 2018 m. gruodžio 28 d., nereiškia, kad nebuvo ir kitos sutarties, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 28 d. Atsakovo atstovas teigia, kad tokia sutartis buvo ir prideda ją prie apeliacinio skundo.

32. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad Normų nuostatų (13.3 p., 13. 4 p., 13.6 p.) pažeidimai buvo konstatuoti nepagrįstai, nes iš bylos medžiagos (dušinių nuotraukų) aiškiai matyti, kad dušinėje yra kilimėliai, lentynėlės higienos priemonėms ir veidrodis.

33. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti pareiškėjui 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

34. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos pareiškėją laikant teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. kovo 27 d., atlyginimo.

36. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad dalis pareiškėjo skundo reikalavimo netenkintina dėl taikomos ieškinio senaties, taip pat kad 35 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrinta Įsakyme nustatyta gyvenamojo ploto norma, dušinės įrengimas neatitiko Normų 13.3, 13.4, 13.6 punktų reikalavimų, iki remonto darbų nebuvo pakankamai naikinami nariuotakojai, įvertinęs nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir trukmę, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

37. Atsakovo atstovas Alytaus PN, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Įsakymu, nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsireikalavo visos su byla susijusios medžiagos. Taip pat atsakovo atstovas teigia, kad Normų pažeidimai nustatyti nepagrįstai, nes bylos medžiaga patvirtina, jog dušinėse yra kilimėliai, lentynėlės higienos priemonėms ir veidrodis.

38. Pasisakydama dėl pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto prašymo priteisti pareiškėjui 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka apeliacinio skundo nepateikė, todėl nurodytas pareiškėjo reikalavimas ir jį pagrindžiantys argumentai nevertinami.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina paminėtų ribų neperžengdama.

40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su dezinfekcijos ir kenkėjų bei buitinių parazitų kontrolės priemonėmis, pažymi, kad, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-858/2015). Taigi šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Alytaus PN buvo tinkamai imamasi priemonių naikinti buitiniams parazitams, kenkėjams bei dezinfekuoti patalpas, tenka atsakovui. Pareiškėjas šias aplinkybes buvo nurodęs savo skunde, todėl atsakovas, teikdamas atsiliepimą, turėjo nurodyti ir pateikti įrodymus, galinčius paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kenkėjų buvimo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., tačiau to nepadarė: 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 157, sudaryta su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotis“, taip pat Kenkėjų naikinimo aktai pateikti tik su apeliaciniu skundu.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-220-502/2019). Atsakovo atstovas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pateikti šios nutarties 40 punkte nurodytų įrodymų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nevertinti naujų įrodymų ir, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka, kad Alytaus PN neįrodė, jog patalpose, kuriomis pareiškėjas naudojosi laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., buvo tinkamai atliekama dezinsekcija, nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad Alytaus PN patalpose veisėsi nariuotakojai. Šios aplinkybės nepaneigia ir Alytaus PN apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad įstaigoje nuolatos vykdomi patalpų deratizacijos, dezinfekcijos, dezinsekcijos darbai. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-37-552/2021).

42. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad Įsakyme buvo teisinė klaida, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. (33 paras) buvo pažeista pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma, teisėjų kolegija pažymi, kad Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta, jog minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad Vidaus tvarkos taisyklės nedraudžia nustatyti palankesnių sąlygų asmenims, todėl Įsakymo 1 punkto nuostata, kuria, be kita ko, buvo nustatytas nuteistiesiems tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m., turėjo būti taikoma iki 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. kol Įsakymas buvo pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Įsakymu ir, įvertinęs bylos medžiagą, teisingai nustatė, kad nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. (33 paras) pareiškėjui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma buvo pažeista (trūko 0,07 kv. m). Dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumento, kad Įsakymu tvirtinant minimalią gyvenamojo ploto normą (3,6 kv. m), buvo teisinė klaida, pažymėtina, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kad Įsakymas ginčui reikšmingu laikotarpiu negaliojo.

43. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Normų nuostatos (13.3 p., 13. 4 p., 13.6 p.) buvo užtikrintos, teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovo atstovo pateiktų bendros dušinės nuotraukų (I t., b. l. 48) matyti, kad bendroje dušinėje nėra kilimėlių, lentynėlių higienos priemonėms ir veidrodžio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Normų nuostatų (13.3 p., 13. 4 p., 13.6 p.) pažeidimą.

44. Vertindama Alytaus PN argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo (piniginės kompensacijos), teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017.).

45. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (35 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrinta Įsakyme nustatyta gyvenamojo ploto norma (trūko 0,07 kv. m); bendros dušinės įrengimas neatitiko Normų 13.3, 13.4, 13.6 punktų reikalavimų; nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. buvo pažeistas HN 134:2015 20 punktas), į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti. Atsakovo atstovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nurodyta suma galėtų būti sumažinta.

47. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė sprendimą, kurio keisti Alytaus PN apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan