N-575-423-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-423/2012

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04926-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 50.15.1; 50.15.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 17 d. nutarimu pripažino E. V. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 2092 straipsnio 4 dalyje ir 2093 straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam galutinę subendrintą nuobaudą – 6000 litų baudą su 372 litrų benzino A-92 konfiskavimu. Nuobauda skirta už tai, kad E. V. 2010 m. liepos 29 d., 15.16 val., automobiliu Ford Econoline E-150, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vykdamas iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką per muitinės Nidos kelio postą, žodžiu deklaravo kuro kiekį 190 litrų automobilio kuro bakuose, tačiau muitinės pareigūnui atlikus patikrinimą, nustatyta, kad automobilio degalų bakuose jis gabeno 372 litrus degalų (benzino), kurių vertė 632,40 Lt. Pateikdamas neteisingus duomenis žodinėje deklaracijoje apie gabenamus degalus automobilio degalų bakuose, E. V. pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalį (ATPK 2092 str. 4 d.). Be to, gabendamas daugiau degalų negu numatyta 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 108 straipsnyje ir 109 straipsnio 1 dalies b punkte bei atsisakydamas muitinės pareigūno reikalavimu sumokėti nustatytus muito, pridėtinės vertės ir akcizo mokesčius už reguliariai ir sistemingai gabenamus degalus nestandartiniuose ne gamintojo komplektacijoje numatytuose degalų bakuose, E. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 ir 6 punktus (ATPK 2093 str. 7 d.).

Apeliaciniu skundu E. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 2093 straipsnio 7 dalies pažeidimą ir bylą šioje dalyje nutraukti, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą. Apelianto nuomone, ATPK 2093 straipsnis numato atsakomybę už prekių gabenimo tvarkos pažeidimus, t. y. už neteisėtą nukrypimą nuo muitinės nustatyto maršruto gabenant prekes tranzitu ar jas eksportuojant iš Lietuvos, o šio straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, baustam už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus. Mano, kad jo veika negali būti kvalifikuojama pagal šią teisės normą, kadangi jis nuo muitinės nustatyto maršruto nebuvo nukrypęs ir protokolas dėl to nebuvo surašytas. Taip pat nurodo, jog jis kurą vežė ne komerciniais tikslais. Be to, įstatymų leidėjas nenurodė, ar degalai gali būti įvežami kiekviename automobilio bake, ar tokį kiekį galima įvežti iš viso, nepriklausomai nuo bakų skaičiaus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Apeliacinis skundas netenkintinas.

E. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 2092 straipsnio 4 dalyje ir 2093 straipsnio 7 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl ATPK 2092 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl asmens kaltės padarius šį pažeidimą (pateikus neteisingus duomenis žodinėje deklaracijoje apie gabenamus degalus automobilio degalų bakuose). Tačiau apeliaciniame skunde keliamas asmens patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį pagrįstumo klausimas. E. V. nuomone, jo veika neatitinka šioje teisės normoje numatytos sudėties, be to, jis kurą vežė ne komerciniais tikslais, o teisės aktai nenumato, ar 200 litrų degalų yra bendras leidžiamų įvežti degalų kiekis, ar tokį kiekį degalų galima įvežti kiekviename transporto priemonės bake.

ATPK 2093 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad prekių (daiktų, pašto siuntų, nacionalinės valiutos litų ir užsienio valiutos), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui yra taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimas pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių (daiktų) vertė yra iki 50 MGL dydžio sumos, ir kai šie veiksmai yra padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 8000 litų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. E. V. kaltinamas gabenęs didesnį nei leidžiama degalų kiekį. Degalų gabenimui teisės aktai numato apribojimus, tad akivaizdu, jog asmuo, pažeidęs gabenimo tvarką, traukiamas atsakomybėn pagal šį straipsnį.

2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 108 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės gali apriboti atleidimą nuo muitų degalams komercinių motorinių transporto priemonių ir specialių talpyklų standartiniuose bakuose: vienos transporto priemonės arba specialios talpyklos tokiuose bakuose per vieną kelionę leisti be muitų įvežti ne daugiau kaip 200 litrų degalų. To paties reglamento 109 straipsnio 1 dalies b) punkte numatyta, kad valstybės narės gali apriboti be muitų leidžiamų įvežti degalų kiekį privačios motorinės transporto priemonės atveju, jei ji priklauso pasienio zonoje gyvenantiems asmenims. Išanalizavus šių teisės normų turinį, darytina neabejotina išvada, jog reglamente nurodytas 200 litrų degalų kiekis reiškia bendrą vienos kelionės metu leidžiamą įvežti neapmokestintų degalų kiekį. Įvertinus Taisyklių (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 4 ir 5 punktų nuostatas kartu su byloje pateiktais duomenimis apie tai, kad E. V. 2010 m. liepą su tuo pačiu automobiliu sieną kirto 7 kartus (b. l. 75, 80), be to, buvo ne kartą traukiamas atsakomybėn už muitinės taisyklių pažeidimus (b. l. 42-43), darytina išvada, jog atsakomybėn traukiamas asmuo akcizais apmokestinamas prekes į Lietuvos Respubliką įvežinėjo reguliariai, todėl pareigūnai turėjo teisę reikalauti jo sumokėti apskaičiuotus mokesčius už įvežamus degalus. E. V. atsisakius tai padaryti bei byloje esant duomenų, jog asmuo buvo baustas už analogišką veiką (b. l. 43), jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 2093 straipsnio 7 dalį.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 2092 straipsnio 4 dalyje ir 2093 straipsnio 7 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

E. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 17 d. nutarimą E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas