2025-01-15 Nr. AB-971-3-61-3-04978-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1166-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04978-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. 24S201813 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, jam kylanti grėsmė tėra „teorinė bei hipotetinio pobūdžio“. Atsakovas tyrimą dėl pareiškėjo baimės būti persekiojamam atliko atmestinai, paviršutiniškai, neobjektyviai, iškreipdamas byloje nustatytas aplinkybes, nevertindamas pateiktų įrodymų, kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Sprendimas yra nepagrįstas, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus principus. Sprendimas taip pat prieštarauja Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) (toliau – ir Aprašas), nustatytai prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkai, kadangi įrodymai neįvertinti objektyviai, yra surinkta, tačiau tinkamai neįvertinta kilmės valstybės medžiaga, neįvertintos kilmės valstybės grėsmės, galinčios prilygti kankinimams arba nežmoniškam elgesiui. Atsakovas nevykdė pareigos bendradarbiauti, atlikti objektyvų tyrimą prieglobsčio byloje.

2.2. Jis prieglobsčio prašyme persekiojimo grėsmę siejo su viešu politinės ir pilietinės pozicijos reiškimu, dalyvavimu protestuose ir vieša režimo kritika, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, peticijas (duomenys neskelbtini), finansine parama (duomenys neskelbtini), politinėmis pažiūromis, reikštomis susirašinėjime su (duomenys neskelbtini).

2.3. Reikia nustatyti pareiškėjo politinius įsitikinimus, kurie yra jo elgesio motyvai, ir faktą, jog jie paskatino arba gali sukelti persekiojimą, kurio jis bijo. Pareiškėjas grindžia savo prieglobsčio prašymą individualia ir objektyviai pagrįsta baime, kad kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (toliau – ir (duomenys neskelbtini) BK) straipsnius dėl atviro pilietinės pozicijos reiškimo. Nors pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nerinko savo pilietinės veiklos įrodymų, tačiau jo socialiniai tinklai ir kiti įrodymai patvirtina viešai reikštas politines pažiūras, dėl kurių pareiškėjui kilmės valstybėje kyla persekiojimo rizika. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirbo programuotoju (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Be to, socialinių tinklų paskyrose dalinosi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

2.4. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) po darbo dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) po darbo pareiškėjas vėl atėjo protestuoti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Viešai prieinama kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai masiškai sulaiko protestų dalyvius, o kaltinimus grindžia vaizdo medžiaga (duomenys neskelbtini). Už šią veiklą pagal (duomenys neskelbtini) BK (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gali būti paskirtas areštas arba laisvės apribojimas (duomenys neskelbtini).

2.5. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui kyla grėsmė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn dėl prezidento įžeidimo.

2.6. Pareiškėjas turėdamas stabilias pajamas finansiškai rėmė (duomenys neskelbtini) opozicijos leidinį „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) prasidėjus (duomenys neskelbtini) agresijai (duomenys neskelbtini) aktyviai finansiškai rėmė organizacijas, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prasidėjo represijų banga asmenims, rėmusiems „ekstremistinės veiklos“ finansavimą po to, kai (duomenys neskelbtini) bankai informaciją apie finansinę paramą šioms organizacijoms perdavė šalies (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nusprendė persikelti į Lietuvą, o jo įmonė jau buvo čia atidariusi biurą ir palaipsniui perkėlė savo verslą į Lietuvą. Nuo to laiko pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) išvykęs nebuvo. Lietuvoje atvirai remia (duomenys neskelbtini) opoziciją ir (duomenys neskelbtini) kare (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ir pareiškėjo įrašai socialiniuose tinkluose.

2.7. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su drauge (duomenys neskelbtini) „Telegram“ pokalbyje aptarė tai, kas vyksta (duomenys neskelbtini), ir kaip svarbu iš ten persikelti, kol dar nevėlu. Taip pat jie aptarė politiką, neapsieidami be įžeidimų dabartinei valdžiai, o kitą dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo draugę mieste sulaikė patruliai, kurie reikalavo parodyti telefono turinį ir uždavinėjo provokuojančius klausimus apie jų susirašinėjimą. Tos pačios dienos vakare pareiškėjas, sužinojęs apie draugės sulaikymą, ištrynė iš susirašinėjimo viską, kas susiję su politika, tačiau teisėsaugininkai turbūt jau buvo perskaitę ir išsaugoję susirašinėjimą. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, teisėsaugininkai išsaugojo jų susirašinėjimą, kad galėtų pateikti kaltinimus ir jam, kai vėl pasirodys (duomenys neskelbtini), todėl dėl atviro pilietinės pozicijos reiškimo jam gresia baudžiamoji atsakomybė.

2.8. Pareiškėjui kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas pagal (duomenys neskelbtini) BK nurodytus straipsnius dėl ekstremizmo propagavimo, karo skatinimo, taip pat kyla grėsmė būti pagrobtam, kankinamam, žeminamam, savavališkai įkalintam sunkiomis ir pavojingomis gyvybei sąlygomis. Pareiškėjui gresia represijos dėl politinių pažiūrų, žodžio laisvės ribojimai, o jo subjektyvi baimė remiasi informacija, kurią jis seka interneto portaluose ir gauna iš kolegų, draugų ir bendražygių, išvykusių iš (duomenys neskelbtini) arba sulaikytų ir nubaustų kilmės šalyje.

2.9. Departamentas įrodymus vertino atsietai, remdamasis tuo, jog dalis protestuotojų nėra persekiojami, ignoravo individualias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo reikšta peticija (duomenys neskelbtini), jo susirašinėjimą su nubausta (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į pateiktus (duomenys neskelbtini) paaiškinimus, kilmės valstybės informaciją, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) buvo nubausta remiantis straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už chuliganizmą, o ne dėl politinių pažiūrų. Pareiškėjas taip pat pateikė nuorodą į naujausią kilmės valstybės informaciją, kurioje teigiama, kad (duomenys neskelbtini) sulaikomi asmenys, pervedę paramą ekstremistinėmis (duomenys neskelbtini) pripažintoms organizacijoms, pasinaudoję „PayPal“ mokėjimų programa. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo kvalifikacija leidžia jam suvokti grėsmės realumą (duomenys neskelbtini) teisėtvarkos organams perėmus paramos teikėjų sąrašus, organizacijos apskaitą, gavus prieigą prie banko sąskaitos ar kitais būdais. Be to, dalis pervedimų daryti iš (duomenys neskelbtini). Priimant Sprendimą buvo pažeistas Apraše įtvirtintas reikalavimas tyrimą atlikti nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, jog tyrimo metu nenustatyta didesnės nei teorinė tikimybės, jog pareiškėjas kilmės valstybėje galėtų patirti persekiojimą. Tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai, nežmoniškas elgesys, mirties bausmė arba grėsmė patirtį žalą dėl beatodairiško smurto ginkluoto konflikto metu. Pareiškėjo skunde vardijamas aplinkybes (darbą „(duomenys neskelbtini)“, kreipimąsi į (duomenys neskelbtini), balsavimą už (duomenys neskelbtini), dalyvavimą protestuose, eitynėse, socialinių tinklų turinį, finansinę paramą, susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini), jam pritaikytą bausmę) Migracijos departamentas kartu su kitais pareiškėjo pasakojimais, surinktą kilmės valstybės informaciją bei kitus rastus duomenis įvertino Sprendime ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje kyla reali ir individuali grėsmė patirti persekiojimą ar nežmonišką elgesį. Pareiškėjas padarytų išvadų jokiais įrodymais nepaneigė, o vien deklaratyvus nesutikimas nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą. Pareiškėjo skundo 30 punkte nurodytos nuorodos (6 išnaša) nėra pareiškėjo asmeniniai pasidalijimai ar publikacijos socialiniuose tinkluose, o jose paskelbtos publikacijos iš įvairių tinklaraščių puslapių, bet ne paties pareiškėjo.

3.2. Vien politinių įsitikinimų / pažiūrų turėjimas nėra pakankamas pagrindas pabėgėlio statusui gauti. Asmuo, turintis politinius įsitikinimus / pažiūras, turi būti žinomas kilmės valstybės institucijoms ir identifikuotas kaip „grėsmė“ jų vykdomai politikai ar valdžiai. Atsižvelgiant į kilmės valstybės kontekstą nebuvo nustatyta individualių riziką didinančių patirti persekiojimą aplinkybių, todėl rizika pareiškėjui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe. Vien teisinio pagrindo, leidžiančio inkriminuoti asmenį, egzistavimas (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas persekiojimu bei pakankamu įrodymu, galinčiu pagrįsti, kad nustatyta grėsmė peržengia pagrįstos tikimybės įrodinėjimo standartą. Nagrinėjamu atveju individualiai vertinant pareiškėjo padėtį tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad už bet kokią iš savo veiklų jis yra papuolęs į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį, arba kad galėtų ateityje būti atpažintas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos.

3.3. Buvo atliktas objektyvus, nešališkas tyrimas, įvertinti visi dokumentai ir pasakojimai, surinkta aktualiausia kilmės valstybės informacija, prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir tyrimą atliko Departamento pareigūnas, kuris turi tinkamas žinias ir yra tinkamai parengtas tarptautinės apsaugos klausimais. Vykdant prieglobsčio prašymo nagrinėjimą nebuvo pažeistos jokios procedūrinės normos ar reikalavimai, tokių nenurodė ir pareiškėjas skunde. Pareiškėjo apklausa buvo išsami, jam suteikta galimybė laisvai ir nepertraukiamai papasakoti savo istoriją, tuo metu Departamento specialistas uždavinėjo papildomus klausimus, siekdamas išsiaiškinti daugiau galimų aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių pareiškėjui reikalinga tarptautinė apsauga. Taigi Departamentas atliko išsamią ir detalią apklausą, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, kurios buvo įvertintos Sprendime, tačiau identifikuotos prieglobsčio prašymo priežastys savaime nesąlygoja individualios persekiojimo grėsmės pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių. Be to, pareiškėjas nepateikė papildomos informacijos, kuri nebūtų žinoma Departamentui, ar kuri paneigtų Sprendimą arba turėtų įtakos jį priimant. Pareiškėjas skunde teikia iš esmės bendrą situaciją jo kilmės valstybėje, o pagrįstų paaiškinimų apie jam individualiai kilusį pavojų dėl savo veiklos, nukreiptos prieš valstybę valdantį režimą, jokiais įrodymais nepagrindė, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų žinomas aktyvistas, o nuorodos į socialinių tinklų publikacijas savaime neidentifikuoja pareiškėjo ir nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą ar tarptautinę apsaugą.

3.4. Pareiškėjas skunde cituoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bylas, ignoruodamas aplinkybę, jog nurodytos administracinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa, todėl nėra pagrindo jomis remtis.

3.5. Pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą, Departamentas atliko tyrimą ir išnagrinėjo jo prieglobsčio prašymą bei priėmė ginčijamą Sprendimą, t. y. pareiškėjas pasinaudojo teise pateikti prieglobsčio prašymą. Tai, kad, įvertinus duomenų visumą, buvo priimtas Sprendimas, kuriuo konstatuota, jog rizika pareiškėjui nukentėti ateityje yra teorinė bei hipotetinio pobūdžio, kuris pareiškėjo netenkina, o atliekant prieglobsčio prašymo nagrinėjimą nebuvo pažeistos jokios procedūrinės teisės ar reikalavimai, nėra pagrindas Sprendimą panaikinti. Be to, nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė Sprendimą, o konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos pareiškėjo teisės, nepateikė ir pats pareiškėjas.

3.6. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją, nenustatyta persekiojimo riziką didinančių individualių aplinkybių, o remiantis jo pasakojimu konstatuota, jog pareiškėjas asmeniškai niekada nebuvo susidūręs su jokiu teisėsaugos dėmesiu. Nors tikėtina, kad pareiškėjas, kaip ir tūkstančiai (duomenys neskelbtini) gyventojų, dalyvavo (duomenys neskelbtini) protestuose, tyrimo metu nustatyta, jog jis dėl savo pozicijos asmeniškai nesusidūrė su jokiomis administracinėmis arba baudžiamosiomis pasekmėmis iš valstybės pusės arba realia tokių pasekmių grėsme. Remiantis pareiškėjo pasakojimu, protestuose jis dalyvavo iki (duomenys neskelbtini), su teisėsauga nesusidūrė, viešų savo dalyvavimą patvirtinančių nuotraukų neišsaugojo, iš (duomenys neskelbtini) išvyko teisėtai (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei pusmečiui nuo savo dalyvavimo protestuose. Pareiškėjas skunde nepagrindė Departamento padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių, siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu nei padarė Departamentas.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris 2023 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, jog baiminasi persekiojimo už politinius veiksmus, o jo draugai buvo suimti ir pranešė, kad ir pareiškėjas yra ieškomas pareigūnų. Pareiškėjas 2021 m. birželio 9 d. atvyko į Lietuvos Respubliką su nacionaline D viza, išduota tarpininkaujant „Investuok Lietuvoje“, ir nuo to laiko į kilmės valstybę nebuvo grįžęs, o 2021 m. liepos 29 d. jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal 441 straipsnio nuostatas, galiojantis iki 2024 m. liepos 29 d. Negalėdamas grįžti į kilmės valstybę dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu dėl politinių įsitikinimų pareiškėjas prašė suteikti politinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

6.2. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 25 d. vykusios apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

6.3. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka UTPĮ 86 straipsnio ir 87 straipsnių reikalavimų. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, jo kilmės valstybės ((duomenys neskelbtini)) informacijos kontekste, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas pirminės apklausos metu buvo išsamus ir detalus tiek, kiek jo buvo prašoma, nuoseklus ir neprieštaringas. Po apklausos pareiškėjas Departamentui pateikė savo pasakojimą pagrindžiančius įrodymus, o, išanalizavus jų turinį, pateiktų įrodymų autentiškumas ir juose pateikiama faktinė informacija pagrįstų abejonių tyrimo metu nesukėlė. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjo pasakojimas laikytinas patikimu. Tyrimo metu vertinimui buvo išskirti šie faktai: pareiškėjas dalyvavo protesto akcijose (duomenys neskelbtini); parašė laišką į (duomenys neskelbtini) su prašymu neskirti (duomenys neskelbtini) režimui (duomenys neskelbtini) eurų paskolos; reiškia savo požiūrį į (duomenys neskelbtini) valdžią socialiniuose tinkluose; finansiškai parėmė „(duomenys neskelbtini)“ opozicinį leidinį; būdamas Lietuvoje finansiškai remia pagalbą (duomenys neskelbtini) teikiančias organizacijas; politinėmis temomis susirašinėjo su drauge (duomenys neskelbtini), kuriai už tai (duomenys neskelbtini) paskirta bausmė. Pareiškėjo įžvelgiama grėsmė bei rizika atsakovo įvertinta kaip išskirtinai hipotetinė ir neprilygstanti „pagrįstai tikimybei“, o baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikyta visiškai pagrįsta.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, 86 straipsnio 1, 2 dalimis, 87 straipsnio 1, 2 dalimis, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalimi, Aprašo 97, 99 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), EŽTT praktika.

8. Teismas nurodė, kad byloje nėra paneigta aplinkybė, jog pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) vykusiuose protestuose, tačiau dėl savo reiškiamos pozicijos jis asmeniškai niekada nebuvo susidūręs su jokiu teisėsaugos dėmesiu ar administracinėmis / baudžiamosiomis pasekmėmis iš valstybės pusės. Be to, pareiškėjas viešą savo dalyvavimą patvirtinančių nuotraukų neišsaugojo ir jų atsakovui ar teismui nepateikė. Teismas pabrėžė, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, jog dėl pareiškėjo veiksmų kilmės valstybės institucijos yra pradėjusios jo baudžiamojo pobūdžio ar kitokį persekiojamą, pavyzdžiui, kad pareiškėjas būtų gavęs šaukimą atvykti į apklausą, jo namuose būtų apsilankę pareigūnai ir pan. Teismas taip pat pažymėjo, kad Departamento surinkta informacija apie kilmės valstybę nepagrindžia prielaidos, jog pareiškėjui kilmės šalyje gresia persekiojimas, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Vadovaujantis LVAT praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikti jokie argumentai dėl tiesiogiai prieš pareiškėją nukreipto individualaus persekiojimo ar pavojaus šiuo aspektu.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo baimę grįžti į kilmės šalį grindžia ir tuo, jog socialiniuose tinkluose viešai kritikavo (duomenys neskelbtini) valdžią, tačiau atsakovas nustatė, kad pareiškėjo „Instagram“ paskyroje nėra nei vieno įrašo su politiniu turiniu. Nors pareiškėjas pateikė ekrano nuotraukas, kuriose užfiksuota, jog jis yra uždėjęs „patiktukus“ po opozicinių (duomenys neskelbtini) leidinių įrašais, tačiau „Instagram“ neleidžia konkretaus asmens paskyroje peržiūrėti, po kokiu turiniu asmuo paspaudžia „patiktukus“. Analizuojant pareiškėjo „Facebook“ paskyrą, Departamentas nustatė, kad joje taip pat nėra viešai prieinamų politinių įrašų, išskyrus vieną įrašą, skirtą (duomenys neskelbtini) palaikymui. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėjo socialiniai tinklai būtų patekę į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį ar kad teisėsauga bandytų imtis veiksmų dėl jose skelbiamo turinio. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas, be to, nedetalizavo savo socialinėse paskyrose skelbiamų įrašų, dėl kurių būtų susilaukęs perspėjimo, grasinimų ar kitokių veiksmų iš teisėsaugos pareigūnų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo veikla buvo išsamiai įvertinta priimant ginčijamą Sprendimą, kuriame atsižvelgta ir į jo socialinio tinklo paskyrose esančią informaciją. Be to, pats pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jo paskyrose esanti informacija tapo žinoma (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms. Atsakovas nustatė, jog pareiškėjo paskyros populiarumas ir susidomėjimo lygis yra žemas, sulaukia mažai dėmesio, todėl nėra laikoma, kad jo pažiūros žinomos ar aptarinėjamos viešai. Teismas pritarė atsakovo padarytoms išvadoms, kad ši grėsmė yra hipotetinio pobūdžio, todėl šiuo aspektu nesudaro pagrindo kvestionuoti Sprendimo.

10. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis (duomenys neskelbtini) skyrė (duomenys neskelbtini) paramą leidiniui „(duomenys neskelbtini)“, teismas nurodė, kad Departamentas nustatė, jog „(duomenys neskelbtini)“ yra nuo 2016 m. veikusi (duomenys neskelbtini) labdaros žiniasklaidos platforma socialinėms problemoms (duomenys neskelbtini) spręsti ir paramai rinkti, tačiau organizacija nebuvo pripažinta ekstremistine. Atsakovas taip pat nenustatė atvejų, kad asmenys būtų baudžiami už paramą šiai organizacijai. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) pervedinėjo paramą (duomenys neskelbtini) draugijai, viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „(duomenys neskelbtini), kitoms (duomenys neskelbtini) remiančioms iniciatyvoms per „PayPal“ mokėjimo platformą, tačiau teismas pabrėžė, kad į bylą nepateikti duomenys, jog pareiškėjas dėl savo bankinių pavedimų, finansinės paramos būtų sulaukęs (duomenys neskelbtini) teisėsaugos susidomėjimo. Be to, atsakovas nenustatė duomenų, kad (duomenys neskelbtini) kontroliuotų Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių, Lietuvoje veikiančių bankų ir jų duomenų bazių, todėl padarė išvadą, jog apie pareiškėjo bankinius pavedimus galėtų sužinoti nebent iš jo paties. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo nurodoma rizika šiuo pagrindu nukentėti ateityje taip pat yra išskirtinai hipotetinė, paremta jo subjektyviomis prielaidomis.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo baimę grįžti į (duomenys neskelbtini) grindžia ir tuo, jog parašė laišką (duomenys neskelbtini) bankui su prašymu neskirti (duomenys neskelbtini) režimui (duomenys neskelbtini) paskolos, taip pat pateikė šio kreipimosi ekrano nuotrauką, tačiau Departamentas nustatė, kad pareiškėjas parašė ne atvirą / viešą laišką, o (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje užpildė standartinio skundo formą. Tyrimo metu atsakovas nustatė, kad iš paties banko interneto svetainėje nurodytos informacijos matyti, jog visi skundai nagrinėjami konfidencialiai, o skundų nagrinėjimo tarnyba neatskleidžia jokios asmeninės informacijos, kuri galėtų atskleisti skundų pateikėjų tapatybę be jų sutikimo. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas savo kreipimosi nuotrauka dalijosi tik privačiuose susirašinėjimuose su draugais, tačiau nenustatyta aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugai galėtų būti žinoma apie tokį pareiškėjo prašymą. Pats pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti priešingą išvadą, t. y. kad jis būtų persekiojamas dėl tokio savo veiksmo, todėl teismas pritarė Sprendime padarytai išvadai, jog pareiškėjo baimė šiuo aspektu nelaikytina visiškai pagrįsta.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jo draugei (duomenys neskelbtini) buvo paskirta bausmė už susirašinėjimą su juo politinėmis temomis, todėl bijo, jog tai gali tapti priežastimi sulaikyti ir jį, teismas pažymėjo, kad atsakovas, įvertinęs šiuos duomenis, padarė išvadą, jog (duomenys neskelbtini) bausmė paskirta ne už (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo su pareiškėju turinį, o už „nepagarbų gestą“ (duomenys neskelbtini) pareigūnams bei (duomenys neskelbtini) pasidalijimą „ekstremistine“ pripažinta medžiaga su kitu asmeniu. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė susirašinėjimo, kurio turinį būtų galima įvertinti, tačiau taip pat ir nedetalizavo susirašinėjimo. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas galbūt neteisingai interpretavo jo draugės sulaikymo priežastį, pats dėl jų susirašinėjimo nesulaukė jokio teisėsaugos dėmesio, todėl jo baimė patirti persekiojimą šiuo aspektu nelaikytina visiškai pagrįsta.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2021 m. birželio 9 d., turėdamas nacionalinę D vizą, išduotą tarpininkaujant „Investuok Lietuvoje“, ir nuo to laiko į kilmės valstybę nebuvo grįžęs, o 2021 m. liepos 29 d. jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, galiojantį iki 2024 m. liepos 29 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas galėjo laisvai išvykti iš kilmės šalies, t. y. (duomenys neskelbtini), gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir tik po kelerių metų nusprendė kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, motyvuodamas grėsme. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia siektų susigrąžinti pareiškėją ar pritaikyti jam baudžiamąją atsakomybę. Taigi šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad jis negali grįžti į savo kilmės valstybę dėl persekiojimo ar kitokios kylančios grėsmės, taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių negali vėl gauti vizos ar leidimo gyventi Lietuvoje. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę nėra pagrįsta objektyviais įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas jau kurį laiką gyvena Lietuvoje ir dirba, nesudaro pagrindo prieglobsčiui suteikti, nes šis institutas yra skirtas apsaugai nuo kilmės valstybėje kylančios grėsmės suteikti, o duomenų, kad pareiškėjas dėl kylančios grėsmės negalėtų gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini), nenustatyta.

14. Teismas iš bylos duomenų ir paaiškinimų nustatė, jog pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios galėtų susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, jis taip pat nėra laikomas pažeidžiamu asmeniu, o ir pats pareiškėjas šių aplinkybių niekaip nepaneigė. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sutiko su atsakovo išvada, jog iš pareiškėjo pasakojimo ir surinktų duomenų nėra nustatyta nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ar tikslų persekioti būtent pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį ((duomenys neskelbtini)) atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Be to, nėra duomenų, kad galima persekiojimo rizika būtų susijusi būtent su pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Teismas pažymėjo, kad bendras nesaugus žmogaus teisių apsaugos kontekstas, demokratijos suvaržymai kilmės valstybėje, nors ir suponuoja tikimybę, jog pareiškėjo teisės galėtų būti pažeidžiamos, tačiau savaime neįrodo, kad jis pagal nurodytas aplinkybes bus persekiojamas dėl savo veiklos, su juo bus elgiamasi nežmoniškai ar bus kankinamas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma grėsmė patirti persekiojimą šiuo atveju pagrįstai vertinama kaip hipotetinė, nepagrindžianti tarptautinės apsaugos jam suteikimo poreikio, o baimė patirti persekiojimą pripažinta nepagrįsta. Nors pareiškėjo pasakojimas yra gana nuoseklus, tačiau, teismo vertinimu, argumentai dėl jam gresiančio persekiojimo kilmės valstybėje yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo situacija buvo išnagrinėta individualiai, o ginčijamo Sprendimo turinys atskleidžia, jog buvo išsamiai įvertinta tiek tuo metu galiojusi situacija kilmės valstybėje, tiek ir atsižvelgta į pareiškėjo vykdomą veiklą ir pareiškėjo pasakojimą. Departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas negali būti pripažįstamas pagrindžiančiu jo prieglobsčio prašymą ir tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybę.

15. Teismas konstatavo, kad rašytinė bylos medžiaga, šalių paaiškinimai ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, jog yra realiai egzistuojančių priežasčių, kad pareiškėjo grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nuogąstavimai dėl baimės būti persekiojamam ar kad jis bus baudžiamas turi būti pagrįsti. Taigi Sprendimas nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas teisėtai ir pagrįstai.

16. Teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, o Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas. Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, prieglobsčio prašytojo situacija įvertinta individualiai, o jam kylanti persekiojimo grėsmė – hipotetinė. Teismo keliamas pažeidžiamumo reikalavimas yra perteklinis.

17.2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2019 m. kovo 13 d. sprendime (C‑635/17, EU:C:2019:192, 63–69 p.) išsakė nuomonę dėl tyrimo, kurį turi atlikti kompetentingos nacionalinės institucijos. Toje byloje jis nurodė, kad „dėl kompetentingų nacionalinių tarnybų atliekamo įrodymų, pareiškimų ar paaiškinimų, <…> įrodomosios galios arba įtikimumo nagrinėjimo pažymėtina, kad atlikdamos reikalaujamą individualų vertinimą šios tarnybos turi atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes“. Prieš tai, 2013 m. lapkričio 7 d. sprendime (C‑199/12–C‑201/12, EU:C:2013:720, 72–73 p.) jis nurodė, jog „kompetentingos institucijos turi įsitikinti, ar nustatytos aplinkybės kelia tokią grėsmę, kad atitinkamas asmuo, remdamasis asmeninėmis aplinkybėmis, gali pagrįstai baimintis, kad prieš jį iš tiesų bus imtasi persekiojimo veiksmų“. Be to, jis konstatavo, kad šis rizikos dydžio vertinimas bet kuriuo atveju turi būti atliekamas atidžiai ir atsargiai.

17.3. 2019 m. vasario mėnesį atnaujintame Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadove bei Tarptautinės apsaugos gairėse nurodyta, jog nors apibrėžime kalbama apie persekiojimą „dėl politinių įsitikinimų“, ne visada įmanoma nustatyti priežastinį ryšį tarp išsakytos nuomonės ir susijusių priemonių, kurias pareiškėjas patyrė ar kurių bijojo. Tokios priemonės retai būna aiškiai pagrįstos „įsitikinimais“. Dažniau tokios priemonės pasireiškia sankcijomis už tariamą nusikalstamą veiką valdančiajai valdžiai. Todėl reikia nustatyti pareiškėjo politinius įsitikinimus, kurie yra jo elgesio motyvai ir faktą, kad jie paskatino arba gali sukelti persekiojimą, kurio jis teigia bijąs.

17.4. Pareiškėjas grindžia savo prieglobsčio prašymą individualia ir objektyviai pagrįsta baime, kad kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas pagal (duomenys neskelbtini) BK straipsnius dėl atviro pilietinės ir politinės pozicijos reiškimo. Ši baimė pagrįsta analogiškose situacijose esančių asmenų padėtimi kilmės valstybėje. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios galėtų susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. Pareiškėjas priskirtinas prie kilmės valstybėje persekiojamų asmenų – (duomenys neskelbtini) režimo politinių oponentų, viešai reiškusių ir reiškiančių savo politinę poziciją.

17.5. Individuali pareiškėjo persekiojimo grėsmė vertintina pareiškėjo politinių pažiūrų kontekste. Pareiškėjas nurodė aplinkybes, sustiprinančias jo individualaus persekiojimo galimybę ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kuriuos teismas vertino atmestinai. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl planuojamos paskolos (duomenys neskelbtini), kovai su epidemija, kuri, pareiškėjo įsitikinimu, bus panaudota represinių struktūrų stiprinimui prieš artėjančius rinkimus ir šiuo kreipimusi dalinosi savo socialinių tinklų paskyroje.

17.6. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su drauge (duomenys neskelbtini) „Telegram“ pokalbyje aptarė tai, kas vyksta (duomenys neskelbtini) ir tai, kaip svarbu iš ten persikelti, kol dar nevėlu. Aptarė politiką, neapsieidami be įžeidimų dabartinei valdžiai. O kitą dieną, (duomenys neskelbtini), ją mieste sulaikė patruliai. Teisėsaugininkai perskaitė ir išsaugojo visą reikalingą susirašinėjimą, įskaitant pareiškėjo siųstą peticijos (duomenys neskelbtini) įrodymą. Atsakovui pateiktas nutarimas dėl administracinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) ANK (duomenys neskelbtini). Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bausmė paskirta ne už (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo su pareiškėju turinį, o už „nepagarbų gestą“ pareigūnams bei (duomenys neskelbtini) pasidalijimą „ekstremistine“ pripažinta medžiaga su trečiuoju asmeniu. Byloje nekyla ginčo, kad pareiškėjas savo baimę grindžia tuo, jog (duomenys neskelbtini) buvo persekiojama (baudžiama ir kankinama) dėl tokių veiklų, dėl kurių ir jam kyla persekiojimo grėsmė, be to, sulaikius (duomenys neskelbtini), kuri nubausta dėl to, kad jo siųsta informacija pasidalino su savo draugu, pareiškėjas pateko į teisėsaugos į akiratį, buvo išsaugotas jo susirašinėjimas, įskaitant jo siųstą peticiją (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rašytinis liudijimas nebuvo vertinamas nei nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, nei teisme, atsakovas su (duomenys neskelbtini) nebuvo susisiekęs, tyrimas atliktas nevisapusiškai.

17.7. Sprendime taip pat nepagrįstai atmetama grėsmė pareiškėjui, susijusi su jo finansine parama (duomenys neskelbtini) opozicijai ir (duomenys neskelbtini), nurodant, kad į bylą nepateikti duomenys, jog pareiškėjas dėl savo bankinių pavedimų, finansinės paramos būtų sulaukęs (duomenys neskelbtini) teisėsaugos susidomėjimo. Į teisėsaugos institucijų akiratį patekę asmenys apie jiems inkriminuojamus nusikaltimus nėra informuojami iš anksto. Sulaikius tokį asmenį teisėsaugos institucijų saugomi įrodymai pateikiami į bylą. Atkreiptinas dėmesys į kilmės šalies informaciją, patvirtinančią nuolat pasikartojančius (duomenys neskelbtini) diasporos sulaikymus šalyje. Pareiškėjas pagrįstai mano, kad dėl jo politinių pažiūrų ir atviro pilietinės pozicijos reiškimo jam gresia baudžiamoji atsakomybė.

17.8. Pareiškėjas savo baimę grindžia identiškoje situacijoje buvusių bendradarbių ir draugų persekiojimo faktais. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Pareiškėjo veiksmai (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje, jo peticija (duomenys neskelbtini), aiškiai atspindi jo požiūrį į režimą. Pareiškėjo pasakojime nurodyta jo veikla (duomenys neskelbtini) be jokių abejonių patvirtina jo viešai reikštas politines pažiūras, už kurias pareiškėjui kyla objektyvi politinio persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje.

17.9. Teisingumo Teismas 2023 m. sausio 12 d. priimtame sprendime P. I. prieš Migracijos departamentą byloje C‑280/21 pirmiausia nurodė, kad sąvoka „politinės pažiūros“ turi būti aiškinama plačiai, be kita ko, atsižvelgiant į saviraiškos ir informacijos laisvę įtvirtinantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį. Siekdamos nustatyti tokių pažiūrų egzistavimą ir priežastinį ryšį tarp jų ir persekiojimo veiksmų, kompetentingos valstybių narių institucijos, Teisingumo Teismo vertinimu, turi atsižvelgti į bendrą pabėgėlio statuso prašytojo kilmės šalies kontekstą, be kita ko, politiniu, teisiniu, teismų, istoriniu ir sociokultūriniu aspektais. Šiame kontekste pažymėdamas savo praktiką (bylos C‑238/19, C‑652/16), Teisingumo Teismas priminė, kad tam tikrų pažiūrų, įsitikinimų ar tikėjimo, kurie nėra tiesioginio ir betarpiško politinio pobūdžio, išreiškimas veiksmu ar neveikimu – atsižvelgiant į specifinį prašytojo kilmės šalies kontekstą – gali lemti tai, kad „persekiojimo vykdytojai“ tokioms pažiūroms, įsitikinimams ar tikėjimui priskirs „politinių pažiūrų“ pobūdį. Kaip nurodė Teisingumo Teismas, valstybės narės kompetentingoms institucijoms tenka pareiga atsižvelgti į tai, kad gali būti labai sunku pateikti tiesioginių įrodymų, jog kilmės valstybės valdžios institucijos tam tikrą prašytojo veiksmą ar neveikimą gali suvokti kaip „politinių pažiūrų“ išraišką. Todėl šios valdžios institucijos, atsižvelgdamos į visas aplinkybes, turi įvertinti, ar politinės pažiūros, kurias persekiojimo vykdytojai priskiria prašytojui, yra tikėtinos. Teisingumo Teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendime byloje C-151/22 (35-37) nurodo platų sąvokos „politinės pažiūros“ aiškinimą.

17.10. Kilmės valstybės informacija, pateikta pareiškėjo, o taip pat ir surinkta atsakovo, patvirtina, kad dėl kiekvienos iš nurodytų įrodymais patvirtintų aplinkybių pareiškėjui kilmės valstybėje gresia baudžiamasis persekiojimas, kyla grėsmė būti pagrobtam, kankinamam, žeminamam, savavališkai įkalintam sunkiomis ir pavojingomis gyvybei sąlygomis. Surinkta naujausia informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos iki šiol vykdo (duomenys neskelbtini) protestų dalyvių identifikavimą ir baudimą, be kita ko, analizuojant vaizdo įrašus ir pasitelkiant veidų atpažinimo sistemą. Surinkta informacija taip pat patvirtina, kad protesto akcijų metu sulaikyti ir administracine tvarka nubausti asmenys vėliau susiduria su papildomais kaltinimais ir pakartotiniu baudimu (žr., pvz., LVAT sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2172-575/2024, 45 p.). Viešai skelbiami atvejai, kai (duomenys neskelbtini) sulaikomi dėl aukojimo ekstremistinėms pripažintoms organizacijoms.

17.11. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį yra akcentuojama ir formuojamoje teismų praktikoje (žr. pvz., LVAT 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021; 2022 m. vasario 17 d. nutartį byloje Nr. eA-1222-502/2022; 2022 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. eA-1318-602/2022; 2022 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1463-602/2022).

17.12. Įvertinus pareiškėjo individualias aplinkybes, jį grąžinus į kilmės valstybę, pareiškėjui grėstų persekiojimas, įskaitant fizinį ir psichologinį smurtą; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis. Persekiojimo ar netinkamo elgesio praeityje svarba būtų didelė teigiamo persekiojimo pavojaus ateityje vertinimo naudai, tačiau jo nebuvimas nėra lemiamas veiksnys (žr., pvz., 2020 m. vasario 25 d. sprendimą byloje A. S. N. ir kiti prieš Nyderlandus, Nr. 68377/17 ir 530/18 , § 119, ir jame nurodytas bylas). Pareiškėjas negali vienareikšmiškai įrodyti, kad jo pašto dėžutėje buvęs šaukimas yra tam, jog jam būtų pateikti kaltinimai. Negali būti reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas įrodytų būsimo persekiojimo neišvengiamumą. Byloje surinkta informacija (peticija (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parodymai ir kt.) pakankama, kad būtų įrodyta pagrįsta tokio persekiojimo galimybė.

17.13. Teismo sprendime nėra pateikti argumentai, kodėl pareiškėjo skelbtos politinės pažiūros jo neleidžia priskirti asmenų grupei, kilmės valstybėje persekiojamai už valdžios kritiką, o teisėsaugos institucijų surinkta informacija, įskaitant jo peticiją (duomenys neskelbtini), paramą (duomenys neskelbtini) opozicijai, patvirtinta (duomenys neskelbtini) laišku, nustatytų individualių aplinkybių kontekste neįrodo jam kylančios individualios grėsmės.

17.14. Nagrinėjamoje byloje teismas neišnagrinėjo esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, taigi teismas priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str., 87 str. 4 d.). Teismas ignoravo persekiojimo grėsmę asmenims, priskiriamiems tai pačiai kategorijai kaip pareiškėjas, patvirtinančią kilmės valstybės informaciją. EŽTT sprendime byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (peticijos Nr. 55978/20) konstatavo, kad Lietuvos valdžios institucijos tinkamai neįvertino, ar kilmės valstybėje egzistuoja netinkamo elgesio su asmenimis, atsidūrusiais panašioje situacijoje kaip pareiškėjai, praktika. Tiek pareiškėjo pasakojimas ir pateikti įrodymai, tiek surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, jog pareiškėjas pagrįstai bijo būti persekiojamas dėl priskyrimo režimo priešininkams, turi pagrįstą persekiojimo baimę ir atitinka pabėgėlio apibrėžimą.

17.15. Atsakovo surinkti duomenys apie situaciją (duomenys neskelbtini) ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, ir išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jo atžvilgiu nebus taikomas fizinis ir psichologinis smurtas; teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba įgyvendinamos diskriminuojant ir neužtikrinant teisės į teisingą teismą; baudžiamasis persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis, todėl Departamento Sprendimas, neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pareiškėjas savo individualią situaciją vertina atsietai nuo surinktos kilmės valstybės informacijos ir ignoruodamas suformuotą LVAT praktiką. Nors pareiškėjas dalyvavo proteste, finansiškai parėmė „(duomenys neskelbtini)“ opozicinį leidinį ir teikė finansinę paramą/pagalbą (duomenys neskelbtini) teikiančioms organizacijoms, tačiau pareiškėjo politinio pobūdžio veikla nebuvo tiek aktyvi ir nuosekli, jog pagal byloje surinktus duomenis būtų galima pripažinti jam kylančios baimės būti persekiojamam dėl šios veiklos visišką pagrįstumą. Šiuo aspektu pareiškėjo veikla nėra laikytina tiek vieša, kad būtų patraukusi arba galėtų patraukti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų dėmesį dėl informacijos ribotos prieigos. Be to, pareiškėjui siekiant įrodyti, jog šiuo atveju jam grėsmė kyla dėl to, jog su atitinkamu persekiojimu yra susidūrę kiti panašaus profilio asmenys, galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę, be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.

18.2. Pareiškėjas po savo veiksmų (dalyvavimo protestuose (duomenys neskelbtini), kreipimosi į (duomenys neskelbtini), finansinės paramos (duomenys neskelbtini)) ne vieną kartą kirto (duomenys neskelbtini) - Lietuvos sieną, t. y., galėjo laisvai išvykti iš kilmės šalies, gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir tik po kelerių metų nusprendė kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, motyvuodamas grėsme. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) valdžia siektų susigrąžinti pareiškėją ar pritaikyti jam baudžiamąją atsakomybę. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad jis negali grįžti į savo kilmės valstybę dėl persekiojimo ar kitokios kylančios grėsmės.

18.3. Pareiškėjo nurodomoje Teisingumo Teismo byloje C-280/21 teismas išaiškino „politinių pažiūrų“ sąvoką labai konkrečiame kontekste (sąvoka „politinės pažiūros“ apima tarptautinės apsaugos prašytojo bandymus teisinėmis priemonėmis apginti savo asmeninius turtinius ir ekonominius interesus nuo neteisėtai veikiančių nevalstybinių subjektų, kai šie dėl su atitinkama valstybe palaikomų korupcinių ryšių prieš prašytoją pasitelkia netgi jos teisėsaugą, jeigu persekiojimo vykdytojai šiuos bandymus suvokia kaip prieštaravimą ar pasipriešinimą su jais pačiais ar jų politika ir (arba) jų metodais susijusioje srityje), kuris nėra aktualus ar analogiškas nagrinėjamai bylai. Be to, teismas taip pat nurodė, jog tam, kad būtų konstatuotas valdžioje esančio režimo padarytas pagrindinių laisvių pažeidimas, turi būti laikomas persekiojimo dėl „politinių pažiūrų“ priežastimi, jeigu yra pagrįstų priežasčių manyti, kad režimas tokį dalyvavimą suvokia kaip politinio pasipriešinimo aktą, dėl kurio galėtų imtis represijų. Taigi, priešingai nei interpretuoja pareiškėjas skunde, vien politinių įsitikinimų/pažiūrų turėjimas nėra pakankamas pagrindas pabėgėlio statusui gauti. Asmuo turintis politinius įsitikinimus/pažiūras turi būti žinomas kilmės valstybės institucijoms ir identifikuotas kaip „grėsmė“ jų vykdomai politikai ar valdžiai. Dar daugiau, atsižvelgiant į kilmės valstybės kontekstą (33–34 p.) nebuvo nustatyta individualių riziką didinančių patirti persekiojimą aplinkybių, todėl rizika pareiškėjui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe.

18.4. Pareiškėjas skunde taip pat nepagrįstai cituoja ESTT 2020 m. lapkričio 19 d. C-238/19 bylos sprendimą. Minėtoje byloje yra analizuoja Sirijos pilietinio karo situacija ir asmens baimė dėl mobilizacijos, t. y. visiškai nėra nei tapatu, nei aktualu nagrinėjamai bylai, nes pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė kitokiais motyvais. Pareiškėjas taip pat selektyviai bei ištraukdamas iš konteksto pateikia ESTT sprendimo byloje C-151/22 teismo išaiškinimus. ESTT tik nurodo žemutinę ribą, kurios pakanka konstatuoti, kad prieglobsčio prašytojas apskritai turi politinius įsitikinimus, tačiau tiesiogiai ir atskirai pabrėžia, jog šis išaiškinimas neturi įtakos baimės patirti persekiojimą pagrįstumo vertinimui.

18.5. Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamas EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 55978/20) nėra aktualus nagrinėjamai bylai, nes minėtoje byloje pareiškėjas, Tadžikistano pilietis, grindė savo baimę būti persekiojamu dėl to, kad jis priklausė Tadžikistano islamo atgimimo partijai, opozicinei politinei partijai, kuri Tadžikistane buvo uždrausta ir paskelbta teroristine organizacija. Taigi nurodytos bylos ir šiuo atveju nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios, todėl nėra pagrindo vadovautis nurodytu EŽTT sprendimu.

18.6. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė ginčijamą Sprendimą, o konkrečios informacijos apie tai, kaip buvo pažeistos pareiškėjo teisės, paneigiančios Departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 24S201813, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

20. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Konstatavus atsakovo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmestas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas, t. y. įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pareiškėjo manymu, skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas, prieglobsčio prašymas grąžintas nagrinėti iš naujo. Atsakovas tyrimą dėl prieglobsčio prašytojo baimės būti persekiojamam atliko atmestinai, paviršutiniškai, nevertinant jų visumos, neįvertindamas objektyvios kilmės šalies situacijos ir individualių pareiškėjų nurodytų aplinkybių.

22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. birželio 9 d. atvyko į Lietuvos Respubliką su nacionaline D viza, išduota tarpininkaujant „Investuok Lietuvoje“, o 2021 m. liepos 29 d. jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal 441 straipsnio nuostatas, kuris galiojo iki 2024 m. liepos 29 d. Per tą laikotarpį į kilmės valstybę nebuvo grįžęs. Dėl to, kad negalėjo grįžti į kilmės valstybę dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl politinių įsitikinimų pareiškėjas prašė suteikti politinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

24. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

25. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindžia tuo, kad į savo kilmės valstybę bijo sugrįžti dėl to, jog (duomenys neskelbtini) jis aktyviai dalyvavo pasipriešinime (duomenys neskelbtini) prezidento režimui, reikalavo laisvų rinkimų demonstracijose, viešai skelbė savo politinius įsitikinimus. Taip pat prieglobsčio prašytojas išskiria ir kitas aplinkybes, dėl kurių jis gali būti persekiojamas (duomenys neskelbtini) valdžios struktūrų: prieglobsčio prašytojas parašė laišką (duomenys neskelbtini) bankui su prašymu neskirti (duomenys neskelbtini) režimui (duomenys neskelbtini) eurų paskolos (1); prieglobsčio prašytojas reiškia negatyvų savo požiūrį į (duomenys neskelbtini) valdžią socialiniuose tinkluose (2); prieglobsčio prašytojas finansiškai parėmė „(duomenys neskelbtini)“ opozicinį leidinį (3); būdamas Lietuvoje jis finansiškai remia pagalbą (duomenys neskelbtini) teikiančias organizacijas (4); prieglobsčio prašytojas politinėmis temomis susirašinėjo su drauge (duomenys neskelbtini), kuriai už tai (duomenys neskelbtini) buvo paskirta bausmė (5).

27. Šioms aplinkybėms pagrįsti A. T. pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2020 m. spalio 14 d., galiojantį iki 2030 m. spalio 14 d.; savo laiško (duomenys neskelbtini) ekrano nuotrauką; biuletenio, išsiųsto per „Telegram“ skaidrių rinkimų iniciatyvai „(duomenys neskelbtini)“, ekrano nuotrauką; tris 2020 m. rugpjūčio 16 d. darytas nuotraukas, kuriose pareiškėjas užfiksuotas dalyvaujantis protesto akcijoje (duomenys neskelbtini); pasidalijimų ir įrašų socialiniuose tinkluose ekrano nuotraukas; (duomenys neskelbtini) rašytinius liudijimus; (duomenys neskelbtini) skirtos administracinės nuobaudos protokolo nuotraukas; (duomenys neskelbtini) rašytinius liudijimus; brolio (duomenys neskelbtini) rašytinius liudijimus; piniginių pervedimų (duomenys neskelbtini) palaikantiems fondams ir organizacijoms bei (duomenys neskelbtini) opozicijos iniciatyvai „(duomenys neskelbtini)“ išrašus.

28. Spręsdamas dėl pareiškėjo dalyvavimo (duomenys neskelbtini) protestuose Migracijos departamentas rinko ir analizavo informaciją apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vykusias demonstracijas ir juose dalyvavusius bei persekiojamus asmenis, atsižvelgė į (duomenys neskelbtini) programišių grupės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją apie nubaustus asmenis administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) Tyrimų komiteto 2022 m. rugpjūčio mėn. skelbtą informaciją apie iškeltas baudžiamąsias bylas, susijusias su protestais, taip pat žmogaus teisių gynimo centro „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės mėn. skelbtą informaciją apie pripažinimą politiniais kaliniais skaičių ir apskritai skaičių asmenų, kurie buvo persekiojami dėl politinių priežasčių. Sutiktina su atsakovu, kad, vertinant tikimybę asmeniui nukentėti dėl dalyvavimo protestuose prieš (duomenys neskelbtini) režimą, būtina atsižvelgti ir į individualias riziką didinančias aplinkybes, o ne vien tik į dalyvavimo tokiuose protestuose faktą.

29. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, nenustatyta jokių persekiojimo riziką kilmės valstybėje didinančių aplinkybių. Priešingai, paties prieglobsčio prašytojo pateikti paaiškinimai patvirtina, jog jis (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) protestuose į valdžios struktūrų akiratį nebuvo patekęs, t. y. nesusidūrė su jokiu (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų dėmesiu ir persekiojimu. Pasak paties A. T., protestuose jis dalyvavo iki (duomenys neskelbtini), tačiau su teisėsauga nesusidūrė, o savo dalyvavimą viešuose protestuose patvirtinančių nuotraukų neišsaugojo. Be to, kaip nurodo atsakovas, net po atliktų veiksmų (dalyvavimo protestuose (duomenys neskelbtini), kreipimosi į (duomenys neskelbtini), finansinės paramos (duomenys neskelbtini)) prieglobsčio prašytojas ne vieną kartą kirto (duomenys neskelbtini) sieną. Galiausiai jau vien ta aplinkybė, kad jisai daugiau kaip po pusės metų (2021 m. birželio mėn.) laisvai išvyko iš (duomenys neskelbtini), parodo, kad jis jo kilmės valstybės teisėsaugos institucijoms nebuvo įdomus. Nors atsakovas pripažino dalyvavimo faktą (duomenys neskelbtini) protestuose, tačiau A. T. baimė patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) protestuose yra paremta neapibrėžta tikimybe ir dėl to nelaikytina visiškai pagrįsta.

30. Prieglobsčio prašytojas kaip vieną iš aplinkybių nurodo tai, kad parašė laišką į (duomenys neskelbtini) banką su prašymu neskirti (duomenys neskelbtini) režimui (duomenys neskelbtini) eurų paskolos bei pateikė atitinkamus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, jog buvo parašytas ne atviras laiškas, o užpildyta šio banko internetinėje svetainėje patalpinta standartinio skundo forma ir tokių skundų nagrinėjimo konfidencialumą, taip pat iš pačio pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) paaiškinimų, akivaizdu, kad šis faktas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms nėra žinomas, todėl jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje dėl (duomenys neskelbtini) teikto skundo (duomenys neskelbtini) taip pat nelaikytina visiškai pagrįsta.

31. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – ESPA) savo „Politinės nuomonės praktiniame vadove“ nurodo, jog, vertinant tikimybę prieglobsčio prašytojui patirti persekiojimą dėl įrašų internete, turi būti nustatomi tikėtino persekiojimo subjekto veiklos socialinėje žiniasklaidoje stebėsenos apimtis ir jos veiksmingumas bei publikacijos aprėptis. Publikacijos internete gali turėti didelį žiūrovų potencialą, tačiau vien tai, kad potencialas egzistuoja, nereiškia, kad kiekviena publikacija internete turi didelę auditoriją ir kad į šią auditoriją patenka tikėtinas persekiojimo vykdytojas. Reikia įvertinti pareiškėjo publikacijų internete aprėptį. Ši aprėptis priklausys ir nuo persekiojimo subjekto elgesio (ar jis aktyviai ieško tokių publikacijų), ir nuo autoriaus publikacijų viešumo (kaip ir kur buvo paskelbta publikacija ir koks jos pasiekiamumas). Pačių publikacijų viešumas (matomumas) gali priklausyti nuo kelių veiksnių – peržiūrų, „patiktukų“, paspaudimų skaičiaus, autoriaus sekėjų skaičiaus, naudojamos žiniasklaidos priemonės rūšies ir jos poveikio svarbos.

32. Kaip matyti iš prieglobsčio prašytojo įrašų „Instragam“, „Facebook“ ir „VK“ paskyrose turinio, jie negali būti vertinami kaip politiniai (įrašai nėra politinio turinio, išskyrus 2 įrašų pasidalijimus, skirtus (duomenys neskelbtini) rinkimams, turintys 1 ir 2 „patiktukus“), todėl pagrįstai nenustatyta tikimybės prieglobsčio prašytojui nukentėti kilmės valstybėje dėl jo minėtuose socialiniuose tinkluose skelbiamo turinio. Taip pat mažai tikėtina, kad ateityje jie galėtų patraukti (duomenys neskelbtini) institucijų, prižiūrinčių internetinį turinį, dėmesį bei sąlygoti represinius veiksmus prieglobsčio prašytojo atžvilgiu. Be to, politiniai įrašai, publikuojami prieglobsčio prašytojo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“, sudaro mažą dalį bendro paskyros turinio, kuris pagrinde yra asmeninio pobūdžio. Talpinama informacija sulaukė įprastoms privačių asmenų paskyroms būdingo dėmesio ir populiarumo kiekio (nuo keliolikos iki kelių šimtų patiktukų bei nuo kelių iki keliolikos komentarų). Paskyrose vykstantis aktyvumas yra pagrinde paremtas interakcija su jau esamais prieglobsčio prašytojo draugais ir sekėjais, o ne turinio sklaida naujoms potencialių žiūrovų grupėms.

33. Atsakovo nustatyta, jog organizacija „(duomenys neskelbtini)“ yra nuo 2016 m. veikusi (duomenys neskelbtini) labdaros žiniasklaidos platforma socialinėms problemoms (duomenys neskelbtini) spręsti ir paramai rinkti. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) veikusi organizacija „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pripažinta ekstremistine ir nesant prieinamos informacijos apie tai, jog būtų buvę baudžiama už paramą šiai organizacijai bei atitinkamai pareiškėjo atliktu pavedimu nesusidomėjus (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms, prieglobsčio prašytojo baimė patirti persekiojimą dėl vienkartinio paramos pavedimo minėtai organizacijai (duomenys neskelbtini) nelaikytina visiškai pagrįsta.

34. Prieglobsčio prašytojas teigia, jog (duomenys neskelbtini) pervedinėjo pinigus (duomenys neskelbtini) draugijai, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei kelioms kitoms (duomenys neskelbtini) remiančioms iniciatyvoms. Banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad pavedimai atlikti iš lietuviško banko sąskaitos ir naudojantis mokėjimų sistema „PayPal“. Šiuo aspektu pritartina atsakovo sprendime padarytai išvadai, kad (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių, neturi prieigos prie Lietuvoje veikiančių bankų ir jų duomenų bazių, todėl apie šiuos pervedimus prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės institucijos galėtų sužinoti nebent iš jo paties bei Departamentas pagrįstai konstatavo, jog nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika prieglobsčio prašytojui šiuo pagrindu nukentėti ateityje taip pat yra išskirtinai hipotetinė, paremta jo subjektyviomis prielaidomis.

35. Atsakovas išsamiai išnagrinėjo ir prieglobsčio prašytojo argumentus dėl susirašinėjimo politinėmis temomis su drauge (duomenys neskelbtini), kurie paneigia prieglobsčio prašytojo argumentus, kad jis su nurodytu asmeniu susirašinėjo politinėmis temomis, dėl ko pareiškėjui kyla baimė būti sulaikytam kilmės valstybėje. Visų pirma pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų susirašinėjimą tarp jo ir (duomenys neskelbtini) politinėmis temomis. Nors, pareiškėjo teigimu, ir, (duomenys neskelbtini) liudijimu, susirašinėjimai buvo ištrinti, tačiau jie savo rašytiniuose liudijimuose negalėjo pateikti daugiau ir išsamesnių detalių apie susirašinėjimą, o tik abstrakčiai nurodė, kad buvo susirašinėjama politinėmis temomis. Antra, pateikti administracinio nusižengimo bylos dokumentai taip pat nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) administracine tvarka buvo nubausta už susirašinėjimą politinėmis temomis (administracinėn atsakomybėn patraukta už pademonstruotą „nepagarbų gestą“ (duomenys neskelbtini) pareigūnams ((duomenys neskelbtini) administracinių teisės pažeidimų kodekso (duomenys neskelbtini) (Smulkus chuliganizmas) bei (duomenys neskelbtini) pasidalijimą „ekstremistine“ pripažinta medžiaga su trečiuoju asmeniu/savo vaikinu ((duomenys neskelbtini) administracinių teisės pažeidimų kodekso (duomenys neskelbtini) (Informacinių produktų, kuriuose raginama imtis ekstremistinės veiklos arba propaguoti tokią veiklą, platinimas, gamyba, saugojimas arba gabenimas)). Kita vertus, jeigu (duomenys neskelbtini) pareigūnai išsaugojo susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) kopiją, tai kyla klausimas, kodėl jis netapo pagrindu kaltinimui (duomenys neskelbtini) inkriminuoti. Vertintina, jog praėjus nuo įvykio daugiau kaip dvejiems metams ir nesulaukus iš teisėsaugos jokio dėmesio dėl susirašinėjimo, jo baimė dėl susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) turinio taip pat nelaikytina visiškai pagrįsta.

36. Visumoje vertinant pareiškėjo individualią situaciją baimė patirti persekiojimą dėl atviro pilietinės ir politinės pozicijos reiškimo nelaikytina visiškai pagrįsta. Be kita ko, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovas, vien politinių įsitikinimų/pažiūrų turėjimas nėra pakankamas pagrindas pabėgėlio statusui gauti. Taigi, įvertinę bylos aplinkybes, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš pareiškėjo paaiškinimų, pateiktų įrodymų ir surinktų duomenų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei pagrįstos tikimybės persekiojimo, nei pagrįstų tikėtinų motyvų ar tikslų persekioti būtent prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog valdantysis režimas jį laiko grėsme ir grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

37. Įstatymo 87 straipsnis numato, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įstatyme vartojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė“ reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti prieglobstį ne tik ir ne tiek dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių, su prašytoju tiesiogiai susijusių aplinkybių, kurios kiekvienu konkrečiu atveju yra nagrinėjančios prašymą dėl prieglobsčio suteikimo institucijos vertinimo dalykas.

38. Prieglobsčio prašytojas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam dėl atviro pilietinės ir politinės pozicijos reiškimo gresia baudžiamoji atsakomybė pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius, todėl jis gali būti pagrobtas, kankinamas, žeminamas, savavališkai įkalintas sunkiomis ir pavojingomis gyvybei sąlygomis. Šią baimę pareiškėjas grindžia abstraktaus pobūdžio aplinkybe, t. y. analogiškose situacijose esančių asmenų padėtimi kilmės valstybėje. Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovas, atlikęs prieglobsčio prašytojo individualios situacijos vertinimą, jokios grėsmės rizikos kilmės valstybėje iš (duomenys neskelbtini) valdančiojo režimo pusės nenustatė. Be to, pareiškėjo situacija yra išskirtinė, ji negali būti tapatinama su kitų asmenų padėtimi (pripažintų aktyvistų, politinių kalinių ir pan.).

39. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir padėties kilmės valstybėje įvertinimą, taip pat nenustatyta tikimybė galimos prievartos grėsmės pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę (būtų įvykdyta mirties bausmė, būtų kankinami, patirtų žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir pan.), todėl nėra pagrindo taikyti ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Kadangi (duomenys neskelbtini), o taip pat ir prieglobsčio prašytojo buvusioje gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl A. T. neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

40. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

41. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas sprendime labai išsamiai ir plačiai pasisakė dėl kiekvieno prieglobsčio prašytojo argumento, t. y. motyvuotai įvertintos visos prašyme suteikti prieglobstį išdėstytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis (įrodymus) ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Atsakovas, įvertinęs bylos įrodymus, taip pat pagrįstai sprendė, jog nei surinkta informacija apie kilmės valstybę, nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai nepagrindė jo baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje pagrįstumo. Taigi nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo sprendimas dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos nesuteikimo yra nepagrįstas, Departamentas nevykdė pareigos bendradarbiauti, atlikti objektyvų ir išsamų tyrimą prieglobsčio byloje.

42. Pastebėtina, kad Migracijos departamentas taip pat ypatingai išsamiai išnagrinėjo ir sprendime pateikė tarptautinių organizacijų apžvalgą („(duomenys neskelbtini)), susijusią su (duomenys neskelbtini) demonstracijomis (duomenys neskelbtini), padėtį po protestų numalšinimo ir taip pat šiuose protestuose dalyvavusių piliečių persekiojimu. Šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad sprendime nevertinta pareiškėjo pateikta kilmės valstybės informacija, kilmės valstybėje vykdyto pareiškėjo bendražygių ir kitų panašioje aplinkoje esančių asmenų politinio persekiojimo faktai, ignoruoti į bylą pateikti ir pareiškėjo persekiojimo grėsmę patvirtinantys įrodymai.

43. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymėta, kad dėl ypatingos prieglobsčio prašytojų situacijos dažnai būtina suteikti jiems abejonės privilegiją (angl. benefit of the doubt), kiek tai susiję su jų teiginių ir pateiktų dokumentų patikimumo vertinimu. Kita vertus, kai pateikta informacija suteikia tvirtą pagrindą abejoti prieglobsčio prašytojo teiginių tikrumu, asmuo privalo pateikti pakankamą paaiškinimą dėl nustatytų neatitikimų (žr., pvz., 2005 m. birželio 21 d. sprendimą Matsiukhina ir Matsiukhin prieš Švediją (pareiškimo Nr. 31260/04), 2007 m. kovo 8 d. sprendimą Collins ir Akasiebie prieš Švediją (pareiškimo Nr. 23944/05)). Pagal bendrą taisyklę, prieglobsčio prašytojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jei pasirinkta priemonė (nagrinėtu atveju – grąžinimas į kilmės valstybę) būtų įvykdyta, jam kiltų reali grėsmė patirti elgesį, prieštaraujantį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui (žr., pvz., 2005 m. liepos 26 d. sprendimą N. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 38885/02), 2008 m. liepos 17 d. sprendimą NA. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). Kai tokie įrodymai yra pateikiami, valstybei tenka pareiga išsklaidyti bet kokias abejones dėl jų.

44. Netenkinus reikalavimo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

45. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą byloje Nr. C-238/19 ir kt.), Europos Žmogaus Teisių Teismo (žr., pvz., 2022 m. kovo 22 d. sprendimą byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 55978/20)) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Minėta teismų praktika susijusi su tam tikrų sąvoku aiškinimu ir kitokių situacijų vertinimu, nes nagrinėjama byla savo faktinėmis aplinkybėmis yra skirtinga, todėl nagrinėjamu atveju ji nėra reikšminga.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi A. T. apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė