39102eec-ee44-4fae-94b4-c80aea3d763f · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-117-453/2017Teisminio proceso Nr. 1-84-00090-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.3.1.1.;2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.6.5.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko) ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,išteisintajam V.

V., jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,nukentėjusiosios R. K. atstovui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,nukentėjusiosios V. K. atstovui advokatui Raimundui Jurkai,ekspertui R. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus, nukentėjusiosios V. K. ir nukentėjusiosios R. K. atstovo advokato Alvydo Kvaščevičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo V.

V. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .R. K. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl 1300 Eur turtinės ir 15000 Eur neturtinės žalos bei V. K. civilinis ieÅ¡kinys dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti, Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. V. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. balandžio 20 d., laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 17.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojoje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, rankomis ir kojomis sudavė G. K. ne mažiau kaip 1 smÅ«gį į galvos kairiÄ jÄ momeninę (virÅ¡ugalvio) ir ne mažiau kaip 1 smÅ«gį į pakauÅ¡io apatinę kairiÄ jÄ sritis ir padarė galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruvomis kairiųjų momeninės ir pakauÅ¡inės sričių minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kraujo iÅ¡siliejimu ir susitelkimu (135 g) po galvos smegenų kietuoju dangalu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, nuo to G.

K. mirė, tai yra taip jį nužudė.2. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį bei V. V. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 11 metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. (2 paras).

Patenkinti civilinius ieÅ¡kinius ir iÅ¡ V. V. priteisti R. K. 15000 Eur neturtinei ir 1300 Eur turtinei žalai atlyginti bei V. K. priteisti 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.2.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, iÅ¡teisindamas V. V. padarė iÅ¡vadas neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir priėmė nepagrįstÄ nuosprendį, todėl nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas - apkaltinamasis nuosprendis. Prokuroro teigimu, teismo iÅ¡vados, kad byloje esantys netiesioginiai įrodymai yra prieÅ¡taringi, nepatvirtinantys vieni kitų, kad liudytojų, kurie apie įvykį kÄ nors girdėjo iÅ¡ kitų asmenų, parodymai nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, neatitinka bylos aplinkybių, kadangi teismas darydamas Å¡ias iÅ¡vadas neįvertino visų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų.2.1.2.

Prokuroras aptardamas iÅ¡teisintojo V. V. bei liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus teigia, kad minėtos liudytojos parodymai paneigia V. V. teiginius, jog jis atsikėlęs sodyboje buvo vienas, kad G. K. nerado. Å ie parodymai taip pat iÅ¡ dalies patvirtina, kad A. V. liudytojams L. P., V. P., I. G. pasakojo, kad ji eidama pas G. Ž. matė kaip V. V. smurtavo prieÅ¡ G. K.. Be to, liudytojos A. V. ir G. Ž. paaiÅ¡kino, kad tiriamo įvykio dienos pavakaryje pabendravusios apie pusvalandį ar valandÄ , eidamos iÅ¡ G.

Ž. sodybos, matė, kad G. K. ėjo bÅ«tent nuo V. V. sodybos link G. Ž. pievos, kurioje ir nugriuvo. 2.1.3. Prokuroras nurodo, kad liudytoja L. P. teigė, jog 2014 m. balandžio 21 d. nuvykus pas G. K. ir pamačius, kad G. K. yra miręs, A. V. visiems kartu buvusiems sakė, jog iÅ¡vakarėse G. K. spardė V. V. ir tai kartojo ne vienÄ kartÄ . Dėl nurodytų aplinkybių liudytojos L. P. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s. Liudytoja J. D. paaiÅ¡kino, kad 2014 m. balandžio 21 d. apie 8.30 val. jų kieme prie pieno surinkimo punkto, dar niekam nežinant apie G.

K. mirtį, J. V., gyvenantis už kilometro, sakė, kad G. K. iÅ¡vakarėse spardė V. V.. Ji pati tai perpasakojusi ir savo draugei T. J.. Liudytoja T. J. patvirtino, kad J. D. antros Å v. Velykų dienos ryte užėjusi pas jÄ sakė, kad iÅ¡ J. V. sužinojusi, jog iÅ¡vakarėse G. K. spardė V. V.. Liudytoja taip pat paaiÅ¡kino, kad tik po kurio laiko, jau iÅ¡vykus J. D., apie 12.00 val. į jos kiemÄ užsuko greitosios medicininės pagalbos automobilis ir medikai klausė, kur gyvena G. K. ir tik vėliau ji sužinojo apie jo mirtį.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad nors dėl sveikatos bÅ«klės J. V. teisme nebuvo apklaustas, tačiau liudytoja T. J. teisme patvirtino, kad įvykio metu jo sveikata buvo geresnė, jis pasakojo tai kÄ girdėjo, neiÅ¡sigalvojo. Prokuroro teigimu akivaizdu, kad J. V. 2014 m. balandžio 21 d. anksti ryte aplinkybė, jog V. V. atliko smurtinius veiksmus prieÅ¡ G. K., galėjo bÅ«ti žinoma tik iÅ¡ A. V., kuri pati tai matė, tačiau vėliau apklausiama to nepripažino. Prokuroras pažymi, kad nuosprendyje nurodyta, kad J.

V. apie G. K. sumuÅ¡imo aplinkybes galėjo nugirsti Å¡nekant jo žmonai A. V. su L. P., tačiau Å¡i nuosprendyje padaryta prielaida neatitinka bylos aplinkybių, nes A. V. nurodė, kad 2014 m. balandžio 21 d. L. P. pas jÄ atėjo apie 9.00 val., o J. V. jau 8.30 val. buvo papasakojęs kaimynams apie V. V. smurtÄ prieÅ¡ G. K.. Be to, liudytojas V. P. nurodė, kad A. V. teiginius apie tai, kad bÅ«tent V. V. spardė G. K. iÅ¡ jos pačios jis girdėjęs keturis kartus skirtingu laiku ir skirtingose vietose. Liudytojas taip pat aiÅ¡kino, kad ir pats V.

V. girdėjo jÄ taip sakant, tačiau niekaip nereagavo, nebandė paneigti. Liudytojas taip pat patvirtino, kad bÅ«tent A. V. parodė vietÄ , kurioje buvo muÅ¡amas G. K., tai yra V. V. sodyboje prie stulpo, kur jis aptiko kraujo žymių ir apie tai pasakė mamai, o Å¡i pranešė policijos pareigÅ«nams. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. G., kuri taip pat aiÅ¡kino, kad A. V. jai 2014 m. balandžio 21 d. po 13.30 val. sakė, kad pati matė kaip 2014 m. balandžio 20 d. V. V. spardė gulintį G. K. savo sodyboje prie stulpo.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog prie stulpo rastas kraujas yra G. K.. Prokuroro teigimu, išteisintojo teiginiai, kad kraujo pėdsakai rasti jo namuose ir kieme galimai likę nuo 2014 m. kovo 28 d., kai G. K. krito ir susižalojo, mažai tikėtini, nes nuo jo nurodyto laiko iki kraujo pėdsakų suradimo praėjo daugiau kaip trys savaitės, o atviroje vietoje, pavasario metu paprastai esant gausiems krituliams, kraujo pėdsakai vargu ar būtų išlikę, juo labiau ar jie vis dar būtų tinkami DNR tyrimui.

Tuo tarpu liudytoja G. Ž. parodė, kad apžiÅ«rinėdama nukritusį ir gulintį pievoje G. K. pastebėjo jį kraujavus iÅ¡ nosies, kuriÄ tikėtina G. K. valėsi, nes krauju buvo suteptos ir jo rankos. Teismo medicinos ekspertai teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad kraujavimo iÅ¡ nosies priežastis galėjo bÅ«ti tiek netrauminė, tiek ir trauminė.2.1.4. Prokuroras taip pat nurodo, kad liudytojos A. V. parodymai buvo nenuoseklÅ«s, nes ji ikiteisminio tyrimo metu pripažino sakiusi, kad eidama pas G.

Ž. girdėjusi, kad V. V. šaukė ant G. K. dėl pavogto degtinės butelio, vėliau šiuos parodymus interpretavo kitaip, teigdama, kad pati tai išgalvojo, nes girdėjo tik garsiai kalbant V. V.. Prokuroras pažymi, kad liudytoja A. V. L. P., V. P., I. G. sakė, kad matė, kaip V. V. spardė G. K., tačiau vėliau apklausiama tvirtino, kad sakiusi, jog gal spyrė į nosį, taip pagalvojusi, bet nemačiusi. Be to, liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. balandžio 30 d. apklausoje pripažino, kad eidama pas G.

Ž. pro V. V. sodybÄ pasakiusi „nemuÅ¡k, neužmuÅ¡k“, tačiau tai neva pasakiusi juokais. 2.1.5. Prokuroras aptardamas byloje pateiktas teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vadas ir eksperto R. L. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad kairės momeninės srities sužalojimas tikėtina buvo padarytas G. K. esant gulimoje padėtyje, pakauÅ¡io apatinės srities kraujosruva galėjo bÅ«ti padaryta tiek stovinčiam, tiek sėdinčiam, tiek gulinčiam, o bÅ«tent tai, kad G. K. buvo spardomas gulintis A. V. tvirtino liudytojams L.

P., V. P., I. G.. Be to, tai kad G. K. mirties iÅ¡vakarėse bÅ«tent gulintį spardė V. V., taip pat pasakė J. V. 2014 m. balandžio 21 d. anksti ryte liudytojai J. D.. Prokuroro teigimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad G. K. mirtį sukėlusius sužalojimus galėjo padaryti tik V. V., nes jokių duomenų apie kokius nors kitus prieÅ¡ G. K. galimai smurtavusius asmenis tyrimo metu nebuvo gauta. Pasak prokuroro, pagrįstų abejonių kelia ir paties V. V. teiginiai, neva prabudęs ir pasigedęs G.

K. su paskutiniu degtinės buteliu, Å¡io ieÅ¡kojo bet nerado. Tik vėliau sužinojo, kad Å¡is yra rastas gulintis pievoje, nes jau minėtais A. V. ir G. Ž. paaiÅ¡kinimais yra įrodyta, kad prieÅ¡ nukrisdamas pievoje, G. K. ėjo bÅ«tent nuo V. V. sodybos, kurioje be paties V. V., jokių kitų asmenų nebuvo. IÅ¡ teismo medicinos eksperto parodymų taip pat yra matyti, kad nuo G. K. sužalojimų patyrimo iki sÄ monės netekimo galėjo praeiti kelios valandos. IÅ¡ liudytojos L. P. parodymų matyti, jog apie 21.00 val.

G. K. jau nekalbėjo ir nebegalėjo paeiti.2.1.6. Taigi, prokuroras, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais teigia, kad teismo nuosprendyje padaryta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, jog liudytojų, kurie apie G. K. sužalojimo aplinkybes kÄ nors girdėjo iÅ¡ kitų asmenų, parodymai nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, nėra pagrįsta. PrieÅ¡ingai, visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad prieÅ¡ G. K. smurtÄ naudojo tik V. V.. Visi tyrimo metu apklausti Apuolės kaimo gyventojai nenurodė apie tuo metu kaime galėjusius bÅ«ti paÅ¡alinius asmenis ar kaimo gyventojus, taip pat galimai smurtavusius prieÅ¡ G.

K., net neužsiminė, todėl prokuroras įvertinęs byloje surinktus ir teisme iÅ¡nagrinėtus netiesioginius įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent V. V. sudavė smÅ«gius G. K. į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ - galvÄ , ir to pakako, kad iÅ¡sivysčius sunkiam sužalojimui - kraujo iÅ¡siliejimui į galvos smegenis, kuris, nesuteikus medicininės pagalbos, sukėlė pasekmes - G. K. mirtį, ir taip V. V. nužudė G. K.. V. V. veikė netiesiogine tyčia, nes suduodamas smÅ«gius G. K. į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ , suprato savo veiksmų pavojingumÄ sveikatai ir gyvybei, numatė, kad gali atimti gyvybę ir nors nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Prokuroras pažymi ir tai, kad nors V. V. teigė, jog nepyko ant G. K., kad Å¡is vienas iÅ¡gėrė degtinės butelį, tačiau jo paties veiksmai - ėjimas ieÅ¡koti G. K., aiÅ¡kinimas G. Ž. ir L. P., kad G. K. pavogė ir iÅ¡gėrė paskutinį butelį degtinės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jį visgi suerzino toks G. K. poelgis ir tai buvo motyvas smurtauti prieÅ¡ jį. Be to, proceso metu buvo gauta duomenų, kad V. V. ir anksčiau ne kartÄ smurtavo prieÅ¡ G. K..3. Nukentėjusioji V. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį bei V.

V. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. 3.1. Nukentėjusioji aptardama BPK 20 straipsnio nuostatas bei pateikdama nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-597/2005, 2K-589/2006, 2K-66/2013 ir kt.) teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, netinkamai vadovavosi įrodymų visumos vertinimo taisykle, tai yra byloje esančių duomenų nepatikrino, jų tarpusavyje nesusiejo, nes fragmentiÅ¡kai vertino tiek liudytojų parodymus, tiek ir teismo ekspertų iÅ¡vadas.

Teismo manymas, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad G. K. atžvilgiu fizinį smurtÄ panaudojo bÅ«tent V. V., po ko G. K. mirė, nėra teisinga ir kartu yra prieÅ¡taringa. Teismas be jokio pagrindo suteikė prioritetÄ liudytojų A. V. ir G. Ž. teisme duotiems parodymams, neanalizavo ir negretino jų parodymų su parodymais duotais jų pirmųjų apklausų metu. Taip pat netinkamai vertino iÅ¡teisintojo V. V. bei liudytojų santykius iki nusikalstamos veikos padarymo bei po jos.3.2.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji išdėstydama pirmosios instancijos teismo pateiktus V. V. išteisinimo motyvus nurodo, kad teismas nepagrįstai liudytojų L. P., V. P. bei I. G. parodymų nevertino kaip nuoseklių ir atitinkančių vieni kitus. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad būtent A. V. parodymai viso baudžiamojo proceso metu kito, tai yra iš pradžių liudytoja nurodė vienas aplinkybes, o vėliau ėmė teisintis ir nurodyti įvairias priežastis, kodėl vienaip ar kitaip teigė ikiteisminio tyrimo pradžioje apklausta iš karto po įvykio.

Taip pat visiÅ¡kai nepagrįstas teismo argumentas, kad L. P. nepasakė atvykusiems pareigÅ«nams kÄ Å¡i girdėjusi iÅ¡ A. V., todėl tai laikytina, kad pati L. P. Å¡ios informacijos nelaikė rimta. Juo labiau, kad liudytoja iÅ¡ karto po įvykio pirmojoje apklausoje parodė, kad po to kai rado G. K. negyvÄ ir iÅ¡kvietė policijÄ , kartu buvusi A. V. garsiai pradėjo Å¡aukti ant V. V. sakydama, kad jis užspardė G. K.. Be to, atvykus policijai į įvykio vietÄ iÅ¡ karto nebuvo apklaustas nei vienas liudytojas.

Taip pat teismas be pagrindo abejoja ir liudytojos J. D. parodymais apie tai, kÄ Å¡i 2014 m. balandžio 21 d. ryte iÅ¡ J. V. iÅ¡girdo, tai yra kada dar, anot teismo, nebuvo žinoma, kad G. K. yra miręs. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje suteikia didelę reikÅ¡mę tam, kokie liudytojai ir kada sužinojo iÅ¡ A. V. nurodytÄ aplinkybę, kad V. V. spardė G. K., tačiau dėl neaiÅ¡kios priežasties pats teismas neanalizavo A. V., G. Ž. bei kitų liudytojų parodymų, iÅ¡ kurių matyti, kad dauguma liudytojų nurodo skirtingÄ 2014 m. balandžio 20 d. popietinių įvykių laikÄ ir sekÄ .3.2.1 Nukentėjusioji aptardama liudytojos A.

V. 2014 m. balandžio 22 d. ir 23 d. vykusių apklausų metu duotus parodymus, nurodo, kad iÅ¡ aptartų parodymų matyti, jog iÅ¡ karto po įvykio apklausta liudytoja A. V. patvirtino aplinkybę, kad pavakaryje savo sodyboje V. V. buvo sutikęs G. K., su juo kalbėjo ir apytiksliai po valandos G. K. išėjo iÅ¡ V. V. sodybos kruvinas ir nugriuvo už keleto metrų. Be to, liudytoja parodė, kad ji apie 20.00 val. girdėjo žodinį konfliktÄ tarp V. V. ir G. K.. Tuo tarpu 2014 m. balandžio 30 d. vykusios apklausos metu A.

V. nurodė, kad jai einant keliuku pro V. V. sodybÄ girdėjo iÅ¡ jo sodybos sklindantį garsiai kalbantį V. V. balsÄ ir tada ji nieko blogo nepagalvodama ir visiÅ¡kai neatsakingai pasakė tokius žodžius „nemuÅ¡k, neužmuÅ¡k jo“, anot liudytojos Å¡ie jos žodžiai buvo pasakyti juoko forma. Taip pat 2014 m. balandžio 30 d. vykusios akistatos su L. P. metu A. V., vertindama tokius iÅ¡sakytus savo žodžius nurodė, kad tokius žodžius ji pasakė norėdama įsiteikti L. P. ir kad Å¡ie žodžiai buvo bereikÅ¡miai.

Apeliantės įsitikinimu tokie A. V. parodymai patvirtina, kad ne kur kitur, o bÅ«tent G. K. bÅ«nant pas V. V. jam buvo suduota į galvÄ , dėl ko jam pradėjo tekėti kraujas. Be to, pirminiuose parodymuose liudytoja A. V. aiÅ¡kiai įvardijo, kad V. V. Å¡aukė ant G. K. dėl iÅ¡gerto - dingusio degtinės butelio, o tai patvirtina smurtinio konflikto, nuo kurio pasekmių mirė G. K., priežastį. Tuo tarpu apklausta teisme liudytoja A. V. paneigė tai, kad G. K. buvo atėjęs 2014 m. balandžio 20 d. su vienu buteliu, teigė, kad buvo atėjęs su dviem buteliais.

Taip pat liudytoja paneigė tai, kad 2014 m. balandžio 20 d. vakare matė G. K. kruvinÄ , kaip paneigė ir tai, kad girdėjo V. V. besibarantį ant G. K. dėl paimto degtinės butelio. Be to, teisme liudytoja nurodė naujÄ aplinkybę leidusiÄ sukurti versijÄ , kodėl ant V. V. rankos buvo rasta kraujo pėdsakų, o bÅ«tent, kad jis susižalojo atidarydamas agurkų stiklainį. Savo parodymų prieÅ¡taringumÄ liudytoja paaiÅ¡kino taip, kad ji buvo spaudžiama taip sakyti L. P. bei kad iÅ¡ karto po įvykio ji stengėsi įtikti draugėms, dėl ko yra sakiusi, kad matė, kaip prie stulpo V.

V. spardė G. K.. Apeliantės teigimu, teisme duotus liudytojos A. V. parodymus apie pirmiau paminėtas aplinkybes privalu vertinti kritiškai, kadangi iš karto po įvykio ji davė nuoseklesnius parodymus. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos A. V. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra patikimesni, patvirtina ir kiti bylos duomenys.3.2.2. Nukentėjusioji aptardama liudytojos L. P. parodymus duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigia, kad skirtingai nei nurodė A. V., liudytoja L. P. nuosekliai parodė, kad jai pačiai A.

V. pripažino mačiusi kaip V. V. spardė G. K., tai sakė tiek iÅ¡ karto po to, kai nustatė, kad žmogus yra miręs, tiek ir laidotuvių metu bei po jų. Todėl akivaizdu, kad L. P. parodymais galima paneigti vėlesnius A. V. paaiÅ¡kinimus, kad esÄ ji tik Å¡iaip užsiminė, jog V. V. spardė G. K., o pati to tiesiogiai nėra mačiusi. Nors L. P. parodymai pripažįstami netiesioginiais įrodymais, tačiau net ir ta aplinkybė, kad 2014 m. balandžio 20 d. apie 22.00 val. ji matė V. V. kraujuotas rankas, patvirtina, kad G.

K. mirtį lėmė būtent V. V. veiksmai, kuriuos vis tik bando nuslėpti liudytoja A. V.. Be to, tokius liudytojos L. P. parodymus patvirtino liudytojas R. P., kuris 2014 m. gegužės 13 d. vykusios apklausos metu parodė, kad jam pats V. V. papasakojo, kad 2014 m. balandžio 20 d. G. K. iš jo namų, jam nežinant paėmė butelį degtinės, kurį pats ir išgėrė. Liudytojas 2014 m. rugsėjo 10 d. vykusios apklausos metu patvirtino L. P. nurodytus teiginius, kad pati A. V. sakė, jog V. V. spardė G.

K., kuris dėl to buvo kruvinas. Tokius savo parodymus liudytojas patvirtino ir apklausiamas apygardos teisme. Taip pat apeliantė pažymi, kad apygardos teismas visiÅ¡kai nevertino liudytojo V. P. teisme nurodytų aplinkybių, tai yra tai, kad V. P. ne tik patvirtino, jog 2014 m. balandžio 21 d. po to, kai G. K. buvo rastas negyvas, A. V. Å¡aukė, kad V. V. užspardė G. K., tačiau liudytojas taip pat teigė, kad tÄ dienÄ , kai buvo rastas G. K. negyvas, vakare einant su močiute I. G. pasivaikščioti, jis susitiko su pareinančiomis G.

Ž. ir A. V. ir pokalbio metu A. V. parodė vietÄ dirvoje prie stulpo, kur jos teigimu, buvo spardytas G. K., kur jie nuėję rado kraujo dėmę bei apie tai pranešė policijai. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį ir į tai, kad nurodytoje vietoje iÅ¡tyrus kraujo pėdsakus buvo rasti G. K. kraujo pėdsakai. Be to, nurodytas liudytojo aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytoja I. G.. Taigi, apeliantė, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teigia, kad liudytojo R. P., V. P. parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa ir patvirtina liudytojos L.

P. duotus nuoseklius parodymus. Kartu R. P. bei V. P. parodymai paneigia liudytojos A. V. paaiÅ¡kinimus, kad ji nematė ar V. V. spardė G. K. ir kad esÄ ji tik Å¡iaip iÅ¡sigalvojo tokiÄ versijÄ ar spėjimÄ . Nukentėjusioji nurodo, kad liudytojų L. P., R. P. parodymus taip pat patvirtino ir liudytoja I. G., kuri viso proceso metu, taip pat ir akistatų metu teigė, kad A. V. jai pačiai 2014 m. balandžio 21 d. pasakė, kad balandžio 20 d. matė kaip V. V. spardė gulintį G. K. ir kad A. V. jam sakė, kad Å¡is neužmuÅ¡tų to žmogaus.

Nukentėjusioji teigia, kad aptarti liudytojų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, vienas kitÄ papildantys bei kartu leidžiantys abejoti liudytojos A. V. prieÅ¡taringais parodymais dėl vienos iÅ¡ įvykio detalių - tai, kad ji paneigė mačiusi kaip V. V. prie stulpo spardė G. K.. Nukentėjusiosios teigimu nelogiÅ¡ka manyti, kad A. V. liudytojams sakė netiesÄ , kadangi normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus tikrai nepasakos kaimo gyventojams to, ko yra nemačiusi.

Be to, jei ne liudytojos A. V. liudijimas, tai iÅ¡ esmės niekas ir nebÅ«tų radęs vietos prie elektros stulpo, kur buvo rasta iÅ¡trypta žolė ir G. K. kraujas. Nukentėjusioji pažymi, kad liudytojos A. V. parodymų kaitÄ baudžiamojo proceso metu lėmė po įvykio jos artimas bendravimas su iÅ¡teisintuoju V. V.. 3.2.3. Nukentėjusioji pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nepatikimais pripažinti liudytojo J. V. parodymai, kadangi pagal BPK 79 straipsnį liudytoju negali bÅ«ti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pažymÄ arba teismo psichiatro ar teismo mediko iÅ¡vadÄ dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų nesugeba teisingai suvokti reikÅ¡mingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus.

Šioje byloje nėra duomenų, kad J. V. nesugebėjo teisingai suvokti bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. Nors 2014 m. gegužės 16 d., 2014 m. rugsėjo 10 d. bei 2014 m. lapkričio 5 d. vykusių apklausų metu liudytojas J. V. paneigė, kad girdėjo iš savo žmonos apie tai, kad V. V. spardė G. K., tačiau šiuos jo parodymus paneigė teisme apklausta liudytoja J. D., kuri parodė, kad pats J. V. pasakojo, kad G. K. suspardė būtent V. V. ir kad tai jam sakė jo žmona A.

V..3.2.4. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį ir į tai, kad apygardos teismas nepasisakė dėl liudytojos T. J., nukentėjusiųjų R. K. bei V. K. parodymų, iÅ¡ kurių galima nustatyti kas yra kaltas dėl G. K. mirties. Apeliantė aptardama V. K., R. K. bei T. J. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus, nurodo, kad minėtų asmenų parodymai, kaip ir pirmiau aptarti kitų liudytojų parodymai leidžia teigti, kad 2014 m. balandžio 20 d. prieÅ¡ G. K. fizinį smurtÄ naudojo bÅ«tent V.

V. dėl paimto ir iÅ¡gerto degtinės butelio. Minėtų asmenų nuoseklÅ«s parodymai sudaro logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ visumÄ , leidžiančiÄ paneigti liudytojos A. V. tvirtinimus, kad ji nematė, ar prieÅ¡ G. K. buvo panaudotas smurtas. Be to, kelias, kuriuo A. V. ėjo į svečius pas G. Ž. yra nutolęs apie 15 metrų nuo tos V. V. sodyboje esančios vietos, kur Å¡alia gelžbetoninio elektros stulpo buvo rasta G. K. kraujo. Taigi, akivaizdu, kad Å¡i vieta labai puikiai matoma einant keliu. O tai patvirtina, kad A.

V. galėjo matyti įvykius vykusius Å¡alia minėto gelžbetoninio elektros stulpo. Nukentėjusioji pažymi, kad apygardos teismas neįvertino, jog vėlesni A. V. parodymai niekaip nedera su daugumos apklaustų liudytojų bei nukentėjusiųjų duotais parodymais, be to, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad Å¡ie liudytojai be priežasties apkalba A. V. ar kad jie turi tikslÄ meluoti. Nukentėjusioji taip pat aptardama liudytojos G. Ž. parodymus teigia, kad jie nei patvirtino, nei paneigė A. V. parodymus, todėl nėra pagrįsta teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tent minėtos liudytojos parodymai patvirtino A.

V. teiginius, kad ji nematė, jog V. V. smurtavo prieš G. K..3.2.5. Apeliantė pažymi, kad nepagrįstai apygardos teismas konstatavo, jog V. V. parodymai neprieštarauja A. V. ir G. Ž. parodymams. Nukentėjusioji aptardama išteisintojo V. V. parodymus teigia, kad lyginant V. V. parodymus su liudytojų G. Ž. ir A. V. parodymais matyti, kad G. K. pavakaryje būnant pas V. V. sodyboje, V. V. nemiegojo, o priešingai tarp jų buvo kilęs konfliktas, tikėtina dėl dingusio degtinės butelio. Tai, kad tarp jų vyko konfliktas patvirtino A.

V., kuri vėliau ėmė atsisakyti savo žodžių, juos suÅ¡velnindama bei sumenkindama jų turinį. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant įvykius laike, tuo metu, kai pavakaryje V. V. pamiegojęs ir atsikėlęs neberadęs butelio degtinės išėjo iÅ¡ savo namų ieÅ¡koti G. K., pastarÄ jį sutikus jam nebuvo jokios prasmės ant jo Å¡aukti, kad jis keltųsi ir eitų miegoti, kÄ V. V. kaip Å¡aukimo priežastį nurodo savo parodymuose. Akivaizdu, kad teismas privalėjo įvertinti kaip itin svarbiÄ jau paties V.

V. nurodytÄ aplinkybę, kad jam pamiegojus buvo dingęs degtinės butelis ir Å¡iÄ aplinkybę sugretinti su A. V. parodymais, kad ji pavakaryje girdėjo pakeltu balsu vykusį pokalbį tarp V. V. ir G. K.. Apeliantės manymu, teismas turėjo minėtas faktines aplinkybes, tai yra pokalbį prieÅ¡piet ir pavakaryje atskirti. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad pagal V. V. parodymus galima teigti, kad po to, kai jis vidurdienį iÅ¡siskyrė su G. K., jis jo iki to momento, kai surado jį gulintį pievoje, sutikęs nebuvo, todėl negalėjo dalyvauti jokiame jo sužalojime.

Tačiau Å¡iuos parodymus gretinant su liudytojos A. V. parodymais, matyti, kad G. K. pavakaryje bÅ«nant pas V. V. sodyboje, V. V. nemiegojo, o prieÅ¡ingai, tarp jų buvo kilęs konfliktas. Vadovaujantis A. V. parodymais matyti, kad G. K. visÄ vakarÄ buvo V. V. sodyboje ir tarp pastarojo bei G. K. vyko pokalbis, kurį ji girdėjo eidama pas G. Ž., tai buvo pavakaryje, apie 19.00 val., o jai grįžtant po valandos iÅ¡ G. Ž. sodybos, ji kartu su G. Ž. pamatė iÅ¡ V. V. sodybos iÅ¡einantį G. K., kuris perėjęs keliÄ pievoje, už 5 metrų nuo kelio nugriuvo.

Pasak liudytojų, jos tuo metu pamatė, kad G. K. veidas yra kruvinas, rankų virÅ¡utinės dalys suteptos krauju, kuris jau buvo sukrešėjęs. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad V. V. parodymai apie tai, kad G. K. nebuvo kruvinas prieÅ¡tarauja liudytojų A. V. ir G. Ž. parodymams. Be to, iÅ¡ A. V. parodymų matyti, kad G. K. pavakaryje buvo atėjęs pas jÄ su degtinės buteliu, tuo metu nebuvo sužalotas, nebuvo kruvinas ir, kad po to jis grįžo į V. V. sodybÄ . IÅ¡ Å¡ių aplinkybių akivaizdu, kad G.

K. buvo sužalotas vėliau, tik po to, kai jį matė A. V. pas save namuose. G. K. po to niekur kitur nebuvo, tik V. V. sodyboje. IÅ¡ to, kad A. V. girdėjo V. V. Å¡aukimÄ jo paties sodyboje ant G. K. akivaizdu, kad V. V. buvo sutikęs G. K.. Nukentėjusiosios manymu taip pat pagrįstai galima teigti, kad V. V. sodyboje tuo metu kai pokalbį girdėjo A. V., nieko daugiau nebuvo, todėl iÅ¡ esmės niekas kitas G. K. sužaloti negalėjo, nes jie buvo tik dviese. Be to, V. V. parodymus teismas privalėjo vertinti kritiÅ¡kai ir dėl to, kad iÅ¡teisintasis įvykio metu buvo labai girtas, kÄ jis patvirtino 2014 m. lapkričio 5 d. vykusioje apklausoje.

Taip pat nukentėjusioji atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į tai, jog V. V. parodymus apie 2014 m. balandžio 20-21 dienomis buvusius įvykius davė tik po kelių dienų, kai jis jau buvo paleistas iš laikino sulaikymo. Taigi jis turėjo visas galimybes susitikti su kaimynais ir susitarti dėl įvykių eigos. Juo labiau, kad tiek iki tiriamo įvykio, tiek ir po jo V. V. labai artimai bendro ir bendrauja su savo kaimynėmis A. V. ir G. Ž..3.2.6. Nukentėjusioji nurodo, kad apygardos teismas konstatavo, jog teismo medicinos ekspertų nustatyta, kad sužalojimai G.

K. galėjo bÅ«ti padaryti žmogaus kumščiu ar koja, tai yra, kad G. K. buvo nužudytas. Tačiau teismas nepagrįstai pripažino, kad nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, jog bÅ«tent V. V. tyčia nužudė G. K.. Apeliantės manymu, teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindė tuo, kad V. V. panaudoto smurto fakto niekas nematė, o ir įvykį galėjusi matyti A. V. to nepatvirtino. Apeliantės teigimu, teismas priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį iÅ¡samiai neiÅ¡analizavęs nustatytų faktų chronologinės sekos.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad G. K. 2014 m. balandžio 20 d. ryte atėjo pas V. V. į jo sodybÄ . Po to, G. K. apie 10-11 val. parduotuvėje pirko maisto produktus, tÄ nurodė liudytoja I. G.. Apie 11.30 val. V. V. buvo trumpam nuėjęs pas kaimynę A. V., atsinešė pusę butelio degtinės, bet ten atvažiavo jos žentas su dukromis ir jis iÅ¡ karto išėjo atgal pas save į sodybÄ . Tai patvirtino pats V. V., A. V., jos žentas A. S.. Apie 11.00 val. V. V. praÅ¡ymu jis iÅ¡ kaimyno telefono paskambino pažystamam taksi vairuotojui, kad Å¡is atvežtų 3-4 butelius degtinės. TÄ patvirtino tiek V.

V., tiek R. O.. Atvežus į V. V. sodybÄ 4 butelius degtinės, už kuriuos atsiskaitė V. V., pastarasis kartu su G. K. nuėjo į V. V. sodyboje esančiÄ pavėsinę, kur dviese su G. K. iÅ¡gėrė 3 butelius atvežtos degtinės. Po to, kai iÅ¡gėrė 3 butelius degtinės, jie grįžo į V. V. sodybÄ , beeinant namo G. K. kelis kartus buvo pargriuvęs, tada V. V. ant jo garsiai Å¡aukė, kad Å¡is keltųsi. Po to jie nuėjo miegoti į atskirus kambarius. V. V. teigimu, vėliau G. K. jis nebuvo sutikęs ir prieÅ¡ jį nesmurtavo, jį tik vėliau pamatė gulintį pievoje.

Apeliantės teigimu, Å¡ie V. V. parodymai turėjo bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai, kadangi tiek iÅ¡ iÅ¡teisintojo V. V., tiek iÅ¡ liudytojų L. P., R. P., I. G., A. V., G. Ž., T. J. bei J. D., tiek nukentėjusiųjų V. K. bei R. K. parodymų neginčytinai nustatyta, kad V. V. bei G. K. iki lemtingų įvykių bendravo, dažniausiai jie susitikdavo vartoti alkoholį. IÅ¡ to seka, kad Å¡ie abu asmenys vienas kitÄ pažinojo, iÅ¡gėrę alkoholio miegodavo tai vieno, tai kito namuose. Tyrimo metu tik A.

V. ir G. Ž. teigė, kad bÅ«damas iÅ¡gėręs V. V. nebÅ«davo agresyvus, tačiau iÅ¡ didžiosios dalies liudytojų, taip pat iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų nustatyta, kad iÅ¡gėręs V. V. bÅ«davo agresyvus. Liudytojai L. P., R. P., I. G., V. K., J. D. patvirtino, kad iki 2014 m. balandžio 20 d. V. V. ne kartÄ naudojo fizinį smurtÄ , necenzÅ«rinius žodžius G. K. atžvilgiu. Taigi akivaizdu, kad 2014 m. balandžio 20 d. V. V. naudoto fizinio smurto G. K. atžvilgiu pagrindinė priežastis - alkoholis.

Vadovaujantis V. V. parodymais akivaizdu, kad po beveik keturių valandų miego, tai yra apie 17-18 val. jis ėmė ieÅ¡koti G. K., kurį suradęs ėmė jam garsiai priekaiÅ¡tauti dėl iÅ¡gerto alkoholio, kurio V. V. namuose jau nebebuvo. Apeliantė pažymi, kad tuo metu, kaip nurodė A. V., G. K. turėjo bÅ«ti grįžęs į V. V. sodybÄ . Po ko, V. V., kilus konfliktui dėl iÅ¡gerto degtinės butelio, naudojo smurtÄ prieÅ¡ G. K.. Tai, kad V. V. garsiai kalbėjo, Å¡aukė ant G. K. patvirtino liudytoja A.

V., anot kurios, ji tai girdėjo eidama pas kaimynę G. Ž.. Taip pat tai, kad 2014 m. balandžio 20 d. prieš G. K. buvo panaudotas fizinis smurtas ir, kad tai neabejotinai galėjo padaryti V. V. prie savo sodybos pakraštyje esančio gelžbetoninio elektros stulpo, patvirtino teismo medicinos ekspertizės akto išvados bei eksperto duoti paaiškinimai. Ekspertas R. L. paaiškino, kad kairės momeninės dalies ir pakaušio apatinės dalies sužalojimai nėra būdingi griuvimui ant lygaus paviršiaus, nes griūnant yra traumuojama labiausiai atsikišusi galvos sritis, šiek tiek virš pakauškaulio gumburo.

Å ias abi kraujosruvas padaryti vienu traumuojančiu poveikiu neįmanoma. IÅ¡ tokių sužalojimų kraujavimo nėra. Be to, 2014 m. balandžio 22 d. apžiÅ«ros protokole nustatyta, kad V. V. sodyboje ant elektros stulpo ir atramos buvo rastos panaÅ¡ios į kraujÄ dėmės, kurias iÅ¡tyrus nustatyta, kad tai G. K. kraujas. Nukentėjusioji pažymi ir tai, kad liudytojų A. V., G. Ž., L. P., R. P. parodymai, kad iÅ¡skyrus G. K. nosį ir skruostus daugiau sužalojimų jie nematė, sutampa su eksperto paaiÅ¡kinimais, kad kairės momeninės dalies ir pakauÅ¡io apatinės dalies sužalojimai tiesiogiai kraujavimo nesukelia.

Dėl Å¡ios priežasties minėti liudytojai jokių kraujosruvų ir nepastebėjo, tačiau pastebėjo kraujÄ bėgantį G. K. iÅ¡ nosies, kas reiÅ¡kia, kad dėl V. V. veiksmais padarytų trauminių poveikių į G. K. galvÄ (dėl smegenų sumuÅ¡imo ir jų plėtimosi), praėjus tam tikram laiko tarpui, kraujas pradėjo tekėti iÅ¡ nosies. Svarbu ir tai, kad iÅ¡ liudytojų parodymų nustatyta, kad tiek G. K. gulint pievoje, tiek jį gabenant į namus, pastarasis gargaliavo, kas teismo medicinos specialistų nuomone galėjo reikÅ¡ti, kad asmuo yra nesÄ moningas dėl patirtų sužalojimų galvos smegenyse, kuris lemia gargaliavimo, panaÅ¡aus į knarkimo, požymius.

Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad G. K. po patirtų sužalojimų stipriai kraujavo, nors tuo metu, kai Laima ir R. P. atvažiavo G. K. parvežti namo, jis ir buvo visiškai švarus. Apeliantė pažymi, kad liudytoja L. P. parodė, jog kai ji priėjo prie pievoje gulinčio G. K., ji atkreipė dėmesį į tai, kad jo galva buvo šlapia, lyg jis būtų nupraustas, tačiau akivaizdu, kad pats G. K. apsiprausti neturėjo jokių galimybių. Tai, kad G. K. galva buvo šlapia patvirtina ir lavono bei įvykio vietos apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, kad „pagalvė žalios ir rudos spalvos ornamentais, ties ta vieta, kur buvo padėta G.

K. galva, stebime Å¡viesiai rausvos spalvos dėmę. Dėmės vieta drėgna“. Liudytoja R. K. 2014 m. balandžio 28 d. taip pat nurodė, kad „pagalvė buvo Å¡lapia, kaip man pasirodė, Å¡viesaus skysčio dėmė, per visÄ pagalvę“. Apeliantė taip pat pažymi, kad liudytoja L. P. parodė, kad ji girdėjusi kaip J. V. visiems girdint pasakojo, kad 2014 m. balandžio 20 d. V. V. kilusio konflikto metu sumušė G. K., vėliau jo žmona A. V. su kaimyne G. Ž. vandeniu jį nuprausė, matė, kad dubenį su vandeniu atnešė G.

Ž. ir abi kartu G. K. nuprausė ir paliko gulėti, tačiau Å¡ios aplinkybės teisme nuosprendyje nutylėtos, jos visiÅ¡kai neanalizuotos ir dėl jų nepasisakyta. Tai, kad teisme abi liudytojos nurodė, jog jos G. K. neprausė, nepaneigia aplinkybės, kad nuprausti nukentėjusįjį galėjo ir pats V. V.. Tuo tarpu teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje savo iÅ¡vadas grindė ta aplinkybe, kad G. K. nebuvo kruvinas ir, kad jam nenustatyta jokių sužalojimų, galėjusių sukelti kraujavimÄ , taip pat, kad nebuvo nustatyta kraujavimo iÅ¡ nosies priežastis.

Pasak nukentėjusiosios nepagrįsta teismo išvada, kad vietos prie V. V. sodyboje esančio stulpo, kur buvo rastas G. K. kraujas, nėra pagrindo susieti su smurto prieš G. K. panaudojimo vieta, kadangi teismas neįvertino liudytojų A. V. ir G. Ž. parodymų, kad po to, kai jos priėjo prie pievoje nugriuvusio G. K., jo veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas, jo rankos buvo kruvinos, jo barzda ir ūsai buvo kruvini, vietose kraujas jau buvo sukrešėjęs. Taip pat iš liudytojos L. P. parodymų, kad kai ji kartu su vyru ir V.

V. parvežė G. K. namo, jis tuo metu buvo apsivilkęs striukę, kuriÄ ji nuvilko bei iÅ¡ liudytojos V. K. parodymų, kuriuose ji teigė, kad kitÄ dienÄ jai apžiÅ«rint kambarį, kuriame G. K. buvo rastas negyvas, ji rado jo striukę ant kurios priekinės dalies akivaizdžiai buvo matyti kraujo dėmės. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. S.164/14 (01) matyti, kad ant G. K. striukės esančios dėmės yra kraujas, kurio DNR profilis sutampa su G. K. kraujo DNR profiliu su 99,99 proc. tikimybe. Pasak apeliantės, teismas nuosprendyje prie V.

V. sodybos esančio stulpo rastus kraujo pėdsakus nepagrįstai susiejo su 2014 m. kovo 28 d. įvykiu teigdamas, kad gal to įvykio metu G. K. paliko savo kraujÄ . Tačiau iÅ¡ liudytojų parodymų ir byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad tuo metu, tai yra 2014 m. kovo 28 d. G. K. kraujavo betarpiÅ¡kai Å¡alia namo ir jo viduje, nes ten buvo rasta daug kruvinų objektų. Tuo tarpu kraujo pėdsakai prie stulpo, esančio sodybos pakraÅ¡tyje bei ant stulpo, sietini bÅ«tent su 2014 m. balandžio 20 d. įvykiais, kadangi be kraujo ant žolės liudytojai I.

G. ir R. P. nurodė ir apie toje vietoje iÅ¡gulėtÄ Å¾olę.3.2.7. Apeliantė pažymi, kad V. V. prieÅ¡ G. K. panaudotas smurtas nebuvo intensyvus, todėl kalbėti apie norÄ ar tikslÄ nužudyti Å¡ioje byloje nėra pagrindo. IÅ¡teisintasis ir nukentėjusysis kartu girtavo, tačiau kaip ir neretoje tokio pobÅ«džio byloje, elementarų girtų asmenų ginÄÄ sprendžiant smÅ«giais, nebuvo iÅ¡vengta mirtinų pasekmių. Nors V. V. ir nenorėjo G. K. mirties, tačiau suduodamas smÅ«gius jam į galvÄ suprato savo veiksmų pavojingumÄ sveikatai ir gyvybei, numatė, kad gali bÅ«ti padaryti galvos sužalojimai, kurie yra pavojingi, tačiau nors mirties nenorėjo, sÄ moningai leido pasekmėms kilti, nes žinodamas, kad traumavo nukentėjusiajam galvÄ , apie tai niekam nepranešė ir pasekmėms liko abejingas.

Apeliantė įsitikinusi, kad Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos fakto, tai yra G. K. nužudymo yra pagrįstos iÅ¡samiu tai pagrindžiančių bylos duomenų iÅ¡tyrimu ir jų objektyviu vertinimu, tačiau apeliantė nesutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kad nenustatyta, jog bÅ«tent V. V. yra kaltas dėl G. K. mirties. Visos pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės bei aptarti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. V. realizuodamas savo motyvÄ atkerÅ¡yti G.

K. ir jį pamokyti, sudavė Å¡iam kelis kartus į galvÄ , ko pakako, kad iÅ¡sivystytų sunkÅ«s sužalojimai, tai yra kraujo iÅ¡siliejimas į galvos smegenis, kurie nesuteikus medicininės pagalbos sukėlė mirtinas pasekmes.4. Nukentėjusiosios R. K. atstovas advokatas Alvydas Kvaščevičius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, V. V. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Taip pat praÅ¡o patenkinti baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius.4.1. Nukentėjusiosios atstovas aptardamas skundžiamame nuosprendyje konstatuotus V. V. iÅ¡teisinimo motyvus teigia, kad teismas iÅ¡teisindamas V. V. padarė iÅ¡vadas neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir priėmė nepagrįstÄ nuosprendį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodyta, jog V. V. dalyvavo padarant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusiosios atstovas pažymi, kad teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį iÅ¡imtinai rėmėsi tik teisme duotais liudytojų parodymais, jų visiÅ¡kai negretindamas su ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis bei liudytojų parodymais.

Teismas nenustatinėjo dėl kokių priežasčių teisme liudytojas kalba kitaip nei duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime. Teismas ignoravo bÅ«tinumÄ nustatyti loginę visos 2014 m. balandžio 20 d. dienos įvykių sekÄ , juos gretinant su kitais duomenimis. 4.2. Nukentėjusiosios atstovas aptardamas iÅ¡teisintojo V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus teigia, kad pagal V. V. parodymus sektų, jog po to kai jis vidurdienį iÅ¡siskyrė su G. K. iki to momento, kai surado jį gulintį pievoje, sutikęs nebuvo, o tuo pačiu darytina iÅ¡vada, kad negalėjo dalyvauti jokiame jo sužalojime.

Tačiau Å¡iuos parodymus gretinant su liudytojos A. V. parodymais matyti, kad G. K. pavakaryje bÅ«nant pas V. V. pastarasis nemiegojo, o prieÅ¡ingai, tarp jų buvo kilęs konfliktas. Priežastį konfliktui nurodė pats V. V. - paimtas degtinės butelis. Pagal A. V. parodymus akivaizdu, kad G. K. visÄ vakarÄ buvo V. V. sodyboje ir tarp V. V. ir G. K. vyko pokalbis, kurį ji girdėjo eidama pas G. Ž. ir kad tai buvo pavakaryje apie 19.00 val. (nors G. Ž. nurodė, kad tuo metu galėjo bÅ«ti apie 17.00 val., kaltinime taip pat fiksuota 17.00 val.), o jau jai grįžtant po valandos, ji kartu su G.

Ž. pamatė iÅ¡ V. V. sodybos iÅ¡einantį G. K., kuris perėjęs keliÄ pievoje, už 5 metrų nuo kelio, nugriuvo. Taigi akivaizdu, kad V. V. po iÅ¡simiegojimo pirmÄ kartÄ G. K. sutiko ne pievoje, kai G. K. gulėjo, o pagal A. V. parodymus – V. V. sodyboje ir akivaizdu, kad tarp jų kažkas vyko. Akivaizdu ir tai, kad po valandos po A. V. girdėto V. V. Å¡aukimo ant G. K., kai ji jau ėjo namo, ji kartu su G. Ž. pamatė kaip G. K. eina iÅ¡ V. V. sodybos ir sukniumba. Priėjusios prie jo, jos pamatė, kad G.

K. veidas yra kruvinas, rankų virÅ¡utinės dalys suteptos krauju, kuris jau buvo sukrešėjęs. Tuo metu jos V. V. nematė, taigi niekas nežino kÄ jis tada darė, tačiau akivaizdu, kad jis nemiegojo, o kiek anksčiau savo sodyboje buvo sutikęs G. K. ir ant jo Å¡aukė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. V. su G. K. ėjo miegoti dar dienÄ . Miegojo apie 4 val. IÅ¡ A. V. parodymų matyti, kad G. K. buvo atėjęs pas jÄ su degtinės buteliu, tuo metu nebuvo sužalotas, ant jo veido kraujo nesimatė.

Po ko jis grįžo į V. V. sodybÄ . Nukentėjusiosios atstovas daro iÅ¡vadÄ , kad G. K. buvo sužalotas vėliau, ir tik po to, kai jį matė A. V. pas save namuose. Akivaizdu, kad G. K., po to niekur nebuvo, tik V. V. sodyboje.4.3. Nukentėjusiosios atstovas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis G. K. tapo Å¡varus kai V. V. Petrauskų paprašė jį parvežti namo. Tai, kad vežant namo G. K. veidas nebuvo kraujuotas patvirtino liudytojai L. P. ir R. P.. Kad G. K. nebuvo kruvinas patvirtina taip pat ir tai, kad jis namuose buvo rastas visiÅ¡kai Å¡varus, ant jo veido ir rankų kraujo nesimatė.

Taip pat lovoje jis buvo rastas tokioje pozoje, kaip ir buvo paguldytas. Be to, pasak liudytojos L. P., tuo metu, kai ji priėjo prie pievoje gulinčio G. K. jo galva buvo šlapia. Tai, kad galva buvo šlapia patvirtina ir 2014 m. balandžio 21 d. įvykio apžiūros protokolas, kur fiksuota „pagalvė žalios ir rudos spalvos ornamentais, ties ta vieta, kur padėta G. K. galva, stebima šviesiai rusvos spalvos dėmė. Dėmės vieta drėgna“. Nukentėjusiosios atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja L.

P. teisme parodė, jog ji girdėjusi, kaip J. V. visiems girdint pasakojo, kad vakar V. V. konflikto metu sumušė G. K., vėliau jo žmona A. V. su kaimyne vakare vandeniu nuprausė G. K.. Dubenį su vandeniu atnešė G. Ž.. Nupraususios paliko G. K. gulėti. Teisme apklaustos liudytojos šį faktÄ neigė. Neatmetama ir ta versija, kad G. K. galėjo nuprausti ir V. V., kadangi vieta kur gulėjo G. K. yra nuoÅ¡alioje vietoje. Å alia yra tik V. V., G. Ž. ir A. V. sodybos. Esant Å¡ioms aplinkybėms nukentėjusiosios atstovas daro iÅ¡vadÄ , kad teismo iÅ¡teisinamajame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog G.

K. nebuvo kruvinas bei kad nenustatyta jam jokių sužalojimų, galėjusių sukelti kraujavimÄ , o kraujavimo iÅ¡ nosies priežastis nenustatyta, neatitinka tikrovės. Tai, kad G. K. kraujavo įrodo ir specialisto iÅ¡vada Nr. S. 164/14901), kur konstatuota, kad ant G. K. striukės esančios dėmės yra kraujas, kurios DNR profilis sutampa su G. K. kraujo DNR profiliu su 99,99 proc. tikimybe. Anot atstovo taip pat svarbi aplinkybė ta, kad matant liudytojoms A. V. ir G. Ž., jau sužalotas G. K. ėjo ir nugriuvo už 4 metrų nuo kelio pievoje ir Å¡i vieta pievoje yra netoli (apie 40 metrų) nuo tos vietos, kurioje stovi gelžbetoninis stulpas, Å¡alia kurio rastas G.

K. kraujas. Teismas nuosprendyje taip pat nepagrįstai šį kraujo radimo faktÄ sieja su 2014 m. kovo 28 d. įvykiu. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, prie stulpo rastų kraujo pėdsakų, nėra pagrindo sieti su 2014 m. kovo 28 d. buvusiu įvykiu, kuomet G. K. susižalojo V. V. sodyboje, kadangi tuo metu jis susižalojęs betarpiÅ¡kai kraujavo Å¡alia namo ir jo viduje, nes čia rasta daug kraujo. O kraujo pėdsakai prie stulpo sietini bÅ«tent su 2014 m. balandžio 20 d. įvykiu. Taigi, visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad G.

K. tuo metu, kai A. V. ir G. Ž. buvo pastebėtas nugriÅ«nantis pievoje, jau buvo sužalotas ir kad jam kraujavo iÅ¡ nosies. Nukentėjusiosios atstovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nėra nustatyta kraujavimo iÅ¡ nosies priežastis. Teismo medicinos ekspertas teisme paaiÅ¡kino, kad kraujavimas iÅ¡ nosies galimas tiek dėl trauminės priežasties, tiek ir dėl to, kad patyrus smegenų traumÄ smegenims brinkstant galvoje kyla spaudimas ir labai tikėtina, kad žmogui gali kraujuoti. Be to, iÅ¡ liudytojų A.

V. ir G. Ž. parodymų matyti, kad kai jos priėjo prie nugriuvusio G. K., jis „garsiai knarkė“. Pasak eksperto, tokioje bÅ«senoje yra spaudžiamos smegenys, žmogus netenka sÄ monės ir aplinkiniams atrodo, kad jis giliai miegantis knarkia. Taip pat aptartos aplinkybės patvirtina, kad apie pievoje gulintį G. K. žinojo trys asmenys: V. V., A. V. ir G. Ž.. Liudytojos nurodo, kad jos rÅ«pinosi G. K., net galvojo atneÅ¡ti jam pagalvę, tačiau neigia, kad apiprausė jį. Be to, abi teigė, kad galvojusios, jog G.

K. reikia iÅ¡kvieti greitÄ jÄ medicininę pagalbÄ . Pasak nukentėjusiosios atstovo, keistai atrodo toks liudytojų dėmesys dėl pievoje gulinčio G. K., nes liudytojos ir iÅ¡teisintasis ne kartÄ parodė, kad G. K. girtas dažnai gulėdavo bet kur ir akivaizdu, kad toks rÅ«pinimasis nebuvo įprastas. Todėl nukentėjusiosios atstovo teigimu, G. K. nuprausimas yra dėsningas veikimas, siekiant maskuoti esančiÄ situacijÄ . Nukentėjusiosios atstovas atkreipia dėmesį į liudytojos L. P. parodymus, kuriuose ji nurodė, kad 2014 m. balandžio 21 d. išėjusi iÅ¡ G.

K. namų A. V. pradėjo Å¡aukti, kad V. V. užspardė G. K., nes ji tai mačiusi vakare. Vėliau važiuojant iÅ¡ laidotuvių ji vėl sakiusi, kad G. K. buvo suspardytas. Be to, A. V. joms parodė vietÄ prie stulpo, kur ir buvo rasti G. K. kraujo pėdsakai. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad V. V. suduodamas smÅ«gius G. K. į galvÄ tyčia jį nužudė.

5. Apeliacinio proceso metu prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro ir nukentėjusiosios V. K. bei nukentėjusiosios R. K. atstovo advokato Alvydo Kvaščevičiaus apeliacinius skundus atmesti. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus, nukentėjusiosios V. K. ir nukentėjusiosios R. K. atstovo advokato Alvydo Kvaščevičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

6. Apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo priimtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir V. V. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ esmės apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodoma, kad apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, dėl ko buvo padarytos faktinėms bylos aplinkybėms prieÅ¡taraujančios iÅ¡vados.

7. Klaipėdos apygardos teismas V. V. kaltinamÄ pagal BK 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino motyvuodamas tuo, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų apie tai, jog V. V. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam G. K., dėl ko jis vėliau dėl patirtos galvos traumos mirė. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tiesioginių V. V. kaltės įrodymų padarius nužudymÄ nėra, o byloje esantys netiesioginiai įrodymai prieÅ¡taringi, kelia abejonių, nepatvirtina vienas kito ir nesudaro nuoseklios ir logiÅ¡kos grandinės ir neduoda pagrindo daryti vienareikÅ¡mės bei neabejotinos iÅ¡vados, kad V.

V. kaltė yra įrodyta.7.1. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus bei apeliacinių skundų argumentus, taip pat papildomai atlikusi įrodymų tyrimÄ , jo metu apklaususi iÅ¡teisintÄ jį V. V., liudytojus A. V., G. Ž., L. P. ir R. P., ekspertÄ R. L. konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė baudžiamosios bylos medžiagÄ , tačiau pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, byloje esančius įrodymus vertino atsietai bei nepakankamai atidžiai, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, kad neįrodyta, jog V.

V. dalyvavo padarant BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sureikÅ¡mino iÅ¡teisintojo V. V. parodymus, įvertino tik dalį liudytojos A. V. parodymų, nevertindama jų visumos, neįvertino kitų teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų ir teisėtai gautų duomenų – liudytojų L. P., R. P., V. P. ir I. G. parodymų, taip pat nepalygino ir neįvertino specialistų iÅ¡vadų, ekspertizės akto ir ekspertų paaiÅ¡kinimų, nepaÅ¡alino kilusių prieÅ¡taravimų.

Å ios aplinkybės lėmė nepagrįsto ir neteisėto V. V. iÅ¡teisinančio nuosprendžio priėmimÄ . Dėl paminėtų aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo 8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 21 d., apie 12.30 val. Apuolės g. 17, Apuolės k., Skuodo r., buvo rastas mirusio G. K. lavonas. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad ant sofos-lovos, gulimoje padėtyje ant deÅ¡iniojo Å¡ono, fiksuojamas G.

K. lavonas. Galvos kairės momens srityje stebima apie 4 cm. dydžio, netaisyklingo apskritimo formos poodinė kraujosruva. Kairėje akyje stebima poodinė kraujosruva su pageltusiais kraÅ¡tais. Ant lavono juosmens, kryžkaulio srityje, stebima pavirÅ¡inė žaizda. ApžiÅ«ros metu, pavertus kÅ«nÄ ant nugaros detalesnei apžiÅ«rai iÅ¡ nosies pradėjo gausiai tekėti rudos, rausvos spalvos skystis, kuris per kairės pusės žandÄ nutekėjo ant pagalvės (t. 1, b.l. 46-53).

9. Siekiant nustatyti G. K. padarytus sužalojimus, jų padarymo mechanizmÄ , jo mirties priežastį, buvo atlikti keli specialių žinių reikalaujantys tyrimai. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu apie pateiktas iÅ¡vadas ir aplinkybes susijusias su galimu mirties priežasties nustatymu buvo apklausti tyrimus atlikę ekspertai R. P. ir R. L.. 9.1. Specialisto iÅ¡vadoje M 231/14(03) konstatuota, kad G. K. mirė dėl sunkios galvos traumos, kuri susidarė nuo trauminio smÅ«ginio poveikio į galvos kairę pusę, griuvimo ir atsitrenkimo, dėl ko iÅ¡siliejo kraujas po galvos smegenų dangalais, kaupėsi ir spaudė smegenis kaukolės ertmėje (t. 1, b.l. 112-116).

Papildomoje specialisto iÅ¡vadoje pM 11/14(03) nurodyta, kad sužalojimai galvoje susidarė nuo ne mažiau kaip vieno trauminio smÅ«ginio poveikio į galvos kairę pusę (pakauÅ¡kaulio ir momenkaulio gumburo projekcijoje) griuvimo ir atsitrenkimo į galimai nelygiÄ plokÅ¡tumÄ . Po patirto trauminio poveikio, dėl kurio kraujas iÅ¡siliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu, G. K. kurį laikÄ buvo sÄ moningas, galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, laikas skaičiuojamas valandomis (t. 1, b.l. 133-135). Apklaustas pirmosios instancijos teisme ekspertas R.

P. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡oriÅ¡kai buvo rasta žaizda kaktos srityje nelygiais kraÅ¡tais ir galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose buvo konstatuota kraujosruva kairio momenkaulio gumburo projekcijoje bei po kaukolės gumburo srityje. IÅ¡ viso buvo konstatuoti 3 kontaktiniai smÅ«giai, dvi vidinės ir viena iÅ¡oriÅ¡kai matoma. Atstumas tarp sužalojimų yra nedidelis. Skirtumas matosi apie 4 cm. Sužalojimai yra toje pačioje pusėje. Darant prielaidÄ tokį sužalojimÄ galima patirti dėl vieno trauminio poveikio, bet daiktas ar pavirÅ¡ius turi bÅ«ti kampo formos.

Ekspertas teigė, kad G. K. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek atsitrenkiant, tiek smÅ«giuojant (t. 3, b.l. 189).9.2. Ekspertizės akte EKM 37/15(01) konstatuota, kad G. K. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kraujosruvomis momeninės ir pakauÅ¡inės sričių minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kraujo iÅ¡siliejimu ir susitelkimu po galvos smegenų kietuoju dangalu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Mirtį sukėlę trauminiai poveikiai į kairiÄ jÄ momeninę (virÅ¡ugalvio) ir pakauÅ¡inę sritis nėra bÅ«dingi griuvimui, kadangi kairio momenkaulio gumburo sritis atitinka virÅ¡ugalvio iÅ¡orinę dalį, kuri nėra bÅ«dinga vieta traumavimui griÅ«nant; pakauÅ¡io kairioji sritis, esanti žemiau pakauÅ¡kaulio gumburo (riboje tarp galvos ir sprando) taip pat nėra bÅ«dinga vieta traumavimui griÅ«nant, kadangi griÅ«nant traumuojama labiausiai atsikiÅ¡usi pakauÅ¡io sritis, esanti pakauÅ¡kaulio gumburo aukÅ¡tyje ir/arba aukščiau jo.

Å ios dvi kraujosruvos negalėjo bÅ«ti padarytos vienmomentiÅ¡kai, kadangi jos iÅ¡sidėsčiusios skirtinguose galvos pavirÅ¡iuose. Å ios kraujosruvos padarytos kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti žmogaus kumÅ¡tis ar koja (taip pat ir apauta avalyne) (t. 1, b. l. 159-161). Apklaustas pirmosios instancijos teisme ekspertas R. L. parodė, kad jų iÅ¡vada dėl mirties priežasties, nesiskyrė nuo pirmo eksperto pateiktos iÅ¡vados. Tačiau jie nesutinka su pirmojo eksperto pateikta iÅ¡vada, kad sužalojimai galvoje G.

K. galėjo būti padaryti griūnant. Ekspertas paaiškino, kad momenkaulio gumburas yra labiausiai iškilusi lenkta centrinė dalis, ši sritis yra riba tarp viršugalvio ir momenkaulio leidimosi žemyn. Šioje dalyje padaryti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Taip pat pakauškaulio gumburas yra labiausiai atsikišusi pakaušio dalis ir šioje dalyje sužalojimai taip pat nėra būdingi padarytiems griūnant ant lygaus paviršiaus, nes griūnant yra traumuojama labiausiai atsikišusi galvos sritis, šiek tiek virš pakauškaulio gumburo, o žemiau padaryti sužalojimai nėra būdingi griuvimui.

Pasak eksperto, Å¡ias abi kraujosruvas padaryti vienu traumuojančiu poveikiu, buitinėmis sÄ lygomis pievoje ar namuose, neįmanoma. Dėl kraujavimo iÅ¡ nosies paaiÅ¡kino, kad tai galėjo bÅ«ti tiek trauminės, tiek netrauminės kilmės kraujavimas (t. 3, b.l. 190). Siekiant paÅ¡alinti specialistų iÅ¡vadose ir ekspertizės akte esančius prieÅ¡taravimus, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pakartotinai apklaustas ekspertas R. L.. Ekspertas dar kartÄ patvirtino savo suraÅ¡ytas iÅ¡vadas ir parodė, kad nesutinka, jog G.

K. sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti griuvimo metu. Ekspertas teigė, kad kraujosruvos nebūdingos griuvimui net ir jas vertinant atskirai (t. 5, b.l. 88-91).9.3. Taigi, iš pateiktų specialisto išvadų, ekspertizės akto ir ekspertų paaiškinimų nustatyta, kad G. K. mirė dėl galvos sumušimo. Visų ekspertų pateiktos išvados, kad mirtį lėmė sumušimai būtent galvos kairiojoje momeninėje ir pakauškaulio srityse, nesiskyrė. Tačiau iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad ekspertai pateikdami savo išvadas ir paaiškinimus iš esmės pateikė skirtingas išvadas dėl galimo sužalojimo mechanizmo.

Ekspertas R. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad sužalojimus galvoje G. K. galėjo patirti tiek griūdamas ir galva atsitrenkdamas į nelygų paviršių, tiek dėl smūgių sudavimo. Pasak eksperto, jis tokios tikimybės atmesti negali. Tuo tarpu ekspertų komisija sudaryta iš ekspertų R. L. ir R. R. konstatavo ir ekspertas R. L. teismuose paaiškino, kad G. K. nustatyti sužalojimai galvoje nėra būdingi kritimui, todėl pateikta išvada, kad jie buvo padaryti suduodant smūgius kumščiais ar koja.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ekspertų pateiktas iÅ¡vadas, jų teismuose duotus paaiÅ¡kinimus, kitų įrodymų pagrindu nustatytas įvykio aplinkybes, pažymi, kad ekspertas R. P. pateikė tikėtinas iÅ¡vadas, kad G. K. nustatyti sužalojimai galvoje galėjo bÅ«ti padaryti tiek griuvimo metu, tiek suduodant smÅ«gius. Tuo tarpu prieÅ¡ingai, ekspertai R. L. ir R. R. pateikė kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas, kad G. K. mirtį lėmę sužalojimai galvoje nėra bÅ«dingi griuvimui. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais, kuo galėjo bÅ«ti žmogaus kumÅ¡tis ir koja (įskaitant ir apautÄ avalyne). 9.4.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto (eksperto) iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių baudžiamojoje byloje, ji turi bÅ«ti vertinama visumoje su kita bylos medžiaga ir neturi jokios prioritetinės reikÅ¡mės. Ä®rodymai vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Å ioje dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Todėl akivaizdu, kad įrodymai turi bÅ«ti vertinami juos lyginant su kita bylos medžiaga, kuri patvirtintų ar paneigtų tokių iÅ¡vadų pagrįstumÄ , nes įrodinėjimo procese lemiamÄ reikÅ¡mę paprastai turi ne vienos rÅ«Å¡ies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų, jų tarpusavio ryÅ¡ys. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal paduotus apeliacinius skundus vadovaujasi Ekspertizės akte EKM 37/15(01) pateiktomis iÅ¡vadomis, kadangi jos neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems faktiniams duomenims.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju ekspertizę atliko ekspertų komisija sudaryta iš ekspertų R. L. ir R. R., tai yra ekspertizę atliko du ekspertai, turintys ilgametę patirtį atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus (t. 1, b.l. 157). Jiems pateikiant užduotį dėl ekspertinio tyrimo atlikimo buvo nurodyta, kad atliekant ekspertizę būtinas objektyvus G. K. patirtų sužalojimų, jų padarymo būdo įvertinimas, tai yra jiems buvo pateikta konkreti užduotis dėl G.

K. mirties priežasties bei sužalojimų mechanizmo nustatymo. Pažymėtina ir tai, kad ir specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas R. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme sutiko, kad G. K. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius į galvÄ . Taigi, iÅ¡ esmės visi ekspertai parodė (tam pirmosios instancijos teisme pritarė ir ekspertas R. P.), kad nagrinėjamu atveju sužalojimai galvoje G. K. galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius.

10. IÅ¡teisintasis V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kaltės nepripažino ir tvirtino, kad tiriamo įvykio dienÄ , jis su G. K. nekonfliktavo ir jo nemušė. Jis neturėjo jokio tikslo ir motyvo nužudyti G. K.. IÅ¡teisintasis V. V. tvirtino, kad 2014 m. balandžio 20 d. G. K. buvo jo namuose, jie pavėsinėje prie kÅ«dros dviese gėrė degtinę. Dviese iÅ¡gėrė tris butelius po 0,5 l. degtinės. Po iÅ¡gertuvių jie ėjo miegoti pas jį į namus.

IÅ¡teisintojo teigimu, G. K. eidamas namo du kartus pargriuvo ant pievos. AntrÄ kartÄ G. K. pargriuvus jis jam garsiau Å¡aukdamas liepė stotis. Pasak iÅ¡teisintojo, po to jie abu nuėjo miegoti. Jis eidamas miegoti likusį ketvirtÄ butelį degtinės padėjo į Å¡aldytuvÄ . Atsibudo po kelių valandų, namuose nerado nei G. K., nei degtinės butelio, todėl išėjo jo ieÅ¡koti. Nuėjo pas A. V. ir Å¡i jam pasakė, kad G. K. girtas guli kaimynės G. Ž. pievoje. Po to jis buvo nuėjęs iki gulinčio G.

K., tačiau Å¡is į jo bandymus pažadinti nereagavo. Tada G. K. palikęs gulėti pievoje, grįžo namo. Tačiau vakare, pradėjus temti, matydamas, kad G. K. vis dar guli pievoje, nuėjo pas kaimynus LaimÄ ir R. P. papraÅ¡yti, kad Å¡ie parvežtų G. K. namo. Jie visi trys G. K. parvežė namo ir paguldė į lovÄ . Ryte jis kartu su L. P. ir A. V. važiavo pas G. K.. Nuvykę į G. K. namus, jį rado jau mirusį (t. 2, b.l. 174-175, 178-181, 182-183, t. 3, b.l. 138, 140-142). Tokias aplinkybes iÅ¡teisintasis patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 3, b.l. 3-32).

IÅ¡ aptartų iÅ¡teisintojo parodymų matyti, kad V. V. savo gynybinę versijÄ grindžia tuo, kad jis G. K. tiriamo įvykio dienÄ nemušė, atsibudęs po iÅ¡gertuvių jį jau rado gulintį pievoje. Apygardos teismas pripažino, kad baudžiamosios bylos įrodymai Å¡ios V. V. gynybinės versijos nepaneigia. Tačiau prieÅ¡ingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija V. V. parodymus, neigiant padarius nusikalstamÄ veikÄ , atmeta kaip jo pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti gresiančios bausmės. Pirmiau aptarti iÅ¡teisintojo parodymai prieÅ¡tarauja bylos duomenims.

Be to, tokių išteisintojo parodymų nepatvirtina ir liudytojos A. V. parodymai, o dėl tam tikrų aplinkybių netgi juos paneigia.11. 2014 m. balandžio 22 d. apklausta kaip liudytoja A. V. parodė, kad 2014 m. balandžio 20 d. apie 20.00 val., kartu su G. Ž. jos pamatė pievoje gulintį G. K.. Matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas. Liudytoja nurodė, kad 2014 m. balandžio 20 d. girdėjo kaip V. V. šaukė ant G. K., kad šis pavogė butelį, daugiau nieko nematė (t. 2, b. l. 32). 2014 m. balandžio 23 d. apklausta kaip liudytoja A.

V. parodė, kad 2014 m. balandžio 20 d. apie 17.30 val. į jos kiemÄ atėjo G. K., buvo girtas, nešėsi tuščiÄ butelį degtinės. Ant jo nematė jokio kraujo ar sužalojimų. Vėliau G. K. nuėjo pas V. V.. Ji vėliau apie 20.00 val. ėjo pas G. Ž.. Eidama girdėjo V. V. garsiai Å¡nekant, bet kÄ jis sakė nesuprato. IÅ¡ G. Ž. išėjo apie 21.00 val. Eidamos kartu su G. Ž. pamatė pievoje gulintį G. K., jo panosėje matėsi sukrešėjęs kraujas, ant plaÅ¡takų – Å¡viežias kraujas. 2014 m. balandžio 21 d. ryte ji L.

P. pasakė, kad gal V. V. įspyrė G. K. į nosį, nes iÅ¡ jos bėgo kraujas. Ji pati taip sugalvojo, bet kad V. V. tikrai bÅ«tų spyręs, ji nematė (t. 2, b.l. 33-34). 2014 m. balandžio 30 d. apklausta kaip liudytoja A. V. patikslino, kad eidama pas kaimynę G. Ž. ties V. V. sodyba iÅ¡girdo V. V. balsÄ sklindantį iÅ¡ jo sodybos. Jis garsiai kažkam kažkÄ kalbėjo, ji suprato, kad G. K.. KÄ jis sakė gerai nesuprato, bet lyg sakė „eik namo“. Kai su G. Ž. ėjo iÅ¡ jos namų, matė, kad G.

K. nukrito pievoje. Kaip nukrito neįsidėmėjo. Kai apžiÅ«rėjo G. K. galvÄ , kairėje pusėje aptiko dėmę, bet ne gumbÄ , kraujo nebuvo. 2014 m. balandžio 21 d., apie 9.00 val. pas jÄ atėjusiai L. P. sakė savo pamÄ stymus, kad gal V. V. G. K. įspyrė į nosį, nes iÅ¡ jos bėgo kraujas. Ji pati taip sugalvojo. Nematė, kad V. V. bÅ«tų spyręs G. K.. Eidama link G. Ž., ties V. V. namais konflikto negirdėjo, girdėjo tik V. V. garsiai Å¡nekant. Žodžius „nemuÅ¡k, neužmuÅ¡k jo“ pasakė juoko forma.

Ji šiuos žodžius pasakė nieko blogo negalvodama ir visiškai neatsakingai (t. 2, b. l. 35-37). 2014 m. balandžio 30 d. vykusios akistatos su L. P. metu, liudytoja L. P. tvirtino, kad po G. K. laidotuvių būnant jos namuose A. V. sakė, kad ji matė kaip V. V. spardė G. K. pievoje prie stulpo. Liudytoja A. V. parodė, kad tokius žodžius ji pasakė norėdama jiems įsiteikti. Liudytoja A. V. tvirtino, kad ji nematė, kaip V. V. spardė, jos išsakyti žodžiai buvo bereikšmiai. Liudytoja A. V. paaiškino, kad po laidotuvių buvo kalbėta apie G.

K. mirtį, buvo spėliojama, kad gal buvo spardytas ir gal tuo metu ji linktelėjo galvÄ ir jÄ ne taip suprato (t. 2, b.l. 38-40). 2014 m. rugsėjo 10 d. vykusios akistatos su I. G. metu, liudytoja A. V. tvirtino, kad ji neatsimena nei kad I. G. pas jÄ buvo užėjusi 2014 m. balandžio 21 d., nei kad jai bÅ«tų sakiusi, jog V. V. spardė G. K., kad ji liepė nemuÅ¡ti bei kad bėgo pagalbos pas G. Ž. (t.

2. b.l. 43-44). 2014 m. lapkričio 27d. apklausta kaip liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ A. V. patvirtino ankstesnių apklausų metu duotus parodymus ir parodė, kad eidama pas G. Ž., prie V. V. namų girdėjo balsus, konflikto nebuvo, balsų nepažino. Eidama iÅ¡ G. Ž. namų, matė kaip G. K. svirduliuoja, buvo iÅ¡gėręs. Ar nuvirto ar atsisėdo pievoje, neatsimena. Priėjo, paklausė ar nereikia greitosios, atsakė „pagulėsiu ir pareisiu“. G. K. veidas nebuvo kruvinas, buvo kraujuota panosė.

G. K. mirus ji juokais L. P. paklausiau „gal V. spyrė į nosį“. Vėliau L. P. visÄ laikÄ darė jai spaudimÄ , liepė sakyti, kad matė kaip V. V. mušė G. K. (t. 2, b. l. 63-64). Pirmosios instancijos teisme liudytoja A. V. parodė, kad Å v. Velykų dienÄ ji V. V. nematė. 2014 m. balandžio 20 d. G. K. buvo atėjęs pas jÄ Ä¯ manus, jis nešėsi du tuščius butelius. Jis atėjo ir netrukus išėjo, kur jis išėjo nežino. Tuo metu G. K. veide nematė jokių sužalojimų.

Ji netrukus po to ėjo pas kaimynę G. Ž., kai ji ėjo galėjo bÅ«tų 16.00 ar 17.00 val. Eidama pas G. Ž., prie V. V. namų, girdėjo kažkÄ garsiai kalbant, balsų nepažino. Ji negirdėjo, kad tÄ dienÄ V. V. bÅ«tų Å¡aukęs ant G. K.. Einant iÅ¡ G. Ž., matė kaip G. K. svirduliuodamas nuvirto ar atsisėdo pievoje. Jos priėjusios su G. Ž. pažiÅ«rėjo, jo veidas nebuvo kruvinas, tik buvo kraujuota panosė. G. K. mirus ji juokais L. P. paklausė „gal V. spyrė į nosį“, tačiau vėliau L.

P. visÄ laikÄ jai darė spaudimÄ , liepė sakyti, kad matė kaip V. V. mušė G. K.. IÅ¡ tiesų ji nieko nematė, kad kas nors G. K. įspirtų ar suduotų smÅ«gį. V. V. pievoje prie G. K. ji nematė. KitÄ dienÄ , kai rado G. K. lavonÄ važiuodama automobiliu ji neÅ¡aukė ant V. V. (t. 3, b.l. 143-144). Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja A. V. parodė, kad 2014 m. balandžio 20 d. savo kieme ji matė G. K.. Jis nešėsi du butelius degtinės. Tai buvo pavakaryje, gal po 17.00 val.

Neatsimena ar 2014 m. balandžio 20 d. pas jÄ buvo atėjęs V. V.. Eidama pas G. Ž., G. K. ji nematė. Tuo metu triukÅ¡mo V. V. sodyboje ji negirdėjo, tik girdėjo kaip kažkokie vyrai kalbėjo. Pas G. Ž. ji buvo pusantros valandos. Einant namo, jos su G. Ž. matė einantį pievoje vyrÄ , kuris atsisėdo ar tai nugriuvo. Jos priėjusios Å¡nekėjo su G. K.. Matė, kad G. K. panosėje buvo kraujo. Ji L. P. netyčia pasakė, kad gal G. K. gavo į nosį. Po to L. P. jai liepė sakyti, kad tai padarė V.

V.. L. P. jai darė spaudimÄ , o ji jai pasakė, kaip ji gali taip sakyti jeigu ji nieko nežino ir nieko nematė. V. P. ji pažįsta, nerodė jam vietos, kur vyko muÅ¡tynės arba spardymas. Ji nieko nematė, kad kas nors bÅ«tų spardomas ar muÅ¡amas (t. 5, b.l. 93-92). 11.1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog asmenų (liudytojų, nukentėjusiųjų) parodymai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos, sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

IÅ¡vada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių. Kaip matyti, liudytoja A. V. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nematė kaip V. V. spardė G. K. tvirtindama, kad L. P. tik pasakė, jog galbÅ«t V. V. įspyrė G. K. į nosį, nes jam bėgo kraujas iÅ¡ nosies. Tai, pasak A. V., buvo jos pasvarstymai. Tačiau iÅ¡ pirmiau aptartų liudytojos A. V. parodymų matyti, kad liudytojos parodymai apie esmines (ar tiriamo įvykio dienÄ ji matė V.

V. ar ne; kiek butelių - vienÄ ar du, turėjo pas jÄ atėjęs G. K.; kÄ girdėjo V. V. sodyboje eidama pas G. Ž.; kÄ ir kaip pasakojo L. P. apie galimas G. K. mirties aplinkybe) bylos aplinkybes yra nenuoseklÅ«s, o vėlesnių apklausų metu parodymus davė atitinkamai pagal naujus byloje pateikiamus duomenis (iÅ¡teisintojo V. V. parodymams atitinkančius parodymus), iÅ¡ dalies keisdama savo pirmesnius parodymus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai įvertino tik dalį liudytojos A.

V. parodymų, tai yra tik dėl vienos iš įvykio detalių, kad liudytoja nematė kaip V. V. spardė G. K., nevertindamas, neanalizuodamas ir tarpusavyje bei su kitais byloje pateiktais įrodymais nepalygindamas liudytojos A. V. parodymų visumos, dėl ko buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepalygino minėtos liudytojos parodymų ir su išteisintojo V. V. parodymais. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi tik ta liudytojos A. V. parodymų dalimi, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys.11.2.

Lyginant V. V. parodymus su liudytojos A. V. parodymais matyti, kad A. V. nei vienos apklausos metu nepatvirtino, kad V. V. 2014 m. balandžio 20 d. pavakaryje buvo atėjęs pas jÄ Ä¯ namus ir kad bÅ«tų ieÅ¡kojęs G. K. ir kad Å¡i jam bÅ«tų pasakiusi, jog G. K. guli G. Ž. pievoje. 11.3. Tiek iÅ¡teisintasis V. V., tiek liudytojai L. P. ir R. P. parodė, kad 2014 m. balandžio 20 d., apie 21.30 val. jiems vežant namo G. K. jis dar buvo gyvas, tačiau į aplinkÄ nereagavo, knarkė. Parvežę namo, jį paguldė lovoje.

Liudytojos L. P. teigimu, ji ryte atvykusi pas G. K. į namus, jį rado jau mirusį. Byloje nėra pateikta duomenų, kad G. K. galėjo bÅ«ti sužalotas ar susižaloti pats jau po to kai jis buvo parvežtas namo, nes liudytoja L. P. parodė, kad G. K. ryte rado tokioje pačioje padėtyje, kaip jį buvo palikę vakare. Tai, kad G. K. ryte buvo rastas tokioje pačioje padėtyje iÅ¡ esmės apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, parodžius įvykio vietos nuotraukÄ (t. 1, b.l. 51-52), patvirtino ir liudytojas R.

P., teigdamas, kad jis nemato akivaizdžių skirtumų nuo to kaip vakare jie paliko paguldytÄ G. K. (t. 5, b.l. 147). Be to, bylos nagrinėjimo metu apklausti ekspertai parodė, kad liudytojų ir iÅ¡teisintojo girdėtas G. K. knarkimas, galėjo reikÅ¡ti, kad jis yra nesÄ moningas dėl patirtų galvos sužalojimų. Taigi, iÅ¡ pirmiau aptartų aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad G. K. sužalojimai buvo padaryti dar iki jo parvežimo į namus. 11.4. IÅ¡teisintasis V. V. teigė, kad 2014 m. balandžio 20 d. jis kartu su G.

K. iÅ¡ R. O. mobiliojo ryÅ¡io telefono paskambino taksi vairuotojui ir Å¡is jiems atvežė keturi butelius degtinės. Tai patvirtino ir liudytoja R. O. (t. 3, b.l. 145). Jie sėdėdami Å¡alia iÅ¡teisintojo sodybos esančioje pavėsinėje iÅ¡gėrė tris butelius degtinės ir nuėjo miegoti į V. V. namus. KetvirtÄ degtinės butelį V. V. eidamas miegoti padėjo į Å¡aldytuvÄ . IÅ¡teisintojo teigimu, po iÅ¡gertuvių jis miegojo apie 3-4 valandas. Atsikėlęs iÅ¡ miego ir neradęs nei G.

K., nei degtinės butelio ėjo jo ieškoti. Jis nuėjo pas kaimynę A. V. ir ši jam pasakė apie pievoje gulintį G. K. (t. 2, b.l. 174-175, 178-181, 182-183). Taigi, jeigu V. V. parodymai būtų teisingi, jis pas A. V. turėjo būti atėjęs jau po to kai ši grįžo iš kaimynės G. Ž. ir jai jau buvo žinoma apie pievoje gulintį G. K.. Tačiau iš liudytojos A. V. parodymų nustatyta, kad 2014 m. balandžio 20 d. pavakaryje G. K. atėjęs su vienu ar tai dviem buteliais degtinės į jos namus, kruvinas ar sužalotas nebuvo.

IÅ¡ liudytojos namų G. K. nuėjo link V. V. sodybos. G. K. išėjus, tiksliai neprisiminė kokiu laiku, liudytoja pro V. V. sodybÄ Ä—jo pas kaimynę G. Ž., kur girdėjo V. V. Å¡auksmus ar garsias kalbas (pirmosiose apklausose A. V. teigė, kad girdėjo kaip Å¡aukė dėl pavogto degtinės butelio ir, kad ji suprato, jog V. V. kalba su G. K., vėliau tokius savo parodymus pakeitė teigdama, kad girdėjo tik garsiai kalbant V. V.). Po valandos ar tai pusantros valandos, eidama iÅ¡ kaimynės, kartu su G.

Ž. pamatė nuo V. V. sodybos link G. Ž. pievos einantį G. K.. Å is eidamas pievoje nukrito. Jos priėjo prie nukritusio G. K., paklausė ar Å¡iam viskas gerai, jis atsakė, kad taip. Jos matė, kad G. K. panosėje yra kraujo dėmių, taip pat matė, kad jo rankų plaÅ¡takos yra kraujuotos. Taigi, Å¡ios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės paneigia iÅ¡teisintojo V. V. parodymus, kad atsikėlęs jis pirmÄ kartÄ G. K. pamatė gulintį pievoje ir patvirtina, kad V. V. pavakaryje A. V. einant pas kaimynę G.

Ž. nemiegojo, o buvo savo sodyboje ir bendravo su G. K.. Å ios aplinkybės taip pat patvirtina, kad G. K. buvo sužalotas bÅ«damas V. V. sodyboje po to, kai ten grįžo iÅ¡ A. V. kiemo, nes liudytoja G. Ž. taip pat nurodė, kad ji pamačiusi G. K. gulintį pievoje jį apžiÅ«rėjo ir matė galvos kairėję pusėje pakauÅ¡io srityje nežymiÄ rožinę dėmę (t. 2, b.l. 49-50). Byloje nėra pateikta duomenų, be to, tokių aplinkybių nenurodė ir pats iÅ¡teisintasis, kad tiriamo įvykio dienÄ V.

V. sodyboje būtų buvę kitų pašalinių asmenų, todėl niekas kitas G. K. sužaloti negalėjo.

12. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta liudytojų, tiesiogiai mačiusių aplinkybes dėl G. K. padarytų sužalojimų (A. V. apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios bei papildomai apklausta apeliacinės instancijos teismuose tvirtino, kad nematė kaip V. V. spardė G. K.), tačiau nagrinėjamų apeliacinių skundų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas asmens kaltės klausimÄ , teismas vertina tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek jų visumÄ . Teismo iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.12.1.

Liudytoja L. P. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad 2014 m. balandžio 20 d. vakare, kai jie vežė G. K. namo, jis buvo gyvas, tačiau į aplinkÄ nereagavo. Jiems neÅ¡ant ir vežant G. K. namo, jis iÅ¡kritęs nebuvo, tik neÅ¡ant į namus buvo užkliuvęs už Å¡aldytuvo. G. Ž. ir A. V. jai pasakojo, kad 2014 m. balandžio 20 d. po pietų pievoje jos matė, kad G. K. buvo kruvinas, nors ji pati tÄ vakarÄ jokio kraujo ar kraujo pėdsakų nematė. G. K. nebuvo Å¡lapias, nebent buvo drėgnas nuo rasos. 2014 m. balandžio 21 d. ryte, ji kartu su A.

V. ir V. V. nuvažiavusi į G. K. namus, jį rado jau mirusį. Važiuojant namo girdėjo kaip A. V. šaukė ant V. V., kad jis užspardė G. K.. Liudytojos teigimu, važiuojant namo iš G. K. laidotuvių automobilyje A. V. taip pat sakė, kad G. K. buvo sumuštas, suspardytas, o ji pareigūnams pasakė, kad nieko nežino ir nematė. Taip pat po G. K. laidotuvių būnant jos namuose ir girdint R. P., G. Ž. ir I. G., A. V. sakė, kad ji matė kaip V. V. spardė G. K. ir ant jo šaukė, kad šis pavogė degtinės butelį.

Liudytoja parodė, kad ji pati nematė ar G. K. buvo muÅ¡amas, ar pats apvirto, tačiau ji papasakojo tai kÄ ji girdėjo iÅ¡ A. V. (t. 2, b. l. 24-25, 26-27, 30, 31, t. 3, b. l. 163-165). Tokias pačias aplinkybes liudytoja L. P. parodė ir papildomai apklausta apeliacinės instancijos teisme. Liudytoja teigė, kad ryte G. K. gulėjo taip pat, kaip jie jį buvo palikę vakare, kaip ji jį buvo užklojusi. 2014 m. balandžio 21 d. vakare ji, jos sÅ«nus V. P. ir jos motina I. G. vaikščiojo ir rado kraujo dėmes prie stulpo.

Jeigu teisingai prisimena, ten buvo atėjusiosios G. Ž. bei A. V. ir pastaroji parodė vietÄ kur prie stulpo buvo spardomas G. K.. G. K. pievoje nebuvo kruvinas, jeigu jis bÅ«tų buvęs kruvinas ji tai bÅ«tų mačiusi. Jis nebuvo Å¡lapias, striukė taip pat nebuvo Å¡lapia (t. 5, b.l. 142-146).12.2. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja I. G. parodė, kad ji pati nieko nematė, tačiau antrÄ Velykų dienÄ jai paskambino dukra ir pasakė, kad mirė G. K.. TÄ pačiÄ dienÄ ji buvo nuėjusi pas A.

V., kur girtavo A. V., L. P., J. V. ir G. Ž.. Tada A. V. sakė, kad matė V. V. prie stulpo, ten jis spardė G. K.. Taip pat ji sakė, kad pamačiusi bėgo pagalbos pas G. Ž.. Tuo metu A. V. nebuvo girta, ji tik buvo iÅ¡gėrusi. Taip pat liudytoja parodė, kad tÄ patį vakarÄ , ji su anÅ«ku (V. P.) buvo nuėjusi prie stulpo, kur rado kraujo dėmių. Tuo metu prie stulpo dar buvo G. Ž. ir A. V.. Grįžus po laidotuvių pas L. P., A. V. sakė, kad prisimena, jog G. K. buvo sumuÅ¡tas, kad ji važiuos į policijÄ ir viskÄ papasakos.

Vėliau ji pradėjo sakyti, kad nieko nematė ir nieko nežino (t. 3, b.l. 166).12.3. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas V. P. parodė, kad jis ryte prie savo namų girdėjo kaip A. V. Å¡aukė ant V. V., kad Å¡is vakare spardė G. K.. Tai buvo po to kai grįžo namo, radę mirusį G. K.. V. V. girdėjo A. V. pasakytus žodžius, tačiau jis į juos niekaip nereagavo. Apie tai, kad V. V. spardė G. K. A. V. kalbėjo ir automobilyje, važiuojant iÅ¡ G. K. laidotuvių. Be to, liudytojas patvirtino ir tai, kad tÄ dienÄ kai buvo rastas miręs G.

K. jam vaikÅ¡tant vakare su močiute (I. G.), jie sutiko A. V. ir G. Ž.. Tuo metu A. V. pasakė, kad spardė prie stulpo. Jis nuėjo pažiÅ«rėti prie V. V. pievoje esančio stulpo ir ten rado kraujo dėmes. Apie tai informavo savo mamÄ L. P.. Jie ten nuėjo su mama ir ji apie tai pranešė policijos pareigÅ«nams (t. 3, b.l. 188). 12.4. Papildomai apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. P. taip pat parodė, kad važiuojant iÅ¡ laidotuvių jis girdėjo kaip automobilyje A. V. sakė mačiusi kaip V.

V. spardė G. K. (t. 5, b.l. 146-147). 12.5. Kaip matyti, liudytojų I. G., V. P. ir R. P. parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa ir patvirtina liudytojos L. P. parodymus, kuri pirma iš A. V. išgirdo apie tai, kad V. V. spardė G. K.. Tai, kad liudytojų iš A. V. girdėtas aplinkybes, ji pati, tai yra A. V. paneigė, minėtų liudytojų parodymų nedaro nepatikimais, kadangi jie dėl esminių aplinkybių sutapo ir vieni kitus atitiko. Nors minėti liudytojai patys tiesiogiai įvykio nematė, tačiau visi jie esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes sužinojo iš to paties asmens, tai yra A.

V., skirtingose vietose ir skirtingomis aplinkybėmis. Tai reiÅ¡kia, kad liudytoja A. V. ne vienÄ kartÄ skirtingiems asmenims pasakojo, kad bÅ«tent V. V. prie stulpo spardė G. K.. Bylos duomenimis nustatyta, kad visi liudytojai, taip pat iÅ¡teisintasis iki tiriamo įvykio dažnai bendraudavo, susitikdavo, kartu iÅ¡gėrinėdavo, lankydavosi vieni kitų namuose, todėl liudytojai, taip pat ir A. V. liudytojams sakydama, kad matė kaip V. V. spardė G. K., neturėjo jokio tikslo ar motyvo apkalbėti V. V. ar melagingai pasakoti apie aplinkybes, kurių iÅ¡ tiesų nebuvo.

L. P., R. P., V. P. ir I. G. apklausti kaip liudytojai, parodymus davė įstatymų nustatyta tvarka, jie patvirtino apie suraÅ¡ytų parodymų teisingumÄ . Taigi, Å¡ių asmenų parodymai vertinami ne kaip nuogirdos ar gandai, o kaip patikimi įrodymų Å¡altiniai, kurie, kartu su kitais įrodymais yra pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Tai, kad minėtų liudytojų parodymuose yra kai kurie nežymÅ«s neatitikimai (tai yra kur pirmÄ kartÄ A. V. jiems pasakojo apie V. V. suduotus smÅ«gius G. K. ir kokiomis aplinkybėmis ji tai pasakojo), teisėjų kolegijos nuomone, neturi esminės reikÅ¡mės įrodymų visumos vertinimui, nes kaip buvo paminėta pirmiau tokie minėtų liudytojų parodymai atitinka baudžiamojoje byloje pateiktÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ .

Reikia pažymėti ir tai, kad įvykio aplinkybių vaizdas laikui bėgant žmogaus atmintyje kinta priklausomai nuo naujos informacijos gavimo ir apdorojimo, kitų aplinkybių. Todėl vieni ar kiti liudytojų, kurie gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, parodymuose esantys neesminiai neatitikimai nemenkina jų, kaip įrodymų šaltinio patikimumo, juolab, kad, kaip jau minėta, dėl esminių aplinkybių pirmiau aptarti liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, be to, juos patvirtina ir papildo rašytinė bylos medžiaga.12.6.

Tai, kad nėra pagrindo abejoti liudytojų L. P., R. P., V. P. ir I. G. parodymais, patvirtina ir 2014 m. balandžio 21 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti duomenys, kad 2014 m. balandžio 21 d. policijos pareigÅ«nai V. V. sodyboje, netoli elektros linijos atramos, ant žemės aptiko raudono skysčio, panaÅ¡aus į kraujÄ dėmes ir paėmė pavyzdžius (t. 1, b.l. 175-177). 2014 m. balandžio 25 d. daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad V. K. pateikė G. K. striukę (t. 1, b.l. 189-195). Apeliacinės instancijos teisme liudytoja L.

P. teigė, kad vakare kai jie vežė G. K. namo, jis buvo su tamsiai mėlyna striuke, kuriÄ ji parvežus G. K. namo, numovė ir numetė kambaryje, kur yra lova. IÅ¡ prie 2014 m. balandžio 25 d. daiktų pateikimo protokolo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad V. K. pateikta G. K. striukė yra tamsiai mėlynos spalvos. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 164/14(01) konstatuota, kad ant žolės lapų (paimtų V. V. sodyboje, prie elektros linijos atramos) ir G. K. striukės (pateikė V. K.) yra mirusiojo G. K. kraujas (t. 1, b.l. 139-145).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad tiriamo įvykio dienÄ G. K. nebuvo padaryta sužalojimų iÅ¡ kurių bÅ«tų kraujavę, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prie stulpo rastas G. K. kraujo dėmes nėra pagrindo susieti su smurto prieÅ¡ G. K. naudojimo vieta. Nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad iÅ¡ galvoje patirtų vidinių sužalojimų G. K. kraujuoti negalėjo, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiriamo įvykio dienÄ G.

K. kraujavo iš nosies. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojų L. P., I. G. ir V. P. teigimu, A. V. jiems pasakojo, kad V. V. G. K. spardė būtent prie minėto stulpo kur buvo rastos kraujo dėmės. Tiek liudytoja A. V., tiek liudytoja G. Ž., kurios eidamos iš G. Ž. namų matė kaip eidamas G. Ž. pieva nugriuvo G. K. tvirtino, kad jos priėjusios prie G. K. matė, kad jam buvo kraujavę iš nosies ir, kad rankų plaštakų dalys taip pat buvo kruvinos. Tai patvirtina, kad G.

K. bÅ«tent tiriamo įvyko dienÄ kraujavo iÅ¡ nosies ir tai vyko V. V. sodyboje. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu ekspertai patvirtino, kad kraujavimo iÅ¡ nosies priežastis G. K. galėjo bÅ«ti tiek trauminio, tiek netrauminio pobÅ«džio. Tai, kad G. K. sužalojimai galvoje galėjo bÅ«ti padaryti gulimoje padėtyje, kÄ ir pasakojo jiems liudytoja A. V., iÅ¡ esmės patvirtina ir eksperto R. L. paaiÅ¡kinimai, kad daugiau tikėtina, jog nukentėjęs asmuo kairės momeninės dalies traumavimo metu buvo artimoje gulimai padėčiai.

PakauÅ¡io apatinės dalies kraujosruva galėjo bÅ«ti padaryta tiek stovinčiam, tiek sėdinčiam, tiek gulinčiam. Be to, ekspertas taip pat nurodė, kad G. K. nebuvo nustatyta kitų papildomų sužalojimų rankose – alkÅ«nėse ar kojose – keliuose bÅ«dingų griuvimui (t. 3, b.l. 190). Pirmiau aptartus netiesioginius įrodymus teisėjų kolegija įvertina ne tik tarpusavyje, bet ir kitų bylos duomenų kontekste ir padaro iÅ¡vadÄ , kad jie yra pakankamai detalÅ«s, papildo vieni kitus, todėl jais vadovaujasi nagrinėjamo baudžiamojoje byloje priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Tai, kad teisminio nagrinėjimo metu ekspertai negalėjo tiksliai pasakyti dėl kokios priežasties tiriamo įvykio dienÄ G. K. kraujavo iÅ¡ nosies, negali turėti lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant V. V. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ . Tai, kad liudytojai L. P. ir R. P. teigė, kad vakare vežant G. K. į jo namus jie nematė ant jo kraujo ir sužalojimų, nepaneigia, kad V. V. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad G. K. buvo kruvinas (buvo kruvina panosė ir rankos) rastas dar gulintis pievoje, taip pat kruvinas rastas ir gulintis savo namuose lovoje.

Iš prie 2014 m. balandžio 21 d. apžiūros protokolo ir prie specialisto išvados M 231/14(03) pateiktų fotonuotraukų matuti, kad ant G. K. kūno, tai yra panosėje ir ant rankų, matosi kraujo dėmės. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad G. K. su tokiomis kraujo dėmėmis iš pievos buvo parvežtas namo. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nukentėjusysis namo buvo vežamas prietemoje, todėl liudytojai nurodytų kraujo dėmių ant jo galėjo ir nematyti. Be to, kraujo dėmių nematė ir išteisintasis V.

V., nors jis su liudytojais kartu nešė G. K. tiek į maÅ¡inÄ , tiek iÅ¡ maÅ¡inos į namus. Be to, pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad G. K. negalėjo bÅ«ti sužalotas ar susižaloti pats po to kai jis buvo parvežtas namo.12.7. Bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos J. D., T. J. ir nukentėjusiosios R. K. bei V. K. taip pat teigė girdėjusios nuogirdas apie tai, kad tiriamo įvykio dienÄ V. V. spardė G. K.. IÅ¡ J. D. parodymų nustatyta, kad 2014 m. balandžio 21 d. J. V. apie tai, jog V.

V. spardė G. K. galimai pirmiausia pasakojo J. D., ši apie tai papasakojo T. J., kuri apie tai pranešė R. K.. R. K. apie tai papasakojo V. K.. Taigi, pirminis informacijos šaltinis šiuo atveju buvo J. V. pasakojimas. Įvertinusi tai, kad liudytojas J. V. dėl sveikatos būklės nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, taip pat tai, kad liudytojai L. P., R. P. ir A. V. patvirtino, kad J. V. nėra patikimas žmogus ir gali prikalbėti visokių nebūtų dalykų, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tiek J.

V., tiek liudytojų, kurių pirminis informacijos Å¡altinis buvo J. V. pasakojimas, parodymai, negali bÅ«ti laikomi tinkamu įrodymų Å¡altiniu ir jais nesivadovauja priimdama apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teisėjų kolegijos nuomone, atmetus Å¡iuos įrodymus pakanka kitų įrodymų Å¡altinių, patvirtinančių V. V. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .13. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad bÅ«tent dėl V. V. nusikalstamų veiksmų – suduotų smÅ«gių kilo BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, tai yra G.

K. mirtis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, motyvas ir tikslas nėra nužudymo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, būtinieji požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392/2012). Todėl vien tai, kad V. V., kaip jis teigia, neturėjo motyvo ir tikslo nužudyti G. K., nes jie buvo draugai, neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.14. BK 129 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kÅ«no dalis bei normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, kad suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, iÅ¡ jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008, 2K-302/2010).14.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi V. V. nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , padarytų sužalojimų mechanizmÄ ir lokalizacijÄ , tai, kad jis smÅ«gius sudavė į gyvybiÅ¡kai svarbų organÄ â€“ galvÄ , žinodamas, kad G.

K. sudavė smÅ«gius, taip pat matydamas ir žinodamas, kad G. K. guli pievoje, V. V. iÅ¡ karto nesiėmė veiksmų, kad G. K. bÅ«tų suteikta skubi medicininė pagalbÄ ir tik apie 21 val. paprašęs kaimynų parvežė G. K. namo, daro iÅ¡vadÄ , kad tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių – G. K. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmiau iÅ¡dėstytas bylos aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad V. V. nužudė G. K. veikdamas netiesiogine tyčia, tai yra suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (tyčia sudavė ne mažiau kaip 1 smÅ«gį į galvos kairiÄ jÄ momeninę (virÅ¡ugalvio) ir ne mažiau kaip 1 smÅ«gį į pakauÅ¡io apatinę kairiÄ jÄ sritis), numatė, jog dėl tokių veiksmų gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai (nukentėjusiojo mirtis), tačiau nors jų ir nenorėjo, tai yra suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam nenorėjo ir nesiekė jo mirties, tačiau buvo abejingas galimiems sunkiems padariniams atsirasti ir sÄ moningai leido jiems kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis). 14.2.

Nustačius, kad V. V. veiksmuose yra visi jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. V. veikdamas netiesiogine tyčia nužudė G. K., tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. V. nusikalstamÄ veikÄ , tai yra G. K. nužudymÄ , padarė Å¡iomis aplinkybėmis: V. V. 2014 m. balandžio 20 d., laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 17.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojoje sodyboje, esančioje Alksnyno g. 3, Apuolės k., Skuodo r., kilus tarpusavio konfliktui, rankomis ir kojomis sudavė G.

K. ne mažiau kaip 1 smÅ«gį į galvos kairiÄ jÄ momeninę (virÅ¡ugalvio) ir ne mažiau kaip 1 smÅ«gį į pakauÅ¡io apatinę kairiÄ jÄ sritis ir padarė galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruvomis kairiųjų momeninės ir pakauÅ¡inės sričių minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kraujo iÅ¡siliejimu ir susitelkimu (135 g) po galvos smegenų kietuoju dangalu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, nuo to G.

K. mirė, tai yra taip jį nužudė. Å ie V. V. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Dėl V. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės 15. Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintoje normoje nurodyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe gali bÅ«ti pripažinta aplinkybė, kai asmuo veikÄ padaro apsvaigęs nuo alkoholio. Å i atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama nepriklausomai nuo kaltininko neblaivumo laipsnio, Å¡iai aplinkybei nustatyti yra svarbu tai, kad kaltininkas padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad Å¡is apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. 15.1.

Proceso metu V. V. pripažino, kad jis su G. K. visÄ dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus. Taigi, iÅ¡ bylos iÅ¡tirtų įrodymų nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybę, jog V. V. girtumas (nors jis ir buvo prieÅ¡ tai pamiegojęs kelias valandas) turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, patvirtina iÅ¡teisintojo veikimo pobÅ«dis, tai yra tai, kad pabudęs iÅ¡ miego ir neberadęs savo namuose nei G. K., nei Å¡aldytuve padėto degtinės butelio V.

V. ėjo jo ieÅ¡koti, dėl tokio G. K. poelgio (paimto degtinės butelio) akivaizdu, kad V. V. supyko ir panaudojo smurtinius veiksmus. Akivaizdu, kad buvo neadekvati ir agresyvi V. V. reakcija į nukentėjusiojo G. K. elgesį. Å iuo atveju galima konstatuoti, kad apsvaigimas nuo alkoholio, tai yra visÄ dienÄ vartotas alkoholis, aiÅ¡kiai susilpnino V. V. savikontrolę ir suteikė jam agresijos, taigi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad V.

V. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl tai pripažįsta V. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dėl bausmės 16. Apeliacinės instancijos teismui V. V. pripažinus kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje sprendžiamas jam skiriamos bausmės klausimas. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. 16.1.

Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas V. V. skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad V. V. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimÄ , kuris sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį. NusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Å ios aplinkybės patvirtina didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Teisėjų kolegija taip pat įvertina V. V. asmenybę apibÅ«dinančius bylos duomenis - anksčiau neteistas (t. 2, b.l. 147), V.

V. teigimu dirbo Norvegijoje, UAB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centre yra sergančių priklausomybių ligomis įskaitoje, Diagnozė: priklausomybė alkoholiui (t. 2, b.l. 154), nustatytÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. 16.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant bausmės dydį, bÅ«tina įvertinti ne tik nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei paties kaltininko asmenybę, bet ir atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad po nusikalstamos veikos padarymo iki Å¡io nuosprendžio priėmimo (praėjo daugiau nei treji su puse metų) V.

V. naujos nusikalstamos veikos ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, kas be abejo, apibÅ«dina jį teigiamai. Todėl Å¡iuo atveju taip pat įvertinama bausmės prevencinė ir socialinė paskirtis, o ne tik kaip nubaudimo funkcija. Be to, proceso metu V. V. buvo taikytos procesinės prievartos priemonės (laikinas sulaikymas, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje), taip pat jis dalyvavo visuose apeliacinio teismo posėdžiuose, todėl per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ turėjo gyventi netikrumo bÅ«senoje dėl baudžiamojo proceso prieÅ¡ jį baigties (EŽTT sprendimas byloje Merit prieÅ¡ UkrainÄ (Merit v.

Ukraine, no. 66561/01, judgement of 30 March 2004, § 75). Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , V. V. asmenybę, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, tai kad nusikalstama veika buvo padaryta spontaniÅ¡kai, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo trukmę, taip pat įvertinęs ir tai, kad V. V., nors ir vėliau, bet rÅ«pinosi G. K. likimu, tai yra pasirÅ«pino, kad jis bÅ«tų parvežtas ir paguldytas savo namuose, konstatuoja, kad pagal BK 129 straipsnio 1 dalį V.

V. skiriama laisvės atėmimo bausmė artima baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent tokios bausmės paskyrimas V. V. užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ ir bausmės tikslų pasiekimÄ .16.3. Teisėjų kolegija įvertinusi V. V. asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , pagal BK 50 straipsnio 3 dalį V. V. paskiria bausmę atlikti pataisos namuose.16.4. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio nuostatomis V. V. buvo sulaikytas 2014 m. balandžio 22 d., 16.35 val. (t. 5, b. l. 157, 158) ir iÅ¡ laikino sulaikymo paleistas 2014 m. balandžio 24 d., 15.15 val. (t. 3, b. l. 38).

Taigi, į V. V. paskirtÄ bausmę pagal BK 66 straipsnio nuostatas įskaitomas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikiname sulaikyme nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. (dvi paros). Dėl civilinių ieÅ¡kinių ir proceso iÅ¡laidų 17. Apeliaciniuose skunduose taip pat praÅ¡oma nukentėjusiosioms V. K. ir R. K. priteisti žalos atlyginimÄ ieÅ¡kinius. Tokie apeliaciniuose skunduose pateikti praÅ¡ymai pagrįsti, todėl tenkinami.17.1. Baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. 17.2. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji V. K. pareiÅ¡kė 10 000 Eurų civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b.l. 94-95).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015 rugsėjo 2 d. nutarimu nukentėjusioji V. K. pripažinta civiline ieškove (t. 3, b.l. 96). R. K. pareiškė 15 000 Eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 1300 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b.l. 88-89). Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015 rugsėjo 1 d. nutarimu nukentėjusioji R. K. pripažinta civiline ieškove (t. 3, b.l. 90).17.3.

Nagrinėjamoje byloje pirmiau aptartais įrodymais konstatuota, kad V. V. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tai yra nužudė G. K., todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad dėl to V. V. turi atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .17.4. Nukentėjusioji R. K. dėl G. K. nužudymo patyrė turtinę žalÄ (laidojimo paslaugos bei kapo sutvarkymas), kuri pagrįsta byloje esančiais dokumentais (t. 4, b.l. 8-10), todėl Å¡ios žalos atlyginimas priteisiamas iÅ¡ V. V..17.5. Nukentėjusioji R.

K. dėl nusikaltimo neteko artimo žmogaus - sÅ«naus, o V. K. - brolio. Dėl to jos neabejotinai patyrė dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , stresÄ , kitus nepatogumus, o kilusios pasekmės yra negrįžtamos ir jų neįmanoma atstatyti. Bylos duomenys patvirtina, kad V. V. yra darbingas, turi turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl galės ateityje atlyginti nukentėjusiosioms padarytÄ neturtinę žalÄ . Nustatant neturtinės žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti į suformuotÄ teismų praktikÄ , teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus bei pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir asmens teisinės padėties, teisėtÄ jos prioritetÄ .

Teisėjų kolegija atsižvelgusi į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, įvertinusi padarytų nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltininko turtinę padėtį ir teismų precedentus panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose nukentėjusiųjų R. K. ir V. K. civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkina iÅ¡ dalies, nes jie yra per dideli ir neatitinka formuojamos teismų praktikos ir R. K. priteisia 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, V. K. 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priteisiami neturtinės žalos dydžiai neprieštarauja teismų praktikai panašiose baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460-895/2015 - nužudytosios motinai priteista 9325 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Nr. 2K-292-489/2015 - nužudytojo seseriai priteista 5792 Eur neturtinei žalai atlyginti, Nr. 2K-162-895/2015 - nužudytojo motinai priteista 11 584 Eur, nužudytojo broliui priteista 8 688 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Nr. 2K-431-746/2015 - nužudytojo motinai priteista 10 136 Eur neturtinės žalos atlyginimo).

18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012, 2K-303/2014). 18.1.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. K. atstovas advokatas R. S. pirmosios instancijos teisme prašė iÅ¡ V. V. priteisti nukentėjusiajai V. K. 400 Eur dydžio iÅ¡laidas už advokato suteiktas teisines paslaugas ir pateikė pinigų sumokėjimÄ patvirtinantį kvitÄ (t. 3, b.l. 135). Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės R. K. atstovas advokatas Alvydas Kvaščevičius pirmosios instancijos teisme prašė priteisti valstybės naudai 463,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, susidariusias teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai R.

K. (t. 4, b.l. 17). Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. K. atstovas advokatas Raimundas Jurka apeliacinės instancijos teisme prašė iÅ¡ V. V. priteisti nukentėjusiajai V. K. 500 Eur dydžio iÅ¡laidas už advokato suteiktas teisines paslaugas ir pateikė pinigų sumokėjimÄ patvirtinantį kvitÄ (t. 5, b.l. 65).18.2. Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus padavė prokuroras, nukentėjusioji V. K. ir nukentėjusiosios R. K. atstovas advokatas Alvydas Kvaščevičius. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjami taip pat ir nukentėjusioji V.

K. ir nukentėjusiosios R. K. atstovo advokato Alvydo Kvaščevičiaus apeliaciniai skundai, kurių argumentai iÅ¡ esmės irgi buvo susiję su procesiniais nukentėjusiųjų interesais, apeliaciniai skundai yra patenkinti iÅ¡ dalies, advokatai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, praÅ¡ymas priteisti nukentėjusiajai V. K. ir praÅ¡ymas priteisti proceso iÅ¡laidas valstybės naudai už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei R. K. tenkinamas. Teisėjų kolegijos nuomone, praÅ¡ymuose nurodytos iÅ¡laidų sumos yra ne per didelės ir realios, nes tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, kurie užtruko gana ilgai, nukentėjusiųjų interesus atstovavo advokatai.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo 19. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimus civilinius ieÅ¡kinius buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. V. turtui: piniginėms lėšoms – 66750 Norvegijos kronų, saugomų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus depozitinėje sÄ skaitoje; piniginėms lėšoms, virÅ¡ijančioms Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydį - 325 eurų (2015 m. birželio 17 d.

Vyriausybės nutarimas Nr. 615), esančioms AB „Swedbank“ sÄ skaitoje LT (duomenys neskelbtini); piniginėms lėšoms, esančioms naujai atidarytose sÄ skaitose; automobiliui „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant juo disponuoti (t. 3, b.l. 78). Vėlesne teismo nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas V. V. turtui buvo pratęstas (t. 3, b.l. 194-195).19.1. Atsižvelgiant į tai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas ir vėlesne pirmosios instancijos teismo nutartimi pratęstas siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, taip pat į tai, kad Å¡iuo nuosprendžiu V.

V. pripažįstamas kaltu ir iÅ¡ dalies patenkinti nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai, siekiant užtikrinti nukentėjusiosioms ir civilinėms ieÅ¡kovėms priteistų civilinių ieÅ¡kinių įvykdymÄ , V. V. turtui: piniginėms lėšoms – 66750 Norvegijos kronų, saugomų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus depozitinėje sÄ skaitoje; piniginėms lėšoms, virÅ¡ijančioms Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydį - 325 eurų (2015 m. birželio 17 d.

Vyriausybės nutarimas Nr. 615), esančioms AB „Swedbank“ sÄ skaitoje LT (duomenys neskelbtini); piniginėms lėšoms, esančioms naujai atidarytose sÄ skaitose; automobiliui „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant juo disponuoti, paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliekamas galioti iki nukentėjusiosioms ir civilinėms ieÅ¡kovėms priteistos žalos atlyginimo. Dėl daiktinių įrodymų 20. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai: 2 tuÅ¡ti degtinės buteliai, 1 tuščias degtinės butelis, lovatiesė, pagalvė, G.

K. drabužiai – megztinis, marÅ¡kinėliai, džemperis, kelnės, viena kojinė, striukė, iÅ¡ V. V. paimti daiktai – Å¡virkÅ¡tas su skysčiu, tuščias degtinės butelis, marlės gabalėlis, darbinis kombinezonas, vasarinė kepurė, iÅ¡džiÅ«vusio, panaÅ¡aus į kraujÄ skysčio pavyzdžiai, kalioÅ¡ai, Å¡lepetės, juodi batai, degtinės butelis, skysčio, panaÅ¡aus į kraujÄ , pavyzdys, vaistai, Å¡luota, viena antklodė ir du pagalvių užvalkalai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį.V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Bausmės atlikimo laikÄ skaičiuoti nuo V. V. sulaikymo dienos.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo terminÄ nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. (dvi paras).V. V. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.IÅ¡ V. V. nukentėjusiajai R. K. priteisti tÅ«kstantį tris Å¡imtus eurų turtinei ir vienuolika tÅ«kstančių eurų neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ V. V. nukentėjusiajai V.

K. priteisti Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius eurų neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ V. V. nukentėjusiajai V. K. priteisti 900 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.IÅ¡ V. V. valstybės naudai priteisti 463,20 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti, teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai R. K..LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ V. V. turtui: piniginėms lėšoms – 66750 Norvegijos kronų, saugomų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus depozitinėje sÄ skaitoje; piniginėms lėšoms, virÅ¡ijančioms Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydį - 325 eurų (2015 m. birželio 17 d.

Vyriausybės nutarimas Nr. 615), esančioms AB „Swedbank“ sÄ skaitoje LT (duomenys neskelbtini); piniginėms lėšoms, esančioms naujai atidarytose sÄ skaitose; automobiliui „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nukentėjusiosioms priteistos žalos atlyginimo.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti: 2 tuščius degtinės butelius, 1 tuščiÄ degtinės butelį, lovatiesę, pagalvę, G. K. drabužius – megztinį, marÅ¡kinėlius, džemperį, kelnes, vienÄ kojinę, striukę, iÅ¡ V.

V. paimtus daiktus – Å¡virkÅ¡tÄ su skysčiu, tuščiÄ degtinės butelį, marlės gabalėlį, darbinį kombinezonÄ , vasarinę kepurę, iÅ¡džiÅ«vusio, panaÅ¡aus į kraujÄ skysčio pavyzdžius, kalioÅ¡us, Å¡lepetes, juodus batus, degtinės butelį, skysčio, panaÅ¡aus į kraujÄ , pavyzdį, vaistus, Å¡luotÄ , vienÄ antklodės ir du pagalvių užvalkalus, sunaikinti. Teisėjai                                                                                  Sigita Bieliauskienė                                                                                   Aloyzas Kruopys                                                                                   Elena Vainienė