2021-08-26 Nr. CB-7840-2-55-3-02552-2017-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4662

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02552-2017-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. rugpjūčio 19 d. paduotu ieškovės J. T. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė J. T. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms, trečiasis asmuo, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, „If P&C Insurance AS“ filialas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 56-92 panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša ir tokiu būdu pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Ieškovė taip pat teigia kad, nors pats apeliacinės instancijos teismas administracinių teismų sprendimų pagrįstai nepripažino prejudiciniais, tačiau vis tiek nepagrįstai vadovavosi juose nustatytomis aplinkybėmis. Pasak ieškovės, teismų išvados, kad faktas, jog jos tėvui gydymo paslaugos buvo suteiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų, yra nustatytas įsiteisėjusiais administracinių teismų procesiniais sprendimais, todėl pakartotinai nenagrinėtinas, yra formalios, nepagrįstos, neteisingos ir nesąžiningos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę į teisingą teismą. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai netinkamai taikė CPK 218 straipsnį, nes neatmetė ekspertizės akto, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. ekspertizės akte nėra pateikta atsakymų į teismo užduotus 1, 2, 5 klausimus ir nėra pateikta motyvų, kodėl ekspertas negali pateikti išvadų nurodytais klausimais, be to, ekspertizės akte nenurodyta, kokius tyrimus atliko pats teismo paskirtas ekspertas, kokius naudojo metodus ir priemones rezultatams gauti, bei nėra pateikta motyvuoto rezultatų įvertinimo. Ieškovės įsitikinimu, nesilaikyta ir kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu. Teismai nepateikė jokių argumentų apie tai, ar atsakovo gydytojai, gydydami ieškovės tėvą, dėjo maksimalias pastangas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovės kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasaciniame skunde taip pat nesuformuluota teisės problema, kuri būtų svarbi ne tik šiai konkrečiai bylai, bet turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė nepagrindė, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas