3909aca7-960f-4cba-979c-e7887e4fe93d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2076-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09396-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 50.11.2; 121.18; 121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, RÅ«tos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2375-584/2014 pagal ieÅ¡kovės R. G. ieÅ¡kinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiasis asmuo D. Č., dėl pripažinimo Å¡eimos nariu, nuomos sutarties pakeitimo bei atsakovės Kauno miesto savivaldybės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti ieÅ¡kovę velionės B.

Č., o po jos mirties D. Č. Å¡eimos nariu bei gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininke ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę pakeisti 2002 m. lapkričio 22 d. nuomos sutartį, sudarant jÄ ieÅ¡kovės vardu. IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčo buto nuomos sutartis su jos mama B. Č. buvo sudaryta nuo 1976 m., ieÅ¡kovė buvo įtraukta į orderį jau nuo buto suteikimo. Bute ieÅ¡kovės Å¡eima gyveno nuolat nuo jo suteikimo, ieÅ¡kovė tik laikinai buvo iÅ¡sikėlusi gyventi pas savo sutuoktinį, tačiau nuolat rÅ«pinosi buto iÅ¡laikymu, bei jame gyvenusia motina ir broliu D.

Č., visi kartu sudarė vienÄ Å¡eimÄ . IeÅ¡kovės mama mirė (duomenys neskelbtini). PalikimÄ po mamos mirties priėmė trečiasis asmuo D. Č.. Nuomos sutartis trečiojo asmens vardu sudaryta 2002-11-22. Trečiasis asmuo teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu, jo globėja ir turto administratore paskirta ieÅ¡kovė. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu paskirta ieÅ¡kovė. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu ieÅ¡kovė paskirta ir trečiojo asmens turto administratore. Trečiasis asmuo Å¡iuo metu yra (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, tačiau ieÅ¡kovė juo rÅ«pinasi, prisideda prie jo iÅ¡laikymo, kelis kartus per metus parsiveža į namus.

Jos nuolatinė gyvenamoji vieta jau daugelį metų yra ginčo butas, ji ne kartÄ kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama pakeisti ginčo buto nuomos sutartį ir jÄ sudaryti su ieÅ¡kove, tačiau daugkartiniai praÅ¡ymai teigiamų rezultatų nedavė. IeÅ¡kovę pripažinus Å¡eimos nare, galėtų labiau pasirÅ«pinti bÅ«stu, jo remontu.Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡keldinti R. G. iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Ginčo butas atsakovei priklauso nuosavybės teise, sudaryta jo nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu, kuris nuo 2008-02-08 nuolatinai apgyvendintas globos namuose ir ginčo bute negyvena. Globėjas gali įgyti šeimos nario teises tik pasibaigus globai ir tik toliau kartu gyvenant nuomojamose gyvenamosiose patalpose. Ieškovei esant paskirtai D. Č. globėja, tačiau globotiniui negyvenant ginčo bute, toliau naudotis butu ieškovė neturi teisinio pagrindo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė; priešieškinį tenkino; iškeldino ieškovę R.

G. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; priteisė iš ieškovės R. G. 144 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad Kauno miesto Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 14, buvo pakeista buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis ieškovės motinos B. Č. (Č.) vardu. B. Č. mirė (duomenys neskelbtini). 2002 m. lapkričio 22 d. buto nuomos sutartis buvo sudaryta su ieškovės broliu D.

Č.. IeÅ¡kovė santuokÄ su E. G. sudarė (duomenys neskelbtini), nutraukė (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė santuokos metu su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) privatizavo 50/100 buto, (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo atiteko ieÅ¡kovei pagal Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ . IeÅ¡kovė deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu D. Č. pripažintas neveiksniu, Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi jam nustatyta globa, jo globėja paskirta ieÅ¡kovė R.

G.. Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi R. G. paskirta neveiksniu pripažinto globotinio D. Č. turto administratore. Pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ D. Č. buvo paveldėjęs ¼ dalį buto, (duomenys neskelbtini), kuri parduota 2012-01-19 pirkimo–pardavimo sutartimi. D. Č. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose apgyvendintas nuo 2008-02-08. Bute (duomenys neskelbtini), deklaravusių gyvenamÄ jÄ vietÄ asmenų nėra. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ginčo bute gyveno maždaug iki 1989 m., vėliau persikėlė gyventi į butÄ (duomenys neskelbtini) o po santuokinių nesutarimų į ginčo butÄ gyventi grįžo 2002 m. pradžioje.

Ä®vertinus tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovės mama mirė (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės nurodomas bendro Å«kio su mama vedimas netruko įstatymo reikalaujamo vienerių metų termino, todėl tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo, nustatyti ieÅ¡kovę vedus bendrÄ Å«kį su buto nuomininke B. Č. ir pripažinti jÄ Å¡eimos nare, nėra pagrindo. IeÅ¡kovė nepateikė bendro Å«kio su D. Č. vedimo įrodymų nuo to momento, kai D. Č. 2002-11-22 tapo buto nuomininku, iki jo pripažinimo neveiksniu (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė 2003 m. raÅ¡ydama įvairius pareiÅ¡kimus prokuratÅ«rai, byloje dėl brolio pripažinimo neveiksniu bei 2007-05-11 teikdama pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių sutikimu savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė (duomenys neskelbtini). 2003-10-09 teiktame paaiÅ¡kinime prokurorei nurodė, jog jos brolis gyveno su mama. Å ios aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovė nurodomu laikotarpiu faktiÅ¡kai gyveno bute, (duomenys neskelbtini). Be to, ieÅ¡kovė nuo (duomenys neskelbtini) yra neveiksnaus D.

Č. globėja, todėl pripažinti ieÅ¡kovę jo Å¡eimos nariu bei gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininke nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė lengvatine tvarka privatizuoti gyvenamÄ patalpÄ jau yra pasinaudojusi – ji (duomenys neskelbtini) yra privatizavusi 50/100 buto, (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė, turėdama gyvenamÄ sias patalpas nuosavybės teise, neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnyje nustatytų sÄ lygų.

D. Č. nuolatinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose ir ginčo bute negyvena. IeÅ¡kovei esant paskirtai jo globėja, tačiau globotiniui negyvenant ginčo bute, toliau naudotis ginčo butu ieÅ¡kovė nebeturi teisinio pagrindo. Nepripažinus ieÅ¡kovės B. Č. ir D. Č. Å¡eimos nare, teismas tenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ir iÅ¡keldino ieÅ¡kovę iÅ¡ buto. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė R. G. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 5-10) praÅ¡o Kauno apylinkės  teismo 2014-06-09 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantė nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei proceso betarpiÅ¡kumo, įrodymų pakankamumo principus, neatskleidė bylos esmės, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad apeliantė su savo mama ir broliu nevedė bendro Å«kio. 1967-09-22 Kauno miesto Lenino rajono Darbo žmonių deputatų Tarybos vykdomojo komiteto sprendimu apeliantės tėvo Č. A. trijų asmenų Å¡eimai, kuriÄ sudarė apeliantės mama B. Č. ir apeliantė (R.

Č.), buvo suteiktas 2-jų kambarių butas, tuo pagrindu 1967-09-23 iÅ¡duotas orderis bei sudaryta buto nuomos sutartis. Nuo to laiko apeliantė pastoviai su tėvais gyveno bute, buvo Å¡eimos narys ir Å¡ios teisės iÅ¡ jos niekas neatėmė. Apeliantės tėvams iÅ¡siskyrus, 1976-01-09 sprendimu buvo pakeista nuomos sutartis B. Č., kurios Å¡eimÄ sudarė 2 asmenys, bute gyveno tik apeliantė ir jos mama. (duomenys neskelbtini) apeliantės motinai iÅ¡tekėjus, jai suteikta Č. pavardė, (duomenys neskelbtini) gimė apeliantės brolis D.

Č.. B. Č. ir K. Č. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), bute tuomet gyveno apeliantė, jos mama ir brolis D. Č.. (duomenys neskelbtini) apeliantei iÅ¡tekėjus, ji su sutuoktiniu iki 1989 m. gyveno ginčo bute, po to iÅ¡sikėlė į vyrui suteiktÄ butÄ bendrabutyje, tačiau blogėjant motinos ir brolio sveikatai, ji toliau jais rÅ«pinosi: pirko maistÄ ir vaistus, padėjo mokėti mokesčius, t. y. vedė bendrÄ Å«kį, sudarė bendrÄ Å¡eimÄ .2. Teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė apeliantei niekada nepadėjo pasirÅ«pinti turtu, tik minimaliai prisideda prie trečiojo asmens sveikatos palaikymo, neįgalų asmenį, kuris neturi daugiau jokio bÅ«sto, ketina keldinti iÅ¡ paskutinės jo turimos gyvenamosios vietos, nutraukiant ir su juo nuomos sutartį.

Apeliantė tik laikinai buvo iÅ¡sikėlusi gyventi pas savo sutuoktinį, o vėliau grįžo nuolat gyventi ir bute gyvena iki Å¡iol. Tokios aplinkybės sudaro pagrindÄ nuomos santykiams susiklostyti, juolab, kad jokių įspėjimų iÅ¡sikelti iÅ¡ Å¡io buto nebuvo gauta, valdymas yra teisėtas, įsiskolinimų nėra, be to pagrindinis buto nuomininkas D. Č. yra pripažintas neveiksniu, jo globėja ir turto administratore paskirta apeliantė. Jos nuolatinė gyvenamoji vieta jau daugelį metų yra ginčo butas, kuriame nepertraukiamai gyvena jau daugiau nei 12 m., į kurį parsiveža brolį.

3. Pagal CK 6.602 straipsnio 2 dalį nuomininko Å¡eimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko Å¡eimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotojÄ . Tokiu atveju nuomos sutarties Å¡alimi pripažįstamas mirusio nuomininko Å¡eimos narys. Apeliantės tokias teises pažeidė atsakovė, nesudarydama su ja nuomos sutarties jau po mamos mirties. Apeliantės gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), tik dėl to, kad mirus pagrindiniam ginčo buto nuomininkui B. Č., buto savininkui – atsakovei nesutinkant, apeliantės teisė deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute negalėjo bÅ«ti realizuota. Apeliantės faktinė gyvenamoji vieta bylos nagrinėjimo metu nustatyta liudytojų parodymais, kurie patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes apie jos faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

4. Teismas nevertino aplinkybių, kad Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nustatyta teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomÄ turi specifinę socialinę prigimtį, tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms Å¡eimoms forma. Tuo grubiai pažeistos apeliantės ir jos neįgalaus brolio teisės. Teisme atsakovė minėjo, kad kreipsis į teismÄ ir dėl apeliantės neįgalaus brolio iÅ¡keldinimo, nors jis teisės į turtÄ neprarado ir bet kada turi teisę apsigyventi ginčo bute.

CK XXXI skyriaus normos nustato, kad, be nuomos sutarties Å¡alimi esančio nuomininko, teisę naudotis gyvenamÄ ja patalpa turi jo Å¡eimos nariai (asmenys, atitinkantys CK 6.588 str. nustatytus kriterijus), buvę Å¡eimos nariai (CK 6.589, 6.590 str.).Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 15-18) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimÄ nepakeistÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo nėra neaiÅ¡ku, kokias procesines teisės normas tariamai pažeidė teismas, taip pat nėra argumentų, kodėl teismo sprendimas dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliantė turėjo įrodyti, kad ji gyveno ne mažiau kaip vienerius metus ir vedė bendrÄ namų Å«kį su B. Č.. Apeliantė nurodė, kad ginčo bute gyveno maždaug iki 1989 m., vėliau persikėlė gyventi į butÄ (duomenys neskelbtini), po santuokinių nesutarimų į ginčo butÄ gyventi grįžo 2002 m. pradžioje. Ji teigė, kad vedė bendrÄ Å«kį su mama iki jos mirties (duomenys neskelbtini) bei broliu, kad net negyvendama Å¡iame bute ji teikė pinigus motinos vaistams, ginčo buto remontui.

Byloje yra raÅ¡ytiniai įrodymai, kad R. G. 2003-10-09 teiktame paaiÅ¡kinime prokurorei nurodė, jog jos brolis gyveno su mÅ«sų mama, D. Č. gyvena vienas. Be to, ieÅ¡kovė 2007-05-11 teikdama pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių sutikimu savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodė (duomenys neskelbtini). Taigi, vieÅ¡uosiuose pareiÅ¡kimuose apie gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo pateikiamas apeliantės adresas ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad įvertinęs tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovės mama mirė (duomenys neskelbtini), pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės nurodomas bendro Å«kio su mama vedimas netruko įstatymo reikalaujamo vienerių metų, todėl ji netapo nuomininko Å¡eimos nariu ir neįgijo teisės, atsirandančios iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties.

Nepripažinus ieškovės B. Č. ir D. Č. šeimos nare, teismas pagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje ginčas kilo dėl apeliantės pripažinimo jos velionės motinos B.

Č., o po Å¡ios mirties – jos sÅ«naus bei apeliantės brolio D. Č. Å¡eimos nariu bei gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininke.Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei proceso betarpiÅ¡kumo, įrodymų pakankamumo principus, neatskleidė bylos esmės, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad apeliantė su savo mama ir broliu nevedė bendro Å«kio. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja. Teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v.

UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil“ v. UAB „DL logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2012; ir kt.)Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, detaliai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad pripažinti apeliantę (ieškovę) B.

Č., o taip pat ir D. Č. šeimos nariu bei gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomininke nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis, visų jų nuosekliai nekartoja ir pažymi, kad vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos, ar to, jog teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes ar neatskleidė bylos esmės.Bylos duomenys patvirtina, kad 1967 m. rugsėjo 23 d.

Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu A. Č. buvo iÅ¡duotas orderis apsigyventi 2 kambarių, 31,15 kv. m. ploto bute (duomenys neskelbtini). Orderyje įraÅ¡yta, kad Č. A. J. Å¡eima, kurios nariai įregistruojami tame plote, susideda iÅ¡ trijų asmenų: Č. A. J. pagrindinio nuomininko (apeliantės tėvo), Č. V. V. žmonos (apeliantės motinos) ir Č. R. A. dukters (apeliantės). Apeliantės tėvams (duomenys neskelbtini) nutraukus santuokÄ , 1976 m. sausio 9 d.

Kauno miesto Lenino rajono Darbo žmonių deputatų Tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 14, buvo pakeista nuomos sutartis B. Č., V., kurios Å¡eimÄ sudarė 2 asmenys, butui (duomenys neskelbtini) susidedančiam iÅ¡ 2 kambarių, 31,14 kv. m. ploto ir atskiros virtuvės. B. Č. (buvusi pavardė iki santuokos – Č.) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) su K. Č., kurioje (duomenys neskelbtini) gimė D. Č., buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). B. Č. mirė (duomenys neskelbtini). 2002 m. lapkričio 22 d.

Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 233 gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotos apeliantės broliui D. Č.. Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu D. Č. pripažintas neveiksniu ir to paties teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi D. Č. nustatyta globa, jo globėja paskirta apeliantė R. G.. 2008 m. vasario 8 d. D. Č. apgyvendintas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose ir jie šiuo metu yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Apeliantė R.

G. (iki santuokos buvusi pavardė Č.) (duomenys neskelbtini) su E. G. sudarytÄ santuokÄ nutraukė (duomenys neskelbtini) ir po santuokos nutraukimo jai atiteko 50/100 buto (duomenys neskelbtini), kurį jie privatizavo santuokos metu. Apeliantės paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje bei įraÅ¡as Buto kortelėje, kad apeliantė iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini) (toliau –ginčo butas), iÅ¡raÅ¡yta (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad apeliantė iÅ¡ ginčo buto iÅ¡vyko 1989 m. Apeliantė nurodo, kad į ginčo butÄ gyventi grįžo 2002 m. pradžioje.

Nagrinėjamo ginčo atveju apeliantė negali teigti, kad ji tik laikinai buvo iÅ¡kėlusi gyventi pas sutuoktinį, nes jos pačios nurodytos aplinkybės neatitinka tuo metu laikinÄ iÅ¡vykimÄ reglamentavusio CK (1964 m. kodekso) 332 straipsnio nuostatų. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad blogėjant motinos ir brolio sveikatai ji jais rÅ«pinosi: pirko maistÄ , vaistus, padėjo mokėti mokesčius, vertintinos vadovaujantis geros moralės nuostatomis, bet ne nagrinėjam atvejui taikytinomis CK 2.17 straipsnio, 6.588 straipsnio nuostatomis.

Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais raÅ¡ytiniais įrodymais apeliantė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčui aktualiu laikotarpiu visuomet nurodydavo ne ginčo butÄ , o jos su buvusiu sutuoktiniu privatizuotÄ butÄ (jo 50/100 d.) – (duomenys neskelbtini), kuriame yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2002 m. lapkričio 22 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje Nr. 233 nurodyta, kad ginčo gyvenamojo patalpa suteikta vienam asmeniui (D. Č.), 2003 m. spalio 3 d. apeliantės prokuratÅ«rai adresuotame praÅ¡yme bei 2003 m. spalio 9 d. prokurorei teiktame paaiÅ¡kinime nurodoma, kad ginčo bute D.

Č. gyvena vienas, o apeliantė gyvendama atskirai negali tinkamai pasirÅ«pinti savo broliu. Liudytoja V. M. 2014 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje parodė, kad apeliantė ginčo bute gyveno nuo vaikystės, gal 3 ar 5 metus buvo išėjusi gyventi pas vyrÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), o po to dėl nesutarimų santuokoje vėl sugrįžo į ginčo butÄ , tačiau vien Å¡ios liudytojos parodymai nėra pakankami bendro Å«kio vedimo su mirusiÄ ja nuomininke konstatuoti, ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais jau aptartais įrodymais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad to meto byloje esantys rašytiniai įrodymai yra labiau patikimesni, nei ginčo nagrinėjimo teisme metu liudytojos V. M., apeliantės draugės ir kaimynės, parodymai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei minėtos liudytojos parodymai patvirtina, kad apeliantė rūpinosi dėl D. Č. pripažinimo neveiksniu ir globos jam paskyrimo, o taip pat ir pačiu D. Č., (duomenys neskelbtini) nutartimi yra pripažinta neveiksnaus D. Č. globėja, o (duomenys neskelbtini) paskirta neveiksniu pripažinto globotinio turto administratore, tačiau globėjai ir globotiniai, apsigyvenę globėjo arba globotinio gyvenamojo patalpose, neįgyja globėjo ir globotinio šeimos narių teisių (CK 6.588 str. 3 d.).

Å ios byloje nustatytos aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas esant neįrodytu, kad ieÅ¡kovė (apeliantė) vedė bendrÄ Å«kį su mirusia motina B. Č. (CK 6.588 str. 1 d.), o taip pat su broliu D. Č. (CK 6.588 str. 4 d.), kol jis buvo pripažintas neveiksniu (CPK 12 str., 178 str.).Visuma byloje esančių įrodymų ir pati nagrinėjama situacija neginčijamai rodo, jog apeliantė į teismÄ kreipėsi dėl pripažinimo Å¡eimos nariu, įgyjančiu teises į buto nuomÄ , kad remiantis CK 6.602 straipsnio 2 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, mirus pagrindiniam nuomininkui (t. y. apeliantės motinai) bÅ«tų pakeista, sudaryta su jo Å¡eimos nariu, t. y. apeliante, tačiau į bylÄ ji nepateikė jokių įrodymų, kad pati įvykdė CK 6.602 straipsnio 2 dalyje nustatytas sÄ lygas, atsakovės atsisakymÄ leisti perimti mirusios nuomininkės teises ir pareigas pagal nuomos sutartį bei atsisakymÄ pakeisti nuomos sutartį nurodant apeliantę buto nuomininku (CPK 12, 178 str.), todėl teisėjų kolegija jos argumentus, kad atsakovė, nesudarydama su apeliante nuomos sutarties jau po motinos mirties, pažeidė jos teises, kurias nustato CK 6.602 straipsnio 2 dalis, atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus.

Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju mirusiosios nuomininkės B. Č. jos teises ir pareigas pagal nuomos sutartį, vadovaudamasis minėta CK norma, yra perėmęs apeliantės brolis D. Č., kuris 2002 m. lapkričio 22 d. yra sudaręs ginčo gyvenamosios patalpos Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl apeliantės pripažinimo šeimos nariu bei ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininke, todėl teisėju kolegija, įvertinusi šios kategorijos bylose įrodinėtinas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovė apeliantei niekada nepadėjo pasirūpinti turtu, tik minimaliai prisideda prie trečiojo asmens sveikatos palaikymo, neįgalų asmenį, kuris neturi daugiau jokio būsto, ketina keldinti iš paskutinės jo turimos gyvenamosios vietos, nutraukiant ir su juo nuomos sutartį, ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, suformuluotus išaiškinimus dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo tvarkai aktualių teisės normų taikymo, sprendžia, kad gyvenamosios patalpos nuomos santykiams privalo būti taikomos CK normos, reguliuojančios tokio pobūdžio sutartinius santykius, kaip tai nurodyta Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo, galiojusio iki 2003 m. sausio 1 d., 22 straipsnyje, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (2002 m. lapkričio 12 d.

įst. Nr. IX-1189) normos, nes apeliantės motina tapo pagrindine nuomininke iki 2002 m. gruodžio 31 d. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei kasacinio teismo praktikai, atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo reikalavimus.Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                              Gintautas Koriaginas                                                                                                                  RÅ«ta Palubinskaitė Albina Rimdeikaitė