2015-12-03 Nr. AB-23620-3-65-3-00446-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-994-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00446-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. V. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Panevėžio skyrius) 2013 m. kovo 5 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-130305-00003 įvykdymo terminą vieneriems metams.

Pareiškėja nurodė, kad 1999 metais pas pareiškėją atvyko gyventi jos neįgalus brolis A. V., kuris turėjo judėjimo negalią ir galėjo judėti tik neįgaliojo vežimėliu. Gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, patalpos nedidelės, nebuvo daug vietos pastatyti neįgaliojo vežimėliui, todėl 2005 metais buvo kreiptasi į savivaldybę dėl priestato statybos. Į vietą atvykęs apžiūrėti pastato savivaldybės darbuotojas V. K. įvertino padėtį ir žodžiu leido statyti 3 kv. m priestatą vežimėliui statyti, nurodė raštišką leidimą atsiimti savivaldybėje. Priestatas buvo pastatytas, tačiau pareiškėjos brolis 2008 metais mirė, taip ir negavęs raštiško leidimo statybai. Inspekcijos Panevėžio skyrius, gavęs skundą dėl užstatyto pravažiavimo, patikrino pareiškėjos statybą vietoje ir 2013 m. vasario 11 d. surašė statybos patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad priestatas prie gyvenamojo namo pastatytas savavališkai bei 2013 m. kovo 5 d. Reikalavimu Nr. REI-50-130305-00003 įpareigojo per 6 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šis terminas buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 5 d. Pareiškėja, siekdama įteisinti savavališką statybą, kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) dėl žemės sklypo išpirkimo, nes paaiškėjo, jog priestatas stovi ant valstybinės žemės sklypo, tačiau suinteresuotos institucijos nesiekia šio klausimo išspręsti geranoriškai. Šioms procedūroms ir jų trukmei įtakos daryti ji negali, todėl mano, jog yra pagrindas pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą. Be to, pareiškėja yra garbaus amžiaus, artimųjų neturi, todėl nėra, kas jai padeda.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcijos Panevėžio skyrius prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, jog Inspekcijos Panevėžio skyrius 2013 m. sausio 17 d. gavo raštą dėl pareiškėjos savavališkos statybos darbų, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Nuvykusi į vietą komisija nustatė, kad minėtu adresu prie gyvenamojo namo pastatytas apie 3 kv.m priestatas. Jis pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento. Dėl to pareiškėjai surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas per šešis mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodytas terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams. Pažymi, jog pareiškėja neatliko jokių veiksmų, siekdama įteisinti savavališką statybą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad 2013 m. vasario 7 d. savivaldybėje gautas pareiškėjos prašymas dėl esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje ir prašymas pradėti leisti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Savivaldybės darbo grupė, išnagrinėjusi minėtą prašymą, 2013 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą nepritarti šiam prašymui, nes prašomas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, (duomenys neskelbtini) nesuformuotos sklypo ribos. Apie tai raštu buvo pranešta pareiškėjai. Šis klausimas savivaldybės darbo grupėje 2013 m. balandžio 24 d. nagrinėtas pakartotinai ir vėl nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo, be to, nustatyta, kad valstybinėje žemėje savavališkai pastatytas priestatas prie gyvenamojo namo, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas, ir aplinkybės nepasikeitė. Savivaldybėje 2013 m. liepos 24 d. pakartotinai gautas analogiškas pareiškėjos prašymas, kuris ir vėl nebuvo patenkintas, nes faktinė situacija nepasikeitė. Pareiškėjos atžvilgiu priimti Savivaldybės darbo grupės sprendimai netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laisvos valstybinės žemės sklypo prisijungimo yra galiojantys, jie apskųsti nebuvo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, o neparengus šio projekto, nėra teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi pareiškėja galėtų įgyvendinti Statybos įstatyme įtvirtintas statytojo teises.

Be to, akcentavo, kad pareiškėja nenurodė, kokių veiksmų ketina imtis, kokias procedūras ketina vykdyti per teismo prašomą terminą, kad teismas tai pripažintų svarbiomis priežastimis ir pratęstų terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Panevėžio skyriaus, atsiliepime nurodė, jog svarbiomis priežastimis terminui dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pripažįstamos tam tikros atliekamos procedūros, siekiant įteisinti savavališką statybą, kurių eigai pareiškėjas negali daryti įtakos. Nagrinėjamu atveju nors pareiškėja kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių dėl valstybinės žemės, kurioje neteisėtai pastatytas gyvenamojo namo priestatas, pirkimo ar nuomos, tačiau jokia procedūra nevyksta, nes pareiškėja nepateikė jokio teritorijų planavimo dokumento. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo dėl esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, negalimi jokie kiti veiksmai, leidžiantys įteisinti savavališką statybą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjos D. V. V. prašymą pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. kovo 5 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-130305-00003 įvykdymo terminą vieneriems metams atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovaudamasis iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo) 28 straipsnio 3, 4 dalies, bei nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatomis, konstatavo, kad Savivaldybei priėmus sprendimus netenkinti pareiškėjos prašymo dėl esamo žemės sklypo padidinimo valstybinėje žemėje ir sutikimo leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nėra jokio teisinio pagrindo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio nesant, nėra teisinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasi pareiškėja galėtų įgyvendinti statytojo teises, įtvirtintas Statybos įstatyme.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl termino pratęsimo, reikšmingos tik aplinkybės, kurios nepriklauso nuo pareiškėjos valios, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nurodomos aplinkybės – siekis įsigyti valstybinę žemę – yra aplinkybės, kurios priklauso būtent nuo pareiškėjos valios, todėl teismas nelaiko galimu susieti savavališkų padarinių šalinimo terminą su tokiomis aplinkybėmis. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog Inspekcijos Panevėžio skyriaus nustatytas Reikalavimo įvykdymo terminas baigėsi 2013 m. gruodžio 5 d., pareiškėja į teismą kreipėsi 2013 m. lapkričio 22 d. ir prašė pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą metams laiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki šių terminų savavališkos statybos įteisinimui jokių realių veiksmų neatliko: iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos neigiamą atsakymą į savo prašymą suformuoti žemės sklypą išsipirkimui gavo dar 2013 m. vasario 7 d., jo nustatyta tvarka neginčijo, tik pakartotinai tuo pačiu pagrindu pateikė analogišką prašymą, o jo nepatenkinus, ir vėl jo neginčijo. Priimant teismo sprendimą prašomas naujai nustatyti (pratęsti) terminas faktiškai jau baigiasi, pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbi priežastis pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi jokios procedūros, atliekamos siekiant įteisinti savavališką statybą, Inspekcijos nustatytu ir pratęstu Reikalavimo įvykdymo terminu nebuvo pradėtos, jos nėra realiai pradėtos ir šiuo metu, jokie teisminiai ginčai, susiję su jų įteisinimu, nevyksta. Taigi per pusantrų metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2013 m. kovo 5 d., kai buvo surašytas ir pareiškėjai įteiktas Reikalavimas, ji nesiėmė realių veiksmų, įgyvendindama savo siekius įteisinti savavališką statybą, todėl pareiškėjos prašymas pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą netenkintinas.

III. Pareiškėja D. V. V. su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti (b. l. 162–166).

Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kurie buvo nurodyti jos skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad ketina įsigyti (išsinuomoti) valstybinį žemės sklypą, kuriame savavališkai pastatytas priestatas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja atliko eilę veiksmų, reikalingų žemės sklypo įsigijimui, tačiau kol kas žemės sklypas pareiškėjai nėra formuojamas, nors tokia reali galimybė išlieka. Pažymi, kad žemės sklypo valdymo nuomos pagrindais ar įsigijimo atlygintinai klausimas iš esmės priklauso nuo trečiųjų suinteresuotų asmenų atliekamų procedūrų, kurioms daryti įtakos pareiškėja negali. Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja pateikia ir medicininę pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjai rekomenduotas neįgaliojo vežimėlis, o būtent ginčo priestatas ir yra reikalingas neįgaliojo vežimėliui laikyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 172–176) nurodo argumentus, kuriuos nurodė ir atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad tiek savo prašyme teismui, tiek apeliaciniame skunde pareiškėja prašo pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. kovo 5 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-130305-00003 įvykdymo terminą vieneriems metams, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad nuo prašymo teismui padavimo dienos iki apeliacinio skundo pateikimo dienos praėjo beveik vieneri metai, tai teismui išsprendus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-130305-00003 įvykdymo terminą vieneriems metams, teismo sprendimas nebetektų prasmės, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcijos Panevėžio skyrius prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 178–180) nurodo, kad pareiškėja iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos savavališkos statybos įteisinimui jokių realių veiksmų neatliko, o gavusi neigiamą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsakymą į savo prašymą dėl esamo žemės sklypo padidinimo valstybinėje žemėje ir sutikimo leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, dar 2013 m. vasario 7 d., jo įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, ir pakartotinai tuo pačiu pagrindu pateikė analogišką prašymą, o jo netenkinus, ir vėl neginčijo. Panevėžio miesto savivaldybės administracijai priėmus sprendimus netenkinti pareiškėjos prašymų ir neparengus nurodyto projekto, neliko teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis pareiškėja galėtų ateityje įgyvendinti statytojo teises, numatytas Statybos įstatyme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Panevėžio skyriaus taip pat prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 184–186) nurodo, kad jokios procedūros siekiant įteisinti savavališką statybą per laikotarpį nuo reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo, vykdomos nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio skundo dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos prašymas pratęsti Inspekcijos Panevėžio skyriaus 2013 m. kovo 5 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-50-130305-00003 (toliau – ir Reikalavimas) įvykdymo terminą vieneriems metams.

Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Panevėžio skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistė pagal gautą N. K. skundą dėl D. V. V. atliktų savavališkos statybos darbų, 2013 m. sausio 29 d. patikrino atliktas statybas žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad D. V. V. prie esamo gyvenamojo namo nuo gatvės pusės pasistatė priestatą 1,93 x 3,05 m, kuris pastatytas savavališkai. Priestatas pastatytas už sklypo ribos, t. y. ant valstybinės žemės. Už statybas, vykdytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vyr. specialistė 2013 m. vasario 11 d. surašė statytojai D. V. V. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-50-130211-00004, kuriuo pareikalavimo iš statytojos nevykdyti jokių statinio (jo dalies) – priestato statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius (b. l. 27–28). Todėl Inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas 2013 m. kovo 5 d. statytojai D. V. V. pateikė Reikalavimą ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo 5 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2013 m. vasario 11 d. surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius – nugriauti priestatą ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 6–7). Inspekcijos Panevėžio skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą (b. l. 31), 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. RE-330(18.29) „Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ šį terminą pratęsė iki 2013 m. gruodžio 5 d.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 2 dalyje numatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius:

1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Pagal 28 straipsnio 4 dalies nuostatas, asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) numatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo (2013 m. liepos 2 d. redakcija Nr. XII-459, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos.

Aiškindamas bylai aktualias Statybos įstatymo nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013 konstatavo, kad bendras reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo terminas yra 9 mėnesiai. Ilgesnio termino nustatymas priskirtas teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi. Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies reguliavimo kontekste sprendžiant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo klausimą reikšmingos yra aplinkybės, sukliudžiusios nustatytais terminais šį reikalavimą įvykdyti. Minėta įstatymo norma detalizuoja, kokios priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, t. y. priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Taigi svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį. Vadinasi, jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų numatytų Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Statybos įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos.

Taigi gavęs nurodymą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, statytojas ar statinio savininkas gali elgtis dviem būdais – arba įvykdyti vieno iš Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1–3 punkto reikalavimą, arba kreiptis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo siekiant įteisinti statybas.

Pareiškėja pasielgė antruoju būdu, siekdama įteisinti savavališką statybą – priestatą prie namo. Pareiškėja siekia įsigyti sklypą, kuriame savavališkai pastatytas statinys. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. V. V., kartu su A. B. ir S. J. Panevėžio miesto savivaldybei 2013 m. vasario 7 d. pateikė prašymą dėl esamo žemės sklypo padidinimo valstybinėje žemėje ir prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (b. l. 84). Savivaldybės darbo grupė, išnagrinėjusi minėtą prašymą, 2013 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą nepritarti šiam prašymui, nes prašomas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, (duomenys neskelbtini) nesuformuotos sklypo ribos (b. l. 79–81).

Pareiškėja 2013 m. balandžio 10 d. pakarotinai kreipėsi į Savivaldybę dėl žemės sklypo padidinimo (b. l. 96), tačiau Savivaldybės darbo grupė, 2013 m. balandžio 24 d. posėdyje apsvarsčiusi minėtą klausimą, nusprendė, kad prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), Panevėžyje) prisijungti laisvos valstybinės žemės, rengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nėra galimybės, nes pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, (duomenys neskelbtini) nesuformuotos sklypo ribos.

Be to, prašomoje prisijungti teritorijoje (valstybinėje žemėje) savavališkai pastatytas priestatas, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas (b. l. 99–101). Dar kartą aukščiau minėtas klausimas pagal pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 23 d. prašymą „Dėl esamo žemės sklypo padidinimo valstybinėje žemėje“ (b. l. 111) Savivaldybės darbo grupėje svarstytas 2013 m. rugpjūčio 21 d. bei priimtas sprendimas nepritarti D. V. V. prašymui leisti prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą prie esamo žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, nes situacija nepasikeitė ir gyventoja nepateikė jokių naujų dokumentų (b. l. 103–106).

Darbo grupės protokole taip pat pažymėta, jog D. V. V. tokį darbo grupės sprendimą gali skųsti teismui. Apie darbo grupės sprendimą D. V. V. pranešta raštu (b. l. 108–109). 2014 m. gegužės 2 d. pareiškėja pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, prašydama leisti išsipirkti valstybinę žemę, esančią po priestatu prie (duomenys neskelbtini) namo, nes žemė yra reikalinga priestato statybos įteisinimui (b. l. 125). Tačiau NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 2350-(14.23.104)-3422 informavo pareiškėją, kad Panevėžio skyrius, neturėdamas sklypo formavimo dokumentų bei žemės sklypo kadastrinių matavimų, prašomos pirkti 6 kv. m ploto žemės parduoti negali (b. l. 149–150).

Pareiškėjos 2014 m. gegužės 26 d. prašymas dėl laisvos valstybinės žemės prisijungimo (b. l. 146) pakartotinai Savivaldybės darbo grupėje svarstytas 2014 m. birželio 3 d. ir nuspręsta nepritarti pareiškėjos prašymui prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą, nes situacija nepasikeitė ir pareiškėja nepateikė jokių naujų dokumentų (b. l. 145). Apie visus Savivaldybės sprendimus netenkinti pareiškėjos prašymo prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą pareiškėjai pranešta raštu, minėti sprendimai nebuvo apskųsti teismui ir yra galiojantys.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.), neturi pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos teismo išvada, priimta įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir vadovaujantis aktualiu teisiniu reglamentavimu, kad Savivaldybei priėmus sprendimus netenkinti pareiškėjos prašymo dėl esamo žemės sklypo padidinimo valstybinėje žemėje ir sutikimo leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui ir pareiškėjai šių sprendimų neginčijant, nėra jokio teisinio pagrindo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio nesant, nėra teisinio pagrindo pareiškėjai įgyvendinti statytojo teises, įtvirtintas Statybos įstatyme. Pareiškėjos skunde ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbi priežastis pratęsti terminą (kuris buvo pasibaigęs jau pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, o bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje pasibaigęs ir pareiškėjos prašomas nustatyti vienerių metų terminas), nes nei per Inspekcijos nustatytą ir pratęstą terminą, nei vėliau, jokios procedūros, atliekamos siekiant įteisinti savavališką statybą, nebuvo pradėtos, nevyksta jokie teisminiai ginčai, susiję su savavališkos statybos įteisinimu.

Apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės jokių naujų teismo neįvertintų argumentų nepateikia. Pareiškėjos pateiktas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas (b. l. 191, 192) pateiktas apeliacinės instancijos teismui, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai rekomenduotas neįgaliojo vežimėlis, byloje nustatytos faktinės ir teisinės situacijos nepakeičia.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad tikrindamas atsakovo sprendimų ir veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, kuriuos visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino, teisingai aiškino byloje aktualų teisinį reglamentavimą ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Patikrinusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. V. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė