3906d146-cf1e-413f-b159-e7fcc62a2607 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-197/2019 Proceso Nr.1-03-2-00471-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.2.1; 1.2.23.2.2.2 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Lino Å iukÅ¡tos, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, nuteistajam A. V. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Zakarevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

V. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas: - pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 8 (aÅ¡tuoneriems) metams, - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 11 (vienuolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir A.

V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu V. V. (V. V.) iÅ¡teisintas iÅ¡ nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 29 d., dienos metu, (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai turėdamas tikslÄ platinti įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos – AM-2201 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)(1-naftalenil)-metanonas), kurio masė 0,786 g ir psichotropinės medžiagos – XLR-11 (1-fluoropentilindol-3-il)-(2,2,3,3-tetrametilciklopropil) metanonas), kurio masė yra 1,338 g, ir Å¡ias psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas permesti į P. pataisos namų – atviros kolonijos teritorijÄ ir tokiu bÅ«du perduoti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 14.10 val., supakuotas į plastikinį paketÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bÅ«du atgabeno į P. II kolonijÄ , (duomenys neskelbtini), prie P. pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus apsauginės tvoros, tačiau Å¡ių psichotropinių medžiagų į pataisos namų teritorijÄ permesti nespėjo, nes ten pat su atgabentomis psichotropinėmis medžiagomis buvo sulaikytas P. pataisos namų pareigÅ«nų.

Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 16 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 4,084 gramai, bei labai didelį kiekį – 13,5687 gramų psichotropinės medžiagos AB-CHMINACA ir tÄ pačiÄ dienÄ veikdamas bendrininkų grupėje S. A. (S. A.) ir A. B. (A. B.) (jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu), Å¡ias psichotropines medžiagas, supakuotas į plastikinius maiÅ¡elius, A.

V. slapta, nematant ir nežinant vairuotojui V. V., paslėpė automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriuje esančioje saugiklių dėžutėje, ir Å¡ias psichotropines medžiagas, gabeno paslėptas automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriuje esančioje saugiklių dėžutėje, kurį vairavo V. V., tikslu permetant per P. pataisos namų – atvirosios kolonijos apsaugos tvorÄ Ä¯ Å¡ios įstaigos teritorijÄ , perduoti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tokiu bÅ«du jas platinant, kol tÄ pačiÄ dienÄ , apie 17.15 val., kelyje (duomenys neskelbtini), 61 kilometre nuo V. m., (duomenys neskelbtini), su gabenamu labai dideliu kiekiu minėtų psichotropinių medžiagų buvo sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų.

Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 3. Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas S. Zakarevičius apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – A. V. iÅ¡teisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. 3.1. Apeliantai nurodo, kad nuteistasis A. V. neneigia esminių faktinių aplinkybių, jog buvo susitikęs su S. A. ir sutiko permesti jam paduotus mobilaus ryÅ¡io telefonus, kuriuos supakavo, todėl ant telefonų rasti jo biologiniai pėdsakai, bet ne ant maiÅ¡elio su psichotropinėmis medžiagomis.

Atkreipia dėmesį į tai, kad vizualiai psichotropinių medžiagų kiekis labai menkas. Visgi A. V. teiginiai yra teisingi ir pagrįsti objektyviais duomenimis, t. y. kiti su Å¡iuo kaltinimu siejami asmenys patvirtina A. V. parodymų teisingumÄ , kad jis nežinojo apie siuntų turinį. 3.2. IÅ¡ byloje esančių duomenų, t. y. 2017 m. rugsėjo 30 d. asmens kratos, 2017 m. sausio 24 d. apžiÅ«ros protokolų, tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad A. V. bendravo su R. K., todėl akivaizdu, kad jei nelegalios siuntos gavėjas įkalinimo įstaigoje R.

K. nežinojo apie siuntos turinį, t. y. pagrindas teigti, kad ir A. V., vykdydamas praÅ¡ymÄ permesti siuntas į įkalinimo įstaigÄ , galėjo nežinoti tikslaus siuntų turinio. 3.3. Taip pat nesutinka su tuo, kad A. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, nes iÅ¡ A. V. parodymų matyti, kad pakuojant telefonus nebuvo jokių į narkotines medžiagas panaÅ¡ių daiktų, vairuotojo nepažinojo, taip pat nepažinojo tų kuriems skirti minėti siuntiniai, o visa tai organizavo S. A.. 3.4.

Iš 2016 m. gruodžio 16 d. automobilio apžiūros ir 2016 m. gruodžio 17 d. papildomos automobilio apžiūros protokoluose nėra užfiksuota, kad ant automobilyje rastų psichotropinių medžiagų būtų buvę A. V. pirštų pėdsakai. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad A. V. galimai įgijo minėtas medžiagas ar būtų padėjęs psichotropines medžiagas po automobilio variklio gaubtu. Be to, nenustatyta, kad A. V. reikšmingu laiku (pvz. degalinėje V.) būtų išlipęs iš automobilio salono, pakėlęs variklio dangtį ar pan. 3.5.

Apeliantų nuomone pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 78 straipsnį, nes kaip liudytojus apklausė V. K., M. D., A. S., kurie atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ir iÅ¡sakė savo nuomonę apie įvykį, ir jais vadovavosi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, o tai atskleidžia teismo galimÄ subjektyvumÄ ir Å¡aliÅ¡kumÄ . Kadangi reikÅ¡mingos aplinkybės turėtų bÅ«ti fiksuojamos kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose kaip jų rezultatas, o ne bylÄ tiriančių pareigÅ«nų nuomonės. 3.6.

Pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo byloje surinktus įrodymus, netinkamai vertino teisiamųjų ir kitų asmenų parodymus, padarė iÅ¡vadas, kurios nepatvirtintos faktiniais bylos duomenimis, t. y. pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. 3.7. Apeliantai praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ ir apklausti R. K., nes Å¡is asmuo nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, ir jo parodymai apie bendravimo pobÅ«dį su S. A. ir A. V. yra reikÅ¡mingi.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato S. Zakarevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK normų reikalavimų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistojo A. V. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisingai jas kvalifikavo ir paskyrė už Å¡ias nusikalstamas veikas tinkamas bausmes. Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo 7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimÄ , teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Å ias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ . Minėtose teisės normose įtvirtintas neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-94-511/2018 ir kt.).

NeÅ¡aliÅ¡kumo principo esmė yra ta, kad bylÄ nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iÅ¡ proceso Å¡alių. Teismo neÅ¡aliÅ¡kumas reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas. Kilus abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo proceso dalyviai gali pareikÅ¡ti teisėjui nuÅ¡alinimÄ .

8. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad apeliantai iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ sieja su tuo, jog buvo pažeistas BPK 78 straipsnis, nes kaip liudytojai apklausti policijos pareigÅ«nai V. K., M. D. ir A. S., kurie atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ir iÅ¡sakė savo nuomonę apie įvykį, o teismas vadovavosi Å¡iais parodymais spręsdamas dėl A. V. kaltės.

9. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ kaip liudytojas gali bÅ«ti Å¡aukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis). BPK normose tokių draudimų, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas negali bÅ«ti apklausiamas kaip liudytojas, kad tokio liudytojo parodymais, vertinant juos visų iÅ¡tirtų bylos duomenų kontekste, negalima remtis grindžiant priimamÄ sprendimÄ (BPK 78, 79, 80 straipsniai, 276 straipsnio 4 dalis, 301 straipsnis), nėra.

Šioje baudžiamojoje byloje liudytojai policijos pareigūnai V. K., M. D., A. S. atliko tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus - V. K., A. S. apžiūrėjo automobilį „Audi 80“ 2016 m. gruodžio 16 d., o M. D. dalyvavo papildomoje automobilio „Audi 80“ apžiūroje. Taigi jiems buvo žinomos ir tam tikros detalės apie nusikalstamas veikas. Šie pareigūnai nepažeidžiant rungimosi principo buvo apklausti teisiamajame posėdyje. Kaltinamojo gynybos teisės nebuvo pažeistos, teisė užduoti šiems liudytojams klausimus nebuvo atimta ar kaip nors kitaip suvaržyta.

Taigi vien ta aplinkybė, kad liudytojai yra ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, atlikę ikiteisminio tyrimo veiksmus, nėra pagrindas jų parodymus laikyti kaip neturinčius įrodomosios vertės ar tokių liudytojų apklausÄ vertinti kaip teismo Å¡aliÅ¡kumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-648/2019). Dėl BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalies taikymo 10. Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas S. Zakarevičius apeliaciniame skunde nurodo, kad A. V. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalis, nes jis nežinojo, jog jo permetamuose paketuose bus narkotinės medžiagos.

Be to, apygardos teismas nevisapusiškai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, netinkamai vertino teisiamųjų ir kitų asmenų parodymus, padarė išvadas, kurios nepatvirtintos faktiniais bylos duomenimis, t. y. pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

11. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. IÅ¡vada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011).

IÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylÄ nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungdamas visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir padaryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės ir kategoriÅ¡kos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi.

Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiÅ«lymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-164/2014). TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

12. BK 260 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti ir Å¡ių medžiagų neteisėtÄ platinimÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmuo turi turėti didelį kiekį, o 3 dalyje įtvirtinta itin kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, t. y. nusikaltimo kvalifikavimÄ lemia bÅ«tent disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Å ių medžiagų kiekis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijÄ . Ši nusikalstama veika yra baigta, kai kaltininkas padaro bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių straipsnio dispozicijoje apraÅ¡ytų veiksmų. Šių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyje, subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės arba psichotropinės, ir tai, kad jis disponuoja dideliu arba labai dideliu Å¡ių medžiagų kiekiu.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantai neginčija faktinės aplinkybės, jog A. V. buvo perduoti paketai ir jis sutiko permesti juos per pataisos įstaigos tvorÄ 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. gruodžio 16 d., tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog jis žinojo apie juose buvusias psichotropines medžiagas. Tokie nuteistojo parodymai paneigiami byloje esančiais įrodymais.

14. Byloje esančių įrodymų visuma aptvirtina, kad nuteistasis A. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 2 dalyje. 14.1. Liudytojas D. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pažįsta A. V., nes jį sulaikė, kai Å¡is bandė per tvorÄ permesti draudžiamus daiktus. Pataisos namuose yra trys sektoriai, aplink kuriuos jie su kolega G. M. tÄ dienÄ patruliavo. Pirmojo sektoriaus prieigose pastebėjo, kad asmuo artinasi prie apsauginės tvoros, rankose laikė maiÅ¡elį, iÅ¡ kurio iÅ¡traukė paketÄ ir norėjo mesti.

Tada jis suÅ¡uko, liepė sustoti ir nesiprieÅ¡inti. Liudytojui pribėgus prie A. V., Å¡is jį atstÅ«mė kojom ir rankom, todėl jis parkrito ant žemės, tačiau dar spėjo papurkÅ¡ti dujų, bet A. V. pabėgo. Vijosi jį gal bÅ«t pusę kilometro, kol sulaikė. Jis su kolega grįžo atgal ir paėmė maiÅ¡elį ir paketÄ . IÅ¡ viso paketų buvo penki, bet vienas buvo toliau numestas, o kiti maiÅ¡elyje (t. 4, b. l. 7). 14.2. Liudytojas G. M. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. dirbo patrulinėje grupėje P. II gyvenvietėje, kartu su pirmojo sektoriaus apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyr. prižiÅ«rėtoju D.

V.. Apie 14.15 val. per radijo stotį iÅ¡girdo kolegos D. V. praneÅ¡imÄ , kad vejasi įtartinÄ asmenį, kuris jam pasiprieÅ¡ino. Atvyko prie P. pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmojo sektoriaus tvoros, kur pastebėjo D. V. vedantį sulaikytÄ asmenį. A. V. patalpino į automobilį, o D. V. nuėjo paimti maiÅ¡elio, kuriame buvo Å¡eÅ¡i paketai. Apie įvykį informavo policijÄ , kuriai buvo perduotas sulaikytas asmuo ir rasti daiktai (t. 1, b. l. 102-103; t. 4, b. l. 4-5). 14.3. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato KaiÅ¡iadorių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. rugsėjo 30 d.

įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad rasti šeši paketai apvynioti lipnia juosta. Apžiūrėjus paketus nustatyta, kad viename iš jų yra birios mielės, kitų viduje yra aštuoni mobiliojo ryšio telefonai, keturi jų įkrovikliai, septyni USB laidai, rašiklis – elektroninis įrenginys, trys laisvų rankų telefonų įrenginiai, kempinės, paketėlis su susmulkinta mase, kuri panaši į augalinės kilmės, trys paketėliai „Theraflu NT“, galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

Apžiūros metu paimti objektai: paketėlis su susmulkinta mase, panašia į augalinės kilmės, trys pakeliai su užrašu „Theraflu NT“, pakuočių į kurias supakuoti minėti daiktai lipni juosta ir kempinės sudėtos į pakuotę Nr. 1, kuri užantspauduota. Kiti daiktai sudėti į pakuotes Nr. 2 ir Nr. 3, kurie irgi užantspauduoti (t. 1, b. l. 57-60). 14.4. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2016 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5032)-IS1-5717 konstatuota, kad žalios spalvos, sausoje, dalinai susmulkintoje augalinės kilmės medžiagoje iš plastikinės pakuotės, 2016 m. rugsėjo 30 d. paimtoje pas A.

V., yra psichotropinė medžiaga – AM-2201 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)(1-naftalenil)-metanonas), kurio masė 0,786 g ir psichotropinės medžiagos – XLR-11 (1-fluoropentilindol-3-il)-(2,2,3,3-tetrametilciklopropil) metanonas), kurio masė yra 1,338 g (t. 1, b. l. 75-77). 14.5. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2017 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5645)-IS1-3061 nurodyta, kad tiriant pakuotę Nr. 1 padaryta nuoplova ir pažymėta mėginiu Nr.

1. Atlikus DNR tyrimÄ , nustatytas A. V. genotipas ant mėginių Nr. 1, Nr. 2, Nr.

5. Atlikus statistinius skaičiavimus, nustatyta tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų A. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000004 proc. Taigi specialistė padarė iÅ¡vadÄ , kad ant pateiktų tirti pakuočių, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, paimtų 2016 m. rugsėjo 30 d. apžiÅ«rint daiktus, paimtus iÅ¡ A. V., rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų, iÅ¡ kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A.

V. genotipu. Tikimybė, kad yra kitas asmuo su šiuo genotipu yra ne didesnė nei 0,000000000000000004 proc. Ant tirti pateiktos pakuotės, tiriant pažymėtos Nr. 3, paimtos 2016 m. rugsėjo 30 d. apžiūrint daiktus, paimtus iš A. V., rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su A. V. genotipu (t. 1, b. l. 90-92). Ši specialisto išvada patvirtina, kad ne tik ant pakuotų telefonų, bet ir ant pakuočių, kuriose buvo supakuotos psichotropinės medžiagos yra A.

V. biologiniai pėdsakai. Be to, pats nuteistasis pripažino, kad jam buvo perduoti paketai, kas patvirtina įgijimo faktÄ .

15. Atmetami ir nuteistojo A. V. argumentai, kad jis manė, jog ten yra arbata ar tabakas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad A. V. buvo teistas ir atlikinėjo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jam buvo žinoma, kokių maisto produktų ar bÅ«tiniausių reikmenų leidžiama nuteistiesiems įsigyti ir turėti pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintas pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles ir priedus. Priede Nr. 18 nurodytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as. IÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o matyti, jog leidžiama nuteistiesiems įsigyti arbatos ir tabako gaminių. Tokiu bÅ«du A. V. aiÅ¡kinimai dėl arbatos ar tabako permetimo per pataisos įstaigos tvorÄ yra nelogiÅ¡ki.

16. IÅ¡ aptartų įrodymų daroma iÅ¡vada, kad A. V. suvokė, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir turėdamas tikslÄ jas platinti, norėjo permesti per pataisos įstaigos tvorÄ psichotropines medžiagas kitoje pusėje esantiems kaliniams ir to norėjo.

17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 89 punktu konstatavo, jog pas A. V. rastų psichotropinių medžiagų kiekis yra didelis, nes šių psichotropinių medžiagų kiekis laikomas dideliu kai jos masė yra didesnė negu 0,5 g, bet neviršija 2,5 g. Specialisto išvadoje nustatyta psichotropinės medžiagos: (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)(1-naftalenil)-metanonas) masė 0,786 g, o (1-fluoropentilindol-3-il)-(2,2,3,3-tetrametilciklopropil) metanonas) – 1,338 g.

IÅ¡ pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad ant pakuočių, kuriose buvo supakuotos psichotropinės medžiagos, yra A. V. biologiniai pėdsakai, taigi jis pats jas supakavo ir tokiu bÅ«du suvokė ir jų kiekį. Be to, pats nuteistasis pripažino matęs kÄ pakuoja. Dėl Å¡ių priežasčių A. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas BK 260 straipsnio 2 dalį.

18. Tai, kad A. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 3 dalyje, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. 18.1. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3 – jo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. D. 2016 m. gruodžio 15 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir fiksavimo“ nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėja Ž. BliÅ«džiuvienė nutarė leisti laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. vasario 15 d. klausytis A.

V. pokalbių telefonu, daryti pokalbių garso įraÅ¡us, kontroliuoti kitÄ elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamÄ informacijÄ , jÄ fiksuoti ir kaupti. Taip pat nustatyta, kad A. V. tuo metu naudojosi mobilaus ryÅ¡io telefonų numeriais 862328972, 862256964, 862325581 (t. 1, b. l. 151-152). 18.2. 2016 m. gruodžio 22 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 16 d. apžiÅ«ros metu iÅ¡ automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimti mobilaus ryÅ¡io telefonai, kuriais naudojosi A.

B. (867440742), V. V. (867070238), S. A. (860304268) (t. 2, b. l. 47-57). 2017 m. sausio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 16 d. asmens kratos metu iš A. V. paimtas mobilaus ryšio telefonas, kurio numeris (862328972) (t. 2, b. l. 59-62). 18.3. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių valdybos 1-jo skyriaus 2017 m. sausio 19 d. informacijos dėl telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. 20-IL-4088 užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 16 d.

A. V., kurio mobilaus ryÅ¡io telefono numeris 862328972, skambino R. K., kurio mobilaus ryÅ¡io telefono numeris 862424129. IÅ¡ telefoninio pokalbio, kuris vyko 2016 m. gruodžio 16 d., 14:14:57 val., matyti, kad A. V. ir R. K. tariasi dėl A. V. atvykimo iki pataisos namų ir paketo permetimo. BÅ«tent A. V. ieÅ¡ko asmens, kuris jį nuvežtų iki vietos. Tos pačios dienos 15:40:10 val., kalbasi A. V. ir R. K., kad A. V. paėmė „chuinia“, kuri kaip miltai, o į tai atsako R. K., kad tai ir bus ko jis prašė ir nenori per telefonÄ daugiau pasakoti.

A. V. teigia, kad jie kaip miltai ir jų nedaug. R. K. nurodo, kad jam buvo pasakyta, jog iÅ¡ tokio kiekio galima pasidaryti kilogramÄ . A. V. abejoja, kad iÅ¡ tokio mažo kiekio galima padaryti kilogramÄ ir nurodo, kad S., „K.“ ir vairuotojas vartoja narkotikus, todėl jeigu kitÄ kartÄ taip bus, tai jis daugiau su jais nevažiuos. A. V. teigia, kad paėmė tÄ â€žchuiniÄ â€œ ir jÄ padėjo, nes dabar jie stovi kolonėlėje, pila dujas, kiti kažkÄ perka, bet kadangi jie pavartoję narkotinių medžiagų tai gali ir miegoti prie prekystalio.

R. K. jam pataria paimti „tÄ Å¡Å«dÄ â€œ ir kur nors užkiÅ¡ti iÅ¡lipus iÅ¡ maÅ¡inos, gal į bagažinę įdėti, kad jeigu sustabdytų policija, tai vairuotojÄ ir „dulkintų“. 17:06:15 val., A. V. ir R. K. tariasi, kad du paketus priklijuos prie pirmo paketo ir ten bus ta jo „chuinia“. Pirmas bus pats padoriausias, kad gerai skristų. IÅ¡ viso bus penki paketai. A. V. nurodo, kad kai iÅ¡lips paskambins (t. 1, b. l. 156-160). 18.4. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3 – jo skyriaus 2017 m. vasario 9 d. informacijos dėl telefoninių pokalbių vertimo iÅ¡ rusų kalbos, vykdant A.

V. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę bei fiksavimÄ pagal suvestinę Nr. 20-IL-4088, kurioje užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 16 d., 14:51:15 val., A. V., kurio mobilaus ryÅ¡io telefono numeris 862328972, skambino A. B. (A. B.), kurio mobilaus ryÅ¡io telefono numeris 867440742, ir prisistatė, kad skambina „K.“, nes paskambino P. ir prašė nuvežti. A. V. nurodo, kad reikia važiuoti dabar, t. y. pirma iki ŽirmÅ«nų, po to iki (duomenys neskelbtini) ir tada tenais.

A. B. atsako, kad bus po 10 min. 14:56:54 val. A. V. susitaria susitikti su asmeniu, kurio mobilaus ryÅ¡io telefono numeris 867322654, po 20-25 min. ir pasiimti iÅ¡ Ž. 17:05:11 val. A. V. informuoja asmenį, kurio mobilaus ryÅ¡io telefono numeris 864644182, kad jis paėmė tÄ â€žchuiniÄ â€œ, bet ji buvo tik viena. IÅ¡ viso jis turi dvi „chuinias“ ir, kad apie tai visi informuoti (t. 1, b. l. 161-162). 18.5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017 m. kovo 24 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas A.

V. ir S. A. pokalbis, kuris įvyko 2016 m. gruodžio 13 d., nuo 15.06 val. iki 15.09 val. Å io pokalbio metu A. V. nurodo, kad jie turės vykti ketvirtadienį arba penktadienį, o „šūdÄ â€œ turės neÅ¡ti S. A., už tai A. V. pažada derinti jam 100 Eur. IÅ¡ R. K. ir S. A. pokalbio matyti, kad A. (A. V.) už ėjimÄ ir permetimÄ per pataisos įstaigos tvorÄ duoda 100 Eur, o važiuos rytoj arba penktadienį. Taip pat matyti, kad ne S. A. yra tas asmuo, kuris organizuoja vykimÄ ir permetimÄ per pataisos įstaigos tvorÄ gruodžio mėnesį. 2016 m. gruodžio 13 d., nuo 19.05 val. iki 19.10 val. pokalbio metu R.

K. nurodo, kad kalbėjo su „T.“, kuris siÅ«lo S. A. judėti į priekį ir papildomai užsidirbti. Kaip pavyzdį pateikė dabartinę situacijÄ , kai „B.“ (A. V.) už vieno kÅ«liuko metimÄ su jame esančiais gramais gaus 400 Eur. IÅ¡ Å¡io pokalbio taip pat matyti, kad į Å¡iÄ vietÄ , t. y. prie pataisos įstaigos tvoros, kur bausmę atlieka R. K., S. A. atvyks pirmÄ kartÄ , nes jis nežino kelio ir nori eiti dienÄ , o viskÄ permesti naktį. 2016 m. gruodžio 16 d., nuo 14 val. iki 14.02 val., R.

K. skambina S. A. ir sako, kad laukia maÅ¡inos ir reikia iÅ¡važiuoti trečiÄ valandÄ . S. A. nurodo, kad nežino, kas reguliuoja dėl vykimo automobiliu (t. 2, b. l. 78-92).

19. Visi pirmiau aptarti pokalbiai ir kiti įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent A. V., 2016 m. gruodžio 16 d., yra pagrindinis asmuo, kuris duoda nurodymus kitiems asmenims apie vykimÄ Ä¯ pataisos įstaigÄ , bÅ«tent jis įgijo psichotropines medžiagas, kurias pokalbio metu Å¡ifruoja kaip „miltai“, „chuinia“ arba „šūdas“. Be to, pirmiau paminėtuose pokalbiuose užfiksuota ir tai, kad Å¡ios psichotropinės medžiagos yra dvi pakuotės, kurios gabenamos į pataisos įstaigÄ kartu su telefonais ir kitais daiktais. Taigi nepasitvirtino ir apeliantų keliama versijÄ , kad viskÄ organizavo S. A..

20. Apeliaciniame skunde esantis teiginys, kad liudytojo R. K. parodymai patvirtina, jog A. V. nežinojo apie siuntų turinį, yra paneigiamas. IÅ¡ pirmiau aptartų telefoninių pokalbių matyti, kad A. V. informuoja ne tik R. K., bet ir kitÄ asmenį apie įgytas ir ruoÅ¡iamas atgabenti psichotropines medžiagas, o kelionės metu R. K. pataria A. V. narkotikus paslėpti automobilyje ir jeigu sustabdytų policija, įtarimai kiltu dėl vairuotojo. Telefoninio pokalbio metu A. V. nurodo R. K. apie tai, kad tie du paketai bus įpakuoti į pirmÄ jį paketÄ , kurį ketina permesti pirmu metimu.

Tokių pokalbių tikrumÄ patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. 20.1. 2016 m. gruodžio 17 d. atlikus papildomÄ automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ po automobilio variklio dangčiu, esančiame saugiklių bloke, buvo rasti ir paimti objektai, tarp kurių buvo ir du maiÅ¡eliai su psichotropinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 191-201). 20.2. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2017 m. sausio 26 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(6445)-IS1-99 konstatuota, kad 2016 m. gruodžio 17 d. papildomos automobilio „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo rasti du paketėliai bespalviuose plastikiniuose maišeliuose. Viename buvo gelsvos spalvos milteliai, kurių sudėtyje nustatyta psichotropinė medžiaga - AB-CHMINACA (N-[(lS)-l-(aminokarbonil)-2-metilpropil]-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamidas), tačiau neturėjo galimybės nustatyti šios psichotropinės medžiagos kiekio, nes Centre nėra minėtos medžiagos standartinio pavyzdžio. Kitame buvo irgi gelsvos spalvos milteliai, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 4,084 g (t. 2, b. l. 9-12). 20.3.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 9 d. specialisto išvadoje nurodoma, kad tirti pateiktuose sintetinio kanabinoido – AB-CHMINACA milteliuose, kurių masė – 14,2230 g, grynos psichotropinės medžiagos AB-CMINACA yra 13,5687 g (95,4 proc.) (t. 2, b. l. 23-24). 20.4. Iš tiesų pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas R. K., tačiau šis asmuo buvo apklaustas Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. kovo 6 d. teismo posėdyje. Liudytojas R. K. parodė, kad jis nieko nežino apie tai, kad A.

V. turėjo jam permesti narkotikus, nes jis tarėsi su S. A. dėl telefono permetimo. R. K. aiÅ¡kindamas pokalbių telefonu turinį nurodė, jog buvo kalbama apie mieles reikalingas pasigaminti alkoholiui. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat pasakojo apie mieles, tačiau tyrėjas to neužrašė į protokolÄ (t. 4, b. l. 112-113). Ikiteisminio tyrimo metu R. K., kuris buvo apklaustas liudytoju BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė, kad 2014 m. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę P. pataisos namų atvirojoje kolonijoje susipažino su A.

V., kurio pravardė „B.“. Tuo metu A. V. atlikinėjo bausmę už padarytas vagystes ir jis neturėjo jokios informacijos, kad Å¡is prekiauja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Taip pat jis pažįsta ir S. A., tačiau irgi nežino, ar jis galėjo organizuoti narkotikų platinimÄ pataisos namuose. Pripažino, kad 2016 m. susiskambindavo su A. V. ir S. A., kurio galimai yra prašęs permesti mobilaus ryÅ¡io telefonÄ Ä¯ pataisos įstaigos teritorijÄ . R. K. neigia kÄ nors žinojęs apie narkotines medžiagas ir mobilaus ryÅ¡io telefonus, kurie buvo rasti 2016 m. gruodžio 16 d. automobilyje „Audi 80“, valts.

Nr. (duomenys neskelbtini). Jis teigia, kad tÄ dienÄ galėjo kalbėtis su A. V. ir S. A., bet tikrai nesitarė dėl telefonų ir psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir jų permetimo į pataisos teritorijÄ (t. 2, b. l. 102-103). 20.5. Teisėjų kolegija tokius liudytojo R. K. parodymus vertina kritiÅ¡kai, nes jie neatitinka pirmiau aptartų įrodymų visumos, t. y. iÅ¡ telefoninių pokalbių akivaizdžiai matyti, kad A. V. informuoja R. K. apie turimas psichotropines medžiagas, kad ruoÅ¡iasi jas permesti per pataisos įstaigos tvorÄ .

Be to, būtent R. K. pataria A. V. narkotikus paslėpti automobilyje, kad įtarimai kiltų dėl vairuotojo, o ne A. V.. Taigi nuteistojo A. V. teiginiai, kad jis nežinojo apie siuntų turinį ir tai, kad ne jis paslėpė psichotropines medžiagas automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio skyriuje esančioje saugiklių dėžutėje, yra paneigti. Liudytojo R. K. parodymai apeliacinės instancijos teisme apie tai, kad buvo tariamasi dėl mielių permetimo, vertintini kritiškai.

Ikiteisminio tyrimo metu jis Å¡ios aplinkybės nenurodė. Ir nors jis aiÅ¡kina, kad jis pasakė ir apie mieles, o tik tyrėjas apie jas protokole neužrašė, tačiau po apklausos protokolu jis pats savo ranka užrašė: „protokolÄ perskaičiau iÅ¡ mano parodymų suraÅ¡yta tiksliai“. 2016 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. gruodžio 17 d. automobilio apžiÅ«ros protokoluose (t. 1, b. l. 177-188, 191-201) neužfiksuota, jog bÅ«tų rastos mielės. ApžiÅ«ros metu kartu su kitais daiktais buvo rasta rudos spalvos birios medžiaga kamuolio formos pakete. 2017 m. sausio 26 d. specialisto iÅ¡vadoje dėl apžiÅ«rų metu paimtų objektų tyrimo irgi neraÅ¡oma apie mieles, tik nurodoma, jog minėtoje rudos spalvos birioje medžiagoje nerasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų (prekursorių).

Galima daryti prielaidÄ , jog Å¡i medžiaga yra mielės. Å i medžiaga buvo rasta 2016 m. gruodžio 16 d. automobilio apžiÅ«ros metu kartu su telefonų aparatais niekur nepaslėpta. Psichotropinės medžiagos buvo rastos papildomos automobilio apžiÅ«ros metu paslėptos prie variklio po jo dangčiu. Å i aplinkybė patvirtina, jog A. V. paslėpdamas Å¡iuos paketus žinojo jų turinį.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog A. V. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, jog įgijo, gabeno psichotropinę medžiagÄ , kuriÄ ketino permesti per P. pataisos namų – atvirosios kolonijos apsaugos tvorÄ , tokiu bÅ«du jÄ platinti ir to norėjo. Be to, iÅ¡ pirmiau aptartų A. V. ir R. K. pokalbių matyti, kad A. V. supranta ir apie jo turimos psichotropinės medžiagos kiekį. Jų pokalbių metu užfiksuota, kad A. V. teigia turinti nedaug, o R. K. nurodo, kad jam buvo pasakyta, jog iÅ¡ tokio kiekio galima pasidaryti kilogramÄ . Taigi tikrai A. V. bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės ir jų kiekis nors vizualiai ir mažas, bet iÅ¡ jo galima pagaminti labai didelį kiekį.

22. Kaip jau buvo minėta pirmiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, kurio 105 punkte nustatyta, kad metamfetamino nedidelis kiekis laikomas tada kai medžiagos kiekis yra daugiau kaip 0,2 g, bet neviršija 20 g, o 89 punkte – labai dideliu kiekiu laikoma tada kai medžiagos kiekis viršija 2,5 g. Specialisto išvadoje nustatytos dvi psichotropinės medžiagos: metamfetaminas, kurio masė yra 4,084 g ir AB-CMINACA yra 13,5687 g.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad AB-CMINACA (cheminis pavadinimas N-[(1S)-1-aminokarbonil)-2-metilpropil]-1-(cicloheksilmetil)-1H-indazol-3-karbosamidas) priklauso pirmiau paminėtos darinių grupės 1 pogrupiui, kurio masė 13,5687 g, t. y. šis kiekis viršija 2,5 g, todėl teisingai įvertinas kaip labai didelis. Dėl šių priežasčių A. V. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas BK 260 straipsnio 3 dalį. Dėl bausmės 23. Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas S. Zakarevičius apeliaciniu skundu prašė A.

V. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, taigi iš esmės jie nesutinka ir su jam paskirta bausme.

24. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. V. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

25. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. 25.1.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei įvertino tai, kad A. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena sunki, o kita labai sunki, į nuteistojo charakterizuojančiÄ medžiagÄ , jo jaunÄ amžių. Be to, iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad A. V. disponavo dideliu ir labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Psichotropinės medžiagos AB-CMINACA kiekis žymiai virÅ¡ijo ribÄ tų kiekių, kurie pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. V-239 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas vertinami kaip labai dideli, teistas penkis kartus, nevedęs, mokėsi V. komunalinių paslaugų mokykloje (t. 2, b. l. 194-198). Už jo nusikalstamas veikas, numatytÄ Â BK 260 straipsnio 2 dalyje apygardos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausme 8 (aÅ¡tuoneriems) metams, o už Å¡io straipsnio 3 dalyje – laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų.

Å ios nusikalstamos veikos sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is laisvės atėmimas, tačiau skiriasi terminai, t. y. 2 dalyje yra numatytas terminas nuo 8 (aÅ¡tuonerių) metų iki 10 (deÅ¡imties) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 9 (devyneri) metai, o 3 dalyje – nuo 10 (deÅ¡imties) metų iki 15 (penkiolikos) metų, todėl vidurkis bÅ«tų 12 (dvylika) metų ir 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai. Nuteistajam paskirtos bausmės net nesiekia sankcijoje numatyto vidurkio, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam taip pat nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį arba BK 62 straipsnį, nes byloje nėra Å¡iuose straipsniuose numatytų sÄ lygų ir pagrindų. 25.2. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė kiekvienos iÅ¡ pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų, tačiau tai nėra pagrindas keisti nuosprendį. BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki 20 (dvideÅ¡imties) metų.

IÅ¡ to seka, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodytas pridedamos bausmės dalis negali bÅ«ti mažesnė negu laisvės atėmimo minimumas, t. y. 3 mėnesiai. Pirmosios instancijos teismas A. V. paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du, t. y. prie griežčiausios bausmės laisvės atėmimo 11 (vienuolikos) metų iÅ¡ dalies pridėjo Å¡velnesnės bausmės dalį laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams. Minėta Å¡velnesnės bausmės dalis yra didesnė negu minimalus tos bausmės rÅ«Å¡ies dydis.

Taigi nuteistajam A. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų, yra ne per griežta ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl kitų klausimų 26. Prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, jog jo manymu yra pagrindas nutartimi informuoti Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ dėl liudytojo R. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtÄ disponavimÄ psichotropinėmis medžiagomis. BPK 257 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėja, kad kaltinamasis gali bÅ«ti padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneÅ¡a prokurorui.

BPK 320 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, taikomos Å¡io kodekso XIX skyriaus bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos, atsižvelgiant į XXV skyriuje numatytus ypatumus. Taigi, ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme taikomos BPK 257 straipsnio nuostatos.

27. Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu (t. 2, b. l. 98-99) buvo apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais (t. 2, b. l. 102-103), t. y. kaip asmuo apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Minėtame prokuroro nutarime nurodyta, jog „tyrimo metu taip pat nustatyta, kad R. K., gim. 1987 m. spalio 8 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų atvirojoje kolonijoje, 2016 m. gruodžio 16 d. galimai organizavo neteisėtÄ labai didelio kiekio (13,5687 gramų) psichotropinės medžiagos – AB-CHMINACA atgabenimÄ prie PravieniÅ¡kių pataisos namų ir jos permetimÄ Ä¯ pataisos namų teritorijÄ â€œ. Liudytojas R. K. apklausos metu parodė, jog nieko nežino apie narkotines medžiagas.

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimÄ baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. BPK 2 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, apklausęs liudytoju R. K., nei prokuroras, vadovavęs ir kontroliavęs šį ikiteisminį tyrimÄ , po Å¡io liudytojo apklausos nepareiÅ¡kė jam jokių įtarimų apie galimÄ neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis. Taigi, prokuroras, kuris įgaliotas vykdyti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nematė jokio pagrindo pareikÅ¡ti įtarimus ir liudytojui R. K., apklaustam BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais.

29. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kaip nors papildomai informuoti prokurorÄ apie galimai R. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės prokurorui buvo žinomos ir jis perdavė bylÄ Ä¯ teismÄ kaltindamas tik A. V. ir V. V., kuris buvo iÅ¡teisintas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Laima Garnelienė Regina Pocienė Linas Å iukÅ¡ta