2021-03-26 Nr. CB-2915-2-06-3-05900-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1566

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05900-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 26 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. kovo 18 d. gautu ieškovės I. D. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta tenkinti ieškinio iš dalies - įpareigojo atsakovę perskaičiuoti ieškovei tenkančią namo stogo remonto darbų kainą, į namo palyginamąjį naudingąjį plotą įtraukiant palėpės dalį patalpų ir nustatė, kad butų ir kitų patalpų savininkų prievolė atsakovei už namo stogo remonto darbus sudaro 54 218,96 Eur. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami ieškovės reikalavimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo rūsio ir palėpės patalpų įtraukimo į namo palyginamuosius naudinguosius plotus, apskaičiuojant gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams tenkančias išlaidas už namo stogo remonto darbus, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas bendraturčių teisių bei pareigų apimties nustatymo taisykles. Kasatorės teigimu, stogas yra reikalingas visoms pastate esančioms patalpoms – tiek gyvenamoms, tiek negyvenamoms, tiek butams, tiek palėpės, tiek rūsio patalpoms.

Pastatas ir jame esančios patalpos negali būti eksploatuojamos nesant stogo (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis). Dėl to visų patalpų savininkai ir naudotojai privalo prisidėti prie pastato stogo remonto išlaidų atlyginimo. Kasatorės nuomone, teismai neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nepagrįstai jiems taikė CK 4.19 straipsnio 1 dalį ir šiuo pagrindu nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo visų rūsio ir palėpės patalpų įtraukimo į namo palyginamuosius naudinguosius plotus, apskaičiuojant gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams tenkančias išlaidas už namo stogo remonto darbus.

Kasatorė pažymėjo, kad šioje byloje teismai privalėjo nustatinėti ne ginčo patalpų būklę, jų įrengimą, funkcinę ir naudojimo paskirtį, bet aiškintis ar stogo remontas yra susijęs su šiomis rūsio ir palėpės patalpomis, jų eksploatavimo užtikrinimu, pagerinimu. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdami butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis ir apskaičiuodamas už namo stogo remontą ieškovės butui teksiančią mokėtiną sumą, pažeidė CK 4.82 straipsnio 3 dalies, CK 4.85 straipsnio 3 dalies, nes nustatinėdamas palyginamąją naudingąjį plotą rėmėsi po teisinių padarinių kilimo (stogo remonto atlikimo ir išlaidų paskirstymo) priimtu gyventojų sprendimu, kuris prieštarauja galiojančio bendrojo naudojimo objektų aprašo nuostatoms.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalį, nes neteisingai nustatė byloje patenkintų reikalavimų dalį, todėl buvo neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovė patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, ieškovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovei I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. kovo 17 d. AB SEB bankas, mokėjimo nurodymas Nr. 1019.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas