390328bf-cbc8-4cd0-a08f-b568fef86607 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1-311-806/2018                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16114-2017-6                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;       (S)                                                                                        1.2.25.4.2.6 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 1 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Živilei Osipovai, Ninai Kolesnikovai, Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui,laiduotojai D.

B.,specialistei A. S.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, kurio faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį. Teismas n u s t a t ė : E. B. 2017 m. balandžio 4 d., apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) g.

Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 3,47 ‰ promilių etilo alkoholio).Teismo posėdyje kaltinamasis E. B. paaiÅ¡kino, kad yra kaltas ir labai gailisi. Vairavo iÅ¡gėręs. Nesuvokia, kodėl taip darė. Detalių nepamena. Gėda ir gaila.

Sutinka, kad nusikalstama veika buvo padaryta. Vairavo automobilį „Saab“. Jis yra registruotas buvusios žmonos vardu. Padalinus turtÄ , automobilis buvo paliktas žmonai. Å iuo metu nevartoja alkoholio. Gydosi nuo priklausomybės beveik vienerius metus laiko. Gydosi reguliariai, gyvena tvarkingai. Santykiai su buvusia žmona yra geri. Turi bendrus vaikus. Negyvena kartu. Susitinka, pietauja su vaikais, bendrauja. Ji yra tinkamas laiduotojas, nes artimesnio žmogaus neturi. Jų santykiai žmogiÅ¡ki, normalÅ«s, nėra prieÅ¡ai.

Gydosi priklausomybės ligų centre. Lankosi pas psichoterapeutÄ . Dirba (duomenys neskelbtini). Liudytoja teismo posėdyje apklausta D. B. paaiÅ¡kino, kad yra dviejų vaikų motina. Pažįsta kaltinamÄ jį daugiau kaip 40 metų. Bendrauja pastoviai, normaliai. Visgi, nutinka, kad žmonės iÅ¡siskiria. Turi tradicijÄ pietauti su Å¡eima. Å venčia kartu Å¡ventes. Bendrauja su juo, Å¡neka, stengiasi, kiek gali. Ji pati neteista. Yra (duomenys neskelbtini). Dabar dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini).

Turi pavaldinius. Moka bendrauti su žmonėmis. Bendrauja normaliai, gerai. Yra gavusi tik aukščiausius įvertinimus. Supranta, kad prisiima E. B. kontroliuoti. Visi atvirai Å¡nekasi, stengiasi jam padėti. Kalba apie jo problemÄ . Ateityje visi kartu galės jam padėti, pasistengti, kad jis iÅ¡silaikytų. Poveikis turėtų bÅ«ti stiprus. Pati nemoka vairuoti. Formaliai yra bausta. Su E. B. susitinka dažnai, kasdien Å¡nekasi telefonu. Mano, kad jis įsiklauso į jos nuomonę. Mano, kad Å¡ioje situacijoje yra dvi bėdos t.y., psichinis sutrikimas, alkoholis.

Daugiau jo iÅ¡gėrusio nematė, žino, kad jis rimtai gydosi. Leido laikinai naudotis automobiliu. Davė jam ir tiek, jam labiau reikėjo. Jai buvo Å¡okas, kad jis vairavo iÅ¡gėręs.Specialistė A. S. apklausiama teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad įvertinus visÄ pateiktÄ medicinos dokumentacijÄ , kur yra apraÅ¡yta, kad stacionarinio gydymo metu E. B. buvo itin uždaras, stengėsi nuslėpti psicho sutrikimus, simptomus, tikslinga skirti stacionariÄ ekspertizę. Esant tokioms ambulatorinėms sÄ lygoms, nepakaktų duomenų ir tai gali trukdyti objektyviai vertinti psichinę bÅ«senÄ , nustatyti psichinį sutrikimÄ arba įvertinti aplinkybes nusikaltimo padarymo metu, dėl to negalima bus duoti iÅ¡vados.

Jeigu E. B. bÅ«tų atviras, tai pakaktų ir ambulatorinės ekspertizės. Sunku pasakyti tyrimo trukmę, tačiau bus reikalingas ne vienkartinis pokalbis. IÅ¡vada yra rekomendacinio pobÅ«džio, ir tik teismas gali priimti sprendimÄ , kokiÄ ekspertizę skirti. Skiriant ambulatorinę ekspertizę, automatiÅ¡kai viskas užsitęs. IÅ¡vada duota remiantis medicinine dokumentacija.Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamÄ jį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimÄ nutraukė.Apklaustas pagal pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ tyrimo metu E. B. parodė, kad 2017-04-04 apie 10.00 val., bÅ«damas namuose vienas iÅ¡gėrė degtinės 0,5 l.

Apie 12.30 val., išėjo iÅ¡ namų, norėjo nuvažiuoti pas draugÄ . Tada įsėdo į savo automobilį Saab 9-5, valst. (duomenys neskelbtini), užvedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti. Važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g. pamena, kaip jį aplenkė ir užvažiavęs iÅ¡ priekio sustabdė jo automobilį važiavęs jam nepažįstamas pilietis. Po to į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviestas policijos ekipažas.

Policininkai jį patikrino alkotesteriu ir nustatė virÅ¡ 3.00 promilių girtumÄ . Kur vėliau buvo nuvežtas jau nepamena (b. l. 42).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas liudytojas P. S. parodė, jog 2017-04-04 apie 13.00 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini) g. nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. Važiuojant, pastebėjo automobilį Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavusį ant skiriamos juostos. Atkreipė dėmesį ir nesuprato, kas galėjo nutikti Å¡iam automobilio vairuotojui, bet po kurio laiko automobilis pajudėjo iÅ¡ vietos.

Važiuojant, automobilis po kurio laiko vėl užvažiavo ant skiriamosios juostos ir sustojo dar neprivažiavus iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. Privažiavus Å¡iam automobiliui iÅ¡ deÅ¡inės, sustojęs pamatė, kad prie vairo sėdintis vyras galimai neblaivus. Tada iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir priėjęs iÅ¡ deÅ¡inės automobilio Saab pusės, atidarė dureles ir galutinai įsitikino, kad vairuotojas neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vyras sunkiai kažkÄ galėjo atsakyti, tik pamena pasakė: ,,Gal paleiskit, esu (duomenys neskelbtini)“.

Paėmė ir iÅ¡traukė iÅ¡ užvedimo spynelės raktelius, o greta buvęs kitas pilietis iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykus policijos ekipažui papasakojo kaip viskas buvo ir iÅ¡siskirstė (b. l. 19).Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. parodė, jog 2017-04-04 vakare jai paskambino sesuo ir pranešė, kad televizija žinių laidoje parodė reportaÅ¾Ä apie tai, kad neblaivus sulaikytas vairuojantis automobilį buvęs sutuoktinis E. B.. Pati minėtos žinių laidos nematė, todėl nieko nežino, kaip viskas įvyko.

Santuoka su E. B. nutraukta prieÅ¡ tris metus. Teismo sprendimu automobilis Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jos vardu, buvo paliktas jai, tačiau ji leido automobiliu naudotis E. B. (b. l. 22).IÅ¡ Vilniaus aps. VPK vyr. patrulio D. S. 2017-04-04 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2017-04-04 apie 13.00 val. buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) g., prie viaduko su (duomenys neskelbtini) g. asmuo sulaikė automobilį SAAB, kurio vairuotojas neblaivus. Atvykus į iÅ¡kvietimÄ , įvykio vietoje juos pasitiko P. S., kuris sulaikė neblaivų SAAB vairuotojÄ E. B..

Patikrinus E. B. alkotesteriu jam nustatytas 3,72 prom. girtumas. (b. l. 4)2017-04-04 13.55 val. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar pasvaigimui nustatyti akte nurodyta, jog E. B. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l .27).Specialisto išvadoje Nr. T-A-3216/2017 (01) nurodyta, kad E. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,47 % (promilės) alkoholio (b. l. 26).Pažymoje iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso D. B. gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 5).Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akte nurodyta, kad automobilio SAAB 9-5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 2530 eurų (b. l. 11).IÅ¡ 2013-10-17 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimo matyti, kad santuoka tarp E. B. ir D. B. buvo nutraukta, padalinus turtÄ , automobilis SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liko D. B. nuosavybėje (b. l. 56-58).Byloje pateikti duomenys, charakterizuojantys D. B. (b. l. 97-101)2017 m. spalio 24 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 89TPK-513/2017 nurodyta, jog kadangi E. B. diagnozuoti skirtingo registro psichiko sutrikimai (bipolinis afektinis sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį), medicininėje dokumentacijoje nurodyta, kad E. B. linkęs dissimuliuoti (nuslėpti) psichikos sutrikimo simptomus, o ligos istorijose apraÅ¡yta simptomatika taip pat galima ir esant kitiems lėtiniams psichikos sutrikimams, todėl siekiant objektyviai įvertinti E. B. psichikos bÅ«senÄ , gebėjimÄ suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamų įvykių metu ir Å¡iuo metu, reikalingas ilgalaikis psichinės bÅ«senos stebėjimas stacionaro sÄ lygomis ir E. B. tikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje (b. l. 104).2017 m. gruodžio 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi E. B. skirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, atliekant jÄ Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams (b. l. 111-113).2018 m. vasario 22 d. – kovo 1 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-24/2018 nurodyta iÅ¡vada, jog E. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nustatoma – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, bipolinis afektinis sutrikimas, remisija, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti;

Å¡iuo metu E. B. nustatoma psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, bipolinis afektinis sutrikimas, remisija, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, E. B. dėl psichikos sveikatos bÅ«senos gali dalyvauti teismo posėdyje, bÅ«ti apklaustas; E. B. pavojingumo klausimas yra teismo kompetencijoje; E. B. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. (b. l. 135-141). Dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. B. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Apklaustas tiek tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , neginčijo vairavęs bÅ«damas neblaivus. Kaltinamojo parodymus detalizuoja, kartu ir kaltę dėl jam inkriminuotos teisei prieÅ¡ingos veikos padarymo patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: policijos pareigÅ«no tarnybinis praneÅ¡imas, liudytojo P. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kompetentingo specialisto iÅ¡vada dėl kaltinamojo neblaivumo laipsnio, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Veika padaryta tiesiogine tyčia, E. B.

žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis. Pažymėtina, jog byloje paskyrus stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad E. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir Å¡iuo metu nustatoma – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, bipolinis afektinis sutrikimas, remisija, kurie veikos padarymo metu netrukdė ir Å¡iuo metu netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, E. B. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas.

Apibendrinant, jis gali atsakyti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ . E. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, bÅ«damas sunkaus girtumo bÅ«senos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Teisiamajame posėdyje kaltinamojo buvusi sutuoktinė D. B. prašė perduoti kaltinamÄ jį E. B. jos atsakomybėn pagal laidavimÄ .BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl E. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

E. B. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo buvusi sutuoktinė D. B. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato. E. B. iki Å¡iol neteistas, administracine tvarka iki veikos padarymo baustas, tačiau pastarieji pažeidimai nelaikytini Å¡iurkščiais, nuobaudos iki veikos padarymo buvo nebegaliojančios, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, Å¡ia nusikalstama veika nebuvo padaryta žalos.

E. B. dirbantis, jis suvokia savo asmenybės problemas, gydosi priklausomybę, lankosi pas psichoterapeutÄ . Kaltinamasis savo elgesį teismo posėdžio metu vertino kritiÅ¡kai. Teismo nuomone, pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad E. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).Nagrinėjamu atveju E. B. laiduotuoja sutinka bÅ«ti jo buvusi sutuoktinė D.

B., kuri teisme paaiÅ¡kino, kad nors su vyru yra iÅ¡siskyrę, toliau palaiko glaudžius ryÅ¡ius, visa Å¡eima dažnai susitinka, beveik kasdien bendrauja telefonu, ji žino buvusio sutuoktinio problemas, stengiasi jam visapusiÅ¡kai padėti, mano, jog jos nuomonės jis klauso. Byloje pateikti duomenys, charakterizuojantys D. B. – darbovietėje apibÅ«dinama teigiamai, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, administracine tvarka bausta kelis kartus, pažeidimai savo pobÅ«džiu neÅ¡iurkÅ¡tÅ«s, neteista. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad laiduotoja D.

B. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiÅ¡ka E. B. elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti E. B. teigiamÄ Ä¯takÄ , kadangi palaiko su juo galudžius ryÅ¡ius, toliau bendrauja, stengiasi padėti jam spręsti asmenybės problemas.Nustačius visas įstatymo leidėjo numatytas ir aptartas sÄ lygas, E. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminÄ . Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų AptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ E. B. padarė naudodamasis specialiÄ ja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis Å¡ia teise.

Nustatydamas draudimo naudotis minėta teise terminÄ teismas vertina E. B. padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir pobÅ«dį (padarytas vienas Å¡iukščiausių KET pažeidimų), nustatytÄ didelį jo girtumo laipsnį, kartu atsižvelgia į tai, kad jis savo kaltę visiÅ¡kai pripažino, posėdžio metu kritiÅ¡kai vertino savo elgesį, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas nustatytinas dvejiems metams. Byloje kyla klausimas dėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo.

Automobilis, kurį vairavo E. B., laikytinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone. Taigi, minėta transporto priemonė Å¡iuo atveju atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ (BK 72 straipsnio 2 dalis). BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. VÄ® „Regitra“ duomenimis, automobilis Saab 9-5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas trečiojo asmens – E. B. buvusios sutuoktinės, vardu. Tai patvirtina ir teismo sprendimas, iÅ¡ kurio matyti, kad nutraukus E. B. ir D. B. santuokÄ ir padalinus turtÄ , automobilis liko bÅ«tent jai. D. B. teigė E. B. leidusi naudotis transporto priemone, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad savininkė žinojo, jog automobilis bus panaudotas aptariamai nusikalstamai veikai įvykdyti. Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju kyla klausimas dėl Å¡io automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ E. B., kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.Nagrinėjamame kontekste svarbu pažymėti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi.

Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas.

Taigi, Å¡io baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir jų parinkimas – teismo diskrecija. Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å ia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoÅ¡tas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

Kartu svarbu ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Teismas, spręsdamas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo E. B., nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ jo bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Akcentuotina, kad E. B. padarė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių KET pažeidimų, jam nustatytas didelis girtumo laipsnis, kaltinamasis sukėlė didelę grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams, jų turtui.

Veika itin neigiamai vertinama visuomenėje, dedamos didelės pastangos tokio pobÅ«džio veikoms užkardyti, bet kaltinamasis to nepaisė. Apie galimus neigiamus padarinius kaltinamasis turėjo pareigÄ susimastyti prieÅ¡ darydamas nusikalstamÄ veikÄ . Pastebėtina, jog į kaltinamojo teigiamÄ asmenybės pusę atspindinčias aplinkybes, gailestį dėl neteisėto poelgio, teismas jau atsižvelgė spręsdamas dėl galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Kaip nustatyta kompetentingų ekspertų, E. B. veikos padarymo metu suvokė savo veiksmų esmę, todėl yra už juos atsakingas.

Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ kaltinamojo E. B. turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir kuris registruotas trečiojo asmens vardu, vertę atitinkanti pinigų suma. Remiantis byloje esančiais duomenimis, automobilio vertė yra 2530 eurų, todėl bÅ«tent tokia suma iÅ¡ieÅ¡kotina. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. skirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 44-46) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o Å¡iam įsiteisėjus, vairuotojo E. B. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos virÅ¡elio, perduotinas VÄ® „Regitra“.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

E. B., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir bylÄ nutraukti.Perduoti E. B. pagal laidavimÄ laiduotojai D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant dvejų metų laidavimo terminÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti E. B. naudotis specialiÄ ja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ E. B. transporto priemonės SAAB 9-5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 2530 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų).KardomÄ jÄ priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ â€“ palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o Å¡iam įsiteisėjus, vairuotojo E. B. pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VÄ® „Regitra“.IÅ¡aiÅ¡kinti E. B. ir D. B., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grÄ Å¾inimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.IÅ¡aiÅ¡kinti E. B., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                    Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė                                                   Â