3902ca84-e0c3-47a9-9d5e-d0556b37089e · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                           Civilinė byla Nr. 2-302-308/2014                                                                                             Teisminio proceso Nr.2-51-3-00178-2014-4                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija (S)               11.9.10.10;14;14.6;16.5.1;16.6;16.8;                                                                                       44.2.4.2;108;116.1                                                                                      VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                  S P R E N D I M A S                   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                            2014 m. liepos 24 d.

Varėna             Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei O. M.,ieÅ¡kovės atstovui adv.Stanislovui RauluÅ¡aičiui atsakovo atstovams B. B. ir adv.Vaidui Jurčikoniui vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. M. ieÅ¡kinį atsakovui-daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ,kompensacijos už kasmetines atostogas sumokėjimo ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikÄ priteisimo                                   n u s t a t ė :IeÅ¡kovė 2014-02-24 pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė :1)panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m sausio 29d.sprendimÄ darbo byloje Nr.APS-112-21904 kaip nepagrįstÄ .2)2589,19 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas,3)priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo,4)priteisti 5 proc.dydžio metines palÅ«kanas už piniginės prievolės nevykdymÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.5)priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė,kad Pas atsakovÄ - Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)" (toliau - DNSB „(duomenys neskelbtini)") antraeilėse buhalterės pareigose dirbusi nuo 2000 m. sausio 21 d. iki 2013 m. spalio 4 d. 2013-10-04 atsakovo buvo atleista iÅ¡ darbo pagal LR Darbo kodekso 127 str. 2013 m. gruodžio mėn. kreipusis į Alytaus darbo ginčų komisijÄ prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus (DK 287 str.) ir praÅ¡iusi įpareigoti atsakovÄ - Daugiabučio namo savininkų bendrijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)", į.k. (duomenys neskelbtini), sumokėti jai kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas - 2589,19 (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis Lt 19 ct) litus ir vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

Alytaus darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus 2014 m. sausio 29 d. priėmė sprendimÄ darbo byloje Nr. APS-112-21904, kuriuo jos praÅ¡ymo netenkino visiÅ¡kai.Nesutinkanti su tokiu komisijos sprendimu, mananti, kad jis buvo nemotyvuotas, teisiÅ¡kai nepagrįstas, priimtas vadovaujantis emocijomis, o ne įstatymo reikalavimais.Dėl Alytaus darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus nustatytių aplinkybiųBylos nagrinėjimo metu komisija nustatė, kad ji pagal VSDFV Alytaus skyriaus 2014-01-15 pažymÄ Nr.D59-100 nuo 2000-01-21 iki 2013-10-04 buvau drausta valstybiniu socialiniu draudimu.

Posėdžio metu komisijai buvo paaiÅ¡kinta, kad Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai teikiami tam, kad juose papildomai matosi jos dirbtas laikas ( nuo 2000-01-21 iki 2013-10-04) pas atsakovÄ ir darbo metu gauto atlyginimo dydis. Be to, Å¡i pažyma aiÅ¡kiai įrodo, kad per visus darbo pas atsakovÄ metus nebuvo nei karto atostogavusi ir jai nebuvo sumokėti atostoginiai.Komisija, peržengdama bylos nagrinėjimo ribas, sprendė dėl pateiktos darbo sutarties teisėtumo ir susitarimo dėl darbo laiko apskaitos.Kaip sprendime nurodė komisija, atsakovas dėl galimo darbo sutarties suklastojimo kreipėsi į Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariatÄ .

Pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti siejamos su nagrinėjamu darbo ginču, nes mano darbo laikÄ ir gautÄ darbo užmokestį pas atsakovÄ Ä¯rodo kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Manau, kad komisija turėjo tirti Å¡iuos įrodymus ir jų pagrindu spręsti apie mano darbÄ pas atsakovÄ .3.  Bylos nagrinėjimo metu komisija nustatė, kad ji, dirbdama pas atsakovÄ buhaltere, nepildžiusi darbo laiko apskaitos žiniaraščių, nei ji, nei buvęs bendrijos pirmininkas J. Ž. darbuotojų faktiÅ¡kai dirbto laiko nežymėjo niekur.

Nustatyta, kad darbuotojams nebuvo iÅ¡duodami ir atsiskaitymo lapeliai, kuriuose bÅ«tų įraÅ¡oma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, iÅ¡mokėtas ir iÅ¡skaičiuotas amas ir apie jų dirbto laiko trukmę. Nesuprantanti kaip Å¡ios aplinkybės susijusios su byla. Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtÄ kompetencijÄ be kitų funkcijų tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus (LR valstybinės darbo inspekcijos 6 str. 1 p.).

Ji pas atsakovÄ visada dirbusi pagal darbo sutartį ir ne jai (darbuotojui), bet darbdaviui yra pareiga tinkamai vykdyti darbo santykius reglamentuojančius įstatymus.Ji savo darbÄ ir pareigas atlikusi tinkamai ir per visus darbo metus pas atsakovÄ nėra gavusi jokios drausminės nuobaudos.4. Komisija konstatavo, kad nebuvo pateikti įrodymai ar faktai, kad aÅ¡ per visÄ savo darbo laikotarpį nepasinaudojau kasmetinėmis atostogomis, elgiausi nesÄ Å¾iningai, todėl mano praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti kompensacijÄ už visas nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ netenkinamas.

Jeigu komisijai iÅ¡ pateiktų įrodymų buvo neaiÅ¡ku ar ji pasinaudojusi atostogomis, tai galėjo pasiteirauti darbdavio. Komisijos posėdžio metu buvęs DNSB „(duomenys neskelbtini)" pirmininkas J. Ž. paliudijo, kad ji per visÄ darbo laikÄ bendrijoje neatostogavusi.Kokiu pagrindu komisija nusprendė apie jos pasinaudojimÄ atostogomis ir nesÄ Å¾iningumÄ jai nesuprantama, nes jokių motyvų tam pagrįsti nėra.Komisijos sprendime nėra jokių motyvų, pagrindžiančių priimtÄ nutarimÄ .Alytaus darbo ginčų komisijÄ prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus priėmė niekuo nepagrįstÄ , precedento neturintį sprendimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendime nenurodytas joks teisinis pagrindas tokiam sprendimui. Komisijos nurodyta LR Darbo kodekso 287 str. 1 d. nurodo, kad Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu Å¡is Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Nurodyta 294 str. ld. paaiÅ¡kina, kad Darbo ginčų komisija sprendimÄ priima bylos nagrinėjimo dienÄ posėdžio metu. Sprendimas iÅ¡dėstomas raÅ¡tu ir pasiraÅ¡omas bylÄ nagrinėjusių darbo ginčų komisijos narių.

Atkreiptinas dėmesys, kad to paties DK straipsnio 2 d. nurodo, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tačiau komisija Å¡ios dalies nenurodė - darytina iÅ¡vadÄ , kad ja ir nesivadovavo.Jai ,kaip darbuotojai , bÅ«nant silpnesniÄ ja darbo santykių Å¡alimi, Darbo ginčų komisija neturėjo teisės įgyvendinti praktikos, prieÅ¡ingos imperatyviosioms įstatymų normoms ir taip piktnaudžiauti teise. Komisija, priimdama sprendimus darbo bylose privalo tai daryti nepažeisdama įstatymų, gerbdama prigimtines asmenų teises, pvz., darbuotojo teisę į tinkamÄ darbo teisių įgyvendinimÄ (Konstitucijos 48 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011).

Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali bÅ«ti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam iÅ¡mokama piniginė kompensacija (DK 177 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. UAB „STAprojektai" , bylos Nr. 2-2071/2011). Pagal kasacinio teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai", bylos Nr. 3K-3-82/2008), jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigÄ ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių.

Taigi, atsakovui ieÅ¡kovės atleidimo dienÄ nesumokėjus kompensacijos už jai DK 177 straipsnio 2 dalies pagrindu priklausančias nepanaudotas atostogas, turėjo kilti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytas padarinys - darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikÄ .Darbuotojas darbo santykiuose laikomas silpnesniÄ ja Å¡alimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. UAB „Pas JuozapÄ ", Nr. 3K-3-48/2001; 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

D. v. UAB „ Versupis", tylos Nr. 3K-3-113/2005), todėl darbdavys, bÅ«damas verslininkas, stipresnioji darbo santykių Å¡alis, turėdamas pareigÄ darbo santykių metu elgtis apdairiai ir atidžiai, privalėjo sudaryti sÄ lygas pasinaudoti atostogomis kiekvienais metais, jeigu manė, kad negalės įgyvendinti jam įstatymo priskirtų pareigų atleidžiant mane iÅ¡ darbo.BylÄ nagrinėjusi Alytaus darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus nepaisė DK 177 straipsnio ir teismų praktikoje suformuoto imperatyvo, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas iÅ¡mokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminÄ , kad atleidimo dienÄ nesumokėjus kompensacijos už DK 177 straipsnio 2 dalies pagrindu priklausančias nepanaudotas atostogas, turėjo kilti DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytas padarinys - darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikÄ .IeÅ¡kinio motyvai ir dalykasKadangi Alytaus darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus priėmė niekuo nepagrįstÄ nesuprantamÄ prieÅ¡taraujantį imperatyvioms teisės normoms ir formuojamai teismų praktikai sprendimÄ kreipusis į teismÄ dėl pažeistų savo teisių teisminės gynybos.DNSB „(duomenys neskelbtini)" antraeilėse buhalterės pareigose dirbusi nuo 2000 m. sausio 21 d. iki 2013 m. spalio 4 d. 2013-10-04 atsakovo buvo atleista iÅ¡ darbo pagal LR Darbo kodekso 127 str.Darbo kodekso 177 str. 2 d. numato, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas iÅ¡mokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminÄ .

Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija iÅ¡mokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiÅ¡kai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip.Pas atsakovÄ dirbusi nuo 2000-01-21 iki 2013-10-04, t.y. beveik keturiolika metų.

Per visÄ darbo laikÄ jai nebuvo suteikta nei vienų apmokamų atostogų.Atsakovas nepateikė duomenų, kad jai darbo pas jį laikotarpiu buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Minimali kasmetinių atostogų trukmė - 28 kalendorinės dienos (DK 166 str. 1 d.). Remiantis LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o" 7 punktu, piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iÅ¡ metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafikÄ ) ir iÅ¡ darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.

Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas (ApraÅ¡o 6.2 p.).Pagal atliktus paskaičiavimus ir DNSB „(duomenys neskelbtini)" pateiktÄ pažymÄ jai buvo nesumokėta 43,48 (keturiasdeÅ¡imt trys Lt 48 ct) darbo užmokesčio ( už 2013 m. spalio mėn.) ir 2545,71 (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt penkių Lt 19 ct) litų dydžio kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

IÅ¡ viso atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ atsakovas jai nesumokėjo 2589,19 (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynių Lt 19 ct) litų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2014-03-12 sumokėjo neiÅ¡mokėtÄ Â atleidimo dienai likusį darbo užmokestį,todėl nuo reikalavimo dėl neiÅ¡moėto darbo užmokesčio priteismo atsisakė.LR DK 177 str. 2 d. nurodo, kad kompensacija iÅ¡mokama ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau darbuotojai, iki 2012 m. gruodžio 1 d. turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas iÅ¡naudoti iki 2015 m. gruodžio 1 d., o nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija iÅ¡mokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

Todėl jai priklauso kompensacija už visas per 14 metų nepanaudotas kasmetines atostogas. LR DK 141 straipsnis numato, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu Å¡iuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Kai uždelsiamÄ atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .

Kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos iÅ¡mokamos ne vėliau kaip atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ (DK 206 str. 1 d. 1 p.). Å i sankcija gali bÅ«ti taikoma tik po darbo santykių pasibaigimo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje /. O. v. UAB „Prekybos ir logistikos centras", bylos Nr. 3K-3-282/2010). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas uždelsė atsiskaityti dėl mano kaltės, todėl iÅ¡ jo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikÄ .Atsakovui nevykdant darbdavio pareigų, įgijusi teisę reikalauti mokėti ir palÅ«kanas, kaip tai numato LR CK 6.874 str., t. y.

LR CK 6.210 str. nustatytas 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymoAtsakovo atstovai su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti.Nurodė,kad IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad „Komisija, peržengdama bylos nagrinėjimo ribas, sprendė dėl pateiktos darbo sutarties teisėtumo ir susitarimo dėl darbo laiko apskaitos. Kaip sprendime nurodė komisija, atsakovas dėl galimo darbo sutarties suklastojimo kreipėsi į Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariatÄ .

Pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti siejamos su nagrinėjamu darbo ginču, nes mano darbo laikÄ ir gautÄ darbo užmokesti pas atsakovÄ Ä¯rodo kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.''' Su tokia ieÅ¡kovės pozicija nesutinka, kadangi darbo sutartis yra pagrindinis įrodymas, liudijantis darbo santykius tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, jų pradžiÄ ir pabaigÄ , iÅ¡ jos kildinamas teises ir pareigas. Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate atlikus ikiteisminį tyrimÄ pagal LR BB 300 str. 1 d. požymius nebuvo nustatyta,kada Å¡i darbo sutartis buvo pasiraÅ¡yta ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad „Bylos nagrinėjimo metu komisija nustatė, kad aÅ¡, dirbdama pas atsakovÄ buhaltere nepildžiau darbo laiko apskaitos žiniaraščių, nei aÅ¡, nei buvęs bendrijos pirmininkas J. Ž. darbuotojų faktiÅ¡kai dirbto laiko nežymėjo niekur. Nustatyta, kad darbuotojams nebuvo iÅ¡duodami ir atsiskaitymo lapeliai, kuriuose bÅ«tų įraÅ¡oma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, iÅ¡mokėtas ir iÅ¡skaičiuotas sumas ir apie jų dirbto laiko trukmę.

Nesuprantama kaip Å¡ios aplinkybės susijusios su byla. Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtÄ kompetencijÄ be kitų funkcijų tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus (LR valstybinės darbo inspekcijos 6 str. 1 p.). AÅ¡ pas atsakovÄ visada dirbau pagal darbo sutartį ir ne man (darbuotojui), bet darbdaviui yra pareiga tinkamai vykdyti darbo santykius reglamentuojančius įstatymus.

AÅ¡ savo darbÄ ir pareigas atlikau tinkamai ir per visus darbo metus pas atsakovÄ nesu gavusi jokios nuobaudos." Su tokia ieÅ¡kovės pozicija nesutinka, kadangi darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas, atsiskaitymo lapelių, kuriuose bÅ«tų įraÅ¡oma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, iÅ¡mokėtas ir iÅ¡skaičiuotas sumas ir apie jų dirbto laiko trukmę, iÅ¡davimas įeina į tiesiogines buhalterės pareigas, o tokie dokumentai patvirtina arba paneigia ieÅ¡kovės ieÅ¡kininius reikalavimus.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad „Komisija konstatavo, kad nebuvo pateikti įrodymai ar faktai, kad aÅ¡ per visÄ savo darbo laikotarpį nepasinaudojau kasmetinėmis atostogomis, elgiausi nesÄ Å¾iningai, todėl mano praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti kompensacijÄ už visas ne panaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ netenkinamas. Jeigu komisijai iÅ¡ pateiktų įrodymų buvo neaiÅ¡ku ar aÅ¡ pasinaudojau atostogomis, to jinai galėjo pasiteirauti darbdavio.

Beje komisijos posėdžio metu buvęs DNSB "(duomenys neskelbtini)" pirmininkas J. Ž. paliudijo, kad aÅ¡ per visÄ darbo laikÄ bendrijoje neatostogavau. Kokiu pagrindu komisija nusprendė apie mano pasinaudojimÄ atostogomis ir nesÄ Å¾iningumÄ man nesuprantama, nes jokių motyvų tam pagrįsti nėra. Kaip minėjau komisijos sprendime nėra jokių motyvų, pagrindžiančių priimtÄ nutarimÄ ." Su tokia ieÅ¡kovės pozicija nesutinkame, kadangi Komisija akivaizdžiai konstatavo, kad pati ieÅ¡kovė nevykdė savo pareigų ir iÅ¡ viso neformindavo nei darbuotojų dirbto laiko, nei jų atostogų.

Todėl nebuvo galima nustatyti, ar iÅ¡ tiesų ieÅ¡kovei nebuvo suteiktos atostogos, tuo labiau, kad ieÅ¡kovė nuo 2006 m. negyvena kooperatyve ir į darbÄ kiekvienÄ dienÄ nevažinėdavo, o konkrečios darbo vietos kooperatyve neturėjo. Bet to ieÅ¡kovei darbas pas atsakovÄ buvo antraeilis, o dirbdama kitose darbovietėse (žr. 2014-01-28 pažymÄ Nr. D23-21 darbo bylos medžiagoje) atsakovė turėjo atostogauti, tuo pačiu ir neatlikdama savo pareigų pas atsakovÄ .IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad „LR DK 141 straipsnis numato, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu Å¡iuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Kai uždelsiamÄ atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . Kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iÅ¡ darbo dienos, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos iÅ¡mokamos ne vėliau kaip atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ (DK 206 str. 1 d. 1 p.).

Å i sankcija gali bÅ«ti taikoma tik po darbo santykių pasibaigimo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas uždelsė atsiskaityti dėl mano kaltės, todėl iÅ¡ jo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ." Su tokia ieÅ¡kovės pozicija nesutinka, kadangi ieÅ¡kovė, pati pildydama darbo užmokesčio žiniaraÅ¡tį už spalio mėnesį, neteisingai jame nurodė, kad priskaičiuojama tik atostoginiai. Tuo tarpu, įdėmiai iÅ¡analizavus darbo užmokesčio žiniaraÅ¡tį, matyti, kad jame turėjo bÅ«ti nurodytas ir darbo užmokestis, tačiau to pati ieÅ¡kovė žiniaraÅ¡tyje nenurodė.

Gavus ieÅ¡kinį, Å¡i ieÅ¡kovės klaida buvo pastebėta, todėl jai 2014-03-12 buvo sumokėtas darbo užmokestis 74,36 Lt, atsižvelgiant ir į tai, kad ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo 2013-10-11.Surinktų įrodymų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ ,kad ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ 2000-01-20 Å¡alių sudarytos darbo sutarties Nr.1 matyti,kad ieÅ¡kovė pas atsakovÄ -DNSB“(duomenys neskelbtini)“ buvo priimta dirbti antraeilėse buhalterės pareigose ,nurodant ,kad sutartis yra neterminuota ir susitariama dirbti po 10 val.per savaitę, (sutarties 2 p.),nustatant darbo užmokestį pagal dirbtų valandų kiekį pagal Vyriausybės nustatytÄ valandinį tarifinį atlygį(3 p.),bei nustatant iÅ¡bandymo laikotarpį 3 mėn.(4 p.).IÅ¡ 2014-058-19 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.55-1-00047-14 matyti,kad ikiteisminis tyrimas ,pradėtas pagal LR BK 300 str.1d.,dėl O.

M. ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos darbo sutarties suklastojimo buvo nutrauktas,nenustačius nusikaltimo požymių.IÅ¡ pateikto DNSB“(duomenys neskelbtini)“2000-01-20 įsakymo Nr.1 matyti,kad ieÅ¡kovė buvo priimta į darbÄ pas atsakovÄ dirbti antraeilėms buhalterės pareigoms,o 2013-10-03 įsakymu Nr.2 patvirtinama,kad O. M. buvo atleista iÅ¡ darbo pas atsakovÄ LR DK 127 str.1d.tvarka.IÅ¡ pateikto DNSB“(duomenys neskelbtini)“2005-04-30 įsakymo Nr.1 matyti,kad ieÅ¡kovedi nuo 2005-05-01 buvo nustatytas 250 Lt atlyginimas.IÅ¡ pateikto DNSB“(duomenys neskelbtini)“2012-12-20 narių suirinkimo protokolo Nr.1 matyti,kad buvo patvirintas 250 Lt dydžio atlyginimas buhalterei.IÅ¡ informacijos iÅ¡ SODROS informacinės sistemos matyti,kad ieÅ¡kovė O.

M. nuo 2000-01-20 iki 2013-10-04 buvo DNSB“(duomenys neskelbtini)“darbuotoja.IÅ¡ pateiktų SODRAI 2000 m 1-ojo -2006 m 1-ojo ketvirčių praneÅ¡imų apie DNSB“(duomenys neskelbtini) „apdraustųjų socialinio draudimo įmokas matyti,kad per šį laikÄ už ieÅ¡kovę buvo mokamos socialinio draudimo įmokos.IÅ¡ 2014-01-29 Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekijos Alytaus skyriaus sprendimo Nr.DGKS-499 matyti,kad komisija netenkino O. M. praÅ¡ymo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ DNSB“(duomenys neskelbtini)“2589,19 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas ,vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atssiakityti laikÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovo-DNSB“(duomenys neskelbtini)“ atstovai ginčijo ieÅ¡kovės reikalavimus nurodydami,kad ieÅ¡kovė dirbo pas atsakovÄ Â pagal suklastotÄ darbo sutartį ,jai nebuvo nustatytas darbo grafikas,ji nevedė darbo laiko apskaitos ,bei dėl to nėra aiÅ¡ku už kiek darbo laiko jai turėjo bÅ«ti mokamas atlyginimas ir dėl atsakovei nepriklausytų iÅ¡mokėti jokių iÅ¡mokų už nepanaudotas atostogas,kadangi atsakovė galimai atostogaudavo,tačiau ji pati tvarkydama buhalterinę apskaitÄ to nerodė ir tuo laiku nebuvus tinkamos jos darbo kontrolės Å¡iuo metu nėra galimybės dokumentais įrodyti ieÅ¡kovės atostogų fakto, kÄ nustatė ir Darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus ir atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ .

IÅ¡ Å¡alių sudarytos darbo sutarties bei kitų atsakovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų,apklaustų liudytojų, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ galima padaryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ ,kad nuo 2000-01-20 iki 2013-10-04 tarp Å¡alių buvo darbiniai santykiai,kur ieÅ¡kovė pas atsakovÄ dirbo antraeilėse buhalterės pareigose.IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų teismo posėdyje paaiÅ¡kinimų nebuvo galima nustatyti jokių faktinių aplinkybių ,kurios bÅ«tų jai trukdę iÅ¡eiti įstatymais numatytų kasmetinių atostogų.IeÅ¡kovė nepagrindė ,kad ji atostogų nebÅ«tų galėjusi iÅ¡eiti dėl didelėlės darbo apimties ar dėl kokių tai kitų svarbių priežasčių,nepateikė įrodymų,kad ji bÅ«tų reikalavusi darbavio suteikti jai kasmetines atostogas,tačiau darbdavys jai bÅ«tų atsisakęs suteikti atostogas.IÅ¡ atsakovo atstovų paaiÅ¡kinimų matyti,kad buhalterinio darbo apimtis pas atsakovÄ nebuvo didelė,ieÅ¡kovė atostogas galėjo paimti ir dalimis.IÅ¡ atsakovo atstovų paaiÅ¡kinimų bei ieÅ¡kovės pateikto piliečio paso matyti,kad ieÅ¡kovė pagrindinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini) 2012-2013 metais atostogavo,bei po savaitę laiko buvo iÅ¡vykusi į užsienį.Atsakovo atstovai ginčydami ieÅ¡kovės reikalavimus su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko visiÅ¡kai ,bei tokiu bÅ«du jie iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ ,kad ieÅ¡kovės reikalavimams bÅ«tų taikoma ieÅ¡kinio senatis ,numatyta LR DK 27 str.2d.IeÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu,bei teisminio nagrinėjimo metu neprašė jai atnaujinti ieÅ¡kininės senaties terminÄ už laikotarpį,buvusį iki 2010-10-04.Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas .IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (Civilinio kodekso 1.124 str.).

Tam tikrais atvejais senaties terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto bendrojo trejų metų senaties termino nepraleido reikalavimams dėl darbo iÅ¡mokų , susidariusių ne anksčiau, nei prieÅ¡ 3 metus iki jos atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2013m.spalio 4 d., kai ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 209-02-09 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-37/2009 nurodė,kad: „Pagal DK 27 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Taigi ieÅ¡kinio senatis tai – laikas, per kurį asmuo gali apginti savo teises priverstinai, t. y. padedamas valstybės. Å io teisės instituto tikslai: sudaryti realiÄ galimybę asmeniui apginti savo pažeistÄ teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ , skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistÄ teisę, užkirsti keliÄ begaliniam bylinėjimuisi.

Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas nustatytas abiejų Å¡alių, t. y. tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo, interesais. DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams, jeigu Å¡iame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose atskiriems reikalavimams nenustatyta trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. IeÅ¡kiniui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu pareikÅ¡ti DK 297 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, skaičiuojamas nuo dokumento apie atleidimÄ iÅ¡ darbo gavimo dienos.

DK ir kituose darbo įstatymuose reglamentuojama tik dalis ieškinio senaties instituto klausimų. Pavyzdžiui, darbo įstatymai nereglamentuoja ieškinio senaties terminų taikymo, šių terminų eigos sustabdymo, nutraukimo, atnaujinimo, nenustato ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių pasekmių. Kai tam tikrų ieškinio senaties klausimų nereglamentuoja specialieji – darbo – įstatymai, šie klausimai sprendžiami vadovaujantis CK 1.126–1.135 straipsnių nustatytomis taisyklėmis (DK 27 straipsnio 5 dalis).

CK 1.131 straipsnio, reglamentuojančio ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, 1 dalyje įtvirtinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Tai reiÅ¡kia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, asmuo praranda galimybę apginti savo pažeistÄ teisę teismine tvarka. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Jeigu nėra Å¡alies praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas negali atsisakyti pažeistos asmens teisės, nors Å¡is ir pažeidė įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ dėl jos gynimo, t. y. teismas negali taikyti ieÅ¡kinio senaties savo iniciatyva.

Tuo atveju, kai ginčo Å¡alis pareiÅ¡kia reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas privalo iÅ¡spręsti šį klausimÄ , nes, minėta, tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai yra ginčo Å¡alies praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį ir teismas nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali bÅ«ti ginama, jeigu teismas nustato, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis); tuo atveju, kai teismas, esant ginčo Å¡alies reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieÅ¡kinys atmetamas vien dėl ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo, net kai ieÅ¡kovo reikalavimai iÅ¡ esmės turėtų bÅ«ti patenkinti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Ä®statymuose nenurodyta aplinkybių, taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. KlausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir ar sudaro pagrindÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ , teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, konkretaus ieÅ¡kinio senaties termino trukmę, į tai, kiek Å¡is terminas praleistas, ginčo esmę, Å¡alių elgesį, kitas reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes.

Svarbiomis ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastimis gali bÅ«ti pripažįstamos tik ieÅ¡kinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios. Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieÅ¡kovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros.

Ieškinio senatis yra įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminas yra tik įstatymo nustatytas terminas. Bendrasis maksimalus ieškinio senaties terminas nustatytas DK 27 straipsnyje, trumpesni ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti tiek DK, tiek kituose darbo įstatymuose. Ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis terminas. Šio termino pasibaigimas neatima galimybės pareikšti ieškinį ir apginti pažeistas teises teisme.

Teisė į gynybÄ ir teisė kreiptis į teismÄ yra savarankiÅ¡kos asmens teisės, todėl teismas turi priimti reikalavimÄ ginti pažeistÄ teisę ir tuo atveju, kai ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas. Ar ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, galima nustatyti tik iÅ¡tyrus bylos aplinkybes, konstatavus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl ieÅ¡kinio senaties, kurie bÅ«tini taikant teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį nagrinėjamo ginčo atveju. Be to, ieÅ¡kinio senatis taikoma tik tais atvejais, kai kita Å¡alis to reikalauja, ir negali bÅ«ti taikoma teismo iniciatyva.

Pažymėtina, kad teismas turi teisę atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių.” IÅ¡ surinktų įrodymų byloje yra pagrindas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m sausio 29d.sprendimÄ darbo byloje Nr.APS-112-21904 kaip nepagrįstÄ ,kadangi Å¡iuo nutarimu buvo nepatvirtintas ieÅ¡kovės darbo faktas pas atsakovÄ ir to pagrindu buvo atsisakyta tenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.Tačiau toks sprendimas prieÅ¡taravo darbo byloje Nr. APS-112-21904 pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams apie buvusius Å¡alių darbo santykius , ieÅ¡kovės pateiktiems paaiÅ¡kinimams dėl jos darbo pas atsakovÄ ,liudytojo J.

Ž. parodymams.Toks priimtas sprendimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisingu,kadangi prieÅ¡tarauja LR DK 177 str.,141 str.Tokiu bÅ«du nesant ieÅ¡kovės praÅ¡ymo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl jai neiÅ¡mokėtų atostogų kompensacijų už 2000-01-20 -2010-10-04 laikotarpį ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo atmestinas.IeÅ¡kinys dalyje dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas už 2010-10-04 -2013-10-04 laikotarpį priteisimo tenkintinas,kadangi iÅ¡ pateiktų įrodymų nustatyta,kad ieÅ¡kovę ir atsakovÄ siejo darbiniai santykiai ir ieÅ¡kovei išėjus iÅ¡ darbo atsakovas turėjo su ja pilnai atsiskaityti atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ,t.y.2013 m spalio 4d.(DK 141 ,177 str.2d.).Atsakovas nepateikė įrodymų,kad jis bÅ«tų atsiskaitęs su ieÅ¡kove ir iÅ¡mokėjęs atostogų kompensacijÄ už nurodytÄ trejų metų laikotarpį.IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti,kad ieÅ¡kovei per nurodytÄ laikÄ buvo mokamas 250 Lt atlyginimas.Tokiu bÅ«du iÅ¡ atsakovo priteistina nepanaudotų atostogų kompensacija už trejus metus ,priteisiant 3mėn.vidutinį atlyginimÄ ,kuris sudarytų 750 Lt(3x250 Lt),neiÅ¡skaičius mokesčių.IeÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti ir dalį jai neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už 2013 m spalio mėn.,bei atsakovui sumokėjus šį darbo užmokestį ji nuo Å¡ios ieÅ¡kinio dalies atsisakė.IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti ir vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai,kad ieÅ¡kovė išėjo iÅ¡ darbo savo noru,laikotarpiu po atleidimo dirbo kitose darbovietėse,bei dėl atsakovo veiksmų nepatyrė kokių tai ženklesnių darbinių pajamų netekimo ,kartu atsižvelgdamas ir į atsakovo finansinę padėtį laiko,kad Å¡iuo atveju pakankamas pagrindas už pavėluotÄ atsiskaitymÄ bÅ«tų vieno vidutinio 250 Lt atlyginimo priteisimas .Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies , ieÅ¡kovei taip pat priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ (CPK 88 str., 93 str.),pagal patenkintų reikalvimų dydį,kur ieÅ¡kovės turėtos 500 Lt iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti patvirtinamos 2014-01-07 pinigų priėmimo kvitu Nr.744352 dėl atstovavimo Darbo ginčų komisojoje,2014-04-24 pinigų priėmimo kvitu Nr.744374 dėl 1000 lt sumokėjimo ir 2014-06-30 kvitu 744381 dėl 1000 Lt sumokėjimo.

IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į Å¡ios bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas paruoÅ¡ti ieÅ¡kinį ir atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokėjimo dydžiais.Laikytina, kad ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti pagal rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio yra pagrįstos 1000(vieno tÅ«kstančio ) litų dydžio.

Kadangi sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies,tai iÅ¡ atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei nuo patenkinto ieÅ¡kinio dalies dėl 1000 Lt ieÅ¡kovei priteisimo,kur žyminis mokestis sudarytų 30 Lt (1000x0,03=30).Tačiau sutinkamai su LR CPK 80 str.1d1 p ir 82 str.,pritaikius indeksacijÄ priteistinas žyminis mokestis sudarytų 72 Lt. IeÅ¡kovė pagal LR CPK 83 str.1d.1 p.yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų ,atsirandančių iÅ¡ darbo teisinių santykių.Dėl to atmetus ieÅ¡kinį dėl kitų ieÅ¡kovės reikalavimų nėra pagrindo iÅ¡ atsakovo priteisti žyminį mokestį valstybei nuo Å¡ių reikalavimų(CPK 93 str.3d.).Atsakovas pateiktais mokėjimo pavedimais patvirtina,kad jis advokato pagalbai apmokėti turėjo 800 Lt iÅ¡laidų.Atsižvelgus į patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų dydį,iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į Å¡ios bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas paruoÅ¡ti į atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atvykimÄ Ä¯ kitos vietovės teismÄ , vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokėjimo dydžiais.Laikytina, kad atsakovo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti pagal rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio yra pagrįstos 600(Å¡eÅ¡ių Å¡imtų) litų dydžio.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str.,93 str., 96,259-260, 265, 268,270 str., teismas                    n u s p r e n d ė :IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

   Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m sausio 29d.sprendimÄ darbo byloje Nr.APS-112-21904 kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo-daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“(įm.kodas (duomenys neskelbtini),es, (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei O. M. a.k(duomenys neskelbtini) 750(septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt)litų,neiÅ¡skaičiavus mokesčių ,kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.Priteisti iÅ¡ atsakovo-daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“(įm.kodas (duomenys neskelbtini),es, (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei O.

M. 250(du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt)litų, neiÅ¡skaičiavus mokesčių,vidutinį darbo užmokestį už pavėluotÄ atsiskaitymÄ iÅ¡mokant kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas.Priteisti iÅ¡ atsakovo- daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“(įm.(duomenys neskelbtini),es, (duomenys neskelbtini)) 72(septyniasdeÅ¡imt du)litus žyminio mokesčio valstybei(iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660).Priteisti iÅ¡ atsakovo-daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“(įm.(duomenys neskelbtini),es, (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei O.

M. 1000(vienÄ tÅ«kstantį)litų jos turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės O. M. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovui-daugiabučio namo savininkų bendrijais „(duomenys neskelbtini)“(įm.(duomenys neskelbtini),es, (duomenys neskelbtini)) 600(Å¡eÅ¡is Å¡imtus )litų turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui,skundÄ paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

           Teisėjas (paraÅ¡as)                                                                                                             NuoraÅ¡as tikras: Teisėjas                                                               Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas                               Â