2023-05-10 Nr. AB-9748-3-61-3-02103-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui viešajai įstaigai Statybos sektoriaus vystymo agentūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2023-05-10 Nr. AB-9748-3-61-3-02103-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Ministerija vertino, jog nėra pagrindo vertinti atsakovo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą kaip neatitinkantį Statybos įstatymo ir STR 1.02.01:2017 nuostatų ar, kad jį priimant būtų esmingai pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimą.
Full text
Administracinė byla Nr. eA-971-1047/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02103-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui viešajai įstaigai Statybos sektoriaus vystymo agentūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (14)-D8(E)-2275 „Dėl Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2022-01-01 sprendimo Nr. SP-04“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 29 d. sprendimas); 2) panaikinti Ministerijos Skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 22 d. posėdžio sprendimo dalį dėl D. M. (toliau – ir 2022 m. kovo 22 d. protokolas); 3) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Statybos produkcijos sertifikavimo centras (toliau – ir SPSC) (teisių perėmėja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Statybos sektoriaus vystymo agentūra) (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2022 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. SP-04 dalį dėl D. M. išduoto 2011 m. balandžio 8 d. Kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atestatas) galiojimo panaikinimo (toliau – ir 2022 m. sausio 10 d. sprendimas); 4) įpareigoti atsakovą, vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 2 punkto reikalavimus, nustatyti D. M. terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato galiojimas, pašalinti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Atestatas jam išduotas 2011 m. balandžio 8 d. Apie tai, kad per 2 mėnesius nuo įspėjimo dienos (rašto ar pranešimo registruotu paštu įteikimo dienos) nepateikus atsakovui kvalifikacijos tobulinimą įrodančių dokumentų, bus sustabdytas Atestato galiojimas 6 mėnesiams, pareiškėjas sužinojo tik 2021 m. balandžio mėnesį, gavęs 2021 m. kovo 30 d. registruotą laišką (toliau – ir Pranešimas). 2022 m. sausio 31 d. pareiškėjas pateikė atsakovui reikiamus dokumentus, kartu ir prašymą atsižvelgiant į 8 dienų vėlavimą, pratęsti vykdymo terminą kvalifikacijos tobulinimui įvertinti. Pareiškėjas prašyme nurodė objektyvias nedidelio vėlavimo aplinkybes (dėl (duomenys neskelbtini) ligos), patvirtino, kad jis pareigingai ir iš anksto kėlė turimą kvalifikaciją, tobulinosi kvalifikacijos tobulinimo kursuose. 2022 m. vasario 3 d. pareiškėjas el. laišku gavo atsakymą, kad netenkintas jo prašymas dėl termino pratęsimo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas 2022 m. vasario 23 d. Ministerijai pateikė skundą. Negavęs jokio atsakymo, pareiškėjas pakartotinai 2022 m. balandžio 26 d. pateikė antrą skundą. Ministerija, įvertinusi pareiškėjo skundą, 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu nenustatė pagrindo vertinti, jog atsakovo 2022 m. sausio 10 d. sprendimas neatitiktų Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880, (toliau – ir STR 1.02.01:2017) nuostatų ar jį priimant būtų esmingai pažeistos procedūros. Kartu su Ministerijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu buvo pridėtas 2022 m. kovo 22 d. posėdžio protokolo Nr. D4-43 išrašas.
3. Pareiškėjas vadovavosi STR 1.02.01:2017 71.2 punktu ir nurodė, kad jis negavo jokių pranešimų ar raginimų su nustatytu terminu. Atsakovo darbuotojo 2022 m. vasario 3 d. siųstame el. paštu atsakyme nurodoma, kad pareiškėjas buvo informuotas 2021 m. vasario 12 d. ir 2021 m. kovo 24 d. el. paštu. Tačiau nurodytas el. paštas yra anksčiau buvusios pareiškėjo darbovietės. Pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 18 d. ten nebedirbo ir ne dėl nuo jo priklausiusių aplinkybių šiuo paštu jis negalėjo naudotis bei gauti informacijos. STR 1.02.01:2017 71.4 punktas numato, kad per STR 1.02.01:2017 71.2 punkte nurodytą terminą negavęs visų trūkstamų kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų, nurodytų STR 1.02.01:2017 70 punkte, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoja pareiškėją, kad jo prašymas neregistruojamas ir raštu įspėja, kad per 2 mėnesius nuo įspėjimo dienos (rašto ar pranešimo registruotu paštu įteikimo dienos) nepateikus atsakovui kvalifikacijos tobulinimą įrodančių dokumentų, gali būti sustabdytas kvalifikacijos atestato galiojimas 6 mėnesiams Statybos įstatymo [8.1] 12 straipsnio 14 dalies 2 punkte nurodytu atveju. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 4 d. gavo registruotą pranešimą deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini). STR 1.02.01:2017 74 punktas numato, kad vadovaudamasis Atestavimo ekspertų išvada, atsakovo direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimą pripažinti netinkamu ir sustabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą 6 mėnesiams.
4. Pareiškėjas vertino, jog nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo vadovautis Statybos įstatymo nuostatomis ir nepagrįstai bei neteisėtai neinformavo pareiškėjo apie Atestato galiojimo sustabdymą bei nenustatė pareiškėjui termino pažeidimams, dėl kurių sustabdomas Atestato galiojimas, pašalinti. Tai patvirtina Statybos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 4 punkto norma numatanti, kad atestavimą atliekanti organizacija kvalifikacijos atestato galiojimą panaikina, kai jo turėtojas, šio straipsnio 14 dalyje nurodytais pagrindais sustabdžius jo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, išskyrus šio straipsnio 14 dalies 3 punkte nurodytą atvejį, dėl kurių pastarojo galiojimas sustabdytas. Dėl pareiškėjo priimti sprendimai, jų pasekmių neišaiškinimas ir nulėmė, kad pandeminiu laikotarpiu pareiškėjas daugiau koncentravosi į savo darbus bei nuolat sergančių šeimos narių sveikatą (saviizoliacijas). Pareiškėjas nuoširdžiai suprato, kad, išklausius kursus bei įvykdžius visą reikiamą programą, bei atsižvelgiant į pandeminį laikotarpį, būtini dokumentai bus priimti, kai tik jis juos pateiks ir Atestato galiojimas bus atnaujintas. Juolab, kad nebuvo jam nurodytas joks terminas dokumentams pateikti.
5. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad įstatymo leidėjas nuosekliai nuo 2011 m. birželio 14 d. Statybos įstatyme bei nuo 2012 m. sausio 7 d. statybos techniniame reglamente STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir STR 1.02.06:2012) numato pareigą tobulinti kvalifikaciją; kvalifikaciją tobulinti tobulinimo kursuose; kvalifikaciją tobulinti kvalifikacijos kursuose ne rečiau kaip kas 5 metai; kvalifikaciją tobulinti išklausant ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Ministerija jos nustatyta tvarka; pateikti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius duomenis atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka. Statybos įstatyme įtvirtinta imperatyvi pareiga ne rečiau kaip kas 5 metai tobulinti kvalifikaciją bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus atestavimą vykdančiai organizacijai. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog per 5 metus, skaičiuojamus nuo 2016 m. kovo 24 d. atlikto neterminuoto Atestato išdavimo, pareiškėjas privalėjo (iki 2021 m. kovo 24 d.) Statybos įstatymo bei įstatymus įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka ne tik tobulinti kvalifikaciją, tačiau ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus atsakovui, nes reikalavimo tobulinti kvalifikaciją įvykdymas nėra preziumuojamas, jį reikia įrodyti / pagrįsti. Pareiškėjas šios pareigos neįvykdė, nors buvo informuojamas atsakovo tiek apie minėtas pareigas, tiek apie pirmosios poveikio priemonės (2021 m. birželio 14 d. sprendimu) – Atestato galiojimo sustabdymą 6 mėnesių terminui taikymą, tiek apie tai, jog Atestato galiojimas bus panaikintas, jei pažeidimai nebus ištaisyti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 10–12 d. dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose ir išklausė 26 akademinių valandų paskaitų ciklą pagal mokymo programą M-075-18-LSIS, tačiau dėl nežinomų ir paties pareiškėjo nenurodomų priežasčių, nepateikė kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų SPSC. Nors pareiškėjas nurodo, jog labiau koncentravosi į darbus bei sergančių šeimos narių sveikatą, tačiau tuo laiku, kada pareiškėjas dalyvavo kvalifikavimo kursuose, nebuvo jokios pandemijos, karantino, saviizoliacijos Lietuvos Respublikoje dėl COVID-19, todėl, išklausęs minėtus tobulinimo kursus, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pateikti SPSC tai patvirtinančius įrodymus. Be to, nors dokumentų nepateikimo priežastis grindė ligomis, tačiau sirgimo trukmės, saviizoliacios trukmės nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp minėtų aplinkybių ir 2018 m. gruodžio 12 d. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimo Nr. SV/STPV-2772/18 (toliau – ir Pažymėjimas) nepateikimo atsakovui.
8. Atsakovas pažymėjo, jog buvo priėmęs du sprendimus: 1) 2021 m. birželio 14 d. sprendimą dėl pareiškėjo Atestato galiojimo sustabdymo 6 mėnesių terminui, bei 2) 2022 m. sausio 10 d. sprendimą dėl Atestato galiojimo panaikinimo. Visi skundo argumentai, kurie susiję su tariamai atsakovo neįvykdytais STR 1.02.01:2017 71.2 punkto reikalavimais, turėjo būti teikiami skundžiant 2021 m. birželio 14 d. sprendimą, tačiau pareiškėjas jo neskundė įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė nė vieno dokumento, todėl STR 1.02.01:2017 71.2 punktas negalėjo būti taikomas, nes fiziškai neįmanoma perskaityti nepateikto skaityti dokumento. Atitinkamai, nepateikus skaityti dokumentų – neįmanoma nustatyti, kad „juose nurodytos informacijos nepakanka“. Nepateikdamas atsakovui nė vieno kvalifikacijos tobulinimo dokumento, pats pareiškėjas užkirto sau kelią reikalauti taikyti STR 1.02.01:2017 71.2 punktą ir iš jo išplaukiančias nuostatas. Lygiai taip pat negalėjo būti taikomos STR 1.02.01:2017 71.1 punkto nuostatos.
9. Atsakovas tvirtino, jog nors pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau STR 1.02.01:2017 75 punkte yra nurodytas terminas trūkumams pašalinti. 2021 m. birželio 14 d. sprendimu sustabdžius Atestato galiojimą, pareiškėjas turėjo 6 mėnesius (iki 2021 m. gruodžio 14 d.) kvalifikacijos tobulinimo dokumentams pateikti, tačiau to nepadarė. Atestatas panaikintas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu, todėl nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. sausio 9 d. pareiškėjas turėjo papildomai laiko pateikti kvalifikacijos tobulinimo dokumentus, tačiau jų nepateikė. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad nedirbo nuo 2019 m. vasario 18 d. valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Vilniaus vystymo kompanija“, todėl negavo el. paštu atsakovo siųstų pranešimų, tačiau paskutiniai pareiškėjo atsakovui pateikto el. pašto duomenys buvo nurodyti 2018 m. birželio 8 d. pareiškėjo prašyme ir iki pat 2022 m. sausio 31 d. pareiškėjas nebuvo informavęs atsakovo apie el. pašto pasikeitimą. Po Pažymėjimo gavimo pareiškėjas galėjo iš el. pašto (duomenys neskelbtini) išsiųsti atsakovui (kartu su kitais STR 1.02.01:2017 nurodytais dokumentais) minėtą Pažymėjimą ir tokiu būdu įvykdyti pareigą.
10. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas jo neinformavo apie Atestato galiojimo sustabdymą. Apie 2021 m. birželio 14 d. sprendimą atsakovas pareiškėją informavo paties pareiškėjo nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. birželio 14 d. paskelbė viešai Statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registre (toliau – ir Registras) (kad Atestato galiojimas sustabdytas dėl nepateiktų kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų). Pareiškėjas nenurodė, koks teisės aktas įpareigoja kvalifikacijos tobulinimą vykdančias organizacijas teikti visų tobulinimo kursų dalyvių pažymėjimus atsakovui. Pareiga tiek tobulinti kvalifikaciją, tiek pateikti tai patvirtinančius dokumentus atsakovui tenka pačiam asmeniui, kuris tobulina kvalifikaciją, o ne kuriam nors kitam asmeniui. Dar daugiau, apie tariamą manymą, kad kvalifikacijos pažymėjimą atsakovui pateiks mokymus atlikusi organizacija, pareiškėjas bando pateisinti galimą aplaidumą. Pareiškėjo skundo argumentai, jog nuo ginčo išsprendimo priklauso šeimos pajamos, nesudaro pagrindo naikinti 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą, nes apie šias pasekmes pareiškėjas privalėjo galvoti per 5 metus nepateikęs atsakovui kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
12. Ministerija nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas laiku nepateikė dokumentų, įrodančių kvalifikacijos tobulinimą. 2022 m. sausio 31 d. jis pateikė atsakovui informaciją apie kvalifikacijos tobulinimą, taip pat prašymą pratęsti dokumentų, pagrindžiančių kvalifikacijos tobulinimą, pateikimo terminą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas įspėjo pareiškėją apie kvalifikacijos tobulinimo patvirtinančių dokumentų pateikimo pareigą el. paštu ir registruotu paštu, taip pat el. paštu siuntė informaciją apie priimtus sprendimus sustabdyti bei panaikinti pareiškėjo Atestato galiojimą. Pareiškėjas skunde neneigė, kad gavo registruotą laišką iš atsakovo, tačiau nurodė, kad negavo el. paštu atsakovo siųstos informacijos (nes nebedirba VĮ „Vilniaus vystymo kompanija“ nuo 2019 m.). Šiuo atveju pareiškėjas skunde neneigė, kad neinformavo atsakovo apie el. pašto pasikeitimą. Atitinkamai, jeigu atsakovas informaciją apie priimtus sprendimus pareiškėjui siuntė pareiškėjo nurodytais kontaktais, nėra pagrindo manyti, kad atsakovas nevykdė pareigos informuoti pareiškėją apie dėl jo priimtus sprendimus ar, kad tokią pareigą vykdė netinkamai.
13. Ministerija vertino, jog nėra pagrindo vertinti atsakovo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą kaip neatitinkantį Statybos įstatymo ir STR 1.02.01:2017 nuostatų ar, kad jį priimant būtų esmingai pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimą.
II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo D. M. skundą, priteisė atsakovui iš pareiškėjo 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
15.1. Pareiškėjas 2022 m. sausio 31 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė atsakovo įvertinti jo kvalifikacijos tobulinimą, susijusį su Atestate nurodyta veikla. Taip pat pateikė visus reikiamus dokumentus. Kartu su 2022 m. sausio 31 d. prašymu, pateikė prašymą pratęsti kvalifikacijos tobulinimo įvertinimo įvykdymo terminą. Prašyme nurodė termino praleidimo priežastis.
15.2. Atsakovas 2022 m. vasario 3 d. el. paštu informavo pareiškėją, jog negali taikyti išimčių, kurios nenurodytos teisės aktuose ir privalo vykdyti teisės aktuose nurodytas procedūras. Agentūra nurodė, jog 2021 m. vasario 12 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas priminimas dėl kvalifikacijos tobulinimo dokumentų teikimo. 2021 m. kovo 24 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) ir registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas įspėjimas dėl kvalifikacijos tobulinimo dokumentų teikimo. Pareiškėjas buvo informuotas, jog Agentūros 2021 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. SP-66 buvo sustabdytas Atestato galiojimas, vadovaujantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 2 punktu, dėl nepateiktų kvalifikacijos tobulinimo dokumentų. Taip pat 2022 m. sausio 10 d. sprendimu buvo panaikintas Atestatas, vadovaujantis Statybos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 4 punkto nuostata „kai jo turėtojas, Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalyje nurodytais pagrindais sustabdžius jo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų“. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo 5 metus, taip pat daugiau nei 2 mėn., o taip pat daugiau nei 6 mėn. pateikti reikiamus dokumentus (atsiųsti juos el. paštu).
15.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2022 m. sausio 10 d. sprendimu, Ministerijai 2022 m. vasario 23 d. pateikė skundą. Pareiškėjas, negavęs jokio atsakymo, pakartotinai Ministerijai 2022 m. balandžio 26 d. pateikė skundą.
15.4. Ministerija, įvertinusi pareiškėjo skundą, 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu nenustatė pagrindo vertinti, jog atsakovo 2022 m. sausio 10 d. sprendimas neatitiktų Statybos įstatymo ir STR 1.02.01:2017 nuostatų ar jį priimant būtų esmingai pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimą. Taip pat kartu pridėjo Ministerijos Komisijos 2022 m. kovo 22 d. posėdžio protokolo Nr. D4-43 išrašą.
16. Teismas vadovavosi Statybos įstatymo 12 straipsnio 12 dalimi, STR 1.02.01:2017 69 punktu ir priėjo prie išvados, kad minėtų teisės aktų nuostatos nustato pareigą asmenims, kuriems išduotas kvalifikacijos atestatas, nurodytas Statybos įstatymo 12 straipsnyje, pateikti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus. Tiek teisės aktuose nustatyta pareiga tobulinti kvalifikaciją, tiek ir pateikti kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus atestavimą atliekančiai institucijai tenka pareiškėjui (kvalifikacijos atestato turėtojui).
17. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 10–12 d. dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose ir išklausė 26 akademinių valandų paskaitų ciklą pagal mokymo programą M-075-18-LSIS.
18. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo jo informavimo, teismas vadovavosi STR 1.02.01:2017 71.4 punktu ir atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis negavo jokių pranešimų ar raginimų iš Agentūros su nustatytu terminu. Atsakovas pareiškėjui 2021 m. vasario 12 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė priminimą apie pareigą pateikti kvalifikacijos tobulinimo dokumentus. Atsakovas, negavęs jokių dokumentų, 2021 m. kovo 24 d. tuo pačiu el. paštu ir 2021 m. kovo 30 d. registruotu paštu išsiuntė pranešimą apie kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų teikimą, kuriame įspėjo, jog per 2 mėnesius nepateikus minėtų dokumentų, Atestato galiojimas bus sustabdytas. Šios aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjas buvo tinkamai atsakovo informuotas, tiek dėl reikiamų dokumentų pateikimo, tiek dėl pasekmių, kurios būtų neįvykdžius minėto reikalavimo. Teismas vertino, jog pareiškėjas turėjo pareigą pranešti atsakovui apie savo pasikeitusį el. paštą. Pareiškėjas, kaip vidutinio atidumo bei apdairumo asmuo, savo veiklos profesionalas, turėjo ir galėjo suprasti, kad, pakeitus el. pašto adresą bei nenurodžius kito el. pašto adreso atsakovui, iškyla rizika, kad pareiškėjas gali negauti iš atsakovo siunčiamų pranešimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui įspėjimas apie kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų teikimą atsakovo buvo siųstas ir registruotu paštu. Pats pareiškėjas skunde patvirtino, jog atsakovo 2021 m. kovo 30 d. įspėjimą, siųstą registruotu paštu, gavo 2021 m. balandžio 4 d. Teismas vertino, kad tokiu būdu pareiškėjas paneigė skundo argumentus, jog jis nebuvo informuotas, nes negavo jokio pranešimo ir, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti Statybų įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 4 punkto norma.
19. Teismas nurodė, kad atsakovas 2021 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui išduoto Atestato galiojimą sustabdė 6 mėnesiui terminui, kadangi pareiškėjas per nustatytą 2 mėnesių terminą trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė atsakovui kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų. Agentūros 2021 m. birželio 14 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini) bei patalpintas atsakovo administruojame Registre. Teismas sprendė, jog pareiškėjui taip pat buvo sudarytos visos galimybės susipažinti su atsakovo 2021 m. birželio 14 d. sprendimu.
20. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo, vadovavosi STR 1.02.01:2017 75 punktu bei nustatė, jog pareiškėjas ir po atsakovo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo nesiėmė jokių veiksmų, t. y. net ir apribojus Atestato galiojimą 6 mėnesių laikotarpiui, pareiškėjas nepateikė atsakovui kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėjui 2021 m. balandžio 4 d. tapo žinoma apie 2021 m. kovo 30 d. atsakovo įspėjimą dėl kvalifikacijos tobulinimo dokumentų nepateikimo ir dėl to galinčių kilti pasekmių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2021 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. sausio 10 d. (beveik 10 mėn.) žinojo, kad turi pareigą pateikti reikiamus dokumentus, tačiau nepateikė jų atsakovui. Pareiškėjas nesiėmė veiksmų tam, kad būtų išvengta tolimesnių neigiamų pasekmių, todėl atsakovas, veikdamas pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus (STR 1.02.01:2017 75 p.), pagrįstai priėmė 2022 m. sausio 10 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikino Atestato galiojimą.
21. Teismas nustatė, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022 m. vasario 3 d. sužinojo apie atsakovo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą, kuriuo jam buvo panaikintas Atestatas. Nors pareiškėjas nedetalizavo kaip sužinojo apie minėtą sprendimą, tačiau teismas nustatė, jog minėtas sprendimas pareiškėjui taip pat buvo siųstas el. paštu, adresu (duomenys neskelbtini) bei patalpintas Registre, skiltyje „Poveikio priemonės“. Teismas priėjo prie išvados, jog, jei pareiškėjas gavo atsakovo 2022 m. sausio 10 d. sprendimą, nėra pagrindo manyti, jog prieš tai minėti sprendimai ir įspėjimai, kurie buvo siųsti tokiu pat būdu, pareiškėjo būtų nepasiekę.
22. Teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus dėl koncentracijos į darbus ir sergančius šeimos narius, nes nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai. Teismas sutiko su atsakovu, kad 2018 m. gruodžio 10–12 d., kuomet pareiškėjas dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose, nebuvo jokios pandemijos, karantino, saviizoliacijos Lietuvos Respublikoje dėl COVID-19, todėl išklausęs kursus, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir galimybių pateikti Pažymėjimą. Nors pareiškėjas nurodė manęs, kad Pažymėjimą atsakovui pateiks mokymus atlikusi organizacija, tačiau nenurodė teisinio reguliavimo, kurio pagrindu jam galėjo kilti toks manymas. Teismas nepagrįsta pripažino pareiškėjo išdėstytą poziciją, kuria bandoma pateisinti savo neaktyvius veiksmus.
23. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog nuo skundo išsprendimo priklauso šeimos pajamos, nes pareiškėjas, veikdamas pakankamai atidžiai ir rūpestingai bei būdamas savo srities profesionalas, turėjo žinoti ir žinojo, jog turi atsakovui pateikti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus, tačiau veikė nepagrįstai neaktyviai. Teismas nurodė, kad atsakovas kitokio sprendimo, nei priėmė, priimti negalėjo, kadangi būtų pažeidęs STR 1.02.01:2017 75 punktą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė svarių priežasčių bei objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vertinti, jog kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų jis nepateikė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių.
24. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2022 m. sausio 10 d. sprendimu, 2022 m. vasario 23 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. skundais kreipėsi į Ministeriją. Ministerijos Komisija, vadovaudamasi Skundų dėl sprendimų dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), sprendimo dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo nagrinėjimo komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. D1-439, 14.2 punktu, 2022 m. kovo 22 d. posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, bendru sutarimu priėmė sprendimą pripažinti, kad 2022 m. sausio 10 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas sprendė, kad Ministerija nustatė reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir iš esmės išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą (2022 m. kovo 22 d. posėdžio protokolas laikytinas sudedamąja 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo dalimi).
25. Teismas konstatavo, kad Agentūra 2022 m. sausio 10 d. sprendimu bei Ministerija 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu teisingai nustatė faktines aplinkybes, jas tinkamai teisiškai kvalifikavo. Agentūros 2022 m. sausio 10 d. sprendimas ir Ministerijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendimas yra tinkamai motyvuoti, pagrįsti ir teisėti, jų naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kadangi teismas nenustatė kitų sprendimų panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d.), atmetė pareiškėjo skundą. Netenkinęs skundo (pagrindinių reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo), teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, o taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
26. Atsižvelgęs į Agentūros prašymą priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8.2 punktais, ir, įvertinęs tai, kad atsakovas neturi kvalifikuoto teisininko, atsakovo prašymą tenkino bei priteisė Agentūrai iš pareiškėjo 1 524,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad patirtos atstovavimo išlaidos buvo būtinos tinkamai ir profesionaliai atstovauti viešojo administravimo funkciją atliekančią valstybės įmonę.
III. 27. Pareiškėjas D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo dalį dėl D. M. išduoto Atestato galiojimo panaikinimo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Pareiškėjas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, susijusius su ginčo faktinėmis aplinkybėmis, teisiniu reglamentavimu (Statybos įstatymo 12 str., STR 1.02.01:2017, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) ir nurodo, jog atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, netinkamai vykdė imperatyvias įstatymo normas, ir šiais veiksmais pažeidė pareiškėjo teises į teisingą ir teisėtą pagal įstatymo reglamentuotas normas individualaus administracinio sprendimo priėmimą. Teismas nepagrįstai nevertino, kad sprendimas dėl Atestato panaikinimo, gali būti priimtas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pareiškėjas vadovaujasi Statybos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 4 punktu ir akcentuoja, jog ši įstatymo norma imperatyviai numato būtinąją sąlygą – per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ši sąlyga nebuvo išpildyta ir tuo pačiu buvo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamą viešąjį administravimą. Pareiškėjas pažymi, kad teisės sustabdymas ir teisės panaikinimas yra skirtingų teisių suvaržymo formų sampratos ir viena kitai nedaro įtakos, t. y. teisės sustabdymas nesukelia tiesioginės pasekmės, kad ši teisė bus panaikinta. Būtent per įstatymo reikalavimą numatyti terminą pažeidimui pašalinti ir realizuojamas griežtesnės suvaržymo formos – teisės panaikinimo – įgyvendinimas.
29. Pareiškėjas nepagrįstomis laiko teismo prielaidas, kad pareiškėjas galėjo gauti pranešimą apie Atestato sustabdymą ankstesnės darbovietės, kurioje jau nebedirbo, el. paštu ir vertina, jog tai nesuponuoja viešojo administravimo subjektui teisės pažeisti priimamų sprendimų įteikimo suinteresuotiems asmenims užtikrinimą ir ypač po to, kai ankstesni sprendimai buvo įteikiami registruotu paštu. Teismo argumentas, kad pareiškėjas apie Atestato sustabdymą galėjo sužinoti iš viešo tinklalapio, nepaneigia įstatyme imperatyviai numatytos viešojo administravimo subjekto pareigos nustatyti terminą pareiškėjui pažeidimui pašalinti, o taip pat, to nepadarius ir priimto sprendimo dėl Atestato panaikinimo neteisėtumo. Pareiškėjas akcentuoja, kad nebuvo nustatytas joks terminas pažeidimui pašalinti.
30. Pareiškėjas vertina, jog nei atsakovas atsiliepime, nei teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl esminio pareiškėjo nurodomo viešojo administravimo subjekto pažeidimo, taikant įstatymo normas. Todėl bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista. Viešojo administravimo subjekto sprendimas, priimtas pažeidžiant įstatyme numatytą tvarką bei reikalavimus, negali būti pripažintas teisėtu. Tai iš esmės prieštarauja VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintam įstatymo viršenybės bei gero administravimo principams, pagal kuriuos institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.
31. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas ydingas, nes prieštarauja teismų praktikai tokiose bylose (2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015; ir kt.), Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, kai sprendimai dėl teisių suvaržymo ar kitų sankcijų taikymo gali būti priimami tik prisilaikant įstatyme numatytos tvarkos bei sąlygų, o taip pat atitinkamoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos normoms (įstatymo viršenybė, asmenų lygybė ir kt.). Kadangi byloje pateikti visi reikiami bylai teisingai išnagrinėti duomenys bei įrodymai ir teismo sprendimas ginčijamas netinkamu įrodymu vertinimu bei įstatymo normų taikymu, pareiškėjo vertinimu, priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą gali ir apeliacinės instancijos teismas, neperdavęs bylos pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
32. Pareiškėjas mano, kad iš jo nepagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi ginčo klausimas neviršija priskirtų viešojo administravimo funkcijų apimties bei tiesiogiai susijęs su priskirta kompetencija (tinkamu įstatymo taikymu administravimo veikloje). Subjektas, kuriam pavesta tam tikrų viešojo administravimo funkcijų vykdymas, kartu gauna tam tikrus valstybės įgalinimus, t. y. įgyvendina ir prižiūri (administruoja) šias funkcijas valstybės vardu. Šių įgalinimų apimtyje jam deleguojamos valstybinės institucijos teisės. Gero administravimo principai nustato, kad valstybinė institucija už savo veiksmus ar sprendimus, priimtus jai deleguotų teisių ir jos kompetencijos apimtyje, privalo atsiskaityti pati ir tam advokatas nereikalingas bei nepateisinamas. Tokia praktika iš esmės nesuderinama su piliečių teisėmis skųsti valstybės institucijų ar kitų viešojo administravimo subjektų veiksmus ir prieštarauja Konstitucijoje numatytoms piliečių teisėms, nes galimybė patirti didelių finansinių netekčių (bylinėjimosi išlaidų), saisto jų valią skųsti nepagrįstus ar neteisėtus pareigūnų, tarnautojų veiksmus ar sprendimus viešajame administravime.
33. Pareiškėjas pabrėžia, kad teisingas ginčo išsprendimas aktualus pareiškėjui ir socialine prasme, nes pasekmės susijusios su jo profesine veikla bei galimybėmis generuoti pajamas ir išlaikyti šeimą. Todėl, vertinant sprendimo galimų pasekmių prioritetus, atsižvelgtina ir į aplinkybes, kad pareiškėjas nuolat dirbo ir dabar dirba darbą, susijusi su Atestato reikalavimais. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 10–12 d. tobulinosi, pagal savo turimą kvalifikaciją bei veiklos pobūdį niekada neturėjo jokių nusiskundimų ar administracinių nuobaudų. Todėl dokumento, patvirtinančio kvalifikaciją, panaikinimas, nenustačius termino pažeidimui ištaisyti, yra neteisingas ne tik teisine prasme (pažeidžiant įstatyme numatytą tvarka), bet ir visuomenine-socialine prasme, kai kvalifikuotam darbuotojui dėl netinkamų ar nepakankamų prižiūrinčios institucijos veiksmų, tinkamai nepranešama ir nėra žinoma, iki kada jam reikia pristatyti dokumentus, kokios pasekmės pateikus vėliau, bei neatsižvelgiant į visuotinai pripažintas objektyvias aplinkybes (nepaprasta pandemija), neperspėjus taikomos griežtos sankcijos – ribojamas tam tikrą laiką verstis jo įgyta kvalifikuota profesija. Pareiškėjas vertina, jog pažeistas pažeidimo ir sankcijos adekvatumo principas.
34. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo neneigia procedūros bei įstatymo imperatyvių normų numatytų reikalavimų (sąlygų) pažeidimą, tačiau šį pažeidimą bando pateisinti interpretuodami ar sau palankiai aiškindami aplinkybes bei kitų normų nuostatas. Pareiškėjas akcentuoja, jog neneigia, kad pats Atestato galiojimo sustabdymo sprendimas yra pagrįstas, nes pareiškėjas buvo apie tokias pasekmes informuotas registruotu laišku. Tačiau sprendimas dėl Atestato galiojimo sustabdymo tik iš dalies grindžia 2022 m. sausio 10 d. sprendimo teisėtumą, nes būtina ir kita įstatymo numatyta būtinoji sąlyga (reikalavimas) – nustatyti terminą pažeidimui pašalinti (Statybos įstatymo 12 str. 14 d. 2 p.).
Todėl sąlyga dėl termino pažeidimui pašalinti ne tik užtikrina pareiškėjui įstatymo garantijas į administracinės procedūros skaidrumą ir aiškumą, bet ir tiesiogiai lemia kvalifikacijos atestato panaikinimo teisėtumą (Statybos įstatymo 12 str. 15 d. 4 p.). Pareiškėjas teigia, kad STR 1.02.01:2017 75 punkto nuostatos neatleidžia atsakovo nuo pareigos tinkamai įstatymo numatyta tvarka vykdyti administracinę procedūrą bei nepateisina jos nevykdymo. Šalių veiksmai vertintini lygybės principu: teigiant, kad pareiškėjui tenka visa rizika dėl pasekmių, atsiradusių netinkamai vykdant pareigą pateikti duomenis, negali likti nevertinta atsakovo pareiga tinkamai, įstatymo numatyta tvarka taikyti administracinio poveikio priemones ir pateisinti įstatymo reglamentuotų normų nesilaikymą, taikant šias poveikio priemones.
Dėl pranešimų tinkamo įteikimo, pareiškėjas pažymi, kad jis Atestatą gavo dirbdamas VĮ Vilniaus vystymo kompanijoje, kuri ir apmokėjo kursus ir kurios darbinį el. pašto adresą pareiškėjas privalėjo nurodyti prašyme. Kadangi pareiškėjo pašto dėžutė nuo 2019 m. vasario 18 d. buvo panaikinta, jis siunčiamų atsakovo pranešimų negalėjo gauti ir atsakovas iš pranešimų apie pašto pristatymą tai turėjo matyti. Ir nors pareiškėjas nedavė atsakovui sutikimo įteikti jam skirtus dokumentus el. paštu, o STR 1.02.01:2017 71.4 punktas numato tokių raštų, pranešimų, sprendimų įteikimą registruotu paštu, tačiau ir kiti svarbesni dokumentai apie taikomas poveikio priemones vėl buvo siunčiami elektroniniu paštu.
Šis pažeidimas nulėmė, kad pareiškėjas, nežinodamas apie taikytas poveikio priemones, negalėjo tinkamai apginti savo teisių bei saugomų interesų. Pareiškėjas taip pat palaiko savo poziciją dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimo atsakovui.
35. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
36. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija fakto, jog tiek Statybos įstatymas, tiek STR 1.02.06:2012, tiek STR 1.02.01:2017 nustatė pareigą tobulinti kvalifikaciją bei pateikti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus, o taip pat ir poveikio priemones nevykdant nurodytų pareigų. Atsakovas pabrėžia, jog pats asmuo privalo laikytis Statybos įstatyme nustatyto reikalavimo ne rečiau kaip kas 5 metai tobulinti kvalifikaciją bei pasirūpinti atitinkamų dokumentų pateikimu SPSC, o šiuo metu – Agentūrai, nes žino ar turėtų žinoti, kokios Statybos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės gali būti taikomos už minėtus pažeidimus (Konstitucijos 7 str. nustato, jog įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės). Taigi, pareiškėjas privalėjo (iki 2021 m. kovo 24 d.) ne tik tobulinti kvalifikaciją, tačiau ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus SPSC, nes reikalavimo tobulinti kvalifikaciją įvykdymas nėra preziumuojamas, jį reikia įrodyti / pagrįsti. Pareiškėjas neįvykdė pareigos pateikti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus, o tuo pačiu – reikalavimo tobulinti kvalifikaciją, nors buvo informuojamas SPSC tiek apie minėtas pareigas, tiek apie pirmosios poveikio priemonės (2021 m. birželio 14 d. sprendimu) – Atestato galiojimo sustabdymą 6 mėnesių terminui taikymą, tiek apie tai, jog Atestato galiojimas bus panaikintas, jei pažeidimai nebus ištaisyti.
37. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog buvo pažeistos STR 1.02.01:2017 nustatytos procedūros, pakartoja atsiliepimo į skundą teiginius, kad pareiškėjas neskundė 2021 m. birželio 14 d. sprendimo, kad nepateikė SPSC nė vieno kvalifikacijos tobulinimo dokumento, kad po 2021 m. birželio 14 d. sprendimo taip pat nepateikė jokių dokumentų, kad Atestatas buvo panaikintas 2022 m. sausio 10 d. sprendimu, todėl nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. sausio 9 d. pareiškėjas dar turėjo papildomai laiko kvalifikacijos tobulinimo dokumentams pateikti, tačiau ir šiuo laikotarpiu jų nepateikė. Tik 2022 m. sausio 31 d. (o turėjo pateikti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus: iki 2021 m. kovo 24 d. (5 m.); iki 2021 m. birželio 7 d. (įspėjimas pateikti per 2 mėn.); iki 2021 m. gruodžio 14 d. (6 mėn. trūkumų šalinimo terminas) pareiškėjas kreipėsi į SPSC, prašydamas pratęsti kvalifikacijos tobulinimo įvertinimo terminą, kuomet 2022 m. sausio 10 d. sprendimu Atestato galiojimas jau buvo panaikintas, t. y. nesant galiojančio Atestato – nebuvo ką pratęsti.
38. Atsakovas palaiko savo atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją dėl pareiškėjo el. pašto pasikeitimo ir jo pareigos informuoti atsakovą apie tai, dėl galimybės pateikti Pažymėjimą, tačiau nepasinaudojimo ja, nepagrįstais laiko pareiškėjo argumentus, kad atsakovas jo neinformavo apie Atestato galiojimo sustabdymą ir nurodo, kad pareiškėjas byloje net neįrodinėjo, jog būtų bandęs teikti kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog nuo ginčo išsprendimo priklauso šeimos pajamos, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo, nes apie šias pasekmes pareiškėjas privalėjo galvoti anksčiau, pateikti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus, juolab, kad Pažymėjimą pareiškėjas turėjo dar 2018 m. gruodžio 12 d. Byloje nėra duomenų, kad dėl Atestato galiojimo panaikinimo pareiškėjas buvo atleistas iš darbo ir pan. Priešingai, pareiškėjas nurodo nuolat dirbęs ir dirbantis darbą „susijusį su kvalifikacijos reikalavimais“. Vadinasi ir be Atestato pareiškėjas pasirūpina šeimos pajamomis. Atsakovas pažymi, jog nuo 2022 m. sausio 10 d. sprendimu taikytos poveikio priemonės praėjo 10 mėnesių, o po 2 mėnesių (2023 m. sausio 11 d.) pareiškėjas vėl galės prašyti išduoti naują kvalifikacijos atestatą, nes Statybos įstatymo 12 straipsnio 6 dalis nustato, jog dėl naujo kvalifikacijos atestato išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų.
39. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo naudai Agentūra nurodo, kad tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Agentūroje nėra darbuotojo, turinčio aukštąjį teisinį išsilavinimą, kurio veiklos sritis būtų teisė ir, kuris būtų atsakingas už atstovavimą teisme, todėl Agentūra dar ir todėl turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1709-492/2021). Teismai taip pat priteisdavo bylinėjimosi išlaidas ir VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-525/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-245-502/2020). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neįrodinėja, jog teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius.
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
41. Ministerija vadovaujasi Statybos įstatymo, STR 1.02.01:2017 nuostatomis ir akcentuoja, kad kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas 6 mėnesiams yra laikotarpis, per kurį pareiškėjas turi teisę ištaisyti padarytą pažeidimą, t. y. kvalifikacijos netobulinimą ir pateikti informaciją apie kvalifikacijos tobulinimą atestavimą atliekančiai institucijai. Pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo nustatytas terminas pažeidimui ištaisyti. Teismas sprendime pagrįstai ir teisingai aiškino, kad pareiškėjas, sustabdžius jo Atestato galiojimą, per 6 mėnesius turėjo galimybę pateikti kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus.
42. Ministerija teigia, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nepateikė laiku dokumentų, įrodančių kvalifikacijos tobulinimą, kad atsakovas įspėjo pareiškėją apie kvalifikacijos tobulinimo patvirtinančių dokumentų pateikimo pareigą el. paštu ir registruotu paštu, taip pat el. paštu siuntė informaciją apie priimtus sprendimus sustabdyti bei panaikinti pareiškėjo kvalifikacijos atestato galiojimą. Pareiškėjas neneigia, kad gavo registruotą laišką iš atsakovo, tačiau nurodo, kad el. paštu negavo atsakovo siųstos informacijos (nes nebedirba VĮ Vilniaus vystymo kompanija nuo 2019 m.), nors tai pat neneigia, kad neinformavo atsakovo apie el. pašto pasikeitimą.
Ministerija vertina, kad jeigu atsakovas informaciją apie priimtus sprendimus pareiškėjui siuntė pareiškėjo nurodytais kontaktais (adresu, el. paštu), nėra pagrindo manyti, kad atsakovas nevykdė pareigos informuoti pareiškėją apie priimtus sprendimus ar, kad tokią pareigą vykdė netinkamai. Pareiškėjas nepateikė nei atsakovui, nei Komisijai, nei teismui svarių priežasčių bei objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima vertinti, jog kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų jis nepateikė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių.
Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir jam buvo sudarytos visos galimybės susipažinti su atsakovo 2021 m. birželio 14 d. sprendimu dėl pareiškėjo Atestato galiojimo stabdymo; po atsakovo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, t. y. net ir apribojus Atestato galiojimą 6 mėnesių laikotarpiui, pareiškėjas nepateikė atsakovui kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų; pareiškėjui nesiėmus veiksmų, tam kad būtų išvengta tolimesnių neigiamų pasekmių, atsakovas, veikdamas pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus (STR 1.02.01:2017 75 p.), pagrįstai priėmė 2022 m. sausio 10 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikino Atestato galiojimą; pareiškėjas skunde patvirtino, kad 2022 m. sausio 10 d. sprendimas jam žinomas.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl atsakovo 2022 m. sausio 10 d. sprendimo, pagrįstai konstatavo, kad 2022 m. sausio 10 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Ministerija vertina, jog teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl atsakovo sprendimo, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kuriame aiškiai nurodė, kodėl pareiškėjo skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2022 m. sausio 10 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo D. M. Kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas, Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo (2022 m. kovo 22 d. posėdžio protokolas yra sudedamoji dalis) bei kitų su tuo susijusių reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo.
44. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, nes nustatė, kad pareiškėjas, net ir apribojus Atestato galiojimą 6 mėnesių laikotarpiui, nepateikė atsakovui kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų, t. y. nesiėmė veiksmų, tam kad būtų išvengta tolimesnių neigiamų pasekmių, todėl atsakovas, veikdamas pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pagrįstai priėmė 2022 m. sausio 10 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikino Atestato galiojimą.
45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog nebuvo atskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis buvo netinkamai informuotas apie Atestato sustabdymą ankstesnės darbovietės, kurioje jau nebedirbo, el. pašto adresu, viešojo administravimo subjektas nevykdė imperatyvios pareigos nustatyti terminą pareiškėjui pažeidimui pašalinti, todėl sprendimas dėl Atestato panaikinimo yra neteisėtas. Pareiškėjas taip pat mano, kad iš jo nepagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi ginčo klausimas neviršija priskirtų viešojo administravimo funkcijų apimties bei tiesiogiai susijęs su atsakovui priskirta kompetencija.
46. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
47. Statybos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 4 punktas nustato, kad atestavimą atliekanti organizacija kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą panaikina kai jo turėtojas, šio straipsnio 14 dalyje nurodytais pagrindais sustabdžius jo kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimą, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, išskyrus šio straipsnio 14 dalies 3 punkte nurodytą atvejį, dėl kurių pastarojo galiojimas sustabdytas. Statybos įstatymo 12 straipsnio 14 dalies 2 punktas nustato, kad atestavimą atliekanti organizacija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, išskyrus šios dalies 3 punktą, sustabdo kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimą 6 mėnesiams ir nustato jo turėtojui terminą pažeidimams, dėl kurių sustabdomas kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimas, pašalinti, kai asmuo netobulino kvalifikacijos pagal šio straipsnio 12 dalyje nustatytus reikalavimus ir po atestavimą atliekančios organizacijos įspėjimo per 2 mėnesius nepateikė kvalifikacijos tobulinimą įrodančių dokumentų. Statybos įstatymo 12 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad asmenys, gavę kvalifikacijos atestatą, ne rečiau kaip kas 5 metai privalo tobulintis kvalifikacijos tobulinimo kursuose išklausydami ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas mokymo programas, suderintas su Aplinkos ministerija jos nustatyta tvarka. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka.
48. Skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojęs STR 1.02.01:2017 70 punktas nustatė, kad STR 1.02.01:2017 10 punkte nurodyti pareiškėjai, kuriems buvo išduoti kvalifikacijos atestatai, ne vėliau negu sueina Statybos įstatymo [8.1] 12 straipsnio 12 dalyje nurodytas terminas nuo kvalifikacijos atestato išdavimo dienos, SPSC nustatyta tvarka privalo pateikti SPSC šiuos kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus:
1) prašymą įvertinti kvalifikacijos tobulinimą pagal SPSC patvirtintą formą;
2) kvalifikacijos tobulinimo kursų baigimo dokumentą, kuris patvirtina, kad Pareiškėjas išklausė ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal Reglamento 69 punkte nurodytas Kvalifikacijos tobulinimo programas, susijusias su kvalifikacijos atestate nurodyta veikla;
3) Pareiškėjai, dėstantys kvalifikacijos tobulinimo kursuose pagal Reglamento 69 punkte nurodytas Kvalifikacijos tobulinimo programas, jeigu šios programos turinys susijęs su kvalifikacijos atestate nurodyta veikla, turi teisę vietoje Reglamento 70.2 papunktyje nurodyto dokumento SPSC pateikti kvalifikacijos tobulinimo kursus surengusios Organizacijos išduotą pažymą, kurioje nurodytas programos žymuo ir skaitytų paskaitų valandų skaičius, kuris turi būti ne mažesnis kaip 20 valandų;
4) jeigu nėra Reglamento 69 punkte nurodytos Kvalifikacijos tobulinimo programos, susijusios su Pareiškėjo kvalifikacijos atestate nurodyta veikla, Pareiškėjas privalo išlaikyti profesinių žinių vertinimo egzaminą Reglamento 30 punkte nurodytoje Organizacijoje, kuriai suteikta teisė vertinti profesines žinias pagal Pareiškėjo kvalifikacijos atestate nurodytą veiklos sritį, ir pateikti SPSC profesinių žinių vertinimo egzamino protokolą, išduotą ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesius;
5) per pastaruosius 5 metus atliktų darbų, kuriuos atlikti suteikia teisę kvalifikacijos atestatas, sąrašą;
6) Pareiškėjas gali pateikti ir kitus kvalifikacijos, susijusios su kvalifikacijos atestate nurodyta veikla, tobulinimo dokumentus. Pareigas pateikti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius duomenis atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka įtvirtino ir ankstesnės STR 1.02.01:2017 redakcijos (redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d., 70 punktas, redakcijos, galiojusios 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 5 d., 70 punktas), taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 10 d.
įsakymu Nr. D1-601 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2007 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos ir teritorijų planavimo specialistų atestavimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“ patvirtinto Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos ir teritorijų planavimo specialistų atestavimo tvarkos aprašo 67 punktas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.).
49. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad VAĮ reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra konstatavęs, kad VAĮ nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
51. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
52. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 10–12 d. dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose ir išklausė 26 akademinių valandų paskaitų ciklą pagal mokymo programą M-075-18-LSIS, tačiau kvalifikacijos tobulinimą įrodančius dokumentus pateikė atsakovui tik 2022 m. sausio 31 d., t. y. po to, kai buvo priimtas skundžiamas 2022 m. sausio 10 d. sprendimas. Byloje ginčas kilo dėl įrodymų, kuriuos šalys teikė teismui siekiant nuspręsti, ar priimant 2022 m. sausio 10 d. sprendimą buvo laikytasi teisės aktuose įtvirtintų procedūrų, vertinimo.
53. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.)
54. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas teisės aktų nustatytais terminais nevykdė pareigos kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus pateikti atestavimą atliekančiai organizacijai šios organizacijos nustatyta tvarka, o esminių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), nenustatyta. Tokią teisėjų kolegijos išvadą lemia tai, kad pareiškėjas nevykdė jam teisės aktais nustatytos pareigos (pateikti dokumentus) nei teisės aktuose nustatytais terminais (iki 2021 m. kovo 24 d.), nei gavęs pranešimą iš atsakovo (pareiškėjas 2021 m. balandžio 6 d. gavo pranešimą registruotu paštu).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, pateisinančių tokį pareiškėjo elgesį, išskyrus laisvanorišką savo elgesio modelio pasirinkimą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu vykdomą procedūrą, todėl nenustatyti informavimo pareigos esminiai pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos teisingam sprendimui priimti. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo informuotas registruotu paštu, o apie el. pašto pasikeitimą pareiškėjas atsakovo neinformavo.
Teisėjų kolegija, byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių pagrindu, vadovaudamasi aktualiu teisiniu reguliavimu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundžiamuose sprendimuose tinkamai nurodyti teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir administracinio sprendimo motyvai. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas terminas pažeidimui pašalinti. Faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės paneigia šiuos argumentus: pareiškėjui nevykdant teisės aktuose įtvirtintos pareigos kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus pateikti atestavimą atliekančiai organizacijai jis ne kartą el. paštu ir 2021 m. balandžio 6 d. registruotu paštu buvo informuotas apie savo pareigos vykdymą, terminus ir pasekmes.
Taigi atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas, nežinodamas apie jam taikytas poveikio priemones, negalėjo tinkamai apginti savo teisių bei saugomų interesų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu administracinė procedūra buvo atlikta tinkamai, esminių procedūrinių pažeidimų nenustatyta.
55. ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalyse įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat ir patirtų advokato pagalbai apmokėti.
56. Kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai nepriteistos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų.
57. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui, teismų praktikoje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (VAĮ 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303–316 p.; 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016; ir kt.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).
58. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos negali būti pripažintos būtinomis. Byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ar teisės normų taikymo aspektais. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, dėl kurių buvo būtina pasitelkti advokatą, atsakovui pasirinkus veiklos organizavimą, neįdarbinant savo teisininko. Kadangi išlaidos advokato teisinėms paslaugoms atlyginti neatitinka būtinumo kriterijaus, nėra pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-494-629/2023, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1709-492/2021 ir kt. Taigi šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, atsakovo VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, atmetamas. Pažymėtina, kad tokios praktikos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1373-502/2021; ir kt.).
59. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės svarbos šios bylos nagrinėjimo baigčiai, niekaip nekeičia teisėjų kolegijos išvados dėl byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
60. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, atmetant atsakovo prašymą iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
61. Pareiškėjas ir atsakovas pateikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
62. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, todėl jis įgijo teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
63. Byloje yra pateikta 2022 m. vasario 10 d. atstovavimo sutartis, pagal kurią pareiškėją atstovauja advokatas A. D..
64. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
65. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
66. Pagal Rekomendacijų 8.10 papunktį už apeliacinio skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas koeficientas – 1,7. Pareiškėjas už šią paslaugą apmokėjo 2022 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2022 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 780,5 Eur. Prašoma priteisti suma 1 000 Eur neviršija maksimalios priteistinos sumos (1 780,5 Eur x 1,7 = 3026,85 Eur), todėl gali būti sprendžiama dėl jos dalies priteisimo.
67. Pareiškėjo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl gali būti priteisiama dalis patirtų ir Rekomendacijų neviršijančių bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, bylos nesudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 300 Eur.
68. Kadangi pareiškėjas (jo atstovas) apeliacinį skundą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaujantis ABTĮ 35 straipsnio 3 dalimi, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo atstovui grąžintina 11,25 Eur žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą permoka. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (ABTĮ 38 str. 3 d.).
69. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, atmetamas analogiškais motyvais, išdėstytais šios nutarties 58 punkte.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:
„Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo viešosios įstaigos „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.“
Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ pareiškėjui D. M. 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, atlyginimą.
Grąžinti pareiškėjo D. M. atstovui advokatui A. D. 11,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio permoką.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis