2020-05-27 Nr. AB-10868-3-63-3-00647-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2112-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00647-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Svertas“) dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2017 m. gruodžio 4 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-31-171204-00324 (toliau – ir Statybos leidimas).

2. Inspekcija nurodė, jog patikrinus statytojai Administracijai išduoto Statybos leidimo teisėtumą, 2018 m. gegužės 3 d. buvo surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-30-180503-00052 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurio išvadoje nurodyta, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai. Patikrinimo metu nustatyta, kad Statybos leidimas išduotas ypatingajam daugiabučiui namui (40 butų) ir nesudėtingiesiems inžineriniams tinklams (duomenys neskelbtini), statyti. Administracija 2015 m. sausio 30 d. išdavė Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR13-15 statinio statybai (toliau – ir Specialieji reikalavimai), kurių 1 punkte nurodyta, kad sklypo plane turi būti nurodyti atstumai tarp objektų ir sklypo ribų, o privažiavimo keliai, automobilių apsisukimo, stovėjimo vietos, šiukšlių konteinerių vietos turi būti projektuojamos sklypo ribose, tačiau projekte 22 automobilių stovėjimo vietas numatyta įrengti už sklypo ribų, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį.

3. Inspekcijos teigimu, minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius apskaičiuotas nesivadovaujant teisės aktais – nurodyta, kad automobilių stovėjimo vietų poreikis yra tik 32 vietos, nors pagal 2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) 30 lentelės 1.3 punktą turėjo būti numatyta 40 vietų. Nagrinėjamu atveju yra suprojektuotas gyvenamosios (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) paskirties pastatas ir Statybos leidimas išduotas būtent tokios paskirties pastato statybai.

4. Inspekcija taip pat pažymėjo, jog pagal STR 2.06.04:2014 112.1.1 punktą privalomos automobilių stovėjimo vietos už statinio žemės sklypo ribų gali būti įrengiamos kitame žemės sklype, kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas projektui, kuriame suprojektuotos šiems pastatams privalomos automobilių stovėjimo vietos, arba šios vietos suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip šie pastatai. Nagrinėjamu atveju iš numatytų įrengti 32 automobilių stovėjimo vietų 10 vietų yra suprojektuota sklype, 8 vietos – už sklypo ribų, o kitos 14 vietų nesuprojektuotos, sklypo sutvarkymo plane yra tik įrašas „likusios 14 automobilių stovėjimo vietos numatytos (duomenys neskelbtini) gatvėje prie 14 ir 18 namų, gatvės važiuojamojoje dalyje“. Be to, iš projekte numatytų įrengti 32 automobilių stovėjimo vietų 22 vietos (t. y. 68 proc.) numatytos įrengti už sklypo ribų, o tai neatitinka STR 2.06.04:2014 112.1.2 punkto nuostatų, pagal kurias savivaldybės tarybos nustatyta tvarka 30 proc. privalomų automobilių stovėjimo vietų gali būti įrengiamos už statinio žemės sklypo ribų, gatvių raudonųjų linijų ribose. Duomenų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ginčijamu atveju nustatė tvarką dėl 30 proc. privalomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo už statinio žemės sklypo ribų, nėra. Dėl šių aplinkybių Administracija negalėjo išduoti ginčijamo Statybos leidimo.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į prašymą prašė prašymą atmesti.

6. Administracija nurodė, kad turi teisę pasinaudoti STR 2.06.04.201 30 lentelės 1.4 punktu, kuris leidžia socialiniam būstui taikyti minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus 0,8 koeficientą vienam butui. Specialiuosiuose reikalavimuose išdėstytos nuostatos yra siekiamybė visiems rengiamiems projektams, šie reikalavimai parengti nežinant numatomų projekto sprendinių. Projekto rengėjams parengus tikslius sprendinius, išaiškėja teritorijos specifika ir techninės galimybės įgyvendinti nustatytus reikalavimus. Administracija turi išimtinę teisę pagal Specialiuosius reikalavimus formaliai išduoti naują dokumentą arba suderinti projektą, kuris turinio prasme vertintinas kaip Specialiųjų reikalavimų pakeitimas.

7. Administracijos teigimu, STR 2.06.04:2014 112.1.1. punktas leidžia taikyti vieną ar kelis 112 punkte nustatytus atvejus. Šiuo atveju STR 2.06.04:2014 112.1.1. punktas leidžia tariamai trūkstamas stovėjimo vietas įrengti už statinio sklypo ribų tam tikru atstumu, o 1121 punktas nurodo, kad trūkstamos vietos turi būti įrengtos iki statinio statybos užbaigimo, t. y. nurodyta automobilių stovėjimo vietų įrengimo prievolė ir terminas. Numatomo objekto statytojas yra Administracija, todėl nėra grėsmės, kad ji nevykdys Statybos leidime numatytos socialinio būsto įrengimo funkcijos ir vengs įrengti automobilių stovėjimo vietas. Be to, oficialus statybos užbaigimo įforminimas be Inspekcijos bus negalimas, t. y. Administracijai neįrengus tam tikro automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, Inspekcija galės nepasirašyti socialinio būsto statybos užbaigimo akto.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu tenkino Inspekcijos prašymą – panaikino Administracijos išduoto Statybos leidimo galiojimą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Inspekcija patikrino statytojai Administracijai 2017 m. gruodžio 4 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-171204-00324 teisėtumą. Patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad Statybos leidimas išduotas daugiabučiui (40 butų) gyvenamajam namui ir nesudėtingiesiems inžineriniams tinklams (duomenys neskelbtini), statyti. Inspekcija konstatavo, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai, nes: projektas parengtas nesilaikant Administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius 2015 m. sausio 30 d. išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. AR13-15, kurių 1 punkte nurodyta automobilių stovėjimo vietas projektuoti sklypo ribose, tačiau 22 automobilių stovėjimo vietas numatyta įrengti už žemės sklypo ribų; STR 2.06.04:2014 30 lentelės 1.3 eilutėje nurodyta, kad gyvenamosios paskirties (3 ir daugiau butų – daugiabučiui) pastatui minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius yra 1 automobilio stovėjimo vieta 1 butui, tačiau apskaičiuota 0,8 automobilio stovėjimo vietos 1 butui; STR 2.06.04:2014 112.1 punkte nurodyta, kad automobilių stovėjimo vietos už žemės sklypo ribų gali būti įrengiamos kitame žemės sklype, kai jos suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip statiniai, tačiau iš numatytų įrengti 32 automobilių stovėjimo vietų 10 automobilių stovėjimo vietų suprojektuota žemės sklype, 8 automobilių stovėjimo vietos suprojektuotos už žemės sklypo ribų, o likusios 14 automobilių stovėjimo vietų projekte nesuprojektuotos; STR 2.06.04:2014 112.1.2 punkte nurodyta, kad savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iki 30 proc. privalomų automobilių stovėjimo vietų gali būti įrengiama už žemės sklypo ribų, tačiau iš numatomų įrengti 32 automobilių stovėjimo vietų 22 automobilių stovėjimo vietas (68 proc.) numatyta įrengti už žemės sklypo ribų.

10. Vadovaudamasis Specialiųjų reikalavimų išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 20 straipsnio 3 dalies 1 punktu, taip pat nuo 2017 m. liepos 2 d. galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 3 ir 24 dalimis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog specialieji architektūros reikalavimai nustatomi, atsižvelgus į statytojo (užsakovo) pateiktus projektinius pasiūlymus (kai jie privalomi), konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, vadovaujantis Statybos įstatymo, kitų įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Specialieji reikalavimai atitiko jų išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ 3.1 punktą (2007 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-73 ir 2008 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. D1-21 redakcija), nustačiusį, kad statinio ar statinių grupės privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos įrengiamos šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus šio skyriaus 10 lentelės pastaboje, 2.6 ir 3.2 punktuose nurodytus atvejus.

12. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. įsakymu Nr. D1-997 patvirtinto Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), įsigaliojusio 2014 m. sausio 14 d. (neteko galios Aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu N. D1-22), 2 priedo nuostatas patvirtintas specialiųjų architektūros reikalavimų dokumentas netaisomas, netikslinamas ir nepapildomas, išskyrus techninių klaidų taisymą nustatyta tvarka, o norėdamas keisti išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus, statytojas (užsakovas) teikia laisvos formos prašymą dėl patvirtinto specialiųjų architektūros reikalavimų dokumento anuliavimo ir užpildo 1 priede nurodytos formos prašymą naujiems specialiesiems architektūros reikalavimams išduoti; nauji specialieji architektūros reikalavimai išduodami tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

13. Atsižvelgęs į šias teisines nuostatas, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo Statybos leidimo išdavimo metu teisės aktų nustatyta tvarka išduoti Specialieji reikalavimai rengiant statinio projektą buvo privalomi, todėl išduodant Statybos leidimą buvo būtina patikrinti, ar daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektas parengtas laikantis visų privalomuosiuose dokumentuose, įskaitant Specialiuosius reikalavimus, nustatytų reikalavimų.

14. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi STR 2.06.04:2014 30 lentelės 1.3 punktu (iki 2017 m. liepos 12 d. 1.1 p.), kuriame nurodyta, jog minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastatams – 1 vieta vienam butui; taip pat iki 2017 m. gruodžio 12 d. galiojusios redakcijos STR 2.06.04:2014 112 punktu, numačiusiu, kad privalomos visuomeninių pastatų, daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietos gali būti suprojektuotos ir įrengtos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, bet ne toliau kaip 300 m nuo įėjimų į šiuos statinius, tuo atveju jei yra sklypų savininkų susitarimas; iki 20 proc. 30 lentelėje nustatyto visuomeninių pastatų, daugiabučių namų automobilių stovėjimo vietų normatyvo (išskyrus vietas žmonėms su negalia) įgyvendinimo ypatumus gali nustatyti savivaldybių tarybos savo sprendimais, teritorijų planavimo metu numatant atskirus sklypus automobilių saugykloms, galimybes automobilių stovėjimo vietas įrengti gatvių raudonųjų linijų ribose ir kitais būdais; automobilių stovėjimo vietos, kurios įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, turi būti įrengtos prieš statinio ar statinių grupės statybos užbaigimą, normatyvų įgyvendinimo ypatumus nustato savivaldybių tarybos savo sprendimais.

15. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Specialieji reikalavimai nebuvo anuliuoti, todėl sprendė, kad minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius apskaičiuotas nesivadovaujant teisės aktais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatyti teisės aktų pažeidimai negali būti laikomi techninio pobūdžio ar mažareikšmiais procedūriniais pažeidimais, Statybos leidimas išduotas neteisėtai, todėl taikytina Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 1 punkte numatyta pasekmė – statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinamas.

III. 16. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą ir atmesti Inspekcijos prašymą.

17. Administracija palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į Inspekcijos prašymą išdėstytą poziciją, mano, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje surinktus duomenis ir neatsižvelgė į tai, kad aplinkybė, jog Administracija nepakeitė ar nepanaikino Specialiųjų reikalavimų, yra mažareikšmė, kadangi Administracija nagrinėjamu atveju yra: 1) subjektas, nustatantis Specialiuosius reikalavimus; 2) subjektas, kuris įgyvendina statytojo teisę pagal Statybos įstatymo 3 straipsnį; 3) subjektas, tikrinantis projektus, pateiktus statybą leidžiančiam dokumentui gauti; 4) subjektas, išduodantis statybą leidžiantį dokumentą; ir 5) subjektas, dalyvaujantis statinio statybos užbaigimo procese, kurio kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

18. Atsakovo teigimu, Administracija, kaip subjektas, išduodantis Specialiuosius reikalavimus, juose nustato siektinus tikslus, o jei reikalavimo dėl automobilių stovėjimo vietų pasiekti neįmanoma, ieškomi kiti sprendimai. Šiuo atveju automobilių stovėjimo vietas galima numatyti už sklypo ribų (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. galiojusios redakcijos STR 2.06.04:2014 112 p.). Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 632 patvirtintas teritorijos tarp Minijos g., Statybininkų pr. ir Rambyno g. detalusis planas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 23 d. įsakymu AD1-2231 patvirtintas žemės sklypų Rambyno g. 14, Deimės g. 11, 13, 15, 17 detalusis planas. Nagrinėjamu atveju gretimų sklypų savininkas (gatvių raudonųjų linijų ribose) yra tas pats subjektas – savivaldybė, todėl joks atskiras gretimų sklypų savininkų susitarimas STR 2.06.04:2014 112 punkto prasme nereikalingas, o stovėjimo vietos už sklypo ribų gali būti projektuojamos.

19. Administracija taip pat atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 632 patvirtinto detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomosios lentelės pozicijoje Nr. 8 nustatyti sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymo reglamentai, o pagrindiniame brėžinyje – automobilių stovėjimo vietos bei jų skaičius. Administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 23 d. įsakymu AD1-2231 patvirtintame detaliajame plane, savivaldybė, kaip subjektas, iš anksto planuojantis socialinio būsto poreikį, suformavo atskirą sklypą, kuriame Rambyno gatvės raudonųjų linijų ribose greta sklypo (duomenys neskelbtini) telpa 27 automobiliai, todėl dalis stovėjimo vietų jau yra numatyta kitu teritorijų planavimo dokumentu. Pasak Administracijos, Specialiųjų reikalavimų 1 punktas, nurodantis automobilių stovėjimo vietas projektuoti sklypo ribose, yra perteklinis (net prieštaraujantis anksčiau patvirtintiems detaliesiems planams), nes automobilių stovėjimo vietų išdėstymą nurodo minėti detalieji planai.

20. Atsakovas pažymi, jog Specialiųjų reikalavimų pakeitimas ar anuliavimas pagal Aprašą priklauso išimtinai nuo Administracijos valios. Nagrinėjamu atveju Statybos leidimas atitinka Administracijos bei visuomenės interesus ir niekaip nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, kadangi sklypo (duomenys neskelbtini) užstatymo reglamentai – automobilių stovėjimo vietos bei jų skaičius yra numatyti ir nustatyti detaliuosiuose planuose. Tokio formalaus veiksmo kaip Specialiųjų reikalavimų keitimas / anuliavimas neatlikimas nėra pakankamas pagrindas Statybos leidimo galiojimui panaikinti. Administracija pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra statomas visuomeninės paskirties – socialinis būstas, jo statyboje bus naudojamos Europos Sąjungos lėšos, o be Specialiųjų reikalavimų dokumente numatyto ribojimo nėra pažeidžiamas joks kitas teisės akto reikalavimas.

21. Administracijos teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl suprojektuoto netinkamo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus yra nemotyvuota – teismas nepasisakė dėl Administracijos teisės sumažinti projektuojamas automobilių statymo vietas. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad Rambyno gatvės raudonųjų linijų ribose, šalia sklypo, kuriame suprojektuotas namas, yra numatytos 8 vietos, o Administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 23 d. įsakymu AD1-2231 patvirtintu žemės sklypų Rambyno g. 14, Deimės g. 11, 13, 15, 17 detaliuoju planu numatytos dar 27 vietos. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti, ar toks būdas atitinka iki 2017 m. gruodžio 12 d. galiojusios redakcijos STR 2.06.04:2014 112 punkto reguliavimą.

22. Administracijos įsitikinimu, minėtos teisės normos reikalavimai yra išpildyti, kadangi vienintelis ribojimas yra tai, jog pagal šį punktą automobilių stovėjimo vietos, kurios įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, turi būti įrengtos prieš statinio ar statinių grupės statybos užbaigimą, o duomenų, kad tai nebus padaryta, nėra.

23. Administracija pažymi, jog nors projekte yra numatytos 32 automobilių stovėjimo vietos, projektuojamo namo sklype numatyta 10 automobilių stovėjimo vietų, Rambyno gatvės raudonųjų linijų ribose, šalia sklypo, kuriame suprojektuotas namas – 8 vietos, o Administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 23 d. įsakymu AD1-2231 patvirtintame žemės sklypų Rambyno g. 14, Deimės g. 11, 13, 15, 17 detaliajame plane numatytos 27 vietos (iš viso numatytos 45 automobilių stovėjimo vietos), t. y. daugiau, nei privaloma pagal STR 2.06.04:2014. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. galiojusi STR 2.06.04:2014 redakcija neribojo automobilių statymo vietų, kurios gali būti projektuojamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, skaičiaus, jei yra sklypų savininkų susitarimas. Nagrinėjamu atveju šių sklypų savininkas / valdytojas yra Administracija.

24. Administracija taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino fakto, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje G. P. už tai, kad jis, tikrindamas parengtą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 08-076/155-TDP, pagal kurį išduotas ginčo Statybos leidimas, nenustatė pažeidimų, dėl kurių prašoma panaikinti Statybos leidimą. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai vienu metu dėl tų pačių pažeidimų vertinimo yra priimami skirtingi teismų sprendimai – bendrosios kompetencijos teismas ginčo pažeidimą (dėl projektuojamų vietų skaičiaus už sklypo ribų) laiko formaliu, o administraciniai teismai tą patį pažeidimą traktuoja kaip pakankamą Statybos leidimui panaikinti.

25. Pareiškėjas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Inspekcija palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme išdėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Inspekcijos teigimu, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi vis dėlto konstatavo formalų teisės pažeidimą, o aplinkybė, kad administracinio nusižengimo teisena dėl G. P. veiksmų buvo nutraukta, savaime nereiškia, kad Statybos leidimas yra teisėtas ir pagrįstas.

27. Inspekcija pažymi, jog 40 automobilių stovėjimo vietų privalėjo būti suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip ir daugiabutis namas, (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad Administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. AD1-2231 patvirtintame žemės sklypų Rambyno g. 14, Deimės g. 11, 13, 15, 17 detaliajame plane suformuotas atskiras sklypas 27 vietų automobilių stovėjimo aikštelei, nereiškia, kad šios vietos išimtinai skirtos ginčo žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. AD1-2231 2 punkte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelę (27 vietų) sklype Nr. 3 įrengia Klaipėdos laivininkų mokykla iki statinių pripažinimo tinkamais naudoti dienos, o tai paneigia Administracijos skundo argumentus, kad 27 automobilių stovėjimo vietos yra skirtos daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyventojų poreikiams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Bylos dalykas – Administracijos 2017 m. gruodžio 4 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-171204-00324 pagrįstumas ir teisėtumas.

29. Pirmosios instancijos teismas tenkino Inspekcijos prašymą panaikinti Statybos leidimą, nustatęs, kad Statybos leidimo išdavimo metu teisės aktų nustatyta tvarka išduoti Specialieji reikalavimai nebuvo anuliuoti ir rengiant statinio projektą buvo privalomi, o minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius gyvenamosios paskirties pastatams – 1 vieta vienam butui (turėjo būti nustatyta 40 vietų), todėl minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius (32 vietos) apskaičiuotas nesivadovaujant teisės aktais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nustatyti pažeidimai nėra techninio pobūdžio ar mažareikšmiai procedūriniai pažeidimai, todėl taikytina Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 1 punkte numatyta pasekmė – statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimas.

30. Atsakovas Administracija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog aplinkybė, kad Administracija nepakeitė ar nepanaikino Specialiųjų reikalavimų, yra mažareikšmė ir formali, o automobilių stovėjimo vietos gali būti suprojektuotos ir už pastato žemės sklypo ribų ir tai yra padaryta gretimų sklypų detaliaisiais planais, gretimų sklypų savininkas yra tas pats subjektas – savivaldybė, todėl tam joks atskiras susitarimas nebuvo reikalingas. Atsakovas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Administracijos teisės sumažinti projektuojamas automobilių statymo vietas.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Ginčas nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės kilo dėl aplinkybės, kad skundžiamas Statybos leidimas buvo išduotas statiniui, kurio žemės sklype nėra suprojektuotas pagal teisės aktus privalomas įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius.

33. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas (Statybos leidimo išdavimo metu galiojusi redakcija), kuriame įtvirtinta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais (Statybos įstatymo 24 str. 3 d.). Statinio projekto rengimo tvarką ir jo sudedamąsias dalis, statybos darbų priskyrimo atskiroms statybos rūšims ypatumus, nesudėtingųjų statinių sąrašą nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 24 str. 20 d.). Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūrą nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 24 str. 22 d.). Specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, specialieji reikalavimai ir prisijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos (Statybos įstatymo 24 str. 23 d.).

34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Inspekcija 2018 m. gegužės 3 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-30-180503-00052, kurio išvadoje nurodė, kad ginčo Statybos leidimas yra išduotas neteisėtai, nes: statinio projektas parengtas nesivadovaujant Specialiaisiais reikalavimais, kurių 1 punkte nurodyta, kad automobilių stovėjimo vietos projektuojamos sklypo ribose – 22 automobilių stovėjimo vietos numatomos įrengti už sklypo ribų; pažeisti STR 2.06.04:2014 (Inspekcija vadovavosi aktualia reglamento redakcija, galiojančia nuo 2017 m. liepos 26 d.) 30 lentelės 1.3 eilutės, 112.1.1 bei 12.1.2 punktų reikalavimai, nes vietoje 40 automobilių stovėjimo vietų numatyta įrengti tik 32, be to, tik 10 automobilių stovėjimo vietų suprojektuota sklype, 8 automobilių stovėjimo vietos suprojektuotos už sklypo ribų, o likusios 14 vietų projekte nesuprojektuotos; už statinio sklypo ribų numatyta įrengti 68 proc. automobilių stovėjimo aikštelių. Vadovaudamasi šiais argumentais, Inspekcija kreipėsi į administracinį teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo.

35. Nuo 2017 m. liepos 26 d. galiojančio STR 2.06.04:2014 nustatyta, kad statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį privalomos automobilių stovėjimo vietos įrengiamos (rekonstruojant, remontuojant statinius 30 lentelėje nurodytam padidėjusiam plotui, naujiems kambariams (numeriams), butams, kabinetams, gyventojų, įrenginių, remonto vietų, mokinių, studentų, vaikų skaičiui) šio statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose, išskyrus 112 punkte nurodytus atvejus. Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis 30 lentele (107 p.).

STR 2.06.04:2014 30 lentelėje nurodyta, kad minimalus gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučių) pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičius – 1 vieta vienam butui (30 lentelės 1.3 eilutė), o gyvenamosios paskirties (įvairioms socialinėms grupėms) pastatų – 0,8 vietos vienam butui ar kambariui atsižvelgiant į apgyvendinimo tipą (30 lentelės 1.4 eilutė). 30 lentelėje nurodytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius savivaldybės tarybos sprendimu gali būti mažinamas arba didinamas šiais atvejais: suskirstant miestų (miestelių) teritorijas į zonas ir jose nustatant automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus: 1 zona – 0,25; 2 zona – 0,5; 3 zona – 0,75; 4 zona – 1; kol tokios zonos su atitinkamais koeficientais nepatvirtintos, galioja 30 lentelėje nurodyti normatyvai (pastaba: 1 zonai priskiriamas miesto senamiestis; 2 zonai priskiriama miesto centrinė dalis (-ys); 3 zonai priskiriamos šalia 2 zonos esančios dalys; 4 zonai priskiriama likusi miesto teritorija) (108.1 p.); nustatant ne didesne kaip 0,25 reikšme mažesnius stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus vietoje neįrengtų privalomų automobilių stovėjimo vietų (išskyrus automobilių stovėjimo vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) 2, 3 zonose ir šiuo atveju taikant konkrečias kompensavimo priemones (pėsčiųjų–dviračių takų ar kitos susisiekimo infrastruktūros įrengimas, mobilių transporto paslaugų paketai ar kitos paslaugos / turtas), kompensavimo priemonės ir jų taikymo vietoje neįrengtų automobilių stovėjimo vietų tvarka nustatoma savivaldybių tarybų sprendimu (108.2 p.); nustatant didesnį privalomą stovėjimo vietų skaičių atskiroms miestų ar miestelių dalims (kvartalams ar kitoms teritorijoms) (108.3 p.); nustatant maksimalų privalomą stovėjimo vietų skaičių 108.1 papunktyje nurodytose zonose esančioms atskiroms miestų ar miestelių dalims (kvartalams ar kitoms teritorijoms) (108.4 p.); pagal statinio projekte nurodytą darbo vietų skaičių nustatant automobilių stovėjimo vietų skaičių prie gamybos ir pramonės paskirties pastatų, pramonės ir sandėliavimo zonose (teritorijose), laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose (108.5 p.).

Privalomos automobilių stovėjimo vietos (išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) gali būti įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų skirtingose 108.1 papunktyje nurodytose zonose pastatams – ne toliau kaip 500 m nuo įėjimų į šiuos pastatus: kitame žemės sklype, kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas projektui, kuriame suprojektuotos šiems pastatams privalomos automobilių stovėjimo vietos arba šios vietos suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip šie pastatai (112.1.1 p.); iki 30 proc. gatvių raudonųjų linijų ribose – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (112.1.2 p.).

36. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog teisės aktuose imperatyviai nustatyta, kokia minimali automobilių stovėjimo vietų norma turi būti numatyta statinio žemės sklype, taip pat atvejai, kada ir kaip šį konkrečiai nustatytą automobilių stovėjimo vietų skaičių galima keisti ir (ar) nustatyti ne statinio žemės sklype. Taigi aptartos STR 2.06.04:2014 nuostatos yra skirtos automobilių stovėjimo vietų poreikiui nustatyti ir tokių vietų išdėstymui, pagrindinė vietų išdėstymo taisyklė – jos turi būti įrengiamos statinio, kuriam reikalingos automobilių stovėjimo vietos, sklypo ribose, ir tik nesant tam galimybės gali būti taikomi alternatyvūs teisės aktuose nustatyti išdėstymo būdai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020).

37. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad teismai, nagrinėdami aplinkybes, susijusias su privalomų daugiabučio gyvenamojo namo automobilių stovėjimo vietų įrengimo už statinio statybos žemės sklypo ribų teisėtumu, yra nurodę, jog privalomų daugiabučio gyvenamojo namo automobilių stovėjimo vietų įrengimas yra sudėtinė ir neatskiriama statytojo teisės įgyvendinimo statant tokį statinį sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019).

38. STR 2.06.04:2014 30 lentelėje konkrečiam statinio tipui nustatytą automobilių stovėjimo vietų normatyvą gali keisti (didinti arba mažinti) tik savivaldybės taryba, planuodama atskiras miesto teritorijų zonas ir automobilių stovėjimo vietų skaičių (koeficientą) jose bei priimdama dėl to atskirą sprendimą. Kol tokios zonos su atitinkamais koeficientais nepatvirtintos, galioja STR 2.06.04:2014 30 lentelėje nurodyti normatyvai. Toks STR 2.06.04:2014 30 lentelėje ar savivaldybės tarybos sprendimu atskirai patvirtintas automobilių stovėjimo vietų normatyvas yra privalomas ir turi būti numatytas pastato žemės sklype, išskyrus atvejus, kai automobilių stovėjimo vietos yra projektuojamos pastatams, esantiems atskiru savivaldybės tarybos sprendimu nustatytose STR 2.06.04:2014 108.1 punkte nurodytose zonose (1 zonai priskiriamas miesto senamiestis, 2 zonai priskiriama miesto centrinė dalis (-ys), 3 zonai priskiriamos šalia 2 zonos esančios dalys, 4 zonai priskiriama likusi miesto teritorija). Pastaraisiais atvejais, privalomas automobilių stovėjimo vietų skaičius (išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) gali būti įrengiamas ir kitame žemės sklype, kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas projektui, kuriame suprojektuotos šiems pastatams privalomos automobilių stovėjimo vietos arba šios vietos suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip šie pastatai, taip pat savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gatvių raudonųjų linijų ribose (iki 30 proc. privalomų vietų), tačiau ne toliau kaip 500 m nuo įėjimų į šiuos pastatus.

39. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atskiru sprendimu Klaipėdos miesto teritorijas yra suskirsčiusi į STR 2.06.04:2014 108.1 punkte nurodytas zonas ir jose nustačiusi automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus bei kad (duomenys neskelbtini) statomas gyvenamasis namas patenka į kurią nors iš minėtų zonų. Pažymėtina, jog tokių argumentų, grįsdamas išduoto Statybos leidimo (jame numatyto automobilių stovėjimo vietų skaičiaus) pagrįstumą ir teisėtumą, neteikė ir atsakovas. Vadinasi, (duomenys neskelbtini), statomam gyvenamajam namui galioja ir turi būti taikomi STR 2.06.04:2014 30 lentelėje nurodyti normatyvai.

40. Akcentuotina, kad Specialieji reikalavimai bei ginčo Statybos leidimas buvo išduoti naujo statinio – daugiabučio (40 butų) gyvenamojo namo, kurio paskirtis gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), statybai. Nei Specialiuosiuose reikalavimuose, nei Statybos leidime, nei UAB „Svertas“ parengtame techniniame darbo projekte nėra duomenų, patvirtinančių, kad yra projektuojamas ir numatomas statyti gyvenamosios paskirties (įvairioms socialinėms grupėms) pastatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 6.4 punktu, gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.) (analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Specialiųjų reikalavimų išdavimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ redakcijos 7.4 punkte). Taigi gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai turi būti specialiai pritaikyti šiam tikslui. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini), planuojamas statyti gyvenamasis pastatas būtų specialiai pritaikytas įvairių socialinių grupių asmenų poreikiams, byloje nėra. Priešingai, – bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), statomas gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastatas. Šiuo atveju pažymėtina, jog atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ginčo pastate yra projektuojami socialinės paskirties būstai, savaime nekeičia statybos dokumentuose nurodytos šios pastato paskirties, kuri ir lemia konkretų STR 2.06.04:2014 30 lentelės 1.3 eilutėje įtvirtintą automobilių stovėjimo vietų normatyvą. Todėl Administracijos teiginiai, esą pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl Administracijos teisės sumažinti projektuojamas automobilių statymo vietas atsižvelgiant į tai, kad projektuojamas socialinės paskirties pastatas, nelaikytini pagrįstais.

41. Atsakovas taip pat nepateikė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, patvirtinančių jo poziciją, kad pastatytame gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) name (duomenys neskelbtini), įsikursiantiems asmenims dėl jų socialinės padėties (atsakovas paaiškinimuose yra nurodęs, kad socialiai remtinos šeimos neturi automobilių) reikės mažiau automobilių stovėjimo vietų, nei nustatyta STR 2.06.04:2014 30 lentelės 1.3 eilutėje.

42. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria Inspekcijos išvadai, kad (duomenys neskelbtini), statomam daugiabučiui gyvenamajam namui turėjo būti numatyta ne mažiau kaip 40 automobilių stovėjimo vietų.

43. Atsakant į Administracijos apeliacinio skundo argumentus, kad ne visos statomam daugiabučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), privalomos automobilių stovėjimo vietos turi būti įrengtos šio pastato žemės sklype ir kad dalis jų (8 vietos) yra suprojektuotos prieš gyvenamąjį namą, o kita dalis (14 vietų) detaliuoju planu yra numatyta šalia esančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad STR 2.06.04:2014 112.1.1 punkto prasme automobilių stovėjimo vietos yra siejamos būtent su konkretaus pastato (šiuo atveju gyvenamojo namo gyventojų) poreikių tenkinimu, pastato funkcionavimo užtikrinimu, todėl statinio projekte turi būti suprojektuotos būtent jam skirtos privalomos automobilių stovėjimo vietos. Inspekcija nustatė, kad ginčo Statybos leidimas buvo išduotas projektui, kuriame 14 automobilių stovėjimo vietų iš viso nėra suprojektuotos (yra tik įrašas, jog „likusios 14 automobilių stovėjimo vietos numatytos (duomenys neskelbtini) gatvėje prie 14 ir 18 namų, gatvės važiuojamojoje dalyje“).

44. Iš atsakovo pateikto Administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 23 d. įsakymu AD1-2231 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, kuriuo yra grindžiami atsikirtimai į prašymą ir apeliacinio skundo argumentai, matyti, kad šiame žemės sklype yra Klaipėdos laivininkų mokykla ir bendrabutis, žemės sklypo savininkas yra Lietuvos Respublika, naudotojas – Klaipėdos laivininkų mokykla. Teisėjų kolegija, patikrinusi viešojo Nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatė, kad (duomenys neskelbtini), sklypo savininkas – Lietuvos Respublika, žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, o su Klaipėdos laivininkų mokykla dėl žemės sklypo panaudos sudaryta sutartis iki 2091 metų; mokyklos pastato panaudos teisė priklauso Klaipėdos laivininkų mokyklai.

45. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teisiškai nėra pagrįsti atsakovo byloje nurodomi argumentai, kad savivaldybė yra (duomenys neskelbtini), sklypo savininkė / valdytoja ir turi teisę duoti sutikimą (davė sutikimą) įrengti šiame sklype automobilių stovėjimo vietas, skirtas statomam gyvenamajam namui kitame žemės sklype.

46. Pagal bylos duomenis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu būtent šiame sklype išilgai Rambyno gatvės (statmenai gatvės krypčiai) yra suprojektuota automobilių stovėjimo aikštelė, skirta šio žemės sklypo naudotojo – Klaipėdos laivininkų mokyklos poreikiams tenkinti. Administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 23 d. įsakymo AD1-2231 2 punktu nurodyta, jog šią automobilių stovėjimo aikštelę savo lėšomis turi įsirengti būtent Klaipėdos laivininkų mokykla. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas patvirtintas daug anksčiau, nei buvo išduoti Specialieji reikalavimai ginčo pastato (duomenys neskelbtini), projektui rengti. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pastato (duomenys neskelbtini), projektui rengti išduotuose Specialiuosiuose reikalavimuose buvo nurodyta, kad visos pastatui (duomenys neskelbtini), privalomos automobilių stovėjimo vietos turi būti numatytos šio pastato žemės sklypo ribose. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad minėtu detaliuoju planu suprojektuota automobilių stovėjimo aikštelė STR 2.06.04:2014 112.1.1 punkto prasme yra skirta išimtinai (duomenys neskelbtini), statomo gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti.

47. Be to, kaip minėta, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju apskritai galėtų būti taikoma STR 2.06.04:2014 112.1.1 punkte ir (ar) 112.1.2 punkte (automobilių stovėjimo vietos gatvėje raudonųjų linijų ribose) įtvirtinta išimtis dėl privalomų automobilių stovėjimo vietų ar jų dalies įrengimo ne pastato žemės sklypo ribose, t. y. atskiro Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo dėl STR 2.06.04:2014 108.1 punkte nurodytų miesto zonų nustatymo ir duomenų, kad statomas gyvenamasis namas patenka į kurią nors iš jų.

48. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl Inspekcijos, vertinant Statybos leidimo išdavimo teisėtumą, pritaikytos STR 2.06.04:2014 redakcijos. Kita vertus, net ir atsižvelgiant į Statybos leidimo išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 24 dalies nuostatas, kad statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai, bei įvertinus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. galiojusios redakcijos STR 2.06.04:2014 30 lentelės, 107, 108 ir 112 punktų nuostatas, matyti, jog teisės aktuose buvo imperatyviai nustatyta, kiek konkrečiai automobilių stovėjimo vietų turi būti suprojektuota statinio žemės sklype, taip pat atvejai, kada šias konkrečiai nustatytas automobilių stovėjimo normas galima keisti, t. y.: 1) kai savivaldybių tarybos miestų teritorijas suskirsto į zonas, nustatydamos jose automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus; ir 2) kai vykdomas statinių rekonstravimas ar kapitalinis remontas arba keičiama statinių ar jų dalių paskirtis. Kiti atvejai, kuomet statinio žemės sklype galima suprojektuoti mažiau automobilių stovėjimo vietų, nei nustatyta STR 2.06.04:2014 30 lentelėje, Specialiųjų reikalavimų išdavimo metu teisės aktuose taip pat nebuvo įtvirtinti.

49. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Inspekcija, įvertinusi jai pateiktus dokumentus, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatė, jog visos pastatui (duomenys neskelbtini), privalomos automobilių stovėjimo vietos turėjo būti suprojektuotos šio pastato žemės sklype ir kad to nepadarius Statybos leidimas minėtam pastatui buvo išduotas neteisėtai. Atsakovas byloje nėra nurodęs teisiškai pagrįstų argumentų ir šioje byloje pateiktų įrodymų, kad jis turėjo teisę nustatyti tik 32 automobilių stovėjimo vietas, iš kurių didžioji dalis būtų už sklypo ribų (atsakovo nurodomose vietose).

50. Dėl Administracijos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bendrosios kompetencijos teisme išnagrinėta administracinio nusižengimo byla dėl Administracijos darbuotojo G. P. veiksmų tikrinant parengtą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą, pagal kurį išduotas ginčo Statybos leidimas, pažymėtina, kad minėtoje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje (ABTĮ 57 str. 2 d.).

51. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai.

52. Kaip minėta, administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-59-255/2019 buvo sprendžiama dėl Administracijos tarnautojo G. P. atsakomybės galbūt netinkamai vykdant tarnybines pareigas – tikrinant UAB „Svertas“ parengtą daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą, pagal kurį vėliau buvo išduotas Statybos leidimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 362 str. 1 d.). Taigi minėtoje administracinio nusižengimo byloje dalyvavo ne tie patys asmenys, o jos dalykas buvo G. P. veiksmų įvertinimas (t. y. ar šie veiksmai atitinka ANK įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius, ar jie yra pavojingi, tyčiniai, kalti ir pan.). Byloje Nr. AN2-59-255/2019, vertinant, ar G. P. padarė ANK 362 straipsnio 1 dalies pažeidimą, buvo nurodyta, kad yra formalus pažeidimas.

53. Statybos leidimo neteisėtumą konstatavo ir administracinio nusižengimo protokolą surašė ta pati institucija – Inspekcija, tačiau Inspekcijos vaidmuo ir funkcijos, atliekant statybos valstybinę priežiūrą bei tikrinant išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą ir surašant administracinio nusižengimo protokolus fiziniams asmenims, skiriasi. Pirmuoju atveju teisiniuose santykiuose Inspekcija dalyvauja kaip institucija, vykdanti funkcijas viešojo administravimo srityje, antruoju – kaip administracinę atsakomybę taikantis subjektas. Todėl tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartyje spręsdamas dėl Administracijos tarnautojo G. P. veiksmų tikrinant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektą, aptarė ir tam tikras su šio projekto rengimu susijusias aplinkybes, negali būti laikoma ir Administracijos išduoto Statybos leidimo teisėtumo vertinimu, kadangi tai šiuo atveju nėra šio teismo kompetencija (Statybos įstatymo 33 str. 1 d. 2 p.), be to, kaip minėta, tai nebuvo administracinio nusižengimo bylos dalykas.

54. Bendrosios kompetencijos teismo nutartis ir joje nurodytos aplinkybės nagrinėjamos administracinės bylos atveju gali (ir turi) būti vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, o tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, kad šioje (t. y. kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokio, šių įrodymų įvertinimo ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas. Todėl atsakovo argumentai, kad nagrinėjant administracinę bylą pagal Inspekcijos prašymą panaikinti Administracijos išduotą Statybos leidimą, kaip prejudiciniais turi būti vadovaujamasi administracinio nusižengimo byloje bendrosios kompetencijos teismo nustatytais faktais bei dėl jų padarytomis išvadomis, nelaikytini pagrįstais.

55. Atsakovo pateikti įrodymai apie 2020 m. balandžio 2 d. paskelbtą viešą pirkimą dėl Automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) darbų su techninio darbo projekto parengimu pirkimo nepaneigia pareiškėjo nustatytų aplinkybių, dėl kurių Statybos leidimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

56. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl Administracijos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė