Legislator Case Law & Legislation
38fe1477-47bd-4d75-9c78-8d1ae2f35a2e AI generated

38fe1477-47bd-4d75-9c78-8d1ae2f35a2e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 38fe1477-47bd-4d75-9c78-8d1ae2f35a2e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovei G. U. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir atsakovės G. U. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. U. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys – AB DNB bankas, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Marisira BUAB administratorius UAB „Bankroto centras“, UAB „Snoro lizingas“, UAB „General Financing“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teismasn u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas A.

Legislator headnote

AI generated

38fe1477-47bd-4d75-9c78-8d1ae2f35a2e · Vilniaus apygardos teismas: IÅ¡ atsakovės pateiktų praneÅ¡imų apie vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus – smurtÄ artimoje aplinkoje teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės konflikto metu mažamečių vaikų namuose nebuvo, todėl tai nelaikytina netinkamu rÅ«pinimusi vaiku ar grėsmės jam kėlimu. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovės dalyvavimas ieÅ¡kovui bendraujant su vaiku, sudarys vaikui nesaugiÄ aplinkÄ ir sukels stresÄ . Teismas nenustatė, o ieÅ¡kovė nenurodė priežasčių, dėl kurių, ieÅ¡kovui bendraujant su vaiku, turėtų dalyvauti socialinė darbuotoja.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-251-467/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14648-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.3; 3.1.18.1; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės G. U. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

U. ieÅ¡kinį atsakovei G. U. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir atsakovės G. U. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. U. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys – AB DNB bankas, Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Marisira BUAB administratorius UAB „Bankroto centras“, UAB „Snoro lizingas“, UAB „General Financing“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Teismasn u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas A.

U. 2014 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei G. U. dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukimo ir jos nutraukimo teisinių pasekmių, esant vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltei. IeÅ¡kinio užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikinÄ ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamete dukterimi K.

N. U., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ - kas antrÄ savaitgalį nuo penktadienio 17 val., paimant vaikÄ iÅ¡ jo ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) ir grÄ Å¾inant vaikÄ pirmadienį į jo ugdymo įstaigÄ 8 val. su teise iÅ¡vykti kartu su ja į kitus miestus; ieÅ¡kovas praleidžia su dukra kiekvienos savaitės trečiadienį, paimant vaikÄ iÅ¡ jo ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) ir grÄ Å¾inant vaikÄ kitÄ dienÄ (ketvirtadienį) 8 val. į jo ugdymo įstaigÄ ; ieÅ¡kovas praleidžia su dukra pusę savo kasmetinių atostogų, atsižvelgiant į vaiko užimtumÄ .

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi Å¡ias laikinÄ sias apsaugos priemones pakeitė, papildomai nustatęs, kad ieÅ¡kovas pasiima nepilnametį vaikÄ tiek iÅ¡ ugdymo įstaigos, tiek iÅ¡ jo gyvenamosios vietos. Atsakovė G. U. 2015 m. spalio 23 d. pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatant, jog ieÅ¡kovas A. U. praleidžia su dukra kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 18 val. iki 20 val., dalyvaujant G.

U. arba socialinei darbuotojai; ieÅ¡kovas A. U. praleidžia su dukra kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val., dalyvaujant G. U. arba socialinei darbuotojai. Tokį praÅ¡ymÄ atsakovė grindė tuo, kad K. N. U. jaučiasi nesaugi ir kategoriÅ¡kai atsisako bendrauti su tėvu, bijo, kad nebus sugrÄ Å¾inta atsakovei, kaip tai buvo įvykę 2014 m. vasarÄ , kuomet ieÅ¡kovas nuo atsakovės mergaitę slėpė, nenurodė atsakovei jos ugdymo įstaigos. Nepilnametė iÅ¡ ieÅ¡kovo ne kartÄ buvo paimta policijos pagalba.

IeÅ¡kovas ir jo sugyventinė smurtavo prieÅ¡ atsakovę, dėl tokių veiksmų atsakovei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2015 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato nutarimu atsakovė pripažinta nukentėjusiÄ ja dėl smurto artimoje aplinkoje. Dėl konfliktiÅ¡kų Å¡alių santykių, ieÅ¡kovo polinkio smurtauti gali kilti grėsmė nepilnamečio vaiko saugumui, todėl nustatyta bendravimo tvarka keistina.IeÅ¡kovas A. U. atsiliepime su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesutiko.

Nurodė, kad nėra jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Jis dirba, nėra teistas ar asocialus, nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Vaikas su juo gyveno nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.; nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d.; nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. Dukra noriai bendrauja su ieškovu, jų emociniai ryšiai nėra nutrūkę, jis nori ir siekia palaikyti ryšius su dukra.

Atsakovė nenurodė jokių esminių aplinkybių, kurioms esant, bÅ«tų pagrindas konstatuoti realiÄ grėsmę, kad ieÅ¡kovo bendravimas su dukra pažeis jos interesus. Atsakovės praÅ¡ymas dėl minimalios bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo neproporcingai apribotų ieÅ¡kovo galimybes dalyvauti vaiko auklėjime, pažeistų tiek ieÅ¡kovo, tiek vaiko interesus. Nustačius bendravimÄ , dalyvaujant atsakovei arba socialinei darbuotojai, bÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. Be to pati ieÅ¡kovė pripažįsta, jog su ja ieÅ¡kovo santykiai yra konfliktiÅ¡ki, todėl bendravimas trise akivaizdžiai kenktų vaikui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsakovės G. U. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino, konstatavęs, kad nėra pateikta įrodymų, jog vaikas nenori bendrauti su tėvu. ArgumentÄ dėl ieÅ¡kovo smurto atsakovės atžvilgiu, teismas laikė nesusijusiu su ieÅ¡kovo ir nepilnamečio vaiko tarpusavio santykiais, o taip pat nesÄ lygojančiu bÅ«tinybės pakeisti ieÅ¡kovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ .

IÅ¡ atsakovės pateiktų praneÅ¡imų apie vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus – smurtÄ artimoje aplinkoje teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės konflikto metu mažamečių vaikų namuose nebuvo, todėl tai nelaikytina netinkamu rÅ«pinimusi vaiku ar grėsmės jam kėlimu. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad atsakovės dalyvavimas ieÅ¡kovui bendraujant su vaiku, sudarys vaikui nesaugiÄ aplinkÄ ir sukels stresÄ . Teismas nenustatė, o ieÅ¡kovė nenurodė priežasčių, dėl kurių, ieÅ¡kovui bendraujant su vaiku, turėtų dalyvauti socialinė darbuotoja.

Teismas nurodė, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo, visų pirma, siekiama iÅ¡laikyti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvam yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, nežiÅ«rint į tai, jog Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, atsakovė turi sudaryti sÄ lygas nepilnamečio vaiko tėvui maksimaliai bendrauti su dukra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Atskiruoju skundu atsakovė G. U. praÅ¡o nutartį panaikinti ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti. Nurodo, kad skundžiamÄ nutartį teismas priėmė be Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tuo pažeisdamas CPK nuostatas, kad, sprendžiant klausimus su vaiko interesais, teismas atsižvelgia į institucijos duodančios iÅ¡vadÄ byloje pozicijÄ .

Teismas nepagrįstai nurodė, kad pateiktu praÅ¡ymu ribojama ieÅ¡kovo teisė maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra, nes per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. jie bendravo net 331 dienÄ . PraÅ¡ymÄ pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovė pateikė pasikeitus aplinkybėms, o bÅ«tent dėl to, kad dukra nenori leisti laiko su ieÅ¡kovu, nes bijo bÅ«ti negrÄ Å¾inta motinai, kas jau buvo ne kartÄ atsitikę. Teismas, spręsdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ignoravo raÅ¡ytinius įrodymus, susijusius su A.

U. kriminaline praeitimi (baudžiamoji byla Nr. 1A-71/2000). A. U. smurtavus prieÅ¡ atsakovę, iÅ¡kilo reali grėsmė, kad jis smurtaus ir prieÅ¡ jųdviejų dukrÄ . Mergaitė ilgÄ laikÄ gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Å iuo metu čia gyvena ieÅ¡kovas su nauja drauge ir jam, pasiėmus mergaitę į Å¡iuos namus, mergaitei daroma nepataisoma psichologinė žala, nes vaikui suvokti ir priimti tokius faktus yra per sunku.             IeÅ¡kovas A. U. atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad tokiu praÅ¡ymu atsakovė siekia vilkinti civilinės bylos nagrinėjimÄ . Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka buvo pakeista vien dėl to, kad atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė vaiko ugdymo įstaigÄ ir apie šį faktÄ neinformavo nei ieÅ¡kovo, nei teismo ar Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Nėra jokių įrodymu, kad jis smurtavo atsakovės atžvilgiu, tuo labiau vaiko akivaizdoje. Jis dirba, yra gerai charakterizuojamas, neteistas, ne asocialus, nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nuolat rÅ«pinasi vaiku, kÄ patvirtina ir atsakovė savo atskirajame skunde, skaičiuodama, kiek dienų per metus vaikas praleido su ieÅ¡kovu.

Nėra jokių esminių aplinkybių, kurioms esant, bÅ«tų pagrindas konstatuoti, kad vaiko bendravimas su tėvu kels realiÄ grėsmę ar pažeis vaiko interesus. IeÅ¡kovas įsitikinęs, kad jo santykiai su nepilnamete dukra yra Å¡ilti ir darnÅ«s, todėl atsakovės praÅ¡ymas dėl minimalios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neproporcingai apribotų jo galimybes bendrauti ir dalyvauti vaiko auklėjime. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje konstatuojama, kad, nagrinėjant bylÄ , nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios sudarytų prielaidas riboti jo bendravimÄ su dukra.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iÅ¡ esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.             CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas.

Å ia laikinÄ ja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. VieÅ¡ojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimÄ , siekiant iÅ¡saugoti esamas socialiai reikÅ¡mingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sÄ lygas tolesnei plėtotei ir užkirsti keliÄ vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t.y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tarp tėvų dėl teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu nustatytos ieÅ¡kovo A. U. ir jo nepilnametės dukters K.

N. U.laikinos bendravimo tvarkos. Bylos duomenys tvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 6 d. nutartimi nustatė laikinÄ ieÅ¡kovo A. U. bendravimo su nepilnamete dukra K. N. U., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ . To paties teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi Å¡i tvarka buvo pakeista, patikslinant vaiko paėmimo tvarkÄ . Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ , norėdama pakeisti 2014 m. birželio 6 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatant, kad ieÅ¡kovas A. U. praleidžia su dukra kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 18 val. iki 20 val., taip pat kas antrÄ Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val., dalyvaujant G.

U. arba socialinei darbuotojai. Atsakovė savo praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės grindė argumentais, kad mergaitė jaučiasi nesaugi ir kategoriÅ¡kai atsisako bendrauti su tėvu, bijo, kad nebus grÄ Å¾inta atsakovei, bendraujant su tėvu jai kyla reali grėsmė, nes ieÅ¡kovas atsakovės atžvilgiu yra smurtavęs. Skundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas Å¡iuos atsakovės argumentais laikė nepagrįstais ir neįrodytais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tokia teismo iÅ¡vada nesutikti.             Nagrinėjamu atveju faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad tarp vaiko ir ieÅ¡kovo buvo susiklostę intensyvÅ«s vaiko ir tėvo santykiai (abi Å¡alys patvirtina, jog mergaitė beveik metus laiko buvo prižiÅ«rima iÅ¡imtinai tėvo), dabartiniu metu jų emocinis ir psichologinis ryÅ¡ys taip pat nėra nusilpęs, nes ir toliau teismo nustatyta tvarka jų bendravimas yra palaikomas.

Tuo tarpu apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ apie iÅ¡ esmės pasikeitusiÄ faktinę situacijÄ , dėl ko Å¡iÄ nusistovėjusiÄ tvarkÄ reikėtų keisti. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovo netinkamÄ elgesį su dukra, tėvo valdžios panaudojimÄ ne pagal paskirtį. IÅ¡ esmės vienintelis atsakovės pateikiamas argumentas – Vilniaus miesto ketvirtajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovei padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dar nereiškia, jog ieškovas bus pripažintas kaltu, be to incidento, dėl kurio pradėtas tyrimas, tarp šalių metu dukros kartu nebuvo. Tai, kad ieškovas yra įtariamas baudžiamojoje byloje ir ieškomas, taip pat savaime nereiškia, kad turėtų būti ribojama jo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo, dėl kurio ieškovo ir dukters bendravimo metu turėtų dalyvauti atsakovė ar socialinė darbuotoja.

PrieÅ¡ingai, esant konfliktiÅ¡kiems Å¡alių santykiams, nustačius bendravimo tvarkÄ , kai ieÅ¡kovas susitinka su dukra tik dalyvaujant atsakovei, galimai bÅ«tų pažeidžiama jos teisė į saugų ir ramų gyvenimÄ . Be to pažymėtina, kad ieÅ¡kovo ir nepilnametės dukters bendravimas, tik dalyvaujant socialiniam darbuotojui, labai apribotų tokiÄ galimybę, atsižvelgiant į tai, jog faktiÅ¡kai tėvo ir vaiko bendravimo vyktų jau po socialinių darbuotojų darbo laiko arba iÅ¡eiginėmis.

Vaiko teisių apsaugos institucija jau yra nurodžiusi nagrinėjamoje byloje, kad nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas riboti ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaiku, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai įvertino.                                                                                               Atsižvelgiant į tai spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgęs į savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, atsakovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje jis neturi galimybės visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti, kokia ieÅ¡kovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek dukters interesus.

Å ias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, t.y. tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu teismas turės galimybę kompleksiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat iÅ¡tirti ir įvertinti visus Å¡alių į bylÄ pateiktus įrodymus. Dėl to keisti Å¡iuo metu jau nusistovėjusiÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , nesant neginčijamų įrodymų, bÅ«tų netikslinga ir neteisinga, ypač nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Juo labiau, kad nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės vyksta ginčas ir dėl Å¡alių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, t.y. tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė pageidauja, kad dukters gyvenamoji viena bÅ«tų nustatyta su juo.             Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ Å¡eimos bylose, neprieÅ¡tarauja Å¡alių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, be to atitinka prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį nėra pagrindo.             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas              n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                      Alma Urbanavičienė