2023-04-05 Nr. AB-7363-3-63-3-00160-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-324-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00160-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kretingos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Kretingos rajono savivaldybės meras A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-27 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ (toliau – ir Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimas) ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. T2-112 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikinimo“ (toliau – ir Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ buvo nustatytas Kretingos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičius – 3. Pareiškėjui nepateikus jokio siūlymo, Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimu buvo pakeistas Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 1 punktas ir nustatytas Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičius – 1. Taryba 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikino. Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnio 2 dalies 11 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 7 punktu, atsižvelgus į Kretingos rajono savivaldybės mero 2019 m. balandžio 11 d. potvarkį Nr. V4-36 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičiaus teikimo“. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis VSĮ 20 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 11 punktu, savivaldybės taryba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių gali nustatyti tik esant mero siūlymui. Taryba, priimdama Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimą ir Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą, viršijo nustatytą kompetenciją ir pažeidė VSĮ 4 straipsnyje įtvirtintus vietos savivaldos principus. Skundžiamais Tarybos sprendimais sumažinus, o vėliau panaikinus mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybes, buvo pažeistos pareiškėjo, kaip mero, teisės ir teisėti interesai.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T2-105 buvo nustatytas Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičius – 3, Savivaldybės mero 2019 m. balandžio 12 d. potvarkiu Nr. V4-38 – Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Tarybos sekretorius, mero patarėjas, mero padėjėjas. Savivaldybės mero 2019 m. balandžio 15 d. potvarkiu Nr. V3-17 buvo patvirtinti Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų – Tarybos sekretoriaus, mero patarėjo, mero padėjėjo, pareigybių aprašymai.

Tarybos sekretoriaus pareigybės aprašymo 3 punkte nurodyta, kad šios pareigybės paskirtis – padėti merui ir Tarybai įgyvendinti jų įgaliojimus, mero patarėjo pareigybės aprašymo 3 punkte nurodyta, kad šios pareigybės paskirtis – padėti merui vykdyti jo kompetencijai priskirtas funkcijas, mero padėjėjo pareigybės aprašymo 2 punkte nurodyta, kad šios pareigybės paskirtis – padėti merui atlikti savivaldybės vadovo pareigas, koordinuoti Tarybos komitetų veiklą, kontroliuoti sprendimų ir Tarybos narių paklausimų eigą.

Savivaldybės mero 2019 m. spalio 29 d. potvarkiu Nr.V3-72 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero 2019 m. balandžio 15 d. potvarkio NrV3-17 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo tvirtinimo“ pakeitimo“ mero patarėjo pareigybės aprašymas buvo pakeistas ir jo 2 punkte nurodyta, kad mero patarėjo pareigybės paskirtis – padėti Savivaldybės merui atlikti savivaldybės vadovo pareigas. Savivaldybės mero 2020 m. birželio 30 d. potvarkiu Nr.V3-35 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“ buvo patvirtinti Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų – Tarybos sekretoriaus, mero patarėjo, mero padėjėjo, pareigybių aprašymai.

Tarybos sekretoriaus pareigybės aprašymo 5 punkte Tarybos sekretoriaus paskirtis nurodyta padėti merui ir Tarybai įgyvendinti jų įgaliojimus. Mero patarėjo pareigybės aprašymo 6-8 punktuose mero patarėjo pareigybės paskirtis nurodyta dokumentų administravimas, viešųjų ryšių koordinavimas, tarptautinių ryšių koordinavimas. Mero padėjėjo pareigybės aprašymo 2 punkte mero padėjėjo pareigybės paskirtis nurodyta padėti Savivaldybės merui atlikti savivaldybės vadovo pareigas.

5. Taryba paaiškino, kad Tarybos narys K. S. 2021 m. sausio 15 d. įregistravo Tarybos sprendimo „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“ projektą, kuriuo pasiūlė pakeisti Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo 1 punktą bei nustatyti Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių – 1. Šio sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad sprendimo projektu siekiama užtikrinti racionalų žmogiškųjų išteklių ir lėšų naudojimą.

Minėtas Tarybos sprendimo projektas buvo svarstomas Tarybos 2021 m. sausio 29 d. 26-ajame posėdyje ir buvo priimtas Tarybos narių balsų dauguma. Mero 2021 m. vasario 1 d. potvarkiu Nr. V4-15 buvo pakeistas Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas, patvirtintas Savivaldybės mero 2019 m. balandžio 12 d. potvarkiu Nr.V4-38, nurodyta, kad šis potvarkis įsigalioja 2021 m. kovo 1 d. Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąraše nurodyta pareigybė – mero patarėjas.

Vadovaudamasis VSĮ 18 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 4 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Savivaldybės meras 2021 m. kovo 5 d. potvarkiu Nr.V3-13 patvirtino Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo – mero patarėjo, pareigybės aprašymą, pripažino netekusiu galios mero 2020 m. birželio 30 d. potvarkį Nr. V3-35 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų tvirtinimo“. Mero patarėjo pareigybės aprašymo 7–10 punktuose nurodyta mero patarėjo pareigybės paskirtis – viešųjų ryšių su visuomene koordinavimas, dokumentų administravimas, padėti rajono savivaldybės merui atlikti savivaldybės vadovo pareigas, tarptautinių ryšių koordinavimas.

Keturiolika Tarybos narių 2021 m. balandžio 27 d. Tarybai pateikė 2021 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimo dėl Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikinimo“ projektą, kurio tikslas – viešojo sektorius mažinimas. Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu panaikintas Tarybos sprendimas „Dėl Tarybos 2019-04-11 sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“; laikinai pavesta Kretingos rajono savivaldybės administracijai užtikrinti Tarybos narių ir mero aptarnavimo funkciją.

Savivaldybės meras 2021 m. balandžio 30 d. potvarkiu Nr.V4-32 panaikino Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo – mero patarėjo, pareigybę ir nurodė, kad potvarkis įsigalioja nuo 2021 m. birželio 1 d. Savivaldybės meras 2021 m. balandžio 30 d. potvarkiu Nr.V4-33 pripažino netekusiu galios 2019 m. balandžio 12 d. potvarkį Nr. V4-38 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo tvirtinimo“ su visais pakeitimais, kartu nurodė, kad potvarkis įsigalioja 2021 m. birželio 1 d.

6. Tarybos vertinimu, pareiškėjo deklaruojamas jo, kaip mero, išskirtinis statusas Taryboje yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 119 straipsniu, kuriame nėra numatyta savivaldybės, kaip valstybės teritorijos administracinio vieneto bendruomenės, vadovo institucija. Konstitucijos 119 straipsnio 1, 4 dalyse nenumatyta savivaldybės institucija (savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras), kuri nėra nei atstovaujamoji institucija (savivaldybės taryba), nei savivaldybės tarybos sprendimu sudaroma vykdomoji ar kitokia savivaldybės institucija; nėra nustatyta atitinkamos teritorinės bendruomenės tiesiogiai renkamo savivaldybės tarybos vadovo pareigybė, o šio straipsnio 4 dalyje nėra numatyta kitų, nei sudaromų savivaldybės tarybos, savivaldybių vykdomųjų institucijų, inter alia (be kita ko) tokių vykdomųjų institucijų, kurios būtų tiesiogiai renkamos atitinkamos teritorinės bendruomenės. Konstitucinis visų savivaldybės tarybos narių statusas yra vienodas, t. y. kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe. Konstitucijoje ir jos 119 straipsnio 1, 2 dalyse nėra numatyta jokių konstitucinio savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principo išimčių, t. y. nėra numatyta jokių išskirtinį statusą turinčių savivaldybių tarybų narių. Pareiškėjas, ignoruodamas aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, diferencijuoja Tarybos narių teises, jiems nustatant nevienodas galimybes dalyvauti Tarybos darbe, taip pažeidžiant esminį Tarybos, kaip atstovaujamosios institucijos, principą – Tarybos narių lygybę.

7. Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjui, kaip merui, išskirtines teises turėti asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, kurių paskirtis aptarnauti merą, ir siūlyti Tarybai tokių asmenų skaičių, suteikia VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punktas ir 19 straipsnio 17 dalis. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. KT59-N5/2021 ir teigė, kad VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punktas ir 19 straipsnio 17 dalis prieštarauja Konstitucijai, todėl šios teisės normos negali būti taikomos nagrinėjamoje byloje.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą patenkino visiškai, t. y. panaikino Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-27 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. T2-112 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikinimo“; pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 2 513,28 bylinėjimosi išlaidų iš Tarybos; atsakovo Tarybos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkino.

9. Teismas nurodė, kad reikalavimas panaikinti Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimą ir Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą grindžiamas tuo, jog jie priimti pažeidžiant VSĮ imperatyviai ir išimtinai merui priskirtą kompetenciją siūlyti Tarybai nustatyti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių. Pareiškėjo teigimu, Tarybai 2021 m. sausio 29 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. sprendimais neteisėtai nustačius mažesnį, nei buvo nustatytas, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių, buvo pažeistos jo, kaip mero, teisės ir teisėti interesai.

10. Teismas nustatė, kad vadovaudamasi VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir atsižvelgdama į Savivaldybės mero 2019 m. balandžio 11 d. potvarkį Nr. V4-36 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičiaus teikimo“, Taryba 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ nustatė Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių – 3. Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimu nustatytas Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičius – 1. Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo 1 punktu panaikintas Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“, jo 2 punktu Tarybos narių ir mero aptarnavimo funkciją užtikrinti laikinai pavesta Kretingos rajono savivaldybės administracijai.

11. Teismas, aptaręs VSĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 19 straipsnio 17 dalies, 20 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų bei 4 dalies nuostatas, sprendė, kad teisinis reguliavimas patvirtina, jog VSĮ yra įtvirtinta mero, kaip savivaldybės vadovo, teisė turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, kuri įgyvendinama merui teikiant siūlymus savivaldybės tarybai dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiriami į pareigas ir atleidžiami mero sprendimais, kurie įforminami potvarkiais.

12. Teismas nurodė, kad VSĮ 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžiama išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos samprata – Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. VSĮ 16 straipsnio 2 dalyje 11 punkte nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra inter alia sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo <...> priėmimas mero siūlymu. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.

13. Teismas vertino, kad sprendimai dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo gali būti priimami išimtinai esant mero siūlymui.

14. Teismas pažymėjo, kad Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“, kuriuo nustatytas Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičius – 3, buvo priimtas, be kita ko, atsižvelgus į Savivaldybės mero 2019 m. balandžio 11 d. potvarkį Nr. V4-36 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičiaus teikimo“, o Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimas ir Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas priimti, nesant mero siūlymo sumažinti ar panaikinti Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ nustatytą Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių.

15. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų, jog merui, kaip savivaldybės vadovui, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės yra nereikalingos (perteklinės), neneigia, kad Tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat Tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl Tarybos sprendimų projektams rengti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų funkcijos turi būti vykdomos.

16. Teismas, įvertinęs tai, kad ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojęs teisinis reguliavimas, reglamentuojantis mero, kaip savivaldybės vadovo, įgaliojimus ir jo santykį su kitomis savivaldybės institucijomis, nebuvo pakeistas, konstatavo, jog Taryba, 2021 m. sausio 29 d. sprendimu nustatydama mažesnį, nei buvo nustatytas, mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių, o 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo 1 punktu visai panaikindama Tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. T2-105 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ bei jo 2 punktu mero aptarnavimo funkciją užtikrinti pavesdama Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tam nesant mero siūlymo, veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus). Tai yra pakankamas pagrindas ginčijamiems individualiems administraciniams teisės aktams panaikinti, todėl teismas skundą tenkino ir Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimą bei Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikino.

17. Teismas nepriteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidų, kadangi skundas patenkintas visiškai, todėl atsakovas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18. Teismas pareiškėjo prašymą jam iš atsakovo priteisti 2 700 Eur atstovavimo išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė 2 513,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 19. Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, ir nepagrįstai netaikė Konstitucijos 119 straipsnio normų, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Atsakovas remiasi Konstitucinio Teismo pateiktais išaiškinimais 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2002 m. liepos 8 d., 2010 m. kovo 31 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimuose) ir pažymi, kad Konstitucijos 119 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas savivaldybių tarybų narių, kaip atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovų, lygaus mandato (statuso) principas suponuoja tai, kad konstitucinis visų savivaldybės tarybos nariu statusas yra vienodas; tai reiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 119 straipsnio 1, 2 dalis, kiekvienas savivaldybės tarybos narys atstovauja visai atitinkamai teritorinei bendruomenei, visi savivaldybės tarybos nariai yra lygūs, jie turi turėti vienodas galimybes dalyvauti savivaldybės tarybos darbe; Konstitucijoje, inter alia jos 119 straipsnio 1, 2 dalyse, nėra numatyta jokių konstitucinio savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principo išimčių, t. y. nėra numatyta jokių išskirtinį statusą turinčių savivaldybių tarybų narių. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog pareiškėjo skundžiami Tarybos sprendimai yra neteisėti vien dėl to, jog šių sprendimų priėmimą inicijavo ne pats meras, pripažino išskirtinį mero statusą, taip ignoruodamas Konstitucijos 119 straipsnyje įtvirtintą esminį savivaldybės tarybos, kaip atstovaujamosios institucijos, principą – Tarybos narių lygybę. Taikydamas Konstituciją kaip tiesiogiai taikomą aktą, teismas turėjo pareiškėjo skundą atmesti, o pareiškėjo skundžiamus Tarybos sprendimus palikti nepakeistais.

21. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo skundas yra grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu – kad VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punkte bei 19 straipsnio 17 dalyje nustatyta mero, kaip savivaldybės vadovo, teisė teikti savivaldybės tarybai siūlymus dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas nesudaromas), t. y. mero išskirtiniu statusu Taryboje prieš kitus Tarybos narius turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, kurių paskirtis yra aptarnauti merą, ir siūlyti Taryboje tvirtinti konkretų skaičių asmenų šioms pareigoms. Atsakovo vertinimu, VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punktas ir 19 straipsnio 17 dalis prieštarauja Konstitucijai, todėl pirmosios instancijos teismas šių teisės normų negalėjo taikyti nagrinėjamoje byloje.

22. Atsakovas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu, be kita ko, nutarė: pripažinti, kad VSĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos „kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras). Meras yra savivaldybes vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus“ prieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 2, 4 dalims; pripažinti, kad VSĮ 20 straipsnio 2 dalis (su 2020 m. lapkričio 10 d. pakeitimais) prieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 1, 4 dalims; šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2023 m. gegužės 3 d. Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 19 d. nutarime konstatavo, kad VSĮ 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra nustatyta Konstitucijoje, inter alia jos 119 straipsnio 1, 4 dalyse, nenumatyta savivaldybės institucija (savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras), kuri nėra nei atstovaujamoji institucija (savivaldybės taryba), nei savivaldybės tarybos sprendimu sudaroma vykdomoji ar kitokia savivaldybės institucija. Be to, Konstitucijoje, inter alia jos 119 straipsnio 1, 2 dalyse, nėra numatyta jokių konstitucinio savivaldybių tarybų narių lygaus mandato (statuso) principo išimčių, t. y. nėra numatyta jokių išskirtinį statusą turinčių savivaldybių tarybų narių. Taigi Konstitucinis Teismas netyrė ir 2021 m. balandžio 19 d. nutarime nepasisakė dėl VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 19 straipsnio 17 dalies atitikties Konstitucijai. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 19 straipsnio 17 dalies atitiktį Konstitucijai.

23. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė ir pažeidęs proceso teisės normą, o dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 146 str.). Pareiškėjo patikslintas skundas buvo grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu – kad VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punkte bei 19 straipsnio 17 dalyje nustatyta mero, kaip savivaldybės vadovo, išimtinė teisė teikti savivaldybės tarybai siūlymus dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas nesudaromas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė ir tokiu motyvu, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų, kad merui, kaip savivaldybės vadovui, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės yra nereikalingos (perteklinės), neneigia, kad savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų funkcijos turi būti vykdomos. Pirmosios instancijos teismas negali savo sprendimo grįsti aplinkybėmis, kurių pareiškėjas skunde nenurodo. Teismas, sprendimą pagrįsdamas aplinkybe, kurios pareiškėjas skunde nebuvo nurodęs, pažeidė ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principą, procesinių staigmenų negalimumo principą, pademonstravo šališkumą vienos iš ginčo šalių atžvilgiu.

24. Pareiškėjas A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Pareiškėjas nurodo, kad Taryba VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punkte ir 19 straipsnio 17 dalyje įtvirtintas nuostatas sutapatina su tiesioginių savivaldybės mero rinkimų įteisinimu, tačiau toks sutapatinimas yra visiškai nepagrįstas. Tiesioginiai savivaldybės mero rinkimai įtvirtinti 2014 m. birželio 26 įstatymu Nr. XII-967 „Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymas“. Minimas įstatymas įsigaliojo 2015 metais, naujai išrinktoms savivaldybių taryboms susirinkus į pirmąjį posėdį. VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 19 straipsnio 17 dalies nuostatos (su pakeitimais) įtvirtintos daug anksčiau nei įstatymu buvo įtvirtinti tiesioginiai savivaldybės mero rinkimai. Tarybos teisė, tik esant mero siūlymui, nustatyti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių yra visiškai nesusijusi su tiesioginių savivaldybės mero rinkimų įteisinimu. Tai suponuoja išvadą, jog šios nuostatos savaime neprieštarauja Konstitucijai.

26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendimą priėmė pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, kuris iki šiol nebuvo pakeistas. Teisinis reguliavimas, kad tik esant mero siūlymui galima nustatyti / pakeisti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių yra įtvirtintas net keliose VSĮ nuostatose ir ne tik tose, kurias kaip neva prieštaraujančias Konstitucijai, nurodo Taryba (pvz., VSĮ 14 str. 3 d., 15 str. 1 d., 16 str. 2 d. 3 p., 16 str. 2 d. 5 p., 16 str. 2 d. 10 p. 20 str. 2 d. 7 p.).

27. Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybę, jog VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punkto, 19 straipsnio 17 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, iš esmės patvirtina Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas. VSĮ (2000 m. spalio 12 d. redakcijos) 19 straipsnio 1 dalies 15 punkte buvo įtvirtinta, jog valdyba (t. y. vykdomoji institucija) mero siūlymu ir atsižvelgdama į įstatymų patvirtintą sąrašą sprendžia politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo klausimą, nustato jų skaičių. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, jog ši įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai ir 119 straipsnio 1 bei 4 dalims. Tai, kad Taryba turi teisę tik esant mero siūlymui priimti sprendimus dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo, patvirtina ir pačioje Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos (pvz., 58 str., 64 str., 67 str., 128 str.), kuriose imperatyviai įtvirtinta, jog tam tikros teisės (įgalinimai) institucijoms yra suteikiamos tik esant tam tikrų institucijų siūlymui. Nesant siūlymo, nėra suteikiamos ir tam tikros teisės (įgalinimai). Taigi, savivaldybės tarybai mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių leidžiama nustatyti tik esant mero siūlymui, jeigu mero siūlymo nėra, tarybai tokia teisė nėra suteikiama. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde remiasi Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimu, kuris nėra galiojantis, jis Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas ir įsigalios tik 2023 m. gegužės 3 d. Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad VSĮ nuostatos, numatančios tarybos teisę tik esant mero siūlymui priimti sprendimus dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų nustatymo / pakeitimo, prieštarauja Konstitucijai, yra nepagrįsti. Taryba teigdama, jog VSĮ nuostatos prieštarauja Konstitucijai, prašymo teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą, neteikė, tai patvirtina, jog pati Taryba nelaiko, kad jos nurodomos VSĮ nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

28. Pareiškėjo vertinimu, teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, visapusiškai ir teisingai pritaikęs ginčui išnagrinėti aktualias teisės normas. Teismo papildomi motyvai nereiškia, kad teismas sprendimą grindė aplinkybėmis, kurios pareiškėjo skunde nebuvo nurodytos, jie nepaneigia teismo argumentų, kad Taryba, priimdama skundžiamus sprendimus, veikė ultra vires, o juos papildo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme nei pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga.

30. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

31. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad buvo ignoruotas Konstitucijos 119 straipsnis (žr. nutarties 20 p.), nurodyta, jog VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 11 punktas ir 19 straipsnio 17 dalis prieštarauja Konstitucijai, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti šių teisės normų (žr. nutarties 21 p.), teismas taip pat turėjo pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr. nutarties 22 p.), pirmosios instancijos teismas, sprendimą pagrįsdamas aplinkybe, kurios pareiškėjas skunde nebuvo nurodęs, pažeidė ginčo šalių lygiateisiškumo principą, procesinių staigmenų negalimumo principą, pademonstravo šališkumą vienos iš ginčo šalių atžvilgiu (žr. nutarties 23 p.).

32. Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.

33. Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime yra nurodęs, jog „Aiškinant Konstitucijoje įtvirtintą vietos savivaldos sampratą pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalį savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams ir ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas, pagal šio straipsnio 2 dalį (2002 m. birželio 20 d. redakcija) savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu, pagal šio straipsnio 3 dalį savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas, pagal šio straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybių tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus“.

34. Oficialiojoje konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad „Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų, turi diskreciją įstatymu nustatyti savivaldybių taryboms atskaitingų vykdomųjų organų tarpusavio ryšius, funkcijas, įgaliojimus; įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų turi diskreciją įstatymu nustatyti savivaldybių taryboms atskaitingų vykdomųjų organų struktūrą ir jų narių skaičių arba palikti tai pagal įstatymą nustatyti savivaldybių taryboms“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimas).

35. Vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 2 d.) buvo pasisakyta, kad „Šis įstatymas nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas ir jų kompetenciją, funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus.“

36. VSĮ 3 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, jog „Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras). Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus“.

37. VSĮ 5 straipsnio 2 dalyje buvo išdėstyta, kad „Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, meras, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys.“.

38. Išdėstyto teisinio reguliavimo pagrindu darytina išvada, kad Tarybos ginčų sprendimų (žr. nutarties 1 p.) metu galiojęs teisinis reguliavimas, buvo apibrėžęs savivaldybės mero teisinį statusą, įgyvendinant būtent Konstitucijos 119 straipsnį, todėl savaime nėra pagrindo tvirtinimui apie Konstitucijos 119 straipsnio paneigimą (žr. nutarties 20 p.).

39. Įstatymų leidėjo valia savivaldybės merui suteikus savivaldybės vadovo statusą bei pavedus vykdyti įstatymu nustatytus įgaliojimus, taip pat siekiant, kad teisės aktais nustatyti įgaliojimai būtų įvykdyti laiku ir tinkamai, merui suteikta galimybė turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, dėl kurių skaičiaus nustatymo, mero siūlymu, buvo pavesta spręsti savivaldybės tarybai (VSĮ 16 str. 2 d. 11 p. ir 19 str. 17 d.).

40. Mero, kaip savivaldybės vadovo, teisė turėti ir teikti siūlymus dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, kildinta iš siekio atsakingai įgyvendinti vietos valdžios įgaliojimus, vykdyti efektyvų viešąjį administravimą, garantuoti teritorinės bendruomenės viešąjį interesą, kartu ir visos valstybinės bendruomenės viešąjį interesą, kurį pagal savo kompetenciją užtikrina visos valstybės institucijos.

41. Dėl apeliaciniame skunde dėstomų teiginių, susijusių su pirmosios instancijos teismo tariamai padaryta teisės klaida, šiam teismui tiesiogiai netaikius Konstitucijos 119 straipsnio nuostatų bei su jomis susijusios oficialiosios konstitucinės jurisprudencijos ir taip esą pažeidus visų savivaldybės tarybos narių lygaus mandato (statuso) principą, visų pirma pažymėtina, kad šio principo savaime nepažeidžia teisinio reguliavimo nuostatos, pagal kurias iš esmės sudaromos prielaidos įgyvendinti savivaldybės mero, turinčio vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, t. y. vykdomojo pobūdžio institucijos įgaliojimus.

42. Tokį aiškinimą pagrindžia ir nagrinėjamo apeliacinio skundo argumento pagrįstumo vertinimas Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimo nuostatų kontekste. Šiuo klausimu visų pirma svarbu pažymėti, kad nors kol Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo tam tikras teisinis reguliavimas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nėra įsigaliojęs, jo turinys yra žinomas dar iki jo oficialaus paskelbimo. Tokiomis aplinkybėmis dėsninga, kad valstybės valdžios institucijos (įstatymų leidėjas, teismai) atsižvelgia į oficialiai nepaskelbto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, siekdamos užtikrinti teisės sistemos nuoseklumą ir vidinę darną (šiuo klausimu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1457-756/2021). Laikantis Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimo išaiškinimų ribų, atkreiptinas dėmesys, kad minėtame nutarime įvertintas visuminis teisinis reguliavimas, pagal kurį merui buvo suteiktos atstovaujamosios ir vykdomosios institucijos įgaliojimai. Vis dėlto, nuo savivaldybės tarybos įgaliojimų atskiri vietos valdžios ir viešojo administravimo subjekto įgaliojimai ir jų įgyvendinimo tvarka kvestionuoti konstitucinės justicijos byloje nebuvo. Atsakovas taip pat nepateikia pakankamų teisinių argumentų, kodėl Vietos savivaldos įstatyme negalėtų būti įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės vykdomosios institucijos kompetenciją aptarnaujančio ir patariančiojo pobūdžio tarnautojų aparato klausimus. Juolab atsižvelgus į tai, kad pagal Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalies nuostatas, įstatymų leidėjas, reguliuodamas savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką, turi diskreciją nustatyti ir šių institucijų darbo organizavimo tvarką (šiuo klausimu žr. Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą). Atsižvelgdama į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė aiškių teisinių argumentų savo pozicijai dėl Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir 19 straipsnio 17 dalies neatitikties Konstitucijai pagrįsti.

43. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nėra pakankami, kad leistų daryti išvadą, jog Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimo nuostatos pagrindžia dar iki jo oficialaus įsigaliojimo priimto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo teisėtumą ar juolab dar iki nutarimo priėmimo priimto ir šioje byloje ginčijamo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo teisėtumą. 2021 m. balandžio 19 d. priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas oficialiai Teisės aktų registre turi būti paskelbtas 2023 m. gegužės 3 d. Oficialiojoje konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį. Aiškindamas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, Konstitucinis Teismas yra atskleidęs iš jos kylančios teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo prezumpcijos turinį: Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog tas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (inter alia 2003 m. gruodžio 30 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai, 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas). Vadinasi, pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį iki Konstitucinio Teismo sprendimo, kad tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, oficialaus paskelbimo preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad teisinės pasekmės (kaip antai: pagal atitinkamą institucijos sprendimą, priimtą vadovaujantis šiuo teisės aktu (jo dalimi), asmuo įgijo tam tikras teises ar atitinkamą teisinį statusą arba asmeniui atitinkamu institucijos sprendimu nebuvo suteikta tam tikrų teisių ar atitinkamo teisinio statuso), atsiradusios tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu, yra teisėtos (2011 m. spalio 25 d. nutarimas).

44. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinti ir Konstitucinio Teismo nutarimo (inter alia nutarimo, kuriuo tam tikras įstatymas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai) oficialaus paskelbimo atidėjimo, įtvirtinto Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio 3 dalyje, klausimai (pro futuro (liet. į ateitį) sprendimų teisinė galia). Šiuo aspektu pažymėtinos Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarimo 37–38 punktuose išdėstytos nuostatos, o ypač:

- <...> jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų vietos savivaldos teisinio reguliavimo spraga ir neapibrėžtumas, kuris iš esmės sutrikdytų vietos savivaldos sistemos funkcionavimą ir valstybės valdymą.

- <...> vietos savivaldos teisinio reguliavimo spragai ir neapibrėžtumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas <...>.

45. Iš Konstitucijos kylanti prielaida išvengti dar didesnio teisinio neapibrėžtumo laikotarpiu nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo iki jo įsigaliojimo saisto ir šią administracinę bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją. Atsižvelgus į tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimo oficialus įsigaliojimas atidėtas, šios bylos aplinkybėmis nėra jokio objektyvaus pagrindo teismui daryti intervenciją į teisinius santykius, kurių susiklostymo metu galiojo teisės aktų konstitucingumo prezumpcija.

46. Vertinant apeliaciniame skunde dėstomus teiginius, susijusius su pirmosios instancijos teismo galimai padaryta procesine šalių lygiateisiškumo pažaida dėl to, kad šis teismas sprendimą pagrindė aplinkybėmis, kurių pareiškėjas skunde tiesiogiai nenurodė, visų pirma pažymėtina, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas administraciniam teismui peržengti pareikšto reikalavimo ribas negali reikšti veiksmingos teisminės gynybos ribojimo. Šiuo aspektu pakanka konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl mero darbo organizavimo, susijusio su politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnų veikla, yra aiški ir suprantama. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo platesnės apimties ginčo nei tas, kuris suformuluotas pagal šalių procesinius dokumentus. Šiomis aplinkybėmis reikia pastebėti ir tai, kad atsakovo atsiliepime į skundą yra nurodytos aplinkybės, susijusios su mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių paskirtimi (darbo užmokesčio mokėjimu, be kita ko, dėl įprasto darbo krūvio viršijimo ir pan.).

47. Taigi atsižvelgus į paminėtus argumentus, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išaiškinimuose nebuvo paisoma Konstitucijoje įtvirtintų vietos savivaldos principų.

48. Tik proceso šalis, kuriuos naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl negali būti tenkinamas atsakovo prašymas dėl išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kretingos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius