38f464d3-b4b5-40ea-9353-c97ee4f7aec9 · JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilin? byla NrCivilinė byla Nr. 2-20-959/2014Proceso Nr. 2-18-3-01194-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos:77.4.2.; 78.2.1.; 125.3. (S) JONIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS             SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 1 d.JoniÅ¡kis JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Sergej Lebedev, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai MikalajÅ«nienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui L. V. bei jo atstovei I. A., atsakovei L. M. bei jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

V. ieÅ¡kinį atsakovei L. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo bei atsakovės L. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui L. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:IeÅ¡kovas prašė nustatyti Å¡alių nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, priteisti iÅ¡ atsakovės vaikui iÅ¡laikymÄ nekilnojamuoju turtu, paskirti ieÅ¡kovÄ vaikui skirto iÅ¡laikymo tvarkytoju uzufrukto teise, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti Å¡alių nepilnamečio vaiko A.

V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo vaikui iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 200,00 Lt nuo 2013-05-01 iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskirti atsakovę.IeÅ¡kinys atmestinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas.Bylos raÅ¡ytine medžiaga, Å¡alių paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad Å¡alys yra A.

V. gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., 9-10 b. l.); šiuo metu A. V. gyvena su atsakove; tiek ieškovas, tiek atsakovė dirba ir gauna pajamas, darbe charakterizuojami teigiamai (1 t., 13-15 b. l.); atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas bei kitas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., 107-128 b. l.); ieškovui nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., 86-92).Iš liudytojos J. B. parodymų matyti, jog ji nuo 2013 metų rudens gyvena su ieškovu, konfliktų namuose nebūna, santykiai su A.

V. normalÅ«s, iki Å¡ių metų birželio mėnesio A. V. kartÄ per savaitę lankydavosi pas ieÅ¡kovÄ . Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiÅ¡kia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sÄ lygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimÄ ir tinkamų jo raidos sÄ lygų sudarymÄ .

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G.

B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas.

AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Ž.

S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, bÅ«ti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rÅ«pesčių ir pan..Byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su bet kuriuo iÅ¡ tėvų iÅ¡ esmės atitiktų vaiko interesus: tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė yra dirbantys ir darbdavių charakterizuojami teigiamai (2 t., 23-25, 29 b. l.), abu turi nuosavas gyvenamÄ sias patalpas (1 t., 86-93, 107-128 b. l.), kuriose sÅ«nui A.

V. skirti atskiri kambariai ir sudarytos tinkamos sÄ lygos gyventi bei mokytis, abiejų turtinė padėtis yra panaÅ¡i, abu sÅ«numi rÅ«pinasi, nėra jam abejingi, vienodai stengiasi pagerinti savo gyvenamÄ jÄ aplinkÄ bei gyvenimo bÅ«dÄ , prisiderinti prie vaiko poreikių ir norų (tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė nutraukė santykius su buvusiais sugyventiniais, kurie sÅ«nui nepatiko), su abiem tėvais vaiko santykiai yra saugÅ«s, Å¡ilti ir tvirti (2 t., 2-7 b. l.). Tačiau, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog A.

V. interesus labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, ieÅ¡kove L. M.. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro remdamasis Å¡iais įrodymais:nepilnamečio liudytojo A. V. parodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad jis norėtų gyventi su mama labiau nei su tėčiu, su mama jam yra geriau, pas mamÄ jis gyvena jau kelis mėnesius, mamos gaminamas maistas yra skanesnis, mokymosi rezultatai gyvenant pas jÄ yra geresni;teismo psichologijos ekspertizės aktas (2 t., 2-7 b. l.), iÅ¡ kurio matyti, kad Å¡iuo metu vaikui reikalingiausias asmuo – mama, berniuko santykis su tėvu yra konfliktiÅ¡kas, ambivalentiÅ¡kas (vyrauja prieÅ¡taringi jam jausmai) (2 t., 5 b. l.);

A. ir tėčio tarpusavio ryÅ¡ys tvirtas, saugus, orientuotas į fizinio gerbÅ«vio užtikrinimÄ , tačiau jų tarpusavio santykis yra emociÅ¡kai Å¡altas, berniukas patiria dėmesio iÅ¡ tėvo deficitÄ , jo draugijoje jaučiasi suvaržytas, neskatina su juo pokalbio; A. ir mamos santykis yra tvirtas, saugus, berniukas jaučiasi laisviau, berniukas siekia jos pripažinimo, teigiamo dėmesio, jautriai reaguoja į kritiÅ¡kas mamos pastabas, nori, kad ji bÅ«tų aktyvesnė, ragina bendrauti; savo pasirinkimÄ gyventi su mama A. grindžia tuo, jog iÅ¡ jos gauna daugiau dėmesio, nei iÅ¡ tėvo, kuris dėmesio emocine prasme sÅ«nui beveik neskiria; emocine prasme tėvo santykis su sÅ«numi yra Å¡altas, o su mama – Å¡iltesnis (2 t., 6-7 b. l.);JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės posėdžio metu pateikta iÅ¡vada, jog A.

V. interesus labiausiai atitiktų gyvenimas kartu su motina.IeÅ¡kovo atstovė akcentavo geresnes ieÅ¡kovo buities ir materialines sÄ lygas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vieno iÅ¡ tėvų geresnės materialinės sÄ lygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikÅ¡mės; svarbu yra tai, kad kito iÅ¡ tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

Å . v. L. Å ., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad ieÅ¡kovo materialinės sÄ lygos ir galimybės gali bÅ«ti vertinamos kaip geresnės už atsakovės, vis dėlto Å¡i aplinkybė negali turėti lemiamos reikÅ¡mės, kadangi atsakovės sÄ lygos yra pakankamos vaikui augti ir tobulėti, kÄ Ä¯rodo ir paties A. V. parodymai.Vienodai neigiamai vertintini tiek konfliktai, kurie tebevyksta atsakovės namuose, tiek ieÅ¡kovo nepastovumas santykiuose su moterimis.

IÅ¡ ekspertizės akto turinio matyti, jog jos atlikimo metu nepilnametis A. V. paminėjo net keturias ieÅ¡kovo sugyventines: I., L., A. bei J. (2 t., 6 b. l.). Tai reiÅ¡kia, jog trejų metų laikotarpyje ieÅ¡kovas turėjo artimų santykių ir gyveno su penkiomis moterimis, įskaitant atsakovę. Toks ieÅ¡kovo gyvenimo bÅ«das – žalingas pavyzdys besiformuojančiai jo sÅ«naus (bręstančio vyro) asmenybei, neigiamai apibÅ«dina ieÅ¡kovo dorovines savybes. Be to, nuolatinė sugyventinių kaita ieÅ¡kovo namuose kuria nestabiliÄ , nesaugiÄ aplinkÄ vaikui, verčia jį megzti laikinus artimus santykius su neartimais suaugusiais žmonėmis.

Žalingi vaikui yra ir atsakovės konfliktai su sugyventiniu. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog abi Å¡alys turi keisti savo požiÅ«rį į artimus santykius su gyvenimo partneriais, minėtos aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste pačios savaime nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti vienos iÅ¡ bylos Å¡alių socialinės aplinkos iÅ¡skirtinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ingos Å¡alies atžvilgiu.Spręsdamas Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybę, jog A.

V. jau kurį laikÄ gyvena su atsakove saugioje ir įprastoje aplinkoje. Staigus gyvenamosios aplinkos pakeitimas prievarta, prieÅ¡ jo paties valiÄ perkeliant jį gyventi su tėvu, gali padaryti žalingÄ poveikį vaikui, pažeisti jo teisę į ramiÄ ir saugiÄ aplinkÄ .Todėl, remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, teismas sprendžia, jog atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Dėl iÅ¡laikymo priteisimo. Nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, spręstinas ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo klausimas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti.

Tėvų atsakomybė už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu. Å i teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai iÅ¡laikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiÅ«rėti vaikus iki pilnametystės apima visus Å¡eimos santykius. Abu tėvai privalo teikti iÅ¡laikymÄ proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis iÅ¡laikymas iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ visų rÅ«Å¡ių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kuriÄ tvarko abu ar vienas iÅ¡ tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

Tėvų prievolė iÅ¡laikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.Priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti pripažintinas bÅ«tinu minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.

S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).IeÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo dydis – 200,00 Lt – nevirÅ¡ija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertės (1 MMA), todėl laikytinas protingu. Be to, byloje nėra ginčo dėl iÅ¡laikymo dydžio. Tačiau atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui nuo 2013-05-01. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu Å¡alių vaikas kelis kartus keitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyveno tai pas ieÅ¡kovÄ , tai pas atsakovę, laiko, kad nagrinėjamu atveju tiksliai nustatyti laikotarpius, už kuriuos iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtų bÅ«ti priteistas iÅ¡laikymas vaikui, nėra galimybės, todėl teisingiausia bÅ«tų jį priteisti nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Jeigu ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleistas. (CPK 96 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 96 str. 5 d.).

Nepaisant to, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra netenkintinas, įvertinus tai, jog ieÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį, veikė savo nepilnamečio vaiko interesais, siekdamas užtikrinti geresnes sÅ«naus gyvenimo sÄ lygas, kas iÅ¡ esmės yra sveikintina, bei atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ir nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo daug bylai reikÅ¡mingų aplinkybių pasikeitė, teismas laiko, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų, nuo kurių atsakovė yra atleista, priteisimas iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei prieÅ¡tarautų teisingumo principui, reikÅ¡tų tam tikrÄ ieÅ¡kovo baudimÄ už jo kilnius ketinimus, gali neigiamai paveikti ieÅ¡kovo turtinę padėtį, kuri daro įtakÄ ir jo nepilnamečio sÅ«naus interesams, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282 400-407 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė :IeÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti nepilnamečio vaiko A.

V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove L. M..Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo L. V. jo nepilnamečiam vaikui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 200,00 Lt (du Å¡imtus litų 00 ct) nuo 2014-08-01 iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .A. V. skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę L. M..Bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei nepriteisti.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėjas             Sergej Lebedev