2025-12-30 Nr. AB-23297-3-61-3-07494-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-774-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07494-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 5.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. (W. U.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. (W. U.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2023 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. Sp-156 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pripažinta, jog Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (toliau – ir LLRA-KŠS) kandidatas į merus, t. y. pareiškėjas, dalyvaudamas priimant Lietuvos lenkų sąjungos (toliau – ir LLS) sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudamas ir pasisakydamas jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 101 straipsnio 1 dalį, netiesiogiai dovanomis papirkdamas rinkėjus, taip pat pažeidė Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį, vykdydamas sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančią rinkimų agitaciją.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. LLS tradiciškai Vilniaus rajono gyvenvietėse kalėdinės eglutės įžiebimo šventėje sveikina susirinkusius, o vaikams iki 12 m. amžiaus įteikia saldainių dovanėlę. Tačiau 2024 m. VRK pirmą kartą tai vertino kaip Rinkimų kodekso normų pažeidimą. Pareiškėjas yra LLS Vilniaus rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas ir savo dalyvavimą kalėdiniuose renginiuose sieja su LLS keliamais tikslais bei uždaviniais, t. y. su ilgaamžių krikščioniškų tradicijų puoselėjimu tarp vietinės kilmės lenkų etninės grupės narių. Tiek Kalėdos, tiek prieškalėdiniai renginiai kasmet būna tuo pačiu metu, nepriklausomai nuo rinkimų politinės kampanijos.

2.2. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų principų, Sprendime nepagrįsta, kur, kada ir ką pareiškėjas skatino dalyvauti / nedalyvauti rinkimuose ir (ar) balsuoti. Tokios aplinkybės (požymiai) yra būtini pažeidimo objektyviosios pusės elementai.

2.3. Kiekviena tradicinė dovanėlė būna pažymėta LLS lipduku su sveikinimu lietuvių ir lenkų kalba „Linksmų Kalėdų linki Lietuvos lenkų sąjunga“. Pareiškėjui nežinomi asmenys, VRK galbūt pateikę skundus, kuriuose teigiama, jog dauguma rinkėjų neskiria LLRA-KŠS nuo LLS, o pareiškėjas ir kiti LLS nariai taip pat priklauso ir LLRA-KŠS, todėl LLS dalijamos dovanėlės vaikams įvertintos kaip netiesioginis rinkėjų papirkimas LLRA-KŠS naudai. VRK pavedė VRK sekretoriato Teisės ir tyrimų skyriui ištirti galbūt pateiktus skundus, o pagal tyrimo rezultatus 2023 m. vasario 24 d. surašyta pažyma Nr. 3-14(1.2) (toliau – ir Pažyma), kurioje pripažinta, jog pareiškėjas nepažeidė Rinkimų kodekso nuostatų.

2.4. Pareiškėją kandidatu į Vilniaus rajono merus LLRA-KŠS Vilniaus rajono skyriaus prezidiumas iškėlė tik 2022 m. gruodžio 22 d., kai kita kandidatė atsiėmė savo kandidatūrą. VRK pareiškėją įregistravo kandidatu tik 2023 m. vasario 2 d., o kandidato teisinis statusas įgyjamas jį įregistravus. Pareiškėjas, 2022 m. lapkričio 15 d. dalyvaudamas skyriaus posėdyje ir balsuodamas kalėdinių eglučių įžiebimo proga vaikams iki 12 m. dalyti dovanėles, nebuvo įtrauktas į jokius LLRA-KŠS rinkiminius sąrašus, o kandidatu į merus buvo pasiūlytas pasibaigus kalėdinių eglučių įžiebimo renginiams. VRK, vertindama šiuos pareiškėjo veiksmus, neatsižvelgė į tai, kad 2022 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas nebuvo rinkiminių santykių subjektas.

2.5. Pažymoje nenustatyta, kad LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus nariai, įskaitant ir pareiškėją, 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusiuose kalėdiniuose renginiuose būtų teikę dovanas ar vaišes suaugusiems, taip pat nenustatyta, jog pareiškėjas bei kiti LLS nariai, dalyvaujantys ir LLRA-KŠS veikloje, būtų kalbėję apie rinkimus, pristatę kandidatus, programas ar politines idėjas. VRK 2023 m. vasario 27 d. posėdyje buvo svarstoma Pažyma, jos išvados netenkino kai kurių VRK narių, todėl nutarta sudaryti darbo grupę, kuriai pavesta papildomai ištirti skundus. Pažymos ir darbo grupės surinktos papildomos informacijos pagrindu 2023 m. gegužės 10 d. buvo parengta išvada Nr. 3-45(1.2) (toliau – ir Išvada). VRK Sprendime šį dokumentą vadina „pažyma“. Išvadoje nenurodyta naujų esminių ir objektyvių faktų, paneigiančių Pažymos išvadą, kad pareiškėjas nepažeidė Rinkimų kodekso nuostatų. Tačiau atsakovas padarė priešingą ir klaidingą išvadą. Prieštaringos prielaidos, pareiškėjo visuomeninio ir darbinio statuso klaidingas ir neobjektyvus vertinimas bei viešosios teisės principų nesilaikymas lėmė ginčijamo neteisėto Sprendimo priėmimą, todėl jis turėtų būti panaikintas.

3. Atsakovas VRK atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Klausimas dėl VRK nagrinėjamų pranešimų apie galimą papirkimą buvo nagrinėjamas VRK posėdyje du kartus. VRK posėdžio įrašai, posėdžio darbotvarkės ir posėdžio protokolai yra skelbiami viešai VRK svetainėje.

4.2. VRK 2023 m. vasario 27 d. posėdžio metu VRK nariai svarstė dėl parengtos Pažymos, tačiau sprendimo nepriėmė, o Pažyma ar jos svarstymas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, priešingai, nei Sprendimas ir Išvada.

4.3. Aplinkybės, argumentai, įrodymai ir teisinis vertinimas yra pateikti Išvadoje, kuri yra neatskiriama sudedamoji Sprendimo dalis, todėl Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl individualaus administracinio teisės akto.

4.4. Aplinkybė, kad LLRA-KŠS kandidatų sąrašo ir kandidatų į merus registravimas buvo vykdomas po minėto ginčo renginio, VRK išvadoms įtakos neturi, nes rinkimų politinė kampanija pasidėjo 2022 m. spalio 7 d., o LLRA-KŠS įregistruota rinkimų politinės kampanijos dalyve 2022 m. spalio 19 d. Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalis taikoma nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, t. y. rinkėjų papirkimas gali būti vykdomas ir nesant užregistruotam kandidatų sąrašui ar kandidatui, nes rinkėjai gali būti skatinami balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numanomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą. Bet kuriuo atveju renginiai vyko 2022 m. gruodžio 6–18 dienomis, kai pareiškimų dokumentų pateikimo terminas jau buvo prasidėjęs. LLRA-KŠS dokumentus VRK informacinėje sistemoje pradėjo pildyti 2022 m. gruodžio 12 d., pildė partijos atstovė, kuriuos pateikė 2022 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjas, dalyvaudamas renginiuose, jau planavo būti kandidatu į Vilniaus rajono savivaldybės merus ir (ar) tarybos narius.

4.5. Tyrimo metu nustatyta, kad LLRA-KŠS, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyrius bendrai veikė rinkimų politinės kampanijos metu, o LLS ir LLS Vilniaus rajono skyrius netiesiogiai rinkėjus papirkinėjo LLRA-KŠS naudai. LLS nupirktų kalėdinių dovanų teikimas kalėdiniuose renginiuose laikytinas rinkėjų papirkimu, veikiant LLRA-KŠS kandidatų sąrašo bei kandidato į merus naudai. Pareiškėjas yra ir LLRA-KŠS ir LLS bei LLS Vilniaus rajono skyriaus narys. Be to, jis yra LLRA-KŠS pirmininko pavaduotojas bei tuo pačiu LLS Vilniaus rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas, t. y. užima aukštas pareigas abiejose organizacijose, todėl turėjo suprasti, kad renginiuose dalyvavo kaip abiejų organizacijų atstovas. Dalis LLRA-KŠS į Vilniaus rajono tarybą keltų kandidatų bei renginiuose dalyvavę LLRA-KŠS iškelti Seimo nariai yra ne tik LLRA-KŠS, bet ir LLS ar LLS Vilniaus skyriaus nariai (valdymo organų nariai). Be to, dovanas nupirkusios LLS tarybos nariais tuo metu buvo ir keturi kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, tarp kurių – ir pareiškėjas, beveik pusė LLRA-KŠS Vilniaus rajone keltų kandidatų nurodė narystę LLS.

4.6. Aplinkybė, kad Išvadoje nebuvo nustatyta duomenų, jog pareiškėjas kalbėjo apie rinkimus, pristatinėjo kandidatus, jų programas, politines idėjas, nekeičia ginčo vertinimo, kadangi partija buvo propaguojama netiesiogiai – per LLS, LLS Vilniaus rajono skyrių. LLS ir LLS Vilniaus rajono skyrius užtikrino, kad ant dovanų maišelių būtų nuoroda (lipdukas), rodanti, kas yra dovanos teikėjas. Be to, Vilniaus rajono spaudos pranešimuose apie kalėdinių eglučių įžiebimo šventes buvo minimas LLRA-KŠS partijos pavadinimas ir jai atstovaujantys politikai, įskaitant ir pareiškėją. Išskirtinai vienos partijos minėjimas spaudos pranešimuose rinkėjams galėjo sudaryti įspūdį, kad ši partija yra siejama su šiais renginiais ir kad tokiu būdu yra siekiama propaguoti partiją ir pareiškėją. Tokiu būdu galėjo būti sudaromas įspūdis rinkėjams, kad pareiškėjas veikia kaip politikas ir kandidatas. VRK neturi duomenų, kad pareiškėjo dalyvavimas minėtuose renginiuose buvo privalomas pagal jo tarnybines pareigas.

II

5. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes:

6.1. VRK 2022 m. gruodžio 12–13, 20, 29 d. ir 2023 m. sausio 2 d. gavo penkių asmenų pranešimus, kuriuose informuojama apie galimą LLKA-KŠS ir konkrečių jos narių rinkėjų papirkimą bei sąžiningų rinkimų principų pažeidimą prieš 2023 m. kovo 5 d. vyksiančius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, kuriuos VRK pavedė ištirti VRK sekretoriato Teisės ir tyrimų skyriui.

6.2. VRK 2023 m. vasario 27 d. posėdyje buvo svarstoma 2023 m. vasario 24 d. pažyma Nr. 3-14(1.2). Posėdžio metu nutarta sudaryti darbo grupę, kuriai pavesta išnagrinėti nurodytus pranešimus.

6.3. VRK sudaryta darbo grupė 2023 m. gegužės 10 d. parengė išvadą Nr. 3-45(1.2), kuria, be kita ko, siūlė pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį ir 93 straipsnio 1 dalį, taip pat padarė šiurkštų Rinkimų kodekso pažeidimą, nustatytą Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 12 punkte.

6.4. VRK 2023 m. birželio 6 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, be kita ko, pripažino, kad pareiškėjas, dalyvaudamas priimant LLS sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudamas ir pasisakydamas jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį, netiesiogiai dovanomis papirkdamas rinkėjus, taip pat pažeidė Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį, vykdydamas sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančią rinkimų agitaciją.

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Rinkimų kodekso (7 str. 4 d., 93 str. 1 d.) nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencija dėl rinkimų teisėtumo ir skaidrumo, be kita ko, rinkėjų papirkinėjimo aspektu, VRK paskirties ir įgaliojimų vykdymo tvarkos.

8. Teismas nustatė, kad priimdama Sprendimą VRK rėmėsi Išvada (įvardijama pažyma), kurioje darbo grupė pateikė savo siūlymus (išvadas). Išvadoje konstatuota, kad LLS Vilniaus rajono skyriaus Vilniaus rajono savivaldybėje 2022 m. gruodžio mėn. vykusių kalėdinių renginių metu nupirktos dovanos vaikams – saldainių rinkiniai – buvo paženklinti LLS logotipu, t. y. ant saldainių rinkinių buvo užklijuotas LLS logotipas, kuriame lenkų ir lietuvių kalbomis parašyta „Linksmų Kalėdų linki Lietuvos lenkų sąjunga“. Išvadoje nurodyta, kad tiek LLRA-KŠS, tiek LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus buveinės adresas yra tas pats, o pagal šių organizacijų Juridinių asmenų registro duomenis joms vadovauja tas pats asmuo. LLRA-KŠS vadovaujantys asmenys yra paskirti ir į LLS, ir į LLS Vilniaus rajono skyriaus vadovaujančius organus, o šios organizacijos daug metų kasmet kartu organizuoja sąskrydžius ir kitas bendras veiklas. Konstatuota, kad LLRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą yra LLS tarybos nariai, priėmę sprendimą juridinio asmens (LLS) lėšomis pirkti dovanas, kurios buvo naudojamos politinės kampanijos metu Vilniaus rajono savivaldybėje vykusiuose renginiuose, kuriuose LLRA-KŠS kandidatai dalyvavo bei pasisakė, taip pat šiuose renginiuose pasisakė ir kiti LLRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą bei Seimo nariai. Konstatuota, kad dovanos (saldainių rinkiniai), turinčios materialinę vertę, politinės kampanijos laikotarpiu buvo teiktos viešuose renginiuose beveik visose Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijose, t. y. beveik visoje rinkimų apygardoje, dalyvavusiems vaikams, kuriuos lydėjo ir suaugę asmenys (vaikų tėvai ar globėjai), t. y. rinkėjai. Be to, renginiuose dalyvavę LLRA-KŠS kandidatai galėjo prisistatyti ir pabendrauti su dalimi savivaldybės gyventojų, tokiu būdu jie buvo propaguojami ir didinamas jų žinomumas. LLS nupirktų kalėdinių dovanų teikimas kalėdiniuose renginiuose vertintas kaip rinkėjų papirkimas, veikiant LLRA-KŠS kandidatų sąrašo bei kandidato į merus naudai. Tokie veiksmai, sudarant išskirtines sąlygas vienam kampanijos dalyviui, laikytini sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančia rinkimų agitacija.

9. Teismas pažymėjo, kad skundžiamo Sprendimo preambulėje yra nurodyti jo teisiniai priėmimo pagrindai – Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 101 straipsnio 1 dalis, 193 straipsnio 1 dalies 12 punktas, taip pat nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į Išvadą. Todėl teismas sprendė, kad Išvada yra Sprendimo sudėtinė (motyvuojamoji) dalis. Teismas nurodė, kad tai, jog Sprendime Išvada įvardijama „pažyma“ yra tik redakcinio pobūdžio aspektas, nes byloje nustatyta, kad VRK, priimdama Sprendimą, rėmėsi būtent Išvada, kaip vientisu dokumentu, todėl teismas sprendė, kad Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

10. Teismas nustatė, kad rinkimų politinė kampanija pasidėjo 2022 m. spalio 7 d., o LLRA-KŠS įregistruota kampanijos dalyve 2022 m. spalio 19 d. Dėl galbūt LLKA-KŠS ir jos narių rinkėjų papirkimo bei sąžiningų rinkimų principų pažeidimo prieš 2023 m. kovo 5 d. vyksiančius savivaldybių tarybų ir merų rinkimus VRK gavo penkių asmenų pranešimus. Tyrimo metu pareiškėjas paaiškino, kad kalėdiniuose renginiuose, prie kurių prisidėjo LLS, iš 18 renginių dalyvavo 6-iuose, nors pagal tyrimo metu surinktus duomenis pareiškėjas iš viso dalyvavo 10-yje renginių. Teismas atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu apklausus seniūnijas dalis jų negalėjo tiksliai įvardyti, ar dalyvavę politikai priklauso LLS, ar LLRA-KŠS, o tai patvirtina, kad renginių metu ši aplinkybė nebuvo aiškiai atribota, t. y. nors pareiškėjas teigė, kad dalyvavo ir buvo pristatytas kaip LLS narys, tačiau tuo metu jis priklausė ir LLRA-KŠS, todėl nėra įrodymų, kad jis renginiuose dalyvavo išskirtinai kaip LLS narys. Teismas pažymėjo, kad, Juridinių asmenų registro duomenimis, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus buveinės adresas yra tas pats, jis buvo nurodytas ir LLRA-KŠS interneto svetainėje bei LLRA-KŠS 2022 m. gruodžio 29 d. atsakyme į VRK paklausimą. Be to, tiek LLS, tiek LLRA-KŠS vadovas yra tas pats asmuo, o pareiškėjas abiejose organizacijose yra pirmininko pavaduotojas. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad LLRA-KŠS vadovaujantys asmenys yra paskirti ir į LLS, ir į LLS Vilniaus rajono skyriaus vadovaujančius organus, o šios organizacijos daug metų kasmet kartu organizuoja sąskrydžius bei kitas bendras veiklas. Įvertinęs tai, kad ginčo renginių metu nebuvo aiškiai atribota, kam atstovauja pareiškėjas, teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę atstovauti LLRA-KŠS.

11. Teismas atmetė argumentus, kad pareiškėjas tik po ginčo renginių buvo įregistruotas kandidatu į merus. Teismas nurodė, kad rinkimų politinė kampanija pasidėjo 2022 m. spalio 7 d., o LLRA-KŠS įregistruota rinkimų politinės kampanijos dalyve jau 2022 m. spalio 19 d. LLRA-KŠS Vilniaus rajono daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų pilnas sąrašas, į kurį kaip kandidatas įtrauktas pareiškėjas, VRK pateiktas 2022 m. gruodžio 29 d., o pareiškėją kandidatu į Vilniaus rajono merus LLRA-KŠS Vilniaus rajono skyriaus prezidiumas iškėlė 2022 m. gruodžio 22 d., kai kita kandidatė atsiėmė savo kandidatūrą. Teismas, vadovaudamasis Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sprendė, kad pareiškėjas, būdamas asmeniu, kurį numatoma kelti kandidatu, dalyvaudamas kalėdiniuose renginiuose, kuriuose buvo dalijami saldainiai su oficialia LLS atributika, netiesiogiai dovanomis skatino rinkėjus dalyvauti rinkimuose ir už jį ar jo partiją balsuoti. Kadangi šiuo atveju nustatyta, kad rinkėjai ar rinkimų teisę turintys asmenys dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, kurį numatoma kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, buvo skatinami dovanomis netiesiogiai, aplinkybė, kad pareiškėjas nemokėjo už vaišes, o tai padarė LLS, kvalifikuojant pareiškėjo veiksmus nagrinėjamo ginčo kontekste neturi reikšmės.

12. Teismas nustatė, kad VRK sudaryta Darbo grupė Išvadą parengė išsamiai ištyrusi ir įvertinusi Rinkimų kodekso ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, taip pat tyrimo metu gautus duomenis, o VRK, priimdama Sprendimą, atsižvelgė į nustatytas aplinkybes. Darbo grupė, teismo vertinimu, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį ir 93 straipsnio 1 dalį. Teismas pritarė VRK išvadoms, kad rinkimų kampanijos metu nebuvo užtikrinti pagrindiniai rinkimų principai bei buvo iškreipta dalies Vilniaus rajono savivaldybės rinkėjų valia, t. y. saldainiai ir kitos dovanos buvo dalijami Vilniaus rajono savivaldybės gyvenviečių gyventojų ir potencialių rinkėjų vaikams, taip siekiant daryti įtaką gyventojų apsisprendimui per artėjančius rinkimus bei papirkti rinkėjus.

13. Teismo vertinimu, konstatavus Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies ir 93 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą neturi esminės reikšmės, kokiam rinkėjų skaičiui buvo padarytas poveikis, ar kiek balsų buvo nupirkta už dovanas. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, nustačius masinį ir (ar) sisteminį rinkėjų papirkimą, tokie rinkimų įstatymų pažeidimai savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams. VRK nustatytos aplinkybės yra pakankamos išvadoms, kad nepaisant to, jog nėra nustatytas tikslus dovanėles gavusiųjų skaičius, tačiau jis buvo pakankamas siekiant konstatuoti nustatytus Rinkimų kodekso pažeidimus. Rinkimų kampanijos metu VRK gavo net 5 pranešimus apie galimą rinkėjų papirkinėjimą ir rinkimų principų pažeidimą, o tai patvirtina atitinkamos rinkėjų dalies, suinteresuotos demokratiniais, skaidriais rinkimais, pagrįstas abejones dėl rinkimų rezultatų tikrumo ir teisingumo.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad netiesioginiu balsų pirkimu ir dovanų dalijimu yra iškreipiama tikroji rinkėjų valia, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, taip pat yra pažeidžiami demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, be kita ko, rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principai, ir dėl to negali būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai, konstatavo, jog VRK pagrįstai pripažino, jog buvo padarytas Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies ir 93 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas ir priėmė pagrįstą, teisėtą ir motyvuotą Sprendimą. Likusius ginčo šalių argumentus teismas pripažino neesminiais sprendžiant šią bylą, todėl plačiau jų nevertino.

III

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei panaikinti Sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad pareiškėjas, dalyvaudamas priimant LLS sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudamas ir pasisakydamas jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė: 1) Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį, netiesiogiai dovanomis papirkdamas rinkėjus; 2) Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį, vykdydamas sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančią rinkimų agitaciją.

16. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus ir apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas pažeidė materialines teisės normas – ginčo atveju nėra pažeidimo sudėties. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti ir įvardinti nei subjektyvieji, nei objektyvieji Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies pažeidimo požymiai. Pareiškėjas rinkėjų neskatino dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose, neskatino balsuoti už ar prieš (asmenis ar sąrašus), nedalino dovanų, neteikė paslaugų, neteikė kitokio atlyginimo, nežadėjo atsilyginti po rinkimų, jis nebuvo pristatomas kaip LLRA-KŠS atstovas ar kaip kandidatas į merus. Priešingai – pareiškėjas buvo pristatomas tik kaip LLS atstovas. Pareiškėjas ginčo renginių metu nevykdė jokios politinės agitacijos. Jis keliais sakiniais pasveikino susirinkusius švenčių proga, tačiau neminėjo artėjančių rinkimų, nekalbėjo politinėmis temomis. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas siekė „paveikti rinkėjų valią“. LLS sveikinimas (ir piešinėlis) ant saldainių dėžutės negali būti laikomas politine agitacija, nes sveikinime nebuvo minimi nei rinkimai, nei politinės temos, nei pareiškėjas, nei LLRA-KŠS, o piešinėlis – LLS ženklas yra nepanašus nei į pareiškėją, kaip asmenį, nei į LLRA-KŠS logotipą. Taip pat pareiškėjas ginčo renginių metu nebuvo politinės kampanijos dalyvis – nekandidatavo į merus ir neketino kandidatuoti į merus, jis net nebuvo minimas tarp svarstomų kandidatų. Šios aplinkybės taip pat paneigia teismo išvadas, kad pareiškėjas buvo asmuo, kurį numatoma kelti kandidatu. Teismas taip pat neatskleidė netiesioginio papirkimo turinio.

16.2. Teismo nurodytų „penkių asmenų pranešimų“, kuriuos, kaip nurodyta teismo sprendime, gavo VRK, byloje nėra pateikta. Todėl teismo išvados yra nemotyvuotos, neobjektyvios, pažeidžia įrodymų vertinimo taisykles.

16.3. Teismo išvados ir motyvai yra tendencingi, neatitinka bylos medžiagos. Teismas nurodė, kad buvo dalinami ne tik saldainiai, bet ir „kitos dovanos“, tačiau tokių duomenų (dėl „kitų dovanų“), byloje nėra. Taip pat teismas nepagrįstai „vaišes“ priskiria pareiškėjui ir (ar) LLS, kadangi VRK nustatė, kad vaišėmis (arbata, sausainiais, saldainiais) rūpinosi seniūnijos ir kultūros centrai; pareiškėjas ir LLS neprisidėjo prie „vaišių“ ar „kitų dovanų“. Todėl teismas „sukūrė“ jo nurodytas aplinkybes.

16.4. Teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją ir in dubio pro reo principą (visi neaiškumai aiškinami apkaltinto asmens naudai). Pareiškėjas pažymi, kad teismas, nurodydamas, jog „<...> tyrimo metu apklausus seniūnijas dalis jų negalėjo tiksliai įvardyti, ar dalyvavę politikai priklauso LLS, ar LLRA-KŠS, o tai rodo, kad renginių metu ši aplinkybė nebuvo aiškiai atribota <...>“ konstatavo aplinkybes, kurių nebuvo byloje – VRK tyrimo metu neklausė seniūnijų, ar dalyvavę politikai priklauso LLS, ar LLRA-KŠS. Be to, seniūnijos aiškiai ir konkrečiai atsakė, kad duomenų apie dalyvių priklausymą partijoms nerinko ir neturi. Todėl teismo išvados yra nepagrįstos, prieštarauja bylos medžiagai ir yra manipuliatyvios.

16.5. Pareiškėjas buvo pristatomas tik kaip LLS atstovas, jis nebuvo pristatomas (ir pats neprisistatė) kaip atstovaujantis LLRA-KŠS ar kaip kandidatas į merus. Pagal teismo argumentus, pareiškėjas privalo įrodinėti, kad jis renginiuose nedalyvavo kaip LLRA-KŠS atstovas. Tokia teismo pozicija yra nepagrįsta ir neteisėta. Pažeidimas dėl rinkėjų papirkimo gali būti konstatuojamas tik už konkrečius veiksmus, o ne už teorinę ir nerealizuotą „galimybę“ atlikti veiksmus. Konstatuotus pažeidimus privalėjo įrodyti VRK, o įrodymų, kad pareiškėjas neatstovavo LLRA-KŠS, nebuvimas negali būti pripažintas įrodymu, kad pareiškėjas atstovavo LLRA-KŠS. Jei teismui kilo abejonių, kokiai organizacijai pareiškėjas atstovavo švenčių metu, šios abejonės turėjo būti aiškinamos pareiškėjo naudai.

16.6. Teismas sprendimą grindė ir motyvavo nesusijusiomis ir atsitiktinėmis aplinkybėmis (kartais be įrodymų, kad tokios aplinkybės egzistuoja), pvz., dėl neegzistuojančių penkių pranešimų (nors net jei jie būtų, tai savaime nereikštų, kad jie yra pagrįsti; teismas citavo šių pranešimų teiginius, kurie buvo paneigti VRK). VRK išvadoje kaip LLRA, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus organizacinę sąsają patvirtinantis faktas nurodoma, kad minimų juridinių asmenų buveinės adresas yra tas pats. Tačiau, jeigu VRK tyrimas būtų atliekamas išsamiai ir be galimo išankstinio nusistatymo, kartu būtų atskleista vieša informacija, kad nurodytu adresu administracinis pastatas nuosavybės teise priklauso Labdaros ir paramos fondui ir čia veikia kelios dešimtys lenkų tautinės mažumos įvairaus profilio ir interesų (kultūrinių, profesinių, edukacinių) organizacijų, įskaitant LLRS-KSŠ, LLS ir LLS Vilniaus rajono skyrių. Teismas neįvertino ir kitų byloje esančių įrodymų ir su tuo susijusių visuotinai žinomų aplinkybių ir faktų, be kita ko, kad dalis lenkų bendruomenės Lietuvoje dalyvauja ir politinėje veikloje (daugiausiai LLRA-KŠS). Tie patys asmenys (dėl bendruomenės negausumo) dalyvauja ir LLS, vienijančioje lenkų tautybės asmenis, ir LLRA-KŠS, kaip politinėje organizacijoje, kurioje yra daug lenkų tautybės asmenų. Tačiau tapatinti šias dvi organizacijas yra nepagrįsta, neteisinga ir neteisėta, nes ne visi LLS nariai yra LLRA-KŠS nariais ir ne visi LLRA KŠS nariai yra LLS nariais.

16.7. Teismo sprendimas yra neobjektyvus ir tendencingas, visi teismo prieštaravimai yra palankūs VRK.

17. Atsakovas VRK atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus motyvus, ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik toliau neigia ir ginčija, kad buvo padarytas Rinkimų kodekso pažeidimas. Tačiau teismas nuosekliai taikė aktualias materialinės teisės normas, pagrindė sprendimą bylai aktualiais teisės aktais ir paaiškino, kodėl Sprendime konstatuotas veiksmas laikytinas pažeidimu.

18.2. Pareiškėjo teiginys, kad teismo sprendimo išvados, argumentai ir motyvai grindžiami įrodymais, kurių nėra byloje, neatitinka tikrovės. VRK saugo asmens duomenis, taip pat užtikrina asmenų, teikiančių pranešimus, anonimiškumą, todėl Išvadoje pateiktas pranešimų turinys, neatskleidžiant asmenų tapatybės. VRK visas reikšmingas aplinkybes pateikė tyrimo dokumente – Išvadoje. Pareiškėjo siekis įtikinti, kad VRK suklastojo gautus pranešimus, yra nepagrįstas. Pareiškėjo siekis išaiškinti pranešėjus nepaneigia nei įrodymų, nei teismo sprendimo pagrįstumo. Taip pat VRK turi teisę ir pareigą kontroliuoti, kaip vykdomas Rinkimų kodeksas ir gali savo iniciatyva pradėti tyrimą, net ir nesant skundo.

18.3. Teiginys, kad teismo išvados ir motyvai yra tendencingi, prieštarauja bylos medžiagai, neatitinka tikrovės, nes teismo sprendimas yra nuoseklus, kiekviena išvada aiškiai grindžiama byloje esančiais įrodymais ir faktais.

18.4. Argumentas, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją ir principą in dubio pro reo, yra nepagrįstas. Pareiškėjas turėjo suvokti savo veiksmų pasekmes ir prisiimti už jas atsakomybę ar atsisakyti dalyvauti renginyje. Pareiškėjas negali savo statuso, kaip kandidato, atsisakyti ar pasisakyti renginyje kaip neutralus asmuo, kadangi jo politinis statusas buvo viešai žinomas, todėl vien tik jo dalyvavimas renginio metu galėjo būti suprantamas kaip poveikis rinkėjų apsisprendimui. Šiuo aspektu aktualūs argumentai įvertinti Išvadoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamos bylos dalykas – VRK Sprendimo dalies, kuria VRK, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatų į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą sąrašas ir kandidatas į merus (pareiškėjas), dalyvaudami priimant Lietuvos lenkų sąjungos sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudami ir pasisakydami jų metu, pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies ir 93 straipsnio 1 dalies nuostatas.

20. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas asmeniu, kurį numatoma kelti kandidatu, dalyvaudamas kalėdiniuose renginiuose, kuriuose buvo dalijami saldainiai su oficialia LLS atributika, netiesiogiai dovanomis skatino rinkėjus dalyvauti rinkimuose ir už jį ar jo partiją balsuoti. Teismas sprendė, kad rinkimų kampanijos metu nebuvo užtikrinti pagrindiniai rinkimų principai bei buvo iškreipta dalies Vilniaus rajono savivaldybės rinkėjų valia, t. y. saldainiai ir kitos dovanos buvo dalijami Vilniaus rajono savivaldybės gyvenviečių gyventojų ir potencialių rinkėjų vaikams, taip siekiant daryti įtaką gyventojų apsisprendimui per artėjančius rinkimus bei papirkti rinkėjus.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad teismas neįvertino jo argumentų, teismo sprendimas pažeidžia teisės normas (nagrinėjamu atveju nenustatyta pažeidimo sudėtis), teismas rėmėsi byloje neegzistuojančiais įrodymais, teismo sprendimo motyvai yra tendencingi ir prieštarauja bylos medžiagai, teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui bei pažeidė nekaltumo prezumpciją ir principą in dubio pro reo.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu (ABTĮ 136 str.), atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis bei padarė faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą atitinkančias išvadas.

24. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, kad Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus. Oficialiojoje Konstitucinio Teismo formuojamoje konstitucinėje doktrinoje šiuo aspektu pažymima, kad vienas iš esminių demokratinės valstybės požymių yra demokratiški atstovaujamųjų valstybinės valdžios institucijų rinkimai. Būtent per rinkimus kiekvienas pilietis įgyvendina savo teisę kartu su kitais dalyvauti valdant savo šalį (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 23 d. išvada).

25. Įstatymų leidėjas, užtikrindamas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį inter alia per demokratiškai išrinktus atstovus, turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, inter alia užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas).

26. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras. Konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai, 2012 m. spalio 26 d. išvada, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).

27. Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvadose, be kita ko, konstatuota, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas tiesioginis ar netiesioginis rinkėjų balsų pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (ar) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą. Minėtose 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadose konstatuota, jog masinis ir (arba) sisteminis rinkėjų papirkimas, inter alia dovanomis ar kitokiu atlyginimu, skatinant dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, vykstant rinkimų procesui (inter alia rinkimų agitacijos kampanijos, balsavimo laikotarpiu) laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu.

28. Konstitucinė VRK paskirtis organizuoti rinkimus taip pat suponuoja jos įgaliojimus kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis. Atsižvelgiant į tai, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį rinkimų proceso teisinį reguliavimą, pagal kurį VRK ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos turėtų įgaliojimus veikti taip, kad būtų veiksmingai užtikrintas minėtų rinkimų principų laikymasis, inter alia būtų užkirstas kelias šių principų pažeidimams, jie būtų ištirti ir būtų taikomos sankcijos atsakingiems už šiuos pažeidimus rinkimų proceso dalyviams ir kitiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada).

29. Pirmiau pateiktą teisinį reguliavimą bei nurodytas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, jog demokratija (demokratiški atstovaujamųjų valstybinės valdžios institucijų rinkimai) reiškia, be kita ko, ne tik teisę tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus dalyvauti valdant savo šalį bet ir pareigą šia teise naudotis atsakingai, garbingai, laikantis Konstitucijoje įtvirtintų demokratinių rinkimų principų – sąžiningumo ir skaidrumo, o rinkėjų papirkinėjimas, be kita ko, dovanomis rinkimų laikotarpiu, siekiant paskatinti juos dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (ar) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą, yra draudžiamas.

30. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, kadangi šiuo atveju nebuvo nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji pažeidimo požymiai, o pareiškėjas neskatino dalyvauti rinkimuose, nedalino dovanų, nebuvo pristatomas kaip LLRA-KŠS atstovas ar kandidatas į merus.

31. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios, tai yra nuo rinkimų datos paskelbimo iki rinkimų dienos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėjus dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą asmenį, numatomą kelti kandidatu, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti rinkėjams už balsavimą atsilyginti po rinkimų, turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl tam tikrų politinių organizacijų, kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų, ir taip trukdyti asmenims įgyvendinti rinkimų teisę.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos laikotarpis prasidėjo 2022 m. spalio 7 d., t. y. būtent nuo nurodytos datos įsigaliojo Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas.

33. Byloje nėra ginčo, kad 2022 m. gruodžio 6–18 d. vyko kalėdinių eglučių įžiebimo šventės Vilniaus rajone, kurių metu, be kita ko, LLS nariai, taip pat ir pareiškėjas, sveikino susirinkusius, renginių metu vaikams iki 12 m. amžiaus buvo įteikiamos saldainių dovanelės, ant kurių buvo pažymėtas LLS lipdukas lipduku su sveikinimu lietuvių ir lenkų kalba „Linksmų Kalėdų linki Lietuvos lenkų sąjunga“.

34. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Išvados, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, turinio, matyti, kad:

34.1. LLS Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. valdybos posėdžio protokolo išraše, pasirašytame pirmininko, nurodyta, kad posėdyje dalyvavo 29 iš 31 Valdybos narių, posėdyje dalyvavo ir balsavo pareiškėjas. 5 klausimu svarstyta „Dėl kalėdinių renginių. Tęsiant mūsų gražią tradiciją šiais metais taipogi surengsime šventę mažiesiems“. Posėdyje nutarta „surengti eglučių įžiebimo šventes rateliuose ir skirti finansavimą kalėdinių saldainių rinkinių pirkimui, kurio vertė iki 4 eurų vienam vaikui iki 12 metų imtinai ir kalėdinių saldainių rinkinius ir Lietuvos lenkų sąjungos lipdukus užpirkti centralizuotai“.

34.2. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos interneto svetainėje 2022 m. gruodžio 6 d. paskelbta informacija „Kalėdinių eglučių įžiebimai Vilniaus rajone. Kviečiame dalyvauti!“ apie Kalėdinių eglučių įžiebimo šventes, pateiktas švenčių kalendorius, nurodyta „Renginius organizuoja Lietuvos lenkų sąjunga, Vilniaus rajono savivaldybė, seniūnijos ir kultūros centrai“. Taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracijos interneto svetainėje 2022 m. gruodžio 12 d. paskelbta informacija apie tai, kad „Gruodžio 9-11 dienomis Kalėdinės eglutės sužibėjo net 18-oje Vilniaus rajono gyvenvietėse <...>. Visų atvykusių laukė gausybė pramogų, susitikimas su Kalėdų Seneliu, vaišės, dovanos vaikams, koncertai ir šokiai. Bendruomenes sveikino Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantys Lietuvos Respublikos Seimo nariai <...>, Lietuvos Lenkų Sąjungos Vilniaus rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas V. U., Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė <...>, Tarybos nariai, seniūnai ir kt. Renginius organizavo Lietuvos lenkų sąjunga, Vilniaus rajono savivaldybė, seniūnijos ir kultūros centrai “.

34.3. Pagal tyrimo metu surinktus duomenis pareiškėjas dalyvavo 10 renginių. Pareiškėjas buvo LLRA-KŠS kandidatas į Vilniaus rajono savivaldybės merus ir tarybos narius. Pagal surinktus duomenis, pareiškėjas dar 2022 m. gruodžio 15 d. dalyvavo kalėdiniame renginyje, o 2022 m. gruodžio 23 d. pildė privačių interesų deklaraciją kaip kandidatas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 13 d., kai vyko kalėdinių eglučių įžiebimo šventės, deklaravo savo gyvenamąją vietą Vilniaus rajone, nes tai yra privaloma sąlyga siekiant dalyvauti tos savivaldybės savivaldos rinkimuose.

34.4. LLRA-KŠS yra įregistruota savarankiška 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinės kampanijos dalyve, dėl kandidatų sąrašų ar kandidatų į merus registravimo savarankiškais politinės kampanijos dalyviais nesikreipė, todėl visi kandidatų sąrašai ir kandidatai į merus, įskaitant kandidatų sąrašą Vilniaus rajone ir kandidatą į merus – pareiškėją, registruoti atstovaujamaisiais politinės kampanijos dalyviais po to, kai buvo VRK sprendimu buvo registruoti kandidatų sąrašai ir kandidatai.

34.5. Tiek LLRA-KŠS, tiek LLS ir LLS Vilniaus rajono skyriaus buveinės adresas yra tas pats, o pagal šių organizacijų Juridinių asmenų registro duomenis joms vadovauja tas pats asmuo. LLRA-KŠS vadovaujantys asmenys yra paskirti ir į LLS, ir į LLS Vilniaus rajono skyriaus vadovaujančius organus, o šios organizacijos jau daug metų kasmet kartu organizuoja sąskrydžius ir kitas bendras veiklas. LLRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą (pareiškėjas ir kt. asmuo) yra LLS tarybos nariai, priėmę sprendimą juridinio asmens (LLS) lėšomis pirkti dovanas, kurios buvo naudojamos politinės kampanijos metu Vilniaus rajono savivaldybėje vykusiuose renginiuose, kuriuose LLRA-KŠS kandidatai dalyvavo bei pasisakė, taip pat šiuose renginiuose pasisakė ir kiti LLRA-KŠS kandidatai į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą bei Seimo nariai. Konstatuota, kad dovanos (saldainių rinkiniai), turinčios materialinę vertę, politinės kampanijos laikotarpiu buvo teiktos viešuose renginiuose beveik visose Vilniaus rajono savivaldybės seniūnijose, t. y. beveik visoje rinkimų apygardoje, dalyvavusiems vaikams, kuriuos lydėjo ir suaugę asmenys (vaikų tėvai ar globėjai), t. y. rinkėjai.

34.6. Renginiuose dalyvavę LLRA-KŠS kandidatai (net jei jie nebuvo įvardyti kaip kandidatai) galėjo prisistatyti ir pabendrauti su dalimi savivaldybės gyventojų, tokiu būdu jie buvo propaguojami ir didinamas jų žinomumas. LLS nupirktų kalėdinių dovanų teikimas kalėdiniuose renginiuose laikytinas rinkėjų papirkimu, veikiant LLRA-KŠS kandidatų sąrašo bei kandidato į merus naudai. Tokie veiksmai, sudarant išskirtines sąlygas vienam kampanijos dalyviui, laikytini sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančia rinkimų agitacija.

35. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas balsavo už tai, kad minėtuose renginiuose būtų dalinamos dovanėles su LLS lipduku, vėliau šiuose renginiuose dalyvavo asmeniškai. Šių renginių metu dalinamomis dovanelėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju skatinta rinkėjus dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už pareiškėją (jo atstovaujamą partiją), kadangi tokiu būdu siekta didinti jo žinomumą. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, rinkimų kampanijos laikotarpio pradžią, tai, kad ant dovanėlių buvo LLS lipdukas, sveikinime buvo minima pati partija, viešai prieinamose puslapiuose buvo minimos pareiškėjo pareigos ir pavardė, vėliau pareiškėjas tapo kandidatu į Vilniaus rajono merus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį, netiesiogiai dovanomis papirkdamas rinkėjus.

36. Pastebėtina, kad nurodyta Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalies nuostata nustato draudimą skatinti rinkėjus (ne)dalyvauti rinkimuose ne tik jau kandidatais esančiais asmenims, tačiau ir numatomiems būti kandidatais. Nagrinėjamu atveju ne pavienės aplinkybės, o jų visuma (be kita ko, aptarta pirmiau), patvirtina, kad pareiškėją buvo iš anksto buvo numatoma kelti kandidatu. Kartu vertintina, kad aplinkybė, jog dovanos buvo skirtos vaikams, nepaneigia aplinkybės, kad jie ginčo renginių metu buvo lydimi tėvų, kuriuos ir buvo skatinama tokiu būdu paveikti, sudaryti teigiamą / palankų įspūdį apie renginyje dalyvaujančius politikus, su jais pabendrauti, didinti jų žinomumą.

37. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad Išvadoje nurodytoms seniūnijoms klausimas apie dalyvavusių politikų priklausymą LLS arba LLRA-KŠS net nebuvo užduotas. Šiuo aspektu Seniūnijų buvo paprašyta pateikti informaciją apie vykusius kalėdinių eglučių įžiebimo renginius Vilniaus rajone bei ar juose dalyvavo LLRA-KŠS nariai, LLS nariai, ar jie teikė dovanas susirinkusiems ir pan. Aplinkybė, kad konkrečios seniūnijos negalėjo nurodyti, ar renginiuose dalyvavo LLS, ar LLRA-KŠS nariai, buvo įvertinta visų įrodymų kontekste (be kita ko, pripažįstant, kad renginiuose buvo dalijamos „saldžios dovanos“, kurias įsteigė LLS, dalyvavo animatoriai, seniūnijos skirtingai prisidėjo prie renginių išlaidų). Taigi, su tuo susiję atsakymai buvo aktualūs tyrimo metu nustatytų pažeidimų aspektu ir negalėjo (neturėjo) būti ignoruojami / nevertinami.

38. Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos, įrodinėjimo naštos pažeidimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiek Išvadoje, tiek Sprendime nurodyti pareiškėjo atlikti pažeidimai, pateiktas jų teisinis vertinimas, todėl pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę į gynybą, turėjo galimybę paneigti atsakovo išvadas, o tai šiuo konkrečiu atveju negali būti laikoma nepagrįstu įrodinėjimo naštos perkėlimu. Šiuo aspektu taip pat sutiktina su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas dėl turimo statuso negalėjo būti vertinamas kaip neutralus asmuo, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad spaudos pranešimuose dėl ginčo renginių buvo minimas LLRA-KŠS partijos pavadinimas ir jai atstovaujantys politikai, taip pat ir pareiškėjas, kuris vėliau tapo kandidatu į merus, išrinktas į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą.

39. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas, dalyvaudamas priimant LLS sprendimą pirkti ir dalyti dovanas per 2022 m. gruodžio 6–18 d. vykusias kalėdinių eglučių įžiebimo šventes Vilniaus rajone bei dalyvaudamas ir pasisakydamas jų metu, kai buvo teikiamos dovanos, pažeidė Rinkimų kodekso 101 straipsnio 1 dalį, netiesiogiai dovanomis papirkdamas rinkėjus, taip pat Rinkimų kodekso 93 straipsnio 1 dalį, vykdydamas sąžiningų ir garbingų rinkimų principų neatitinkančią rinkimų agitaciją. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime įvardintos „kitos dovanos“ ir „vaišės“, šios išvados nepaneigia, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad skundžiamame teismo sprendime kalbama apie Išvadoje aptartas „saldžias dovanėles“ su LLS sveikinimu.

40. Tai konstatavus, pareiškėjo argumentai, kad VRK tinkamai nepagrindė pareiškėjo padaryto pažeidimo, kad pareiškėjas ginčo įvykių metu nebuvo kandidatu, pripažintini nepagrįstai bei atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek VRK, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino ginčo pažeidimų pobūdį ir pažeidimui aktualias aplinkybes.

41. Aplinkybė, kad VRK Sprendime ar Išvadoje nenurodyti asmenų, pateikusių skundą dėl ginčo įvykių, duomenys, nepatvirtina, kad teismas rėmėsi byloje neegzistuojančiais įrodymais. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad VRK, paskelbus šiuos duomenis (skundą pateikusių asmenų) būtų paneigtas šių asmenų anonimiškumas. Taip pat iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas analizavo ginčo pažeidimų, kuriuos nustatė ir įvertino VRK, pagrįstumą ir teisėtumą, pagal byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Išvadoje buvo nurodyti apie pažeidimą pranešusių asmenų kaltinimai, kurie, kaip matyti iš Išvados turinio, buvo žinomi pareiškėjui, kadangi į juos pareiškėjas pateikė savo argumentus. Todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai atmestini.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, pirmosios instancijos teismo atliktas aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Todėl priešingi apeliacinio skundo argumentai nepripažįstami pagrįstais.

43. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.

44. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus (dėl tendencingo teismo sprendimo, dėl LLS narių (ne)priklausymo LLRA-KŠS, dėl minėtų organizacijų (ne)sąsajumo, netinkamai įvertintų pranešimų VRK dėl ginčo pažeidimo ir kt.), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

45. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. U. (W. U.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius