38f3aa45-df2e-406a-8de9-e732e5d8428d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1233-273/2010      Â

Pirmosios instancijos teismo teisėja Loreta Radzevičienė

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.; 22.4.; 121.18.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant ieškovei Aušrelei M. K., ieškovų atstovams P. K., advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovei J. A. M., atsakovui V. D., atsakovų Birštono savivaldybės administracijos atstovei Aušrai Slavinskienei, Nacionalinės

žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Astai Muliuolienei teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

D. M., A. M. K., A. A. P., atsakovų

V. D., J. A. M. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-8-805/2010, pagal ieÅ¡kovų A. D. M., A. M. K., A. A. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams V. D., A. J. M., Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai, BirÅ¡tono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims - VÄ® „Registrų centras“, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai, Prienų I-ajam notarų biurui dėl sprendimo, sandorių ir teisinės registracijos panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, ir n u s t a t ė :

ieškovai D. M., A. M. K., Algis A. P. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais:

1. 1990 m. kovo 2 d. BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvo narių susirinkimo protokolÄ , kuriame nutarta parduoti griÅ«vančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) V.

D. individualiai bitininkystei užsiiminėti.

2. 1990 m. kovo 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kuria V. D. pirko medinį gyvenamÄ jį namÄ lAl/m (49,78 kv. m.), Å«kio pastatÄ 2JI/m., esančius (duomenys neskelbtini), 5000 kv. m. dydžio žemės sklype Nr. 14.

3. 1991 m. gegužės 15 d. pirkimo

- pardavimo sutartį, kuria Vincas D.

J. A. M. pardavė 0,43 idealiÄ sias dalis medinio namo ir Å«kinio pastato esančius (duomenys neskelbtini) kvartale, 5000 kv. m. dydžio žemės sklype Nr. 14.

4. Panaikinti V. D. ir A.

M. priklausančio pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0046-8479, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 43/100 dalys nuosavybės teise priklauso J.A. M., 57/100 - V. D., teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre ir atsakovų J. A. M. ir V. D. įregistruotas daiktines teises į šį pastatÄ .

5. Panaikinti Birštono miesto

valdybos 1992 m. spalio 30 d. sprendimÄ dėl leidimo V. D. ir J. A. M. įmokėti už žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

6. Ä®pareigoti BirÅ¡tono savivaldybės administracijÄ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti A. P. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės BirÅ¡tono mieste natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planÄ ir pateikti jį Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai.

7. Ä®pareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininkÄ atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į buvusiÄ BirÅ¡tono mieste nesuplanuotÄ buvusio žemės savininko A. P. žemę.

Prienų rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, pripažino negaliojančiais 1990 m. kovo 2 d. BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvo narių susirinkimo protokolÄ , kuriuo V. D. nutarta parduoti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) užsiiminėti individualiai bitininkystei, pripažino negaliojančia 1990 m. kovo

29 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp BirÅ¡tono Å¡iltnamio kooperatyvo ir V. D., kuria V. D. pirko medinį gyvenamÄ jį namÄ lAl/m (49,78 kv.m.), Å«kio pastatÄ 2JI/m., esančius (duomenys neskelbtini), 5000 kv.m. dydžio žemės sklype Nr. 14, pripažino negaliojančia 1991 m. gegužės 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp V. D. ir J. A. M., kuria V. D.

J. A. M. pardavė 0,43 idealiÄ sias dalis medinio namo ir Å«kinio pastato esančius (duomenys neskelbtini) kvartale, 5000 kv.m. dydžio žemės sklype Nr. 14. IeÅ¡kinio reikalavimÄ panaikinti BirÅ¡tono miesto

valdybos 1992 m. spalio 30 d. sprendimÄ dėl leidimo V. D. ir J. A. M. įmokėti už žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), atmetė. Likusioje

dalyje ieškinį paliko nenagrinėtu. Priteisė iš atsakovų V.

D. ir J. A. M. ieškovų D. M., A. M. K., A. A. P. naudai po 88 Lt žyminio mokesčio ir po 1000 Lt ieškovų

turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso po 1088 Lt iš

kiekvieno jų. Priteisė iš atsakovų V. D. ir J. A. M. po 164,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų

įteikimu, valstybei.

Teismas konstatavo, jog Birštono miesto šiltnamio kooperatyvo narių susirinkimo, ne visuotinio, kaip numatyta įstatuose, o dalyvaujant keturiems asmenims, tame skaičiuje atsakovui V. D. bei jo tėvui, protokolu buvo nuspręsta parduoti pastatus, esančius avarinėje būklėje Šmitiškių  2, Birštono teritorijoje, kooperatyvo pirmininkui

V. D. užsiiminėti bitininkyste individualiai, tuo tarpu 1990-03-29 pirkimo - pardavimo sutartimi BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvas, nepaisydamas paskirties, pardavė V. D. medinį gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini) kvartale, 5000 kv.m. dydžio žemės sklype Nr. 14. IÅ¡ byloje surinktos medžiagos matėsi, kad Å¡i naudojimo paskirtis niekuomet įgyvendinta nebuvo. Atsakovo V. D. teiginiai, kad dėl susirinkimo datos, narių paaiÅ¡kinti negali, nes neprisimena, dokumentai neiÅ¡likę, nurodant, jog buvo kooperatyvo pabaiga, o protokolas buvo reikalingas pardavimui, taip pat duoda pagrindo spręsti, kad turtas buvo pardavinėjamas skubos tvarka, nesilaikant įstatymo reikalavimų. Be to, pasiraÅ¡ant 1990-03-29

pirkimo - pardavimo sutartį kooperatyvui atstovavo netinkamai įgaliotas asmuo A. S., kas prieštaravo 1964 m. CK 63-74 str. nuostatoms. Atsakovui

statiniai buvo parduodami su sÄ lyga bitininkystei individualiai plėtoti, o ne namų valdai. Jau vien ta aplinkybė, kad statinius buvo nuspręsta parduoti ne namų valdos paskirčiai, o konkrečiai numatytai veiklai vystyti, prieÅ¡tarauja pirkimo - pardavimo sandorių teisėtumui, pagal kuriuos buvo parduoti gyvenamosios paskirties namas ir Å«kinis pastatas. Â

Teismas spręsdamas dėl 1991-05-15 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsižvelgė į tai, jog byloje šalių paaiškinimais buvo nustatyta, kad atsakovai V.

D. ir J. A. M. apie penkerius metus iki sandorio sudarymo pažinojo vienas kitÄ , kad beveik lygiavertė nekilnojamojo turto dalis buvo parduota už kainÄ ,

ženkliai mažesnę nei atsakovas V. D. įsigijo minėtÄ jį nekilnojamÄ jį turtÄ , kad nekilnojamojo

daikto dalis buvo parduota praėjus trumpam laiko tarpui po pirminio sandorio sudarymo, atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad paskesnioji pirkimo - pardavimo sutartis tarp atsakovų V. D. ir A. J. M. buvo sudaryta netrukus po to kai ieÅ¡kovai kreipėsi dėl žemės grÄ Å¾inimo į pradinio žemės sklypo savininko A.

P. dėl nacionalizavimo prarastÄ nuosavybę į jam priklausiusį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), vertinant ir tÄ aplinkybę, kad savininkui, praradusiam turtÄ prieÅ¡ savo valiÄ , ieÅ¡kovai, kaip buvusio savininko teisių perėmėjai, negalėjo sklypo įgyti nuosavybėn paveldėjimo keliu. Todėl 1991-05-15

pirkimo - pardavimo sutartį, kuria V. D. atsakovei J. A. M. pardavė 0,43 idealiÄ sias dalis medinio namo ir Å«kinio

pastato, esančių (duomenys neskelbtini) kvartale, 5000 kv.m. dydžio žemės sklype Nr. 14, pripažino negaliojančia 1964 m. CK 47, 48 str. (2000 m. CK 1.80,

1.81 str.) pagrindu.

Taip pat teismas konstatavo, jog nuginčijus kooperatyvo narių protokolÄ bei sandorius, kurių pagrindu atsakovai tapo statinių savininkais, teismo sprendimas bÅ«tų pagrindu iÅ¡registruoti atsakovų nuosavybės teises į ginčo turtÄ , todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu.

Teismas taip pat sprendė, jog Birštono miesto valdyba, kaip teisinių santykių subjektas, žinantis,

kad ieÅ¡kovams neatkurta nuosavybės teisė į jų tėvo turėtÄ Å¾emės sklypo dalį, padarė

žemės įkainojimo aktus, atliko kitus, su tuo susijusius, veiksmus, tačiau sprendimo dėl leidimo įmokėti už žemės sklypus atsakovų atžvilgiu nepriėmė, todėl šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ teismas atmetė.

Teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dalyje dėl įpareigojimo BirÅ¡tono savivaldybės administracijÄ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti A. P. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės BirÅ¡tono mieste natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planÄ ir pateikti jį Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai, bei įpareigojimo Kauno apskrities virÅ¡ininkÄ atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į buvusiÄ BirÅ¡tono

mieste nesuplanuotÄ buvusio žemės savininko A. P. žemę, paliko nenagrinėtu. Teismas konstatavo, jog vertinant

to meto namų valdos techninės apskaitos dokumentus matėsi, jog pastatai bitynui veisti 1987 m. inventorizacijos pažymoje įvertinti kaip 80 procentų ir 90 procentų nusidėvėję statiniai, susirinkimo protokole statiniai įvardijami kaip avarinės būklės. Ieškovų teigimu 1991 m. namas buvo sugriuvęs, ūkinio pastato taip pat nebuvo. Atsakovai V. D. ir A. J. M. teismo posėdyje pripažino,

kad pastatų 1993 metais neliko, jie savaime sugriuvo, minėtame name dėl prastos būklės niekuomet negyveno,

nedirbo Å¡alia esančios žemės, neplėtojo bitininkystės, nevystė jokios žemėnaudos. Å ioje valdoje nuo minėtojo laikotarpio jokių statinių, kurie galėtų bÅ«ti įvardinti kaip nekilnojamojo turto objektai ir galėtų bÅ«ti teisiÅ¡kai registruojami nekilnojamojo turto registre, nėra. IÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis V. D. ir A. M. priklausantis pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-0046-8479, (duomenys neskelbtini), seniai sunykęs, todėl kadastrinių matavimų duomenys, atlikti sklypo formavimo metu vertintini kritiÅ¡kai. Buvusioje sodyboje nėra jokių žymių, kad čia stovėtų ar bÅ«tų stovėję pastatai. IÅ¡ bylos duomenų matėsi, kad savo ketinimų remontuoti ir sutvarkyti namÄ atsakovai neįgyvendino, jie minėtu sklypu bei statiniais nesinaudojo, nedirbo Å¡aliai esančios žemės, nevystė jokios žemėnaudos, nenaudojo pagal tikslinę paskirtį, nesirÅ«pino turtu, jokie statiniai minėtame sklype neegzistuoja. Kadangi pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), sunykę, žemės sklypas neeksploatuojamas, todėl Å¡alia jų negalėjo bÅ«ti atsakovams formuojamas žemės sklypas, nes tai nesukels jiems jokių teisinių pasekmių.

Teismas taip pat konstatavo, jog Kauno apskrities viršininko administracijai pakanka dokumentų dėl nuosavybės teisių

atkūrimo A. P. į 2,75 ha žemės Birštono mieste. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu savivaldybės administracijos direktorius pateikia kartografinėje medžiagoje informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei bei organizuoja žemės sklypų formavimÄ , kadastrinių matavimų rengimÄ . SprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui į iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę apskrities virÅ¡ininkas priima remdamasis savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais.

 Bylinėjimosi išlaidų klausimu teismas konstatavo, jog ieškinys patenkintas iš dalies, todėl ieškovams iš atsakovų priteistina 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis ieškovų naudai ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

          Apeliaciniu

skundu ieÅ¡kovai A. M. K., A. D. M., A. A. P. praÅ¡o Prienų rajono apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimÄ

pakeisti ir civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Nurodo, jog teismas  pažeidė materialinės teisės normas, jas netinkamai taikydamas ir aiÅ¡kindamas, o vertindamas byloje esančius įrodymus, nesilaikė teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesÄ . Taip pat teismas pažeidė LR Statybos įstatymų reikalavimus, LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 str. ir 12 str. reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Prienų rajono apylinkės teismas privalėjo teismine tvarka panaikinti V. D. ir A. M. priklausančio pastatogyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-0046-8479, kurio 43/100 dalys nuosavybės teise priklauso

J. A. M., 57/100-V. D., teisinę registracijÄ NT

registre ir atsakovų J. A. M. ir V. D. įregistruotas daiktines teises į šį pastatÄ . Å ioje valdoje

nėra statinių, kurie galėtų bÅ«ti įvardinti kaip nekilnojamojo turto objektai ir galėtų bÅ«ti teisiÅ¡kai registruojami nekilnojamojo turto registre. Nesančio nekilnojamojo daikto teisinė registracija negali bÅ«ti laikoma sÄ Å¾iningu žemės sklypo naudotojo teisių įgyvendinimu. Toks registracijos faktas pats savaime  pažeidžia jų teises.

          Taip pat skunde nurodo, jog BirÅ¡tono miesto savivaldybė, tiek Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija pažeidė jų teises, nevykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros į jiems grÄ Å¾intinÄ Å¾emę. LR Žemės įstatymo 9 str. 14 p. numato, jog valstybinės žemės numos sutartis turi bÅ«ti nutraukiama prieÅ¡ terminÄ nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal paskirtį, bÅ«dÄ ar pobÅ«dį. Iki Å¡iol Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija yra neįvykdžiusi įstatyme numatytos pareigos. Nurodo, jog BirÅ¡tono savivaldybės administracija turi bÅ«ti įpareigota parengti A. P. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, BirÅ¡tono mieste natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos( neužstatytos) žemės sklypo planÄ ir pateikti jį Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai, taip pat turi bÅ«ti

sprendžiamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimas administraciniu aktu į A. P. valdytÄ iki nacionalizacijos

žemę.

         Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. praÅ¡o panaikinti 2010 m. kovo 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimÄ dalyje, kuriuo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys patenkintas, ir pripažintas negaliojančiu 1990 m. kovo 2 d. BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvo narių susirinkimo protokolas, kuriuo V. D. nutarta parduoti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) užsiimti individualiai bitininkystei, pripažintas negaliojančiu 1990 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo

sutartis, sudaryta tarp BirÅ¡tono Å¡iltnamio koopetratyvo ir V. D., kuria V. D. pirko medinį gyvenamÄ jį namÄ

lAl/m ( 49,78 kv.m), Å«kio pastatÄ 2JI/m, esančius (duomenys neskelbtini)kvartale,

5000 kv.m. dydžio žemės sklype Nr.1, pripažinta negaliojančia 1991 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo

sutartis, sudaryta tarp V. D. ir J. M., kuria V. D.

J. A. M. pardavė 0,43 idealiÄ sias dalis medinio namo ir Å«kinio pastato esančius (duomenys neskelbtini), 5000 kv.m. dydžio žemės sklype Nr.14, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ,  teismo sprendimÄ dalį, kuria ieÅ¡kinio reikalavimas panaikinti BirÅ¡tono miesto valdybos

1992 m. spalio 30 d. sprendimÄ dėl leidimo V. D. ir J. A. M. įmokėti už žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), atmestas,

palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės

teisės normas Teismas priimdamas sprendimÄ dalinai tenkinti ieÅ¡kovų V. V. ir O. A. ieÅ¡kinį pažeidė LR CPK 185 str. nuostatas, kurios numato,

kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kuriomis buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tačiau teismas byloje esančius įrodymus vertino Å¡aliÅ¡kai, neobjektyviai, vadovavosi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovų pateiktais dokumentais, be jokios priežasties nevertindamas jo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, ko pasėkoje priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Teismas neatsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nesant tam jokio teisinio pagrindo pripažino negaliojančiu 1990 m.

kovo 2 d. BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvo narių susirinkimo protokolÄ , kuriuo V. D. nutarta parduoti pastatus,

esančius (duomenys neskelbtini), užsiiminėti individualiai bitininkystei. Å i teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams, t.y. 1990 m. kovo 2 d. BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvo narių susirinkimo protokolui, kuris yra pasiraÅ¡ytas posėdžio metu sekretoriavusio asmens ir posėdyje pirmininkavusiam asmeniui. IÅ¡ Å¡io protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo keturi asmenys. Nors pagal kooperatyvo įstatus, pakako, kad susirinkime dalyvautų trys asmenys. Per visÄ kooperatyvo egzistavimo laikotarpį, daugiau kooperatyvo narių ir nebuvo. Teismas sprendė, kad turtas buvo pardavinėjamas skubos tvarka, nesilaikant įstatymo reikalavimų. Tačiau kokių konkrečiai įstatymų buvo nesilaikyta, skundžiamame sprendime nenurodyta. Jokių duomenų, kad turtas buvo pardavinėjamas skubos tvarka, byloje nėra, teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik prielaidomis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas 1990 m. kovo 2 d. BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvo protokolÄ pripažino neteisėtu ir nepagrįstu, vadovaudamasis 1964 m. CK 47-49 str., 63-74 str. ( 2000 m. CK 1.80, 1.81 str.) pagrindu. Tačiau nurodytų straipsnių nuostatos, gali bÅ«ti taikomos sandoriams, bet ne protokolui.

          Skunde teigiama, jog teismas privalėjo taikyti senaties terminÄ spręsdamas pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , o taip pat antrÄ jį-pripažinti negaliojančia 1990-03-29 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ

tarp BirÅ¡tono Å¡iltnamio kooperatyvo ir V. D., kuria V. D. pirko medinį gyvenamÄ jį namÄ , bei trečiÄ jį -pripažinti

negaliojančia 1991 m. gegužės 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp V. D. ir J. M., kuria V. D. J. A. M. pardavė 0,43 idealiÄ sias dalis medinio namo ir Å«kinio pastato esančius (duomenys neskelbtini), 5000 kv.m. dydžio žemės sklype Nr.14. IeÅ¡kovai senaties terminÄ

praleido be jokių svarbių priežasčių bei neprašė teismo jo atnaujinti.  Ieškovai teigia, kad

senaties termino ginčyti protokolÄ nepraleido, nes apie protokolÄ sužinojo jau vykstant ginčui, kai Å¡is protokolas buvo gautas iÅ¡ Kauno miesto apskrities archyvo, t.y. 2005-12-20. Pagal teismų praktikoje suformuotÄ nuostatÄ turi bÅ«ti patikrinama, ar ieÅ¡kovas apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau, nei toje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo. Todėl laikytina, kad ieÅ¡kovai apie tai, kad jų teisės gali bÅ«ti pažeistos sužinojo 2003-04-15 ( kÄ pripažino ir patys ieÅ¡kovai), t.y. tada, kai sužinojo, kad žemės sklypo ir pastatų, buvusių (duomenys neskelbtini), nuosavybė perleista atsakovams V. D. ir J.A. M. pagal pirkimo-pardavimo sutartis. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovai protokolÄ gavo tik 2005-12-20 nėra svarbi aplinkybė, nes Å¡is protokolas buvo tik pagrindu įregistruoti 1990-03-29 pirkimo-pardavimo sutartį, apie kuriÄ ieÅ¡kovai sužinojo 2003-04-15, todėl bÅ«dami rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, ieÅ¡kovai turėjo visas galimybes iÅ¡sireikalauti šį protokolÄ anksčiau ir laiku jį apskųsti.

Dėl  ieškovų reikalavimų-pripažinti negaliojančiomis

1990-03-29 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. D. pirko medinį gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatÄ bei 1991-05-15

pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. D. J. A. M. pardavė 0,43 idealiÄ sias dalis medinio namo ir Å«kinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) kvartale, mano teismas turėjo pakankamai pagrindo pripažinti, kad jie yra nepagrįsti. 1990-03-02 BirÅ¡tono miesto Å iltnamių kooperatyvo narių susirinkime buvo nutarta įgalioti kooperatyvo narį A. S., padaryti sutartį dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)). Pardavimo kooperatyvo nariui V. D.. Manau, kad Å¡iuo kooperatyvo susirinkimo nutarimu ( protokolu) A. S. buvo tinkamai įgaliota sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su V. D. dėl ginčo pastatų, todėl 1990-03-29 sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį tarp BirÅ¡tono

Šiltnamio kooperatyvo ( atstovaujamo A. S.) ir V. D., pripažinti negaliojančia dėl netinkamo atstovavimo, nėra

jokio pagrindo. Nepagrįsti ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai ir dėl to, kad sandorių sudarymo metu ( 1990-03-29 ir 1991-05-15) ginčo pastatų nebuvo. Tai paneigia namų valdos techninės apskaitos byloje užfiksuoti duomenys, techninės inventorizacijos biuro pažymėjime užfiksuoti duomenys, atsakovų paaiÅ¡kinimai. Apklaustų liudytojų A. K. ir J. J. paaiÅ¡kinimai dėl to, kad apie 1987-1988 metus pastatai pradėjo griÅ«ti, nepaneigia ir negali paneigti ( dėl savo nekonkretumo, subjektyvumo) raÅ¡ytiniuose dokumentuose užfiksuotų duomenų apie ginčo pastatų buvimÄ sandorių sudarymo metu. IeÅ¡kovų paaiÅ¡kinimai apie tai, kad sudarytas sandoris tarp V. D. ir M. buvo apsimestinis ir neteisėtas, nes jie seniai pažinojo vienas kitÄ , nesiderėjo dėl kainos, dėl kitų sandorių sÄ lygų, neatliko jokių kitų bÅ«dingų teisėtam sandorio sudarymui veiksmų, yra visiÅ¡kai nepagrįsti jokiais įrodymais.

         Apeliaciniu skundu atsakovė J. A. M. praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2010-03-04 sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti. Teismas netinkamai įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Nurodo, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrindę įrodymais sprendime padarytos iÅ¡vados, kad 1990 m. kovo 2. vyko ne visuotinis Å iltnamio kooperatyvo narių susirinkimas, kurio protokolu

buvo nuspręsta parduoti pastatus V. D., o ir ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų

tokias iÅ¡vadas (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra jokių įrodymų, kurIe paneigtų V. D. paaiÅ¡kinimÄ , kad vyko

visuotinis susirinkimas. IeÅ¡kovai neginčijo nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, pagal kuriuos nuosavybės teisė buvo įregistruota BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvo vardu, todėl teismui nebuvo pagrindo pasisakyti apie tų jų neteisėtumÄ , teismas Å¡iuo atveju išėjo už ieÅ¡kinio ribų. Byloje nėra jokių duomenų,

apie tai, kad jis su V. D. būtų buvę pažįstami 5 metus iki sandorio, priešingai teisme jis nurodė,

kad jį su V. D. supažindino raÅ¡ytojas V. P., kuris ir nurodė, kad V. D. parduoda dalį namo. Dalis namo, prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, buvo įsigyta už kainÄ beveik proporcingÄ Ä¯sigyjamo turto daliai, t.y. 0,43 dalis namo jis įsigijo už

522 rublius, V. D. visÄ namÄ buvo įsigijęs už 1400 rublių. 80 rublių skirtumo niekaip negalima pavadinti ženkliai mažesne suma, be to, bÅ«tent 522 rubliais buvo įvertintas namo dalies inventorizacinis (draudiminis) įkainojimas. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad namo dalies sandoris buvo sudarytas praėjus trumpam laiko tarpui po pirmojo sandorio sudarymo, nes jis įsigijo namo dalį (1991-05-15) praėjus daugiau kaip metams nuo pradinio sandorio sudarymo (1990-03-29). VisiÅ¡kai nesuprantamas teismo argumentas, kad jis žinojo, kad yra pretendentai į žemės nuosavybės atkÅ«rimÄ ir, kad sandoris sudarytas po to kai ieÅ¡kovai kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Å ios iÅ¡vados padarytos remiantis spėjimai ir prielaidomis.

          Skunde nurodo, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovai apie jų teisės pažeidimÄ Ä¯ A.

P. turėto žemės sklypo nuosavybės atkÅ«rimÄ

sužinojo 2003 m. balandžio mėnesį, o apie V. D. pirkimo-pardavimo sutartį sužinojo 2003 m. gegužės 14 d.

IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2006 m. vasario 14 d. CK 1.125 straipsnio 4 d. numato, kad reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais, taikomas 3 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovai šį terminÄ yra praleidę, jo nepraÅ¡o atstatyti kaip praleisto dėl svarbių

priežasčių, todėl teismas privalėjo taikyti CK 1.131 str. 1 d. Visi teismo argumentai apie tai, kad ieškovai įvairiose institucijose nuosekliai gynė savo teises,

nesudaro pagrindo teismui taikyti CK 1.129 straipsnio (ieÅ¡kinio senaties termino sustabdymas) ar CK 1.130 straipsnio (ieÅ¡kinio senaties termino nutraukimas). Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovai yra iÅ¡silavinę žmonės su ilgamete gyvenimiÅ¡ka patirtimi, kurie supranta, kad savo teises reikia ginti teismine tvarka per nustatytus terminus, dar daugiau, ieÅ¡kovai visÄ laikÄ naudojosi profesionalių teisininkų pagalba ir negalėjo nežinoti apie senaties terminus. Teismas neįvertino ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų, kad jie visÄ laikÄ aktyviai domėjosi ginčo namo likimu, todėl jie turėjo galimybę susipažinti su ginčo sandoriais, nes jie buvo įregistruoti vieÅ¡ame registre ir ginčyti sudarytÄ sandorį per atitinkamÄ Ä¯statyme numatytÄ laikotarpį. Sandorio sudarymo laikotarpiu galiojo 1964 m. CK, kurio 84 straipsnio 1 dalyje buvo numatytas bendras trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas. Å io termino pasibaigimas yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį skundžiamoje dalyje (1964 m. CK 90 str. 1 d.).

 Atsiliepimu į atsakovų V. D. ir J. A. M. apeliacinius skundus ieškovai A. M. K., A. D. M., A. A. P. prašo apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, jog tiek Birštono Šiltnamių kooperatyvo narių protokolas, tiek sandoriai, kurių pagrindu

ginčo statinių savininkais tapo atsakovai V. D. ir J.A. M., prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl teismo

sprendimu pagrįstai panaikinti. Svarbu ir tai, kad ginčijamo protokolo priėmimo metu nuosavybės perleidimo objektaspastatai, esantys (duomenys neskelbtini) jau neegzistavo, todėl Å¡i aplinkybė paneigia galimÄ atsakovų sÄ Å¾iningumÄ , kuriuo yra grindžiami apeliaciniai skundai. Teismo pagrįstai nustatyta, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. IeÅ¡kovai savo teisių atžvilgiu rÅ«pestingai ir atidžiai, kÄ patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.

          Atsiliepimu į ieÅ¡kovų A. D. M., A. M. K. ir A. A. P. apeliacinį skundÄ , Kauno apskrities virÅ¡ininko

administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ dalyje dėl įpareigojimo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai-atmesti, ir Å¡ioje dalyje Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog nesutinka su apeliaciniu skundu dalyje, kurioje praÅ¡oma įpareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į buvusiÄ BirÅ¡tono

mieste nesuplanuotÄ buvusio žemės savininko A. P. valdytÄ Å¾emę. Mano, kad apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje

yra nepagrįstas. Ieškovai  apeliaciniame skunde nurodo, kad Prienų rajono apylinkės teismas, dalyje dėl įpareigojimo Kauno apskrities viršininko

administracijai atkurti nuosavybės teises į A. P. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, neteisingai paliko šį

ieÅ¡kinio reikalavimÄ nenagrinėtu, tačiau nenurodė konkretaus teisės akto, kuris buvo pažeistas priimant atitinkamai minėtÄ sprendimÄ Å¡ioje ieÅ¡kinio dalyje. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos nuomone, Prienų rajono apylinkės teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus dalyje dėl ieÅ¡kovų reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ atkurti nuosavybės teises, todėl priėmė teisingÄ ir visapusiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje. Taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡sakytais teiginiais, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog Kauno apskrities

virÅ¡ininko administracijai pakanka dokumentų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į A. P. iki nacionalizacijos valdytÄ

žemę Birštone mieste. Kauno apskrities viršininko administracija pažymi, kad reikalavimas įpareigoti

atkurti nuosavybės teises į A. P. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę yra prieÅ¡laikinis, kadangi Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija atkurs pretendentams į buvusio žemės savininko A. P. valdytÄ Å¾emę nuosavybės teises ne ginčo tvarka, kai tik BirÅ¡tono savivaldybės administracijos direktorius pateiks minėto 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 punkte nurodytus dokumentus BirÅ¡tono ir Prienų žemėtvarkos skyriui.

 Atsiliepimu į ieÅ¡kovų A. D. M., A. M. K. ir A. A. P. apeliacinį skundÄ , BirÅ¡tono savivaldybės administracija

praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog  teismas

visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus dalyje, dėl ieškovų

ieÅ¡kinio reikalavimo panaikinti BirÅ¡tono miesto valdybos 1992 m. spalio 30 d. sprendimÄ dėl leidimo V. D. ir J. A. M. įmokėti už žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), ir reikalavimÄ atmetė, kadangi BirÅ¡tono miesto valdybos sprendimo dėl leidimo V. D. ir J.A.

M. įmokėti už žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kaip savarankiÅ¡ko administracinio akto nėra. Taip pat teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus dalyje dėl ieÅ¡kovų reikalavimo įpareigoti BirÅ¡tono savivaldybės administracijÄ per tris mėnesius nuo teismo

sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti A. P. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės,

BirÅ¡tono mieste natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planÄ ir pateikti jį Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai ir priėmė teisingÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje. Nuginčijus kooperatyvo narių protokolÄ bei sandorius, kurių pagrindu atsakovai tapo pastatų savininkais, teismo sprendimas bÅ«tų pagrindu iÅ¡registruoti atsakovų nuosavybės teises į ginčo turtÄ . Tik tokiu atveju savivaldybės administracijos direktoriui atsirastų galimybė pateikti informacijÄ Å¾emėtvarkos skyriui apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę ginčo sklype.

 Atsiliepimu į ieÅ¡kovų A. D. M., A. M. K. ir A. A. P. apeliacinį skundÄ , Valstybės įmonės registrų centro Kauno

filialas prašo ieškovų reikalavimo dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre ir J. A. M. bei V.

D. vardu įregistruotų daiktinių teisių į šį pastatÄ panaikinimo netenkinti kaip neatitinkančio LAT formuojamos teismų praktikos ir LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo, dėl kitų ieÅ¡kovų reikalavimų bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

       Apeliaciniai skundai atmestini.

       Byloje nustatyta, kad A. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2,75 ha žemės ir medinį namÄ ant žemės, buvusius (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l.8-14,124). IeÅ¡kovai 1991 m. kreipėsi dėl

nuosavybės teisių atkÅ«rimo į tėvo A. P. nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . BirÅ¡tono

savivaldybės administracija atsisako atkurti pretendentams nuosavybės teises į tėvų turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) kaime natÅ«ra. Vienas iÅ¡ pagrindinių motyvų, dėl ko neatkuriamos nuosavybės teisės į ginčo žemę, yra tas, jog žemė, esanti A. P. valdytos žemės ribose, yra valstybės iÅ¡perkama, Å¡ioje žemės dalyje yra atsakovams V. D. ir A.

M. priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-0046-8479, esantis (duomenys neskelbtini) mieste, kurio 43/100 dalys nuosavybės teise priklauso J. A. M., 57/100 – V. D.. Å io pastato eksploatavimui yra suformuotas 4000 kv.m. namų valdos žemės sklypas, tokio pat dydžio žemės sklypÄ jiems bÅ«tų leista iÅ¡sipirkti. Nors ieÅ¡kovai praÅ¡ymus dėl žemės grÄ Å¾inimo pateikė 1991 metais, informacija, jog A. P. valdytoje žemėje yra suformuotas namų valdos sklypas, ieÅ¡kovams buvo pateikta tik 2003 04 15 BirÅ¡tono savivaldybės raÅ¡tu Nr. 808, iÅ¡

kurio ieškovai sužinojo apie juridinius faktus, kurių pagrindu atsakovai V. D. ir J. A. M. įgijo nuosavybės teise į

pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus NR. 4400-0046-8479, (duomenys neskelbtini), bei apie aplink pastatÄ suformuotÄ Å¾emės sklypÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad 1990 m. kovo 29 d. BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvas pardavė V. D. medinį gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini) kvartale, 5000 kv. m. dydžio žemės sklype Nr.14. Pagal 1991 m. gegužės 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, V. D. J. A. M. pardavė 0,43 idealiÄ sias dalis medinio namo ir Å«kinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini) kvartale, 5000 kv. m. dydžio žemės sklype Nr. 14.

                     Apeliantai V. D. ir J. A. M. apeliaciniuose skunduose

nurodo, kad teismas privalėjo taikyti senaties terminÄ spręsdamas pirkimo

pardavimo sutarčių tarp BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvo ir V. D. bei tarp V. D. ir J. A. M. teisėtumo klausimÄ . Nurodė,

kad ieÅ¡kovai senaties terminÄ praleido be jokių svarbių priežasčių bei neprašė teismo jo atnaujinti.

                     IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoto apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.). IeÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai apie tai, kad jų teisės gali bÅ«ti pažeistos sužinojo 2003 04 15 gavę raÅ¡tiÅ¡kÄ informacijÄ iÅ¡ BirÅ¡tono savivaldybės, kad žemės sklypo ir pastatų, (duomenys neskelbtini), nuosavybė

pagal pirkimo-pardavimo sutartis perleista atsakovams V. D. ir J. A. M.. Bylos duomenimis užfiksuota, kad ginčijamÄ protokolÄ ,

kurio pagrindu buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys ieÅ¡kovai gavo iÅ¡ Kauno apskrities archyvo 2005 12 20 , pirminis ieÅ¡kinys teismui paduotas 2006 02 14. Kad ieÅ¡kovai elgėsi rÅ«pestingai ir atidžiai patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovai daugybę kartų kreipėsi ne tik į BirÅ¡tono savivaldybės administracijÄ , Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ (t.1. b.l.24-25, 15-17, 49-50, 56) bei kitas kompetentingas institucijas. 2004 07 05 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma įpareigoja BirÅ¡tono savivaldybę bei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijÄ imtis priemonių nuosavybės teisių atkÅ«rimui nustatytais terminais ir tvarka (t.1, b.l. 27-28). IeÅ¡kovai nuo 1991 metais visais įmanomais bÅ«dais savo nuosekliais veiksmais siekė atkurti nuosavybės teises į tėvui A. P. priklausiusiÄ Å¾emę bei apginti savo pažeistas teises, todėl byloje pagrįstai nustatyta, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. Esant Å¡iems motyvams atmestinas apeliacinių skundų argumentas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo sprendžiant sandorių pripažinimo negaliojančiais reikalavimus.

                     1987 02 11 komisija apžiÅ«rėjusi namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini)surašė aktÄ , iÅ¡ kurio matosi, kad namų valdoje keletÄ metų niekas negyveno, namo bÅ«klė prasta, o Å«kio pastatas sugriuvęs, namo nusidėvėjimas 80 procentų, o Å«kio pastato – 90 procentų. (t.1, b.l. 99, t.2, b.l. 65 Namų valdos techninės apskaitos byla b.l.35). 1987 05 18 BirÅ¡tono miesto Liaudies deputatų tarybos sprendimu Nr. 69 „Dėl sklypo skyrimo BirÅ¡tono miesto komunalinių įmonių kombinatui miesto aplinkos tvarkymo darbininkų buitinėms patalpoms su inventoriaus sandėliu statybai“ buvo skirtas 0,5 ha žemės sklypas iÅ¡ miesto fondinės žemės, įpareigojant BirÅ¡tono komunalinių įmonių kombinatÄ apmokėti už nukeliamÄ valdÄ ir iÅ¡keliamus želdinius Turistų g. 28 pagal komisijos sudarytÄ sÄ matÄ (t.2, k.l. 55).

Dėl Å¡ių duomenų pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jau tuo metu statiniai buvo netinkami naudoti, dėl ko nukeliami. 1987 04 13 BirÅ¡tono miesto Liaudies deputatų tarybos sprendimu Nr 44 buvo įsteigtas Å¡iltnamio kooperatyvas prie Komunalinių įmonių kombinato, patvirtinti kooperatyvo įstatai (t.2, b.l. 146-154). 1988 10 24 BirÅ¡tono miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 139 Å¡iltnamio kooperatyvui skirtas 0,5 ha sklypas (duomenys neskelbtini)., priklausantis Komunalinių įmonių kombinatui, bityno įrengimui, iÅ¡ Å¡ių duomenų pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvui buvo skirti ne pastatai, o žemės sklypas bitynui įrengti (t.1, b.l. 19).

IÅ¡ BirÅ¡tono miesto Å¡iltnamių kooperatyvo įstatų matyti, kad kooperatyvo narių susirinkimui nebuvo suteikta teisė perleisti kooperatyvo turtÄ , tačiau 1990 m. kovo 2 d. BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvo narių susirinkimo protokolu buvo nutarta parduoti griÅ«vančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)V. D. individualiai bitininkystei užsiimti.  Byloje duomenų, patvirtinančių Å¡iltnamio kooperatyvo nuosavybės teisę į ginčo pastatus nėra. Teismas sprendė, kad 1988 10 28 Å¡iltnamio kooperatyvo pirmininko V.

D. suraÅ¡yta pažyma, kad kooperatyvas, pastatus esančius (duomenys neskelbtini)priėmė, negali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu statinių perdavimo-priėmimo faktÄ , kadangi dokumentas suraÅ¡ytas tik vieno asmens, nesant daiktÄ perdavusio asmens parašų bei spaudų (t.2, b.l. 65 Namų valdos techninės apskaitos byla b.l.48). Be to, namų valdos techninės apskaitos byloje užfiksuoti prieÅ¡taringi duomenys, atskirose pažymose pastatų savininkais nurodyta tiek komunalinių įmonių kombinatas, tiek BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvas (t.2, b.l. 65 Namų valdos techninės apskaitos byla b.l. 45-49).

IÅ¡ bylos duomenų pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pastatų nuosavybė įregistruota Å¡iltnamio kooperatyvo vardu nebuvo, nes vien teisinės registracijos faktas pagal 1990 03 27 techninės inventorizacijos biuro pažymėjimÄ (t.1, b.18), negalėjo bÅ«ti laikomas nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu, kadangi teisinei pastatų registracijai buvo bÅ«tinas sandoris ar kitas nuosavybės įgijimo pagrindÄ patvirtinantis dokumentas, kas neatitiko tuo metu galiojusios Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos, patvirtintos Lietuvos TSR

Ministrų Tarybos 1970 01 04 nutarimu Nr. 2, reikalavimų.                  Â

                     Bylos duomenimis nustatyta, kad BirÅ¡tono miesto Å¡iltnamio kooperatyvo narių susirinkimo, dalyvaujant keturiems asmenims, tame skaičiuje atsakovui V. D. bei jo tėvui, protokolu buvo nuspręsta parduoti pastatus, esančius avarinėje bÅ«klėje Å mitiÅ¡kių 2, BirÅ¡tono teritorijoje, kooperatyvo pirmininkui V. D. užsiimti bitininkyste individualiai (t.1, b.l. 20) IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovui statiniai buvo parduodami su sÄ lyga bitininkystei individualiai plėtoti, o ne namų valdai. Ta aplinkybė, kad statinius buvo nuspręsta parduoti ne namų valdos paskirčiai, o konkrečiai numatytai veiklai vystyti, prieÅ¡tarauja pirkimo-pardavimo sandorių teisėtumui, pagal kuriuos buvo parduoti gyvenamosios paskirties namas ir Å«kinis pastatas. Be to, pasiraÅ¡ant 1990 03 29 pirkimo pardavimo sutartį kooperatyvui atstovavo netinkamai įgaliotas asmuo A. S., kas prieÅ¡tarauja 1964 m. Civilinio kodekso 63-74 str. nuostatoms. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvo protokolÄ laikė nepagrįstu ir neteisėtu, prieÅ¡taraujančiu kooperatyvo įstatams ir tikslams, todėl jį pripažino negaliojančiu 1964 m. Civilinio kodekso 47-49 str., 63-74 str.(2000 m. CK 1.80, 1.81 str.) pagrindu.

                     Nors apeliantas V. D. nurodo, kad 1990 m kovo 2d. BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvo susirinkimo protokolÄ , kuriuo V. D. nutarta parduoti pastatus, esančius Å mitiÅ¡kių g. 2 užsiimti individualiai bitininkystei, teismas pripažino negaliojančiu nesant tam jokio teisinio pagrindo, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas Å¡ioje dalyje teisėtas ir pagrįstas. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų matosi, kad BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvui pastatai nebuvo skirti, pagal BirÅ¡tono miesto Å¡iltnamių kooperatyvo įstatus nenumatyta kooperatyvo teisė disponuoti turtu, pastatų nuosavybė neįregistruota Å¡iltnamio kooperatyvo vardu nebuvo.

                     Pripažinus negaliojančiu BirÅ¡tono Å¡iltnamių kooperatyvo protokolÄ , pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiais paskesnius jo pagrindu sudarytus sandorius, t.y. 1990

03 29 pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ V. D. įsigijo medinį namÄ ir Å«kio pastatÄ iÅ¡Â BirÅ¡tono Å¡iltnamio

kooperatyvo bei 1991 05 15 pirkimo pardavimo sutartį, kuria V D. J. A. M. pardavė 0,43 idealiÄ sias dalis to paties medinio gyvenamojo namo bei Å«kinio pastato. Spręsdamas dėl 1991 05 15 pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pirmosios

instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. D. ir J. A. M. apie penkerius metus iki sandorio sudarymo pažinojo vienas

kitÄ , kad beveik lygiavertė turto dalis buvo parduota už kainÄ , ženkliai mažesnę nei atsakovas V. D. įsigijo minėtÄ jį nekilnojamÄ jį turtÄ ir pastaroji pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta netrukus po to, kai ieÅ¡kovai kreipėsi dėl

žemės grÄ Å¾inimo į pradinio žemės savininko A. P. dėl nacionalizavimo prarastÄ nuosavybę į jam priklausiusį

žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teismas įvertino ir tÄ aplinkybę,  kad savininkui praradusiam turtÄ prieÅ¡ savo valiÄ , ieÅ¡kovai, kaip buvusio savininko teisių perėmėjai, negalėjo sklypo įgyti nuosavybėn paveldėjimo keliu. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai turėjo žinoti, kad ginčijamas žemės sklypas yra grÄ Å¾intinoje žemėje, kad dėl to vyksta ginčas su savivaldybe, kad sandoris sudaromas dėl objekto, neatitinkančio sutarties turinio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai turėjo įrodyti, kad padarė viskÄ , siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes. Informacijos negavimas ar jos neiÅ¡samus pobÅ«dis neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip asmens pareigos iÅ¡siaiÅ¡kinti perkamo daikto teisinį statusÄ tinkamas įvykdymas. Iki galo Å¡ios pareigos neatlikęs asmuo turėtų prisiimti neigiamas savo veiksmų pasekmes, nes neaiÅ¡kioje situacijoje rizikuotų. Atsakovė J. A. M. iki galo neiÅ¡siaiÅ¡kinusi aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių dėl perkamo daikto ir daiktÄ nupirko, todėl ji negali bÅ«ti traktuojama sÄ Å¾ininga įgijėja pagal CK 4.96 straipsnį. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į konstitucines nuosavybės tęstinumo nuostatas, pagal kurias Lietuvos piliečiai turi teisę susigrÄ Å¾inti įstatymo apibrėžtose ribose ir tvarka iÅ¡likusį jiems priklausiusį turtÄ natÅ«ra, 1991 05 15 pirkimo pardavimo sutartį pripažino negaliojančia 1964 m. CK 47,48 str. pagrindu.

                     2008 01 23 kadastrinių duomenų patikrinimo akte ir pridedamose fotonuotraukose užfiksuota, kad patikrinus vietoje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). kadastrinius duomenis nustatyta, kad, kad gyvenamasis namas yra nugriautas

(t.2, b.l. 65 Namų valdos techninės apskaitos byla b.l. 94). Atsakovai V. D. ir A. J. M. teismo posėdyje pripažino,

kad 1993 metais pastatų neliko, jie savaime sugriuvo, nes minėtame name niekas negyveno, nedirbo Å¡alia esančios žemės. Buvusioje sodyboje nėra jokių žymių, kad čia stovėtų ar bÅ«tų stovėję pastatai. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovams negalėjo bÅ«ti formuojamas žemės sklypas, kadangi pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)sunykę, žemės sklypas neeksploatuojamas.

                     IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu prašė įpareigoti BirÅ¡tono savivaldybės administracijÄ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti A.

P. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės BirÅ¡tono mieste natÅ«ra gražinamosios laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planÄ ir pateikti jį Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai. Taip pat ieÅ¡kovai prašė įpareigoti Kauno apskrities virÅ¡ininkÄ atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į buvusiÄ BirÅ¡tono mieste nesuplanuotÄ buvusio žemės savininko A. P. žemę. Å iuos reikalavimus pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtais. IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu Å¡ioje dalyje. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas dėl sekančių motyvų. Laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuos numatoma grÄ Å¾inti natÅ«ra turėtoje vietoje, planus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybių tarybos. Sutinkamai su LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 str., 12 str., 1997

09 29 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos

106 p., Savivaldybės administracijos direktorius, parengęs iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planÄ , pateikia jį Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos miesto žemėtvarkos skyriui. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktÄ savivaldybė žemėtvarkos skyriui teikia informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Sutinkamai su 2010 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1,4,12,16,17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-919 17 str. piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

                     Pirmosios instancijos

teismas sprendė, kad byloje pakanka duomenų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į A. P. iki nacionalizacijos valdytÄ

žemę BirÅ¡tono mieste. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas į A. P. valdytÄ Å¾emę bus sprendžiamas, kai tik BirÅ¡tono savivaldybės administracijos direktorius pateiks minėto LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 nutarimo Nr.1057  106 punkte nurodytus dokumentus BirÅ¡tono ir Prienų žemėtvarkos skyriui t.y. tam įgaliotos institucijos įstatymų bei poįstatyminių aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , nustatyta tvarka privalės atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisės atkÅ«rimu. Todėl esant nustatytai tvarkai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į turėtÄ Å¾emę Å¡ioje byloje reikalavimas įpareigojantis atkurti nuosavybės teises į A. P. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę yra prieÅ¡laikinis.

                     IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu prašė panaikinti V. D. ir A. M. priklausančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr 4400-0046-8479, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 43/100 dalys nuosavybės teise priklauso J. A. M., 57/100 – V. D. teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre ir atsakovų J. A. M. ir V. D. įregistruotas daiktines teises į šį pastatÄ .

                     Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sprendimas, kuriuo panaikinamas sandoris, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė, yra pakankamas teisinis pagrindas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo (CK 4.256 str. 3 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 2 p.). Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 str.). Taigi, nuginčijus kooperatyvo narių protokolÄ ir sandorius, kurių pagrindu atsakovai tapo statinių savininkais, teismo sprendimas bÅ«tų pagrindu iÅ¡registruoti atsakovų nuosavybės teises į ginčo turtÄ , todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu.  Â

                     Ieškovai apeliaciniame

skunde nurodo, kad byloje nustatyta, jog V. D. ir J. A. M. priklausantis gyvenamasis namas, unikalus NR. 4400-0046-8479,

(duomenys neskelbtini), nėra iÅ¡likęs. Buvusioje sodyboje nėra jokių žymių, kad čia stovėtų ar bÅ«tų stovėję pastatai. Tiek antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tiek VÄ® Registrų centro aktu yra nustatyta, kad minimas pastatas neiÅ¡likęs. Užginčijus kooperatyvo narių protokolÄ ir sandorius, kurių pagrindu atsakovai tapo statinių savininkais, teismo sprendimas bÅ«tų pagrindu iÅ¡registruoti atsakovų nuosavybės teise į ginčo butÄ . Tačiau kartu Å¡ioje byloje yra nustatytas ir savarankiÅ¡kas teisinis pagrindas panaikinti Å¡io statinio teisinę registracijÄ atsakovų V. D. ir J.A. M. vardu.

                     LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d. nustato, jog statiniai formuojami LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka. 2002 07 12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 p. numato, jog daiktinės teisės iÅ¡registruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisė ar jÄ perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar iÅ¡nyksta) pats nekilnojamasis daiktas. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 1 d. nustato, jog nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ iÅ¡registruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registrų nuostatų 11 punktas nustato, kad pats turto įgijėjas (savininkas) privalo kreiptis į registrÄ tvarkančiÄ Ä¯monę tik dėl nekilnojamojo turto įregistravimo, o dėl kitokių veiksmų, tame tarpe ir iÅ¡registravimo, turi teisę kreiptis ir suinteresuoti asmenys. Be to, Lietuvos Auščiausiasis Teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad duomenys, įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä (Nekilnojamojo turto) registrÄ , teismine tvarka negali bÅ«ti nuginčyti (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis) priimant sprendimÄ dėl Å¡ių duomenų panaikinimo, nes bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus vieÅ¡ojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad Å¡is subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti. IÅ¡ iÅ¡dėstytų duomenų darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo dėl statinio teisinės registracijos panaikinimo atsakovų V. D. ir J.A. M. vardu.

                     IÅ¡ byloje esančių duomenų matosi, kad 1992 10 30 BirÅ¡tono miesto valdybai buvo pateikti V. D. ir J. A. M. praÅ¡ymai parduoti jiems po 0,2 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 87-88 ), atlikti žemės sklypų įkainojimo aktai (t.1, b.l. 89-90), atsakovai už jiems tenkančiÄ namų valdÄ 1992 10 28 mokėjimo praneÅ¡imais įmokėjo BirÅ¡tono miesto valdybai 28397 ir 29399 talonų, pagal lito santykį 293,97 ir 293,99 litų (t.1, b.l.87-94). V. D. ir Juzės A. M. mokėjimai buvo atlikti anksčiau nei pateikti praÅ¡ymai BirÅ¡tono miesto valdybai. Kadangi BirÅ¡tono miesto valdyba sprendimo dėl leidimo įmokėti už žemės sklypus atsakovų atžvilgiu nepriėmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kinio reikalavimÄ panaikinti 1992 10 30 BirÅ¡tono miesto valdybos sprendimÄ dėl leidimo atsakovams V. D. ir

J. A. M. įmokėti už žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

                     Remiantis nurodytu, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, tinkamai nustatė visas aplinkybes, todėl naikinti priimtÄ teismo sprendimÄ , remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Dėl Å¡ių priežasčių apeliaciniai skundai kaip nepagrįsti atmestini, o teismo sprendimas nekeistinas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

                     Kadangi tiek ieškovų, tiek atsakovų apeliaciniai skundai netenkintini, todėl šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje nepriteistinos.

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1

p.                                                n u t a r i a :

                     Apeliacinius skundus atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                   Â

                                       Izolda Nėnienė

Kolegijos

teisėjai                                                                                Raimondas

Buzelis

                                                                      Â

                        Arūnas Rudzinskas